Byla 2A-1188/2013
Dėl skolos, palūkanų, nuostolio iš turto pardavimo ir papildomų išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „SI grupė“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Danguolės Martinavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 18 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2326-104/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ ieškinį atsakovui T. K. dėl skolos, palūkanų, nuostolio iš turto pardavimo ir papildomų išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „SI grupė“.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje kilo ginčas dėl laiduotojo atsakomybės ir jos apimties esant priimtam teismo sprendimui dėl pagrindinio skolininko pabaigos, tačiau pastarojo dar neišregistravus iš juridinių asmenų registro.

5Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 168 584,39 Lt nuostolių dėl turto pardavimo, 2 138,07 Lt papildomų išlaidų, 23 415,12 Lt palūkanų įmokų po sutarčių nutraukimo, iš viso 194 137,58 Lt, taip pat 5 procentų metines palūkanas ir 4 883 Lt žyminio mokesčio. Nurodė, su UAB „SI grupė“ (klientas) 2007 m. rugsėjo 11 d. sudarė lizingo sutartis Nr. LT059996 ir LT059997. Prievolių pagal lizingo sutartis įvykdymo užtikrinimui ieškovas ir atsakovas T. K. 2007 m. rugsėjo 11 d. sudarė laidavimo sutartis Nr. LT059996/L, LT059997/L. Klientui nevykdant sutartinių įsipareigojimų, ieškovas 2009 m. birželio 10 d. pranešimu vienašališkai nutraukė lizingo sutartis ir pareikalavo sumokėti susidariusį įsiskolinimą bei grąžinti sutarčių pagrindu valdytą ir naudotą turtą; 2009 m. rugsėjo 24 d. pranešimu pareikalavo atsakovo iki 2009 m. spalio 8 d. įvykdyti skolininko įsipareigojimus. Skolininkas padengė susidariusį įsiskolinimą ir grąžino turtą, tačiau dėl sutarties nutraukimo ieškovas patyrė nuostolių, kurių atlyginimo reikalauja iš atsakovo (laiduotojo).

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2012 m. liepos 18 d. sprendimu už akių ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ ieškinį atsakovui T. K. atmetė.

8Teismas nustatė, kad ieškovą ir atsakovą sieja sutartiniai santykiai 2007 m. rugsėjo 11 d. laidavimo sutarčių pagrindu, kuriomis atsakovas įsipareigojo įvykdyti UAB „SI grupė“ neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas prievoles, prisiimtas pagal su ieškovu sudarytas lizingo sutartis. UAB „SI grupė“ nevykdant sutartinių įsipareigojimų, ieškovas 2009 m. birželio 10 d. vienašališkai nutraukė lizingo sutartis; skolininkas UAB „SI grupė“ įvykdė ieškovo reikalavimą padengti susidariusį įsiskolinimą ir grąžinti turtą. Dėl sutarties nutraukimo ieškovo patirtus nuostolius (23 415,12 Lt palūkanų įmokų už visą pagal įmokų grafikus likusį laikotarpį nuo sutarčių nutraukimo iki turto išpirkimo laikotarpio pabaigos, 168 584,39 Lt nuostolių iš turto pardavimo ir 2 138,07 Lt papildomų išlaidų parduodant turtą) turi atlyginti atsakovas kaip laiduotojas.

9Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, kad Panevėžio apygardos teismas 2010 m. spalio 22 d. nutartimi ieškovo skolininkui UAB „SI grupė“ iškėlė bankroto bylą, 2011 m. vasario 2 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto, o 2011 m. rugsėjo 1 d. teismas priėmė sprendimą dėl įmonės pabaigos, kuris įsiteisėjo 2011 m. spalio 1 d., UAB „SI grupė“ iš įmonių registro išregistruota 2011 m. spalio 11 d. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011, teismas konstatavo, jog pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nustatytą teisinį reglamentavimą, užbaigus bankroto bylą, skolininkas likviduojamas ir išregistruojamas iš juridinių asmenų registro (ĮBĮ 32 str. 5-6 dalys), taigi pagrindinio skolininko prievolė yra laikoma pasibaigusia (CK 6.128 str. 3 d.) ir tuo pačiu metu paprastai baigiasi laidavimas (CK 6.87 str. 1 d.). Remdamasis šia kasacinio teismo suformuota teismų praktika, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, kad UAB „SI grupė“ bankroto proceso metu kreditorius UAB „Swedbank lizingas“ nesikreipė į bankroto administratorių dėl jo reikalavimo patvirtinimo įmonės kreditorių sąraše, o ieškinį teismui dėl skolos priteisimo iš laiduotojo pateikė 2011 m. spalio 10 d., t. y. po teismo sprendimo dėl įmonės pabaigos įsiteisėjimo (2011-10-01), teismas padarė išvadą dėl skolininko BUAB „SI grupė“ prievolės pasibaigimo ir tuo pačiu metu laidavimo pasibaigimo, todėl konstatavo teisinį pagrindą atmesti ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ ieškinį laiduotojui.

10III. Apeliacinio skundo argumentai

11Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 18 d. sprendimą už akių ir visiškai patenkinti ieškovo reikalavimą – priteisti iš atsakovo T. K. 168 584,39 Lt nuostolio iš turto pardavimo, 2 138,07 Lt papildomų išlaidų, 23 415,12 Lt palūkanų įmokų po sutarčių nutraukimo, iš viso 194 137,58 Lt, 5 procentų metines palūkanas ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apelianto nuomone, teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės aktus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Atsakovo atsakomybės ribas nustato 2007 m. rugsėjo 11 d. laidavimo sutarčių 3, 4, 11 punktai. Atsakovas laidavimo sutartimis įsipareigojo įvykdyti kliento UAB „SI grupė“ neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas prievoles ar jų dalis lizingo bendrovei tokia pačia apimtimi kaip ir pagrindinis skolininkas. Nutraukęs lizingo sutartis ieškovas pareikalavo atsakovo įvykdyti kliento UAB „SI grupė“ neįvykdytas sutartis. Pagal kasacinio teismo praktiką, laidavimas galioja iki visiško skolininko prievolės įvykdymo. Laidavimo sutarčių 21 punkte analogiškai numatyta, kad laidavimo sutartis pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia laidavimu užtikrinta prievolė pagal lizingo sutartį. Lizingo sutartys nėra įvykdytos tinkamai, taigi laidavimas galios tol, kol lizingo bendrovei bus įvykdytos visos prievolės: sumokėtas įsiskolinimas, atlyginti dėl turto pardavimo patirti nuostoliai, papildomos išlaidos ir sumokėtos palūkanų įmokos. Juridinis asmuo laikomas likviduotu nuo jo išregistravimo iš Juridinių asmenų registro (CK 2.95 str. 3 d.); bankrutavęs UAB „SI grupė“ 2011 m. spalio 11 d. išregistruotas iš Juridinių asmenų registro, ieškinys pareikštas dar iki įmonės išregistravimo (2011 m. spalio 10 d.), todėl atsakovui kyla pareiga įvykdyti dar nepasibaigusias ir neįvykdytas UAB „SI grupė“ prievoles pagal lizingo sutartis. Apeliantas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012, išaiškinimais.

122. Teismas atmetė ieškovo ieškinį ir nepasisakė dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, kurį patvirtina tokios aplinkybės:

  1. Klientui nepažeidus esminės lizingo sutarčių sąlygos (įmokų mokėjimo), sutartys būtų ir toliau vykdomos ir apeliantas būtų gavęs lizingo sutartimis nustatytas palūkanas. Nutraukus sutartis dėl kliento kaltės, apeliantas neteko galimybės gauti pelno, todėl yra pagrindas reikalauti iš atsakovo negautas pajamas. Palūkanas po lizingo sutarties nutraukimo ieškovas pagrindė lizingo sutarčių įmokų grafikais;
  2. Apeliantas į bylą pateikė pakankamus įrodymus, kad turtas buvo realizuotas lizingo bendrovei patiriant 168 584,39 Lt nuostolį, t. y. pažyma dėl nuostolio iš turto pardavimo; turto pardavimo tretiesiems asmenims pirkimo-pardavimo sutartis. Tuo tarpu atsakovas nepateikė įrodymų, kad apeliantas ginčo turtą galėjo parduoti didesne kaina;
  3. Apeliantas nesiverčia turto paieška ar pardavimu, todėl tais atvejais, kai po lizingo sutarčių nutraukimo klientas pats negrąžina turto ir tais atvejais, kai jau atsiimtas turtas parduodamas, lizingo bendrovė dėl turto paieškos ir pardavimo kreipiasi į šia veikla užsiimančias įmones ir už suteiktas paslaugas sumokamas atlyginimas. Vadovaujantis lizingo sutarčių 11.3 punkto nuostatomis, bendrovė turi teisę reikalauti padengti visas jos patirtas papildomas išlaidas, šios išlaidos pagrįstos tinkamais į bylą pateiktais įrodymais – PVM sąskaita faktūra.

13IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

15Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas (CPK 320 str. 1 ir 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamoje byloje absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

16Byloje nustatyta, kad šalis sieja laidavimo sutartiniai teisiniai santykiai 2007 m. rugsėjo 11 d. laidavimo sutarčių Nr. LT059996/L, LT059997/L pagrindu, kuriomis užtikrintas ieškovo ir skolininko UAB „SI grupė“ sudarytų lizingo sutarčių tinkamas vykdymas. UAB „SI grupė“ nevykdant sutartinių įsipareigojimų, ieškovas 2009 m. birželio 10 d. vienašališkai nutraukė lizingo sutartis.

17Laidavimo sutartimi kreditoriui užtikrinama, kad, pagrindiniam skolininkui neįvykdžius prievolės, už jos įvykdymą atsakys trečiasis asmuo – laiduotojas (CK 6.76 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad laiduotojo prievolė kreditoriui laiduojant už skolininką yra asmeninio pobūdžio. Jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, tai, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 str. 1 d.). Tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 str. 2 d.), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

18Tais atvejais, kada skolininkui iškeliama bankroto byla, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį perduoti administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodyti, kaip įmonė yra užtikrinusi šių reikalavimų įvykdymą (ĮBĮ 21 str. 1 d.). Laiduotojo solidarioji atsakomybė (CK 6.81 str. 1 d.) lemia tai, kad kreditorius gali iš karto reikšti savo reikalavimą laiduotojui ir savaime neturi pareigos jo reikšti pagrindinio skolininko bankroto byloje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija yra pažymėjusi, kad, bankrutuojant skolininkui, kreditoriui išlieka tiek teisė pareikšti savo reikalavimą skolininkui jo bankroto byloje, tiek iš solidariosios laiduotojo pareigos (CK 6.6 str. 4 d., 6.81 str. 1 d.) išplaukianti teisė atskiroje civilinėje byloje pareikšti savo reikalavimą laiduotojui, tiek abiem kartu. Tačiau jei užbaigus bankroto bylą skolininkas likviduojamas ir išregistruojamas iš Juridinių asmenų registro (ĮBĮ 32 str. 5 – 6 dalys), tai pagrindinio skolininko prievolė yra laikoma pasibaigusia (CK 6.128 str. 3 d.) ir tuo pačiu metu paprastai baigiasi laidavimas (CK 6.87 str. 1 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011; teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012; 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2013). Pagal ĮBĮ 32 straipsnio nuostatas, bankrutavusiai įmonei likviduoti ir atitinkamai prievolių pabaigai konstatuoti reikalinga atitinkama juridinių faktų sudėtis, t. y. teismo sprendimas dėl įmonės pabaigos (ĮBĮ 32 str. 4 d.) bei įmonės išregistravimas iš Juridinių asmenų registro (ĮBĮ 32 str. 5, 6 d.).

19Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad Panevėžio apygardos teismas 2010 m. spalio 22 d. nutartimi ieškovo skolininkui UAB „SI grupė“ iškėlė bankroto bylą, 2011 m. vasario 2 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, o 2011 m. rugsėjo 1 d. teismas priėmė sprendimą dėl įmonės pabaigos. Tačiau pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė dėl minėto teismo sprendimo įsiteisėjimo 2011 m. spalio 1 d., nes ši diena buvo ne darbo diena, todėl pagal procesinių terminų pabaigą reglamentuojančio CPK 74 straipsnio 5 dalies nuostatas teismo sprendimas dėl ieškovo skolininko UAB „SI grupė“ pabaigos įsiteisėjo 2011 m. spalio 3 d. Teismo sprendimo dėl bankrutavusio skolininko pabaigos ir jo likvidavimo dėl bankroto teisėtumas nagrinėjamoje byloje negali būti kvestionuojamas (CPK 18 str.). Pagal bylos duomenis, pripažintos pasibaigusia ir likviduota dėl bankroto UAB „SI grupė“ išregistravimas iš juridinių asmenų registro atliktas nepažeidžiant ĮBĮ 32 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytų terminų. Bylos duomenys liudija, kad ieškovo ieškinys laiduotojui Vilniaus apygardos teisme gautas 2011 m. spalio 10 d. (2 b. l.), taigi jau įsiteisėjus teismo sprendimui dėl įmonės pabaigos, tačiau pagal Juridinių asmenų registro duomenis įmonė išregistruota 2011 m. spalio 11 d., t. y. jau esant teisme pateiktam ieškovo reikalavimui. Taigi ieškovo reikalavimas atsakovui buvo pateiktas teisme tarp pirmojo ir antrojo juridinių faktų atsiradimo. Aplinkybė, kad ieškovo ieškinio laiduotojui pateikimo teisme momentu įmonės likvidavimo procesas dar nebuvo baigtas, nes įmonė nebuvo išregistruota, lemia, kad ir prievolė nebuvo pasibaigusi, ir tai sudaro galimybę pareikšti reikalavimą laiduotojui, nes, kaip minėta, juridinių faktų visuma dėl juridinio asmens likvidavimo nulemia jo prievolių pasibaigimą bei atitinkamai šalutinės prievolės, kokia nagrinėjamoje byloje yra šalių sudaryta laidavimo sutartis, pasibaigimą. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas prievolių pasibaigimą nepagrįstai siejo išimtinai tik su sprendimo dėl įmonės pabaigos įsiteisėjimu, todėl padarė neteisingas išvadas dėl skolininko prievolės pasibaigimo ir laidavimo pabaigos ir dėl to atmesdamas ieškinį laiduotojui priėmė neteisėtą sprendimą, kuris dėl netinkamo materialiosios teisės normų taikymo panaikintinas (CPK 330 str.).

20Pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą dėl skolininko BUAB „SI grupė“ prievolės ir tuo pačiu metu atsakovo laidavimo pasibaigimo, konstatavo teisinio pagrindo atmesti ieškovo ieškinį laiduotojui egzistavimą, o dėl ieškinio esmės nepasisakė, laiduotojui pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo netyrė ir nevertino. Nors apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti ne tik teisės, bet ir fakto klausimus, tačiau bylos nagrinėjimas iš naujo apeliacinės instancijos teisme reikštų jos nagrinėjimą visa apimtimi naujais aspektais, o tai neatitiktų apeliacijos esmės. Dėl nurodytų neištirtų ir neįvertintų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio, konstatuotinas bylos esmės neatskleidimas, kuris yra vertinamas esminiu proceso teisės normų pažeidimu (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.). Bylą nagrinėjant iš naujo turi būti aiškinamos ir svarstomos bylos faktinės ir teisinės aplinkybės, o po jų esminio ištyrimo ir įvertinimo užtikrinta apeliacijos teisė, todėl teisėjų kolegija sprendžia esant pagrindą perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.).

21Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog bylą nagrinėjant iš naujo atsižvelgtina į minėtame Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011, pateiktus išaiškinimus, jog iš laidavimo atsirandanti prievolė yra priklausoma nuo juo užtikrinamos pagrindinės prievolės, ir tai yra laidavimo, kaip akcesorinės prievolės, pagrindinis požymis (akcesorinei prievolei būdinga, kad ji priklauso nuo pagrindinės prievolės). Akcesorinė laiduotojo prievolė pasižymi nuspėjamumu, todėl laiduotojo prievolės dydis negali viršyti skolininko, už kurį laiduota, prievolės dydžio. Šie laidavimo požymiai apibrėžia laiduotojo teisių apsaugą. CK 6.78 straipsnyje nustatyta, kad negali būti laiduojama už didesnę sumą, negu skolininkas skolingas kreditoriui. Jeigu laiduojama suma viršija skolą, tai ji turi būti sumažinama iki skolos dydžio. Taigi šalių sudarytose laidavimo sutartyse laiduotojo (atsakovo) atsakomybės mastas nustatytas (ribojamas) skolininko – lizingo gavėjo UAB „SI grupė“ – atsakomybės apimtimi, kurią nagrinėjamos bylos atveju modifikavo bankroto bylos iškėlimas, kadangi pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas. Kadangi kaip minėta, ieškovas kreditorinio reikalavimo skolininko bankroto byloje nereiškė ir dėl to jo reikalavimo apimtis nėra nustatyta, todėl nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl ieškovui priteistinų sumų dydžio atsižvelgtina, kad jeigu dėl ĮBĮ įtvirtinto teisinio reglamentavimo modifikuojasi (sumažėja) laidavimu užtikrinta skolininko prievolė, tai atitinkamai modifikuojasi (sumažėja) ir solidarioji laiduotojo akcesorinė prievolė, kylanti iš laidavimo sutarties, nes laiduotojas negali būti atsakingas didesniu mastu negu skolininkas (CK 6.76 str., 6.78 str. 2 dalis, 6.81 str. 2 d.). Taigi, bylą nagrinėjant iš naujo reikia aiškintis ir vertinti naujas aplinkybes, kurių nustatymui nepakanka bylos duomenų, bei rinkti jas pagrindžiančius įrodymus.

22Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

23Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 18 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje kilo ginčas dėl laiduotojo atsakomybės ir jos apimties esant priimtam... 5. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 168 584,39 Lt... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. liepos 18 d. sprendimu už akių ieškovo... 8. Teismas nustatė, kad ieškovą ir atsakovą sieja sutartiniai santykiai 2007... 9. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, kad... 10. III. Apeliacinio skundo argumentai... 11. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012... 12. 2. Teismas atmetė ieškovo ieškinį ir nepasisakė dėl ieškinio... 13. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 14. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.... 15. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio... 16. Byloje nustatyta, kad šalis sieja laidavimo sutartiniai teisiniai santykiai... 17. Laidavimo sutartimi kreditoriui užtikrinama, kad, pagrindiniam skolininkui... 18. Tais atvejais, kada skolininkui iškeliama bankroto byla, kreditoriai turi... 19. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad... 20. Pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą dėl skolininko BUAB „SI... 21. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog bylą nagrinėjant iš naujo... 22. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 23. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 18 d. sprendimą panaikinti ir bylą...