Byla e2A-327-196/2017

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Martinavičienės ir

2Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės individualios įmonės estetinės odontologijos centro „VivaDens“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1104-730/2016 pagal ieškovės individualios įmonės estetinės odontologijos centro „VivaDens“ ieškinį atsakovei A. A. dėl Lietuvos Respublikos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2016-02-18 sprendimo Nr. 56-19 panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvos Respublikoje veikianti per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, I. I..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė IĮ Estetinės odontologijos centras ,,VivaDens“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2016 m. vasario 18 d. sprendimą Nr. 5619, priteisti iš atsakovės A. A. ieškovės IĮ estetinės odontologijos centro „VivaDens“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad atsakovė A. A. kreipėsi į ieškovę IĮ Estetinės odontologijos centrą „VivaDens“ dėl greito estetinio suaugusiųjų ortodontinio (GESO) gydymo „Six Month Smiles“ (JAV) sistema. Susitarus dėl gydymo su atsakove 2013 m. rugsėjo 24 d. buvo pasirašyta Greito estetinio suaugusiųjų ortodontinio gydymo informuoto kliento sutartis-atmintinė Nr. VDGESO2013069 (toliau – Sutartis). Būdama nepatenkinta IĮ Estetinės odontologijos centro „VivaDens“ atliktu gydymu, 2015 m. rugpjūčio 17 d. atsakovė kreipėsi į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją (toliau – Komisija). Komisija, apsvarsčiusi A. A. pareiškimą, 2016 m. vasario 18 d. priėmė sprendimą Nr. 5619, kuriuo nusprendė: „1. Žala, teikiant skundžiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas pareiškėjai A. A. II Estetinės odontologijos centre „Vivadens“, buvo padaryta. 2. Pareiškėjos A. A. prašymą atlyginti žalą tenkinti iš dalies ir įpareigoti Estetinės odontologijos centrą „VivaDens“ atlyginti pareiškėjai 2 396,61 Eur dydžio turtinę žalą.“ Komisija priėmė sprendimą nenustačiusi jokių IĮ Estetinės odontologijos centro „VivaDens“ neteisėtų veiksmų. Tai patvirtina Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų specialistų Komisijai pateikti 2015 m. lapkričio 13 d. ir 2016 m. sausio 13 d. atsakymai, kad esant nebaigtam ortodontiniam gydymui negalimas objektyvus, tinkamas ir pagrįstas IĮ Estetinės odontologijos centro „VivaDens“ ir jo darbuotojų veiksmų vertinimas dėl suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės. Ieškovė nesutinka su Komisijos sprendimo teiginiu, jog atsakovės sveikatai buvo padaryta žala, kadangi nepateikti jokie tai patvirtinantys įrodymai. Komisija neatsižvelgė į tai, jog A. A. gydymą atlikusi gydytoja I. I. buvo išklausiusi GESO gydymo metodo taikymo kursus ir turėjo „Six Months Smiles“ (JAV) paslaugų tiekėjo statusą, todėl turėjo teisę taikyti šį gydymo metodą. Gydytojos I. I. turimą kvalifikaciją patvirtinta jai išduoti sertifikatai ir diplomas. Kvalifikacijos / licencijos (ne)turėjimas nagrinėjamu atveju niekaip priežastiniu ryšiu nėra susijęs su atsakovės nurodyta žala ir Komisija priėmė sprendimą to nenustačiusi. Pasirašydama sutartį atsakovė patvirtino, jog sutinka bendradarbiauti ir kooperuotis su gydytoju ir laikytis jo nurodymų, kurie yra reikalingi gydymo plane numatytoms procedūroms atlikti ir gydymo rezultatui pasiekti; nesilaikydama gydytojo nurodymų, sutinka prisiimti atsakomybę už visas dėl to kilusias rizikas ir pasekmes, taip pat dėl atsakovės kaltės nebaigto ar tik iš dalies baigto gydymo kilusias pasekmes ir dėl to nereikšti reikalavimų ir pretenzijų. Atsakovė buvo užsiregistravusi tolesniems vizitams tęsti gydymą IĮ Estetinės odontologijos centre „VivaDens“, tačiau 2014 m. gegužės 22 d. visus tolesnius vizitus atšaukė ir vienašališkai GESO gydymą nutraukė, todėl, kaip ir numatyta sutartyje, prisiėmė visą su tuo susijusią riziką.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. spalio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei 1 094 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  2. Teismas konstatavo, kad byloje yra pagrindas pripažinti nustatytomis faktines aplinkybes, sudarančias pagrindą taikyti ieškovei deliktinę atsakomybę. Šias aplinkybes teismas laikė įrodytomis, vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu (tikimybių balansu), tai yra kai iš byloje esančių įrodymų galima padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo, atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes.
  3. Vertindamas byloje esančių įrodymų visumą teismas laikė nustatytomis faktines aplinkybes, jog pagal šalių sudarytą Sutartį šalys buvo susitarusios, jog taikant atsakovei ortodontinį gydymą GESO metodu, bus siekiama ištiesinti atsikišusį iltinį 13-ą dantį. Gydymas GESO metodu, siekiant ištiesinti atsikišusį iltinį 13-ą dantį, buvo pradėtas 2013-09-24, uždedant atsakovei GESO breketus, ir baigtas 2014-04-14. Ieškovei baigus ortodontinį gydymą GESO metodu, siekiant ištiesinti 13-ą iltinį dantį, atsakovės 11-o ir 21-o dantų padėtis buvo pasikeitusi, tai yra dantys buvo pakrypę. Teismas vertindamas faktines bylos aplinkybes (12 punktas), tai yra jog baigus ortodontinį gydymą GESO metodu, kurio metu buvo tiesinamas atsikišęs iltinis 13-as dantis, 2014-04-14 atsakovės 11-o ir 21-o dantų padėtis buvo pasikeitusi, tai yra dantys buvo pakrypę, pripažino, jog taikant ortodontinį gydymą GESO metodu buvo pakenkta atsakovės sveikatai. Teismo teigimu, atsakovei teikdama sveikatos priežiūros paslaugas ieškovė atliko neteisėtus veiksmus, kadangi neįvykdė jai įstatymais nustatytų pareigų (CK 6.246 str.).
  4. Teismas nustatė, kad byloje esantys įrodymai (Kauno medicinos akademijos diplomas, išduotas I. I., Lietuvos Respublikos odontologų rūmų 2015-06-23 pranešimas Nr. 15/01-119), trečiojo asmens I. I. paaiškinimai (2016-09-13 posėdžio garso įrašas) patvirtina, kad šį ortodontinį gydymą atliko gydytoja odontologė I. I., turinti odontologijos praktikos licenciją, suteikiančią teisę verstis odontologine praktika pagal gydytojo odontologo profesinę kvalifikaciją. Ortodontinį gydymą atsakovei atliko ieškovės darbuotoja odontologė I. I., nebūdama įgijusi gydytojo ortodonto kvalifikacijos ir neturėdama licencijos, suteikiančios teisę verstis gydytojo ortodonto praktika. Gydytoja nėra įgijusi gydytojo ortodonto kvalifikacijos ir neturi licencijos verstis tokia veikla, po 2014-04-14 baigto gydymo GESO metodu atsakovės 11-o ir 21-o dantų padėtis buvo pasikeitusi, tai yra dantys buvo pakrypę, todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovei ortodontinio gydymo paslaugas suteikė netinkamas sveikatos priežiūros specialistas, tai yra, neturintis teisės teikti tokio pobūdžio sveikatos priežiūros paslaugas, ir nebuvo pateisinti atsakovės lūkesčiai bei poreikiai, atliekant šias sveikatos priežiūros paslaugas. Šalių sudarytoje Sutartyje nebuvo nurodyta rizika, jog po atsikišusio iltinio 13-o danties ortodontinio gydymo GESO metodu gali pakrypti kiti atsakovės dantys, byloje nėra kitų įrodymų, jog atsakovė apie tai, kad po ortodontinio gydymo GESO metodu gali pakrypti kiti dantys, buvo įspėta, apie tai jai buvo paaiškinta. Vertinant protingo žmogaus požiūriu, akivaizdu, jog negali būti pripažįstama, jog yra pateisinti asmens lūkesčiai dėl gydymo, jei siekiant išlyginti vieną pakrypusį dantį, iškrypsta kiti dantys. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovei buvo suteiktos nekokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos ir tokiu būdu buvo pažeista atsakovės teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas (Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 str. 1 d.). Esant tokioms aplinkybėms, ieškovės veiksmus, gydytojai I. I. atliekant ortodontinį gydymą GESO metodu atsakovei, pažeidžiant Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nuostatas, teismas pripažino neteisėtais (CK 6.246 str.).
  5. Teismas nurodė, kad ieškovės nustatyti neteisėti veiksmai yra susiję priežastiniu ryšiu su atsakovei padarytu sveikatos pakenkimu. Odontologė I. I., nebūdama įgijusi gydytojo ortodonto kvalifikacijos ir neturėdama licencijos, suteikiančios teisę verstis gydytojo ortodonto praktika, atliko ortodontinį gydymą GESO metodu, siekdama ištiesinti iltinį 13-ą dantį, po gydymo atsakovės 11-as ir 21-as dantys, iki gydymo buvę tiesūs, pakrypo. Teismo nuomone, šios aplinkybės savaime sudaro pagrindą pripažinti esant priežastinį ryšį tarp ieškovės nustatytų neteisėtų veiksmų ir nustatyto pakenkimo atsakovės sveikatai. Ieškovė nepateikė įrodymų, paneigiančių, jog atsakovei šios atsiradusios pasekmės buvo kitų veiksmų nei gydytojo ortodonto kvalifikacijos neturinčio gydytojo odontologo atliktas ortodontinis gydymas pasekmė. Nesant kitų įrodymų, nurodytų aplinkybių kontekste, teismo nuomone, labiau tikėtina išvada, kad atsakovei atsiradęs sveikatos pakenkimas (pakrypę 11-as ir 21-as dantys) yra priežastiniu ryšiu susijęs su ieškovės neteisėtais veiksmais.
  6. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais (CK 6.249 str. 2 d.). Teismas pripažino, kad atsakovė turi teisę į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos įpareigotą atlyginti 2 396,61 Eur turtinės žalos sumą (CK 6.249 str.).
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
  1. Ieškovė IĮ Estetinės odontologijos centras ,,VivaDens“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
    1. Teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė į tai, kad GESO metodas ,,Six Month Smiles“ (JAV) sistema yra tik vienas iš gydymo etapų ir metodų, sudėtinė gydymo proceso dalis. Pats gydymas, kurio tikslas – estetiškai ištiesinti atsakovės dantis pagal jos pageidavimus ir medicinos praktikos reikalavimus, nebuvo baigtas. Gydymo metu dantų padėtis nuolat kinta ir nagrinėjamu atveju atsakovės 11-as ir 12-as dantys buvo laikinai pakrypę. Tik gydymas GESO metodu atsakovei buvo baigtas, tačiau ne jos gydymas apskritai. Atsakovė, pasirašydama Sutartį bei ambulatorinėje kortelėje, sutiko su galimais jai pasiūlyto plano pakeitimais, kurių gali prireikti gydymo eigoje, išaiškėjus naujoms klinikinėms aplinkybėms arba kuriuos gydytojas odontologas gali įvesti siekdamas geresnių gydymo rezultatų, taip pat sutiko bendradarbiauti ir kooperuotis su gydytoju odontologu ir laikytis nurodymų, ir ypač estetinių paslaugų atvejais, kurie yra reikalingi gydymo plane numatytoms procedūroms ir gydymo rezultatui pasiekti.
    2. Gydytoja I. I. atsakovei dėl tarpų tarp dantų rekomendavo 46, 26 dantis šalinti, implantuoti, protezuoti uždarant tarpus, o dėl 13-12-11 pasvirimo kampo – restauruoti kandamuosius kraštus 12, 11 atlikti gleivinės aukščio korekciją. Šios rekomendacijos atitiko Sutarties sąlygas, kadangi jose kaip vienas iš vietos dantų judėjimui padarymo būdų buvo numatytas danties šalinimas, taip pat nurodyta galima kandamųjų kraštų ir kitų dantų estetinė restauracija. Taip pat gydytoja, atsižvelgdama į atsakovės išreikštus papildomus pageidavimus, kurių įgyvendinimui nepakanka numatyto gydymo laiko ir jų įvykdymas, gydytojos nuožiūra, nėra galimas naudojant GESO metodą, vadovaudamasi Sutarties nuostatomis nukreipė atsakovę pas gydytoją – ortodontę. Jeigu gydymas būtų buvęs baigtas, gydytoja I. I. nebūtų rekomendavusi tolesnio gydymo ir siuntusi atsakovės pas gydytoją-ortodontę. Tačiau atsakovė tolimesnius suplanuotus vizitus atšaukė, tokiu būdu nutraukė tolesnį gydymą. Sujungus GESO metodą, klasikinę ortodontiją ir estetinę odontologiją buvo galima pasiekti atsakovės pageidautą rezultatą. T. K. ir teismas nepagrįstai vertino ieškovės atsakovei atliktą nebaigtą gydymą kaip baigtą ir tuo grindė neva padarytą žalą.
    3. Žalos faktą ir dydį turi įrodyti asmuo, reikalaujantis ją atlyginti. Teismo posėdžio metu pati atsakovė patvirtino, jog jokia žala jos sveikatai nebuvo padaryta. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovės gydymo centre buvo pakenkta atsakovės sveikatai ar ji buvo sužalota. Tiek Komisija, tiek teismas priimdami sprendimus nesant įrodymų, patvirtinančių ieškovės padarytą žalą atsakovei, ir jai pačiai nenurodant, kaip jos sveikatai buvo pakenkta, nepagrįstai konstatavo atsakovei padarytos žalos faktą. Kiekvieno gydymo metodo tikslų pasiekimas priklauso nuo objektyvių ir subjektyvių aplinkybių. Todėl GESO gydymo metodo taikymo metu, kaip ir bet kurio kito, egzistuoja rizika, jog pageidaujami tikslai nebus pasiekti. Atitinkamai Komisija ir teismas nepagrįstai vertino ieškovės suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę paciento siekiamo rezultato atžvilgiu, o ne proceso aspektu. Kol nėra baigtas gydymas, patikimas rezultato vertinimas negalimas. Teismas nepagrįstai atlygintina žala laikė atsakovės gydymo IĮ Estetinės odontologijos centre ,,VivaDens“ patirtas išlaidas. Toks vertinimas neatitinka Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 2 straipsnio 2 daliai ir 13 straipsnio nuostatų dėl atlygintinos paciento sveikatai padarytos žalos.
    4. Teismas sprendė, ar gydymas GESO metodu atliktas tinkamai, iš esmės vadovaudamasis vien tik Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų specialistų 2016 m. sausio 13 d. atsakyme pateikta prielaida, jog 11-21 dantų padėties pasikeitimas įvyko galimai dėl netaisyklingos breketų padėties. Tačiau neteisėti veiksmai turi būti konstatuojami remiantis byloje esančiais įrodymais, o ne prielaidomis. Ieškovė neginčija, jog ortodontinį gydymą atsakovei atliko ieškovės darbuotoja gydytoja odontologė I. I., kuri neturi gydytojo ortodonto specialisto kvalifikacijos ir licencijos, suteikiančios teisę verstis gydytojo ortodonto praktika. Tačiau ieškovė nesutinka, kad teisinis reglamentavimas draudžia šiai gydytojai gydymo procese taikyti GESO metodą. Gydymo paslaugų IĮ Estetinės odontologijos centre ,,VivaDens“ teikimo metu galiojusi Lietuvos medicinos norma MN 42:2011 ,,Gydytojas odontologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. V-706, nedraudė gydytojui odontologui pačiam ar bendradarbiaujant su kitais specialistais taikyti greito estetinio suaugusiųjų ortodontinio gydymo metodą, tuo labiau, jog pagal minėtą medicinos normą gydytojas odontologas turi išmanyti ortodontinio gydymo būdus. Be to, šioje normoje įtvirtinta gydytojo odontologo pareiga taikyti pažangius gydymo metodus. Atsakovei gydymą atlikusi gydytoja I. I. buvo išklausiusi GESO gydymo metodo taikymo kursus ir turėjo ,,Six Monts Smiles“ (JAV) sistema paslaugų tiekėjo statusą. Byloje pateikti gydytojos turimi sertifikatai ir diplomas patvirtina jos kvalifikaciją, reikalingą GESO gydymo taikymui.
    5. Net ir nustačius, jog sveikatos priežiūros paslaugas suteikė nepakankamos kvalifikacijos specialistas, visais atvejais būtina nustatyti, ar šio specialisto veiksmai lėmė žalą, nes pats kvalifikacijos neturėjimas savaime nereiškia pagrindo taikyti civilinę atsakomybę. Byloje nėra nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų teismo teiginius, kad labiau tikėtina išvada, jog atsakovei atsiradęs sveikatos pakenkimas (pakrypę 11-as ir 21-as dantys) yra priežastiniu ryšiu susijęs su ieškovės neteisėtais veiksmais. Byloje yra tik Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų specialistų 2016 m. sausio 13 d. atsakymas, kuriame pateikta prielaida, jog 11-21 dantų pasikeitimas įvyko galimai dėl netaisyklingos breketų padėties. Tačiau tai yra tik prielaida ir ji niekaip nesusieta su gydytojos (ne)turėta profesine kvalifikacija. Tų pačių specialistų 2015 m. lapkričio 13 d. ir 2016 m. sausio 13 d. atsakymuose teigiama, jog daryti išvadas dėl kokių priežasčių atsirado 11-21 dantų padėties pasikeitimas negalima ir rekomenduota ne kartoti gydymą, o toliau tęsti ieškovės nebaigtą gydymą.
  2. Atsakovė A. A. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie pagrindiniai argumentai:
    1. Ieškovė turėjo pasiūlyti ir atlikti atsakovei saugų ir visapusišką ortodontinį gydymą, tačiau tokį gydymą faktiškai atliko ieškovės darbuotoja – gydytoja, neturinti būtinos tam gydytojo ortodonto profesinės kvalifikacijos. Priešingai nei nurodė ieškovė, nei subjektyvūs pacientės poreikiai, nei lūkesčiai, neatleidžia sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo ar konkretaus gydytojo nuo pareigos paslaugas teikti dedant maksimalias atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo pastangas, pasitelkiant žinias ir patirtį. Tai, ko tokėjosi atsakovė ir kokia tikimybė buvo tai pasiekti tampa teisiškai nereikšminga, nustačius, kad ieškovė neužtikrino net minimalių sveikatos priežiūros paslaugos standartų – sveikatos priežiūros paslaugos atsakovei buvo teikiamos nekvalifikuotos tam gydytojos. Ieškovės taikytas atsakovei gydymo metodas nėra įtrauktas į Lietuvos medicinos normą MN 47:2014 ,,Gydytojas ortodontas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“. Ieškovės neteisėti veiksmai pasireiškė atsakovės teisės į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas akivaizdžiu pažeidimu.
    2. Vadovaujantis Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsniu atlyginama ta turtinė žala, kuri padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises. Įvertinus tai, kad teismas konstatavo atsakovės teisių pažeidimą, pasireiškiantį netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų suteikimu, už jas sumokėta suma pripažintina atsakovės nuostoliais, kurie tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su neteisėtais ieškovės veiksmais.
  3. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovės skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, paneigiančių aplinkybes, kad atsakovei atsiradusios pasekmės buvo kitų veiksmų nei reikiamos profesinės kvalifikacijos neturinčio gydytojo atlikto gydymo pasekmė.

5Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

6Dėl sveikatos priežiūros paslaugų įstaigos civilinės atsakomybės taikymo sąlygų

  1. Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.283, 6.284 str.). Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu asmuo nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 str.). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą.
  2. Civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 str.). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Pareiga paneigti šią prezumpciją tenka žalą padariusiam asmeniui.
  3. Lietuvos Respublikos Pacientų teisių ir žalos sveikatai įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta paciento teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Pacientas turi teisę į žalos, padarytos pažeidus jo teises teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad gydytojų civilinė atsakomybė už netinkamą gydymą yra profesinė atsakomybė, tai yra specialisto atsakomybė už netinkamą profesinių pareigų vykdymą, ji yra specifinė neteisėtų veiksmų ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygų, aspektais. Gydytojo profesinės atsakomybės pobūdis yra nulemtas sveikatos priežiūros, kaip visuomenės veiklos srities, reikšmingumo ir su tuo susijusios būtinybės garantuoti tinkamą sveikatos priežiūros paslaugų teikimą visuomenei. Gydytojas, kaip profesionalas, turi specialiųjų žinių, t. y. žmogui gyvybiškai svarbiais klausimais žino ir gali daugiau negu kiti, be to, jis turi pripažintą teisę specialiąsias žinias taikyti ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus; specialisto turima kvalifikacija sukuria teikiamų paslaugų kokybės prezumpciją, žmogus, pasikliovęs specialistu, turi jaustis saugus, todėl atitinkamos profesijos asmeniui yra taikomi griežtesni atidumo, atsargumo bei rūpestingumo reikalavimai. Tai yra esminis profesionalo atsakomybės bruožas. Gydytojo veiksmų neteisėtumas ir kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, gali būti konstatuojami esant lengvesnio laipsnio pareigos elgtis rūpestingai ir apdairiai pažeidimui, negu įprastu civilinės atsakomybės atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2013).
  4. Pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą ligoniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2005). Pacientą ir gydytoją (sveikatos priežiūros įstaigą) sieja prievolė, kurios turinį sudaro gydytojo pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas. Sprendžiant dėl gydytojų kaltės, turi būti remiamasi ne tik teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, bet ir gydytojų profesinės etikos nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2010). Ar asmuo konkrečioje situacijoje buvo sąžiningas ir turi būti laikomas nekaltu, vertinama pagal tai, ar jis viską padarė, ko iš jo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2004).
  5. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė IĮ Estetinės odontologijos centras ,,VivaDens“ ir atsakovė A. A. 2013 m. rugsėjo 24 d. sudarė Greito estetinio suaugusiųjų ortodontinio gydymo informuoto kliento sutartį-atmintinę Nr. VDGESO2013069. Atsakovė 2015 m. rugpjūčio 17 d. pareiškimu dėl netinkamai suteiktos sveikatos priežiūros paslaugų ĮĮ Estetinės odontologijos centre ,,VivaDens“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją. Komisija, išnagrinėjusi A. A. pareiškimą, 2016 m. vasario 18 d. sprendimu Nr. 5619 nusprendė: „1. Žala, teikiant skundžiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas pareiškėjai A. A. IĮ Estetinės odontologijos centre „Vivadens“, buvo padaryta. 2. Pareiškėjos A. A. prašymą atlyginti žalą tenkinti iš dalies ir įpareigoti IĮ Estetinės odontologijos centrą „VivaDens“ atlyginti pareiškėjai 2396,61 Eur dydžio turtinę žalą.“
  6. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2016 m. vasario 18 d. sprendimą Nr. 5619. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė. Ieškovė, kvestionuodama tiek teismo, tiek Komisijos išvadas, nurodo, kad dėl to, kad atsakovė A. A. vienašališkai nutraukė nebaigtą gydymo procesą IĮ Estetinės odontologijos centre ,,VivaDens“, gydymo metu jokie ieškovės neteisėti veiksmai ar atsakovės patirta žala nenustatyti, nėra pagrindo ieškovei taikyti civilinę atsakomybę. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės argumentais.
  7. Byloje esančių įrodymų pagrindu nustatyta, kad šalių 2013 m. rugsėjo 24 d. sudarytos Sutarties tikslas buvo – taikant atsakovei ortodontinį gydymą GESO metodu ištiesinti atsikišusį iltinį 13-ą dantį. Atsakovei 2013 m. rugsėjo 24 d. buvo pradėtas gydymas – uždėti GESO breketai. Ortodontinio gydymo metu pradėjo kreivėti kiti atsakovės dantys. Baigus atsakovės dantų gydymą GESO metodu, 11-o ir 21-o dantų padėtis buvo pasikeitusi, t. y. dantys buvo pakrypę. Aplinkybės, kad gydant GESO metodu atsakovės 11-as ir 21-as dantys buvo pakrypę neginčija ir apeliantė, tačiau skunde nurodo, kad gydymas, kurio tikslas – estetiškai ištiesinti atsakovės dantis pagal jos pageidavimus ir medicinos praktikos reikalavimus, nebuvo baigtas, o atsakovė gydymą vienašališkai nutraukė. Tačiau pačios apeliantės 2015-03-23 atsakyme į atsakovės pretenziją bei 2015-08-19 atsakyme Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai pažymėta, kad 2014-04-14 esminis GESO metodu gydymas baigtas, nes pasiektas klientės prieš gydymo pradžią pagrindinis pageidautas rezultatas – įstumti į dantų lanką atsikišusį 13-ą dantį, taip pat žymiai pakoreguoti ir kiti dantys. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad šalių sudarytoje Sutartyje nebuvo nurodyta rizika, jog po atsikišusio iltinio 13-o danties ortodontinio gydymo GESO metodu gali pakrypti kiti atsakovės dantys, byloje taip pat nėra įrodymų, jog atsakovė apie tai, kad po ortodontinio gydymo GESO metodu gali pakrypti kiti dantys, buvo įspėta, apie tai jai buvo paaiškinta.
  8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, jog, sprendžiant dėl veiksmų neteisėtumo, būtina atsakyti į klausimą, ar tikrai medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo pastangas. Gydytojo veiksmų neteisėtumas ir kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, gali būti konstatuojami esant lengvesnio laipsnio pareigos elgtis rūpestingai ir apdairiai pažeidimui negu įprastu civilinės atsakomybės atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2009). Apeliantė teigia, kad gydymo metu atsakovė išreiškė papildomus reikalavimus. Tačiau subjektyvūs pacientės poreikiai ir lūkesčiai neatleidžia gydytojos nuo pareigos paslaugas teikti dedant maksimalias atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo pastangas, pasitelkiant turimas profesines žinias ir patirtį. Nagrinėjamu atveju, siekis pateisinti atsakovės lūkesčius šių kriterijų neatitiko, nebuvo profesionaliai pamatuotas. Atsakovė nebuvo informuota, kad gydymo metu tiesinant vieną dantį pradės kreivėti kiti dantys, toks gydymo rezultatas neatitiko atsakovės siekiamo gydymo lūkesčių bei rezultato. Šiuo atveju gydytoja taikydama ortodontinį gydymą GESO metodu neįvertino pasirinktos medicininės paslaugos teikimo (danties tiesinimo) perspektyvumo.
  9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialiųjų žinių, todėl tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes. Sprendžiant dėl gydytojų veiksmų teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013).
  10. Bylos duomenimis Komisija dėl išvadų, reikalaujančių specialių žinių, dėl atsakovės skundžiamų sveikatos priežiūros paslaugų, kreipėsi į gydytojus specialistus. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Ortodontijos klinikos gydytoja ortodontė doc. K. L. ir gydytojas ortodontas doc. A. V., remdamiesi pateikta dokumentacija, 2015-11-17 ir 2016-01-14 raštuose Komisijai nurodė, kad darytina prielaida, jog 11-o ir 21-o dantų padėties pasikeitimas įvyko dėl galimai netaisyklingos breketų padėties. Sutiktina su apeliante, kad minėtos gydytojų specialistų išvados nėra vienareikšmiškos, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pagal įstatyme įtvirtintą laisvo įrodymų vertinimo principą dėl bet kokios į bylą pateiktos informacijos įrodomosios reikšmės sprendžia teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nurodytas išimtis (CPK 185 str.). Atsižvelgiant į CPK 176 straipsnio 1 dalyje suformuluotą įrodinėjimo tikslą (nustatyti materialiąją, bet ne objektyviąją tiesą, kaip to reikalavo anksčiau galiojęs CPK), galima teigti, kad įstatymas nereikalauja, jog civilinėje byloje teismas būtų visiškai įsitikinęs dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo; pagal teismų praktikoje taikomą tikėtinumo taisyklę faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei byloje pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant nei jo nesant. Tokioje situacijoje gali būti itin aktualu vertinti įrodymus vadovaujantis ne tik CPK nustatytomis įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais. Sprendimas, priimtas remiantis tikėtinumo taisykle, pripažįstamas teisingu, jeigu bylą nagrinėjęs teismas tinkamai taikė įrodinėjimą, įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2006).
  11. Atmestinas apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl atsakovei netinkamai suteikto gydymo GESO metodu, vadovavosi vien tik Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų specialistų pateikta prielaida, jog 11-o ir 21-o dantų padėties pasikeitimas įvyko galimai dėl netaisyklingos breketų padėties. Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu, tai yra kai iš byloje esančių įrodymų galima padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus įvertino kitaip, nei siekė apeliantė, nesudaro pagrindo spręsti, jog teismas įrodymus įvertino netinkamai. Taip pat teismas pažymėjo, kad ieškovei buvo siūlyta spręsti dėl ekspertizės byloje skyrimo, tačiau pati ieškovė nurodė, kad šiuo atveju ekspertų išvados nebūtinos. Apeliantės nurodytas argumentas, kad atsakovei po gydymo GESO metodu buvo rekomenduojama tęsti ortodontinį gydymą, nėra pagrindas išvadai, kad dantų gydymas GESO metodu buvo tinkamas. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kuriomis remiantis konstatuotas ieškovės veiksmų neteisėtumas.
  12. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad ortodontinį atsakovės gydymą GESO metodu atliko gydytoja odontologė I. I., turinti odontologijos praktikos licenciją, suteikiančią teisę verstis odontologine praktika pagal gydytojo odontologo profesinę kvalifikaciją. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs Medicinos praktikos licencijavimo taisyklių (patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu 2004-05-27 Nr. V-396) 40.2. punkto, Lietuvos medicinos normos MN 47:2014 (patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-1468) 4.1, 4.2, 5 punkto, Lietuvos medicinos normos MN 42:2011 (patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. V-706) 10.1. punkto teisinį reglamentavimą nustatė, kad gydytoja odontologė I. I. neturėjo gydytojo ortodonto specialisto kvalifikacijos ir licencijos, suteikiančios teisę verstis gydytojo ortodonto praktika. Apeliantė sutiko su šia pirmosios instancijos teismo išvada, tačiau nurodė, kad nesutinka su teismo argumentu, jog minėtas teisinis reglamentavimas draudė gydytojai odontologei I. I. gydymo procese taikyti GESO metodą. Tačiau pagal ieškovės gydymo paslaugų atsakovei teikimo metu galiojusios Lietuvos medicinos normos MN 42:2011 ,,Gydytojas odontologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ (patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. V-706) gydytojas odontologas galėjo naudoti profilaktinius ortodontinius aparatus, reguliuoti nuimamus aparatus ir įtvarus (pagal gydytojo ortodonto nurodymus). Taigi kitus ortodontinio gydymo veiksmus galėjo atlikti tik gydytojas odontologas specialistas, turintis odontologijos praktikos licenciją, suteikiančią teisę verstis gydytojo odontologo praktika pagal gydytojo ortodonto profesinę kvalifikaciją. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ortodontinį gydymą atlikti turi teisę tik gydytojas ortodontas, turintis odontologijos praktikos licenciją verstis gydytojo odontologo specialisto praktika pagal gydytojo ortodonto profesinę kvalifikaciją. Apeliantės nurodytas argumentas, kad atsakovei gydymą atlikusi gydytoja I. I. buvo išklausiusi GESO gydymo metodo taikymo kursus ir turėjo ,,Six Monts Smiles“ (JAV) sistema paslaugų tiekėjo statusą, nėra pagrindas išvadai, kad ši gydytoja galėjo atlikti ortodontinį gydymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, net jeigu ir būtų nustatyta, kad gydytoja odontologė I. I. gydymo procese turėjo teisę taikyti ortodontinį gydymo metodą, vien šis faktas, atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes, nesudaro pagrindo tenkinti apeliantės ieškinio reikalavimų.
  13. Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio apibrėžimą ir formuojamą teismų praktiką skiriamas tiesioginis ir netiesioginis priežastinis ryšys. Tiesioginiu priežastiniu ryšiu laikomas toks priežastinis ryšys, kai dėl neteisėtų asmens veiksmų žala atsiranda tiesiogiai, t. y. teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmai yra tiesiogiai susiję su kilusiais neigiamais padariniais. Netiesioginis priežastinis ryšys konstatuojamas tada, kai asmens veiksmai tiesiogiai nelemia žalos padarymo, tačiau sudaro sąlygas žalai atsirasti ir jai padidėti, t. y. asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda, tam tikru laipsniu lemia neigiamų padarinių atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010).
  14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantė atsakovei suteikė nekokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, t. y. atliko neteisėtus veiksmus kurie yra susiję priežastiniu ryšiu su atsakovei padarytu sveikatos pakenkimu. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog ieškovės veiksmų neteisėtumas pasireiškė nekokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų atsakovei suteikimu, ir nenustatęs, kad bylos duomenimis būtų paneigta atsakovei žalą padariusios apeliantės kaltė, kad atsakovė pati būtų kalta dėl savo sveikatos neigiamų padarinių, pripažino, kad atsakovė turi teisę į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos nustatytą 2 396,61 Eur turtinės žalos sumą (CK 6.249 str.). Teisėjų kolegija apeliantės argumentą, kad nesant įrodymų, patvirtinančių ieškovės padarytą žalą atsakovei, ir jai pačiai nenurodant, kaip jos sveikatai buvo pakenkta, teismas nepagrįstai konstatavo atsakovei padarytos žalos faktą, pripažįsta deklaratyviu ir nepagrįstu. Žalos dydį Komisija nustatė būtent atsakovei kreipusis į Komisiją dėl ieškovės jai suteiktų nekokybiškų gydymo paslaugų bei atsakovei nurodžius patirtą žalos dydį. Komisija nustačiusi, jog atsakovei buvo suteiktos nekokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos, nustatė, kad atsakovės patirtą turtinę žalą sudaro nepagrįstai už šių paslaugų teikimą mokėtos lėšos.
  15. Į esminius skundo argumentus atsakyta, kiti apeliaciniame skunde pateikti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
  16. Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai tyrė ir vertino bylos duomenis, savo išvadas grindė bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

7Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

  1. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, ieškovės turėtos advokato teisinės pagalbos išlaidos neatlyginamos. Atsakovė byloje pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą turėjo 417,45 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. Šių išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių“, todėl priteisiamos iš ieškovės.

8Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

9Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

10Priteisti iš ieškovės IĮ Estetinės odontologijos centro ,,VivaDens“ (j. a. k. 12522357) atsakovei A. A. (a. k. ( - ) 417,35 Eur (keturis šimtus septyniolika eurų, 35 cnt) bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai