Byla 2S-449-590/2017
Dėl antstolio D. K. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0174/16/01228, skolininkas V. N., suinteresuoti asmenys: išieškotojai „Swedbank, AB, AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „Lietuvos dujų tiekimas“, antstolis D. K

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vidas Stankevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolio D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo (išieškotojo) M. R. (M. R.) prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pateikus skundą dėl antstolio D. K. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0174/16/01228, skolininkas V. N., suinteresuoti asmenys: išieškotojai „Swedbank, AB, AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „Lietuvos dujų tiekimas“, antstolis D. K..

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Pareiškėjas M. R. kreipėsi į teismą prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl antstolio D. K. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0174/16/01228 – antstolio 2016-09-05 patvarkymo Nr. 2-DK-T-1319 dėl areštuoto turto įkainojimo ir 2016-09-20 dėl turto pardavimo pirmosiose varžytinėse, sustabdyti skolininkui V. N. priklausančio nekilnojamojo turto pardavimą iš varžytinių, paskelbtų vykdomojoje byloje Nr. 0174/16/01228. Nurodė, jog nesutinka su antstolio patvarkymu dėl turto įkainojimo ir patvarkymu parduoti turtą už pradinę turto pardavimo kainą pirmosiose varžytinėse už 143 000,00 Eur sumą.
  2. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 2 dalimi, 510 straipsnio 2 dalimi. Pareiškėjo teigimu, turtas gali būti perleistas už nepagrįstai mažą kainą, o pareiškėjui ir kitiems išieškotojams tuo būtų padaryta didelė turtinė žala.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 11 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, sustabdydamas antstolio D. K. veiksmus, atliekamus vykdomojoje byloje Nr. 0174/16/01228 pagal 2016-09-05 patvarkymą dėl areštuoto turto įkainojimo ir 2016-09-20 patvarkymą dėl skolininkui V. N. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių ( - ), Vilniaus mieste, pardavimo varžytinėse, iki bus išnagrinėtas pareiškėjo M. R. skundas dėl antstolio D. K. veiksmų.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8

  1. Atskiruoju skundu apeliantas (suinteresuotas asmuo) antstolis D. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartį neperduodant atskirojo skundo apeliacinės instancijos teismui ir leisti ją skubiai vykdyti. Nurodė, jog teismo nutartis priimta visiškai nevertinus duomenų, kad vykdymo procese antstolis areštuoto turto rinkos vertei nustatyti skyrė pirminę ekspertizę, o suabejojęs jos išvadomis, savo iniciatyva skyrė papildomą ekspertizę, tuo tarpu pareiškėjas jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius dėl atlikto turto įvertinimo netinkamumo, nepateikė, o prieštaravimus grindė remdamasis išimtinai subjektyvia nuomone. Taigi teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neproporcingai suteikė prioritetą būtent pareiškėjo interesams, visiškai nevertino paties pareiškėjo skundo preliminaraus pagrįstumo.
  2. Pareiškėjas M. R. atsiliepime prašo antstolio skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad teikdamas skundą dėl antstolio veiksmų rėmėsi ne tik subjektyvia nuomone dėl turto įkainojimo, tačiau Nekilnojamojo turto registro duomenimis bei ekspertizės akte esančiais prieštaringais duomenimis. Pažymi, jog Nekilnojamojo turto registre nurodytos turto vertės bei eksperto nustatytos turto vertės didelis skirtumas pagal Kasacinio teismo praktiką turi būti vertinamas kaip pagrindas abejoti ekspertizės išvada. Nurodo, jog taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nesprendžia ginčo tarp šalių, o tik patikrina, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pabrėžia, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdžius vykstančių varžytinių, kurių metu būtų parduodamas skolininkui nuosavybės teise priklausantis turtas už nepagrįstai mažą kainą, nukentėtų tiek skolininko, tiek ir pareiškėjo interesai.

9Teismas

konstatuoja:

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11 Atskirasis skundas tenkintinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
  2. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo (išieškotojo) M. R. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apelianto antstolio D. K. tvirtinimu, teismas pažeidė CPK 144 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes laikinąsias apsaugos priemones pritaikė pareiškėjo skundui esant akivaizdžiai nepagrįstam.
  3. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turi preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Teismui atlikus ieškovo pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1218/2011).
  4. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog antstolis D. K. vykdo Vilniaus miesto 28-ojo notaro biuro notarės S. B. 2016-03-04 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 1122 dėl negrąžinto kredito ir kitų su negrąžintu kreditu susijusių sumų išieškojimo iš skolininko V. N. hipotekos kreditoriaus AB „Swedbank“ naudai vykdomojoje byloje Nr. 0174/16/01228. Atliekant priverstinio vykdymo veiksmus išieškojimas nukreiptas į skolininkui V. N. priklausantį ir hipotekos lakštu įkeistą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir kiemo statinius (tvorą), esančius adresu ( - ); turto vertei nustatyti 2016-06-13 antstolio patvarkymu Nr. 2-DK-T-978 paskirta ekspertizė, kurią pavesta atlikti UAB „Verslavita“, o suabejojus gautomis ekspertizės išvadomis, paskirta pakartotinė ekspertizė, kurią pavesta atlikti UAB „Butas tau“. Antstolis priėmė 2016-09-05 patvarkymą Nr. 2-DK-T-1236, kuriuo nuspręsta vadovautis pakartotinės ekspertizės nustatyta turto verte, įkainojant turtą 179 000 Eur, o gavęs išieškotojo M. R. prieštaravimus, priėmė 2016-09-20 patvarkymą Nr. 2-DK-T-1319, kuriuo išieškotojo prieštaravimai atmesti. Pareiškėjas M. R. teikė skundą antstoliui dėl antstolio priimtų pastarųjų patvarkymų bei Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurio pagrindu buvo užvesta civilinė byla Nr. 2YT-43294-141/2016. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 11 d. nutartimi pareiškėjo (išieškotojo) prašymą tenkino ir taikė laikinąsias apsaugos priemones.
  5. Pareiškėjas (išieškotojas) iš esmės antstolio veiksmus ginčija tuo aspektu, kad UAB „Butas tau“ 2016-08-23 parengtu ekspertizės aktu Nr. E16/08-23:02, kuriuo įkainodamas skolininko turtą skundžiamu 2016-09-05 patvarkymu vadovavosi antstolis, nėra nustatyta reali areštuoto turto rinkos vertė, o skundas ir prieštaravimai grindžiami VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis apie antstolio įkainoto žemės sklypo su statiniais vidutinę rinkos vertę bei pažyma apie 2016-04 nekilnojamojo turto sandorį ir internetinio portalo www. aruodas.lt skelbimo kopija. Kaip teisingai nurodė apeliantas antstolis D. K., pirmosios instancijos teismas nevertino duomenų, jog vykdymo procese antstolis areštuoto turto rinkos vertei nustatyti skyrė pirminę ekspertizę, o suabejojęs jos išvadomis, savo iniciatyva skyrė papildomą ekspertizę, tuo tarpu pareiškėjas, reikšdamas prieštaravimus dėl antstolio atlikto įkainojimo, iš esmės rėmėsi savo subjektyvia nuomone, taigi teismas nevertino pareiškėjo skundo preliminaraus pagrįstumo. Teismas, įvertinęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes bei jų galimą pagrįstumą, turėjo padaryti išvadą, kad pareiškėjas tikėtinai nepagrindė savo skundo ir netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių.
  6. Teismų praktikoje laikoma, jog pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo yra ir tuomet, kai ieškovui nepalankus teismo sprendimas dėl ginčo esmės yra priimtas po teismo nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu, nors šis sprendimas ir neįsiteisėjo, nes yra apskųstas apeliacine tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-780/2012).
  7. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjo ginčą dėl antstolio veiksmų teisėtumo iš esmės ir 2016-12-19 nutartimi pareiškėjo M. R. skundą dėl antstolio D. K. veiksmų atmetė. Nors šis procesinis sprendimas dar nėra įsiteisėjęs (apskųstas apeliacine tvarka), tačiau jis patvirtina, kad nėra pagrindo manyti, jog pareiškėjas tikėtinai pagrindė savo skundo reikalavimus, kaip tai nustato CPK 144 straipsnio 1 dalis. Taigi skundo atmetimas procesiniame sprendime nurodytais motyvais yra savarankiškas pagrindas pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti, o pirmosios instancijos teismui tokį prašymą patenkinus – pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1682/2012, 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-780/2012). Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių specifika – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas – lemia, kad jos turėtų būti taikomos tik išimtiniais atvejais, esant pakankamai preliminarių duomenų apie asmens, prašančio jas taikyti, galimą teisių bei teisėtų interesų pažeidimą.
  8. Dėl išdėstytų argumentų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjo (išieškotojo) M. R. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

12Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 ir 339 straipsniais,

Nutarė

13panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo (išieškotojo) M. R. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai