Byla 3K-3-584/2008

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas), Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Egidijaus Laužiko, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. M. kasacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 21 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovui M. M. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui, neturtinės žalos atlyginimo ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovės turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jo padalijimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo; trečiasis asmuo – AB bankas „Hansabankas“; išvadą teikianti institucija – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovės D. M. ir atsakovo M. M. 2005 m. sausio 15 d. sudarytoje santuokoje 2005 m. ( - ) gimė K. M. . Ieškovė prašė teismo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, nustatyti dukters gyvenamąją vietą su ja ir iš atsakovo priteisti vaiko išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį. Atsakovas vaiko išlaikymui sutinka mokėti tik po 300 Lt kas mėnesį. Šalių santuokoje pabaigtas statyti ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas, gautas 45 833,09 euro kreditas namo statybai. Pagal kredito sutartį kreditas turėjo būti grąžintas iki 2025 m. spalio 25 d., tačiau ieškovės brolis padėjo ieškovei grąžinti kreditą 2007 m. kovo 6 d. Atsakovas priešieškiniu įrodinėja, kad gyvenamasis namas buvo pagerintas jo darbu ir bendromis sutuoktinių lėšomis bei prašė namą su priklausiniais pripažinti šalių bendrąja jungtine nuosavybe ir padalyti, jam priteisiant 1/3, o ieškovei – 2/3 dalis nurodyto turto ir įsipareigojimų bankui. Atsakovas teigia, kad būtina atlikti teisinę garažo ir tvoros registraciją, nustatyti jų vertę, siekiant padalyti šalims jų pagerintą turtą. Kasaciniame skunde keliami klausimai dėl teisės normų, reglamentuojančių šalies teisę prašyti teismą išreikalauti įrodymus, vaiko išlaikymo dydžio nustatymą, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir teisę reikalauti pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe iš esmės pagerintą kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

6Vilniaus rajono apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės; paliko šalims santuokines pavardes; dukters gyvenamąją vietą nustatė su ieškove; priteisė iš atsakovo dukters išlaikymui po 450 Lt kas mėnesį iki jos pilnametystės nuo kreipimosi į teismą dienos; nustatė atsakovo prašytą bendravimo su vaiku tvarką bei priteisė iš ieškovės atsakovui 16 542,06 Lt kompensaciją už jo lėšas, panaudotas ieškovės namo statybai; kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė. Nustatydamas išlaikymo dukteriai dydį, teismas įvertino atsakovo gaunamą didesnį atlyginimą ir ieškovės geresnę turtinę padėtį, atsižvelgė į Vaiko teisių apsaugos tarnybos nuomonę, ieškovės apskaičiuotą vaiko išlaikymui per mėnesį reikalingą sumą, į atsakovo mokamą mėnesinės vaiko draudimo įmokos sumą, taip pat į tai, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina, bei vaiko poreikius. Spręsdamas turto padalijimo klausimą, teismas atsižvelgė į tai, kad namas asmeninėn nuosavybėn ieškovės įgytas iki santuokos sudarymo. Įvertinęs rašytinius įrodymus, patvirtinančius kredito lėšų panaudojimą ieškovės namo pagerinimui, teismas nustatė, kad namo pagerinimui iš viso buvo išleista 33 084,09 Lt bendrų sutuoktinių lėšų, todėl, vadovaudamasis lygių sutuoktinių santuokoje įgyto turto dalių principu, sprendė, kad atsakovo finansinis indėlis į namo pagerinimą sudarė 16 542,06 Lt. Atsižvelgęs į gyvenamojo namo 2005 m. spalio 24 d. nustatytą vertę (290 000 Lt), į tai, jog nekilnojamojo turto kainos nuo to laiko gerokai padidėjo, į atsakovo indėlį pagerinant namą, teismas laikė nepagrįstu atsakovo reikalavimą priteisti jam 1/3 dalį namo su priklausiniais, tačiau priteisė 16 542,06 Lt vertės kompensaciją iš ieškovės. Teismas atmetė atsakovo reikalavimą įpareigoti ieškovę atlikti teisinę namo priklausinių (garažo, tvoros) registraciją, taip pat pažymėjo, kad šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos priskiriamos kiekvienai iš šalių.

7Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. birželio 20 d. nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 21 d. sprendimą paliko nepakeistą, priteisė ieškovei iš atsakovo 3540 Lt bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų. Kolegija, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių turtinę padėtį, teisingai nustatė proporcijas, kuriomis šalys turi vykdyti dukters išlaikymo prievolę. Kolegija pažymėjo, kad atsakovas neįrodė išlaidų buto bei automobilio nuomai būtinumo, o pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką yra prioritetinė. Kolegija nurodė, kad atsakovo indėlis į ieškovei priklausančio turto pagerinimą nebuvo esminis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė jam nuosavybės teisės į dalį namo su priklausiniais, o priteisė kompensaciją, kuri sudaro ½ dalį į namo statybą investuotų kredito lėšų. Motyvuodama tokią išvadą, kolegija nurodė, kad byloje nepaneigti ieškovės argumentai, jog namo statybai, įrengimui, taip pat garažo statybai buvo panaudota didžioji dalis jos asmeninių lėšų. Be to, kolegija pažymėjo, kad ieškovė grąžino 44 016,20 euro iš namo statybai iš banko pasiskolintų 45 833,09 euro.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 20 d. nutarties dalį dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 21 d. sprendimą: sumažinti iš jo priteisto išlaikymo dukteriai dydį iki 300 Lt per mėnesį; pripažinti ginčo gyvenamąjį namą, tvorą ir garažą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe bei padalyti šį turtą atsakovui priteisiant 1/3, o ieškovei – 2/3 dalis šio turto; kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą bei perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Kasatorius savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:

101. Atsakovas, pateikęs priešieškinį, nurodė teismui, kad tinkamam bylos nagrinėjimui iš esmės reikalinga atlikti santuokos metu pastatytų statinių teisinį registravimą, vertinimą ir nustatyti statybos baigtumo lygį. Pagal CPK 135 straipsnio 2 dalį šalis, negalinti pateikti dokumento, reikalingo savo reikalavimo įrodinėjimui, turi teisę prašyti išreikalauti reikiamus įrodymus. Teismas pradėjo nagrinėti priešieškinį dėl statinių padalijimo nesant duomenų apie jų teisinę registraciją, t. y. priešieškinį su trūkumais, neatitinkantį CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 2 dalies ir 143 straipsnio reikalavimų, nors privalėjo nustatyti terminą trūkumams šalinti. Paskirdamas nagrinėti tam neparengtą bylą, teismas pažeidė CPK 228 ir 232 straipsnių nuostatas.

112. Santuokoje pastačius garažą, tvorą ir kiemo aikštelę, pagal CK 4.47 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir 3.88 straipsnio 2 dalį, ieškovei ir atsakovui atsirado bendrosios jungtinės nuosavybės teisės į šį turtą. Byloje taip pat pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad už santuokos metu atsakovo gautą paskolą iš esmės pagerintas, t. y. pabaigtas statyti ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis namas. Tai yra CK 3.90 straipsnyje įtvirtintas pagrindas vieno sutuoktinio asmeninę nuosavybę pripažinti abiejų sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe. Teismai, spręsdami dėl turto padalijimo pažeidė išvardytas materialinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 185 straipsnį, nes pažymėjo, kad namo statybai buvo panaudota ieškovei priklausanti mediena, jos asmeninės lėšos už parduotą žemės sklypą, nors pati ieškovė to neįrodinėjo, priešingai, ji pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad namas buvo statomas iš skolintų lėšų, ji prie statybos neprisidėjo.

123. Teismai netinkamai taikė CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalis: ieškovė neįrodė, kad vaiko poreikiams tenkinti reikalingos didelės lėšos; ieškovės turtinė padėtis daug geresnė nei atsakovo, po teismo sprendimo priėmimo paaiškėjo, kad atsakovė gauna gerokai didesnes pajamas nei nurodė nagrinėjant bylą; nebuvo atsižvelgta į atsakovo būtinąsias išlaidas – automobilio ir būsto nuomai bei paramą jo tėvams.

134. Teismai pažeidė CPK 88, 98 straipsnių ir 93 straipsnio 2 dalies nuostatas. Atsakovas pateikė dokumentus, patvirtinančius jo bylinėjimosi išlaidas, tačiau pirmosios instancijos teismas nepriteisė net jų dalies. Apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu visiškai nepasisakė. Ieškovė pirmosios instancijos teisme nepateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų, todėl šis klausimas iš viso neturėjo būti nagrinėjamas. Apeliacinės instancijos teisme ieškovei priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas yra per didelis.

14Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė D. M. prašo skundą atmesti ir priteisti iš atsakovo išlaidas už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą, savo prašymą motyvuodama taip:

151. Tai, kad atsakovas nepateikė pakankamai įrodymų priešieškinio faktiniam pagrindui pagrįsti, nelaikytina priešieškinio trūkumu. Įstatyme reikalaujama nurodyti, o ne įrodyti ieškinio pagrindą. Teismas gali atsisakyti priimti priešieškinį, jei neaiškiai suformuluotas reikalavimas, jo pagrindas ir ribos, nes teismo procesas apskritai negalėtų būti pradėtas. Negalima atsisakyti priimti pateiktą pareiškimą dėl materialinio teisinio pobūdžio priežasčių, t. y. motyvuojant, kad šalis neįrodė turinti teisę į reikalavimo tenkinimą. Teismas ne ieškinio priėmimo stadijoje, o tik išnagrinėjęs bylą sprendžia, ar byloje pakanka įrodymų ieškinio (priešieškinio) pagrindui pagrįsti. Atsakovas priešieškinyje nereiškė reikalavimo atlikti statinių teisinę registraciją, todėl šis klausimas yra už bylos nagrinėjimo ribų.

162. Atsakovas neįrodė ieškovei priklausančio turto esminio pagerinimo santuokos metu savo lėšomis ir darbu. Pagal CPK 178 straipsnį pareiga įrodyti šias aplinkybes tenka būtent jam. Šių aplinkybių neįrodymas sudarė pagrindą atmesti atsakovo reikalavimą ieškovės turtą pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe.

173. Kasacinio skundo argumentų pagrindu iš atsakovo priteisto vaiko išlaikymo sumos mažinti negalima, nes: ieškovės turtinės padėties pagerėjimas nepagrįstas įrodymais, be to, toks faktas gali būti pagrindas kreiptis į teismą su reikalavimu pakeisti išlaikymo dydį, o ne keisti teismo sprendimą jį peržiūrint instancine tvarka; priteistas išlaikymas iš esmės atitinka CK 6.461 straipsnio 2 dalyje nustatytąjį; atsakovo argumentus dėl automobilio ir būsto išlaikymo apeliacinės instancijos teismas atmetė išsamiai motyvavęs.

184. Atsakovo apeliacinis skundas atmestas visa apimtimi, todėl ieškovei pagrįstai priteistas visų jos bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimas.

19Teisėjų kolegija

konstatuoja:

20IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

21Dėl asmeninės nuosavybės pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe

22Pagal Civilinio kodekso nuostatas, reglamentuojančias įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą, sutuoktiniai gali turėti tiek bendrą, tiek ir asmeninį turtą. Sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl turto, priklausančio asmeninės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, būtina vadovautis CK 3.90 straipsnio 1 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šioje teisės normoje įtvirtinta, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas bylas dėl asmeninės nuosavybės pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, suformavo CK 3.90 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. A. S.; bylos Nr. 3K-3-126/2006, 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. A. V. ; bylos Nr. 3K-3-49/2008). Taigi turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, kai nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. Kad turtą, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, būtų galima pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį, reikia nustatyti įstatyme įtvirtintų teisiškai reikšmingų faktų visumą.

23Teismai nustatinėjo kasatoriaus pareikštam reikalavimui išnagrinėti teisiškai reikšmingas aplinkybes. Byloje nustatyta, kad kasatoriaus prašomas pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe gyvenamasis namas su priklausiniais buvo pagerintas santuokos metu. Teismai konstatavo, kad šiam pagerinimui buvo panaudotos bendros sutuoktinių lėšos, tačiau pagerinimo už šias lėšas nepripažino esminiu. Turto esminis pagerinimas yra vertinamasis kriterijus, t. y. ar atliktas pagerinimas atitinka šį kriterijų, sprendžia teismas kiekvienoje nagrinėjamoje byloje. Spręsdamas dėl esminio pagerinimo, teismas turi atsižvelgti į tikrąją asmeninio turto prieš pagerinant ir po pagerinimo vertę, taip pat į tai, kad turto vertę gali veikti ne tik jo techninė būklė ir parametrai, bet ir paklausa bei pasiūla rinkoje. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad namo pagerinimui iš viso buvo išleista 33 084,09 Lt bendrų sutuoktinių lėšų, o pagal lygių sutuoktinių santuokoje įgyto turto dalių principą atsakovo dalis sudarė 16 542,06 Lt. Teismai, spręsdami dėl pagerinimo masto, atsižvelgė ir į nekilnojamojo turto kainų pokyčius. Įvertinę tai, kad 2005 m. spalio 24 d. nustatyta ginčo namo vertė – 290 000 Lt, teismai turėjo pagrindą kasatoriaus 16 542,06 Lt vertės įnašo į namo pagerinimo nelaikyti esminiu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai laikėsi teismų praktikos dėl CK 3.90 straipsnio 1 dalies taikymo ir, įvertinę byloje esančių įrodymų visumą, pagrįstai sprendė, kad namo pagerinimas sutuoktinių bendromis lėšomis jiems gyvenant santuokoje nebuvo esminis bei nesudarė pagrindo ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe.

24Teismams nustačius kasatoriaus įnašą namų valdos pagerinimui ir padarius išvadą, kad jis nėra pakankamas pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe ginčo namą, juolab šis įnašas negali būti pakankamas pripažinti kasatoriaus nuosavybės teises dar papildomai ir į kitus statinius. Nustačius namo priklausinių vertę, kasatorius vis tiek turėtų teisę tik į nustatyto įnašo vertės atlyginimą, todėl jų vertės nustatymas neturėtų teisinės reikšmės bylos išnagrinėjimui. Atsižvelgdama į proceso koncentruotumo principo reikalavimą bylą išnagrinėti per įmanomai trumpiausią laiką (CPK 7 straipsnio 1 dalis), kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netenkinęs kasatoriaus reikalavimo dėl statinių teisinio registravimo, vertinimo ir statybos baigtumo lygio nustatymo ir išnagrinėjęs bylą be šių duomenų, nepažeidė kasatoriaus nurodytų CPK 135, 143, 228 ir 232 straipsnių nuostatų.

25Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 185 straipsnį, nes rėmėsi aplinkybėmis, kuriomis nesirėmė bylos šalys. Šis argumentas nepagrįstas. Aplinkybes, kad namo statybai buvo panaudotos ieškovei priklausanti mediena, jos asmeninės lėšos už parduotą žemės sklypą, nurodė ne ieškovė, bet jos tėvas, byloje apklaustas kaip liudytojas. CPK 185 straipsnio 1 dalyje reikalaujama byloje esančius įrodymus įvertinti pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, įrodinėtų proceso metu, išnagrinėjimu. Teismas, įvertinęs įrodymų visumą, turėjo pagrindą jais remtis motyvuodamas priimtą nutartį.

26Dėl vaiko išlaikymo dydžio

27Nesutikdamas su teismų nustatytu dukters išlaikymo dydžiu, kasatorius teigia, kad byloje neįrodyta, jog vaiko poreikiams tenkinti reikalingos didelės lėšos; po teismo sprendimo priėmimo paaiškėjo, kad atsakovė gauna daug didesnes pajamas nei nustatyta byloje; nebuvo atsižvelgta į būtinąsias išlaidas – automobilio ir būsto nuomai bei paramą jo tėvams. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką bylose dėl vaiko išlaikymo orientaciniu kriterijumi, nustatant vaiko išlaikymo dydį, laikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis byloje V. S. v. M. S. , bylos Nr. 3K-3-259/2004, 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis byloje A. S. v. R. S. , bylos Nr. 3K-3-469/2006 ir kt.). Nuo šio orientacinio išlaikymo dydžio gali būti nukrypta, nustačius aplinkybes, dėl kurių tėvai objektyviai negali teikti tokio dydžio išlaikymo. Dėl kasatoriaus nurodytų papildomų išlaidų automobilio ir būsto nuomai bei jo tėvams remti būtinumo apeliacinės instancijos teismas, motyvuodamas priimtą nutartį, pasisakė ir konstatavo, kad 2000 Lt dydžio išlaidų būtinumas neįrodytas. Taigi kasatoriaus argumentas, kad teismai neatsižvelgė į jo nurodytas būtinąsias išlaidas, yra nepagrįstas. Teismai, konstatavę, kad kasatoriaus pajamos daug didesnės nei ieškovės, turėjo pagrindą jį įpareigoti teikti 50 Lt didesnį išlaikymą nei ½ dalis MMA, kuris šiuo metu yra 800 Lt. Jei po teismo sprendimo, kuriuo nustatytas toks išlaikymo dydis, įsiteisėjimo paaiškėjo duomenys apie kitokią šalių turtinę padėtį, nei nustatyta byloje, kasatorius turi teisę kreiptis į teismą dėl šalims nustatytų dukters išlaikymo dalių dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

28Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

29Kasatorius kvestionuoja teismų priimtus procesinius sprendimus, kuriais išspręstas išlaidų advokato pagalbai atlyginimo klausimas. Kolegija šiuo klausimu pasisako, neperžengdama kasacinio skundo ribų (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Išlaidų advokato pagalbai atlyginimą reglamentuoja CPK 98 straipsnio nuostatos. Taigi pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato pagalbą, jei prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

30Kasatorius nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas priskirti kiekvienai iš šalių, motyvuojant tuo, kad ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies bei santuoka yra nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį ieškinį tenkinant iš dalies bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių išlaidas advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme, tai jai atlyginimas pagrįstai nepriteistas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Kasatorius iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad sumokėjo už advokato pagalbą 2930 Lt. Kasatorius reiškė reikalavimą priteisti jam 1/3 dalį 290 000 Lt vertės namo su priklausiniais, o teismas priteisė 16 542,06 Lt vertės kompensaciją, t. y. tenkino 17 proc. reikšto reikalavimo vertės. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas kasatoriui turėjo priteisti 498,10 Lt išlaidų advokato pagalbai šiame teisme atlyginti (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

31Apeliacinės instancijos teismas, netenkinęs atsakovo apeliacinio skundo, ieškovei pateikus prašymą priteisti advokato pagalbos išlaidas ir jas patvirtinančius įrodymus, turėjo pagrindą išlaidas priteisti, tačiau nesilaikė CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo bei laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal šių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, 8.11 punktą už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 1,5 MMA, t. y. 1200 Lt. Apeliacinės instancijos teismas, nenurodydamas motyvų, ieškovei iš atsakovo priteisė 3540 Lt išlaidų advokato pagalbai, surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą, apmokėti. Kadangi beveik tris kartus didesnis nei rekomenduojamas šių išlaidų atlyginimas yra nepagrįstas jokiomis aplinkybėmis, tai kolegija sprendžia, kad jis mažintinas iki rekomenduojamo dydžio – 1200 Lt.

32Įskaičius šalims priteistinas išlaidas advokato pagalbai apmokėti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, ieškovei iš kasatoriaus priteistinas atlyginimas už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme mažintinas iki 701,90 Lt (1200 - 498,10 = 701,90).

33Netenkinant kasaciniame skunde išdėstytų kasatoriaus reikalavimų dėl santuokos nutraukimo pasekmių, ieškovei priteistinas išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme atlyginimas, neviršijantis rekomenduojamo maksimalaus dydžio – 1600 Lt (Rekomendacijų 8.14 punktas).

34Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 98 straipsniu, 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

35Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 20 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų pakeisti: ieškovei D. M. iš atsakovo M. M. priteistą 3540 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą sumažinti iki 701,90 Lt (septyni šimtai vienas litas, 90 ct).

36Kitą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 20 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

37Priteisti ieškovei D. M. iš atsakovo M. M. 1600 Lt (vienas tūkstantis šeši šimtai litų) bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimą.

38Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovės D. M. ir atsakovo M. M. 2005 m. sausio 15 d. sudarytoje santuokoje... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 6. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį... 7. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m.... 8. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 9. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 10. 1. Atsakovas, pateikęs priešieškinį, nurodė teismui, kad tinkamam bylos... 11. 2. Santuokoje pastačius garažą, tvorą ir kiemo aikštelę, pagal CK 4.47... 12. 3. Teismai netinkamai taikė CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalis: ieškovė... 13. 4. Teismai pažeidė CPK 88, 98 straipsnių ir 93 straipsnio 2 dalies... 14. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė D. M. prašo skundą atmesti ir... 15. 1. Tai, kad atsakovas nepateikė pakankamai įrodymų priešieškinio faktiniam... 16. 2. Atsakovas neįrodė ieškovei priklausančio turto esminio pagerinimo... 17. 3. Kasacinio skundo argumentų pagrindu iš atsakovo priteisto vaiko išlaikymo... 18. 4. Atsakovo apeliacinis skundas atmestas visa apimtimi, todėl ieškovei... 19. Teisėjų kolegija... 20. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 21. Dėl asmeninės nuosavybės pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių... 22. Pagal Civilinio kodekso nuostatas, reglamentuojančias įstatymų nustatytą... 23. Teismai nustatinėjo kasatoriaus pareikštam reikalavimui išnagrinėti... 24. Teismams nustačius kasatoriaus įnašą namų valdos pagerinimui ir padarius... 25. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 185... 26. Dėl vaiko išlaikymo dydžio... 27. Nesutikdamas su teismų nustatytu dukters išlaikymo dydžiu, kasatorius... 28. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 29. Kasatorius kvestionuoja teismų priimtus procesinius sprendimus, kuriais... 30. Kasatorius nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu šalių turėtas... 31. Apeliacinės instancijos teismas, netenkinęs atsakovo apeliacinio skundo,... 32. Įskaičius šalims priteistinas išlaidas advokato pagalbai apmokėti... 33. Netenkinant kasaciniame skunde išdėstytų kasatoriaus reikalavimų dėl... 34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 35. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m.... 36. Kitą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 37. Priteisti ieškovei D. M. iš atsakovo M. M. 1600 Lt (vienas tūkstantis šeši... 38. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...