Byla 2A-1996-577/2015
Dėl draudimo išmokos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Liudos Uckienės ir Rūtos Veniulytės - Jankūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. A. ir atsakovo ERGO Insurance SE, atstovaujamas Lietuvoje ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. A. ieškinį atsakovui „ERGO Insurance“ SE atstovaujamam „ERGO Insurance“ SE Lietuvos filialo, trečiajam asmeniui P. S. dėl draudimo išmokos priteisimo.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas J. A. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas atnaujinti ieškinio senaties terminą, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, priteisti iš atsakovo 14 027 Lt draudimo išmokos bei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009 m. liepos 30 d., apie 21.30 val. Verkių g., Vilniuje autoįvykio metu nukentėjo jam priklausantis lengvasis automobilis JAGUAR S-TYPE, v.n. ( - ). Šio autoįvykio metu, pasak ieškovo, buvo padaryta 14 027 Lt žala automobiliui. Paaiškino, kad dėl autoįvykio kaltas trečiasis asmuo P. S., kurio vairuojamas lengvasis automobilis PEUGEOT 607, v.n. ( - ) atsitrenkė į jo vairuojamo lengvojo automobilio galinę dalį. P. S. civilinė atsakomybė, vairuojant šį automobilį, autoavarijos atvejui buvo apdrausta ERGO Insurance SE Lietuvos filiale. Dėl draudimo išmokos ieškovas kreipėsi į atsakovą, kuris 2009 m. rugsėjo mėn. 11 d. raštu Nr.05-2732 pranešė, jog atsisako išmokėti draudimo išmoką, kadangi draudimo kompanijos samdytas ekspertas pateikė išvadą, jog ieškovo ir trečiojo asmens vairuojamų lengvųjų automobilių sugadinimai yra tarpusavyje nesuderinami ir negalėjo būti padaryti deklaruoto 2009-07-30 eismo įvykio metu, o buvo padaryti kitomis aplinkybėmis. 2009 m. rugsėji 17 d. atsakovas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo ieškovui pagal LR BK 300 str. 1 d., LR BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu ieškovas buvo išteisintas pagal visus pateiktus kaltinimus. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 5 d. nutartimi atmetė Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą ir paliko galioti išteisinamąjį nuosprendį. Ieškovas nurodė, kad tuo atveju, jei teismas vis tik manys, jog ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą prašo teismo jį atnaujinti, kadangi terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, o būtent dėl užsitęsusio baudžiamosios bylos tyrimo ir nagrinėjimo teisme, atsakovo veiksmų, pateikiant klaidingus duomenis apie nusikaltimo padarymą.

