Byla 2-736/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino ir Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų G. M., A. M. ir T. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 8 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-2853-553/2010 pagal ieškovo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, ieškinį atsakovams G. M., A. M., T. M. ir K. M. dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ieškovas Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti: 1) pagal 2004 m. lapkričio 19 d. kredito sutartį ir 2004 m. lapkričio 19 d. laidavimo sutartį solidariai iš atsakovų G. M. ir A. M. 1 349 739,85 eurus ir nuo šios sumos paskaičiuotas 11 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) pagal 2005 m. rugpjūčio 1 d. kredito sutartį ir 2005 m. rugpjūčio 1 d. laidavimo sutartį solidariai iš atsakovų G. M. ir A. M. 253 695,53 eurus ir nuo šios sumos paskaičiuotas 11 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) pagal 2005 m. lapkričio 9 d. kredito sutartį ir 2005 m. lapkričio 9 d. laidavimo sutartį Nr. FA-KVR0116051146-1 bei 2005 m. lapkričio 9 d. laidavimo sutartį Nr. FA-KVR0116051146-2 solidariai iš atsakovų G. M., A. M., T. M. ir K. M. 168 657,65 eurus bei 177,23 Lt ir nuo šios sumos paskaičiuotas 11 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

4Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. areštuoti: 1) atsakovams A. M. ir G. M. bendros nuosavybės teise priklausantį 82 940 Lt vertės namą ( - ); 2) atsakovams A. M. ir G. M. bendros nuosavybės teise priklausantį 15 987 Lt vertės ūkinį pastatą ( - ); 3) atsakovams A. M. ir G. M. bendros nuosavybės teise priklausantį 21 912 Lt vertės ūkinį pastatą ( - ); 4) atsakovams A. M. ir G. M. bendros nuosavybės teise priklausantį 1 305 Lt vertės ūkinį pastatą ( - ); 5) atsakovams A. M. ir G. M. bendros nuosavybės teise priklausančius 9 471 Lt vertės kiemo statinius (kiemo aikštelę, tvorą, lauko tualetą) ( - ); 6) atsakovams A. M. ir G. M. bendros nuosavybės teise priklausantį 394 560 Lt vertės žemės sklypą ( - ); 7) atsakovei G. M. bendros jungtinės nuosavybės teise priklausantį 1 025 Lt vertės žemės sklypą ( - ) 8) atsakovei G. M. nuosavybės teise priklausantį 3 754 Lt vertės žemės sklypą ( - ) 9) atsakovei G. M. nuosavybės teise priklausantį 215 000 Lt vertės žemės sklypą ( - ) 10) atsakovei G. M. nuosavybės teise priklausantį 753 000 Lt butą ( - ); (bendra prašomo areštuoti turto vertė – 1 498 954 Lt) taip pat kitą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą arba pinigines lėšas, esančias bankų ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, neviršijant 3 222 058,04 Lt sumos, pavedant turtą surasti ir aprašyti ieškovo pasirinktam antstoliui. Nurodė, kad atsakovų skola ieškovui sudaro 6 134 100,04 Lt, o ieškovo pareikštų reikalavimų įvykdymas užtikrintas tik iš dalies, t. y. atsakovų turto įkeitimu, kurio vertė 2 912 042 Lt, todėl likusi reikalavimų dalis – 3 222 058,04 Lt yra neužtikrinta. Kadangi skolos suma yra didelė, atsakovai vengia vykdyti kredito ir laidavimo sutartimis prisiimtas prievoles, todėl yra būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

5Vilniaus apygardos teismas 2010 m. vasario 8 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkino iš dalies, areštavo atsakovams A. M. ir G. M. nuosavybės teise priklausantį, ieškovo naudai neįkeistą, 3 222 058 Lt vertės nekilnojamąjį turtą, o nesant ar esant nepakankamai šio turto, kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir turtines teises, neviršijant 3 222 058 Lt sumos, leidžiant atsiskaityti su ieškovu. Teismas nurodė, kad ieškinio suma yra 6 134 100,04 Lt, tačiau atsakovų turto įkeitimu neužtikrinta reikalavimų dalis yra 3 222 058,04 Lt. Teismas pažymėjo, kad atsakovai yra fiziniai asmenys, nutarties priėmimo dieną nėra žinoma jų finansinė padėtis ir galimybė įvykdyti galimą ieškovui palankų teismo sprendimą, todėl padarė išvadą, kad atsakovų turto įkeitimu neužtikrinta reikalavimo suma (3 222 058 Lt) laikytina didelė. Sprendė, kad šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog yra reali grėsmė, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomu. Teismas atmetė ieškovo prašymo dalį dėl konkretaus atsakovų turto arešto, kadangi byloje kilęs ginčas ne dėl konkretaus turto, o dėl piniginės prievolės.

6Atskiruoju skundu atsakovai G. M., A. M. ir T. M. prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

71. Laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos pažeidžiant atsakovų teisę būti išklausytiems ir remiantis tik ieškovo pateikta informacija bei bylai svarbių aplinkybių vertinimu.

82. Teismas priėmė skundžiamą nutartį neįvertinęs svarbių faktinių aplinkybių. Ieškovas savo reikalavimus kildina iš kredito ir laidavimo sutarčių. Reikalavimų pagal kredito sutartis tinkamas įvykdymas užtikrintas nekilnojamojo turto hipoteka. Ieškovo nuomone, bendra hipoteka įkeisto turto rinkos vertė yra 2 912 042 Lt. Ieškovas šią turto vertę grindžia VĮ Registų centras Nekilnojamojo turto registro išrašais, kuriuose nurodyta, kad turto vertė buvo nustatoma 2005 m. birželio 13 d. ir 2006 m. birželio 30 d. laikotarpiu. Tačiau šie duomenys yra pasenę, todėl jais neturėtų būti vadovaujamasi. Kredito sudarymo metu ieškovui priimtini nepriklausomi turto vertintojai kiekvienos sutarties atveju vertino sutarčių užtikrinimui įkeičiamą turtą. Šių turto vertinimų pagrindu buvo išduodami atitinkamo dydžio kreditai. Be to, 2009 m. kovo mėn. nepriklausomas turto vertintojas atliko nepriklausomą pagal kredito sutartis įkeisto nekilnojamojo turto vertinimą, kurio išvados patvirtina, kad ieškovo naudai įkeisto turto vertė yra ženkliai didesnė, nei ta, kurią nurodo ieškovas, remdamasis VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro išrašais. Nepagrįstas ieškovo teiginys, kad už atsakovams suteiktus kreditus buvo įkeisti nekilnojamieji daiktai, kurių vertė yra daug mažesnė už bendrą ieškinio sumą. Prieš sudarant kredito sutartis, ieškovui buvo žinoma VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registre nustatyta įkeičiamų nekilnojamojo turto objektų vertė, tačiau ieškovas vadovavosi ne šia verte, o jam priimtinų turto vertintojų nustatytomis įkeičiamų objektų rinkos vertėmis. Tačiau ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sąmoningai remiasi VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registre nurodyta įkeisto turto verte, kuri yra mažesnė. Atsakovų nuomone, ieškovas nurodo neteisingą įkeisto turto vertę. Įkeisto turto vertinimo pažymos patvirtina, kad bendra kredito sutarčių įvykdymo užtikrinimui įkeisto atsakovams priklausančio turto vertė 2009 m. kovo mėn. buvo 9 065 000 Lt. Be to, hipotekos lakštuose nurodyta dar didesnė šio turto vertė. Atsakovų prievolių įvykdymo užtikrinimui įkeisto turto vertė beveik 3 000 000 Lt viršija ieškinio sumą, todėl ieškovo reikalavimų įvykdymas yra visiškai užtikrintas nekilnojamojo turto hipoteka.

93. Lietuvos teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad įkeitimu užtikrintos prievolės įvykdymui garantuoti laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tai reikalavimų daliai, kurių įvykdymui užtikrinti nepakanka įkeisto turto. Jau egzistuojantis prievolės įvykdymo užtikrinimas nekilnojamojo turto įkeitimu iš esmės atitinka tuos pačius tikslus, kurie keliami taikant laikinųjų apsaugos priemonių institutą.

10Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinio suma yra didelė, turėjo teisę išspręsti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepranešus atsakovams. Nekilnojamojo turto kainas įtakoja ekonominiai veiksniai. Be to, hipotekos lakšte nurodyta turto vertė nereiškia, kad tokią sumą bus galimą išieškoti. Tuo metu, kai buvo vykdomi hipotekos sandoriai, ekonominiai veiksniai įtakojo nekilnojamojo turto kainos kilimą. Todėl įkeitimo metu atsakovams priklausančio ir ieškovo naudai įkeisto turto vertės buvo ženkliai didesnė, nei šiuo metu vykdant priverstinį skolos išieškojimą ir to paties įkeisto turto. Priverstinio skolos išieškojimo atveju, ieškovo reikalavimas patenkinamas privestinai parduodant turtą iš varžytinių. Pirmosiose varžytinėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro 80 proc. turto rinkos kainos, o antrosiose – 60 proc. (CPK 718 str., 722 str. 1 d.). Ieškovas iš dalies sutinka, kad VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje atsakovų įkeisto turto vertė neatitinka tikrosios ir realiosios vertės, tačiau nesutinka su atsakovų pateiktomis įkeisto turto vertinimo ataskaitomis, kurios sudarytos prieš metus. Kadangi atsakovai nepateikė naujų įkeisto turto vertinimo ataskaitų, ieškovas remiasi VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje nurodyta turto verte.

11Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

12Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

13CPK 144 straipsnio 1 dalis numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, kad nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. CPK 144 straipsnio pagrindu teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo, atsižvelgdamas į teismo sprendimo vykdymo ypatumus, taip pat abiejų bylos šalių interesų pusiausvyrą, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t. y. ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galės būti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymui užtikrinti būtina imtis laikinųjų apsaugos priemonių.

14Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas ieškinio reikalavimus grindžia ieškovo ir atsakovų sudarytomis kredito ir laidavimo sutartimis, kurių pagrindu ieškovas suteikė atsakovams kreditą, užtikrintą atsakovų turto įkeitimu bei laidavimu.

15Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad įkeitimu užtikrintos prievolės įvykdymui garantuoti laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tai reikalavimų daliai, kurių įvykdymui užtikrinti nepakanka įkeisto turto (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1126/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1168/2009, Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1211/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-7/2010). Todėl nagrinėjamu atveju turi būti įvertinta, ar įkeisto turto realiai pakaktų tam, kad būtų įvykdyta skolininkų prievolė kreditoriui.

16Ieškovo pareikštų reikalavimų suma yra 6 134 100,04 Lt. Ieškovas nurodė, kad bendra atsakovų įkeisto turto rinkos vertė yra 2 912 042 Lt, todėl prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik likusiai neužtikrintai reikalavimų daliai, t. y. 3 222 058,04 Lt sumai. Pirmosios instancijos teismas šiai sumai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovas įkeisto turto rinkos vertę grindžia VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro išrašais, kuriuose nurodyto turto vertė nustatyta 2005-2006 m. Todėl pagrįstas apeliantų argumentas, kad duomenys, kuriais ieškovas grindžia jo naudai įkeisto turto vertę, neatitinka faktinės situacijos, t. y. dabartinės rinkos vertės. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neanalizavo ir nepasisakė, ar ieškovo nurodyta atsakovų įkeisto turto rinkos vertė prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikimo teismui metu iš tikrųjų buvo 2 912 042 Lt, kokie įrodymai tai patvirtina. Atsakovai nesutinka su ieškovo nurodyta įkeisto turto verte ir teigia, kad šio turto vertė yra ženkliai didesnė. Atsakovai pateikė apeliacinės instancijos teismui UAB „Ober-Haus“ nekilnojamasis turtas turto vertės nustatymo pažymas, kurios patvirtina, kad ieškovo naudai atsakovų įkeisto turto vertė 2009 m. kovo mėn. buvo 9 065 000 Lt. Atsakovų teigimu, šio turto pakanka ieškovo reikalavimams užtikrinti. Siekiant nustatyti, ar atsakovų įkeisto turto pakanka ieškovo reikalavimams užtikrinti, būtina nustatyti atsakovų įkeisto turto tikrąją vertę, kuri buvo ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikimo metu. Ieškovas, nurodydamas jo naudai atsakovų įkeisto turto vertę ir prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovų turto įkeitimu neužtikrintai jo reikalavimų daliai, turėjo pateikti teismui tinkamus įrodymus apie įkeisto turto aktualią vertę, t. y. apie įkeisto turto vertę prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateikimo metu (CPK 178 str.).

17Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neteisingai taikė procesinės teisės normas ir dėl to klausimas buvo išspręstas neteisingai, o tai yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti (CPK 329 str. 1 d.). Kadangi klausimo esmė liko neatskleista, o pagal byloje pateiktus įrodymus jo negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

18Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

19Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai