Byla 2A-413/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Nijolės Piškinaitės, sekretoriaujant Vladislavai Tumas, dalyvaujant atsakovo atstovams V. P. ir advokatei Snieguolei Šermukšnei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo žemės ūkio bendrovės „UNO“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 8 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies civilinėje byloje Nr. 2-609-265/2010 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „NETO“ ieškinį atsakovui žemės ūkio bendrovei „UNO“ dėl paskolos sutarties nutraukimo ir paskolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Pradiniu ir patikslintu ieškiniais ieškovas BUAB „NETO“ prašė nutraukti 2006 m. sausio 4 d. paskolos sutartį bei 2006 m. gruodžio 29 d. papildomą susitarimą su atsakovu UAB „UNO“ ir nustatyti sutarties nutraukimo datą bei sąlygas, taip pat įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovei viską, ką ŽŪB „UNO“ yra gavusi iš UAB „NETO“ vykdant 2006-01-04 paskolos sutartį, t. y. 838 142,70 Lt negrąžintos paskolos (2-4, 121-123 b. l.). Nurodė, kad 2008 m. gruodžio 23 d. Klaipėdos apygardos teismas iškėlė ieškovui bankroto bylą ir teismo paskirtai administratorei patikrinus įmonės sudarytus sandorius buvo nustatyta, jog UAB „NETO“, atstovaujama direktoriaus V. P., ir ŽŪB „UNO“, atstovaujama to paties asmens, sudarė paskolos sutartį, kuria paskolos gavėjui ŽŪB „UNO“ ieškovas suteikė 1 000 000 Lt kreditą. Papildomu susitarimu šalys nustatė, kad galutinis paskolos grąžinimo terminas – 2018 m. gruodžio 31 d. (Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 8 d. sprendime nurodytas 2010 m. gruodžio 31 d. terminas laikomas rašymo apsirikimo klaida). Administratorė teigė, kad šis susitarimas yra nenaudingas bankrutuojančiai įmonei ir tolimesnis jos vykdymas pažeis kreditorių interesus. Nenutraukus paskolos sutarties ir papildomo susitarimo, ieškovas negalės patenkinti kreditorių finansinių reikalavimų, o paskolos sumos grąžinimas 2018 metais netektų prasmės, kadangi tais metais jau bus pasibaigusi įmonės bankroto procedūra. Nurodė, jog atsakovui pranešė, kad BUAB „NETO“ iškelta bankroto byla ir paskolos sutartis pasibaigė nuo 2009 m. birželio 23 d.

5Atsakovas ŽŪB „UNO“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad UAB „NETO“ buvo patronuojanti bendrovė dukterinės ŽŪB „UNO“ atžvilgiu ir suteikė savo dukterinei įmonei paskolą – kreditą, kad pastaroji galėtų vykdyti savo veiklą. Iškėlus ieškovui bankroto bylą atsakovas taip pat patyrė nuostolių. Esant tokiai situacijai, atsakovas nurodė neturėjęs galimybių prieš laiką grąžinti paskolos, jos grąžinimas reikštų atsakovo viso turto išpardavimą, dėl ko jo veikla taptų visiškai paralyžiuota.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. birželio 8 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies - priteisė ieškovui BUAB „NETO“ iš atsakovo ŽŪB „UNO“ 838 142, 70 Lt negrąžintos paskolos, kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartimi ieškovui iškėlus bankroto bylą, administratoriaus UAB „Verslo valdymo centras“ įgaliotas asmuo 2009 m. birželio 22 d. išsiuntė atsakovui įspėjimą apie paskolos ir papildomo susitarimo nutraukimą, kuriame nurodė, kad nuo 2009 m. birželio 23 d. nutraukia paskolos sutartį, ir įpareigojo atsakovą iki 2009 m. birželio 25 d. grąžinti 839 694,12 Lt paskolą. Teismas sprendė, kad bankroto bylos iškėlimo ieškovui nutartimi įmonės administratorius buvo įpareigotas atlikti Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktuose bei 7 dalyje nurodytus veiksmus. Teismas konstatavo, kad ieškovo bankroto administratorius pasinaudojo ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 13 punkte, 10 straipsnio 7 dalies 4 punkte numatyta galimybe ir pagal įstatymą nutraukė įmonei nenaudingą paskolos sutartį, todėl sprendė apie pagrindo teismo tvarka nutraukti šį sandorį nebuvimą ir ieškinį šioje dalyje atmetė. Teismas aiškino, kad vykdydamas ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14, 23 punktų reikalavimus įmonės administratorius privalo ginti visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus ir imtis priemonių išieškoti skolas iš įmonės skolininkų. Nenustatęs duomenų, patvirtinančių, kad paskolos sutartimi prisiimtą prievolę atsakovas įvykdė ir administratoriaus nurodytą sumą ieškovui sumokėjo, teismas padarė išvadą dėl paskolos priteisimo reikalavimo pagrįstumo ir, vadovaudamasis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1 dalimi, šią skolą priteisė.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9Apeliaciniu skundu atsakovas ŽŪB „UNO“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 8 d. sprendimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

101. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir neįvertino tarp šalių sudarytos 2004 m. liepos 7 d. jungtinės veiklos sutarties bei iš jos atsiradusių šalių tarpusavio teisinių santykių. Ieškovui iškėlus bankroto bylą ir negalint vykdyti įsipareigojimų pagal šią sutartį, atsakovas patyrė tokius nuostolius: 1) 65 632,83 Lt išlaidų už elektros energijos galios (1008 kw) palaikymą laikotarpiu nuo 2006-05-30 iki 2009-02-27, nes pagal sutarties 2.2.1.3 punktą bei kitus punktus ŽŪB „Tauralaukio šiltnamių kombinatas“ (pavadinimas pakeistas į „UNO“) įsipareigojo nemažinti ir leisti ieškovui naudotis elektros tinklais šalia vystomam gyvenamųjų namų projektui „Dvaro slėnis“ bei naujai rengiamam projektui, nors paties atsakovo poreikiams pakako 23 kw galios elektros energijos; 2) 77 918,51 Lt nuostolių už kelio atkarpos su inžineriniais tinklais nuo Klaipėdos g. iki administracinio pastato Klaipėdos g. 3 demontavimą pagal sutarties 2.2.1.4 punktą; demontuotų inžinerinių tinklų prijungimas prie naujai įrengtų kvartalo „Dvaro slėnis“ tinklų, kuriuos prijungti įsipareigojo ieškovas, pagal UAB „Vanduja“ pasiūlymą sudarytų dar 36 421 Lt; 3) 1 286 349,57 Lt projektavimo išlaidų pagal UAB „Pamario projektai“ atsakovui išrašytas sąskaitas-faktūras (apie pusę šios sumos apeliantas teigia jau sumokėjęs). Nors sutarties 2.2.2.2 punktu ieškovas įsipareigojo padengti projekto įgyvendinimo išlaidas, tarp jų ir apmokėti už detaliųjų planų rengimo darbus, tačiau savo įsipareigojimų nevykdė. Pagal sutarties 7.3 punktą, atsakovas gali reikalauti iš ieškovo 1 000 000 Lt baudos. Šios aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai buvo nurodyti priešieškinyje, kurio teismas nepagrįstai nepriėmė ir grąžino atgal, o tai, apelianto nuomone, yra esminis proceso pažeidimas.

112. Teismui atsisakius priimti priešieškinį, atsakovas kreipėsi į ieškovo bankroto bylą nagrinėjantį teismą, kuris 2010 m. gegužės 17 d. nutartimi patvirtino atsakovo 680 005,47 Lt kreditorinį reikalavimą ieškovui, pripažinęs, kad reikalavimas yra kilęs iš jungtinės veiklos sutarties. Ši nutartis turi prejudicinę galią nagrinėjamai bylai, tačiau pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė.

123. Teismas neįvertino aplinkybės, kad dėl jungtinės veiklos sutarties nutraukimo kaltas ieškovas. Nagrinėjamam ginčui teismas nepagrįstai netaikė CK 6.256 straipsnio 2 dalies, 6.980 straipsnio 2 dalies ir 6.971 straipsnio nuostatų, todėl įsiteisėjus skundžiamam sprendimui dėl jungtinės veiklos sutarties nutraukimo kaltas ieškovas atsidurtų geresnėje padėtyje nei kitas sutarties dalyvis - atsakovas. Apelianto teigimu, tokiu būdu būtų akivaizdžiai pažeidžiama jungtinės veiklos sutarties dalyvių prievolinių teisinių santykių pusiausvyra, o tuo pačiu ir sąžiningumo bei teisingumo principai. Atsakovo kreditoriniai reikalavimai ieškovo bankroto byloje, kaip ketvirtos eilės išieškotojui, greičiausiai nebūtų patenkinti, nes nepakaktų ieškovo turto. Tai iš esmės pripažįsta ir ieškovas.

13Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas BUAB „NETO“ prašo Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

141. Pagal CK 6.978 straipsnį, jungtinės veiklos sutartis tarp šalių pasibaigė 2008 m. gruodžio 23 d. ieškovui iškėlus bankroto bylą, o ne tuomet, kai iki bankroto bylos iškėlimo ieškovo vadovė informavo atsakovą apie negalėjimą vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Dėl šių aplinkybių, ieškovo nuomone, atsakovas neturi teisės reikalauti iš ieškovo 1 000 000 Lt baudos.

152. Jungtinės veiklos sutarties 2.2.2.3 punkte numatyti atsakovui suteiktos paskolos grąžinimo terminai. Paskolos sutartyje galutinis paskolos grąžinimo terminas buvo numatytas 2008 m. gruodžio 31 d., papildomu susitarimu šis terminas buvo prailgintas iki 2018 m. gruodžio 31 d.

163. Apelianto siekis, kad jo patirti nuostoliai būtų įskaityti į grąžintiną paskolos sumą, prieštarauja ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte įtvirtintoms nuostatoms.

17IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Apeliacinis skundas atmestinas.

19Šio apeliacinio proceso dalyką sudaro patikrinimas ir įvertinimas, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškinys dėl negrąžintos paskolos priteisimo patenkintas visiškai, laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Klausimas analizuojamas vadovaujantis atsakovo UAB „UNO“ apeliacinio skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Nagrinėjamoje byloje kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

20Byloje sprendžiamas ginčas dėl bankrutuojančios įmonės teisės reikalauti paskolos grąžinimo, kurios suteikimo ir grąžinimo sąlygas numatė bylos šalių sudarytos paskolos ir jungtinės veiklos sutartys. Pirmosios instancijos teismas priteisė paskolos grąžinimą. Nesutikdamas su teismo sprendimu, atsakovas prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, motyvuodamas tuo, kad neatskleista bylos esmė, nes pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nevertino šalių sudarytos jungtinės veiklos sutarties sąlygų dėl sutarties dalyvių įnašų ir iš jungtinės veiklos kilusių išlaidų padalinimo tarp partnerių.

21Apeliacinės instancijos teismui yra suteikta kompetencija spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl šis teismas gali ištaisyti pirmosios instancijos teismo klaidas. Bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui pagrindai yra reglamentuoti CPK 327 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo išaiškinta, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. UAB „Ribenos prekyba“, bylos Nr. 3K-3-536/2008; 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vaivorykštė“ v. UAB „Revinė“, bylos Nr. 3K-3-121/2009; kt.). Nagrinėjamoje byloje nekyla naujų tirtinų įrodymų išreikalavimo poreikis. Pirmosios instancijos teismo neištirtų aplinkybių pobūdis neduoda pagrindo išvadai, kad bylos apeliacinės instancijos teisme nagrinėjimas bus susijęs su jos tyrimu visa apimtimi naujais aspektais ir kad apeliacinės instancijos teismas, turėdamas kompetenciją spręsti fakto klausimus, negali šios bylos išnagrinėti iš esmės. Todėl tai, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė paskolos atsakovui suteikimo ryšio su šalių jungtine veikla, neleidžia konstatuoti CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto pagrindo grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo buvimą.

22Byloje nustatyta, kad vienintelis ieškovo akcininkas yra V. P., kuris ginčo sandorių sudarymo metu buvo ieškovo, o nuo 2004 m. lapkričio 25 d. ir atsakovo vadovas (14-17, 45 b. l.). Nuo 2004 m. rugsėjo 10 d. iki 2008 m. lapkričio 20 d. ieškovui priklausė 99 procentai atsakovo pajų; likusio 1 pajaus savininkė buvo J. P. (50, 72 b. l.). Ieškovas UAB „NETO“ (buvusi V. P. statybos firma „Selka“ (14 b. l.)) ir atsakovas ŽŪB „UNO“ (buvęs pavadinimas „Tauralaukio šiltnamių kombinatas“ (44 b. l.)) 2004 m. liepos 7 d. sudarė jungtinės veiklos sutartį (76-81 b. l.), kuria susitarė, kad kooperuodami savo turtą, darbą ir žinias, bendrai veikdami įgyvendins atsakovo iš valstybės nuomojamame žemės sklype vykdomą projektą, apimantį planavimo, projektavimo ir statybos proceso stadijas nuo detaliojo plano rengimo iki inžinerinės infrastruktūros pripažinimo tinkama naudoti, tam, kad sutartyje nustatyta tvarka įgytų nuosavybės teises į atskirais turtiniais vienetais Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus. Sutarties 2.2 punkte šalys apibrėžė kiekvieno partnerio įnašus į bendrą veiklą. Atsakovo įnašais buvo žemės sklypo nuomos teisė ir teisė nugriauti statinius, detalaus plano organizavimas, inžinerinių tinklų esamos galios išlaikymas, pritarimas detaliajam planui ir patalpų, reikalingų ieškovo bei bendrai jų veiklai vykdyti, įrengimas ir suteikimas (sutarties 2.2.1 p.). Ieškovo įnašus sudarė projekto valdymo veikla (organizacinis darbas, profesinės žinios, dalykiniai ryšiai), visos projekto finansavimo išlaidos ir beprocentė 1 000 000 Lt paskola atsakovui, kurios suteikimo sąlygos ir grąžinimo terminai turi būti aptarti atskiroje abiejų dalyvių pasirašytoje paskolos sutartyje (sutarties 2.2.2.1. – 2.2.2.3. p.). Sutarties 2.2.2.3. punktas numatė, kad bet kuriuo atveju paskola turi būti grąžinama ne vėliau kaip pasibaigus sutartyje numatytiems abiejų dalyvių įsipareigojimams. Paskolos sutartį šalys pasirašė 2006 m. sausio 4 d. (19-20 b. l.). Šia sutartimi ieškovas įsipareigojo suteikti atsakovui neskaičiuojant metinių palūkanų 1 000 000 Lt paskolą-kredito liniją, o atsakovas įsipareigojo paskolos sumą grąžinti iki 2008 m. gruodžio 31 d. arba ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo raštiško ieškovo pareikalavimo (sutarties 1.1., 2.1., 3.1 p.). Sutartyje šalys numatė atsakovo pareigą už laiku negrąžintą paskolą mokėti ieškovui palūkanas ir delspinigius, vienašališką ieškovo teisę nutraukti sutartį prieš terminą, reikalauti visos ar dalies paskolos grąžinimo, palūkanų bei delspinigių mokėjimo (sutarties 3, 4 d.). 2006 m. gruodžio 29 d. šalys pasirašė papildomą susitarimą dėl paskolos sutarties pakeitimo, kuriuo paskolos grąžinimo terminą prailgino iki 2018 m. gruodžio 31 d., pripažino netekusia galios sutarties sąlygą, numačiusią atsakovo pareigą mokėti palūkanas sutarties nutraukimo prieš terminą atveju, ir panaikino ieškovo teisę nutraukti sutartį prieš terminą bei reikalauti paskolos grąžinimo (21 b. l.).

23Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal paskolos sutartį atsakovas yra negrąžinęs 838 142,70 Lt paskolos, kad ieškovui iškėlus bankroto bylą bankroto administratorius pagal Įmonių bankroto įstatymą nutraukė paskolos sutartį prieš terminą, ir konstatavo ieškovo teisę reikalauti paskolos grąžinimo. Šių teismo išvadų apeliantas neginčija, tačiau kelia klausimą, kad paskolos grąžinimas turi būti siejamas su jo iš bendros su ieškovu veiklos patirtų išlaidų kompensavimu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neanalizavo atsakovo argumentų apie šalių paskolos teisinių santykių sąsajas su jungtinės veiklos sutartimi. Šių aplinkybių vertinimą atlikti yra kompetentingas apeliacinės instancijos teismas.

24Jungtinės veiklos sutartis pasibaigia vienam iš partnerių iškėlus bankroto bylą (CK 6.978 str. 1 d. 2 p.). Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartimi ieškovui yra iškelta bankroto byla, kurią inicijavo įmonės vadovas V. P.. V. P. dabar yra ir tuo metu buvo atsakovo vadovas, todėl preziumuojama, kad atsakovui, kaip jungtinės veiklos partneriui, buvo žinoma apie bankroto bylos kitam partneriui iškėlimą. Nagrinėjamu atveju jungtinėje veikloje dalyvavo du partneriai, todėl CK 6.978 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta išimtis sutarties neišsaugo. Taigi, įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos partneriui iškėlimo, šalių jungtinės veiklos sutartis pasibaigė pagal įstatymą. Jungtinės veiklos sutarties pabaiga lemia CK 6.978 straipsnio 2-5 dalyse numatytus padarinius. Pasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai turtas, esantis bendrąja daline nuosavybe, padalijamas pagal šio kodekso ketvirtosios knygos nustatytas taisykles. Partnerių įneštas turtas, buvęs jų nuosavybe, taip pat jungtinės veiklos metu gauta produkcija, pajamos ir vaisiai yra visų partnerių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu ko kita nenustato įstatymas ar jungtinės veiklos sutartis (CK 6.971 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju pagal jungtinės veiklos sutartį ieškovo atsakovui suteikta paskola (duoti pinigai) yra ieškovo įneštas turtas, tačiau šios sutarties 2.2.2.3 punkto sąlyga numatė, kad paskolos suteikimą ir grąžinimą turi reglamentuoti atskira sutartis ir bet kuriuo atveju paskola turi būti grąžinama iki partnerių įsipareigojimų pasibaigimo. Tokios jungtinės veiklos sutarties nuostatos leidžia spręsti, kad ieškovo į bendrą veiklą paskolos būdu įneštiems pinigams partneriai nustatė kitokį, nei CK 6.971 straipsnio 1 dalyje numatytas, režimą ir nelaikė jų bendrąja daline nuosavybe, nes nustatė jos grąžinimą. Paskolos grąžinimo pareiga atsakovui tenka ir pagal šalių sudarytos paskolos sutarties bei CK 6.870 straipsnio 1 dalies nuostatas. Taigi, vertinant paskolos ir jungtinės veiklos teisinių santykių tarpusavio ryšį, spręstina, kad paskola, kaip turtinis įnašas į jungtinę veiklą, netapo bendrąja daline partnerių nuosavybe ir pasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai neturi būti dalijama, o privalo būti grąžinta ją suteikusiam ieškovui.

25Pagal CK 6.974 straipsnio 1 dalį bendrų išlaidų ir bendrų nuostolių, susijusių su jungtine veikla, paskirstymą nustatyto jungtinės veiklos sutartis; jeigu tokio susitarimo nėra, kiekvienas partneris atsako už bendras išlaidas ir bendrus nuostolius proporcingai savo dalies dydžiui. Nagrinėjamoje byloje atsakovas priešieškiniu siekė prisiteisti iš ieškovo nuostolių, kilusių iš netinkamo jungtinės veiklos sutarties vykdymo, atlyginimą. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, kreditorių turtiniai reikalavimai bankrutuojančiai įmonei turi būti reiškiami ir nagrinėjami skolininko bankroto byloje, nutartimi išsprendžiant dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrįstumo ir jo dydžio; esant pagrindui, reikalavimas gali būti didinamas. Atskirų reikalavimų nagrinėjimas ne bankroto byloje, nors ir tame pačiame teisme, reikštų neracionalų procesą ir būtų nesuderinamas su bankroto proceso operatyvumu ir efektyvumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-88/2010). Pirmosios instancijos teismas 2010 m. sausio 19 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovo priešieškinį, nenustatęs CPK 143 straipsnio 2 dalyje numatytų priešieškinio priėmimo pagrindų (142-143 b.l.). Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė dėl priešpriešinio ir pradinio ieškinio reikalavimų įskaitymo negalimumo, nes bankroto bylos iškėlimas įskaitymą daro negalimu; pagrįstai nustatė, kad priešieškinio reikalavimas nėra priešingas ieškinio reikalavimui tokiu būdu, kad jo pagrįstumas iš esmės reikštų ieškinio nepagrįstumą. Pirmosios instancijos teismas išaiškino atsakovui Įmonių bankroto įstatymo nuostatas, pagal kurias jis turi teisę turtinio pobūdžio reikalavimą reikšti ieškovo bankroto byloje. Šia teise atsakovas pasinaudojo ir dalis jo pareikšto reikalavimo Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartimi yra patvirtinta ieškovo bankroto byloje (194 b. l.). Pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo atlikti įskaitymą ir taip sumažinti atsakovo prievolę ieškovui, nes tai draudžia ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatos.

26Susiklosčiusi situacija, kai atsakovo reikalavimas ieškovo bankroto byloje yra trečios eilės kreditorių sąraše ir nėra prielaidų dėl jo patenkinimo, o ieškovui iš atsakovo priteista didelė paskolos suma, nepaneigia teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo ir nedaro sprendimo, kuriuo priteista paskola, negaliojančiu. Tokia įstatymo reikalavimus atitinkanti atsakovo padėtis neleidžia konstatuoti, kaip teigia apeliantas, jungtinės veiklos sutarties partnerių prievolinių santykių pusiausvyros, sąžiningumo ir teisingumo principų pažeidimo. Taip spręstina įvertinus ir tai, kad sutarties šalys buvo valdomos to paties asmens, todėl abiem buvo žinomos viena kitos finansinės galimybės vykdyti bendrą veiklą ir jos neįvykdymo teisinės pasekmės; kad patvirtintų kreditorinių reikalavimų ieškovui suma siekia 30 000 000 Lt (8-11 b. l.). Todėl kaip tik atsakovo siekis išvengti paskolos grąžinimo arba ją sumažinti pažeidžia kitų ieškovo kreditorių interesus ir minėtus teisės principus.

27Nors sprendime neišanalizavęs ir neįvertinęs atsakovo argumentų, susijusių su jungtinės veiklos sutarties įtaka paskolos teisiniams santykiams, pirmosios instancijos teismas ir pažeidė CPK 265 straipsnio nuostatas, tačiau šis proceso teisės pažeidimas, kurį ištaisė apeliacinės instancijos teismas, neturėjo įtakos teisingam bylos išsprendimui, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes apeliacinio skundo argumentai nepaneigia jo teisėtumo ir pagrįstumo.

28Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

29Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Pradiniu ir patikslintu ieškiniais ieškovas BUAB „NETO“ prašė nutraukti... 5. Atsakovas ŽŪB „UNO“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. birželio 8 d. sprendimu ieškinį... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 9. Apeliaciniu skundu atsakovas ŽŪB „UNO“ prašo panaikinti Klaipėdos... 10. 1. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir neįvertino tarp šalių sudarytos... 11. 2. Teismui atsisakius priimti priešieškinį, atsakovas kreipėsi į ieškovo... 12. 3. Teismas neįvertino aplinkybės, kad dėl jungtinės veiklos sutarties... 13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas BUAB „NETO“ prašo Klaipėdos... 14. 1. Pagal CK 6.978 straipsnį, jungtinės veiklos sutartis tarp šalių... 15. 2. Jungtinės veiklos sutarties 2.2.2.3 punkte numatyti atsakovui suteiktos... 16. 3. Apelianto siekis, kad jo patirti nuostoliai būtų įskaityti į... 17. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 18. Apeliacinis skundas atmestinas.... 19. Šio apeliacinio proceso dalyką sudaro patikrinimas ir įvertinimas, ar... 20. Byloje sprendžiamas ginčas dėl bankrutuojančios įmonės teisės reikalauti... 21. Apeliacinės instancijos teismui yra suteikta kompetencija spręsti tiek fakto,... 22. Byloje nustatyta, kad vienintelis ieškovo akcininkas yra V. P., kuris ginčo... 23. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal paskolos sutartį atsakovas... 24. Jungtinės veiklos sutartis pasibaigia vienam iš partnerių iškėlus bankroto... 25. Pagal CK 6.974 straipsnio 1 dalį bendrų išlaidų ir bendrų nuostolių,... 26. Susiklosčiusi situacija, kai atsakovo reikalavimas ieškovo bankroto byloje... 27. Nors sprendime neišanalizavęs ir neįvertinęs atsakovo argumentų,... 28. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 29. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 8 d. sprendimą palikti...