Byla 2A-14-280/2010

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno, Laimutės Sankauskaitės, Zinos Mickevičiūtės, sekretoriaujant Lolitai Kudabienei, dalyvaujant atsakovei K. G., jos atstovei adv. I. Maskoliūnaitei,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo R. B. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 31 d sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-833-228/2009 pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei K. G. dėl priteisto išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui sumažinimo,

Nustatė

3Ieškovas prašė pakeisti 2009 metų vasario 13 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi iš ieškovo priteistą išlaikymą nepilnametei dukrai B. B., gimusiai ( - ), periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki jos pilnametystės po 400 Lt, išlaikymą sumažinant iki 200 Lt kas mėnesį, šią sumą indeksuojat LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

4Nurodė, kad Panevėžio apygardos teismas 2009 m. vasario 13 d. nutartimi pakeitė Utenos rajono apylinkės teismo 2008-11-18 sprendimu priteistą išlaikymą nepilnametei dukrai B. po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis į išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. CK 3.201 str. 1 d. numato, jog teismas gali sumažinti išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Jis nuo 2009 m. sausio 5 d. jis yra registruotas darbo biržoje, jokių pajamų negauna, 2009 m. vasario 13 d. jam buvo atlikta dešinės rankos riešo chirurginė operacija. Dėl nurodytų aplinkybių jo turtinė padėtis iš esmės pablogėjo, šiuo metu jis yra išlaikomas artimųjų, moka mokesčius sodų bendrijai „( - )“ ir už atsakovei K. G. priklausančią žemės sklypo bei sodo pastato dalį ir tam iš viso šiuo metu yra sumokėjęs 208,40 Lt.

5Utenos rajono apylinkės teismas 2009 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo R. B. atsakovės K. G. naudai 900 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir valstybės biudžeto naudai 11,46 Lt teismo turėtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

6Grąžino atsakovui 56 Lt per daug sumokėto žyminio mokesčio.

7Teismas nustatė, kad Utenos rajono apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimu (c. b. Nr.2-994-455/2008, b. l. 89–92) pakeitė priteistą išlaikymą nepilnametei šalių dukrai B. B., gim. ( - ), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 600 Lt. Panevėžio apygardos teismas 2009 m. vasario 13 d. nutartimi (13–14 b. l.) pakeitė šį Utenos rajono apylinkės teismo sprendimą ir priteisė iš ieškovo nepilnametei dukrai B. išlaikyti kas mėnesį 400 Lt dydžio išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis. Apygardos teismas, priimdamas tokią nutartį, konstatavo, kad vaiko poreikiai nuo 2003-05-20 padidėjo, ieškovės turtinė padėtis nepakito, o atsakovo turtinė padėtis iš esmės pagerėjo, bei nustatė, kad R. B. teikiamas išlaikymas vaikui po 400 Lt kas mėnesį yra proporcingas išaugusiems vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai.

8Teismas nagrinėjamojoje byloje nustatė, kad ieškovas nuo 2008-12-29 registruotas darbo biržoje kaip bedarbis (67 b. l.), nuo 2004-12-14 turi lengvąjį automobilį RENAULT Laguna (66 b. l.), bei bendrosios nuosavybės teise turi po ½ dalį su atsakove žemės sklypą SB „( - )“ ir jame esantį sodo pastatą su ūkiniu pastatu bei kiemo statiniais (68–71 b. l.). Laikotarpiu nuo 2009-02-11 iki 2009-02-13 gydėsi ligoninėje dėl rankos operacijos (12 b. l.). Atsakovė nuo 2009-03-25 taip pat registruota darbo biržoje kaip bedarbė (63 b. l.), o nuo 2002-02-19 yra įsigijusi lengvąjį automobilį Peugeot, 307 (56–57 b. l.).

9CK 3.192 str. 2 d. numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą. Teismas nurodė, kad sprendžiant sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį vaikui klausimą, atsižvelgia į vieną iš pagrindinių šeimos teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 str. 1 dalyje, tai yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kad prioritetiškai užtikrinti jų apsaugą, o visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose orientaciniais kriterijais, sprendžiant priteistino išlaikymo dydžio klausimus, yra taikoma CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą — 800 Lt (MMA). Išlaikymas vaikui yra skirtas vaiko kasdieniniams poreikiams tenkinti, o vaikui augant, paprastai didėja ir jo išlaikymo išlaidos. Panevėžio apygardos teismas 2009 m. vasario 13 d. nutartimi nustatė, kad R. B. nepilnametės dukters B. išlaikymui nuo 2008-05-27 privalo mokėti kas mėnesį 400 Lt dydžio periodines išmokas, o jau 2009 m. balandžio 27 d. Utenos rajono apylinkės teisme gautas ieškovo R. B. ieškinys sumažinti šia nutartimi priteistą išlaikymą iki 200 Lt dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškinio reikalavimą ieškovas grindžia tuo, kad nuo 2009 m. sausio 5 d. jis yra bedarbis ir išlaikomas artimųjų, 2009-02-13 jam buvo atlikta rankos operacija ir, be to, jis moka sodų bendrijai „( - )“ mokesčius, kurių už atsakovę K. G. jau sumokėjo 208,40 Lt nuo 2003 m. (14 b. l.). Teismas įvertino, kad ieškovo R. B. turtinė padėtis nuo 2009 m. vasario 13 d., kada buvo priimta Panevėžio apygardos teismo nutartis, kuria nustatyta, kad R. B. privalo dukters išlaikymui mokėti po 400 Lt kas mėnesį, nepakito. Ieškovas nurodytas aplinkybes dėl turtinės padėties pasikeitimo grindė tais pačiais įrodymais, kurie buvo pateikti ir byloje Nr. 2-994-455/2008. Nagrinėjamoje byloje papildomai nurodytų aplinkybių patvirtinimui ieškovas pateikė išrašą iš ligos istorijos, (12 b. l.), iš kurio matyti, kad 2009-02-12 jam buvo operuota ranka, o 2009-02-13 išrašytas iš ligoninės. Daugiau duomenų apie savo ilgalaikį nedarbingumą ar invalidumą ieškovas nepateikė. Ieškovo turtinės padėties pablogėjimo nepatvirtina ir duomenys apie sodo bendrijai „( - )“ mokamus mokesčius, nes mokamos sumos yra labai mažos. Teismas nustatė, kad atsakovė K. G. nuo 2009-03-25 taip pat registruota darbo biržoje kaip bedarbė (63 b. l.).Iš to, kas nustatyta, teismas padarė išvadą, ieškovas savo ieškinio reikalavimo nepagrindė įrodymais, patvirtinančiais jo turtinės padėties tokį pasikeitimą, kuriam esant, būtų pagrindas sumažinti priteistą išlaikymą nepilnametei dukrai B., todėl sprendė, kad ieškovo ieškinys dėl išlaikymo sumažinimo atmestinas kaip nepagrįstas.

10Teismas, kadangi ieškinys atmestas paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir jas priteisė iš ieškovo (LR CPK 79 str., 88 str., 93, 96 str. ir vadovaudamasi LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2 p., 3 p., 8 p.) atitinkamai ieškovei advokato pagalbos išlaidų — 900 Lt (sumažino nuo 1300 Lt iki 900 Lt, nes byla nesudėtinga ir atsižvelgiant į advokatės neilgą darbo trukmę) bei valstybei 11,46 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ir grąžino atsakovui 56 Lt perdaug sumokėto žyminio mokesčio (CPK 80 str., 87 str. 1 d. 1 p.).

11Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismas 2009 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą, priimti naują sprendimą pakeisti sprendimą ir priteisti nepilnametei dukrai B., gim. ( - ), po 200 litų išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

12Su teismo sprendimu nesutinka, kadangi pirmos instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad jo turtinė padėtis iš esmės nepablogėjo. Jis 2009 m. vasario 13 d. jau buvau bedarbis, bet teismas visiškai nenagrinėjo įrodymų, kad Panevėžio apygardos teismas, priimdamas sprendimą išmokas dukros išlaikymui padidinti nuo 125 litų iki 400 litų, rėmėsi jo gautomis pajamomis iki 2008 m. gruodžio 28 dienos pagal 2008 m. K. G. 2008-05-27 ieškinį. Dirbdamas Norvegijoje jis iki 2008 metų gruodžio 28 d., liepos per mėnesį uždirbo pagal kronos kursą 4548 Lt, rugpjūčio mėn. 3187 Lt, rugsėjo mėnesį 3415 Lt. Nuo 2008 m. gruodžio 29 d. jis yra bedarbis ir negauna jokių pajamų. Ši aplinkybė yra esminė įrodanti, kad jo finansinė padėtis iš esmės pasikeitė, t. y. žymiai pablogėjo, nes jis jokių pajamų nuo 2008 m. gruodžio 28 d. iki šiol negauna. Pirmos instancijos teismas dėl šių aplinkybių nepasisakė, nors tai turėjo padaryti. 2008-11-10 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-495/2008) pasisakyta, kad „teismui konkrečiu atveju leidžiama individualizuoti CK normų taikymą ir išsaugoti protingą tiek vaiko interesu, jo poreikių tenkinimo, tiek tėvų galimybių pusiausvyrą, ... .kad pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie tūri būti esminiai.“

13Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė K. G. prašo palikti galioti 2009-08-31 Utenos rajono apylinkės teismo sprendimą ir skirti ieškovui R. B. CPK 95 str. 2 d. numatytą baudą. Atsakovė nurodo, kad ieškovo apeliacinis skundas neatitinka CPK 306 str. reikalavimų. Pagal CPK 306 str. 1 d. 3 p. apeliaciniame skunde turi būti nurodyta bylos aplinkybės, įrodymai ir teisiniai argumentai, kuriais pagrindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas.

14Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi savo praktikoje nuoseklios pozicijos, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui (pvz. 2009 m. vasario 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2009). Apeliaciniame skunde nėra nurodyti jokie įrodymai ir teisiniai argumentai, kuriais pagrindžiamas 2009 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo neteisėtumas ar nepagrįstumas. Apeliaciniame skunde analizuojamas ne skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, bet 2009 m. vasario 13 d. Panevėžio apygardos teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-51-338/2009. Išlaikymas dukrai B. buvo priteistas 2009 m. vasario 13 d., o apeliantas R. B. jau po dviejų mėnesių kreipėsi į teismą dėl išlaikymo mažinimo. Ieškinys yra grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir R. B. apeliacinis skundas civilinėje byloje Nr. 2-833-228/2009. Nepateikti jokie įrodymai, kad laikotarpiu nuo 2009 m. vasario 13 d. iki apeliacinio skundo padavimo nepilnametės dukters poreikiai sumažėjo per pusę. Apeliaciniame skunde apeliantas remiasi vienintele aplinkybe, kad pirmosios instancijos teismas nevertino to fakto, kad šiuo metu jis yra bedarbis. K. G. mano, kad ši aplinkybė neturi teisinės reikšmės šioje byloje. CK 3.201 str. 1 d. numatyta, kad teismas gali padidinti arba sumažinti išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, atsirado papildomos vaikų išlaikymo išlaidos. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo mažinimo turi būti vertinamos tik tos aplinkybės, kurios laiko prasme atsirado po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas. Iš 2009 m. vasario 13 d. Panevėžio apygardos teismo nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2A-51-338/2009 ir šioje civilinėje byloje pirmosios instancijos teismui pateiktų rašytinių įrodymų (darbo biržos pažymų) matyti, kad apeliantas R. B. tapo bedarbiu nuo 2008 m. gruodžio pabaigos, t. y. dar iki teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai B.. Todėl pirmosios instancijos teismas ir nevertino apelianto R. B. bedarbystės kaip reikšmingo fakto CK 3.201 str. 1 d. prasme.

15Apeliantas neatsižvelgia į savo nepilnametės dukters interesus, akcentuodamas tik savo tariamai blogą turtinę padėtį. Nors pagal CK 3.156 str. 1 d. tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, tačiau apeliantas ne tik maksimaliai nusišalino nuo nepilnametės dukters B. auginimo, bet siekia maksimaliai nusišalinti ir nuo pareigos teikti jai išlaikymą. Apeliantas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme neginčijo tos faktinės aplinkybės, kad nepilnametės dukters B. betarpiška priežiūra tenka jai, atsakovei K. G., gyvenančiai su dukra ir kad jos, atsakovės, turtinė padėtis po 2009 m. vasario 13 d. Panevėžio apygardos teismo nutarties priėmimo pablogėjo, nes ji tapo bedarbe. Atsakovo laikina bedarbystė negali reikšti teisinio pagrindo mažinti priteistą išlaikymą, ypač atsižvelgiant į tą faktą, kad ši aplinkybė buvo tinkamai įvertinta priimant sprendimą dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo.

16Apeliantas pirmosios instancijos teisme neįrodinėjo ir tos aplinkybės, kad jo turtinė padėtis po 2009 m. vasario 13 d. pablogėjo iš esmės, nes tik esminis turtinės padėties pablogėjimas gali būti pagrindu mažinti priteistą išlaikymą (2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).Apeliantas skunde remiasi 2008 m. lapkričio 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008, tačiau minimoje civilinėje byloje LAT Civilinių bylų skyriaus kolegija paliko galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria kiekvienam vaikui buvo priteista po 2000 Lt išlaikymo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką bylose dėl vaiko išlaikymo orientaciniu kriterijumi, nustatant vaiko išlaikymo dydį, taikoma CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 MMA (2008 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2008, 2008 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2008, 2009 m. kovo 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009). Mano, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliantas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, todėl CPK 95 str. 2 d. pagrindu prašo teismo spręsti klausimą dėl 20 000 Lt baudos jam skyrimo.

17Apeliacinis skundas netenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

18Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad B. B. tėvų turtinė padėtis panaši, priteisto iš R. B. išlaikymo dydis yra proporcingas dukters B. būtinų poreikių tenkinimui ir tėvo turtinei padėčiai. Nenustatyta, kad R. B. turtinė padėtis tiek pablogėjo, kad jis neišgalėtų teikti 400 Lt periodinių išmokų kas mėnesį. Jeigu ir jo pajamos būtų ir sumažėję, tai nenustatyta jokių objektyvių priežasčių ieškovui, neturinčiam kitų išlaikytinių, pilnai darbingam, užtikrinti dukters būtinų poreikių tenkinimą. B. yra sulaukusi vienuolikos metų amžiaus, mokosi, todėl ieškovo nurodoma 200 Lt periodinių išmokų suma nebeužtikrins ir minimalių dukters poreikių tenkinimo, kai jos motina irgi yra bedarbė. Be to, ieškovas anksčiau yra nurodęs, kad gauna pajamų iš neįteisintos veiklos (žr. teismo posėdžio protokolą 2008-09-02 civilinėje byloje Nr. 2-994-/2008, b. l. 57). K. G. tvirtina, kad ir šiuo metu R. B. gyvena ir dirba Norvegijoje, tai žino iš to, kad tėvas palaiko ryšius su dukra.

19Sprendžiant dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, taip pat to paties straipsnio 3 dalyje nustatytu imperatyvu, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Taigi teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo, turi derinti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus, su bendruoju civilinių santykių teisinio reglamentavimo proporcingumo principu (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), kuris reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2009). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S., byla Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009). Tačiau, kaip nurodyta nutartyje, šis kriterijus nėra imperatyvus, jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos. Pažymėtina ir tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, tėvų turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009).

20Atsakovė prašo ieškovui skirti baudą, tačiau teismas negali daryti abejones nekeliančios išvados, kad R. B. piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Pareikšdamas ieškinį jis tik naudojasi teise kreiptis į teismą.

21Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., CK 3.192 str. 2 d.

Nutarė

22Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš R. B. 1000 Lt advokato pagalbos išlaidų K. G. ir 7 Lt procesinių dokumentų apeliacinėje instancijoje įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi... 3. Ieškovas prašė pakeisti 2009 metų vasario 13 d. Panevėžio apygardos... 4. Nurodė, kad Panevėžio apygardos teismas 2009 m. vasario 13 d. nutartimi... 5. Utenos rajono apylinkės teismas 2009 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu ieškovo... 6. Grąžino atsakovui 56 Lt per daug sumokėto žyminio mokesčio.... 7. Teismas nustatė, kad Utenos rajono apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 18 d.... 8. Teismas nagrinėjamojoje byloje nustatė, kad ieškovas nuo 2008-12-29... 9. CK 3.192 str. 2 d. numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas... 10. Teismas, kadangi ieškinys atmestas paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir jas... 11. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismas... 12. Su teismo sprendimu nesutinka, kadangi pirmos instancijos teismas nepagrįstai... 13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė K. G. prašo palikti galioti... 14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi savo praktikoje nuoseklios pozicijos,... 15. Apeliantas neatsižvelgia į savo nepilnametės dukters interesus,... 16. Apeliantas pirmosios instancijos teisme neįrodinėjo ir tos aplinkybės, kad... 17. Apeliacinis skundas netenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).... 18. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad B. B. tėvų turtinė padėtis... 19. Sprendžiant dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo turi būti... 20. Atsakovė prašo ieškovui skirti baudą, tačiau teismas negali daryti... 21. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., CK 3.192 str. 2 d.... 22. Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą palikti...