Byla 1A-150-648-2013
Dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio, kuriuo

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Pažarskio, teisėjų Viktoro Dovidaičio ir Angelės Ikasalienės, sekretoriaujant Irmai Znatavičiūtei, dalyvaujant prokurorui Ričardui Kubiliui, nukentėjusiajai Z. C., civilinio ieškovo UAB „T (duomenys pakeisti)“ įgaliotai atstovei S. S., nuteistiesiems A. J. ir A. L. (buv. A. S.), jų gynėjams advokatams Raimundui Lideikai ir Dmitrijui Fomkin, nuteistojo M. Š. gynėjui Rostislav Polubianko, teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. J., A. L. ir M. Š. bei nuteistojo A. L. gynėjo advokato Dmitrijaus Fomkin apeliacinius skundus dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio, kuriuo

2A. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. laisvės atėmimu 3 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

3A. J. į paskirtos bausmės laiką įskaitytas jo laikiname sulaikyme ir kardomojoje priemonėje-suėmime išbūtas laikas nuo 2010 m. liepos 20 d. iki 2011 m. gegužės 20 d.

4A. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. laisvės atėmimu 3 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

5Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d., prie Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalis ir A. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 5 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

6A. L. į paskirtos bausmės laiką įskaitytas pagal Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 16 d. nuosprendį atliktos bausmės laikas.

7M. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. laisvės atėmimu 3 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

8M. Š. į paskirtos bausmės laiką įskaitytas jo laikiname sulaikyme ir kardomojoje priemonėje-suėmime išbūtas laikas nuo 2011 m. spalio 4 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

9Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

10A. J., A. L. (buv. A. S.) ir M. Š. nuteisti pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. už tai, kad 2010-06-21 dieną asmeniui, dėl kurio teisminis tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą šiam pasislėpus, subūrus organizuotą grupę su A. L., M. Š. ir A. J., siekiant padaryti sunkų nusikaltimą – plėšimą, pagal iš anksto suderintą planą dėl veikos padarymo būdo, vietos, pasidalinę vaidmenimis bei iš anksto turėdami šaunamąjį ginklą – pneumatinį pistoletą, pasigaminę nusikalstamos veikos priemonę – veido kaukę, paėmę drabužius persirengti, kad niekas neatpažintų, 2010-06-22, laikotarpyje nuo 11 val. iki 12 val., automobiliu „Audi 100“, v/n ( - ), priklausančiu M. D., vairuojamu A. L., atvažiavo prie UAB „T“ priklausančios parduotuvės Nr. ( - ), esančios ( - ) k., Trakų r., A. L. ir A. J. likus automobilyje, asmuo, dėl kurio teisminis tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą šiam pasislėpus, su M. Š. užėjus į parduotuvę išsiaiškinti, ar kasoje yra pinigų, tuo tikslu nusipirkę prekių už nedidelę pinigų sumą ir taip nustatę, jog kasoje yra pinigų, grįžo prie automobilio. Apie 13.09 val. A. L., asmeniui, kurio atžvilgiu teisminis tyrimas yra išskirtas, ir M. Š. likus automobilyje stebėti aplinką, A. J., paėmęs asmens, kurio atžvilgiu teisminis tyrimas išskirtas, duotą pneumatinį pistoletą ir užsidėjęs asmens, kurio atžvilgiu teisminis tyrimas yra išskirtas, duotą kaukę bei apsivilkęs jo duotais drabužiais, užėjo į parduotuvės patalpas ir grasindamas ginklu, t. y. nukreipęs pneumatinį pistoletą į pardavėją Z. C., pareikalavo atidaryti kasos aparato stalčių. Nukentėjusiajai atidarius stalčių, iš jo pagrobė 1 946, 23 Lt pinigais; 34 vnt. telefonų sąskaitos papildymo kortelių „Tele 2 pildyk 10 Lt“, už 264,86 Lt; 10 vnt. telefonų sąskaitos papildymo kortelių „Tele 2 pildyk 20 Lt“, už 155,70 Lt; 28 vnt. telefonų sąskaitos papildymų kortelių „Omnitel Extra 10 Lt“, už 155,80 Lt; 13 vnt. telefonų sąskaitos papildymų kortelių „Omnitel Extra 20 Lt“, už 202,77 Lt, tokiu būdu padarė plėšimą ir bendromis pastangomis pagrobė 3 026,23 Lt UAB „T“ priklausantį turtą.

11Nuteistasis A. J. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2012-11-21 nuosprendį jo atžvilgiu: 1) pašalinant nusikalstamos veikos kvalifikuojančius požymius - šaunamojo ginklo panaudojimą ir dalyvavimą organizuotoje grupėje - bei perkvalifikuojant jo nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. į 180 str. 2 d.; 2) pritaikant jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, numatytas Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 ir 5 p., bei sušvelninant bausmę, t. y. paskiriant laisvės atėmimo bausmę, lygią jo kardomojoje priemonėje-suėmime išbūtam laikui - 10 mėnesių.

12Nurodo, kad teismas neišdėstė motyvų, kodėl pripažino pneumatinį pistoletą, iš kurio dar nusikaltimo metu buvo išimtos ir kulkos, šaunamuoju ginklu. Pasak nuteistojo, pagal nusikaltimo padarymo metu galiojusias Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 str. 12 d. ir 2 str. 16 d. nuostatas, pneumatinis pistoletas buvo laikomas nešaunamuoju ginklu, nes neatitiko įstatyme pateiktos šaunamojo ginklo sąvokos. Taigi, nusikaltimo metu jam duotas pneumatinis pistoletas, kuris dar ir nebuvo užtaisytas, atitiko ne Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d., o 180 str. 2 d. įtvirtintos nusikaltimo sudėties požymį, t. y. nešaunamojo ginklo panaudojimą.

13Teismas nenurodė, kuriais įrodymais jis grindžia išvadą, kad A. P. subūrė organizuotą grupę dieną iki nusikaltimo, t. y. 2010-06-21. Nei vienas iš nuteistųjų neparodė, kad A. P. jau 2010-06-21 būtų atskleidęs savo nusikalstamus planus. Teismas deklaratyviai konstatavo, kad jų parodymus, jog nebuvo išankstinio susitarimo padaryti nusikaltimą, vertina kritiškai, kaip prieštaraujančius bylos aplinkybėms. Teismas nevertino liudytojo E. P. parodymų, kad pastarajam važinėjant bei geriant alų su nuteistaisiais ir A. P. naktį iš 2010-06-21 į 2010-06-22, nebuvo jokių kalbų apie kokius nors nusikaltimus. A. J. teigimu, nuosprendyje nurodytas organizuotos grupės buvimas darant nusikaltimą motyvuotas prielaidomis. Nėra surinkta jokių įrodymų, kad nuteistieji kartu su A. P. būtų pasigaminę nusikaltimo padarymo priemonę - veido kaukę. Byloje nenustatyta, kad veido kaukė apskritai buvo pagaminta ar kad jie bendrai buvo paėmę drabužius persirengti. Tai padarė A. P. savo iniciatyva su niekuo nesitaręs. Todėl teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos BK 26 str. 1 d. įtvirtintą principą, kad bendrininkai atsako susitarimo ribose, nepagrįstai visiems nuteistiesiems inkriminavo A. P. veiksmus, t. y. kaukės gaminimą, jos bei drabužių paėmimą iš namų.

14Teismas bandė pagrįsti organizuotos grupės buvimą prieštaringais motyvais apie nuteistųjų vaidmenų pasidalijimą. Nuosprendžio 8 psl. 2 pastraipoje teigiama, kad kiekvienas organizuotos grupės narys buvo pasidalinęs vaidmenimis, o dviem pastraipomis žemiau jau nurodoma, kad visi kaltinamieji buvo nusikaltimo vykdytojai. Toks nuosprendžio prieštaringumas pažeidžia nuteistųjų teisę suprasti, už ką konkrečiai jie yra nuteisti, patį nuosprendį daro neįtikinamą.

15Pasak apelianto, A. P. pradėjo aiškinti apie sumąstytą nusikaltimą tik 2010-06-22 betarpiškai prieš tą nusikaltimą ir, panaudodamas psichinį bei fizinį smurtą, paimdamas A. J. dokumentus, privertė jį padaryti nusikaltimą. Teismas nuosprendyje nurodė, kad A. J. ir A. L. parodymai dėl psichinės ir fizinės A. P. prievartos nėra iki galo pagrįsti ir teisingi. Taigi, teismas manė, jog jų parodymai bent jau iš dalies yra teisingi, tačiau nuosprendyje nenurodė kokioje apimtyje parodymai yra teisingi. Teismas taip pat konstatavo, jog M. Š. parodė, kad niekas nebuvo verčiamas daryti nusikaltimą, tačiau teismas nepateikė jokių įtikinamų argumentų, kodėl tiki M. Š., kuris yra A. P. draugas ir duoda pastarajam palankius parodymus. Be to, kitoje dalyje M. Š. parodymais nebuvo vadovaujamasi priimant nuosprendį ir šis buvo nuteistas.

16Teismo argumentas, kad nei A. J., nei A. L. ikiteisminio tyrimo metu pirminių apklausų metu nebuvo nurodę apie prievartos naudojimą iš A. P. pusės, neatitinka tikrovės. A. J. nurodė tokią aplinkybę pačioje pirmoje apklausoje, kurioje dalyvavo jo gynėja, 2010-07-20 pas ikiteisminio tyrimo teisėją sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės-suėmimo. Vėliau apeliantas patvirtino aplinkybes dėl A. P. neteisėtų veiksmų jo atžvilgiu 2010-08-06 pareiškime. 2010-07-19 A. J. apklausos protokole neužfiksuotas A. P. fizinio ir psichinio smurto panaudojimas, taip pat kiti neteisėti veiksmai jo atžvilgiu, nes apeliantas neturėjo gynėjo, jam niekas nesuteikė teisinės konsultacijos, jog šios aplinkybės yra jo atsakomybę lengvinančios Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 5 p. prasme. A. L. pirminėse apklausose niekas neklausė apie šias aplinkybes, todėl jis ir nieko neaiškino. Kita vertus, kai 2010-11-19 apklausoje jam buvo užduoti konkretūs klausimai, jis iš dalies patvirtino A. J. parodymus ir pareiškime nurodytas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, teismas nepagrįstai nepripažino, kad apeliantas dėl psichinės ir fizinės prievartos buvo priverstas padaryti nusikaltimą.

17Teismas neteisingai atribojo ir atribodamas neišdėstė aiškių motyvų dėl bendrininkavimo formų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d. ir 3 d. Pagrindiniu kriterijumi turėjo būti laikomas grupės organizuotumo lygis. Nagrinėjamu atveju grupės organizuotumo lygis nebuvo toks aukštas, kad ši grupė turėtų būti laikoma organizuota. Organizatorius A. P. nesidalino planais su kitais grupės nariais, pats pasirūpino nusikaltimo priemonėmis. Ši grupė neegzistavo kokį nors ilgesnį laiko tarpą, be to, grupė nebuvo grindžiama savanoriškumu. Tokio nusikaltimo pobūdžiui joks aukštesnis organizuotumo lygis ir nebuvo reikalingas. A. P. pasirinko padaryti nusikaltimą kaimo parduotuvėje, kuri neturėjo jokių elektroninių apsaugos priemonių, nebuvo saugoma apsaugininkų, dėl ko nebuvo jokios būtinybės organizuoti kokių nors kliūčių įveikimus ar kurti sudėtingus planus. Todėl darytina išvada, kad nusikaltimas buvo padarytas paprastos bendrininkų grupės.

18Pasak nuteistojo, jis buvo du kartus nuteistas už tą patį, t. y. vieną kartą kvalifikuojant jo veiką kaip padarytą organizuotos grupės, kitą kartą dar ir paskiriant griežtesnę bausmę - pripažįstant tą pačią organizuotą grupę kaip jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Vien dėl šios priežasties jam turėjo būti paskirta švelnesnė bausmė.

19Teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Jis nuo pat baudžiamojo proceso pradžios visiškai prisipažino kaltu ir visada davė iš esmės vienodus parodymus. Jis prisipažino savanoriškai, gailėdamasis dėl savo veiksmų, ėmėsi priemonių, kad būtų atlyginta žala. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad A. J. prisipažino ne savo laisva valia, nes 2010-07-19, kai jis nusprendė prisipažinti, jam niekas neaiškino apie kokius nors surinktus įrodymus, tuo labiau niekas nerodė jam tų įrodymų, taip pat jis neturėjo galimybės susipažinti su bylos medžiaga. Kaip dabar yra aišku, susipažinus su bylos medžiaga, jokių daiktinių įrodymų, jo paliktų pėdsakų nebuvo surinkta, jo niekas nebuvo atpažinęs. Kai A. J. prisipažino kaltu, parodymus davė tik vienas A. L.. Todėl teismo išvada, kad apelianto prisipažinimą padarius nusikaltimą lėmė surinkti neginčytini įrodymai, neatitinka tikrovės.

20Nuteistasis A. L. apeliaciniame skunde prašo iš naujo išnagrinėti baudžiamąją bylą, nes jis nepagrįstai nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d.

21Nurodo, kad teismas neatidžiai išnagrinėjo bylą, nes nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių jo kaltę. Be to, jam paskirta bausmė yra per griežta. Pažymi, kad jis yra vedęs ir turi nėščią žmoną.

22Nuteistojo A. L. gynėjas advokatas D. Fomkin apeliaciniame skunde prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2012-11-21 nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį išteisinant A. L. dėl pareikšto kaltinimo padarius Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. numatytą nusikaltimą.

23Nurodo, kad byloje nėra nustatyta, koks ginklas buvo panaudotas darant nusikaltimą. Nei ginamasis ar kiti nuteistieji, nei nukentėjusioji negalėjo apibūdinti, jog nusikaltimo padarymo įrankis buvo šaunamasis ginklas. A. L. parodė, kad iš ginklo buvo šaudoma į skardinę, šaudant nebuvo garso. A. J. parodė, kad ginklas šaudė švino kulkomis. Greičiausiai tai buvo pneumatinis pistoletas, ką nuosprendyje ir nurodė teismas. Šioje byloje nenustatyta, koks tai buvo pneumatinis ginklas, kokia buvo sviedinio kinetinė energija ar apskritai tai buvo pneumatinis, o ne dujinis pistoletas. Nesant ginklo, kaip daiktinio įrodymo, nesant specialisto išvados dėl ginklo rūšies, nuteistiesiems inkriminuota veika negali būti kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. Gynėjo manymu, A. L. veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 180 str. 2 d.

24Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje nėra įrodyta, jog A. L. padarė nusikaltimą veikdamas organizuotoje grupėje, nes nuteistųjų parodymais nustatyta, jog nebuvo išankstinio susitarimo daryti nusikaltimą, nebuvo jokio suderinto plano dėl nusikaltimo padarymo būdo ir vietos, taip pat nebuvo pasidalijimo vaidmenimis. A. L. tik vairavo automobilį, tai jį buvo privertęs daryti A. P.. A. L. negamino jokių priemonių nusikaltimui padaryti. Pastarasis prieš savo valią padėjo padaryti nusikaltimą, dėl to prisipažino ir paaiškino, jog A. P. taip pat privertė A. J. eiti į parduotuvę. Ginamasis nepabėgo iš automobilio prieš įvykį, nes bijojo A. P., taip pat nepranešė policijai apie padarytą plėšimą, kadangi A. P. grasino jam, jog jeigu A. L. atsidurs kalėjime, ten su juo susidoros. Advokatas pažymi, kad kaltinamajame akte ir nuosprendyje nėra nuorodos į Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d., o nuteistųjų veikos kvalifikuotos tik pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. be nuorodos, kad jie veikė organizuotoje grupėje. Esant šioms aplinkybėms, teismo išvada, kad nuteistieji veikė organizuotoje grupėje, yra nepagrįsta.

25Pasak D. Fomkin, teismas, paskirdamas jo ginamajam bausmę, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Teismas klaidingai nustatė A. L. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikaltimas buvo padarytas organizuotoje grupėje. Nebuvo atsižvelgta į nuteistojo vaidmenį darant nusikaltimą, kad jis tik vairavo automobilį. A. L. suprato, kad buvo padarytas plėšimas ir jis tapo padėjėju, tik tada, kai A. J. išbėgo iš parduotuvės su prekėmis. Nusikaltimo padarymo metu A. L. nebuvo teistas, todėl teismas negalėjo taikyti jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 ir 9 d. nuostatų bei pridėti prie paskirtos bausmės Trakų rajono apylinkės teismo 2011-05-16 nuosprendžiu paskirtą neatliktą laisvės atėmimo bausmę. Pažymi, kad A. L. padarė plėšimą iki kitų apkaltinamųjų nuosprendžių priėmimo ir kitų nusikaltimų padarymo, todėl nei Lietuvos Respublikos BK 63 str., nei Lietuvos Respublikos BK 64 str. jam negali būti taikomi. Kadangi ginamojo padarytas nusikaltimas buvo pirmą kartą, todėl jam bausmė turėjo būti paskirta vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 58 str. 1 d., 61 ir 62 str.

26Nuteistasis M. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2012-11-21 nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį išteisinant M. Š. dėl pareikšto kaltinimo padarius Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. numatytą nusikaltimą.

27Nurodo, kad teismas nuosprendyje nepateikė motyvų, kuo remiantis buvo pripažinta, jog M. Š. dalyvavo būtent organizuotoje grupėje, koks buvo jo vaidmuo šioje grupėje, nedetalizuota, kaip ir kokiu būdu apeliantas ir kiti nuteistieji susitarė organizuoti grupę siekiant padaryti nusikaltimą. Teismas privalėjo nuosprendyje motyvuotai pasisakyti apie kiekvieno nuteistojo skirtingus veiksmus, nes nuosprendyje yra nurodyti tik visų nuteistųjų bendri veiksmai. Be to, nuosprendyje apskritai nepasisakyta apie organizuotą grupę kaip bendrininkavimo formą.

28Viso baudžiamojo proceso metu nei vienas iš nuteistųjų, taip pat liudytojai nepatvirtino, kad M. Š. dalyvavo darant nusikaltimą, iš anksto su juo buvo susitarta apiplėšti parduotuvę. Tai, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas, nepagrįstas ir formalus, patvirtina ta aplinkybė, jog teismas skyrė visiems nuteistiesiems tokias pačias bausmes neindividualizuodamas bausmių, neatsižvelgdamas į kiekvieno iš jų padarytų veiksmų motyvus ir tikslus, kiekvieno atlikto veiksmo pavojingumo laipsnį. Teismas, pripažindamas, kad nusikaltimas buvo padarytas organizuotoje grupėje, privalėjo nurodyti ne tik Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d., bet ir Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d. bei Lietuvos Respublikos BK 26 str.

29Pasak apelianto, teismas, kvalifikuodamas jo veiksmus pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d., kai plėšimo metu A. J. panaudojo pneumatinį pistoletą, turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu bei Lietuvos Respublikos sprogmenų apyvartos įstatymu siekiant nustatyti, ar pneumatinis pistoletas priskirtinas atitinkamoms ginklų kategorijoms. Teismas nepasisakė dėl pneumatinio pistoleto, kaip šaunamojo ar nešaunamojo ginklo. Baudžiamojo proceso metu nebuvo surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog minėtas ginklas priskiriamas prie šaunamųjų ginklų. Įvertinus visas aplinkybes, M. Š. atžvilgiu priimtinas išteisinamasis nuosprendis.

30Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė ir nukentėjusioji - apeliacinius skundus atmesti, o civilinio ieškovo įgaliota atstovė prašė apeliacinius skundus išnagrinėti teismo nuožiūra.

31Nuteistojo A. J., nuteistojo A. L. ir jo gynėjo, taip pat nuteistojo M. Š. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

32A. J., A. L. (buv. A. S.) ir M. Š. nuteisti pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d., pagal kurią (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas apiplėšė panaudojęs šaunamąjį ginklą ar sprogmenį arba apiplėšęs pagrobė didelės vertės turtą ar didelės mokslinės, istorinės arba kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, arba apiplėšė dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Nuteistiesiems inkriminuotas apiplėšimas panaudojus šaunamąjį ginklą - pneumatinį pistoletą ir dalyvaujant organizuotoje grupėje.

33Tiek nuteistieji A. J. ir M. Š., tiek nuteistojo A. L. gynėjas nesutinka su nuteistųjų atliktų veiksmų teisiniu vertinimu teigdami, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė jiems inkriminuotus plėšimo sudėties kvalifikuojančius požymius - šaunamojo ginklo panaudojimą ir dalyvavimą organizuotoje grupėje. Nuteistasis A. L. ir M. Š. taip pat teigia, kad baudžiamojoje byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog jis padarė inkriminuotą nusikaltimą.

34Nuteistasis A. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis 2010-06-21 susirašinėjo SMS žinutėmis su A. L., susitarė susitikti Pergalės g., Elektrėnuose, esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Nuteistasis atėjo į sutartą vietą, o A. L. atvažiavo automobiliu kartu su M. Š. ir A. P.. A. J. atsisėdo į automobilį, kalbėjo dėl skolos, nes pastarasis buvo skolingas A. L.. A. P. atėmė iš A. L. automobilį ir važinėjosi. A. P. neišleido A. J. iš automobilio, sakė, kad skolingas jam 900 Lt sumą. 2010-06-21 naktį jie buvo Vievyje, ten susitiko su A. P. draugu, kurį nuvežė namo, dar buvo Kaišiadoryse, vėliau - Elektrėnuose. 2010-06-22 važiavo Semeliškių k. link. Jie atvažiavo į Aukštadvarį ir pasuko ( - ) k. link. A. J. važiavo tuo keliu pirmą kartą ir tuo metu A. P. pasakė jam, kad turės eiti į parduotuvę. A. P. grasino su pistoletu dėl skolos. Šią dieną apeliantas pirmą kartą pamatė ginklą. Atvažiavus prie parduotuvės, į ją nuėjo A. P. ir M. Š.. Kai M. Š. ir A. P. buvo parduotuvėje, A. J. kartu su A. L. buvo automobilyje. Jie nesakė, ko ėjo į parduotuvę. Vėliau jie buvo prie ežero. Jis, būdamas prie ežero, nematė, kad buvo šaudoma. A. L. sakė jam, kad šaudė prie ežero. Ginklas buvo sidabrinės spalvos, su ilga rankena, užtaisomas švininiais šratais. A. J. pasakius, kad jis neis į parduotuvę, A. P. trenkė jam į galvą ir į krūtinę, šovė į kojas, bet kulka buvo išimta. A. P. davė jam pistoletą, paaiškino, kaip juo naudotis, išėmė iš pistoleto šovinius, be to iš maišo ištraukė kaukę ir rūbus. Prieš tai jie buvo užvažiavę į A. P. namus, tada pastarasis paėmė „Maxima“ maišus. Prie automobilio nuteistasis persirenginėjo. A. P. liepė A. J. grasinti. Dėl daromo spaudimo pastarasis nuėjo į parduotuvę, prie parduotuvės užsidėjo kaukę. Užėjęs į parduotuvę, A. J. pareikalavo atidaryti kasą, priešingu atveju šaus. Apeliantas, paėmęs pinigus, pabėgo, sėdo į automobilį. Rūbai (kelnės, megztinis, džemperis ir pirštinės) buvo išmesti važiuojant pakeliui. A. P. paėmė visus pinigus neva už A. L. skolą, o kiti pasidalino pinigus - kiekvienas apie 60-70 Lt. Pas jį liko gal dvi „Omnitel“ kortelės, nes daug paėmė A. L. ir A. P.. Tuo metu A. L. buvo prie vairo, padavė jam pinigus. A. P. paslėpė pistoletą miške (t. 6, b.l. 80-81).

35Nuteistasis A. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis 2010-06-21 vakare kartu su A. P. ir M. Š. automobiliu važiavo susitikti su A. J.. Jie važiavo per Elektrėnus ir A. P. pasakė, kad padės atgauti skolą. Pastarasis nepaleido ir A. L. pasakydamas, jog dirbs jam. Įvykio dieną visi nuteistieji ir A. P. nuvažiavo į kaimą, kurio pavadinimo A. L. nežino. A. P. pradėjo grasinti A. J. ir jam sakydamas, jog jei šie bėgs, bus blogai. A. J. nenorėjo eiti į parduotuvę, o kai atsisuko - A. P. šovė su šautuvu. Tada A. J. sutiko eiti į parduotuvę. A. P. padavė A. J. rūbus ir liepė pastarajam persirengti, davė šautuvą bei liepė eiti į parduotuvę, taip pat nurodė, ką sakyti pardavėjai. A. P. turėjo su savimi maišelį ir padavė drabužius A. J.. Netoli parduotuvės A. J. persirengė. Prieš tai A. P. kartu su M. Š. nuėjo į parduotuvę ir nusipirko prekių, po ko A. P. liepė A. J. eiti į parduotuvę apiplėšti ją. Nuvažiavus prie ežero, A. P. išsitraukė pneumatinį šautuvą, užtaisomą švino šratais, šaudė į skardinę ir automobilio dureles iš arti. Nežino, ar pataikė į skardinę, automobilyje neliko žymių. Kai A. J. grįžo iš parduotuvės, tada jie visu greičiu važiavo ( - ) k. kryptimi, A. J. mėtė drabužius pro langą. Nusukus į miškelį, A. P. įdėjo ginklą į plastmasinį maišelį ir kartu su M. Š. rankomis užkasė ginklą. Už skolą A. J. atidavė 75 Lt ir 10 vnt. kortelių „Omnitel“ po 10 Lt (t. 6, b.l. 81-83).

36Nuteistasis M. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad A. P. paskambino jam, kad reikia „išmušti“ pinigus iš A. J.. Pastarasis atsisėdo į automobilį savo noru, nebuvo jokios prievartos. Jie važinėjo be tikslo. M. Š. negirdėjo, kad A. J. būtų liepta apsirengti drabužiais, jis pats apsirengė drabužius, kurie buvo ant galinės sėdynės. M. Š. ir A. P. nuėjus į parduotuvę, A. L. ir A. J. galėjo išeiti, nebuvo jokio spaudimo. Automobilyje nebuvo grasinama A. J.. Nuvažiavus prie ežero, nebuvo jokios kalbos apie nusikaltimą, taip pat nebuvo šaudoma. Ginklas buvo parodytas prie ežero. M. Š. laikė rankose ginklą, jame nebuvo kur dėti kulkų, jis abejoja, ar tai kovinis ginklas. Po nusikaltimo A. J. mėtė drabužius per galinį automobilio langą, tada M. Š. kilo įtarimas, kad padarytas nusikaltimas. Pasak apelianto, jis negavo pinigų, gavo vieną „Tele 2“ kortelę (t. 6, b.l. 83-84).

37Nukentėjusioji Z. C. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną buvo paprasta darbo diena. Apie 11 val. užėjo du jaunuoliai, kurie nusipirko prekių ir išėjo. Nukentėjusioji atkreipė dėmesį, kad jie buvo nepažįstami. Apie 13 val. parduotuvės durys buvo atidarytos, tuo metu ji pamatė aukštą vaikiną su kauke. Parduotuvėje dar buvo pirkėja su vaiku. Jaunuolis, nukreipęs ginklą, tris kartus pareikalavo atidaryti kasą. Nukentėjusioji labai išsigando, žiūrėjo tik į pistoletą ir darė, kas buvo liepta. Jaunuolis liepė gultis už šaldytuvo. Ji pasiekė kasą ranka ir jaunuolis paėmė pinigus. Kortelės taip pat buvo kasoje. Netrukus jaunuolis pasišalino. (t. 6, b.l. 84-85).

38Liudytoja S. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad perkant parduotuvėje maistą, ji išgirdo žodžius „Nė iš vietos“. Ji nieko nesuprato, bet atsisukusi pamatė jaunuolį su kauke ir pistoletu. Jam porą kartų pakartojus reikalavimą, pardavėja atidarė kasą. Vėliau jis liepė gultis ant žemės. Jis paėmė pinigus ir dingo (t. 6, b.l. 85).

39Įvertinus minėtus įrodymus, nėra jokių abejonių, kad A. J., A. L. ir M. Š., veikdami bendrai kartu su A. P., padarė plėšimą. Lietuvos Respublikos BK 24 str. 1 d. įtvirtinta, kad bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 str. nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Lietuvos Respublikos BK 26 str. 1 d. numatyta, kad bendrininkai atsako tik už tas vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia. Bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Susitarimas gali būti sudaromas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje; jis gali būti išankstinis ar staiga kilęs, sudaromas žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais. Įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai yra išsamiai aptarę nusikalstamos veikos atlikimo detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-245/2006). Bendrininkavimas – tai bendra kelių asmenų veikla, todėl visos dėl veikos kilusios pasekmės inkriminuojamos kiekvienam iš bendrininkų nepriklausomai nuo kiekvieno iš jų vaidmens, veiksmų pobūdžio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartys Nr. 2K-235/2001, 2K-394/2008).

40Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad įvykio dieną A. P. išreiškė sumanymą kitiems nuteistiesiems apiplėšti parduotuvę, jis su savimi turėjo ginklą, paėmė kaukę ir rūbus, kurie vėliau buvo panaudoti darant nusikaltimą, kita vertus, tokie A. P. veiksmai neįrodo, kad tarp jo ir nuteistųjų nebuvo susitarimo padaryti plėšimą. Apeliantai ir A. P. atvažiavo prie UAB „T“ priklausančios parduotuvės Nr. ( - ), esančios ( - ) k., Trakų r. Pasak A. J. ir A. L., A. P. ir M. Š. nuėjo į šią parduotuvę apsipirkti. Tai, kad pastarieji nuėjo į parduotuvę turėdami tikslą ne tik apsipirkti, bet ir nustatyti, ar tikslinga būtų apiplėšti parduotuvę, patvirtina A. J. ir A. L. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, jog grįžęs iš parduotuvės A. P. nurodė A. J. persirengti bei eiti apiplėšti parduotuvę. Tokius nuteistųjų parodymus atitinka A. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jog A. P. su M. Š. parduotuvėje nupirko cigarečių ir sugrįžo į automobilį, grįžęs A. P. pasakė, kad parduotuvėje nėra žmonių ir liepė A. J. persirengti jo duotais drabužiais (t. 1, b.l. 147-148), taip pat A. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad grįžę iš parduotuvės A. P. ir M. Š. pasakė, jog parduotuvėje yra pinigų ir kad reikės A. J. eiti (t. 1, b.l. 97). A. J., būtent persirengęs A. P. duotais rūbais, užsimovęs kaukę bei panaudojęs pastarojo duotą ginklą, padarė plėšimą. Ši aplinkybė įrodo, kad A. J. pasinaudojant A. P. duotais daiktais, buvo palengvintos sąlygos padaryti plėšimą, taip pat apsunkinti savo identifikavimą. Tai rodo ir A. J. sutikimą su A. P. nurodytu apiplėšimo būdu. Šiuo atveju vertinant bendrininkavimo buvimą, neturi reikšmės tai, kad, pasak A. J. ir A. L., jie sužinojo apie A. P. išreikštą ketinimą apiplėšti parduotuvę tik šiam grįžus iš parduotuvės. Kaip minėta, susitarimas daryti nusikaltimą gali būti tiek išankstinis, tiek staiga kilęs. A. P. iš anksto paėmė ginklą, rūbus ir kaukę, nei vienas iš nuteistųjų neprieštaravo A. P. pasirinktam plėšimo padarymo būdui, o A. J. realizavo nusikalstamą sumanymą pasinaudodamas šiais daiktais. Todėl priešingai nei teigiama A. J. skunde, visiems nuteistiesiems pagrįstai buvo inkriminuoti kaltinime minimi daiktai.

41Nuteistasis A. J. tvirtina, kad jis padarė inkriminuotą nusikaltimą dėl A. P. panaudoto fizinės ir psichinės prievartos. Visų pirma pasakytina, kad nuteistasis proceso metu nebuvo nuoseklus dėl šios aplinkybės. A. J., ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis, pirminėje 2010-07-19 apklausoje apskritai nenurodė, kad A. P. naudojo prieš jį kokią nors fizinę ir psichinę prievartą (t. 1, b.l. 146-149). Jis neparodė to ir atliekant parodymų patikrinimą vietoje (t. 1, b.l. 156-166). Psichinės ir fizinės prievartos naudojimo A. J. atžvilgiu nenurodymas nuo pat proceso pradžios yra nelogiškas nuteistojo elgesys, kadangi ši aplinkybė turi reikšmės visapusiškai įvertinant nusikaltimo padarymo aplinkybes. Sprendžiant klausimą dėl A. J. kardomosios priemonės-suėmimo paskyrimo, pastarasis nurodė, kad jį privertė eiti į parduotuvę apiplėšti A. P., šis grasino pistoletu, paėmė jo dokumentus, taip pat mušė jį (t. 2, b.l. 152-153). A. J. 2010-08-06 pareiškime nurodė, kad A. P. grasino jam, trenkė kumščiu į kairį smilkinį, į pakaušį, taip pat sudavė du kumščius į kairį šoną. Po to jis dar iš kišenės ištraukė savo pneumatinį pistoletą, pridėjo pistoleto vamzdį A. J. prie kairės kojos kelio ir nuspaudė pistoleto gaiduką. Pasigirdo spragtelėjimas, tačiau šūvio nebuvo, nes, matyt, A. P. buvo išėmęs iš apkabos kulkas. Be to, pastarasis paėmė iš A. J. rankinę sakydamas, kad grąžins ją, kai šis grįš iš parduotuvės (t. 1, b.l. 177-178). Tokias aplinkybes nuteistasis iš esmės nurodė ir teisiamojo posėdžio metu (t. 6, b.l. 80-81). Kita vertus, akistatos tarp A. J. ir A. P. metu A. J. parodė, kad jis padarė nusikaltimą verčiamas ne A. P., o A. L. (t. 2, b.l. 11-12), kas visiškai neatitinka anksčiau aptartų A. J. nurodytų aplinkybių. Be to, A. L., ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis, pirminėje 2010-07-15 apklausoje taip pat nenurodė jokių aplinkybių, susijusių su A. P. psichinės ir fizinės prievartos panaudojimu A. J. atžvilgiu (t. 1, b.l. 95-98). Atkreiptinas dėmesys, kad A. L. buvo apklausiamas anksčiau nei A. J.. Konkrečių faktų dėl šių aplinkybių A. L. nenurodė ir 2010-11-19 papildomos apklausos metu parodydamas tik tai, kad A. P. liepė A. J. eiti apiplėšti parduotuvę, o pastarasis, žinodamas A. P. būdą, bijojo priešintis (t. 1, b.l. 140). A. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad A. P. grasino A. J., pastarajam atsisakius eiti į parduotuvę, A. P. šovė su šautuvu. Kita vertus, A. L. nenurodė, kad A. P. sudavė A. J. kokius nors smūgius (t. 6, b.l. 81-83). M. Š. proceso metu taip pat nepatvirtino, kad A. P. būtų naudojęs A. J. atžvilgiu kokią nors fizinę ar psichinę prievartą (t. 5, b.l. 56-57, t. 6, b.l. 83-84). Įvertinus visas aplinkybes, kritiškai vertintina A. J. iškelta versija dėl A. P. fizinės ir psichinės prievartos naudojimo jo atžvilgiu, kadangi ji nebuvo nuosekli viso proceso metu, jos nepatvirtina kitų nuteistųjų parodymai, kurie iš esmės neatitinka A. J. parodymų šioje dalyje. Be to, net ir pasitvirtinus tokiai versijai, šiuo atveju tai neturėtų jokios reikšmės A. J. veiksmų kvalifikavimui, nes pats nuteistasis patvirtino, kad jis, išlipęs iš automobilio, vienas nuėjo iki parduotuvės ir apiplėšė ją (t. 6, b.l. 80). Taigi, visą šį laiką A. J. nebuvo verčiamas atlikti neteisėtus veiksmus, jis galėjo pats savo valia nuspręsti nevykdyti A. P. reikalavimo, tačiau apeliantas pasielgė priešingai. Šiuo atveju akivaizdu, kad A. J. veiksmai parduotuvėje rodo jo kryptingą tyčią padaryti plėšimą. Be to, A. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad po padaryto plėšimo A. P. paėmė didžiąją dalį pagrobtų pinigų, o kiti pasidalino apie 60-70 Lt (t. 6, b.l. 81). Nors A. J. tvirtina, kad A. P. privertė jį daryti plėšimą, tačiau šis po padaryto nusikaltimo vis tiek paėmė dalį pagrobtų pinigų, kas, nenorėjus padaryti plėšimo, yra nelogiškas asmens elgesys. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, A. J. veiksmai darant plėšimą nelaikytini nei kaip jo atsakomybę šalinanti aplinkybė, nei kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 5 p.

42Priešingai nei teigia nuteistieji A. L. ir M. Š., baudžiamojoje byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog jie, veikdami kartu su A. P. ir A. J., padarė plėšimą. Kaip minėta, nuteistųjų A. J. ir A. L. parodymais yra nustatyta, jog prieš A. J. padarant UAB „T“ priklausančios parduotuvės plėšimą, M. Š. kartu su A. P. nuėjo į šią parduotuvę siekiant nustatyti, ar tikslinga apiplėšti parduotuvę. Šiuo atveju akivaizdu, kad M. Š. veiksmai padėjo apsispręsti bendrininkams daryti nusikaltimą būtent UAB „T“ priklausančioje parduotuvėje. Be to, M. Š. inkriminuotas kaltinimas, kad tuo metu, kai A. J. darė plėšimą, M. Š., likęs automobilyje, stebėjo aplinką. A. L. inkriminuotas kaltinimas, jog jis vairavo automobilį, kuriuo buvo atvažiuota prie minėtos parduotuvės, taip pat kad tuo metu, kai A. J. darė plėšimą, A. L., likęs automobilyje, stebėjo aplinką. Taigi, jiems inkriminuoti padėjėjų vaidmenys plėšimo nusikaltime. Pabrėžtina, kad A. L. ir M. Š., net ir žinodami apie nusikalstamą sumanymą, neatliko jokių aktyvių veiksmų, kuriais jie išreikštų atsisakymą nuo prisidėjimo prie nusikaltimo padarymo, t. y. M. Š. toliau kartu su kitais asmenimis automobiliu, vairuotu A. L., važiavo prie ežero ir antrą kartą į parduotuvę, kuri vėliau buvo apiplėšta, ir išvažiavo po apiplėšimo automobiliu, toliau vairuotu A. L.. Taigi, ir A. L., ir M. Š. savo veiksmais palengvino nusikalstamo sumanymo realizavimą. Kaip minėta, A. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad A. P. paėmė didžiąją dalį pagrobtų pinigų, o kiti pasidalino apie 60-70 Lt (t. 6, b.l. 81). Aplinkybę, kad pagrobti pinigai buvo pasidalinti tarp visų asmenų, A. J. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l. 148). M. Š. pats teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad jis gavo vieną „Tele 2“ kortelę (t. 6, b.l. 84), o A. L. parodė, kad jis gavo 10 telefonų sąskaitos papildymo kortelių (t. 6, b.l. 83). Plėšimo būdu pagrobto turto dalies paėmimas nedalyvavus darant šį nusikaltimą yra nelogiškas nuteistųjų elgesys. Be to, A. L. teisiamajame posėdyje parodė, jog po nusikaltimo padarymo A. P. įdėjo ginklą į plastmasinį maišelį ir kartu su M. Š. rankomis užkasė ginklą miškelyje (t. 6, b.l. 82). Tokią aplinkybę jis patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l. 98). Tai rodo, kad M. Š. savo veiksmais padėjo paslėpti nusikaltimo padarymo įrankį. Taigi, anksčiau aptartu elgesiu tiek A. L., tiek M. Š. pripažino save kaip plėšimo bendrininkai, t. y. kaip asmenys, prisidėję savo indėliu prie nusikaltimo padarymo.

43Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad visi bendrininkai atsako pagal tą patį Lietuvos Respublikos BK str., numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-468/2012, 2K-477/2012). Šiuo atveju nėra jokių abejonių, kad tiek A. L., tiek M. Š. turėjo tyčią bendrais savo veiksmais kartu su A. P. ir A. J. padaryti plėšimą. Lietuvos Respublikos BK 26 str. 1 d. įtvirtinta, kad bendrininkai atsako tik už tas vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčią. Taigi, dėl bendro dalyvavimo darant nusikalstamą veiką atsiradę padariniai yra bendri visiems bendrininkams ir nėra priskiriami ir išskaidomi atskiriems bendrininkams. dalyvaujančių nusikalstamos veikos padaryme, veiksmų bendrumo, kaip objektyviojo bendrininkavimo požymio, pasireiškimo formų yra kai be asmens ar asmenų, kurie tiesiogiai realizuoja nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, dalyvauja kiti asmenys, kurie neatlieka veikų, aprašytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje, bet atlieka kitokias veikas, kurios sąlygoja vykdytojo veikas ir susijusios priežastiniu ryšiu su vykdytojo nusikalstamomis veikomis ir (ar) kilusiais baudžiamajame įstatyme numatytais padariniais (sudėtinga bendrininkavimo forma) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K–577/2011, 2K-268/2012). A. L. ir M. Š. baudžiamajai atsakomybei neturi jokios reikšmės, kad jie patys nepadarė plėšimo, o tokį sumanymą realizavo kitas bendrininkas - A. J., nes visų nuteistųjų tyčia buvo nukreipta bendromis pastangomis padaryti tą patį nusikaltimą. Taigi, visi jie veikė kaip bendrininkai. Įvertinus visas aplinkybes, šiuo atveju nėra pagrindo priimti A. L. ir M. Š. atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį.

44A. L. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad A. P. buvo privertęs nuteistąjį vairuoti automobilį. A. L., ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis, pirminėje 2010-07-15 apklausoje nenurodė jokių aplinkybių, jog A. P. būtų vertęs nuteistąjį atlikti minėtą veiksmą (t. 1, b.l. 95-98). Jis neparodė to ir atliekant parodymų patikrinimą vietoje (t. 1, b.l. 102-113). Konkrečių faktų dėl automobilio vairavimo per prievartą A. L. nenurodė ir 2010-11-19 papildomos apklausos metu parodydamas tik tai, kad jis, žinodamas A. P. būdą, bijojo priešintis pastarajam (t. 1, b.l. 140). A. L. teisiamajame posėdyje jau parodė, kad A. P. grasino jam, kad jeigu šis pabėgs, bus blogai (t. 6, b.l. 82-83). Kita vertus, nei A. J., nei M. Š. neparodė, kad A. P. grasintų A. L. (t. 1, b.l. 146-149, t. 5, b.l. 56-57, t. 6, b.l. 80-81, 83-84). Įvertinus visas aplinkybes, kritiškai vertintina A. L. iškelta versija dėl A. P. vertimo jį vairuoti automobilį, nes ši versija nebuvo nuosekli viso proceso metu, jos nepatvirtina kitų nuteistųjų parodymai. Pastebėtina, A. L., nenorėdamas vairuoti automobilio, galėjo pasiūlyti tai daryti bet kuriam iš kitų kartu su juo važiavusių asmenų, tačiau jis to nedarė, kas taip pat leidžia abejoti iškeltos versijos tikrumu.

45Vertinant Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. numatyto plėšimo sudėties kvalifikuojančio požymio - šaunamojo ginklo panaudojimą - buvimą nuteistųjų veiksmuose visų pirma pasakytina, kad šioje baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais tiksliai nenustatyta, koks ginklas buvo panaudotas darant plėšimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad šaunamojo ginklo panaudojimas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. kaltininkui inkriminuojamas tik tada, kai: 1) plėšimo metu panaudotas ginklas yra priskirtas šaunamųjų ginklų kategorijai ir yra tinkamas naudoti pagal paskirtį; 2) šaunamasis ginklas nusikaltimo metu panaudojamas kaip fizinio ar psichinio smurto priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-172/2006, 2K-164/2007, 2K-254/2008, 2K-405/2009). A. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ginklas buvo užtaisomas švininiais šratais (t. 6, b.l. 81). Ikiteisminio tyrimo metu A. J. taip pat parodė, kad matė, jog A. P. turėjo pistoletą, kuris šaudė švino kulkomis (t. 1, b.l. 148). A. L. parodė, kad A. P. turėjo pneumatinį šautuvą, užtaisomą švino šratais, šaudė į skardinę ir automobilio dureles iš arti. Nežino, ar pataikė į skardinę, automobilyje po šūvio neliko žymių. Atsakydamas į gynėjo R. Lideikos klausimą, jis papildė, kad nežino, ar ginklas buvo pistoletas ar šautuvas, nes neatskiria jų (t. 6, b.l. 82-83). A. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. P. turėjo revolverį (t. 1, b.l. 97, 140, t. 3, b.l. 5-6), kita vertus, kaip minėta, A. L. teisiamojo posėdžio metu pakeitė savo parodymus, be to, A. L. davė minėtus parodymus ikiteisminio tyrimo metu tik apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Įvertinus tokias aplinkybes, negalima pripažinti A. L. tokių parodymų kaip įrodymu Lietuvos Respublikos BPK 20 str. prasme. M. Š. nurodė, kad jis laikė rankose ginklą, abejoja, ar tai buvo kovinis ginklas (t. 6, b.l. 84). Nukentėjusioji Z. C. ir liudytoja S. P., buvusios parduotuvėje plėšimo metu, teisiamajame posėdyje taip pat neparodė kokių nors išskirtinių A. J. turėto ginklo požymių nurodydamos, jog šis turėjo pistoletą (t. 6, b.l. 84-85). Analogiškus parodymus jos davė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b.l. 20-24, 26-27). Atkreiptinas dėmesys, kad atliekant ikiteisminį tyrimą, nebuvo rastas ginklas, kuriuo buvo padarytas plėšimas, taip pat šovinių tūtelės, kai buvo šaudoma prie ežero, dėl ko negalima tiksliai nustatyti ginklo rūšies, jo konstrukcijos ypatumų, panaudojimo savybių, kas neleidžia vienareikšmiškai spręsti, kad ginklas buvo šaunamasis. Be to, nuteistiesiems pareikštas kaltinamas dėl darant plėšimą turėto ir panaudoto konkretaus šaunamojo ginklo - pneumatinio pistoleto. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2007-12-04 įstatymo redakcija Nr. X-1348) 2 str. 2 d. įtvirtinta, kad šaunamasis ginklas - įrenginys ar daiktas, sukonstruotas ar pritaikytas kaip ginklas, iš kurio sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėga gali būti paleisti kulkos, sviediniai arba kenksmingos, dirginančiosios medžiagos mechaniškai, termiškai, chemiškai ar kitaip taikiniui per atstumą paveikti arba duotas garso ar šviesos signalas. Šaunamaisiais ginklais šiame įstatyme laikomos ir pagrindinės šaunamųjų ginklų dalys. Pagal šio įstatymo 2 str. 12 p., pneumatinis ginklas – nešaunamasis ginklas, iš kurio paleidžiamos kulkos ar kitokio sviedinio kryptingas judėjimas atsiranda dėl suspausto oro ar kitų dujų jėgos. Taigi, Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas apskritai nepriskiria pneumatinių ginklų prie šaunamųjų ginklų. Kitos rūšies ginklo disponavimu apeliantai nebuvo kaltinami. Įvertinus visas aplinkybes, darytina išvada, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog šis nusikaltimas buvo padarytas panaudojus šaunamąjį ginklą. Remiantis principu, kad visos baudžiamojoje byloje nepašalintos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai, A. J., A. L. ir M. Š. iš kaltinimo šalintina aplinkybė dėl šaunamojo ginklo panaudojimo darant plėšimą ir nustatytina, kad nuteistieji padarė plėšimą panaudodami nešaunamąjį ginklą.

46A. J., A. L. ir M. Š. taip pat inkriminuotas kitas Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. numatytos nusikaltimo sudėties kvalifikuojantis požymis - plėšimo padarymas organizuotoje grupėje. Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d. nustatyta, kad organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, į kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-257/2011, 2K-403/2011, 2K-275/2012, 2K-453/2012). Vertinant organizuotos grupę ir bendrininkų grupę skiriasi organizuotumo lygis. Organizuotoje grupėje organizuotumo lygis yra aukštesnis nei bendrininkų grupėje. Vienas iš organizuotą grupę apibrėžiančių požymių yra išankstinis bendrininkų susitarimas daryti nusikalstamą veiką, t. y. kuomet organizuotos grupės nariai iš anksto aptaria nusikalstamos veikos planą, numato įvykdymo mechanizmą, pasiskirsto užduotis, susitaria dėl nusikaltimo padarymo būdo, vietos ir laiko. Šios aplinkybės daro įtaką glaudžių, besitęsiančių ryšių atsiradimą, suformuoja suvokimą apie priklausymą tokiai grupei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-254/2008).

47Skundžiamu nuosprendžiu konstatuota, kad 2010-06-21 dieną A. P. subūrus organizuotą grupę su A. L., M. Š. ir A. J., siekiant padaryti sunkų nusikaltimą - plėšimą, pagal iš anksto suderintą planą dėl veikos padarymo būdo, vietos, pasidalinę vaidmenimis bei iš anksto turėdami šaunamąjį ginklą - pneumatinį pistoletą, pasigaminę nusikalstamos veikos priemonę – veido kaukę, paėmę drabužius persirengti, kad niekas neatpažintų, 2010-06-22, laikotarpyje nuo 11 val. iki 12 val., automobiliu „Audi 100“ atvažiavo prie UAB „T“ priklausančios parduotuvės Nr. ( - ), esančios ( - ) k., Trakų r., po ko nuteistieji atliko skundžiamame nuosprendyje nurodytus konkrečius veiksmus. Pirmosios instancijos teismas deklaratyviai, neišdėstęs pakankamai motyvų padarė tokią išvadą.

48Visų pirma pasakytina, kad baudžiamojoje byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog nuteistieji kartu su A. P. jau 2010-06-21 buvo nusprendę padaryti sunkų nusikaltimą - plėšimą. A. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis minėtą dieną susitiko su A. L. dėl skolos grąžinimo. Pastarasis atvažiavo kartu su A. P. ir M. Š.. Tada jie kartu važinėjo visą 2010-06-21 dieną ir naktį po skirtingas vietoves (t. 6, b.l. 80). Analogiškus parodymus davė A. L. ir M. Š. (t. 6, b.l. 81-84). Taigi, nei vienas iš nuteistųjų konkrečiai nenurodė dėl ketinimo padaryti plėšimą iškėlimo jau 2010-06-21. Atkreiptinas dėmesys, kad A. J. ir A. L. parodymais nustatyta, jog A. P. paėmė maišą su drabužiais, taip pat kaukę, jie pamatė, jog A. P. turėjo su savimi ginklą, tik 2010-06-22 ryte, po pastarojo apsilankymo savo namuose. Tik po to A. P. nurodė važiuoti prie UAB „T“ priklausančios parduotuvės Nr. ( - ), esančios ( - ) k., Trakų r. Tai vienareikšmiškai patvirtina, kad ketinimas padaryti plėšimą minėtoje parduotuvėje persirengus kitais rūbais, užsimovus kaukę ir panaudojus ginklą nebuvo susiformavęs dar 2010-06-21. Nuteistieji, siekdami realizuoti nusikalstamą sumanymą, buvo pasiskirstę vaidmenimis, t. y. M. Š. kartu su A. P. nuėjo į parduotuvę siekiant nustatyti, ar tikslinga apiplėšti parduotuvę, vėliau A. J., persirengęs A. P. duotais rūbais, apsimovęs kaukę ir turėdamas ginklą, apiplėšė parduotuvę, tuo metu M. Š., A. L. ir A. P., būdami automobilyje, stebėjo aplinką, o A. J. įvykdžius nusikalstamą ketinimą, A. L. vairuojamu automobiliu nuteistieji išvažiavo iš įvykio vietos. Kita vertus, baudžiamojoje byloje nenustatyta, kad tarp nuteistųjų buvo susiformavę besitęsiantys, ilgalaikiai ryšiai. Priešingai, apeliantai iki nusikaltimo padarymo kartu bendravo pakankamai trumpą laiko tarpą, kai kurie iš jų tarpusavyje buvo mažai pažįstami. Pasirengti nusikalstamo sumanymo realizavimui nereikėjo atlikti kokius nors sudėtingesnius veiksmus ar kurti detalų nusikaltimo padarymo planą. Tai rodo, kad tarp nuteistųjų organizuotumas nebuvo pakankamai aukšto lygio. Vien nusikalstamo sumanymo padaryti sunkų nusikaltimą - plėšimą, vaidmenų pasidalijimo tarp nuteistųjų šiuo atveju nepakanka konstatuoti, jog A. J., A. L. ir M. Š., veikdami kartu su A. P., padarė plėšimą organizuotoje grupėje. Atsižvelgiant į tai, nuteistiesiems iš kaltinimo šalintinas Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. numatytos nusikaltimo sudėties kvalifikuojantis požymis - plėšimo padarymas organizuotoje grupėje. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog nuteistieji padarė plėšimą organizuotoje grupėje, taip pat pripažino jų atsakomybę sunkinančią aplinkybę tai, kad jie padarė nusikaltimą organizuotoje grupėje (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 2 d.). Pastaroji išvada apskritai negalėjo būti daroma, nes Lietuvos Respublikos BK 60 str. 2 d. įtvirtinta, jog skirdamas bausmę, teismas neatsižvelgia į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri įstatyme numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis.

49Apibendrinant anksčiau aptartus įrodymus ir jais nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad A. J., A. L. ir M. Š., veikdami kartu su A. P., turėdami nešaunamąjį ginklą - pneumatinį pistoletą, veido kaukę, drabužius persirengti, kad niekas neatpažintų, 2010-06-22, laikotarpyje nuo 11 val. iki 12 val., automobiliu „Audi 100“, v/n ( - ), priklausančiu M. D., vairuojamu A. L., atvažiavo prie UAB „T“ priklausančios parduotuvės Nr. ( - ), esančios ( - ) k., Trakų r., A. L. ir A. J. likus automobilyje, A. P. su M. Š. užėjus į parduotuvę išsiaiškinti, ar kasoje yra pinigų, tuo tikslu nusipirkę prekių už nedidelę pinigų sumą ir taip nustatę, jog kasoje yra pinigų, grįžo prie automobilio. Apie 13.09 val. A. L., A. P. ir M. Š. likus automobilyje stebėti aplinką, A. J., paėmęs asmens, kurio atžvilgiu teisminis tyrimas išskirtas, duotą pneumatinį pistoletą ir užsidėjęs A. P. duotą kaukę bei apsivilkęs jo duotais drabužiais, užėjo į parduotuvės patalpas ir grasindamas ginklu, t. y. nukreipęs pneumatinį pistoletą į pardavėją Z. C., pareikalavo atidaryti kasos aparato stalčių. Nukentėjusiajai atidarius stalčių, iš jo pagrobė 1 946, 23 Lt pinigais; 34 vnt. telefonų sąskaitos papildymo kortelių „Tele 2 pildyk 10 Lt“, už 264,86 Lt; 10 vnt. telefonų sąskaitos papildymo kortelių „Tele 2 pildyk 20 Lt“, už 155,70 Lt; 28 vnt. telefonų sąskaitos papildymų kortelių „Omnitel Extra 10 Lt“, už 155,80 Lt; 13 vnt. telefonų sąskaitos papildymų kortelių „Omnitel Extra 20 Lt“, už 202,77 Lt, tokiu būdu padarė plėšimą ir bendromis pastangomis pagrobė 3 026,23 Lt UAB „T“ priklausantį turtą.

50Kadangi A. J. realizavo plėšimo objektyviuosius požymius, jo nusikalstami veiksmai perkvalifikuotini iš Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. į Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. Kadangi A. L. ir M. Š. nerealizavo plėšimo objektyviųjų požymių ar jų dalies, tačiau jie savo bendrais veiksmais prisidėjo prie nusikalstamo ketinimo padaryti plėšimą tinkamo realizavimo, A. L. ir M. Š. nusikalstami veiksmai perkvalifikuotini iš Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. į Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 180 str. 2 d. Nuteistųjų nusikalstamų veiksmų perkvalifikavimas pagal kitą baudžiamojo įstatymo straipsnį nelaikytinas jų teisės į gynybą pažeidimu, kadangi jų nusikalstami veiksmai buvo perkvalifikuotini pagal švelnesnį baudžiamąjį įstatymą nei jie buvo kaltinami. Tai atitinka Lietuvos Respublikos BPK 256 str. nuostatas.

51Perkvalifikavus A. J., A. L. ir M. Š. veiksmus pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, iš naujo spręstinas klausimas dėl jiems skirtinų bausmių.

52Skirdama bausmes, teisėjų kolegija atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininkų asmenybes, asmenų kaltininkų asmenybes, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d.), taip pat į Lietuvos Respublikos BK 55 str. ir 61 str. nuostatas.

53A. J. atsakomybę lengvina tos aplinkybės, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.), taip pat kad jis savo noru atlygino nusikaltimu padarytą turtinę žalą (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 3 p.).

54A. L. atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.).

55M. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

56A. J., A. L. ir M. Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d.

57Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BK 54, 58 ir 61 str. nuostatomis, daro išvadą, kad įstatymo nustatytus bausmės tikslus galima pasiekti A. J., A. L. ir M. Š. už nusikaltimą paskyrus laisvės atėmimo bausmes, mažesnes nei Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. sankcijoje įtvirtintas šios bausmės vidurkis.

58Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d. nustatyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis nustatyta, kad A. L. Trakų rajono apylinkės teismo 2011-05-16 nuosprendžiu buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., 2 d. ir 4 d. paskiriant jam galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimo bausmę 3 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., bausmės vykdymas A. L. atidėtas 2 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Taigi, iki minėto nuosprendžio priėmimo A. L. padarė šioje byloje įrodytą nusikaltimą. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 ir 9 d., A. L. skirtina galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė prie Trakų rajono apylinkės teismo 2011-05-16 nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. Priešingai nei teigia A. L. gynėjas, toks A. L. paskirtų bausmių bendrinimas atitinka baudžiamojo įstatymo nuostatas.

59Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.,

Nutarė

60Nuteistojo A. J., nuteistojo A. L. ir jo gynėjo Dmitrijaus Fomkin, taip pat nuteistojo M. Š. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

611, 4 ir Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu A. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir A. L. paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams .

62A. L. į paskirtos bausmės laiką įskaičiuoti bausmės laiką, atliktą pagal Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 16 d. nuosprendį.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. A. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. laisvės atėmimu 3... 3. A. J. į paskirtos bausmės laiką įskaitytas jo laikiname sulaikyme ir... 4. A. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. laisvės atėmimu 3... 5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d., prie Trakų... 6. A. L. į paskirtos bausmės laiką įskaitytas pagal Trakų rajono apylinkės... 7. M. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. laisvės atėmimu... 8. M. Š. į paskirtos bausmės laiką įskaitytas jo laikiname sulaikyme ir... 9. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 10. A. J., A. L. (buv. A. S.) ir M. Š. nuteisti pagal Lietuvos Respublikos BK 180... 11. Nuteistasis A. J. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Trakų rajono apylinkės... 12. Nurodo, kad teismas neišdėstė motyvų, kodėl pripažino pneumatinį... 13. Teismas nenurodė, kuriais įrodymais jis grindžia išvadą, kad A. P.... 14. Teismas bandė pagrįsti organizuotos grupės buvimą prieštaringais motyvais... 15. Pasak apelianto, A. P. pradėjo aiškinti apie sumąstytą nusikaltimą tik... 16. Teismo argumentas, kad nei A. J., nei A. L. ikiteisminio tyrimo metu pirminių... 17. Teismas neteisingai atribojo ir atribodamas neišdėstė aiškių motyvų dėl... 18. Pasak nuteistojo, jis buvo du kartus nuteistas už tą patį, t. y. vieną... 19. Teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės,... 20. Nuteistasis A. L. apeliaciniame skunde prašo iš naujo išnagrinėti... 21. Nurodo, kad teismas neatidžiai išnagrinėjo bylą, nes nėra pakankamai... 22. Nuteistojo A. L. gynėjas advokatas D. Fomkin apeliaciniame skunde prašo... 23. Nurodo, kad byloje nėra nustatyta, koks ginklas buvo panaudotas darant... 24. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje nėra įrodyta, jog A. L. padarė... 25. Pasak D. Fomkin, teismas, paskirdamas jo ginamajam bausmę, netinkamai... 26. Nuteistasis M. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Trakų rajono... 27. Nurodo, kad teismas nuosprendyje nepateikė motyvų, kuo remiantis buvo... 28. Viso baudžiamojo proceso metu nei vienas iš nuteistųjų, taip pat liudytojai... 29. Pasak apelianto, teismas, kvalifikuodamas jo veiksmus pagal Lietuvos... 30. Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus... 31. Nuteistojo A. J., nuteistojo A. L. ir jo gynėjo, taip pat nuteistojo M. Š.... 32. A. J., A. L. (buv. A. S.) ir M. Š. nuteisti pagal Lietuvos Respublikos BK 180... 33. Tiek nuteistieji A. J. ir M. Š., tiek nuteistojo A. L. gynėjas nesutinka su... 34. Nuteistasis A. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis 2010-06-21... 35. Nuteistasis A. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis 2010-06-21 vakare... 36. Nuteistasis M. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad A. P. paskambino... 37. Nukentėjusioji Z. C. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną... 38. Liudytoja S. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad perkant parduotuvėje... 39. Įvertinus minėtus įrodymus, nėra jokių abejonių, kad A. J., A. L. ir M.... 40. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad įvykio dieną A. P. išreiškė sumanymą... 41. Nuteistasis A. J. tvirtina, kad jis padarė inkriminuotą nusikaltimą dėl A.... 42. Priešingai nei teigia nuteistieji A. L. ir M. Š., baudžiamojoje byloje yra... 43. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad visi bendrininkai atsako pagal tą... 44. A. L. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad A. P. buvo privertęs... 45. Vertinant Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. numatyto plėšimo sudėties... 46. A. J., A. L. ir M. Š. taip pat inkriminuotas kitas Lietuvos Respublikos BK 180... 47. Skundžiamu nuosprendžiu konstatuota, kad 2010-06-21 dieną A. P. subūrus... 48. Visų pirma pasakytina, kad baudžiamojoje byloje nesurinkta pakankamai... 49. Apibendrinant anksčiau aptartus įrodymus ir jais nustatytas aplinkybes,... 50. Kadangi A. J. realizavo plėšimo objektyviuosius požymius, jo nusikalstami... 51. Perkvalifikavus A. J., A. L. ir M. Š. veiksmus pagal kitą baudžiamąjį... 52. Skirdama bausmes, teisėjų kolegija atsižvelgia į padarytos nusikalstamos... 53. A. J. atsakomybę lengvina tos aplinkybės, kad jis prisipažino padaręs... 54. A. L. atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs... 55. M. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.... 56. A. J., A. L. ir M. Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.... 57. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą,... 58. Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d. nustatyta, kad pagal šio straipsnio... 59. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p.,... 60. Nuteistojo A. J., nuteistojo A. L. ir jo gynėjo Dmitrijaus Fomkin, taip pat... 61. 1, 4 ir Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu... 62. A. L. į paskirtos bausmės laiką įskaičiuoti bausmės laiką, atliktą...