Byla e2YT-3984-800/2020
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Živilė Janavičienė, sekretoriaujant Eimantui Jancevičiui, dalyvaujant pareiškėjui D. P., pareiškėjų D. P. ir A. P. atstovei advokatei Karinai Račkauskienei, nedalyvaujant pareiškėjai A. P., suinteresuoto asmens Rasos E. P. atstovo Strėvininkų socialinės globos namų atstovui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų D. P. ir A. P. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Rasai E. P. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

3Teismas

Nustatė

4Pareiškėjai D. P. ir A. P. kreipėsi į Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo, paveldėjimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po M. P. (kituose dokumentuose – M.) mirties ( - ) jo palikimą faktiškai priėmė A. P., gimęs ( - ), miręs ( - ); bei nuosavybės teisių įregistravimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad teisę nustatantis dokumentas – 2019 m. rugpjūčio 8 d. Prienų rajono savivaldybės administracijos Veiverių seniūnijos pažyma Nr. ( - ) ir 2019 m. vasario 18 d. Kauno regiono archyvo pažyma Nr. ( - ), kurioje nurodyta, kad 1945-1948 metų ( - ) kaimo ūkinėse knygose įrašytas P. M. (B.), mirusio ( - ), ūkis priklauso M. P., mirusiam ( - ).

5Pareiškėjai pareiškime nurodė, kad ( - ) mirė pareiškėjų tėvas A. P.. Po jo mirties palikimą priėmė pareiškėjas D. P. ir palikėjo sutuoktinė, pareiškėjo motina A. P., kuri mirė ( - ). Po jos mirties palikimą priėmė pareiškėjas D. P. ir pareiškėja A. P.. Pareiškėjų tėvo A. P. tėvas M. P. (kituose dokumentuose – M.), kuris mirė ( - ), nuosavybės teise valdė gyvenamąjį namą, bei ūkinius pastatus, esančius ( - ). Po M. (M.) P. mirties dėl palikimo priėmimo į notarų kontorą įpėdiniai nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta. Pagal Prienų rajono savivaldybės administracijos veiverių seniūnijos 2019 m. rugpjūčio 1 d. pažymą Nr. ( - ) bei Kauno regioninio valstybės archyvo 2019 m. vasario 18 d. pažymą dėl pastatų Nr. ( - ) ( - ) LDT vykdomojo komiteto dokumentų fonde įrašytas M. P. ūkis, kurį sudarė gyvenamasis namas bei ūkiniai pastatai, kuriuos jis pasistatė pats. Minėti pastatai nėra įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Kadangi namas yra statytas 1924 m., kiti pastatai 1924-1928 m., todėl sutinkamai su 2003 m. kovo 3 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 278 „Dėl dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo patvirtinimo“ pastatyti seni statiniai registre registruojami Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka registro tvarkytojui pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises į jį ir šiuos dokumentus: savivaldybės ar archyvo išduotą pažymą apie įrašus ūkinėse knygose, jeigu statiniai pastatyti iki 1989 m. sausio 1 d. įskaitytinai. Senų statinių savininkų įpėdiniai privalo papildomai pateikti dokumentus, patvirtinančius jų, kaip įpėdinių, teisinį statusą. Taigi pareiškėjai negali kreiptis dėl minėtų senų statinių įregistravimo, kadangi nekilnojamojo turto registro tvarkytojui turi būti pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad po šių statinių savininko M. P. (M.) mirties pareiškėjų tėvas A. P. priėmė palikimą. Iš Prienų rajono 2-ojo notarų biuro notarės R. V. liudijimo matyti, kad A. P. dėl M. (M.) P. palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, tačiau palikimą valdė priimdamas jį valdyti – priėmė asmeninius M. P. daiktus bei nekilnojamąjį turtą, kuriame leido pagyventi giminaičiui A. P., kuris gyvena šiame turte iki šios dienos. Kadangi pareiškėjų tėvas nesikreipė į notarų kontorą dėl palikimo priėmimo, o palikimą priėmė faktiškai jį valdydamas, akivaizdu, kad pareiškėjas kitokia tvarka negali gauti prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų.

6Pažymėjo, kad pridedamame dokumente, pagal kurį nuosavybės teisė į statinius turėtų būti registruojama nekilnojamojo turto registre, t. y. 2019 m. rugpjūčio 1 d. Prienų rajono savivaldybės administracijos Veiverių seniūnijos pažymoje Nr. ( - ) nurodyta, kad ūkinėse knygose įrašytas ne P. M. ūkis, o P. M. ūkis. Analogiškai yra nurodyta 2019 m. vasario 18 d. Kauno regioninio archyvo 2019 m. vasario 18 d. pažymoje Nr. ( - ), kurioje nurodyta, kad 1945-1948 metų ( - ) kaimo ūkinėse knygose įrašytas P. M., B. (mirusio ( - )) ūkis. Vadinasi šie teisę suteikiantys dokumentai priklauso M. P., mirusiam ( - ) Iš M. P. mirties liudijimo matyti, kad jis mirė ( - ), t. y. jo mirties data ir data, kuri ir nurodyta 2019 metų vasario 18 d. Kauno regioninio archyvo 2019 m. vasario 18 d. pažymoje Nr. ( - ), sutampa. Pareiškėjo tėvo A. P. santuokos liudijime nurodytas tėvo vardas yra M.. Tuo tarpu A. P. pažymoje apie gimimą nurodytas tėvu M.. Valstybės įmonės Registrų centras pažyma patvirtina, kad A. P., gimęs ( - ) yra M. P., gimusio ( - ), mirusio ( - ), sūnus. Tuo tarpu pareiškėjos A. P. gimimo liudijime tėvu nurodytas A. P., M.. Remiantis Kauno regioninio archyvo 2019 m. gruodžio 19 d. atsakymu Nr. ( - ) pateiktais ūkinių knygų nuorašais, matyti, kad P. M., B. buvo gimęs ( - ). Jo žmona įrašyta P. A.. Šie duomenys sutampa su pareiškėjų tėvo A. P. gimimo pažymoje nurodytais mamos duomenimis – A. R. P.. Taip pat į šeimos sudėtį įtrauktas ir pareiškėjų tėvas, tik jis nurodytas ne A., o A.. Tačiau nurodyti jo gimimo metai - ( - ). Taigi akivaizdu, kad ūkinėje knygoje tiek pareiškėjų tėvo A., tiek ir jo tėvo M. vardai buvo sutrumpinti, tačiau sutampa šių asmenų gimimo metai, šeimos sudėtis, kuri nurodyta ir gyventojų registro duomenyse. Remiantis Lietuvos valstybės archyvo 2019 m. gruodžio 19 d. atsakymu Nr. ( - ) matyti, kad archyve nėra duomenų apie M. arba M. P., B. sūnaus gimimą, todėl pareiškėjai kita tvarka negali gauti faktus patvirtinančių dokumentų, dėl ko yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad teisę nustatantis dokumentas – 2019 m. rugpjūčio 1 d. Prienų rajono savivaldybės administracijos Veiverių seniūnijos pažyma Nr. ( - ) ir 2019 m. vasario 18 d. Kauno regioninio archyvo pažyma Nr. ( - ), kurioje nurodyta, kad 1945-1948 metų ( - ) kaimo ūkinėse knygose įrašytas P. M., B. (mirusio ( - )) ūkis priklauso M. P., mirusiam ( - )

7Teismo posėdyje pareiškėjas D. P. prašė pareiškimą tenkinti. Papildomai nurodė, kad tėvas paveldėjo turtą. Ten retkarčiais nuvažiuodavo apšienaudavo, nusiimdavo derlių. Jokių komunalinių mokesčių mokėti nereikėjo. Kiek vėliau leido šiuose namuose gyventi A. P., kuris visuomet tais namais rūpinosi. Šioje sodyboje nėra įvesta elektra.

8Pareiškėja A. P. teismo posėdyje nedalyvavo, posėdžio atidėti prašymo neteikė, tinkamai atstovaujama profesionalaus teisininko advokato, todėl civilinė byla išnagrinėta pareiškėjai nedalyvaujant.

9Suinteresuotas asmuo Rasa E. P., atstovaujama įstatyminio atstovo Stėvininkų socialinės globos namų, per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškėjų pareiškimą, kuriame nurodė, jog su pareikštu reikalavimu sutinka.

10Suinteresuoto asmens Rasos E. P., atstovaujamos įstatyminio atstovo Stėvininkų socialinės globos namų, atstovas būdamas tinkamai informuotas apie paskirtą teismo posėdį į jį neatvyko, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl byla išnagrinėta suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

11Teismas

konstatuoja:

12Pareiškimas tenkintinas visiškai.

13Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjai neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjai negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant išvardytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2011; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009).

14Dėl teisę nustatančių dokumentų priklausymo fakto nustatymo

15Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra fakto, kad teisę nustatantys dokumentai priklauso asmeniui nustatymas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 4 punktas). CPK 444 straipsnio 2 dalies 4 punkte reglamentuota, kad teismas nagrinėja bylas dėl fakto, kad teisę nustatantys dokumentai, išskyrus asmens dokumentą, patvirtinantį asmens tapatybę ir civilinės metrikacijos įstaigų išduodamus liudijimus, priklauso asmeniui, kurio vardas, pavardė ar tėvo vardas, nurodyti dokumente, nesutampa su to asmens dokumente, patvirtinančiame jo tapatybę, ar gimimo liudijime nurodytais vardu, pavarde ar tėvo vardu, nustatymo. Teisę nustatančiu dokumentu gali būti bet koks dokumentas, kurio pagrindu gali atsirasti, pasikeisti ar pasibaigti asmens teisės, (pvz., patvirtinantys darbą (tarnybą), jo trukmę tam tikroje įstaigoje, įmonėje, organizacijoje, atlyginimo už darbą dydį; nukentėjusiojo nuo 1939-1990 metų okupacijų teisinio statuso pažymėjimas; pažymėjimas apie įrašymą į tremiamųjų sąrašą ir kt.). Aiškinant teisę nustatančio dokumento turinį, laikytina, kad tai yra dokumentas, tiesiogiai nustatantis asmens subjektines teises, pavyzdžiui, paveldėjimo teisės liudijimas, vekselis, taip pat dokumentas, kuris yra tik prielaida kreiptis įgyvendinti asmens subjektines teises, pavyzdžiui, pažyma apie darbą atitinkamoje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje; darbo stažo trukmę patvirtinantis dokumentas (jis kartu su kitais stažo trukmės dokumentais suteiks teisę į atitinkamą pensiją). Nustatydamas faktą, kad teisę nustatantis dokumentas priklauso atitinkamam asmeniui, teismas neturi teisės keisti ar papildyti tuose dokumentuose esančių duomenų, t. y. dokumento turinys turi likti toks pats. Nustatydamas dokumento priklausomybę, teismas taip pat neturi spręsti asmens, nurodyto jo asmens dokumente, tapatybės su asmeniu, nurodytu teisę nustatančiame dokumente, klausimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalga Nr. 56, Teismų praktika, 2005, 24). Pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas neturi teisės nustatyti asmens dokumento, patvirtinančio asmens tapatybę, ir civilinės metrikacijos įstaigų išduodamų liudijimų priklausymą atitinkamam asmeniui. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai siekia nustatyti, kad nuosavybės teisę nustatantys dokumentai – 2019 m. rugpjūčio 8 d. Prienų rajono savivaldybės administracijos Veiverių seniūnijos pažyma Nr. ( - ) ir 2019 m. vasario 18 d. Kauno regiono archyvo pažyma Nr. ( - ), kurioje nurodyta, kad 1945-1948 metų ( - ) kaimo ūkinėse knygose įrašytas P. M. (B.), mirusio ( - ), ūkis priklauso M. P., mirusiam ( - ), kurio palikimą jie siekia įgyti. Taigi prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjams teisines pasekmes kaip įpėdiniams gaunant paveldėjimo teisės liudijimą, o kadangi pareiškėjai negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų, juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 445 straipsnis).

16Iš pareiškėjų pareiškime nurodytų aplinkybių, prie pareiškimo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 1 d. Prienų rajono savivaldybės administracijos Veiverių seniūnijos pažymoje Nr. ( - ) nurodyta, kad 1945-1948 metų ( - ) kaimo ūkinėse knygose įrašytas P. M. ūkis. Pagal nekilojamojo turto kadastro ir registro bylą Nr. ( - ) adresu ( - ) užregistruotas gyvenamasis namas 1A1m, bendras plotas 73,52 kv. m. (statybos metai 1924), tvartas 2I1 m (statybos metai 1928), daržinė 3I1ž (statybos metaic1930), bulvinė 4I1ž (statybos metai 1927) bei kiti namo statiniai. Taip pat minėtoje pažymoje nurodyta, kad P. M. nurodytus pastatus pasistatė pats. Tie patys analogiški duomenys nurodyti ir 2019 m. vasario 18 d. Kauno regioninio archyvo 2019 m. vasario 18 d. pažymoje Nr. ( - ), kurioje nurodyta, kad 1945-1948 metų ( - ) kaimo ūkinėse knygose įrašytas P. M., B. ūkis, kurį sudaro gyvenamasis namas (1924 m.), tvartas (1928 m.), kluonas (1930 m.), bulvinė (1927 m.). Iš M. P. mirties liudijimo matyti, kad jis mirė ( - ). Pareiškėjo tėvo A. P. santuokos liudijime nurodytas tėvo vardas yra M.. Tuo tarpu A. P., gimusio ( - ), pažymoje apie gimimą jo nurodytas tėvu M. P.. Valstybės įmonės Registrų centras pažymos patvirtina, kad A. P., gimęs ( - ), yra M. P., gimusio ( - ), mirusio ( - ), sūnus. Tuo tarpu pareiškėjos A. P. (iki santuokos sudarymo – P.) gimimo liudijime tėvu nurodytas A. P., M.. Pagal Kauno regioninio archyvo pateiktas Prienų rajono Skriaudžių kaimo apylinkės ( - ) kaimo 1945-1948 metų ūkines knygas, kuriose įrašytas P. M., B. ūkis ir šeimos nariai, matyti, kad P. M., B. buvo gimęs ( - ). Jo žmona įrašyta P. A., vaikai – A., S., A., gimęs ( - ).

17Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus, matyti, kad M. P. mirties liudijime nurodyta jo mirties data sutampa su 2019 m. rugpjūčio 1 d. Prienų rajono savivaldybės administracijos Veiverių seniūnijos pažymoje Nr. ( - ) nurodyta M. B. mirties data, Prienų rajono Skriaudžių kaimo apylinkės ( - ) kaimo 1945-1948 metų ūkinėje knygoje tiek pareiškėjų tėvo A., tiek ir jo tėvo M. vardai buvo sutrumpinti, tačiau sutampa šių asmenų gimimo metai, šeimos sudėtis, kuri nurodyta ir valstybės įmonės Gyventojų registro pažymose, yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad teisę nustatantys dokumentai – 2019 m. rugpjūčio 1 d. Prienų rajono savivaldybės administracijos Veiverių seniūnijos pažyma Nr. ( - ) ir 2019 m. vasario 18 d. Kauno regioninio archyvo pažyma Nr. ( - ), kurioje nurodyta, kad 1945-1948 metų ( - ) kaimo ūkinėse knygose įrašytas P. M., B. (mirusio ( - )) ūkis, priklauso M. P., mirusiam ( - ) (CPK 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

18Dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo

19Kitas pareiškėjų prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra palikimo priėmimas faktiškai pradėjus jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomi vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.

20Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prašoma nustatyti palikimo, atsiradusio ( - ) mirus M. P. (kituose dokumentuose – M.) priėmimo faktą. Taigi, sprendžiant dėl šio reikalavimo, taikytinos 1964 m. CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius. Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jei įpėdinis nurodytu būdu palikimo nepriėmė įstatymas įtvirtino dar vieną, lygiavertį paminėtam palikimo priėmimo būdą – palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.), o šie veiksmai pagal 1964 m. CK normas turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje.

21Nagrinėjamojoje civilinėje byloje nustatyta, jog ( - ) mirė M. (M.) P.. A. P., gimęs ( - ), miręs ( - ), yra M. (M.) P. sūnus. Po A. P. mirties mirusiojo palikimą priėmė sutuoktinė A. P. ir sūnus D. P., po A. P. mirties ( - ) jos palikimą priėmė pareiškėjai (mirusiosios pirmos eilės įpėdiniai) D. P. ir A. P.. Paveldėjimo byla po mirusiojo M. (M.) P. mirties notaro biure neužvesta. Kaip jau minėta šiame sprendime 1945-1948 metų ( - ) kaimo ūkinėse knygose įrašytas P. M., B. (mirusio ( - )) ūkis, priklauso M. P., mirusiam ( - ) Tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjai kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad po M. P. (kituose dokumentuose – M.) mirties ( - ) jo palikimą faktiškai priėmė A. P., gimęs ( - ), miręs ( - ) Atsižvelgiant į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes konstatuotina, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjams teisines pasekmes kaip įpėdiniams gaunant paveldėjimo teisės liudijimą, pareiškėjai neturi dokumentų, patvirtinančių šį juridinę reikšmę turintį faktą ir negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, 448 straipsnis).

22Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad jis palikimą priėmė ir išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Nors tokiu atveju asmens valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Taigi palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, paprastai suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas name ir t. t.). Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia jo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes, jų visumą – šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus, atsižvelgęs į turto, sudarančio palikimą, pobūdį ir įpėdinio elgesį su šiuo turtu tiek palikimo atsiradimo momentu, tiek ir po to. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje. Teismas pažymi, kad aplinkybę, jog įpėdinis, siekdamas priimti palikimą aptariamu būdu, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir jis pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo, turi įrodyti asmuo, reiškiantis tokį reikalavimą (CPK 178 straipsnis).

23Nagrinėjamojoje byloje pareiškėjų nurodytas aplinkybes, jog po M. P. (kituose dokumentuose – M.) mirties ( - ) jo palikimą faktiškai priėmė A. P., gimęs ( - ), miręs ( - ), įrodo paties pareiškėjo parodymai teismo posėdyje, kur jis paaiškino, kad po mirtie priėmė palikimą faktiškai pradėdamas valdyti turtą t.y. prižiūrėjo ir leido šiuose namuose gyventi A. P.. Be to, minėtą faktą patvirtina ir teismo posėdyje liudytoju apklausto A. P. parodymai (CPK 177 straipsnio 2 dalis), kuris jis nurodė, kad iki 1961 m. gyveno ( - ). 1966 metais išsiskyrė su žmona ir tuo metu A. P. leido jam gyventi ir rūpintis jo paveldėtu ūkiu. Šioje sodyboje iki šio laiko ir gyvena. Gyvenimo sąlygos nėra geros, nėra elektros, todėl pasišviečia nuo mašinos akumuliatoriumi, namą šildo malkomis, vandenį naudoja iš esančio šulinio. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios paneigtų ar darytų nepatikimus pareiškėjo žodinius paaiškinimus dėl A. P. veiksmų pradėjus valdyti po tėvo M. (M.) P. mirties likusį palikimo objektą sudarantį turtą. Bylos nagrinėjimo metu šioms aplinkybėms pagrįsti nurodyti pareiškėjo, liudytojo paaiškinimai buvo vienodi, nuoseklūs ir logiški, atitinkantys pareiškime nurodytas aplinkybes, dėl ko įrodymų vertinimo prasme tai reiškia, kad nėra pagrindo jų vertinti kaip nepatikimų ir jais nesivadovauti. Suinteresuoto asmens atstovas neteikė pareiškėjų pareiškime nurodytų aplinkybių paneigiančių įrodymų, nenurodė šiuos parodymus paneigiančių aplinkybių, todėl ir šiuo aspektu nėra pagrindo abejoti pareiškėjo paaiškinimais kaip patikimu įrodymu. Įvertinus nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, pateiktus įrodymus, konstatuotina, jog po M. P. (kituose dokumentuose – M.) mirties ( - ) jo palikimą faktiškai priėmė A. P., gimęs ( - ), miręs ( - ) kadangi jis palikėjo turtą valdė, naudojo, prižiūrėjo ir juo rūpinosi kaip savu, t. y. aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise, todėl pareiškimas šioje dalyje tenkintinas kaip visiškai pagrįstas ir įrodytas (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis, CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 446 – 448 straipsniai).

24Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, sprendime nenurodo paveldimo turto apimties, kadangi palikimą sudarantį konkretų paveldimą turtą, jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylą administruojantis notaras. Teismas nepasisako dėl paveldimo turto ir teisių apimties, o nustato tik patį palikimo priėmimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013, Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2122-773/2016).

25Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas palikimo paveldėjimo tikslais.

26Valstybė šioje byloje patyrė 5,35 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra didesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, tačiau iš pareiškėjų šią sumą priteisiant lygiomis dalimis, ji būtų mažesnė nei nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, todėl ji iš pareiškėjų nepriteistina (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

27Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

Nutarė

28Pareiškimą patenkinti visiškai.

29Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po M. P. (kituose dokumentuose – M.) mirties ( - ) jo palikimą faktiškai priėmė A. P., gimęs ( - ), miręs ( - )

30Nuosavybės teisių įregistravimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad teisę nustatantis dokumentas – 2019 m. rugpjūčio 8 d. Prienų rajono savivaldybės administracijos Veiverių seniūnijos pažyma Nr. ( - ) ir 2019 m. vasario 18 d. Kauno regiono archyvo pažyma Nr. ( - ), kurioje nurodyta, kad 1945-1948 metų Gyvių kaimo ūkinėse knygose įrašytas P. M. (B.), mirusio ( - ), ūkis priklauso M. P., mirusiam ( - )

31Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Živilė... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. Pareiškėjai D. P. ir A. P. kreipėsi į Alytaus apylinkės teismo Prienų... 5. Pareiškėjai pareiškime nurodė, kad ( - ) mirė pareiškėjų tėvas A. P..... 6. Pažymėjo, kad pridedamame dokumente, pagal kurį nuosavybės teisė į... 7. Teismo posėdyje pareiškėjas D. P. prašė pareiškimą tenkinti. Papildomai... 8. Pareiškėja A. P. teismo posėdyje nedalyvavo, posėdžio atidėti prašymo... 9. Suinteresuotas asmuo Rasa E. P., atstovaujama įstatyminio atstovo Stėvininkų... 10. Suinteresuoto asmens Rasos E. P., atstovaujamos įstatyminio atstovo... 11. Teismas... 12. Pareiškimas tenkintinas visiškai.... 13. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra... 14. Dėl teisę nustatančių dokumentų priklausymo fakto nustatymo... 15. Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra fakto, kad teisę... 16. Iš pareiškėjų pareiškime nurodytų aplinkybių, prie pareiškimo pateiktų... 17. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus,... 18. Dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo... 19. Kitas pareiškėjų prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra... 20. Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo... 21. Nagrinėjamojoje civilinėje byloje nustatyta, jog ( - ) mirė M. (M.) P.. A.... 22. Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką priimančio palikimą... 23. Nagrinėjamojoje byloje pareiškėjų nurodytas aplinkybes, jog po M. P.... 24. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl palikimo... 25. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas palikimo paveldėjimo tikslais.... 26. Valstybė šioje byloje patyrė 5,35 Eur išlaidų, susijusių su procesinių... 27. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu,... 28. Pareiškimą patenkinti visiškai.... 29. Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę... 30. Nuosavybės teisių įregistravimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę... 31. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...