Byla 2A-1946-273/2015
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino dokumentams pateikti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-142-445/2015 pagal pareiškėjos M. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino dokumentams pateikti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Pareiškėja kreipėsi į Varėnos rajono apylinkės teismą su pareiškimu prašydama nuosavybės teisių atkūrimo tikslu, nustatyti juridinį faktą, jog J. K. iki nacionalizacijos valdė 3 ha žemės sklypą, esantį Norulių k., Merkinės sen., Varėnos r. sav., bei atnaujinti terminą dokumentams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriui paduoti.

4Pareiškėja nurodė, kad ji paveldėjo 1994 m. sausio 2 d. mirusios L. K. turtą, įskaitant ir keturis žemės sklypus, kurių bendras plotas 12 ha, esančius Maksimų k., Merkinės sen., Varėnos r. sav. Nuosavybės teisės L. K. į nurodytus žemės sklypus buvo atkurtos Alytaus apskrities viršininko 2002 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. 38-14494. 2014 m. vasarą pareiškėjos sūnus M. S., kurį pareiškėja įgaliojo jos vardu atlikti visus teisinius veiksmus, susijusius su jai priklausančia nuosavybe, iš Maksimų kaimo gyventojų sužinojo, kad J. K., į kurio iki nacionalizacijos Maksimų kaime valdytą žemę L. K. buvo atkurta nuosavybės teisė į 12 ha žemės, dar papildomai valdė 3 ha žemės Norulių kaime. 2014 m. rugsėjo 9 d. pareiškėjos sūnus kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrių, prašydamas atkurti L. K. nuosavybės teises į 3 ha žemės. Prie savo prašymo jis pridėjo V. N. duotą Maksimų kaimo išskirstymo viensėdžiais bylos kopiją. 2014 m. spalio 13 d. rašte Nr. 3SD-(14.3.104.)-5451 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrius nurodė, kad nuosavybės teisių atkūrimo L. K. į J. K. iki nacionalizacijos valdytą žemę procedūra yra baigta, kad Maksimų kaimo išskirstymo viensėdžiais bylos pastaboje nurodoma, jog J. K. (taip dokumente) turi žemės dar Norulių kaime - 3 ha, tačiau, patikrinus turimus Norulių kaimo archyvinius dokumentus, nenustatyta, kad J. K. valdė žemės Norulių kaime, kaip yra nurodyta minėtoje pastaboje. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrius pareiškėjos įgaliotinio prašymo netenkino, nepakankant dokumentų, įrodančių didesnį nei buvo nustatyta J. K. iki nacionalizacijos valdytos žemės plotą Maksimų ar Norulių kaime. Pareiškėjos nuomone, šis juridinis faktas turi būti nustatytas teismo, remiantis esančiais rašytiniais įrodymais bei liudytojų parodymais. Nuosavybės teisės L. K. į J. K. iki nacionalizacijos turėtą turtą buvo atkurtos laiku, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme. Tačiau nustačius pareiškėjos nurodytą juridinį faktą, turi būti atnaujintas ir terminas papildomiems dokumentams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriui paduoti.

5Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškimą, prašė pareiškimo netenkinti. Nurodė, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, jog ji neturi galimybės kitokia tvarka gauti nurodytą juridinį faktą patvirtinančių dokumentų, nėra pridedami kreipimaisi į archyvus ir atsakymai į juos. Vien tik Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriaus atsakymo nepakanka atkurti nuosavybės teises L. K. į 3 ha žemės Norulių kaime. Pareiškime nėra nurodoma, kokiu pagrindu J. K. įgijo 3 ha žemės Norulių kaime, o be tokios informacijos nebūtų galima daryti pagrįstos išvados apie J. K. galimai valdytą žemę. Liudytojų parodymais nuosavybės valdymo faktas, negali būti įrodinėjamas. Pareiškime nenurodytos liudytojų gimimo datos nei kiti duomenys, kurie leistų manyti, kad šie asmenys galėtų turėti informacijos apie gretimo kaimo iki nacionalizacijos buvusius žemės savininkus. Pareiškime nėra nurodomos priežastys, dėl kurių buvo praleistas terminas nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti. Jokių naujų archyvinių dokumentų, gautų po 2003 m. gruodžio 31 d. nėra pateikiama.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Varėnos rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 25 d. sprendimu pareiškimą patenkino, dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. K. iki 1940 metų nacionalizacijos Norulių k., Merkinės sen., Varėnos r., nuosavybės teisėmis valdė 3 ha žemės; atnaujino pareiškėjai terminą dokumentams, patvirtinantiems nuosavybės teises į buvusio žemės savininko J. K. valdytą žemės sklypą Norulių k., Merkinės sen., Varėnos r., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos paduoti.

8Teismas nustatė, kad 2002 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. 38-14494 Alytaus apskrities viršininkas atkūrė L. K. nuosavybės teises į keturis 12 ha žemės sklypus, esančius Maksimų kaime, Merkinės sen., Varėnos r. sav., grąžinant juos natūra L. K. paveldėtojams. 2014 m. spalio 13 d. rašte Nr. 3SD-(14.3.104.)-5451 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrius nurodė, kad Maksimų kaimo išskirstymo viensėdžiais byloje yra nurodoma, jog J. K. (taip dokumente) valdė „12+3” ha žemės. Pastabose nurodoma, kad J. K. turi žemės dar Norulių kaime - 3 ha. Pareiškėja aplinkybes, kad J. K. nuosavybės teisėmis valdė 3 ha žemės sklypą, grindė faktinėmis aplinkybėmis. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog nėra duomenų, kad toje teritorijoje, kurioje yra ginčo žemė, kas nors be pareiškėjos pretenduoja į ją ir, kad dėl šios žemės yra ginčas, todėl esant tokioms aplinkybėms yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog asmuo, Maksimų kaimo išskirstymo viensėdžiais byloje įrašytas kaip J. K., yra pareiškėjos tėvas J. K.. Teismas įvertinęs įrodymus - 1992 m. gegužės 6 d. L. K. pateiktą prašymą Varėnos rajono Merkinės apylinkės agrarinės reformos tarnybai atkurti nuosavybės teises į J. K. iki nacionalizacijos Maksimų kaime valdytus 6,30 ha žemės su mišku (nenurodant ploto); Alytaus apskrities viršininko administracijos Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus 2002 m. kovo 15 d. pažymą dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų Nr. 22726, kurioje nurodyta, kad L. K. turi teisę atkurti nuosavybės teises J. K. iki nacionalizacijos Maksimų kaime valdytus 12 ha žemės, kai pažyma parengta pagal archyvinius dokumentus; Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos Žemės reformos valdybos Marijampolės apygardos žemės tvarkytojo 1938 m. rugsėjo 22 d. raštu Nr. 7975 ir prie jo pridėtą Maksimų kaimo išskirstymo viensėdžiais bylą, kurioje pastabose įrašyta, kad K. J. turi žemės Norulių kaime – 3 ha; Alytaus apskrities viršininko administracijos 2002 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą Nr. 38-14494 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui (-tei) L. K.“ L. K. atkurtos nuosavybės teisės į J. K. iki nacionalizacijos Maksimų kaime valdytą žemę, grąžinant natūra 0,25 ha žemės ir 11,75 miško ( b.l. 27); liudytojų Vito, Jono, P. N. parodymus dėl J. K. nuosavybės teisių į žemę Norulių kaime, sprendė, jog byloje surinktais ir ištirtais įrodymais yra pagrindas nustatyti pareiškėjos prašomą juridinę reikšmę turintį faktą. Teismas pažymėjo, kad nors ir netiesioginiai archyviniai duomenys sutampa su liudytojų parodymais dėl J. K. nuosavybių teisių į žemę Norulių kaime, tačiau Nacionalinės žemės tarnybos atstovui pripažinus aplinkybę, kad Norulių kaime yra laisvos ir šiuo metu valstybinės žemės, o tai teismo vertinimu netiesiogiai patvirtina pareiškėjų nurodytas aplinkybes dėl nuosavybės teisių atkūrimo egzistuojant, kadangi nėra situacijos, kad visa žemė konkrečioje vietoje priklauso kitiems savininkams.

9Teismas sprendė, kad yra pagrindas atnaujinti pareiškėjai terminą dokumentams, patvirtinantiems nuosavybės teises, paduoti, kadangi pareiškėja terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Viena iš esminių termino pateikti reikiamus dokumentus praleidimo priežasčių teismo vertinimu buvo Alytaus apskrities viršininko administracijos neveikimas nuosavybės teisių atkūrimo į visą J. K. valdytą iki nacionalizacijos žemę metu. Pareiškėja negavo iš valstybės institucijos informacijos, kad nuosavybės teisės bus atkurtos ne į visą J. K. iki nacionalizacijos valdytą žemę. L. K. ar jos turto paveldėtojai nebuvo supažindinti su aplinkybėmis, kad J. K. vardu archyviniame dokumente yra nurodomas papildomas jo valdytas žemės sklypas. Kadangi archyvinis dokumentas buvo gautas valstybinės institucijos, priimančios sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę iniciatyva, teismo vertinimu, objektyviai L. K. ar jos įpėdiniai po palikėjos mirties, nežinojo tikrosios faktinės padėties dėl J. K. valdytų žemės sklypų ir neturėjo pagrindo netikėti valstybinės institucijos, priimančios sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėja L. K. įstatymo nustatytu laiku ir tvarka kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą, tačiau šios teisės nerealizavo ne nuo jos priklausančių aplinkybių.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11Apeliaciniame skunde suinteresuotas asmuo prašė panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos pareiškimo netenkinti. Apeliaciniame skunde nurodė tokius motyvus:

121. Kartu su pareiškimu teismui nebuvo pateikta įrodymų, kad pareiškėja negali kitokia tvarka gauti reikiamų dokumentų, prie pareiškimo nebuvo pridedami kreipimaisi į archyvus ir atsakymai į juos, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino ir sprendime dėl nepasisakė. Teismas nevertino ar egzistuoja viena iš sąlygų, numatytų CPK 445 straipsnyje, būtinų juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti;

132. Sprendimas yra priimtas nesivadovaujant šios kategorijos byloms nustatytų taisyklių, ir prieštarauja formuojamai teismų praktikai;

143. Teismo argumentas, kad nėra duomenų, jog toje teritorijoje, kurioje yra ginčo žemė, kas nors be pareiškėjos pretenduoja į ją, nėra ir negali būti pagrįstas jokiais įrodymais, kadangi nėra žinoma tiksli ginčo žemės vieta, išskyrus tai, kad žemė galimai yra Norulių kaime;

154. Teismo nurodyta aplinkybė, jog Norulių kaime yra laisvos valstybinės žemės, netiesiogiai patvirtina pareiškėjos nurodytas aplinkybes, vertintina kaip nelogiškas, kadangi laisvos valstybinės žemės yra daugumoje Lietuvos Respublikos teritorijų, ir tai niekaip negali patvirtinti to, kad koks nors asmuo iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė žemę konkrečioje teritorijoje;

165. Nė vienas iš byloje apklaustų liudytojų nenurodė, kad J. K. valdė žemę Norulių kaime, bet priešingai, nurodė, kad Norulių kaime galimai valdė L. K., kuri, pasak liudytojų, tą žemę įgijo jau po nacionalizacijos. Visi byloje apklausti liudytojai yra gimę jau po nacionalizacijos, todėl apie J. K. ar L. K. galimai valdytą žemę žino tik iš nuogirdų, be to, liudytojai bendrauja su pareiškėjos įgaliotu asmeniu M. S., todėl jų liudijimai turėjo būti vertinama ypač kritiškai. Liudytojai nurodė kitas aplinkybes, nei įrodinėjo pareiškėja;

176. Teismas išvardino byloje esančius įrodymai, tačiau nepateikė jų vertinimo, todėl pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 2 punktą. Sprendimas dalyje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra neargumentuotas, prieštaraujantis formuojamai teismų praktikai, egzistuoja CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas;

187. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų manyti, kad L. K. ar jos paveldėtojai negalėjo veikti aktyviai, susipažinti su nuosavybės teisių atkūrimo byla ir archyviniais dokumentais, kurių pagrindu buvo atkuriamos nuosavybės teisės, todėl teismas nepagrįstai nustatė, kad pareiškėja objektyviai negalėjo žinoti apie J. K. galimai valdytą žemę Norulių kaime;

198. Pareiškėja neįrodinėjo tos aplinkybės, kad Alytaus apskrities viršininko administracija turėjo informuoti, bet neinformavo apie archyviniame dokumente įrašytą pastabą dėl valdytos žemės Norulių kaime. Šia aplinkybe pareiškėja negrindė prašymo atnaujinti praleistus terminus, todėl teismas neturėjo teises ja remiantis pripažinti, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties;

209. Byloje nėra jokių įrodymų, kad Alytaus apskrities viršininko administracija turėjo pareigą informuoti, bet neinformavo L. K. ar jos paveldėtojų apie archyviniame dokumente nurodytą pastabą;

2110. Teismo argumentai, kuriais grindžiama išvada dėl termino archyviniams dokumentams pateikti praleidimo dėl svarbių priežasčių, yra nepagrįsta byloje surinktais įrodymais, todėl pareiškėjos prašymas atnaujinti terminus turėjo būti atmestas.

22Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėjos atstovas advokatas G. Č. prašė suinteresuoto asmens apeliacinį skundą atmesti, o Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:

231. Suinteresuoto asmens nurodymu pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kadangi turimų duomenų nepakako, kad pareiškėjai būtų atkurta nuosavybės teisė į J. K. iki nacionalizacijos valdytą 3 ha žemės sklypą, esantį Norulių k.;

242. Teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei liudytojų parodymus ir priėmė teisingą sprendimą;

253. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad viena iš esminių termino pateikti reikiamus dokumentus praleidimo priežasčių buvo Alytaus apskrities viršininko administracijos neveikimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į visą J. K. valdytą iki nacionalizacijos žemę;

264. Apeliaciniame skunde remiamasi ta pačia teismine praktika, kuria rėmėsi ir teismas, priimdamas sprendimą. Skirtingas teismų praktikos suvokimas bei jos vertinimas nėra pagrindas teismo sprendimui pripažinti nepagrįstu.

27IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

29Nagrinėjamoje byloje apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo bei termino nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti atnaujinimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

30Bylos faktinės aplinkybės

312002 m. rugpjūčio 30 d. Alytaus apskrities viršininko sprendimu Nr. 38-14494 L. K. atkurtos nuosavybės teisės į 12 ha žemės, esančios Maksimų kaime, Merkinės sen., Varėnos r. sav., grąžinant žemę natūra (b. l. 9). 2014 m. spalio 13 d. rašte Nr. 3SD-(14.3.104.)-5451 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrius pareiškėjos įgaliotam asmeniui M. S., atsakydamas į jo 2014 m. rugsėjo 15 d. prašymą atkurti L. K. nuosavybės teises į papildomus 3 ha žemės nurodė, kad nuosavybės teisių atkūrimo L. K. į J. K. iki nacionalizacijos valdytą žemę procedūra baigta, kad Maksimų kaimo išskirstymo viensėdžiais bylos pastabose nurodoma, jog J. K. turi žemės dar Norulių kaime - 3 ha, tačiau patikrinus turimus Norulių kaimo archyvinius dokumentus, nenustatyta, kad J. K. valdė žemės Norulių kaime kaip nurodyta minėtoje pastaboje, todėl padaryta išvada, kad nepakanka dokumentų, įrodančių didesnį nei buvo nustatyta J. K. iki nacionalizacijos valdytos žemės plotą Maksimų ar Norulių kaime (b. l. 10-11, 24). Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą nuosavybės teisių atkūrimo tikslu, kad jog J. K. iki nacionalizacijos valdė 3 ha žemės sklypą, esantį Norulių k., Merkinės sen., Varėnos r. sav., bei atnaujinti terminą dokumentams paduoti, reikalingiems nuosavybės teisėms atkurti.

32Dėl apeliacinio skundo argumentų

33Apeliaciniame skunde teigiama, kad nebuvo nustatyta ar egzistuoja viena iš sąlygų, numatytų CPK 445 straipsnyje, būtinų juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti, kadangi nebuvo pateikta įrodymų (kreipimųsi į archyvus ir atsakymų į juos), jog pareiškėja negali kitokia tvarka, t.y. ne teismo tvarka, gauti dokumentų, patvirtinančių reikalaujamą nustatyti juridinį faktą. Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinį reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaujantis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančiomis juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinio teismo praktikoje išskiriami kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama, ar juridinis faktas konkrečiu atveju nustatinėtinas: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2008; 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; kt.). Pažymėtina, kad turi egzistuoti visos nurodytos aplinkybės, priešingu atveju pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai). Aukščiau nurodytą apeliacinio skundo argumentą paneigia byloje esanti paties suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus išduotas 2014 m. spalio 13 d. raštas Nr. 3SD-(14.3.104.)-5451, kuriame patvirtinama, jog patikrinus turimus Norulių kaimo archyvinius dokumentus, nenustatyta, kad J. K. valdė 3 ha žemės Norulių kaime kaip nurodyta minėtoje pastaboje. Atsižvelgiant į tai, kad minėta aplinkybė buvo konstatuota oficialiu rašytiniu įrodymu (CPK 197 str. 2 d.), turinčiu didesnę įrodomąją galią, sprendžiama, kad nebuvo teisinio pagrindo reikalauti iš pareiškėjos papildomų rašytinių įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių šią nustatytą aplinkybę.

34Apeliaciniame skunde yra keliamas klausimas dėl netinkamo pirmosios instancijos teismo byloje surinktų įrodymų vertinimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad prašomas nustatyti juridinis faktas nuosavybės teisių atkūrimo tikslu gali būti įrodinėjamas visomis CPK 177 straipsnio 2–3 dalyse nurodytomis priemonėmis. Įrodymai yra vertinami vadovaujantis bendromis įrodymų vertinimo taisyklėmis ir tik, įvertinus įrodymų visetą, sprendžiama dėl pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagrįstumo (CPK 176 str. 1 d., 185 str. 1 d.), atsižvelgiant į tai, kad tokiose bylose įrodinėjimas turi tam tikrų ypatumų, kuriuos lemia tai, jog naudojami netiesioginiai įrodymai ir daromos prielaidos. Šios prielaidos turi būti motyvuotos ir atitinkamai turi būti pagrįsta, kad priešingos prielaidos tikimybės nėra ar ji nedidelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2009; 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2009; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010; kt.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus. Aplinkybės, jog 1992 m. gegužės 6 d. L. K. pateiktame prašyme Varėnos rajono Merkinės apylinkės agrarinės reformos tarnybai atkurti nuosavybės teises į J. K. iki nacionalizacijos Maksimų kaime valdytus 6,30 ha žemės su mišku nenurodė miško ploto, o Alytaus apskrities viršininko 2002 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. 38-14494 L. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės į J. K. iki nacionalizacijos Maksimų kaime valdytą žemę, grąžinant natūra 0,25 ha žemės ir 11,75 ha miško, t.y. grąžino natūra didesnį plotą miško ir žemės, nei buvo nurodyta prašyme bei aplinkybė, jog nėra duomenų, kad kas nors be pareiškėjos pretenduotų į Narulių kaime esančią valstybinę žemę, pastaba Maksimų kaimo išskirstymo viensėdžiais byloje, kur nurodoma apie J. K. (J. K.) turimus 3 ha žemės Norulių kaime, nesudaro pagrindo išvadai apie papildomus 3 ha J. K. valdytos žemės nurodytoje teritorijoje. Aplinkybė, jog šiuo metu į Narulių kaime yra laisvos valstybinės žemės ir daugiau niekas į žemę toje teritorijoje nepretenduoja gali būti reikšminga sprendžiant nuosavybės teisės atkūrimo būdo pasirinkimo, bet ne valdymo nuosavybės teise nacionalizavimo momentu fakto nustatymo klausimą. Pažymėtina ir tai, kad nei vienas iš apklaustų teismo posėdyje liudytojų V. N., J. N. ir P. N. nepatvirtino, jog būtent J. K. Narulių kaime turėjo žemės. Liudytojai parodė, kad L. K. turėjo atsikėlusi apie 3 ha žemės kaip pasogą. Priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, liudytojai parodė, jog J. K. turėjo žemės Maksimų kaime, o galimai 3 ha žemės priklausė ne J. K., bet L. K., tačiau nenurodė iš kurios vietos L. K. atsikėlė žemę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu liudytojai patvirtino ir nurodė kitas aplinkybes, nei įrodinėjo pareiškėja. Be to, liudytojų parodymai vertintini kritiškai atsižvelgiant į jų amžių. Visi liudytojai buvo gimę po 1940 metų, todėl apie J. K. ir L. K. turėtą žemę žinojo tik iš nuogirdų, skundžiamame sprendime neįvertinta aplinkybė, jog liudytojai ir pareiškėjos įgaliotas asmuo yra pažįstami. Pažymėtina ir tai, kad nei pareiškėja nenurodė, nei pirmosios instancijos teismas nenustatė, kokiu pagrindu J. K. įgijo nuosavybės teisę į 3 ha žemės, esančios Norulių kaime. Kasacinės instancijos teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad daikto valdymo nuosavybės teise faktui nustatyti yra svarbu išsiaiškinti, kokiu pagrindu nuosavybės teisę įgijo paskutinis daikto savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005). Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas ir todėl turėtų būti panaikintas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Remiantis išdėstytu sprendžiama, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai ir liudytojų parodymai nesudaro pagrindo išvadai, jog J. K. iki nacionalizacijos valdė 3 ha žemės sklypą, esantį Norulių k., Merkinės sen., Varėnos r. sav. Pareiškėjai neįrodžius pareiškimo faktinio pagrindo, pareiškimas netenkinamas. Nenustačius juridinę reikšmę turinčio fakto, kad J. K. iki nacionalizacijos valdė 3 ha žemės sklypą, esantį Norulių k., Merkinės sen., Varėnos r. sav., nėra teisinio pagrindo atnaujinti pareiškėjai terminą nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti, kadangi šiuo konkrečiu atveju termino atnaujinimas pareiškėjai nesukurs jokių teisinių pasekmių.

35Apibendrindamas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos nuosavybės teisių atkūrimo ginčuose, įrodinėjant nuosavybės valdymo faktus, netinkamai taikė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino dokumentams pateikti atnaujinimo netenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

36Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

37Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – netenkinti pareiškėjos M. S. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino dokumentams pateikti atnaujinimo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė... 2. I. Ginčo esmė... 3. Pareiškėja kreipėsi į Varėnos rajono apylinkės teismą su pareiškimu... 4. Pareiškėja nurodė, kad ji paveldėjo 1994 m. sausio 2 d. mirusios L. K.... 5. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Varėnos rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 25 d. sprendimu... 8. Teismas nustatė, kad 2002 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. 38-14494 Alytaus... 9. Teismas sprendė, kad yra pagrindas atnaujinti pareiškėjai terminą... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 11. Apeliaciniame skunde suinteresuotas asmuo prašė panaikinti Varėnos rajono... 12. 1. Kartu su pareiškimu teismui nebuvo pateikta įrodymų, kad pareiškėja... 13. 2. Sprendimas yra priimtas nesivadovaujant šios kategorijos byloms nustatytų... 14. 3. Teismo argumentas, kad nėra duomenų, jog toje teritorijoje, kurioje yra... 15. 4. Teismo nurodyta aplinkybė, jog Norulių kaime yra laisvos valstybinės... 16. 5. Nė vienas iš byloje apklaustų liudytojų nenurodė, kad J. K. valdė... 17. 6. Teismas išvardino byloje esančius įrodymai, tačiau nepateikė jų... 18. 7. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų manyti, kad L. K. ar jos... 19. 8. Pareiškėja neįrodinėjo tos aplinkybės, kad Alytaus apskrities... 20. 9. Byloje nėra jokių įrodymų, kad Alytaus apskrities viršininko... 21. 10. Teismo argumentai, kuriais grindžiama išvada dėl termino archyviniams... 22. Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėjos atstovas advokatas G. Č.... 23. 1. Suinteresuoto asmens nurodymu pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl... 24. 2. Teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei liudytojų... 25. 3. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad viena iš esminių termino pateikti... 26. 4. Apeliaciniame skunde remiamasi ta pačia teismine praktika, kuria rėmėsi... 27. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 28. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 29. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo... 30. Bylos faktinės aplinkybės... 31. 2002 m. rugpjūčio 30 d. Alytaus apskrities viršininko sprendimu Nr. 38-14494... 32. Dėl apeliacinio skundo argumentų... 33. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nebuvo nustatyta ar egzistuoja viena iš... 34. Apeliaciniame skunde yra keliamas klausimas dėl netinkamo pirmosios... 35. Apibendrindamas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad... 36. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2... 37. Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimą panaikinti...