Byla 2A-2061-264/2015
Dėl draudimo išmokos priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: kolegijos pirmininkės Žibutės Budžienės, pranešėjos Aušros Baubienės, teisėjo Egidijaus Tamašausko,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovo G. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2521-587/2015 pagal ieškovės R. Č. ieškinį atsakovei AB „Lietuvos draudimas“, tretiesiems asmenims U. Č., L. R. dėl draudimo išmokos priteisimo,

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.Ginčo esmė

5Ieškovė R. Č. patikslintame ieškinyje prašė atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą; ieškovės naudai iš atsakovės priteisti 3 182,04 Eur padarytai žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo įvykdymo bei visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011 m. lapkričio 23 d. Kaune, prie IX forto, automobiliui CITROEN C3, valst. Nr. ( - ) vairuojamam L. R., važiuojant gatve, jam iš kairės, iš šalutinio kelio, sukdamas į kairę, išvažiavo R. Č., priklausantis, jos sūnaus U. Č. vairuojamas, automobilis ( - ), valst. Nr. ( - ), sukėlęs eismo įvykis. Šio eismo įvykio metu buvo sugadintas R. Č. priklausantis automobilis. Kaltu dėl eismo įvykio kilimo buvo pripažintas ieškovės sūnus U. Č.. Eismo įvykio metu galiojo tarp ieškovės ir atsakovės 2011 m. gegužės 2 d. sudaryta transporto priemonės draudimo sutartis, todėl ieškovė dėl padarytos žalos atlyginimo 2011 m. lapkričio 24 d. pateikė pretenziją atsakovei, tačiau padaryta žala iki šiol nėra atlyginta. 2013 m. sausio 11 d. atsakovė kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūrą prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą U. Č. ir L. R. atžvilgiu dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK ( - ) t.y. pasikėsinimo sukčiauti įgyjant draudimo išmoką. Kauno apylinkės teismas 2014 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. ( - ) ieškovės sūnaus atžvilgiu priėmė išteisinamąjį nuosprendį, kuris Kauno apygardos teismo 2014m. lapkričio 10 d. nutartimi priimta baudžiamojoje byloje Nr. ( - ) paliktas galioti. Šiuo atveju draudikui išnyko pagrindai, kuriais remiantis jis turėjo teisę atidėti draudimo išmokos išmokėjimą. Ieškovė laiko, kad įstatymo nustatyto senaties termino pareikšti ieškinį nėra praleidusi. Draudimo bendrovė pasinaudojo Transporto priemonių draudimo taisyklių 9.16.2. punkte numatyta teise - atidėti draudimo išmokos išmokėjimą kol bus baigtas ikiteisminis tyrimas, išnagrinėta baudžiamoji byla ir įsiteisės priimtas nuosprendis. Tačiau jei teismas laikys, jog ieškinio senaties terminą ieškovė yra praleidusi, prašo šį terminą atnaujinti, nes jis praleistas dėl svarbių priežasčių.

6Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinio netenkinti. Nurodė, kad automobilis ( - ) (v/n ( - )) yra apdraustas AB „Lietuvos draudimas“. Visi dėl ginčo įvykio atlikti eismo įvykio - trasologiniai tyrimai nustatė, kad ginčo įvykis įvyko ne ginčo įvykio dalyvių nurodytomis aplinkybėmis, todėl mano, jog ši aplinkybė yra įrodyta. Todėl AB „Lietuvos draudimas“ priimtas sprendimas nemokėti draudimo išmokos yra logiškas, teisėtas ir pagrįstas. Dėl senaties nurodė, kad apie priimtą sprendimą nemokėti draudimo išmokos ieškovė buvo informuota 2012 m. sausio 13 dienos raštu. Ieškinio senaties terminas pasibaigė 2013 metų sausio mėnesį. Ieškinys yra pareikštas 2014 metų lapkričio mėnesį, t. y. beveik dveji metai po ieškininės senaties termino pabaigos. Atstatyti praleistą ieškinio senatį nėra jokio pagrindo. Patikslintame ieškinyje nėra nurodoma, kokia ta svarbi priežastis trukdė pareikšti ieškinį nepraleidus ieškininės senaties. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo irgi niekaip netrukdė ieškovei pareikšti ieškinį, taigi, nėra jokių svarbių priežasčių atstatyti praleistą ieškininės senaties terminą.

7Trečiasis asmuo U. Č. atsiliepime nurodė, kad ieškinyje nurodytas aplinkybes patvirtina, prašo ieškinį tenkinti.

8Trečiasis asmuo L. R. atsiliepimo nepateikė.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 1 d. sprendimu ieškinį patenkino. Atnaujino ieškovei R. Č. ieškinio senaties terminą. Priteisė ieškovei R. Č. iš atsakovės AB Lietuvos draudimas 3182,04 Eur draudimo išmoką, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3182,04 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2014-11-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 95,46 Eur žyminio mokesčio ir 600 Eur advokato atstovavimo išlaidų.

11Teismas nurodė, kad atsakovė neįrodė savo atsikirtimų į ieškinį, kad autoįvykio, dėl kurio prašoma atlyginti žalą, nebuvo (CPK 178 straipsnis). Dėl to teismas darė išvadą, kad 2011-11-23 įvyko autoįvykis, kurio metu buvo apgadintas ieškovei priklausantis automobilis Peugeot 307, v.n. ( - ). Kadangi automobilis buvo draustas transporto priemonių draudimu nuo nelaimingų atsitikimų (kas nurodyta draudimo liudijime), todėl atsakovė privalo ieškovei išmokėti draudimo išmoką vadovaujantis draudimo liudijimu bei Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 021 (CK 6.987). Dėl 3182,04 Eur prašomos priteisti sumos dydžio atsakovė ginčo nekėlė, todėl teismas darė išvadą, kad ji yra pagrįsta paties draudiko skaičiavimais, nes ji tokią draudimo išmoką nurodė, todėl teismas darė išvadą, kad turi tam pagrindimą, todėl ši suma priklauso išmokėti ieškovei iš atsakovės (CK 6.987).

12Teismas laikė, kad ieškovė 1 metų ieškinio senaties terminą kreiptis dėl draudimo išmokos priteisimo praleido dėl svarbių priežasčių. Nustatė, kad autoįvykis įvyko 2011-11-23, prašymas išmokėti išmoką pateiktas 2011-11-24 (b.l.10), o 2012-01-13 atsakovė ieškovei pranešė, kad atsisako išmokėti draudimo išmoką (b. l. 74), 2013-01-11 kreiptasi dėl ikiteisminio tyrimo inicijavimo dėl šio autoįvykio (b.l. 12). Akivaizdu, kad nuo 2012-01-13 ieškovei tapo žinoma, kad draudimo išmoka nebus mokama. Teismas iš pateiktų įrodymų, šalių paaiškinimų darė išvadą, kad ieškovė atsakovės atžvilgiu yra vartotoja, silpnesnioji šalis, neturintis teisinių žinių asmuo, kuriam tolimesnių galimų veiksmų, gavus neigiamą sprendimą dėl draudimo išmokos, atsakovė nepaaiškino, todėl pagrįstai galėjo tikėtis, kad draudimo išmokos klausimas bus pakartotinai sprendžiamas po baudžiamosios bylos pasibaigimo, ir esant išteisinamajam nuosprendžiui išmoka bus išmokėta. Teismas darė išvadą bei pripažino, kad ieškinio senaties terminą ieškovė praleido dėl svarbių priežasčių, todėl jį atnaujino (CK 1.131 str. 2 d.).

13Teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3182,04 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2014-11-28 (b.l.3) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6. 210 str.) Patenkinus ieškinio reikalavimus visiškai, iš atsakovės ieškovei priteisė visas jos turėtas šios bylos vedimo išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

14III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

15Atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmos instancijos teismo 2015-06-01 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti pilna apimtimi. Apeliaciniame skunde nurodomi šie argumentai:

161. Teismo sprendimas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą yra nepagrįstas. Šalis siejo iš draudimo sutarties kylantys santykiai, todėl turėjo būti remiamasi CK 1.125 str. 7 d. įtvirtintu vienerių metų ieškinio senaties terminu. Teismų praktikoje nėra aptinkama priežasčių kuomet ieškovo teisinis neišprusimas yra pripažįstamas svarbia priežastimi atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. 2012-01-13 gavusi atsisakymą dėl draudimo išmokos atlyginimo ieškovė būdama bent vidutiniškai apdairi ir rūpestinga turėjo suvokti, jog visais atvejais savo pažeistas teises įmanoma ginti teismine tvarka. Pranešime buvo nurodytas aiškus ir galutinis atsisakymas išmokėti draudimo išmoką bei įvardintos priežastys lėmusios tokį sprendimą. Po atsakovės atsisakymo ieškovė galėjo susirasti teisininką galintį ją atstovauti teisme. Pačios ieškovės nesuinteresuotumas lėmė neigiamų padarinių atsiradimą.

172. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo netrukdė ieškovei pareikšti ieškinį. Jeigu ieškovė būtų užtikrinta savo teisumu, tai ji būtų suinteresuota gauti kuo daugiau formalių jos teisumą patvirtinančių duomenų. Iš turimų duomenų žinoma, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas kitos transporto priemonės (Citroen C3 v/n ( - ) savininkui nesutrukdė kreiptis į teismą su ieškiniu. Pastarajam kreipusis į teismą ieškinio senaties terminas buvo sustabdytas.

183. Nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais teismo argumentas, jog tikėtina, kad atsakovės darbuotojai ieškovę informavo apie priimto sprendimo galimą peržiūrėjimą po baudžiamosios bylos pasibaigimo, nes taip pat tikėtina, kad ji klausė kas bus dėl draudimo išmokos nepasibaigus baudžiamajai bylai. Tai tiesiog teismo svarstymai neturintys jokios įrodomosios vertės. Teismo posėdžio metu atsakovė šias aplinkybes neigė, o ieškovės paprašius konkrečiai įvardinti asmenis, pateikusius šią informaciją, ji tai padaryti negalėjo.

19Ieškovė R. Č. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

201. Nesutinka su apeliantės argumentais, kad ieškovė gavusi pranešimą dėl atsisakymo išmokėti draudimo išmoką turėjo suvokti jog visais atvejais savo pažeistas teises įmanoma ginti teisme. Tačiau ieškovė raštu atsakovo atsisakymo išmokėti draudimo išmoką nebuvo gavusi. Taip pat ieškovei buvo pasakyta, kad jei bus nustatyta, jog sukčiavimo nebuvo – tuomet atsakovė išmokės draudimo išmoką. Nuosprendžiui įsiteisėjus ir atsakovei vengiant mokėti draudimo išmoką ieškovė nežinodama kaip toliau elgtis, kreipėsi į teisininką, nors iki tol pagrįstai tikėjo, kad atsakovė tesės pažadą ir priėmus išteisinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje draudimo išmoką išmokės. Būtent ne ieškovės nesuinteresuotumas gauti draudimo išmoką, o atsakovės veiksmai ir lėmė ieškovės elgesį. Ieškovė neturėdama teisinio išsilavinimo sąžiningai klydo manydama, kad draudimo išmoką iš atsakovės galima prisiteisti per 10 metų. Būtent atsakovės nesąžiningi veiksmai ieškovės atžvilgiu ir ieškovės teisinių žinių stoka nulėmė pastarosios elgesį.

212. Atsakovės nesąžiningumas atsispindėjo ir nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme. Teismui įpareigojus atsakovę paskaičiuoti žalą buvo pateiktas paskaičiavimas nurodant 6110 Lt sumą, tačiau inicijuodama ikiteisminį tyrimą atsakovė tyrimą atlikusiai įstaigai pateikė paskaičiavimą nurodydama, kad automobilio sugadinimas galėjo sudaryti 10986,95 Lt ir pagal šią sumą buvo pateiktas kaltinimas.

223. Teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovė atsakovės atžvilgiu yra vartotoja bei silpnesnioji pusė. Ieškovė pagrįstai tikėjo, kad draudimo išmokos klausimas bus pakartotinai sprendžiamas po baudžiamosios bylos pasibaigimo ir esant išteisinamajam nuosprendžiui išmoka bus išmokėta.

23IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

24Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

25Apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pagrįstumo įvertinimas. Apeliantė neginčija autoįvykio aplinkybių, transporto priemonės apgadinimų masto, priteisto žalos dydžio, todėl teisėjų kolegija šiuo klausimu nepasisako.

26Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovės automobilis 2011-05-03 buvo draustas pas atsakovę transporto priemonių draudimu (I tomas b. l. 9). 2011-11-23 Kaune, Tyrlaukyje įvyko autoįvykis, kurio metu automobilis Peugeot 307, v.n. ( - ) trenkėsi į priklausantį ieškovei automobilį Citroen C3, v.n. ( - ) kurį vairavo L. R.. Ieškovės sūnus 2011-11-24 atsakovei pateikė prašymą išmokėti draudimo išmoką ( I tomas b. l. 10). Atsakovė 2012-01-13 rašte adresuotame ieškovei (I tomas b. l. 74) nurodė, kad yra priimtas sprendimas atsisakyti išmokėti draudimo išmoką esant nedraudžiamajam įvykiui. Atsakovė 2013-01-11 kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo inicijavimo (Baudžiamosios bylos Nr. ( - ) I tomas b. l. 7 – 8). Kauno apylinkės teismo 2014-05-27 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. ( - ) (I tomas b. l. 19-25) L. R. ir U. Č. buvo išteisinti pagal BK ( - ). Šis nuosprendis Kauno apygardos teismo 2014-11-10 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. ( - ) buvo paliktas galioti (I tomas b. l. 16-18).

27Atsakovė apeliaciniu skundu ginčija teismo sprendimą, motyvuodama tuo, kad pirmos instancijos teismas neturėjo pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, turėjo taikyti ieškinio senatį ir šiuo pagrindu ieškinį atmesti. Nurodo, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo netrukdė ieškovei pareikšti ieškinį. Teisėjų kolegija nesutinka su šia apeliantės nuomone.

28CK 1.125 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad atskirų rūšių reikalavimams taikomi sutrumpinti ieškinio senaties terminai. Šio straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. Taigi, ginčo šaliai byloje reikalaujant taikyti ieškinio senatį, svarbu nustatyti ieškinio senaties termino pradžią. Nagrinėjamu atveju atsakovė 2012-01-13 rašte adresuotame ieškovei ( I tomas b. l. 74) pranešė apie priimtą sprendimą atsisakyti išmokėti draudimo išmoką. Taigi, draudikui atsisakius tenkinti pretenzijoje pareikštą reikalavimą, pretenziją pareiškusiam asmeniui atsiranda pagrindas spręsti, kad jo teisė į žalos atlyginimą yra pažeista. Teisėjų kolegija pritaria pirmos instancijos teismo motyvams, kad nuo 2012-01-13 ieškovei tapo žinoma, kad draudimo išmoka nebus mokama. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju, laikytina, kad ieškovė, gavusi 2012-01-13 raštą, kuriuo atsakovė pranešė, jog atsisako išmokėti draudimo išmoką, sužinojo apie savo teisės pažeidimą, tačiau į teismą su ieškiniu dėl draudimo išmokos priteisimo kreipėsi tik 2014-11-19, t. y. praleidusi CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą.

29CK 1.131 str. numatyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Šioje byloje ieškovė prašė atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą dėl to, kad laikė, jog draudimo bendrovė pasinaudojo Transporto priemonių draudimo taisyklių 9.16.2 punkte numatyta teise – atidėti draudimo išmokos išmokėjimą kol bus baigtas ikiteisminis tyrimas, išnagrinėta baudžiamoji byla ir įsiteisės priimtas nuosprendis. Taip pat nurodė, kad senaties terminas praleistas dėl teisinių žinių stokos, nes ieškovė manė, kad į teismą su ieškiniu galima kreiptis per 10 metų nuo žalos padarymo. Taip pat jos elgesį sąlygojo atsakovės nesąžiningi veiksmai jos atžvilgiu, o būtent atsakovės tikinimai, jog paaiškėjus, kad ieškovės sūnus jokio sukčiavimo nepadarė draudimo išmoka bus išmokėta.

30Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad, siekiant sudaryti sąlygas sukurti stabilius civilinius teisinius santykius, ieškinio senatį reikia taikyti ne mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, o atsižvelgiant į įvairias aplinkybes – šalių elgesį, jų aktyvumą, jų ginamos vertybės svarbą, lyginant ją su būtinybe remtis ieškinio senaties instituto normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012; 2013 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013). Taigi neatsitiktinai įstatymas sukuria prielaidas, net ir nustačius, kad ieškinio senatį šalis praleido, ginti pažeistąją teisę – CK 1.131 straipsnio 2 dalis nustato, jog teismui pripažinus, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių svarbos nustatymo ir ieškinio senaties atnaujinimo aplinkybės yra fakto klausimai.

31Transporto priemonių draudimo taisyklių ( I tomas b. l. 34 – 61) 9.15 punkte numatyta, kad draudimo išmoka išmokama per 15 darbo dienų, kai draudikas gauna visą informaciją, reikšmingą draudžiamojo įvykio fakto, aplinkybių ir pasekmių bei draudimo išmokos dydžiui nustatyti. Atsakovė draudimo bendrovė išmokėti draudimo išmoką atsisakė, vadovavosi ekspertizės aktais ( I tomas b. l. 62-69, 75-81) bei kreipėsi į prokuratūrą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo (Baudžiamosios bylos Nr. ( - ) I tomas b. l. 7 – 8). Tačiau nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. ( - ) teismas esančias AB „Lietuvos draudimas“ užsakymu atliktą 2012-12-07 konsultacinę išvadą Nr. 11-2219(12) ir 2013-06-25 specialistų V. L. ir V. M. parengtą specialistų išvadą Nr. 11-849(13) vertino kritiškai, o priimdamas nuosprendį jomis nesivadovavo. Įsiteisėjusiame teismo nuosprendyje yra konstatuota, kad konsultacinė ir ekspertų išvados, kuriose kalbama, kad autoįvykis įvyko ne tomis aplinkybėmis, kurios buvo užfiksuotos 2011-11-23, nėra objektyvios. Teismo posėdyje apklaustas specialistas V. L. paneigė suformuotas specialisto ir ekspertų išvadas, kad eismo įvykio metu kaltinamojo U. Č. vairuotas automobilis Peugeot 307, v.n. ( - ) stovėjo. Transporto priemonių draudimo taisyklių ( I tomas b. l. 34 – 61) 9.16.2 punkte numatyta, kad draudikas turi teisę atidėti draudimo išmokos išmokėjimą, jei draudėjui dėl įvykio, kuris gali būti pripažintas draudžiamuoju, reiškiamas civilinis ieškinys ar keliama baudžiamoji byla, ar pradėtas teismo procesas – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo ar nutraukimo dienos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad yra svarbus ir subjektyvus asmens suvokimas apie savo teisės pažeidimą. Taigi, ieškovė žinodama, kad atsakovė draudimo bendrovė dėl eismo įvykio inicijavo ikiteisminį procesą, kad buvo pradėta baudžiamoji byla ir atsižvelgdama į transporto priemonių draudimo taisyklių nuostatas pagrįstai tikėjosi, kad draudimo išmokos išmokėjimas yra atidėtas iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į byloje nustatytas aplinkybes ir nurodė, kad ieškovė atsakovės atžvilgiu yra vartotoja, silpnesnioji šalis, neturintis teisinių žinių asmuo, kuriam tolimesnių galimų veiksmų, gavus neigiamą sprendimą dėl draudimo išmokos, atsakovė nepaaiškino, todėl pagrįstai galėjo tikėtis, kad draudimo išmokos klausimas bus pakartotinai sprendžiamas po baudžiamosios bylos pasibaigimo, ir esant išteisinamajam nuosprendžiui išmoka bus išmokėta. Ieškinio senaties termino atnaujinimas esant tokioms, nurodytoms, pirmos instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka teisingumo principą (Pvz. žr. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2A-1996-577/2015).

32Apeliacinės instancijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais ir pažymi, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

33Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad pirmos instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

34Dėl bylinėjimosi išlaidų.

35Ieškovė R. Č. prašo priteisti 400 Eur dydžio turėtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Minėtas išlaidas grindžia suteiktų teisinių paslaugų paskaičiavimu (II tomas b. l. 9) ir pinigų priėmimo kvitu ( II tomas b. l. 10). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 redakcija) 8.11 punkte už atsiliepimą į apeliacinį skundą nustatytas 1.3 dydžio koeficientas. Maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą gali būti 928,07 Eur (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2015K2 – 713,9). Ieškovės prašomos priteisti 400 Eur bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl 400 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės.

36LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą šios išlaidos iš apeliantės nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (2,85 Eur) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

37Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Nutarė

38Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

39Priteisti ieškovei R. Č. (a. k. ( - ) iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ (j. a. k. 110051834) 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.Ginčo esmė... 5. Ieškovė R. Č. patikslintame ieškinyje prašė atnaujinti praleistą... 6. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime į patikslintą ieškinį... 7. Trečiasis asmuo U. Č. atsiliepime nurodė, kad ieškinyje nurodytas... 8. Trečiasis asmuo L. R. atsiliepimo nepateikė.... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 1 d. sprendimu ieškinį patenkino.... 11. Teismas nurodė, kad atsakovė neįrodė savo atsikirtimų į ieškinį, kad... 12. Teismas laikė, kad ieškovė 1 metų ieškinio senaties terminą kreiptis dėl... 13. Teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 5 procentų dydžio metines... 14. III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 15. Atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti... 16. 1. Teismo sprendimas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą yra... 17. 2. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo netrukdė ieškovei... 18. 3. Nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais teismo argumentas, jog... 19. Ieškovė R. Č. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą... 20. 1. Nesutinka su apeliantės argumentais, kad ieškovė gavusi pranešimą dėl... 21. 2. Atsakovės nesąžiningumas atsispindėjo ir nagrinėjant bylą pirmos... 22. 3. Teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovė atsakovės atžvilgiu yra... 23. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 24. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 25. Apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimo atnaujinti praleistą ieškinio... 26. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovės automobilis 2011-05-03 buvo... 27. Atsakovė apeliaciniu skundu ginčija teismo sprendimą, motyvuodama tuo, kad... 28. CK 1.125 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad atskirų rūšių... 29. CK 1.131 str. numatyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio... 30. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad, siekiant sudaryti sąlygas... 31. Transporto priemonių draudimo taisyklių ( I tomas b. l. 34 – 61) 9.15... 32. Apeliacinės instancijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nustatė ir... 33. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad pirmos instancijos teismas... 34. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 35. Ieškovė R. Č. prašo priteisti 400 Eur dydžio turėtas bylinėjimosi... 36. LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į... 37. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1... 38. Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 39. Priteisti ieškovei R. Č. (a. k. ( - ) iš atsakovės AB „Lietuvos...