5Atsakovas ERGO Insurance SE, atstovaujamas Lietuvoje ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, taikyti ieškinio senatį ieškovo reikalavimams, priteisti atsakovui iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas kreipėsi į nepriklausomą ekspertą VGTU Automobilių transporto katedros docentą E. S., kuris atliko ekspertinį tyrimą dėl eismo įvykio bei pateikė 2009-09-07 specialisto išvadą Nr. ES-26-09, kurioje nurodė, jog automobilių sugadinimų analizė ir padarytas tyrimas įgalina teigti, kad automobilių JAGUAR S-TYPE valst. nr. ( - ) ir PEUGEOT 607, valst. nr. ( - ), sugadinimai yra tarpusavyje nesuderinami ir negalėjo būti padaryti deklaruoto 2009-07-30 eismo įvykio metu šių automobilių vairuotojų J. A. ir P. S. nurodytomis aplinkybėmis, kadangi esminiai automobilio JAGUAR S-TYPE valst. nr. ( - ) galinės dalies sugadinimai buvo padaryti ne šio eismo įvykio metu, o kitomis aplinkybėmis. Ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 10-2-561-09 buvo paskirta eismo įvykio ekspertizė. Atlikti ekspertizę buvo pavesta Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertui V. S., kuris savo 2010-11-12 ekspertizės akte Nr. 11-2016(10) nurodė, kad yra neįtikėtina, jog visi automobilių PEUGEOT 607, valst. nr. ( - ), ir JAGUAR S-TYPE valst. nr. ( - ), sugadinimai buvo padaryti deklaruoto 2009-07-30 eismo įvykio metu, vairuotojų P. S. ir J. A. nurodytomis aplinkybėmis. Ekspertas teismo posėdyje tvirtino, kad automobilių kontaktas galėjo būti padarytas siekiant palikti matomus kontakto pėdsakus, t.y. imituojant eismo įvykį. Tuos pačius argumentus teisme išsakė ir ekspertas E. S., kuris taip pat patvirtino, kad esminiai JAGUAR galinės dalies sugadinimai buvo padaryti vertikaliu siauru daiktu, o tokio išsikišančio elemento automobilio PEUGEOT priekinėje dalyje nėra. Teismai baudžiamojoje byloje vertino ekspertų V. L. ir H. V. ekspertizės aktą kaip labiausiai atitinkantį tikrąsias eismo įvykio aplinkybes, nes šie ekspertai sulygino („sustatė“) abu automobilius ir betarpiškai ištyrė ar sugadinimai atitinka šių automobilių dalių konfigūraciją. Teismai taip pat rėmėsi nekaltumo prezumpcijos principu, kurio nėra civiliniame procese. Pažymėjo, kad vertinant O. L. išvadą, atsižvelgtina, kad šios specialistės išvados pasižymi šališkumu ir logikos stoka; ši specialistė yra praradusi teismo ekspertės statusą. Atsakovo nuomone, draudimo bendrovė neturi mokėti išmokos už sugadinimus, kurie padaryti ne trečio asmens - to iš esmės neginčija ir pats ieškovas. Taip pat atsakovas akcentavo, kad ieškovas yra ženkliai praleidęs vienerių metų ieškinio senaties terminą, todėl vien šiuo pagrindu ieškinys turi būti atmestas.

6II.

7Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 26 d. ieškinį tenkino iš dalies, ieškovo naudai priteisė iš atsakovo 2 600 Lt draudimo išmoką bei 263,45 Lt bylinėjimosi išlaidų, tuo tarpu iš ieškovo atsakovo naudai priteisė 3 763,45 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad ieškovas yra ženkliai praleidęs ieškinio senaties terminą, tačiau, atsižvelgdamas į ieškovo veiksmų po autoįvykio visumą, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendė, jog šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas išvadai, kad ieškinio senaties terminą ieškovas praleido dėl svarbių priežasčių, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios. Pirmos instancijos teismo nuomone, ieškovo lūkesčiai, kad, jį išteisinus baudžiamojoje byloje, atsakovas sumokės draudimo išmoką, iš esmės yra logiški, atsižvelgiant į tai, kaip susiklosčiusią situaciją vertintų vidutinis apdairus ir rūpestingas asmuo. Pasisakydamas dėl draudimo išmokos priteisimo, pirmos instancijos teismas nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-11-27 nuosprendžiu nustatytų aplinkybių, susijusių su ekspertizių vertinimu, negalima besąlygiškai pripažinti, kaip turinčių prejudicinę galią šioje byloje, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-11-27 nuosprendį ir visą kitą baudžiamosios bylos medžiagą pirmos instancijos teismas nagrinėjamu atveju vertino tik kaip rašytinius įrodymus civilinėje byloje. Įvertinęs baudžiamojoje byloje esančių išvadų ir ekspertizių prieštaringumą, pirmos instancijos teismas šioje byloje vadovavosi 2014-09-24 ekspertizės, kurią paskyrė pats, akto Nr. MV 2014-08 medžiaga bei išvada, pažymėdamas, kad ši ekspertizė buvo atlikta vėliausia, ją atliekant buvo atsižvelgiama į baudžiamosios bylos medžiagą ir joje esančias ekspertizių išvadas, automobiliai buvo apžiūrėti betarpiškai, o aplinkybės ištirtos kompleksiškai. Įvertinęs įrodymų visumą, pirmos instancijos teismas sprendė, jog ne visi automobilio JAGUAR S-TYPE, valst. Nr. ( - ), sugadinimai buvo padaryti 2009-07-30 eismo įvykio metu, todėl priteisiant draudimo išmokos dydį, rėmėsi 2014-09-24 ekspertizės akte pateikta išvada, kurioje nurodyta automobilio apgadinimų suma yra 2 600 Lt.

9III.

10Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11Ieškovas J. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti iš dalies Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir dalyje priimti naują sprendimą, kuriuo būtų priteista iš atsakovo 14 027 Lt draudimo išmokos ir visos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos. Apeliantas tvirtina, kad pirmos instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą atmetė visus įrodymus, kurių pagrindu jo atžvilgiu buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis, ir rėmėsi tik atsakovo prašymu paskirtos ekspertizės išvadomis, kuriose nurodyta, jog automobilis buvo apgadintas dar iki ginčo autoįvykio, o ginčo autoįvykio metu padaryti apgadinimai buvo mažesnės apimties. Ieškovo vertinimu, pirmos instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, įtvirtintas ( - ) str., o šis procesinės teisės normų pažeidimas sutrukdė priimti teisingą sprendimą.

12Atsakovas ERGO Insurance SE, atstovaujamas Lietuvoje ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti jo naudai bylinėjimosi išlaidas. Tvirtina, kad pirmos instancijos teismas rėmėsi visais į bylą pateiktais įrodymais, įskaitant ir į baudžiamąją bylą pateiktas specialistų išvadas ir ekspertizės aktus, o išteisinamasis nuosprendis, ieškovo nuomone, nagrinėjamoje byloje negali turėti prejudicinės galios. Atsakovas sutinka, kad pagrįstai nagrinėjamoje byloje buvo remtasi teismo paskirtos ekspertizės išvadomis, kadangi šis kompleksinis tyrimas buvo atliktas vėliausiai remiantis tiek civilinės, tiek baudžiamosios bylos medžiaga. Pažymi, kad šioje byloje paskirstos ekspertizės atlikimo metu buvo tiriama ne tik tai, ar automobilių susidūrimas tikrai įvyko, bet ir buvo vertinamas tikslus šio susidūrimo metu sukeltų nuostolių dydis. Atsakovo įsitikinimu, pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovo automobilis jau buvo apgadintas iki eismo įvykio ir atribojo ginčo eismo įvykio metu padarytus sugadinimus nuo ankstesnių sugadinimų bei pagal tai apskaičiavo žalos dydį. Taip pat atsakovas pažymi, kad ieškovas, prašydamas nesivadovauti ekspertizės išvada, nenurodo jokių konkrečių argumentų, kokias, jo nuomone, klaidas ar netikslumus padarė ekspertas.

13Atsakovas ERGO Insurance SE, atstovaujamas Lietuvoje ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys buvo tenkintas iš dalies ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo nuomone, pirmos instancijos teismas nepagrįstai atnaujino praleistą ieškinio senaties terminą, kuris buvo ženkliai praleistas, o ieškovo nurodoma termino praleidimo priežastis – išteisinamojo nuosprendžio baudžiamojoje byloje laukimas, negali būti pagrindas kitokiam ieškinio senaties terminų skaičiavimui nei praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimui. Taip pat atsakovas pažymi, kad pats ieškovas yra kaltas dėl užsitęsusio civilinio ir baudžiamojo procesų, kadangi slėpė ir neigė aplinkybę apie ankstesnius automobilinio sugadinimus, o toks ieškovo elgesys negali būti vertinamas kaip atitinkantis apdairaus ir rūpestingo žmogaus kriterijus nei negali būti vertinamas netyčine ieškovo klaida.

14Ieškovas J. A. atsiliepime į atsakovo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, todėl prašė jį atmesti. Tvirtina, kad apie savo pažeistas teises jis sužinojo ne 2009-09-11, kai atsakovas atsisakė mokėti draudimo išmoką, bet 2013 m. gegužės 13 d., kai atsakovas be jokio teisinio pagrindo atsisakė išmokėti draudimo išmoką po to, kai prejudiciniu faktu buvo nustatyta, jog jis nėra padaręs jokio nusikaltimo atsakovo atžvilgiu. Ieškovas pažymi, kad teisminis nagrinėjimas vyko labai ilgai, o atsakovas šiame procese taip pat buvo aktyvus pastoviai įrodinėdamas jo kaltę. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo įsitikinimu, ieškinio senaties terminas pagrįstai buvo atnaujintas.

15IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis ( - ) str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra ( - ) str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

17Iš bylos medžiagos matyti, kad 2009 m. liepos 30 d., apie 21.30 val. Verkių g., Vilniuje autoįvykio metu nukentėjo ieškovui J. A. priklausantis automobilis JAGUAR S-TYPE, v.n. ( - ). Dėl autoįvykio yra kaltas trečiasis asmuo P. S., kurio vairuojamas lengvasis automobilis PEUGEOT 607, v.n. ( - ) atsitrenkė į J. A. vairuojamo automobilio galinę dalį. P. S. civilinė atsakomybė, vairuojant šį automobilį, autoavarijos atvejui buvo apdrausta ERGO Insurance SE Lietuvos filiale (b. 1. 8-11). Dėl draudimo išmokos ieškovas kreipėsi į atsakovą, kuris 2009 m. rugsėjo 11 d. raštu pranešė, jog atsisako išmokėti draudimo išmoką, kadangi draudimo kompanijos samdytas ekspertas pateikė išvadą, jog ieškovo ir trečiojo asmens vairuojamų lengvųjų automobilių sugadinimai yra tarpusavyje nesuderinami ir negalėjo būti padaryti deklaruoto 2009-07-30 eismo įvykio metu, o buvo padaryti kitomis aplinkybėmis (b. 1. 15). 2009 m. rugsėjo 17 d. atsakovas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo ieškovui pagal LR BK 300 str. 1 d., LR BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. (b. 1. 14). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu ieškovas buvo išteisintas pagal visus pateiktus kaltinimus (b. 1. 17-29). Pirmos instancijos teismo nuosprendis buvo apskųstas apeliacine tvarka. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 5 d. nutartimi atmetė Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą ir paliko galioti išteisinamąjį nuosprendį (b. 1. 29-38). Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas atnaujinti ieškinio senaties terminą, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, priteisti iš atsakovo 14 027 Lt draudimo išmokos bei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 26 d. ieškinį tenkino iš dalies, ieškovo naudai priteisė iš atsakovo 2 600 Lt draudimo išmoką bei 263,45 Lt bylinėjimosi išlaidų, tuo tarpu iš ieškovo atsakovo naudai priteisė 3 763,45 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas, tačiau, atsižvelgdamas į ieškovo veiksmų po auto įvykio visumą, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atnaujino ieškinio senaties terminą kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Įvertinęs baudžiamojoje byloje esančių išvadų ir ekspertizių prieštaringumą, pirmos instancijos teismas šioje byloje vadovavosi 2014-09-24 ekspertizės, kurią paskyrė pats, akto Nr. MV 2014-08 medžiaga bei išvada ir priteisė ieškovui 2 600 Lt draudimo išmoką, kadangi sprendė, jog ne visi automobilio JAGUAR S-TYPE, valst. Nr. ( - ), sugadinimai buvo padaryti 2009-07-30 eismo įvykio metu.

18Dėl atsakovo apeliacinio skundo

19Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys buvo tenkintas iš dalies ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju nebuvo jokio pagrindo išvadai dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, todėl vien šiuo pagrindu ieškinys turėjo būti atmestas.

20CK 1.125 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad atskirų rūšių reikalavimams taikomi sutrumpinti ieškinio senaties terminai. Šio straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. Taigi, ginčo šaliai byloje reikalaujant taikyti ieškinio senatį, svarbu nustatyti ieškinio senaties termino pradžią.

21Draudikui atsisakius tenkinti pretenzijoje pareikštą reikalavimą, pretenziją pareiškusiam asmeniui atsiranda pagrindas spręsti, kad jo teisė į žalos atlyginimą yra pažeista. Kaip ir nurodė pirmos instancijos teismas, nuo šio momento prasideda CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino eiga. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju, laikytina, kad ieškovas, gavęs 2009-09-11 raštą, kuriuo atsakovas pranešė, jog atsisako išmokėti draudimo išmoką, sužinojo apie savo teisės pažeidimą, tačiau į teismą su ieškiniu dėl draudimo išmokos priteisimo buvo kreiptasi tik 2013-09-02, t. y. praėjus beveik 4 metams po sužinojimo apie savo teisės pažeidimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismo išvada, kad ieškovas yra praleidęs CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą, yra teisėta ir pagrįsta.

22CK 1.131 str. numatyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Šioje byloje ieškovas prašo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą dėl to, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, o būtent, dėl užsitęsusio baudžiamosios bylos tyrimo ir nagrinėjimo teisme, atsakovo veiksmų, pateikiant klaidingus duomenis apie nusikaltimo padarymą. Tuo tarpu atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį ir vien tuo pagrindu ieškinį atmesti.

23Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad, siekiant sudaryti sąlygas sukurti stabilius civilinius teisinius santykius, ieškinio senatį reikia taikyti ne mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, o atsižvelgiant į įvairias aplinkybes – šalių elgesį, jų aktyvumą, jų ginamos vertybės svarbą, lyginant ją su būtinybe remtis ieškinio senaties instituto normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012; 2013 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013). Taigi neatsitiktinai įstatymas sukuria prielaidas, net ir nustačius, kad ieškinio senatį šalis praleido, ginti pažeistąją teisę – CK 1.131 straipsnio 2 dalis nustato, jog teismui pripažinus, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių svarbos nustatymo ir ieškinio senaties atnaujinimo aplinkybės yra fakto klausimai. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje faktai, reikšmingi ieškinio senaties termino atnaujinimui, pirmos instancijos teismo buvo tinkamai nustatyti, aiškiai įvardyti ir pagrįstai įvertinti kaip reikšmingi ir svarbūs. Ieškinio senaties termino atnaujinimas esant tokioms, nurodytoms, pirmos instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka teisingumo principą visų byloje dalyvaujančių šalių, tiek ieškovo, tiek atsakovo atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip yra išaiškinta kasacinio teismo praktikoje, ieškinio senaties termino atnaujinimas nėra tapatus ieškinio patenkinimui iš esmės, o tik sudaro teisines prielaidas ginti galimai pažeistas teises ir interesus teisme, naudojantis teisminės gynybos priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012).

24Dėl ieškovo apeliacinio skundo

25Ieškovas J. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti iš dalies Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir dalyje priimti naują sprendimą, kuriuo būtų priteista iš atsakovo 14 027 Lt draudimo išmokos ir visos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinis skundas iš esmės yra grindžiamas vieninteliu argumentu, kad pirmos instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, įtvirtintas ( - ) str.

26Apeliacinės instancijos teismas, remdamasi išplėtota ir nuoseklia teismų praktika dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, pažymi, jog įrodymų vertinimas pagal ( - ) straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-340/2011, 2013 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2013; kt.). Be to, teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2014 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2014; kt.).

27Atkreiptinas ieškovo dėmesys, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-701/2013, 2014-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2014). Teisėjų kolegijos nuomone, esant prieštaringoms ekspertizių išvadoms, pirmos instancijos teismas pagrįstai spręsdamas priteistinos draudimo išmokos dydžio klausimą rėmėsi savo paties paskirta ekspertize ir 2014-09-24 ekspertizės akto Nr. MV 2014-08 medžiaga bei išvadomis, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-11-27 nuosprendį ir visą kitą baudžiamosios bylos medžiagą, vertino tik kaip rašytinius įrodymus. Pažymėtina, kad šios civilinės bylos nagrinėjimo metu atliekant kompleksinį tyrimą buvo remiamasi ir baudžiamosios bylos medžiaga, ir joje esančiomis ekspertizių išvadomis, buvo tiriama ne tik tai, ar ginčo automobilių susidūrimas tikrai įvyko, bet buvo nustatinėjamas ir tikslus šio susidūrimo metu sukeltų nuostolių dydis ir atribojami ginčo eismo įvykio metu padaryti sugadinimai nuo ankstesnių sugadinimų bei pagal tai buvo apskaičiuotas žalos dydis. Ekspertai, kuriems pirmos instancijos teismas pavedė atlikti ekspertizę, betarpiškai apžiūrėjo automobilius ir konstatavo, kad ginčo automobilių tarpusavio kontaktas buvo įvykęs, tačiau susidūrimo metu automobilio „Jaguar“ galinė dalis jau buvo sugadinta iki ginčo eismo įvykio. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad jis nei bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, nei savo apeliaciniame skunde nenurodo, su kuriomis konkrečiai eksperto išvadomis nesutinka, ir nepateikia tas išvadas paneigiančių įrodymų. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei tvirtina apeliantas, visapusiškai, pilnai ir objektyviai ištyrė bylos rašytinių įrodymų visumą, šiuos įrodymus įvertino remdamasis įrodymų vertinimo principais, todėl nėra jokio teisinio pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, klaidingai įvertino byloje surinktus įrodymus, kas sąlygojo neteisingų išvadų ir nepagrįsto sprendimo priėmimą (( - )179 str., 185 str., 189 str.). Ieškovui išaiškintina, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip būtų palankiau jam, nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės ar teismas nevertino jo pateiktų teisinių argumentų. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).

28Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai vadovavosi paskirtos ekspertizės, dėl kurios išvadų pagrįstumo nekilo jokių objektyvių abejonių, išvadomis ir jų pagrindu tenkino ieškinį iš dalies, t.y. priteisė tik tokią draudimo išmoką, kurią sudaro 2009-07-30 eismo įvykio metu padarytų sugadinimų atstatymo kaina.

29Taigi apeliacinės instancijos vertinimu, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes; kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais ir pažymi, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

30Vadovaujantis tuo, kas išdėstytas, spręstina, kad pirmos instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (( - ) str. 1 d. 1 p.).

31Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

32Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas J. A. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu,... 5. Atsakovas ERGO Insurance SE, atstovaujamas Lietuvoje ERGO Insurance SE Lietuvos... 6. II.... 7. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 26 d. ieškinį tenkino... 9. III.... 10. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 11. Ieškovas J. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti iš dalies Vilniaus miesto... 12. Atsakovas ERGO Insurance SE, atstovaujamas Lietuvoje ERGO Insurance SE Lietuvos... 13. Atsakovas ERGO Insurance SE, atstovaujamas Lietuvoje ERGO Insurance SE Lietuvos... 14. Ieškovas J. A. atsiliepime į atsakovo skundą nurodė, kad su skundu... 15. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 16. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis ( - ) str. įtvirtintų bylos... 17. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2009 m. liepos 30 d., apie 21.30 val. Verkių... 18. Dėl atsakovo apeliacinio skundo... 19. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 20. CK 1.125 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad atskirų rūšių... 21. Draudikui atsisakius tenkinti pretenzijoje pareikštą reikalavimą,... 22. CK 1.131 str. numatyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio... 23. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad, siekiant sudaryti sąlygas... 24. Dėl ieškovo apeliacinio skundo... 25. Ieškovas J. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti iš dalies Vilniaus miesto... 26. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasi išplėtota ir nuoseklia teismų... 27. Atkreiptinas ieškovo dėmesys, kad teismas gali daryti išvadą apie tam... 28. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas... 29. Taigi apeliacinės instancijos vertinimu, kad pirmosios instancijos teismas... 30. Vadovaujantis tuo, kas išdėstytas, spręstina, kad pirmos instancijos teismas... 31. Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1... 32. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti...