Byla e2-32573-155/2015
Dėl žalos atgręžtinio reikalavimo teise atlyginimo, pareikštą atsakovui (duomenys neskelbtini), Lietuvoje veikiančiam per (duomenys neskelbtini) filialą, tretieji asmenys byloje R. V., R. V

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Krušnienė, sekretoriaujant Olgai Fadejevai, dalyvaujant ieškovo ( - ) atstovei D. M., atsakovo ( - ) filialo atstovei S. P., nedalyvaujant tretiesiems asmenims R. V., R. V.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio ( - ) ieškinį dėl žalos atgręžtinio reikalavimo teise atlyginimo, pareikštą atsakovui ( - ), Lietuvoje veikiančiam per ( - ) filialą, tretieji asmenys byloje R. V., R. V.,

Nustatė

3ieškovas ( - ) pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo ( - ), 153,71 EUR žalos atlyginimo.

4Ieškinyje nurodė, kad 2014-06-11 apie 17.00 val. Pramonės ir Pievų gatvių sankryžoje, Alytuje, R. V. vairuojamas automobilis VW Touareg, v/n ( - ) išsuko iš šalutinio kelio ir nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio R. V. vairuojamo automobilio D. S., v/n ( - ) Dėl eismo įvykio kaltas asmuo yra R. V., kurio civilinė atsakomybė eismo įvykio metu buvo apdrausta draudimo bendrovėje ( - ). 2014-06-12 R. V. pajuto skausmą kaklo srityje ir kreipėsi į medikus, kurie nustatė kaklo patempimą ir paskyrė gydymą. Laikotarpiu nuo 2014-06-12 iki 2014-06-27 R. V. buvo nedarbingas, jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Ieškovas, remdamasis nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 14-05 išvadomis, eismo įvykio deklaracija bei išduotais nedarbingumo pažymėjimais, 2014-09-05 sprendimu Nr. 6-15-1449 2014-06-11 įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe pripažino draudiminiu įvykiu ir už nedarbingumo laikotarpį nuo 2014-06-13 iki 2014-06-27 R. V. paskyrė 530,72 Lt ligos pašalpą. 2014-09-25 ieškovas su pretenzija kreipėsi į atsakovą, tačiau atsakovas atsisakė atlyginti žalą, motyvuojant tuo, kad eismo įvykio deklaracijoje eismo įvykio dalyviai patvirtino, kad sužalotų asmenų nėra. Ieškovas su šiuo atsisakymu nesutinka, nes R. V. nedarbingumo pažymėjimai nuo 2014-06-12 iki 2014-06-27 buvo išduoti pagrįstai, kad visą laikotarpį R. V. buvo nedarbingas dėl 2014-06-11 eismo įvykio pasekmių. R. V. asmens sveikatos istorijoje gydytojo traumatologo V. L. nurodyta, jog pacientas susižalojo 2014-06-11, apie 17.00 val., darbo metu vairuodamas automobilį, į gydymo įstaigą kreipėsi 2014-06-12. Ieškovas teikė visus medicininius dokumentus draudimo bendrovei, tačiau ši atsisakė atlyginti žalą, motyvuojant, jog diagnozė „kaklo raiščių patempimas“ nustatytas pagal subjektyvius R. V. nusiskundimus. Ieškovas taip pat pažymi, kad kreipėsi ir į Alytaus apskrities VPK su prašymu ištirti 2014-06-11 įvykio aplinkybes. Alytaus apskrities VPK 2014-12-24 raštu informavo ieškovą, jog R. V. pateikė policijai paaiškinimą, kuriame nurodė, kad kaklo skausmai atsirado važiuojant automobiliu praviru langu, todėl administracinė teisena nebuvo pradėta. Dėl šių aplinkybių ieškovas kreipėsi į R. V. darbdavį UAB ( - ), kuris pateikė ieškovui 2015-02-13 raštą, kuriame nurodė, jog komisija ištyrusi R. V. nelaimingą atsitikimą darbe ir papildomai apklaususi R. V., paliko galioti 2014-06-13 surašytą nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 14-05. Savo paaiškinime R. V. darbdavio sudarytai komisijai nurodė, jog 2014-06-11 buvo karšta, jis darbo metu važiavo praviru langu, todėl paaiškinime policijai nurodė, kad kaklo skausmai galėjo atsirasti dėl šios priežasties, tačiau medikai patvirtino patempimo faktą. Ieškovas dar kartą kreipėsi į policiją dėl pakartotinio įvykio aplinkybių ištyrimo, tačiau kadangi šiuo atveju buvo pasibaigęs bylos nagrinėjimo terminas, policija 2014-06-11 eismo įvykio aplinkybių pakartotinai nebetyrė ir dėl žalos atlyginimo pasiūlė kreiptis į draudimo bendrovę. Ieškovas dar kartą pakartotinai kreipėsi į atsakovą, tačiau šis ir vėl atsisakė atlyginti žalą. Ieškovas nesutinka su draudimo bendrovės atsisakymu atlyginti žalą ir prašo teismo ieškinį patenkinti, nes su ieškiniu pateikiamų įrodymų visuma patvirtina, jog R. V. laikinai nedarbingas buvo dėl 2014-06-11 nelaimingo atsitikimo darbe pasekmių. Pažymi, kad draudimo bendrovės abejones, kad R. V. minėtu laikotarpiu buvo laikinai nedarbingas dėl to, kad įvykio dieną važiavo atviru automobilio langu, paneigia ne tik mediciniuose dokumentuose išdėstytos aplinkybės, tačiau ir UAB ( - ) dvišalės komisijos atlikto papildomo 2014-06-11 nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo išvados, kuriose pažymėta, kad kaklo skausmas R. V. atsirado dėl 2014-06-11 eismo įvykio. Be to darbdavio 2015-02-13 rašte pastebėta, jog patempimo diagnozė leidžia teigti, kad minėta trauma negalėjo atsirasti dėl atidarytų langų automobilyje. Todėl atsižvelgiant į visas aplinkybes, ieškovas prašo ieškinį tenkinti.

5Atsakovas ( - ), pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime pažymėjo, jog eismo įvykio deklaracijoje, eismo įvykyje dalyvavę asmenys R. V. ir R. V. pažymėjo, jog sužalotų per eismo įvykį nėra, todėl ši aplinkybė patvirtina, jog eismo įvykio metu nebuvo užfiksuota R. V. sužalojimo fakto. Be to apie sužalotą asmenį nebuvo pranešta policijai, nors šiuo atveju, jei eismo įvykyje yra sužalotas asmuo, apie tai privaloma pranešti policijai, tai įpareigoja įstatymas. Nesant šių aplinkybių, atsakovas neturi jokio pagrindo išmokėti ieškovui 153,71 EUR dydžio draudimo išmoką. Be to pažymi, kad atsakovas iš ieškovo buvo gavęs R. V. 2014-06-12 paaiškinimą dėl eismo įvykio, kuriame šis nurodė, jog eismo įvykyje nebuvo sužalotas, kad kaklo skausmai galėjo atsirasti vėjui perpūtus kaklą dėl važiavimo automobiliu praviru langu, todėl niekam jokių pretenzijų jis neturi ir ateityje neturės. Pažymi, kad panašų paaiškinimą R. V. pateikė ir policijai, kad medicininiuose dokumentuose nurodyta R. V. diagnozė yra pagrįsta subjektyviais nusiskundimais ir dėl to sveikatos sutrikimo priežastis nurodyta klaidingai/netiksliai. Atsakovas abejoja ir dėl priežasčių paskatinusių R. V. pakeisti poziciją ir teigti, jog sveikatos sužalojimas (kaklo patempimas) galėjo įvykti tik eismo įvykio metu kaip patvirtino medikai. Atsakovas tokią nuomonę vertina kritiškai, nes ji yra nenuosekli ir nepastovi ir dėl to turėtų būti vertinama ieškovo nenaudai kaip nepatikima. Atsižvelgiant į šias visas aplinkybes atsakovas prašo ieškinį atmesti.

6Tretieji asmenys byloje atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

7Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir prašė teismo remtis ieškinyje ir ieškinio prieduose nurodytais motyvais.

8Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes ir papildomai pažymėjo, jog šiuo atveju dėl eismo įvykyje dalyvavusių asmenų veiksmų, kai šie nenurodė eismo įvykio deklaracijoje ir policijoje duomenų apie sužalotus asmenis, o vėliau nenuosekliai keitė savo poziciją, ir todėl tinkamai negalėjo administruoti žalos. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, prašo ieškinį atmesti kaip neįrodytą.

9Tretieji asmenys į teismo posėdį (taip pat ir į parengiamąjį posėdį) neatvyko, nors apie teismo posėdį šiems buvo pranešta tinkamai. Šalys neprašė šių asmenų pakartotinai kviesti į teismo posėdį.

10Ieškinys patenkintas visiškai.

11Byloje nustatyta, kad 2014-06-11, apie 17.00 val. Pramonės ir Pievų gatvių sankryžoje, Alytuje, susidūrė automobilis VW Touareg, v/n ( - ) vairuojamas R. V., ir automobilis D. S., v/n ( - ) vairuojamas R. V.. Kaltu dėl šio eismo įvykio pripažintas R. V., kuris kaip iš eismo įvykio deklaracijos matyti, išsuko iš šalutinio kelio ir nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio R. V. (b.l. 12). Eismo įvykio medžiagoje užfiksuota, kad žuvusių ir sužeistų nėra, sugadintos tik abi transporto priemonės. Eismo įvykio metu trečiojo asmens R. V. civilinė atsakomybė apdrausta atsakovo ( - ) (b.l. 12, 20-22).

12Trečiajam asmeniui R. V. laikotarpiui nuo 2014-06-12 iki 2014-06-27 buvo išduoti laikinojo nedarbingumo pažymėjimai. Už nurodytą nedarbingumo laikotarpį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius 2014-08-12, 2014-09-05 priimtais sprendimais išmokėjo 153,71 EUR (530,72 Lt) dydžio ligos pašalpą (b.l. 14-19).

13( - ) 2014-09-25, 2014-10-29 ir 2015-05-22, remdamasis CK 6.290 straipsnio 3 dalimi, kreipėsi į ( - ), prašydamas atlyginti 153,71 EUR (530,72 Lt) dydžio žalą, atsiradusią Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui dėl to, kad R. V. išmokėta ligos pašalpa už laikiną nedarbingumą atsiradusį dėl eismo įvykio, kurį sukėlė ( - ) civilinę atsakomybę apsidraudęs transporto priemonės valdytojas (b.l. 20, 28, 41-42).

14( - ) 2014-10-01, 2014-11-04, 2015-06-01 raštais ( - ) nurodė, kad atsisako patenkinti pretenzijas, iš esmės motyvuojant, jog žala nepagrįsta, nes eismo įvykio deklaracijoje eismo įvykio dalyviai nurodė, jog nėra sužalotų asmenų, policijoje nukentėjusysis taip pat nurodė, jog kaklo skausmai nėra susiję su eismo įvykiu, o medicininiuose dokumentuose diagnozė „kaklo raiščių patempimas“ nustatyta pagal subjektyvius R. V. nusiskundimus ir pojūčius. (b.l. 22, 29, 43)

15Pagal CK 6.290 straipsnio 1 dalį socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. CK 6.290 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Išmokų sumas, įskaitytinas į atlygintinos žalos, mokamos pagal TPVCAPDĮ, dydį valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui kompensuoja draudimo kompanijos. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, socialinio draudimo įstaiga, išmokėjusi žalą patyrusiam asmeniui draudimo išmokas, įgyja teisę reikalauti atlyginti žalą iš šią žalą padariusio asmens draudiko, o jo nesant – iš paties žalą padariusio asmens (CK 6.290 straipsnio 1, 3 dalys, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalis, TPVCAPDĮ 19 straipsnio 10 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012-10-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012).

16Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009).

17Nagrinėjamu atveju eismo įvykį, kuriame dalyvavo ir trečiasis asmuo R. V., sukėlusio asmens R. V. draudikas ( - ) atsisakymą atlyginti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto patirtą žalą dėl trečiajam asmeniui R. V. išmokėtos ligos pašalpos, grindžia pirmiausia tuo, kad eismo įvykio metu eismo įvykio dalyviai eismo įvykio deklaracijoje nebuvo nurodę, jog per eismo įvykį buvo sužalotų asmenų, o vėliau neva eismo įvykyje nukentėjęs asmuo R. V. nenuosekliai nurodė kaklo raiščių patempimo aplinkybes tiek teisėsaugos institucijoms, tiek medicinos įstaigai, tiek savo darbdaviui, o medicininiai dokumentai iš esmės paremti tik jo subjektyvia nuomone, teisėsaugos institucijų nėra patvirtinta, jog R. V. buvo sužalotas nurodytame eismo įvykyje.

18Atsakovo pozicija (jog teisėsaugos institucijų nėra patvirtinta, kad R. V. buvo sužalotas nurodytame eismo įvykyje, todėl negalima atsakovui taikyti civilinės atsakomybės) pripažintina teisiškai nepagrįsta. Pabrėžtina, kad ta aplinkybė, jog, įvykus eismo įvykiui, transporto priemonės valdytojui netaikoma administracinė ar baudžiamoji atsakomybė, nebuvo atliekamas tyrimas, pati savaime nereiškia, kad dėl šio eismo įvykio jam negali kilti civilinė atsakomybė. Administracinės ar baudžiamosios atsakomybės taikymas ar netaikymas, asmens veiksmų teisinis kvalifikavimas pagal tam tikrą ATPK ar BK normą, negali nulemti civilinės atsakomybės taikymo ar netaikymo, nes skiriasi šių atsakomybės rūšių pagrindai ir tikslai. Nagrinėjant civilinę bylą dėl žalos, grindžiamos eismo įvykyje patirtu sveikatos sužalojimu, atlyginimo, nepakanka remtis vien policijos pareigūnų užfiksuotomis eismo įvykio aplinkybėmis, turi būti analizuojama ir vertinama civilinėje byloje surinktų duomenų visuma.

19Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad iš karto po įvykio, eismo įvykio dalyviai užpildę eismo įvykio deklaraciją, joje patvirtino, jog sužalotų asmenų nėra (b.l. 12). Tačiau iš kitų byloje surinktų įrodymų matyti, kad jau kitą dieną po eismo įvykio nukentėjusysis R. V. kreipėsi į medikus, skųsdamasis kaklo skausmais ir nurodydamas medikams, kad vakar dieną turėjo eismo įvykį. Medikai ištyrė nukentėjusį bei konstatavo jam kaklo raišių patempimą, o šios traumos atsiradimo aplinkybes nurodė kaip 2014 m. birželio 11 d. eismo įvykį, traumos vieta – automobilis, nukentėjusįjį sužalojęs veiksnys – kelių transporto priemonė, tą patį nustatė ir R. V. darbdavio UAB ( - ) sudaryta komisija (b.l. 8-11, 23-27). Pažymėtina, kad policija atlikusi tyrimą dėl šio eismo įvykio ir apklaususi R. V., kuris pateikė rašytinį paaiškinimą policijai, remdamasi jo paaiškinimu padarė išvadą, jog kaklo skausmai su prieš tai įvykusiu eismo įvykiu nėra susiję, kad jie atsirado dėl važiavimo automobiliu praviru langu (b.l. 32-33). Dėl šių aplinkybių ieškovas kreipėsi dar kartą į darbdavį UAB „G4S Lietuva“, kuris sudarė papildomą komisiją ir apklausė dar kartą įmonės darbuotoją R. V., kuris pateikė dar vieną 2014-07-11 paaiškinimą dėl policijai nurodytų aplinkybių. Tai galutinis, rašytinis, byloje esantis R. V. paaiškinimas dėl įvykio aplinkybių. Šiame paaiškinime darbdavio komisijai tretysis asmuo R. V. nurodė, jog savo paaiškinime policijai buvo kitaip nurodęs, nes galvojo, jog kaklo skausmai galėjo atsirasti dėl to, kad darbo metu jis važiavo su praviru automobilio langu, bet medikai konstatavo kaklo patempimo faktą ir nurodė priežastį, kad tai galėjo sąlygoti tik eismo įvykis (b.l. 36). Todėl darbdavio komisija įvertinusi visus faktus, laikėsi nuomonės, kad R. V. buvo sužalotas dėl eismo įvykio, kad sveikatos pažyma apie traumos sunkumą patvirtina, kaklinės dalies sužalojimą. Diagnozė „patempimas“ ir jos priskyrimas klasifikatoriaus skyriui „sužalojimai“ leidžia teigti, kad minėta trauma negalėjo atsirasti dėl atidaryto automobilio lango (b.l. 34-35).

20Teismas išanalizavęs trečiojo asmens R. V. medicininių dokumentų įrašus, visus trečiojo asmens paaiškinimus įskaitant ir galutinį trečiojo asmens paaiškinimą darbdaviui apie priežastis dėl kurių policijai pateiktas kitoks paaiškinimas, įvertinęs šiuos įrodymus ir vertindamas juos su kitais byloje esančiais įrodymais, konstatuoja, kad yra pagrindas daryti labiau tikėtiną išvadą, jog trečiasis asmuo R. V. kaklo raiščių patempimo traumą, sąlygojusią laikiną nedarbingumą, patyrė 2014-06-11 eismo įvykio, kurį sukėlė trečiasis asmuo R. V., metu, kad tokio pobūdžio trauma (pažeidimas), dėl kurios R. V. 15 dienų buvo nedarbingas, negalėjo atsirasti dėl kaklo perpūtimo važiuojant atidarytu/praviru automobilio langu. Gydytojų nustatyta R. V. diagnozė yra priskiriama pažeidimų kategorijai, tokios pažeidimų traumos objektyviai negalėjo atsirasti dėl to, kad vairuojama buvo esant automobilyje atidarytiems langams. Be to atsakovas neįrodinėjo plačiau jo akcentuojamų aplinkybių apie nurodomą R. V. nedarbingumo priežastį – perpūtimą. Bylos tretysis asmuo R. V. rašęs ne vieną paaiškinimą dėl kaklo skausmų, galutiniame savo paaiškinime darbdaviui paaiškino, kad jis pats tiksliai nežinojo kaklo skausmų priežasties, kad jis buvo nurodęs visas galimas priežastis, tame tarpe ir tai, jog skausmai galėjo atsirasti dėl kaklo perpūtimo esant atidarytam automobilio langui, ir tik tada kai gydytojai nustatė, kad jam yra kaklo raiščių patempimas ir kad tai galėjo nutikti tik eismo įvykio metu, o ne dėl atidaryto lango, apie tokią priežastį nurodė ir galutiniame paaiškinime. Šią išvadą patvirtina visų byloje esančių įrodymų sisteminė analizė. Atsakovas nenurodė teismui kitų, vertų dėmesio duomenų, kad tretysis asmuo R. V. turėtą kaklo pažeidimą galėjo patirti kitur, rėmėsi tik trečiojo asmens R. V. paaiškinimu apie pravertą langą, nepateikė jokių papildomų įrodymų. Pažymėtina, kad dėl R. V. paaiškinimo duoto policijai, jo darbdavys atliko papildomą tyrimą, kurio metu gavo trečiojo asmens R. V. galutinį paaiškinimą, patikslinusį priežastis lėmusias esamą policijoje jo paaiškinimą. Be to atsakovas ginčydamas ieškinį remiasi šalių sudaryta eismo įvykio deklaracija, kurioje nenurodyti duomenys apie sužalotą asmenį. Teismas pažymi, kad eismo įvykis sukelia jo dalyviams didesnį ar mažesnį stresą, kad dėl patiriamo streso galima nejausti skausmo, kad skausmas gali atsirasti ir ne iš karto, kad skausmą jaučiantis žmogus gali sužinoti skausmo priežastis tik jį apžiūrėjus gydytojui, gavus gydytojo konsultaciją, tik gydytojui pagal ligos simptomus ir ligonio anamnezę nustačius diagnozę. Nagrinėjamu atveju teismas, išanalizavęs byloje esančių įrodymų visumą, neturi pagrindo abejoti ir daro labiau tikėtiną išvadą, kad trečiasis asmuo R. V. ginčo traumą – kaklo patempimą, sąlygojusį kaklo skausmą, patyrė susidūrimo su atsakovo draudėjo vairuojamu automobiliu metu, kad susidūrimo padarinius, kaklo patempimą, t.y. padarinius pajuto ne iš karto, o kitą dieną. Atsakovas, nesutikdamas su ieškovo reikalavimu atlyginti žalą, taip pat teigia, kad medicininiuose dokumentuose R. V. sužalojimai nustatyti remiantis vien jo subjektyviais nusiskundimais. Toks argumentas yra nepagrįstas, nes trečiojo asmens R. V. nedarbingumą sąlygojusią diagnozę nustatė kvalifikuotas šios srities specialistas – gydytojas, pagal gydymo diagnozavimo metodus, kad neturinčio tokios kvalifikacijos teisininko ar draudimo bendrovės darbuotojo išsakyti argumentai apie ligos diagnozavimą yra tik nepatikima nuomonė. Pažymėtina ir tai, kad socialinio draudimo įstaigos, mokėdamos draudimo išmokas pagal nedarbingumo pažymėjimus, tikrina įrašus medicininiuose dokumentuose, bendradarbiauja su gydytojais. Nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų jog tretysis asmuo R. V. nebuvo apžiūrėtas, kad jo apžiūra buvo formali, priešingai iš bylos duomenų matyti, kad medicinos įstaigos gydytojas- traumatologas realiai apžiūrėjo R. V., aprašė jo sveikatos būklę, apčiuopė skausmingus kaklo judesius C6-7 srityje, atliko priekinės ir šoninės kaklo sritiesrentgenogramas ir pagal šiuos duomenis įskaitant ir R. V. anamnezės duomenis nustatė, kad R. V. nedarbingumą ir jį sąlygojusią priežastį. Priešingai negu, kad teigia atsakovas medicininiuose dokumentuose yra išsamiai ir objektyviai aprašyti R. V. sužalojimo požymiai. Nagrinėjant žalos atlyginimo ginčą tiek ieškovas, tiek ir atsakovas savo reikalavimų/atsikirtimų pagrįstumą turi teisę įrodinėti visomis įrodinėjimo priemonėmis. Atsakovas, draudimo bendrovė, siekdama konkrečiu atveju paneigti pareigą atlyginti žalą, turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius nesutikimo mokėti draudimo išmoką kaip žalos atlyginimą aplinkybes (CPK 12, 178 straipsniai). Šiuo atveju draudimo bendrovė nepateikė įrodymų, kurių pagrindų teismas galėtų daryti labiau tikėtiną išvadą, jog R. V. kaklo raiščių patempimas atsirado labiau dėl atidaryto lango nei dėl eismo įvykio priežasties. Teismas, įvertinęs ir ištyręs bylos rašytinę medžiagą, nenustatė tokių aplinkybių, kurios teiktų pagrindą daryti išvadą, kad trečiasis asmuo R. V. simuliavo sužalojimą arba kad buvo sužalotas ne ginčo eismo įvykyje. Dėl kitokios priežasties nurodymo policijai duotame paaiškinime yra duotas R. V. galutinį rašytinis paaiškinimas. Gydytojų konstatuotai išvadai ir taip nustatytam faktui, jog R. V. turėjo traumą kurią sukėlė eismo įvykis abejoti teismas neturi pagrindo.

21Pažymėtina, kad civilinėje teisėje galioja bendrasis sąžiningumo prezumpcijos principas (CK 1.5 str.), kuris reiškia, kad kiekvienas asmuo yra laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Įrodinėjimo požiūriu kiekvienam asmeniui nereikia įrodinėti savo sąžiningumo, jeigu įstatymas nepreziumuoja konkretaus asmens nesąžiningumo. Asmens nesąžiningumą turi įrodyti tas asmuo, kuris taip teigia (CPK 178 str.). Nagrinėjamu atveju, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad trečiasis asmuo R. V. kreipdamasis į gydytojus buvo nesąžiningas, kad jo nusiskundimai buvo melagingi, taip pat atsakovas nepateikė objektyvių įrodymų, kad gydytojai netinkamai kvalifikavo trečiojo asmens sveikatos būklę. Todėl nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad yra nustatytos visos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti ieškovo draudėjo R. V. veiksmai, lėmę eismo įvykį; žala trečiojo asmens R. V. sveikatai; priežastinis eismo įvykį sukėlusio vairuotojo ir trečiajam asmeniui atsiradusių sužalojimų ryšys; eismo įvykį sukėlęs R. V. nepaneigė savo kaltės prezumpcijos). Dėl to darytina išvada, kad atsakovas ( - ), kaip atsakingas už atsiradusią žalą asmens civilinę atsakomybę draudikas, privalo atlyginti ieškovo nurodyto dydžio žalą valstybės biudžetui, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 153,71 EUR žalos atlyginimo.

22Remiantis LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 10 p., 93 str., 96 str. 1 d., 98 str. nuostatomis, iš atsakovo valstybės naudai išieškotinas 20,00 EUR žyminis mokestis.

23Procesinių dokumentų įteikimo pašto išlaidos iš atsakovo nėra priteisiamos, atsižvelgiant į ekonomiškumo principą, nes jos yra mažos, o jų išieškojimas yra neproporcingai didelis.

24Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

Nutarė

25ieškinį tenkinti visiškai.

26Priteisti iš atsakovo ( - ), j.a.k. ( - ), ieškovo ( - ), j.a.k. ( - ), naudai 153,71 EUR žalos atlyginimą.

27Priteisti iš atsakovo ( - ), j.a.k. ( - ), valstybės naudai 20,00 EUR žyminį mokestį.

28Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per šį apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Krušnienė, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo... 3. ieškovas ( - ) pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš... 4. Ieškinyje nurodė, kad 2014-06-11 apie 17.00 val. Pramonės ir Pievų gatvių... 5. Atsakovas ( - ), pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė,... 6. Tretieji asmenys byloje atsiliepimų į ieškinį nepateikė.... 7. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinyje nurodytas... 8. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepime nurodytas... 9. Tretieji asmenys į teismo posėdį (taip pat ir į parengiamąjį posėdį)... 10. Ieškinys patenkintas visiškai.... 11. Byloje nustatyta, kad 2014-06-11, apie 17.00 val. Pramonės ir Pievų gatvių... 12. Trečiajam asmeniui R. V. laikotarpiui nuo 2014-06-12 iki 2014-06-27 buvo... 13. ( - ) 2014-09-25, 2014-10-29 ir 2015-05-22, remdamasis CK 6.290 straipsnio 3... 14. ( - ) 2014-10-01, 2014-11-04, 2015-06-01 raštais ( - ) nurodė, kad atsisako... 15. Pagal CK 6.290 straipsnio 1 dalį socialinio draudimo išmokos, mokamos... 16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK... 17. Nagrinėjamu atveju eismo įvykį, kuriame dalyvavo ir trečiasis asmuo R. V.,... 18. Atsakovo pozicija (jog teisėsaugos institucijų nėra patvirtinta, kad R. V.... 19. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad iš karto po įvykio, eismo įvykio... 20. Teismas išanalizavęs trečiojo asmens R. V. medicininių dokumentų įrašus,... 21. Pažymėtina, kad civilinėje teisėje galioja bendrasis sąžiningumo... 22. Remiantis LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 10 p., 93 str., 96 str. 1 d.,... 23. Procesinių dokumentų įteikimo pašto išlaidos iš atsakovo nėra... 24. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270... 25. ieškinį tenkinti visiškai.... 26. Priteisti iš atsakovo ( - ), j.a.k. ( - ), ieškovo ( - ), j.a.k. ( - ),... 27. Priteisti iš atsakovo ( - ), j.a.k. ( - ), valstybės naudai 20,00 EUR... 28. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti...