Byla 2-39-343/2013
Dėl sprendimų paimti žemę visuomenės poreikiams teisėtumo, atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę dydžio nustatymo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba, Kauno LEZ valdymo UAB, Kauno rajono savivaldybė

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė, sekretoriaujant Editai Tamulaitienei, dalyvaujant ieškovės Ūkio ministerijos atstovams P. S., advokatui Linui Meškiui, atsakovams V. B., V. R., atsakovų atstovui advokatui Daniui Svirinavičiui, atsakovės O. B. įgaliotiniam R. B., trečiųjų asmenų atstovams: Kauno LEZ valdymo UAB atstovams advokatams Audriui Kairevičiui, Eglei Valiulienei; Nacionalinės Žemė tarnybos atstovui advokatui Linui Meškiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ūkio ministerijos ieškinį atsakovams M. U., V. M., V. M., A. V. R., O. B., V. R., A. J., V. B., R. J., dėl sprendimų paimti žemę visuomenės poreikiams teisėtumo, atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę dydžio nustatymo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba, Kauno LEZ valdymo UAB, Kauno rajono savivaldybė ir

Nustatė

2Kauno apygardos teismas 2009 m. gegužės 22 d. daliniu sprendimu šioje byloje pripažino:

31. Kauno apskrities viršininko 2008 m. vasario 19 d. įsakymą Nr. V-112 “Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno r.)” kuriuo nuspręsta paimti iš M. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) visuomenės poreikiams 2,1412 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), dalį – 1,7165 ha teisėtu.

4Leido Kauno apskrities viršininko administracijai iki ginčo dėl atlyginimo išsprendimo, pervesti Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 02 19 įsakyme nurodytą 429 200 Lt atlyginimą už paimamą žemės sklypą į M. U. sąskaitą.

5Leido Kauno apskrities viršininko administracijai iki ginčo dėl atlyginimo išsprendimo, įregistruoti paimtą 1,7165 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu, bei pradėti šį žemės sklypą naudoti Kauno laisvosios ekonominės zonos tikslams.

62. Kauno apskrities viršininko 2008 m. vasario 8 d. įsakymą Nr. V-94 “Dėl žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų patikslinimo ir paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno r.)” kuriuo nuspręsta paimti iš V. M. asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. M. asmens kodas (duomenys neskelbtini), visuomenės poreikiams 0,2905 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), teisėtu.

7Leido Kauno apskrities viršininko administracijai iki ginčo dėl atlyginimo išsprendimo, pervesti Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 02 08 įsakyme nurodytą 72 600 Lt atlyginimą už paimamą žemės sklypą, kiekvienam po 36 300 Lt, į V. M. ir V. M. sąskaitas.

8Leido Kauno apskrities viršininko administracijai iki ginčo dėl atlyginimo išsprendimo, įregistruoti paimtą 0,2905 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu, bei pradėti šį žemės sklypą naudoti Kauno laisvosios ekonominės zonos tikslams.

93. Kauno apskrities viršininko 2008 m. vasario 5 d. įsakymą Nr. V-84 “Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno r.)” bei jį keitusį 2008 m. vasario 19 d. įsakymą Nr. V – 119 „ Dėl Kauno apskrities viršininko 2008 02 05 įsakymo Nr. V-84 pakeitimo, kuriais nuspręsta paimti iš A. V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) visuomenės poreikiams 0,3141 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), teisėtu.

10Leido Kauno apskrities viršininko administracijai iki ginčo dėl atlyginimo išsprendimo, pervesti Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 02 05 įsakyme nurodytą 78 500 Lt atlyginimą už paimamą žemės sklypą į A. V. R. sąskaitą.

11Leido Kauno apskrities viršininko administracijai iki ginčo dėl atlyginimo išsprendimo, įregistruoti paimtą 0,3141 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu, bei pradėti šį žemės sklypą naudoti Kauno laisvosios ekonominės zonos tikslams.

124. Kauno apskrities viršininko 2008 m. sausio 31 d. įsakymą Nr. V-72 “Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno r.)” kuriuo nuspręsta paimti iš O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) visuomenės poreikiams 0,9400 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), teisėtu.

13Leido Kauno apskrities viršininko administracijai iki ginčo dėl atlyginimo išsprendimo, pervesti Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 01 31 įsakyme nurodytą 235 000 Lt atlyginimą už paimamą žemės sklypą į O. B. sąskaitą.

14Leido Kauno apskrities viršininko administracijai iki ginčo dėl atlyginimo išsprendimo, įregistruoti paimtą 0,9400 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu, bei pradėti šį žemės sklypą naudoti Kauno laisvosios ekonominės zonos tikslams.

155. Kauno apskrities viršininko 2008 m. vasario 5 d. įsakymą Nr. V-83 “Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno r.)” bei jį keitusį 2008 m. vasario 19 d. įsakymą Nr. V – 118 „ Dėl Kauno apskrities viršininko 2008 02 05 įsakymo Nr. V-84 pakeitimo“, kuriais nuspręsta paimti iš V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) visuomenės poreikiams 1,000 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), teisėtu.

16Leido Kauno apskrities viršininko administracijai iki ginčo dėl atlyginimo išsprendimo, pervesti Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 02 05 įsakyme nurodytą 250 000 Lt atlyginimą už paimamą žemės sklypą į V. R. sąskaitą.

17Leido Kauno apskrities viršininko administracijai iki ginčo dėl atlyginimo išsprendimo, įregistruoti paimtą 1,000 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu, bei pradėti šį žemės sklypą naudoti Kauno laisvosios ekonominės zonos tikslams.

186. Kauno apskrities viršininko 2008 m. sausio 31 d. įsakymą Nr. V-73 “Dėl žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų patikslinimo ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno r.)” bei jį keitusį 2008 m. vasario 19 d. įsakymą Nr. V – 113 „ Dėl Kauno apskrities viršininko 2008 01 31 įsakymo Nr. V-73“ pakeitimo, kuriais nuspręsta paimti iš A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), visuomenės poreikiams 0,4300 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), teisėtu.

19Leido Kauno apskrities viršininko administracijai iki ginčo dėl atlyginimo išsprendimo, pervesti Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 01 31 įsakyme nurodytą 107 500 Lt atlyginimą už paimamą žemės sklypą į A. J. sąskaitą.

20Leido Kauno apskrities viršininko administracijai iki ginčo dėl atlyginimo išsprendimo, įregistruoti paimtą 0,4300 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu, bei pradėti šį žemės sklypą naudoti Kauno laisvosios ekonominės zonos tikslams.

217. Kauno apskrities viršininko 2008 m. balandžio 25 d. įsakymą Nr. V-289 “Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno r.)” kuriuo nuspręsta paimti iš V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) visuomenės poreikiams 2,5000 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), teisėtu.

22Leido Kauno apskrities viršininko administracijai iki ginčo dėl atlyginimo išsprendimo, pervesti Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 04 25 įsakyme nurodytą 625 000 Lt atlyginimą už paimamą žemės sklypą ir 105 100 Lt už sklype esančius sodinius į V. B. sąskaitą.

23Leido Kauno apskrities viršininko administracijai iki ginčo dėl atlyginimo išsprendimo, įregistruoti paimtą 2,5000 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu, bei pradėti šį žemės sklypą naudoti Kauno laisvosios ekonominės zonos tikslams.

248. Kauno apskrities viršininko 2008 m. vasario 5 d. įsakymą Nr. V-82 “Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno r.)” bei jį keitusį 2008 m. vasario 19 d. įsakymą Nr. V – 117 „ Dėl Kauno apskrities viršininko 2008 02 05 įsakymo Nr. V-82 pakeitimo“, kuriais nuspręsta paimti iš K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) visuomenės poreikiams 2,6000 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), teisėtu.

25Leido Kauno apskrities viršininko administracijai iki ginčo dėl atlyginimo išsprendimo, pervesti Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 02 05 įsakyme nurodytą 650 000 Lt atlyginimą už paimamą žemės sklypą į K. J. sąskaitą.

26Leido Kauno apskrities viršininko administracijai iki ginčo dėl atlyginimo išsprendimo, įregistruoti paimtą 2,6000 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu, bei pradėti šį žemės sklypą naudoti Kauno laisvosios ekonominės zonos tikslams.

27Po dalinio sprendimo priėmimo liko neišspręstas klausimas dėl kompensacijos dydžio nustatymo už iš atsakovų M. U., V. M. ir V. M., A.V. R., O. B., V. R., A. J., V. B., K. J. paimtus žemės sklypus. Šis klausimas ir sprendžiamas.

28Ieškovė Kauno apskrities viršininko administracija, kurios teisių perėmėja yra Nacionalinė žemės tarnyba, kurios teisių perėmėja yra Ūkio ministerija ieškiniu prašo nustatyti už paimtą visuomenės poreikiams žemę atlyginimo dydį: 1. už 2,1412 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą iš atsakovės M. U. 429200Lt, 2. už 0,2905 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą iš V. M. ir V. M. 72 600 Lt, kiekvienam po 36 300 Lt 3. už 0,3141 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą iš A. V. R. 78 500 Lt 4. už 0,9400 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą iš O. B. 235 000 Lt 5. už 1,000 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą iš V. R. 250 000 Lt 6. už 0,4300 ha žemės ūkio paskirties žemė sklypą iš A. J. 107 500 Lt 7. už 2,5000 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą su sodiniais iš V. B. 652 000 Lt 8. už 2,6000 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą iš K. J. 650 000 Lt

29Tiek ieškinyje, tiek ieškovės atstovai teismo posėdyje nurodė, kad Kauno apskrities viršininkas nustatė, jog už paimtą žemės sklypą bus atlyginta pinigais, bei nurodė atitinkamas sumas. Tokią savo išvadą pagrindė VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Žemės skyrimo ir geodezijos skyriaus 2007 m. sausio 8 d. turto įvertinimo ataskaita Nr. SG-5-2. Kadangi turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka, todėl, ieškovės atstovų teigimu, atsakovams nustatyta kompensacija už paimtus žemės sklypus yra teisinga ir atspindi paimamos nuosavybės rinkos vertę. Jų nuomone, instituto vertinimas yra vienintelis įrodymas apie žemės vertę, nes tik jame atsižvelgta į Žemės įstatymo 47 str. reikalavimus. Taip pat nurodė, kad pagal LR Konstituciją už paimamą visuomenės poreikiams žemę turi būti atlyginama teisingai. Atsižvelgiant į tai, tokio dydžio atlyginimą už paimtą žemės sklypą visuomenės poreikiams teismo ir prašė nustatyti atsakovams.

30Atsakovai M. U., V. M., V. M., A. V. R., O. B., V. R., A. J., V. B., K. J. ir jų atstovas visiškai nesutinka su nustatytomis žemės vertėmis. Nurodo, jog yra nepagrįstas ieškinio argumentas, kad iš jų paimtų visuomenės poreikiams žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) vertė ieškinyje apskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatytu lyginamosios vertės metodu. Vadovaujantis LR Žemės įstatymo 47 str., paimant privačios žemės sklypą visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama pinigais rinkos kaina arba šalių sutarimu suteikiamas lygiavertis žemės sklypas tos pačios apskrities teritorijoje, taip pat negauto derliaus vertė, kas yra apskaičiuojama pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatytą lyginamosios vertės metodą. Ieškovės pateikta išvada yra vienašalis aktas. Aktą surašė valstybės įmonės darbuotojas, ieškovas šioje byloje irgi yra valstybės įmonė. Instituto išvada yra nemotyvuota, nėra taikytas lyginamasis metodas, L. rėmėsi patirtimi, be to, nėra nuginčyti ekspertizių aktai. Prašo remtis ekspertų aktais. Svarbi aplinkybė, ar ekspertai laikėsi Žemės įstatymo 47 str. reikalavimų. Jų aktai surašyti lyginamuoju metodu. Ieškovės pateikti vertinimai esminiai skiriasi nuo ekspertų vertinimų. Prašo nustatyti tokias kompensacijas: atsakovams – M. U. – 1292000Lt, V.ir V. M. – 418 000 Lt, V. R. – 306 000 Lt, O. B. – 764000 Lt , A.V. R. – 1 050 000 Lt, A. J. – 370 000 Lt vadovaujantis V.Šablavinsko išvadomis; o V. B. – 1 865 750 Lt ir K.J. (teisių perėmėja J.) – 1849000 Lt vadovaujantis UAB „Krivita“ išvadomis. Nurodo, kad turto kaina rinkoje tik auga, žemės paėmimas buvo vykdomas prieš atsakovų valią, eilę metų nebuvo nustatytas teisingas atlyginimas, nors tokią pareigą ieškovė turi pagal įstatymą. Žemės sklypų vertės gautos apskyrus ekspertizes, ekspertizės aktai yra pilnavertis įrodymų šaltinis. Mano, kad tikslinga, jeigu teismas nesutinka su jų nurodytomis kainomis nustatyti kainų vidurkį pagal ekspertizių aktus. Ieškovė nepagrindė ieškinio, sutiktų, jeigu teismas remtųsi paskutinės ekspertizės išvadomis. Prašo priteisti 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo įvykdymo, palūkanas prašo priteisti nuo nesumokėtos sumos. Mano, kad dėl ieškovės kaltės su atsakovais nebuvo atsiskaityta eilę metų. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau jų nekonkretizuoja.

31Trečiasis asmuo Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB su ieškiniu sutinka, prašo ieškinį tenkinti pilnai. Nurodo, jog ieškovo sprendimas atlyginti atsakovams už paimamą žemę yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams teisėtumo bei teisingos pusiausvyros tarp privataus asmens ir visuomenės interesų principus. Ieškovas tinkamai įgyvendino Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. 3 d. įtvirtintą asmens teisę gauti garantuojamą teisingą atlyginimą už paimamą iš jo nuosavybę. Ieškovė pateikė patikimus įrodymus, kokiu pagrindu atsakovams nustatė konkretaus dydžio kompensaciją pinigais, kurie neabejotinai leidžia teigti, kad atsakovams nustatyta kompensacija už paimtą žemės sklypą, yra teisinga ir atspindi paimtos nuosavybės rinkos vertę. Taip pat nurodo, kad ekspertų išvados teismui yra neprivalomos. Ekspertai neišsklaidė abejonių dėl lyginamųjų pavyzdžių. Ekspertai netyrė, kodėl taip daug jie skiriasi. Ginčo žemės sklypo paskirties keisti negalima, o ekspertai skaitė, kad žemės sklypą geriausia naudoti komercijai. Vertinimai atlikti netinkami ir tai patvirtino ekspertė I.Kučinskienė. Tai patvirtina ir Resoliuton pažyma. LAT yra nurodęs, kas yra faktinis nusavinimo momentas – tai dalinio sprendimo įsiteisėjimo momentas. Byloje yra pakankamai dokumentų, kad nustatyti žemės sklypo vertę. Iš jų seka, kad aro vertė 2009 06 23 buvo 3000 – 4000 Lt už arą. Mano, kad vadovautis Šablavinsko išvadomis nėra pagrindo, nes teismo posėdžio metu jis neatsakė nei į vieną klausimą, nepaaiškino, kaip parinkti palyginamieji objektai, kaip parinkti koeficientai. UAB „Krivitos“ išvados taip pat negali būti naudojamos, nes ekspertė nurodė, kad ji nežinojo kur yra palyginamieji objektai. Paskutinė trijų asmenų ekspertizė nesukėlė abejonių niekam. Jie pateikė palyginamųjų pavyzdžių padėtį, apžiūrėjo žemės sklypus vietoje ir tai patvirtina pateikti apžiūros aktai, išsklaidytos abejonės dėl palyginamųjų objektų. Mano, kad vidurkis negali būti išvestas, nes nėra tapatūs vertinimai dėl skirtingų palyginamųjų objektų. Prašo netenkinti prašymo priteisti palūkanas (CK 6.37 str. 2d.), nes ginčo pobūdis yra ne skolos priteisimas, o kompensacijos nustatymas, o, be to, dalis pinigų yra sumokėta. Į teismą ieškovas kreipėsi ne savo noru, su nustatytu kompensacijos dydžiu nesutiko atsakovai. Žemės sklypai iš atsakovų buvo paimti tik daliniu sprendimu, kuriam įsiteisėjus buvo sumokėta nustatyta suma, teisingą atlyginimą gali nustatyti tik teismas.

32Trečiasis asmuo nacionalinė žemės tarnyba palaiko ieškinį tais pačiais argumentais, kuriuos nurodo ieškovė.

33Ieškinys tenkintinas iš dalies.

34Turto paėmimo visuomenės poreikiams bei atlyginimo už jį tvarkos pagrindinės nuostatos įtvirtintos CK 4.100 straipsnyje, kuriame numatyta, jog paimant daiktą ar turtą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka, daikto (turto) savininkui atlyginant už paimamą turtą pinigais to daikto (turto) rinkos kaina, o šalių sutarimu - perduodant kitą daiktą (turtą). LR Žemės įstatymo 47 straipsnyje taip pat įtvirtinta nuostata, kad, paimant žemės sklypą visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama pinigais rinkos kaina ar šalių susitarimu suteikiamas lygiavertis žemės sklypas tos pačios apskrities teritorijoje, taip pat žemės savininkui ar kitam naudotojui atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, miško medynų tūrio, negauto derliaus bei įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijos ir miško auginimui vertė. Vertė apskaičiuojama pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatytą lyginamosios vertės metodą. Paimamo žemės sklypo vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams.

351.Kaip matyti iš bylos medžiagos, Kauno apskrities viršininkas 2008 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. V-112 (t.1, b.l. 102) nusprendė paimti iš M. U. visuomenės poreikiams žemės ūkio paskirties žemės sklypą bei nustatė atlyginimo dydį pinigais už paimamą žemės sklypą. Institucija, priėmusi sprendimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, nustatydama atlyginimo dydį už paimamą turtą, vadovavosi VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Žemės skyrimo ir geodezijos skyriaus medžiaga bei pažyma (t.7, b.l. 84-95, 154-156 ). Atsakovė nesutikdama su suinteresuotos institucijos nustatyta paimamo turto verte, teismui pateikė P.C. atliktą turto vertinimo ataskaitą (t.8, b.l. 82-111), kurioje ginčo turto vertė nurodyta kelis kartus didesnė nei nustatyta pažymoje, kurios pagrindu buvo priimti ieškovo įsakymai. T.y. instituto darbuotojai žemės sklypą įvertino 429 200 Lt, o P.C. – 2 369 000 Lt (t.8, b.l.85). Esant tarp šalių nesutarimui dėl visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo vertės, teismo procesiniu sprendimu buvo paskirta ginčo turto vertinimo ekspertizė, kurią atliko teismo ekspertas Vladas Šablavinskas (t.13, b.l. 161-201, t.14, b.l. 34-190). Jis nustatė, kad ginčo žemės sklypo rinkos vertė 2008 02 19 buvo 1 292 000 Lt, o 2009 04 28 – 1 211 000 Lt (t.13, b.l. 200). Kilus ginčui dėl ekspertizės išvados, teismas 2011 06 01 paskyrė pakartotinę ekspertizę, kurią atliko ekspertė I.Krikščiūnienė. Ji nustatė, kad M. U. žemės sklypo vertė 2008 02 05 buvo 1145 000 Lt (priedas prie t. 16). Ieškovei ir trečiajam asmeniui Kauno LEZ valdymo UAB nesutinkant su ekspertės Krikščiūnienės išvadomis, teismas 2012 03 09 paskyrė dar vieną pakartotinę ekspertizę, kurią atliko teismo ekspertų grupė: Aivar Tompson, Giedrė Bagdonienė, Gintas Vaineikis ( t.16, b.l. 188-190). Jie nustatė, kad ginčo žemės sklypo rinkos vertė 2008 02 19 buvo 1 064 000 Lt. (t.17, b.l. 69-200, t.18, b.l. 3-98).

362. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Kauno apskrities viršininkas 2008 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. V-94 (t.1, b.l. 99) nusprendė paimti iš V. M. ir V. M. visuomenės poreikiams žemės ūkio paskirties žemės sklypą bei nustatė atlyginimo dydį pinigais už paimamą žemės sklypą. Institucija, priėmusi sprendimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, nustatydama atlyginimo dydį už paimamą turtą, vadovavosi VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Žemės skyrimo ir geodezijos skyriaus medžiaga bei pažyma (t.7, b.l. 150-153). Atsakovai nesutikdami su suinteresuotos institucijos nustatyta paimamo turto verte, teismui pateikė UAB „Naujas būstas“ atliktą turto vertinimo ataskaitą, kurioje ginčo turto vertė nurodyta kelis kartus didesnė nei nustatyta pažymoje, kurios pagrindu buvo priimti ieškovo įsakymai. T.y. instituto darbuotojai žemės sklypą įvertino 72 600 Lt, UAB „Naujas būstas“ – 333 000 Lt (priedas prie 14 tomo). Esant tarp šalių nesutarimui dėl visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo vertės, teismo procesiniu sprendimu buvo paskirta ginčo turto vertinimo ekspertizė, kurią atliko teismo ekspertas Vladas Šablavinskas (t.13, b.l. 161-201). Jis nustatė, kad ginčo žemės sklypo rinkos vertė 2008 02 08 buvo 418 000Lt, o 2009 04 28 – 405 000 Lt (t.1, b.l. 203). Kilus ginčui dėl ekspertizės išvados, teismas 2011 06 01 paskyrė pakartotinę ekspertizę, kurią atliko ekspertė I.Krikščiūnienė. Ji nustatė, kad V. ir V. M. žemės sklypo vertė 2008 02 02 buvo 151 000Lt (priedas prie t. 16). Ieškovei ir trečiajam asmeniui Kauno LEZ valdymo UAB nesutinkant su ekspertės Krikščiūnienės išvadomis, teismas 2012 03 09 paskyrė dar vieną pakartotinę ekspertizę, kurią atliko teismo ekspertų grupė: Aivar Tompson, Giedrė Bagdonienė, Gintas Vaineikis ( t.16, b.l. 188-190). Jie nustatė, kad ginčo žemės sklypo rinkos vertė 2008 02 02 buvo 199 000 Lt. (t.17, b.l. 69-200, t.18, b.l. 3-98).

373. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Kauno apskrities viršininkas 2008 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. V-84, 2008 02 19 įsakymu Nr. V-119, kuris patikslino ankstesnįjį įsakymą, (t.1, b.l. 79,85) nusprendė paimti iš A. V. R. visuomenės poreikiams žemės ūkio paskirties žemės sklypą bei nustatė atlyginimo dydį pinigais už paimamą žemės sklypą. Institucija, priėmusi sprendimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, nustatydama atlyginimo dydį už paimamą turtą, vadovavosi VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Žemės skyrimo ir geodezijos skyriaus medžiaga bei pažyma (t.7, b.l. 138-141). Atsakovas nesutikdamas su suinteresuotos institucijos nustatyta paimamo turto verte, teismui pateikė P.C. atliktą turto vertinimo ataskaitą (t.8, b.l. 132-162), kurioje ginčo turto vertė nurodyta kelis kartus didesnė nei nustatyta pažymoje, kurios pagrindu buvo priimti ieškovo įsakymai. T.y. instituto darbuotojai žemės sklypą įvertino 78 500 Lt, o P.C. – 343 000 Lt (t.8, b.l. 138). Esant tarp šalių nesutarimui dėl visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo vertės, teismo procesiniu sprendimu buvo paskirta ginčo turto vertinimo ekspertizė, kurią atliko teismo ekspertas Vladas Šablavinskas (t.13, b.l. 161-201). Jis nustatė, kad ginčo žemės sklypo rinkos vertė 2008 02 05 buvo 306 000Lt, o 2009 04 28 – 297 000 Lt (t.1, b.l. 201). Kilus ginčui dėl ekspertizės išvados, teismas 2011 06 01 paskyrė pakartotinę ekspertizę, kurią atliko ekspertė I.Krikščiūnienė. Ji nustatė, kad A.V. R. žemės sklypo vertė 2008 02 05 buvo 165 000 Lt (priedas prie t. 16). Ieškovei ir trečiajam asmeniui Kauno LEZ valdymo UAB nesutinkant su ekspertės Krikščiūnienės išvadomis, teismas 2012 03 09 paskyrė dar vieną pakartotinę ekspertizę, kurią atliko teismo ekspertų grupė: Aivar Tompson, Giedrė Bagdonienė, Gintas Vaineikis ( t.16, b.l. 188-190). Jie nustatė, kad ginčo žemės sklypo rinkos vertė 2008 02 05 buvo 191 000 Lt. (t.17, b.l. 69-200, t.18, b.l. 3-98).

384. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Kauno apskrities viršininkas 2008 m. sausio 31d. įsakymu Nr. V-72 (t.1, b.l. 33) nusprendė paimti iš O. B. visuomenės poreikiams žemės ūkio paskirties žemės sklypą bei nustatė atlyginimo dydį pinigais už paimamą žemės sklypą. Institucija, priėmusi sprendimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, nustatydama atlyginimo dydį už paimamą turtą, vadovavosi VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Žemės skyrimo ir geodezijos skyriaus medžiaga bei pažyma (t.7, b.l. 109-112). Atsakovas nesutikdamas su suinteresuotos institucijos nustatyta paimamo turto verte, teismui pateikė P.C. atliktą turto vertinimo ataskaitą (t.9, b.l. 31-58), kurioje ginčo turto vertė nurodyta kelis kartus didesnė nei nustatyta pažymoje, kurios pagrindu buvo priimti ieškovo įsakymai. T.y. instituto darbuotojai žemės sklypą įvertino 235 000 Lt, o P.C. – 940 000 Lt (t.9, b.l. 34). Esant tarp šalių nesutarimui dėl visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo vertės, teismo procesiniu sprendimu buvo paskirta ginčo turto vertinimo ekspertizė, kurią atliko teismo ekspertas Vladas Šablavinskas (t.13, b.l. 161-201). Jis nustatė, kad ginčo žemės sklypo rinkos vertė 2008 01 31 buvo 764 000 Lt, o 2009 04 28 – 700 000 Lt (t.1, b.l. 175). Kilus ginčui dėl ekspertizės išvados, teismas 2011 06 01 paskyrė pakartotinę ekspertizę, kurią atliko ekspertė I.Krikščiūnienė. Ji nustatė, kad O. B. žemės sklypo vertė 2008 01 31 buvo 602 000 Lt (priedas prie t. 16). Ieškovei ir trečiajam asmeniui Kauno LEZ valdymo UAB nesutinkant su ekspertės Krikščiūnienės išvadomis, teismas 2012 03 09 paskyrė dar vieną pakartotinę ekspertizę, kurią atliko teismo ekspertų grupė: Aivar Tompson, Giedrė Bagdonienė, Gintas Vaineikis ( t.16, b.l. 188-190). Jie nustatė, kad ginčo žemės sklypo rinkos vertė 2008 01 31 buvo 600 000 Lt. (t.17, b.l. 69-200, t.18, b.l. 3-98).

395. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Kauno apskrities viršininkas 2008 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. V-783, 2008 02 19 įsakymu Nr. V-118, kuris patikslino ankstesnįjį įsakymą, (t.1, b.l. 57,62) nusprendė paimti iš V. R. visuomenės poreikiams žemės ūkio paskirties žemės sklypą bei nustatė atlyginimo dydį pinigais už paimamą žemės sklypą. Institucija, priėmusi sprendimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, nustatydama atlyginimo dydį už paimamą turtą, vadovavosi VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Žemės skyrimo ir geodezijos skyriaus medžiaga bei pažyma (t.7, b.l. 126-129). Atsakovas nesutikdamas su suinteresuotos institucijos nustatyta paimamo turto verte, teismui pateikė M. K. atliktą turto vertinimo ataskaitą (t.9, b.l. 149-175), kurioje ginčo turto vertė nurodyta kelis kartus didesnė nei nustatyta pažymoje, kurios pagrindu buvo priimti ieškovo įsakymai. T.y. instituto darbuotojai žemės sklypą įvertino 250 000 Lt, o M.K. – 1 050 000 Lt (t.9, b.l. 181). Esant tarp šalių nesutarimui dėl visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo vertės, teismo procesiniu sprendimu buvo paskirta ginčo turto vertinimo ekspertizė, kurią atliko teismo ekspertas Vladas Šablavinskas (t.13, b.l. 161-201). Jis nustatė, kad ginčo žemės sklypo rinkos vertė 2008 02 05 buvo 1 050 000Lt, o 2009 04 28 – 962 000 Lt (t.13, b.l. 201). Kilus ginčui dėl ekspertizės išvados, teismas 2011 06 01 paskyrė pakartotinę ekspertizę, kurią atliko ekspertė I.Krikščiūnienė. Ji nustatė, kad V. R. žemės sklypo vertė 2008 02 05 buvo 669 000Lt (priedas prie t. 16). Ieškovei ir trečiajam asmeniui Kauno LEZ valdymo UAB nesutinkant su ekspertės Krikščiūnienės išvadomis, teismas 2012 03 09 paskyrė dar vieną pakartotinę ekspertizę, kurią atliko teismo ekspertų grupė: Aivar Tompson, Giedrė Bagdonienė, Gintas Vaineikis ( t.16, b.l. 188-190). Jie nustatė, kad ginčo žemės sklypo rinkos vertė 2008 02 05 buvo 629 000 Lt. (t.17, b.l. 69-200, t.18, b.l. 3-98).

406. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Kauno apskrities viršininkas 2008 m. sausio 31d. įsakymu Nr. V-73, 2008 02 19 įsakymu Nr. V-113, kuris patikslino ankstesnįjį įsakymą, (t.1, b.l. 28,32) nusprendė paimti iš A. J. visuomenės poreikiams žemės ūkio paskirties žemės sklypą bei nustatė atlyginimo dydį pinigais už paimamą žemės sklypą. Institucija, priėmusi sprendimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, nustatydama atlyginimo dydį už paimamą turtą, vadovavosi VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Žemės skyrimo ir geodezijos skyriaus medžiaga bei pažyma (t.7, b.l. 105-108). Atsakovas nesutikdamas su suinteresuotos institucijos nustatyta paimamo turto verte, teismui pateikė UAB „Naujas būstas“ atliktą turto vertinimo ataskaitą, kurioje ginčo turto vertė nurodyta kelis kartus didesnė nei nustatyta pažymoje, kurios pagrindu buvo priimti ieškovo įsakymai. T.y. instituto darbuotojai žemės sklypą įvertino 1075000Lt, o UAB „Naujas būstas“ – 417 000 Lt (priedas prie 14 tomo). Esant tarp šalių nesutarimui dėl visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo vertės, teismo procesiniu sprendimu buvo paskirta ginčo turto vertinimo ekspertizė, kurią atliko teismo ekspertas Vladas Šablavinskas (t.13, b.l. 161-201). Jis nustatė, kad ginčo žemės sklypo rinkos vertė 2008 01 31 buvo 370 000Lt, o 2009 04 28 – 325 000 Lt (t.1, b.l. 175). Kilus ginčui dėl ekspertizės išvados, teismas 2011 06 01 paskyrė pakartotinę ekspertizę, kurią atliko ekspertė I.Krikščiūnienė. Ji nustatė, kad A. J. žemės sklypo vertė 2008 01 31 buvo 228 000Lt (priedas prie t. 16). Ieškovei ir trečiajam asmeniui Kauno LEZ valdymo UAB nesutinkant su ekspertės Krikščiūnienės išvadomis, teismas 2012 03 09 paskyrė dar vieną pakartotinę ekspertizę, kurią atliko teismo ekspertų grupė: Aivar Tompson, Giedrė Bagdonienė, Gintas Vaineikis ( t.16, b.l. 188-190). Jie nustatė, kad ginčo žemės sklypo rinkos vertė 2008 01 31 buvo 271 000 Lt. (t.17, b.l. 69-200, t.18, b.l. 3-98).

417. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Kauno apskrities viršininkas 2008 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. V-289 (t.1, b.l. 105) nusprendė paimti iš V. B. visuomenės poreikiams žemės ūkio paskirties žemės sklypą bei nustatė atlyginimo dydį pinigais už paimamą žemės sklypą. Institucija, priėmusi sprendimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, nustatydama atlyginimo dydį už paimamą turtą, vadovavosi VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Žemės skyrimo ir geodezijos skyriaus medžiaga bei pažyma (t.7, b.l. 157-160, 165 ). Atsakovas nesutikdamas su suinteresuotos institucijos nustatyta paimamo turto verte, teismui pateikė P.C. atliktą turto vertinimo ataskaitą, kurioje ginčo turto vertė nurodyta kelis kartus didesnė nei nustatyta pažymoje, kurios pagrindu buvo priimti ieškovo įsakymai. T.y. instituto darbuotojai žemės sklypą įvertino 625 000 Lt + 105 100 Lt už sodinius, o P.C. – 2778000 Lt su sodiniais (turto vertinimo ataskaita prie 14 tomo). Esant tarp šalių nesutarimui dėl visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo vertės, teismo procesiniu sprendimu buvo paskirta ginčo turto vertinimo ekspertizė, kurią atliko teismo ekspertas Vladas Šablavinskas (t.13, b.l. 161-201, t.14, b.l. 34-190). Jis nustatė, kad ginčo žemės sklypo rinkos vertė 2008 04 25 buvo 1 781 000Lt, o 2009 04 28 – 1 602 000 Lt, o tame tarpe sodinių vertė abiem atvejais buvo ta pati – 102 970 Lt (t.1, b.l. 201). Kilus ginčui dėl ekspertizės išvados, teismas 2011 06 01 paskyrė pakartotinę ekspertizę, kurią atliko ekspertė I.Krikščiūnienė. Ji nustatė, kad V. B. žemės sklypo ir jame esančių sodinių vertė 2008 04 25 buvo 1 865 750Lt (priedas prie t. 16). Ieškovei ir trečiajam asmeniui Kauno LEZ valdymo UAB nesutinkant su ekspertės Krikščiūnienės išvadomis, teismas 2012 03 09 paskyrė dar vieną pakartotinę ekspertizę, kurią atliko teismo ekspertų grupė: Aivar Tompson, Giedrė Bagdonienė, Gintas Vaineikis ( t.16, b.l. 188-190). Jie nustatė, kad ginčo žemės sklypo rinkos vertė 2008 01 31 buvo 1 530 000 Lt. (t.17, b.l. 69-200, t.18, b.l. 3-98). Ieškovei ir trečiajam asmeniui Kauno LEZ valdymo UAB nesutinkant su ekspertės Krikščiūnienės išvadomis, teismas 2012 03 09 paskyrė dar vieną pakartotinę ekspertizę, kurią atliko teismo ekspertų grupė: Aivar Tompson, Giedrė Bagdonienė, Gintas Vaineikis ( t.16, b.l. 188-190). Jie nustatė, kad ginčo žemės sklypo ir sodinių jame rinkos vertė 2008 04 25 buvo 1 571 750 Lt. (t.17, b.l. 69-200, t.18, b.l. 3-98).

428. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Kauno apskrities viršininkas 2008 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. V-82, 2008 02 19 įsakymu Nr. V-117, kuris patikslino ankstesnįjį įsakymą, (t.1, b.l. 64,69) nusprendė paimti iš K. J. visuomenės poreikiams žemės ūkio paskirties žemės sklypą bei nustatė atlyginimo dydį pinigais už paimamą žemės sklypą. Institucija, priėmusi sprendimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, nustatydama atlyginimo dydį už paimamą turtą, vadovavosi VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Žemės skyrimo ir geodezijos skyriaus medžiaga bei pažyma (t.7, b.l. 130-133). Atsakovas nesutikdamas su suinteresuotos institucijos nustatyta paimamo turto verte, teismui pateikė UAB „Lituota“ atliktą turto vertinimo ataskaitą (t.8, b.l. 112-131), kurioje ginčo turto vertė nurodyta kelis kartus didesnė nei nustatyta pažymoje, kurios pagrindu buvo priimti ieškovo įsakymai. T.y. instituto darbuotojai žemės sklypą įvertino 650 000 Lt, o UAB „Liturta“ – 2 654 000 Lt (t.8, b.l. 114). Esant tarp šalių nesutarimui dėl visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo vertės, teismo procesiniu sprendimu buvo paskirta ginčo turto vertinimo ekspertizė, kurią atliko teismo ekspertas Vladas Šablavinskas (t.13, b.l. 161-201). Jis nustatė, kad ginčo žemės sklypo rinkos vertė 2008 02 05 buvo 1 787 000Lt, o 2009 04 28 – 1667000 Lt (t.1, b.l. 201). Kilus ginčui dėl ekspertizės išvados, teismas 2011 06 01 paskyrė pakartotinę ekspertizę, kurią atliko ekspertė I.Krikščiūnienė. Ji nustatė, kad K.Januškevičiaus žemės sklypo vertė 2008 02 05 buvo 1 849 000 Lt (priedas prie t. 16). Ieškovei ir trečiajam asmeniui Kauno LEZ valdymo UAB nesutinkant su ekspertės Krikščiūnienės išvadomis, teismas 2012 03 09 paskyrė dar vieną pakartotinę ekspertizę, kurią atliko teismo ekspertų grupė: Aivar Tompson, Giedrė Bagdonienė, Gintas Vaineikis ( t.16, b.l. 188-190). Jie nustatė, kad ginčo žemės sklypo rinkos vertė 2008 02 05 buvo 1 496 000 Lt. (t.17, b.l. 69-200, t.18, b.l. 3-98).

43Dėl ekspertizės akto, kaip įrodymų šaltinio, vertinimo kasacinis teismas yra suformavęs teisės aiškinimo praktiką, pagal kurią konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti paneigti, t. y. atmetami kaip įrodymas, jeigu yra duomenų dėl jų nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo. Eksperto išvada teismui neprivaloma ir ją teismas turi įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų ištyrimu, kaip tai nustatyta CPK 218 straipsnyje. Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nes ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Ž. v. J. A. V., byla Nr. 3K-3-733/2002; 2006 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Neptis“ v. MRU Teismo ekspertizės institutas, byla Nr. 3K-3-587/2006; 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ v. UADB „Ergo Lietuva“, byla Nr. 3K-3-45/2008).

44Darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje pateikti penki nurodyto pobūdžio įrodymai – tai ieškovės, atliekant žemės visuomenės poreikiams paėmimo procedūras, užsakymu atliktos turto įvertinimo pažymos, atsakovų prašymu atlikti ginčo turto įvertinimai, trečiojo asmens Kauno LEZ UAB atlikti dalies ginčo žemės sklypų vertinimai, kuriuos atliko UAB „Resoliution“, bei teismo paskyrimu atliktos trys turto vertinimo ekspertizės, kurių vieną atliko ekspertų grupė, kurios sudėtyje buvo ir ekspertas iš Estijos. Taigi, byloje surinkta grupė vienos rūšies įrodymų – asmenų, turinčių specialių žinių, nustatant turto vertę, išvadų, tačiau tik dviejuose rašytiniuose įrodymuose – ieškovo ir trečiojo asmens, kurių pozicija byloje sutampa, pateiktose turto vertės nustatymo pažymose nurodyta ginčo turto vertė ženkliai skiriasi nuo kituose įrodymuose nustatytos turto vertės, o kituose trijuose įrodymuose nustatyta ginčo turto vertė yra artima, kas sudaro pagrindą nesivadovauti ieškovės ir trečiojo asmens teikiamais įrodymais. Jeigu tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo nutartį civilinėje byloje, tai nepaisant jo mokslinio tiriamojo pobūdžio, gauta išvada negali būti laikoma įrodymu – eksperto išvada – civilinio proceso kodekso 216 straipsnio prasme. Toks dokumentas atitinka kitą įrodinėjimo priemonės rūšį, numatytą procesinio įstatymo – rašytinį įrodymą, kadangi jame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (CPK 197str.). Teismas pažymi tą aplinkybę, kad trys išvados yra gautos CPK nustatyta tvarka, t.y. teismui paskyrus atitinkamas ekspertizes. Kiti gi dokumentai gauti byloje pačių dalyvaujančių asmenų užsakymų pagrindu. Teismo vertinimu, nustatant ginčo turto rinkos vertę, yra pagrindas vadovautis ekspertizės aktu, kurį parengė ekspertų grupė, kadangi tai yra paskutinė ekspertizė, atlikta šioje byloje, ekspertizės atlikimo metu buvo vadovautasi anksčiau atliktų ekspertizių aktais, turto vertinimo ataskaitomis, dėl ekspertizę atlikusių asmenų kvalifikacijos, jų išvadų pagrįstumo nei vienam iš proceso dalyvių nekilo jokių abejonių, nei vienas iš proceso dalyvių neprašė kviesti ekspertų papildomiems klausimams užduoti, ekspertizę atliko asmenys, turintys reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti ir įspėti dėl baudžiamosios ir administracinės atsakomybės už žinomai melagingos išvados davimą, ekspertizę atliko tarptautinė trijų asmenų grupė. Pažymėtina, kad esminis nesutikimas tarp šalių dėl ekspertizės akte nurodytų turto verčių kyla dėl to, jog ieškovės ir trečiųjų asmenų teigimu, ekspertai visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus vertino ne kaip žemės ūkio, bet kaip kitai komercinei paskirčiai skirtus sklypus, t.y. trečiųjų asmenų vertinimu, nepagrįstai neatsižvelgta į aplinkybę, kad negalima keisti ginčo žemės paskirties. Su šiais ieškovo ir trečiojo asmens atstovų argumentais teismas neturi pagrindo sutikti, kadangi, kaip jau nurodyta, tiek CK, tiek LR Žemės įstatymo nuostatose įtvirtinta, kad žemės savininkui už paimamą turtą turi būti atlyginama pinigais rinkos kaina. Rinkos kaina, teismo vertinimu, turi būti suprantama kaip – atlygis, už kurį turtas perleidžiamas, kai turto perleidėjas ir turto įgijėjas nėra susiję ir kiekvienas iš jų siekia sau maksimalios ekonominės naudos. Atlikdami ekspertizę, ekspertai pagrįstai, teismo vertinimu, taikė lyginamosios vertės (pardavimo kainos analogų) metodą, išsamiai tyrė ir vertino sandorius, sudarytus dėl analogiško turto. Iš ekspertizės akto tiriamosios dalies spręstina, kad į lyginamųjų pavyzdžių sąrašą nebuvo įtrauktas nei vienas sandoris dėl komercinės paskirties žemės pardavimo. Ekspertizės akte nurodyti palyginamieji sandoriai teismui nekelia abejonių tiek dėl turto lokalizacijos, tiek dėl tikslinės naudojimo paskirties, kadangi buvo analizuojami žemės perleidimo sandoriai sudaryti toje pačioje vietovėje bei ieškovo vykdomų procedūrų visuomenės poreikiams paėmimo vykdymo metu.

45Nepagrįstas, teismo vertinimu, ieškovės atstovų argumentas, jog nėra pagrindo abejoti pateikta ieškovės turto vertinimo pažyma ir ja vadovautis iki ji nenuginčyta, kadangi paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo vertės nustatymą reglamentuojančiose teisės normose neįtvirtinta, kad negalimi ginčai dėl turto vertės, nustatytos rengiant žemės paėmimo procedūros vykdymo metu. CK 4.100 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ginčai, tame tarpe ir dėl turto vertės, yra sprendžiami teisme.

46Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2002 m. rugsėjo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-959/2002 yra pasisakęs, kad CK tiesiogiai nenustato taisyklių, kuriomis vadovaujantis reikėtų nustatyti daikto rinkos vertę, kai sprendimo dėl daikto paėmimo, faktinio nusavinimo ir kompensacijos išmokėjimo daikto savininkui momentai nesutampa. Sutinkamai su Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika „sisteminė teisės aktų analizė leidžia daryti išvadą, jog įstatymo leidėjas nusavinamo turto vertės nustatymą sieja su faktiniu šio turto nusavinimo momentu“. CK 4.100 str. 4 d. numato, jog nuosavybės teisė į visuomenės poreikiams paimamą nekilnojamąjį turtą pereina nuo tada, kai pilnai atsiskaitoma su buvusiu savininku. Tokios nuostatos įtvirtintos ir LR žemės įstatymo 32 straipsnyje. Be to, LR Investicijų įstatymo 7 straipsnis numato, jog atlyginimo už paimtą investavimo objektą dydis turi atitikti jo rinkos vertę, buvusią prieš pat atlygintiną paėmimą arba prieš viešą paskelbimą apie tai, atsižvelgiant, kas pirmiau įvyksta. Sprendžiant klausimą dėl kompensacijos priteisimo, teismo vertinimu, atsižvelgtina į savininko galimybes įsigyti lygiavertį turtą bei į tai, jog paimant turtą visuomenės poreikiams, silpnesnioji šalis yra šio turto savininkas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovės sprendimai dėl būtinumo paimti atsakovams priklausančius žemės sklypus visuomenės poreikiams buvo priimti 2008 m. sausio 31d., 2008 m. vasario 5 d., 2008 m. vasario 8 d., 2008 m. vasario 19 d., 2008 m. balandžio 25 d.; patikslinti 2008 m. vasario 19d. . Rengiant žemės paėmimo procedūras turtas buvo įvertintas nustatant kompensacijos dydį, su kuriuo nesutiko atsakovai, į teismą ieškovė kreipėsi 2008 m. balandžio 30 d., dalinis teismo sprendimas dėl žemės paėmimo priimtas 2009 m. gegužės 22 d. Įvertinus nustatytas aplinkybes spręstina, kad teisingo atlyginimo dydis turi būti siejamas su faktinio nusavinimo momentu, t.y. su įsakymų paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams priėmimo momentu, t.y. 2008 m. sausio 31d., 2008 m. vasario 5 d., 2008 m. vasario 19 d., 2008 m. balandžio 25 d. . Tokią išvadą teismas motyvuoja tuo, kad priimant įsakymus dėl žemės nusavinimo visuomenės tikslams, institucija priimanti tokį įsakymą privalo nustatyti kompensacijos dydį. Tokia pozicija yra išdėstyta LR Aukščiausiojo teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-601/2012. Teismas gi turi nustatyti, ar kompensacijos dydis atitinka rinkos kainas. Asmuo, priimantis sprendimą dėl turto nusavinimo negali žinoti, kada bus kreiptasi į teismą, kada teismas išnagrinės bylą, bus skundžiamas ar ne teismo procesinis dokumentas ir pan. .

47Atsakovai prašė nustatant kompensacijos dydį išvesti trijų ekspertizių nustatytų kainų vidurkį. Tokį prašymą teismas atmeta dėl to, kad skirtingos ekspertizių išvados yra grįstos skirtingais duomenimis, dėl pirmų dviejų ekspertizių buvo kilę eilė klausimų, todėl buvo skiriamos papildomos ekspertizės. Vidurkio išvedimas prieštarautų protingumo, teisingumo, sąžiningumo principams, nes būtų pagrįstais pripažinti vertinimai, dėl kurių kilo pagrįstų abejonių, kurioms išsklaidyti buvo skiriamos papildomos ekspertizės.

48Nustatant išmokamos kompensacijos dydį, įvertintina teismo 2009 m. gegužės 22 d. dalinio sprendimo pagrindu atsakovams išmokėtos sumos. Pagal tarptautinės ekspertų komisijos išvadą ginčo žemės sklypų vertės buvo:

491. M. U. priklausiusio žemės sklypo dalies – 1,7165 ha 2008 02 19 buvo 1 064 000 Lt, todėl ji ir nustatytina kaip teisinga kompensacija už paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą, išmokėta suma yra – 429 200 Lt,

502. V. M. ir V. M. priklausiusio žemės sklypo 0,2905 ha 2008 02 08 buvo 199 000 Lt, išmokėta suma yra 72 600 Lt,

513. A. V. R. priklausiusio žemės sklypo 0,3141 ha 2008 02 05 buvo 191 000 Lt, išmokėta suma yra 78 500 Lt,

524. O. B. priklausiusio žemės sklypo 0,9400 ha 2008 01 31 buvo 600 000 Lt, išmokėta suma yra – 235 000 Lt,

535. V. R. priklausiusio žemės sklypo 1, 0000 ha 2008 02 05 buvo 6290000 Lt , išmokėta suma yra – 250 000 Lt,

546. A. J. priklausiusio žemės sklypo 0,4300 ha 2008 01 31 buvo 271 000 Lt, išmokėta suma yra – 107 500 Lt,

557.V. B. priklausiusio žemės sklypo 2,5000 ha 2008 04 25 buvo 1571750 Lt, išmokėta suma – 730 100 Lt,

568.K. J. priklausiusio žemės sklypo 2,6000 ha 2008 02 05 buvo 1496000Lt , išmokėta suma – 650 000 Lt .

57Dėl palūkanų priteisimo.

58Be to, atsakovai prašo priteisti 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo nuo nesumokėtos sumos dalies. Teismo vertinimu prašymas netenkinamas, nes pirma, teisingą atlyginimą gali nustatyti tik teismas, o kreipiantis į teismą mokėtina suma, atsakovams nesutikus su ieškovės pasiūlyta, nebuvo nustatyta, ieškovas į teismą kreipėsi ne savo noru, o dėl atitinkamo teisinio reglamentavimo. Byla nebuvo vilkinama, buvo dedamos visos pastangos, kad būtų teisingai nustatytas kompensacijos dydis, palūkanų priteisimą reglamentuoja CK 6.37str., kuris taikytinas esant tarp šalių skoliniams įsipareigojimams. Šiuo gi atveju ginčo pobūdis yra kitoks, nes ginčas tarp šalių kilo ne dėl skolos priteisimo, bet dėl teisingos kompensacijos nustatymo. Todėl ieškovei prievolė sumokėti tam tikrą pinigų sumą atsakovams atsiras tik įsiteisėjus šiam teismo sprendimui. Akivaizdu, jog ieškovė, nežinodama kompensacijos dydžio ( primintina, jog kompensaciją nustato teismas ), negali jos ir sumokėti. Pinigų suma, kurią nustatė ieškovė saistoma norminių aktų, atsakovams yra sumokėta ir atsakovai sutinka, kad nuo tos sumos palūkanos neskaičiuotinos.

59Dėl bylinėjimosi išlaidų.

60Teismas sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidos šioje byloje suskirstytinos į išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir į kitas bylinėjimosi išlaidas, numatytas CPK 88 str. .

61Teismas sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidos – išlaidos advokato pagalbai apmokėti; priteistinos iš Ūkio ministerijos, kadangi teismas nustatė didesnį kompensacijos dydį, negu buvo nustatytas Kauno apskrities viršininko 2008 01 31, 2008 02 05, 2008 02 19, 2008 04 25 įsakymais CPK 93 str. pagrindu. Atsakovų bylinėjimosi išlaidas – išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurios priteistinos sudaro :

621. M. U. – 1 210 Lt (t.16, b.l. 136),

632. V. M. – 1 210 Lt (t.16, b.l. 138),

643. V. M. – 1 210 Lt (t.16, b.l. 138),

654. A.V. R. 1 210 Lt (t.16, b.l. 137),

665. O. B. 1 2010 Lt (t.16, b.l. 139),

676. V. R. 1 210 Lt (t.16, b.l. 134),

687. A. J. 1 210 Lt (t.16, b.l. 132),

698. V. B. 1 210 Lt (t.16, b.l. 133),

709. R. J. 1 210 Lt (t.16, b.l. 135).

71Išlaidos už turto vertinimo ataskaitų parengimą, bei kažkokios kitos bylinėjimosi išlaidos, kurias prašo priteisti atsakovai jų nekonkretizuodami, nepriteistinos, nes teismas atsakovų pateiktomis turto vertinimo ataskaitomis, bei ekspertizės aktais, išskyrus tarptautinės ekspertų komisijos ekspertizės aktu, nesivadovauja. Tarptautinės ekspertų grupės darbą apmokėjo ne atsakovai, todėl jiems ir nepriklauso jokios kitos bylinėjimosi išlaidos. Teismas pažymi ir tą aplinkybę, kad nors atsakovus atstovavo advokatas, tačiau jis nepateikė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (byla teisme nagrinėjama nuo 2008 05 09 (t.1, b.l. 4-27), t.y. beveik 5 metus) imperatyvią teisės normą, o būtent CPK 98 str. 1d., atitinkantį prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. CPK 98 str. 1 d. imperatyviai nustato, kad dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

72Ieškovė yra valstybės institucija, kuri nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleista, tai bylinėjimosi išlaidos, t.y. pašto išlaidos ir kt., išskyrus išlaidas advokato pagalbai apmokėti, iš jos nepriteistinos (CPK 96str.).

73Teismas, vadovaudamasis LR CPK 270 straipsniu,

Nutarė

74ieškinį patenkinti iš dalies.

75Nustatyti, kad atlyginimo atsakovei M. U. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) už paimtą visuomenės poreikiams dalį - 1,7165 ha, žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) dydis yra 1064000 Lt.

76Nustatyti, kad su atsakove M. U. atsiskaitoma 634 800 Lt pinigine kompensacija.

77Priteisti bylinėjimosi išlaidas atsakovei M. U. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 210 Lt už advokato paslaugas iš valstybės.

78Nustatyti, kad atlyginimo atsakovams V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) už paimtą visuomenės poreikiams 0,2905 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) dydis yra 199 000 Lt, kiekvienam po 99 500Lt .

79Nustatyti, kad su atsakovais V. M. ir V. M. atsiskaitoma 126400 Lt pinigine kompensacija, kiekvienam po 63 200Lt .

80Priteisti bylinėjimosi išlaidas atsakovams V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 1 210 Lt už advokato paslaugas iš valstybės.

81Nustatyti, kad atlyginimo atsakovui A. V. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) už paimtą visuomenės poreikiams 0,3141 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) dydis yra 191 000 Lt.

82Nustatyti, kad su atsakovu A. V. R. atsiskaitoma 112 500 Lt pinigine kompensacija.

83Priteisti bylinėjimosi išlaidas atsakovui A. V. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 210 Lt už advokato paslaugas iš valstybės.

84Nustatyti, kad atlyginimo atsakovei O. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) už paimtą visuomenės poreikiams 0,9400 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) dydis yra 600 000 Lt.

85Nustatyti, kad su atsakove O. B. atsiskaitoma 365 000 Lt pinigine kompensacija.

86Priteisti bylinėjimosi išlaidas atsakovei O. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1210 Lt už advokato paslaugas iš valstybės.

87Nustatyti, kad atlyginimo atsakovui V. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) už paimtą visuomenės poreikiams 1,0000 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) dydis yra 629 000 Lt.

88Nustatyti, kad su atsakovu V. R. atsiskaitoma 379 000 Lt pinigine kompensacija.

89Priteisti bylinėjimosi išlaidas atsakovui V. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 210 Lt už advokato paslaugas iš valstybės.

90Nustatyti, kad atlyginimo atsakovui A. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) už paimtą visuomenės poreikiams 0,4300 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) dydis yra 271 000 Lt.

91Nustatyti, kad su atsakovu A. J. atsiskaitoma 163 500 Lt pinigine kompensacija.

92Priteisti bylinėjimosi išlaidas atsakovui A. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1210 Lt už advokato paslaugas iš valstybės.

93Nustatyti, kad atlyginimo atsakovui V. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) už paimtą visuomenės poreikiams dalį – 2,5000 ha, žemės ūkio paskirties žemės sklypo su sodiniais, esančių (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) dydis yra 1 571 750 Lt.

94Nustatyti, kad su atsakovu V. B. atsiskaitoma 1 404 150 Lt pinigine kompensacija.

95Priteisti bylinėjimosi išlaidas atsakovui V. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 210 Lt už advokato paslaugas iš valstybės.

96Nustatyti, kad atlyginimo atsakovui K. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) už paimtą visuomenės poreikiams 2,6000 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) dydis yra 1 496 000 Lt.

97Nustatyti, kad su atsakove R. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) – K. J. teisių perėmėja, atsiskaitoma 846 000 Lt pinigine kompensacija.

98Priteisti bylinėjimosi išlaidas atsakovei R. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 210 Lt už advokato paslaugas iš valstybės.

99Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta... 2. Kauno apygardos teismas 2009 m. gegužės 22 d. daliniu sprendimu šioje byloje... 3. 1. Kauno apskrities viršininko 2008 m. vasario 19 d. įsakymą Nr. V-112... 4. Leido Kauno apskrities viršininko administracijai iki ginčo dėl atlyginimo... 5. Leido Kauno apskrities viršininko administracijai iki ginčo dėl atlyginimo... 6. 2. Kauno apskrities viršininko 2008 m. vasario 8 d. įsakymą Nr. V-94 “Dėl... 7. Leido Kauno apskrities viršininko administracijai iki ginčo dėl atlyginimo... 8. Leido Kauno apskrities viršininko administracijai iki ginčo dėl atlyginimo... 9. 3. Kauno apskrities viršininko 2008 m. vasario 5 d. įsakymą Nr. V-84 “Dėl... 10. Leido Kauno apskrities viršininko administracijai iki ginčo dėl atlyginimo... 11. Leido Kauno apskrities viršininko administracijai iki ginčo dėl atlyginimo... 12. 4. Kauno apskrities viršininko 2008 m. sausio 31 d. įsakymą Nr. V-72 “Dėl... 13. Leido Kauno apskrities viršininko administracijai iki ginčo dėl atlyginimo... 14. Leido Kauno apskrities viršininko administracijai iki ginčo dėl atlyginimo... 15. 5. Kauno apskrities viršininko 2008 m. vasario 5 d. įsakymą Nr. V-83 “Dėl... 16. Leido Kauno apskrities viršininko administracijai iki ginčo dėl atlyginimo... 17. Leido Kauno apskrities viršininko administracijai iki ginčo dėl atlyginimo... 18. 6. Kauno apskrities viršininko 2008 m. sausio 31 d. įsakymą Nr. V-73 “Dėl... 19. Leido Kauno apskrities viršininko administracijai iki ginčo dėl atlyginimo... 20. Leido Kauno apskrities viršininko administracijai iki ginčo dėl atlyginimo... 21. 7. Kauno apskrities viršininko 2008 m. balandžio 25 d. įsakymą Nr. V-289... 22. Leido Kauno apskrities viršininko administracijai iki ginčo dėl atlyginimo... 23. Leido Kauno apskrities viršininko administracijai iki ginčo dėl atlyginimo... 24. 8. Kauno apskrities viršininko 2008 m. vasario 5 d. įsakymą Nr. V-82 “Dėl... 25. Leido Kauno apskrities viršininko administracijai iki ginčo dėl atlyginimo... 26. Leido Kauno apskrities viršininko administracijai iki ginčo dėl atlyginimo... 27. Po dalinio sprendimo priėmimo liko neišspręstas klausimas dėl kompensacijos... 28. Ieškovė Kauno apskrities viršininko administracija, kurios teisių... 29. Tiek ieškinyje, tiek ieškovės atstovai teismo posėdyje nurodė, kad Kauno... 30. Atsakovai M. U., V. M., V. M., A. V. R., O. B., V. R., A. J., V. B., K. J. ir... 31. Trečiasis asmuo Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB su ieškiniu... 32. Trečiasis asmuo nacionalinė žemės tarnyba palaiko ieškinį tais pačiais... 33. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 34. Turto paėmimo visuomenės poreikiams bei atlyginimo už jį tvarkos... 35. 1.Kaip matyti iš bylos medžiagos, Kauno apskrities viršininkas 2008 m.... 36. 2. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Kauno apskrities viršininkas 2008 m.... 37. 3. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Kauno apskrities viršininkas 2008 m.... 38. 4. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Kauno apskrities viršininkas 2008 m.... 39. 5. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Kauno apskrities viršininkas 2008 m.... 40. 6. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Kauno apskrities viršininkas 2008 m.... 41. 7. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Kauno apskrities viršininkas 2008 m.... 42. 8. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Kauno apskrities viršininkas 2008 m.... 43. Dėl ekspertizės akto, kaip įrodymų šaltinio, vertinimo kasacinis teismas... 44. Darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje pateikti penki nurodyto pobūdžio... 45. Nepagrįstas, teismo vertinimu, ieškovės atstovų argumentas, jog nėra... 46. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2002 m. rugsėjo 23 d. nutartyje civilinėje... 47. Atsakovai prašė nustatant kompensacijos dydį išvesti trijų ekspertizių... 48. Nustatant išmokamos kompensacijos dydį, įvertintina teismo 2009 m. gegužės... 49. 1. M. U. priklausiusio žemės sklypo dalies – 1,7165 ha 2008 02 19 buvo 1... 50. 2. V. M. ir V. M. priklausiusio žemės sklypo 0,2905 ha 2008 02 08 buvo 199... 51. 3. A. V. R. priklausiusio žemės sklypo 0,3141 ha 2008 02 05 buvo 191 000 Lt,... 52. 4. O. B. priklausiusio žemės sklypo 0,9400 ha 2008 01 31 buvo 600 000 Lt,... 53. 5. V. R. priklausiusio žemės sklypo 1, 0000 ha 2008 02 05 buvo 6290000 Lt ,... 54. 6. A. J. priklausiusio žemės sklypo 0,4300 ha 2008 01 31 buvo 271 000 Lt,... 55. 7.V. B. priklausiusio žemės sklypo 2,5000 ha 2008 04 25 buvo 1571750 Lt,... 56. 8.K. J. priklausiusio žemės sklypo 2,6000 ha 2008 02 05 buvo 1496000Lt ,... 57. Dėl palūkanų priteisimo.... 58. Be to, atsakovai prašo priteisti 5 proc. metines palūkanas nuo bylos... 59. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 60. Teismas sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidos šioje byloje suskirstytinos į... 61. Teismas sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidos – išlaidos advokato pagalbai... 62. 1. M. U. – 1 210 Lt (t.16, b.l. 136),... 63. 2. V. M. – 1 210 Lt (t.16, b.l. 138),... 64. 3. V. M. – 1 210 Lt (t.16, b.l. 138),... 65. 4. A.V. R. 1 210 Lt (t.16, b.l. 137),... 66. 5. O. B. 1 2010 Lt (t.16, b.l. 139),... 67. 6. V. R. 1 210 Lt (t.16, b.l. 134),... 68. 7. A. J. 1 210 Lt (t.16, b.l. 132),... 69. 8. V. B. 1 210 Lt (t.16, b.l. 133),... 70. 9. R. J. 1 210 Lt (t.16, b.l. 135).... 71. Išlaidos už turto vertinimo ataskaitų parengimą, bei kažkokios kitos... 72. Ieškovė yra valstybės institucija, kuri nuo bylinėjimosi išlaidų yra... 73. Teismas, vadovaudamasis LR CPK 270 straipsniu,... 74. ieškinį patenkinti iš dalies.... 75. Nustatyti, kad atlyginimo atsakovei M. U. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)... 76. Nustatyti, kad su atsakove M. U. atsiskaitoma 634 800 Lt pinigine kompensacija.... 77. Priteisti bylinėjimosi išlaidas atsakovei M. U. (asmens kodas (duomenys... 78. Nustatyti, kad atlyginimo atsakovams V. M. (asmens kodas (duomenys... 79. Nustatyti, kad su atsakovais V. M. ir V. M. atsiskaitoma 126400 Lt pinigine... 80. Priteisti bylinėjimosi išlaidas atsakovams V. M. (asmens kodas (duomenys... 81. Nustatyti, kad atlyginimo atsakovui A. V. R. (asmens kodas (duomenys... 82. Nustatyti, kad su atsakovu A. V. R. atsiskaitoma 112 500 Lt pinigine... 83. Priteisti bylinėjimosi išlaidas atsakovui A. V. R. (asmens kodas (duomenys... 84. Nustatyti, kad atlyginimo atsakovei O. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)... 85. Nustatyti, kad su atsakove O. B. atsiskaitoma 365 000 Lt pinigine kompensacija.... 86. Priteisti bylinėjimosi išlaidas atsakovei O. B. (asmens kodas (duomenys... 87. Nustatyti, kad atlyginimo atsakovui V. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)... 88. Nustatyti, kad su atsakovu V. R. atsiskaitoma 379 000 Lt pinigine kompensacija.... 89. Priteisti bylinėjimosi išlaidas atsakovui V. R. (asmens kodas (duomenys... 90. Nustatyti, kad atlyginimo atsakovui A. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)... 91. Nustatyti, kad su atsakovu A. J. atsiskaitoma 163 500 Lt pinigine kompensacija.... 92. Priteisti bylinėjimosi išlaidas atsakovui A. J. (asmens kodas (duomenys... 93. Nustatyti, kad atlyginimo atsakovui V. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)... 94. Nustatyti, kad su atsakovu V. B. atsiskaitoma 1 404 150 Lt pinigine... 95. Priteisti bylinėjimosi išlaidas atsakovui V. B. (asmens kodas (duomenys... 96. Nustatyti, kad atlyginimo atsakovui K. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)... 97. Nustatyti, kad su atsakove R. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) – K. J.... 98. Priteisti bylinėjimosi išlaidas atsakovei R. J. (asmens kodas (duomenys... 99. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos...