Byla 2-1424-516/2015
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutarties panaikinimo, uždarosios akcinės bendrovės „Giedmina“ bankroto byloje Nr. B2-2748-553/2015

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorių komiteto pirmininko individualios įmonės „Loreda“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti kreditorių komiteto pirmininko individualios įmonės „Loreda“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutarties panaikinimo, uždarosios akcinės bendrovės „Giedmina“ bankroto byloje Nr. B2-2748-553/2015, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ginčas byloje kilo dėl teismo atsisakymo priimti atskirąjį skundą pagrįstumo ir teisėtumo.

4Vilniaus apygardos teismas 2012 m. balandžio 12 d. nutartimi iškėlė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Giedmina“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Verslo konsultantai“. Nutartis įsiteisėjo. 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartimi buvo patvirtintas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris patikslintas 2012 m. lapkričio 23 d., 2013 m. rugpjūčio 26 d., 2014 m. vasario 5 d. ir 2014 m. birželio 27 d. nutartimis. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

52015 m. balandžio 1 d. Vilniaus apygardos teisme gautas kreditorių komiteto pirmininko individualios įmonės (toliau – ir IĮ) „Loreda“ atskirasis skundas, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutartį dėl BUAB „Giedmina“ pripažinimo bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 7 d. nutartimi atsisakė priimti kreditorių komiteto pirmininko IĮ „Loreda“ atskirąjį skundą ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

8Teismas, atsižvelgęs į tai, kad skundžiamoji nutartis buvo priimta rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje 2013 m. balandžio 12 d., apie kurį bankroto administratoriui buvo pranešta, o priimta nutartis jam įteikta nedelsiant, bei į tai, jog visiems kreditoriams teisė susipažinti su bylos medžiaga yra užtikrinta, konstatavo, kad atskirojo skundo padavimo terminas yra pasibaigęs beveik prieš dvejus metus. Teismas pažymėjo, kad apeliantė atskirajame skunde nenurodė jokio, o juo labiau pagrįsto, pagrindo terminui paduoti atskirąjį skundą atnaujinti.

9III. Atskirojo skundo argumentai

10Kreditorių komiteto pirmininkas IĮ „Loreda“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti terminą 2013 m. balandžio 12 d. nutarčiai apskųsti bei tenkinti 2015 m. balandžio 1 d. pateiktą atskirąjį skundą – Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Apeliantas Vilniaus apygardos teismui 2015 m. balandžio 1 d. buvo pateikęs prašymą, kuriame, be kita ko, buvo prašoma atnaujinti terminą Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutarčiai apskųsti. Prašyme buvo aiškiai išdėstytos aplinkybės, kuriomis remiantis buvo prašoma atnaujinti terminą. Prašyme nurodyta, kad dauguma bankrutavusios įmonės kreditorių, tarp jų ir valstybinės įstaigos, siekdami apginti savo teises ir turtinius interesus, išreiškė poziciją sudaryti taikos sutartį bankroto byloje ir taip užbaigti neefektyvų ir brangiai kainuojantį bankroto procesą. Siekdami pašalinti formalias teisines kliūtis, kreditoriai nutarė kreiptis dėl termino nutarčiai, kuria BUAB „Giedmina“ pripažinta bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto, apskųsti atnaujinimo ir pateikti patį atskirąjį skundą dėl minėtos nutarties panaikinimo. Atskirasis skundas buvo paduotas kaip prašymo patvirtinti 2015 m. vasario 24 d. BUAB „Giedmina“ kreditorių sudarytą taikos sutartį, nutraukti bankroto bylą bei atnaujinti terminą Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutarčiai apskųsti, priedas. Taigi teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą atskirai nuo prašymo, padarė procedūrinį pažeidimą, kuris pažeidžia dalyvaujančių byloje asmenų teises ir teisėtus interesus bei užkerta kelią tolimesniam jų teisių įgyvendinimui. Aplinkybė, kad teismas atskirąjį skundą nagrinėjo atskirai ir visiškai neatsižvelgė į pateiktą prašymą dėl termino atnaujinimo, lėmė, jog teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.
  2. Iš Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatų, konkrečiai 78 straipsnio 3 ir 4 dalies, matyti, kad motyvai dėl termino atnaujinimo turi būti nurodyti ne pačiame atskirajame skunde, o prašyme atnaujinti terminą. Teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą ir prašymą dėl termino atnaujinimo atskirai vienas nuo kito, tuo labiau, prašymą jau po to, kai išspręstas atskirojo skundo priėmimo klausimas, nusižengė tesės aktų nuostatoms. Be to, tai parodo teismo išankstinį nusistatymą netvirtinti taikos sutarties, nors teismas turi net pareigą pasiūlyti šalims sudaryti taikos sutartį. Tuo tarpu taikos sutartis ne tik nepažeis, bet užtikrins viešąjį interesą, nes valstybės institucijos ir kiti kreditoriai skolą atgaus gerokai greičiau nei tenkinant finansinius reikalavimus bankroto byloje. Kreditorių įsitikinimu, tik teismui patvirtinus taikos sutartį ir nutraukus bankroto bylą, kreditoriams būtų išsaugota tikimybė (jei nevisiškai, tai bent didžiąja dalimi) patenkinti savo kreditorinius reikalavimus – priešingu atveju, toliau tęsiant procedūrą, jokie turtiniai interesai faktiškai nebūtų apginti.
  3. Priežastys, dėl kurių kilo poreikis prašyti atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl 2013 m. balandžio 12 d. nutarties pateikti, tapo žinomos tik 2015 m. vasario 24 d., kreditoriams sudarius taikos sutartį. Taigi negali būti teigiama, kad terminas nutarčiai apskųsti yra praleistas daugiau kaip dvejus metus, nes kreditoriai prieš dvejus metus apie ateityje būsimą taikos sutartį nežinojo ir negalėjo žinoti. Taikos sutarties tvirtinimui neturėtų užkirsti kelio neteisėta ir nepagrįsta skundžiama nutartis. Priešingas aiškinimas reikštų neracionalų ir neefektyvų teismo ir byloje dalyvaujančių asmenų laiko ir finansinių resursų naudojimą bei kreditorių valios paneigimą, o taip pat viešojo intereso pažeidimą, kadangi taikiu būdu nebus išspręstas bankroto klausimas.

11IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

12Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

13Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsisakymo atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl teismo nutarties, kuria įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, paduoti pagrįstumo ir teisėtumo.

14Iškilusio klausimo kontekste visų pirma pažymėtina, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Specialusis įstatymas bankroto byloms nagrinėti yra Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ir ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms (ĮBĮ 1 straipsnio 1 ir 3 dalys).

15ĮBĮ 30 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas, išnagrinėjęs bankroto bylą ir pripažinęs įmonę bankrutavusia, priima nutartį likviduoti įmonę dėl bankroto. Teismas pripažįsta įmonę bankrutavusia ir priima nutartį įmonę likviduoti, jei per 3 mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos nebuvo priimta nutartis dėl taikos sutarties sudarymo ir jei teismas šio termino nepratęsė. Kadangi ĮBĮ nenustato specialaus termino, per kurį pirmiau nurodyta teismo nutartis galėtų būti apskųsta, šiuo atveju aktualus CPK 335 straipsnis, įtvirtinantis, kad atskirieji skundai paduodami per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos, o kai skundžiama teismo nutartis šio kodekso nustatyta tvarka yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos.

16Kaip matyti iš bylos duomenų, apelianto siekiama panaikinti nutartis, kuria BUAB „Giedmina“ buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, Vilniaus apygardos teismo buvo priimta 2013 m. balandžio 12 d. Savo ruožtu atskirasis skundas dėl šios nutarties panaikinimo ir prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti buvo pateikti tik 2015 m. balandžio 1 d., t. y. aiškiai pasibaigus CPK 335 straipsnyje įtvirtintam septynių dienų terminui.

17Teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims (CPK 75 straipsnio 1 dalis). Tačiau pagal CPK 78 straipsnio 1 dalį asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

18Nors įstatymas ir teismų praktika nenustato išsamaus ir baigtinio sąrašo svarbių priežasčių, dėl kurių turėtų būti atnaujintas įstatymo nustatytas procesinis terminas, akcentuotina, kad teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog svarbiomis procesinio termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatyme nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-297-330/2015; 2012 m. gruodžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1636/2012 ir kt.). Kitaip tariant, aplinkybės, sutrukdžiusios asmeniui laiku (per teisės akto apibrėžtą terminą) atlikti tam tikrą veiksmą (pavyzdžiui, paduoti atskirąjį skundą), turėjo egzistuoti jau paties to termino eigos metu (ir faktiškai trukdyti asmeniui atlikti procesinį veiksmą), o ne atsirasti kur kas vėliau, t. y. jau seniai pasibaigus terminui apskųsti nutartį. Procesinio termino atnaujinimo institutas negali būti aiškinamas kaip galimybė panaikinti teisėtą įsiteisėjusią nutartį tiesiog dėl po kurio laiko pasikeitusios bylos šalies (šalių) nuomonės dėl siekiamo rezultato ar atsižvelgus į naujas, tik po kelerių metu atsiradusias aplinkybes. Priešingas šio instituto taikymas iš esmės paneigtų teisinių santykių stabilumo ir sprendimo (nutarties) teisinės galios principus.

19Tuo tarpu, kaip matyti iš atskirojo skundo bei prašymo atnaujinti terminą turinio, apeliantas termino atnaujinimo būtinybę grindžia jau beveik po dvejų metų po siekiamos panaikinti nutarties priėmimo atsiradusiomis aplinkybėmis, konkrečiai – kreditorių sprendimu, jog šiuo metu, norint patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus, būtų tikslingiau sudaryti ir patvirtinti taikos sutartį. Apeliantas neginčija to fakto, kad kreditoriai žinojo ir buvo susipažinę su nutartimi, kuria BUAB „Giedmina“ pripažinta likviduojama, dar 2013 metais, o taip pat neįrodinėja termino minėtai nutarčiai apskųsti metu buvus kokioms nors aplinkybėms, kurios objektyviai trukdė kreditoriams paduoti atskirąjį skundą. Atsižvelgiant į tai, šioje byloje nėra galimybės konstatuoti esant pagrindui atnaujinti terminą 2013 m. balandžio 12 d. nutarčiai apskųsti.

20Teismų praktikoje, be kita ko, taip pat nurodoma, kad nors viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą (nutartį), vis dėlto, bylinėjimosi procesas negali trukti neapibrėžtą laiką, o apeliacijos teisė turi būti įgyvendinta per įstatymo nustatytą terminą, tai yra ji ribojama laike (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1349/2014; 2013 m. liepos mėn. 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1775/2013 ).

21Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Remiantis CPK 307 straipsnio 2 dalimi, asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Tačiau prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio (taigi ir atskirojo) skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos (CPK 307 straipsnio 3 dalis). Kaip jau minėta, nutartis, kuria BUAB „Giedmina“ pripažinta likviduojama dėl bankroto, priimta dar 2013 m. balandžio 12 d., o prašymas atnaujinti terminą paduotas tik 2015 m. balandžio 1 d., taigi naikinamasis trijų mėnesių terminas yra akivaizdžiai pasibaigęs.

22Atsižvelgiant į pirmiau nustatytas teisines ir faktines aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai, įvertindamas, jog atskirasis skundas paduotas beveik po dvejų metų po siekiamos panaikinti nutarties priėmimo ir byloje nėra duomenų, kad kreditoriai nežinojo apie šią nutartį, atsisakė priimti atskirąjį skundą, kadangi net ir apelianto akcentuojamas kreditorių siekis sudaryti taikos sutartį ir patenkinti kuo daugiau finansinių reikalavimų savaime negali paneigti teisės akte nustatyto naikinamojo termino ir iškreipti procesinių terminų atnaujinimo instituto aiškinimo ir taikymo praktiką. Pažymėtina ir tai, kad nors apeliantas visiškai teisus, teigdamas, jog prašymas dėl termino atnaujino turėtų būti nagrinėjamas sprendžiant atskirojo skundo priėmimo klausimą, o ne vėliau, šiuo konkrečiu atveju teismo padarytas procedūrinis pažeidimas nepaneigia skundžiamos nutarties teisinio rezultato teisingumo, kadangi, kaip jau minėta, bet kuriuo atveju, terminas 2013 m. balandžio 12 d. nutarčiai apskųsti negalėtų būti atnaujintas, vien tik remiantis po dvejų metų pasikeitusia bankrutavusios įmonės kreditorių pozicija, nes kreditorių valia negali būti įgyvendinama paneigiant nustatytą teisinį reguliavimą.

23Kadangi nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad terminas nutarčiai apskųsti negalėjo būti atnaujintas ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti atskirąjį skundą, kiti apelianto nurodyti motyvai, susiję su taikos sutarties naudingumu kreditoriams, neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui įvertinti ir plačiau apeliacinės instancijos teismo neaptarinėjami.

24Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

25Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ginčas byloje kilo dėl teismo atsisakymo priimti atskirąjį skundą... 4. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. balandžio 12 d. nutartimi iškėlė... 5. 2015 m. balandžio 1 d. Vilniaus apygardos teisme gautas kreditorių komiteto... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 7 d. nutartimi atsisakė priimti... 8. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad skundžiamoji nutartis buvo priimta... 9. III. Atskirojo skundo argumentai... 10. Kreditorių komiteto pirmininkas IĮ „Loreda“ atskirajame skunde prašo... 11. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 13. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsisakymo atnaujinti terminą... 14. Iškilusio klausimo kontekste visų pirma pažymėtina, kad bankroto bylos... 15. ĮBĮ 30 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas, išnagrinėjęs... 16. Kaip matyti iš bylos duomenų, apelianto siekiama panaikinti nutartis, kuria... 17. Teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam... 18. Nors įstatymas ir teismų praktika nenustato išsamaus ir baigtinio sąrašo... 19. Tuo tarpu, kaip matyti iš atskirojo skundo bei prašymo atnaujinti terminą... 20. Teismų praktikoje, be kita ko, taip pat nurodoma, kad nors viena iš... 21. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės,... 22. Atsižvelgiant į pirmiau nustatytas teisines ir faktines aplinkybes,... 23. Kadangi nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad terminas nutarčiai apskųsti... 24. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 25. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą....