Byla 1A-9/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aloyzo Kruopio,

2teisėjų: Reginos Gaudutienės, Svajūno Knizlerio,

3sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, Audronei Rasiulienei,

4dalyvaujant prokurorėms Daivai Skorupskaitei - Lisauskienei, Sigutei Malinauskienei,

5nuteistojo T. K. gynėjui advokatui Mariui Liatukui,

6nuteistosios UAB „X“ atstovams Kęstučiui Švirinui, Mariui Endzinui,

7specialistui Juozui Gavėnui,

8teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. K. (T. K.) ir jo gynėjo advokato Mariaus Liatuko bei nuteistosios UAB „X“ atstovo advokato Kęstučio Švirino apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 17 d. nuosprendžio, kuriuo T. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal:

  • Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 183straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimo bausme 2 metams;
  • Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija; už dokumentų klastojimą 2001m. birželio – 2004 m. gegužės mėnesių laikotarpiu) - laisvės atėmimo bausme 3 mėnesiams.
  • Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl 80874,41Lt grąžintino PVM) – laisvės atėmimo bausme 1 metams;
  • Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija; už dokumentų klastojimą 2001 m. liepos – 2004 m. gegužės mėnesių laikotarpiu) – laisvės atėmimo bausme 3 mėnesiams;
  • Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį (už 60999,38 Lt pelno mokesčio sumokėjimo panaikinimą) – laisvės atėmimu 1 metams;
  • pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija; už dokumentų klastojimą 2003 m. sausio – 2005 m. rugpjūčio mėnesių laikotarpiu) – laisvės atėmimo bausme 3 mėnesiams;
  • pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausme 3 mėnesiams.

9Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija; už dokumentų klastojimą 2001m. birželio – 2004m. gegužės mėnesių laikotarpiu) subendrintos ir nustatyta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

10Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl 80874,41 Lt grąžintino PVM) ir 300 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija; už dokumentų klastojimą 2001 m. liepos – 2004 m. gegužės mėnesių laikotarpiu) subendrintos ir nustatyta subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

11Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos BK 182straipsnio 2 dalį (už 60999,38Lt pelno mokesčio sumokėjimo panaikinimą) ir 300 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija; už dokumentų klastojimą 2003 m. sausio – 2005 m. rugpjūčio mėnesių laikotarpiu) subendrintos ir nustatyta subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

12Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63straipsnio 4 dalimi, šios bausmės, subendrintos apėmimo būdu, sudėtos su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos 222 straipsnio 1 dalį, ir nustatyta galutinė subendrinta 2 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

13Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi, iš T. K. konfiskuota turto už 530176 Lt ir 49 ct.

14UAB „X“ pripažinta kalta ir nuteista pagal:

  • Lietuvos respublikos BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (už 80874,41 Lt grąžintino PVM) – 300 MGL (37500 Lt) dydžio bauda;
  • Lietuvos Respublikos BK 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) – 50 MGL (6250 Lt) dydžio bauda;
  • Lietuvos Respublikos BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (už 60 999,38 Lt pelno mokesčio) – 300 MGL (37500 Lt) dydžio bauda;
  • Lietuvos Respublikos BK 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) – 50 MGL (6250 Lt) dydžio bauda;
  • Lietuvos Respublikos BK 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį – 80 MGL (10 000 Lt) dydžio bauda.

15Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (už 80874,41 Lt grąžintino PVM) bei 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) subendrintos ir nustatyta subendrinta 300 MGL (37500 Lt) dydžio baudą.

16Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (už 60999,38 Lt pelno mokesčio) bei 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) subendrintos, ir nustatyta subendrinta 300 MGL (37500 Lt) dydžio bauda.

17Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 4 dalimi, šios bausmės, subendrintos apėmimo būdu, sudėtos su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos 222 straipsnio 1 dalį, ir nustatyta galutinė subendrinta 350 MGL (43750 Lt) dydžio bauda.

18Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

19T. K. nuteistas už tai, kad iš A. K. už nenustatyto dydžio piniginį atlygį įsigijo pastarojo ir R. A. suklastotus dokumentus: A. K. firmos „A“ 2001-06-18 PVM sąskaitą - faktūrą, serija GDB Nr. 2914490, 2001-11-06 PVM sąskaitą - faktūrą, serija GDB Nr. 2914453, 2001-11-19 PVM sąskaitą - faktūrą, serija GDB Nr. 2914457, 2002-01-08 PVM sąskaitą - faktūrą, serija GDB Nr. 2914475, 2002-02-01 PVM sąskaitą - faktūrą, serija GDB Nr. 5475937, 2002-09-16 PVM sąskaitą - faktūrą, serija GDB Nr. 3290788, prie jos pridedamus kasos pajamų orderius serija LAC Nr. 3936374, serija LAC Nr. 3936375, serija LAC Nr. 3936376, 2003-04-25 PVM sąskaitą - faktūrą, serija GDB Nr. 3290850, prie jos pridedamus kasos pajamų orderius serija LAD Nr.5857868, serija LAD Nr.5857869, UAB „E“ 2003-07-03 PVM sąskaitą - faktūrą, serija LEB Nr. 1200556, 2003-07-28 PVM sąskaitą - faktūrą, serija LEB Nr. 1200551, UAB „L“ 2003-11-13 PVM sąskaitą - faktūrą, serija LEB Nr. 5697344, 2003-11-05 PVM sąskaitą - faktūrą, serija LEB Nr. 5697337, 2003-12-02 PVM sąskaitą - faktūrą, serija LEB Nr. 5697356, 2003-12-08 PVM sąskaitą faktūrą, serija LEB Nr. 5697357 2003-12-16 PVM sąskaitą - faktūrą, serija LEB Nr. 8763931, UAB „Investicijų analizės biuras“ 2004-01-23 PVM sąskaitą - faktūrą, serija LEB Nr. 5528009, UAB „T“ 2004-03-19 PVM sąskaitą - faktūrą, serija LEC Nr. 2790301, 2004-03-31 PVM sąskaitą - faktūrą, serija LEC Nr. 2790311, 2004-04-23 PVM sąskaitą - faktūrą, serija LEC Nr. 2790319, 2004-04-19 PVM sąskaitą - faktūrą, serija LEC Nr. 2790309, kuriuose buvo nurodyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad A. K. firmos „A“, UAB „E“, UAB „L“, UAB „I“, UAB „T“ tariamai pardavė, o UAB „X“ tariamai nupirko prekių už 530 176,49 Lt, ir perdavė šiuos suklastotus dokumentus UAB „X“ vyr. finansininkei E. T., nurodydamas pagal juos mokėjimo pavedimais atsiskaityti su A. K. firmos „A“, UAB „E“, UAB „L“, UAB „I“, UAB „T“ ir įforminti grynųjų pinigų, tariamai skirtų atsiskaitymui su A. K. firmos „A“, išmokėjimą iš UAB „X“ kasos bei pateikti šiuos dokumentus UAB „X“ apskaitą tvarkančių UAB „Provisus“ bei UAB „Propulsa“ finansininkams, kad šie įtrauktų į UAB „X“ buhalterinę apskaitą. E. T., nežinodama, kad jai pateikti dokumentai yra suklastoti ir realiai tarp A. K. firmos „A“, UAB „E“, UAB „L“, UAB „I“, UAB „T“ ir UAB „X“ jokių sandorių nėra įvykę, UAB „X“ patalpose, esančiose Vilniuje, ( - ), 2002m. rugsėjo mėnesio laikotarpiu, nenustatytu laiku, kasos išlaidų orderiais Nr.LO261, Nr.LO262, Nr.LO263 įformino 28 206,72 Lt išmokėjimą iš UAB „X“ kasos; 2003m. balandžio mėnesio laikotarpiu, nenustatytu laiku, avansine apyskaita Nr.A0306T įformino 19 602,16 Lt išmokėjimą iš UAB „X“ kasos; iš viso kasos išlaidų orderiais ir avansine apyskaita įformino 47 808,88 Lt išmokėjimą iš UAB „X“ kasos, tariamai skirtų atsiskaitymui grynais pinigais su A. K. firmos„A“, kuriuos minėtų kasos išlaidų orderių ir avansinės apyskaitos pagrindu iš UAB „X“ kasos 2002 m. rugsėjo ir 2003 m. balandžio mėnesių laikotarpiu nenustatytu laiku T. K. išsimokėjo grynaisiais pinigais. T. K. nurodymu UAB „X“ vyr. finansininkė E. T. atsiskaitymui už tariamai iš A. K. firmos„A“ pirktas prekes iš UAB „X“ bankinės sąskaitos Nr. 980021304, esančios AB Lietuvos taupomajame banke mokėjimo pavedimais į A. K. firmos „A“ bankinę sąskaitą Nr. 607021108, esančią tame pačiame banke, pervedė: 2001m. birželio 18d. - 18 290,00 Lt; 2001m. liepos 19d. - 15 868,05 Lt; 2002m. sausio 8d. - 16 156,56 Lt; 2002m. vasario 6d. iš UAB „X“ bankinės sąskaitos Nr. 10000560534, esančios AB „Hansa-LTB“ banke, mokėjimo pavedimu Nr.17 į A. K. firmos „A“ bankinę sąskaitą Nr. 10468605, esančią AB „Snoras“ pervedė 16 062,75 Lt; 2002m. vasario 19d. - 14 443,20 Lt; 2003m. liepos 15d. kaip atsiskaitymą už tariamai iš UAB „E“ pirktas prekes iš UAB „X“ bankinės sąskaitos Nr. 22467346, esančios AB „Parex bankas“ į UAB „E“ bankinę sąskaitą Nr.20467874, esančią AB „Snoras“ pervedė 20 266,50 Lt; 2003m. liepos 30d. - 18 924,25 Lt; 2003m. lapkričio 6d., nenustatytu laiku, kaip atsiskaitymą už tariamai iš UAB „L“ pirktas prekes iš UAB „X“ bankinės sąskaitos Nr. 22467346, esančios AB „Parex bankas“ į UAB „L“ bankinę sąskaitą Nr. 22467186, esančią AB banke „Snoras“ pervedė 30 734,28 Lt; 2003m. lapkričio 17d. - 16 623,84 Lt; 2003m. gruodžio 3d. - 39 850,49 Lt; 2003m. gruodžio 11d. - 39 059,18 Lt; 2003m. gruodžio18d. - 42 097,68 Lt; 2004m. vasario 11d. nenustatytu laiku, kaip atsiskaitymą už tariamai iš UAB „I“ pirktas prekes, iš UAB „X“ bankinės sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB „Parex bankas“, į UAB „I“ bankinę sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB bankas „Snoras“,pervedė 39 571,54 Lt; 2004m. kovo 24d., nenustatytu laiku, kaip atsiskaitymą už tariamai iš UAB „T“ pirktas prekes, iš UAB „X“ bankinės sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB „Parex bankas“, į UAB „T“ bankinę Nr. ( - ), esančią AB bankas „Snoras“, pervedė 40 258,30 Lt; 2004m. kovo 31d. - 40 587,99 Lt; 2004m. balandžio 21d. - 35 000,00 Lt; 2004m. balandžio 22d. - 1 786,50 Lt; 2004m. gegužės 6d. - 36 786,50 Lt; iš viso į A. K. firmos „A“, UAB„E“, „L“, „I“ ir „T“ bankines sąskaitas pervedė 482 367,61 Lt, kuriuos A. K. ir R. A. 2001 m. birželio – 2004 m. gegužės mėnesių laikotarpiu bankomatuose paėmė grynaisiais pinigais ir Vilniaus mieste, nenustatytu laiku A. K. betarpiškai arba per R. A. perdavė T. K., dalį pasilikdami už suklastotų dokumentų išrašymą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, T. K. iš UAB „X“ kasos išsimokėtus 47 808,88 Lt ir iš A. K. 482 367,61 Lt UAB „X“ priklausančius pinigus –iš viso 530 176,49 Lt panaudojo asmeniniams poreikiams tenkinti. Šiais veiksmais T. K. padedamas A. K., o nuo 2004 m. – ir pastarojo suburtos bei vadovaujamos organizuotos grupės nariui R. A., pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „X“ priklausantį turtą - 530 176,49 Lt.

20Be to, T. K. nuteistas už tai, kad A. K. įrašius ir kompiuterinės technikos pagalba atspausdinus į A. K. firmos „A“ 2001-06-18 PVM sąskaitą - faktūrą, serija GDB Nr. 2914490, 2001-11-06 PVM sąskaitą - faktūrą, serija GDB Nr. 2914453, 2001-11-19 PVM sąskaitą - faktūrą, serija GDB Nr. 2914457, 2002-01-08 PVM sąskaitą - faktūrą, serija GDB Nr. 2914475, 2002-02-01 PVM sąskaitą - faktūrą, serija GDB Nr. 5475937, 2002-09-16 PVM sąskaitą- faktūrą, serija GDB Nr. 3290788, prie jų pridedamus kasos pajamų orderius serija LAC Nr. 3936374, serija LAC Nr. 3936375, serija LAC Nr. 3936376, 2003-04-25 PVM sąskaitą - faktūrą, serija GDB Nr. 3290850, prie jos pridedamus kasos pajamų orderius serija LAD Nr.5857868, serija LAD Nr.5857869, UAB „E“ 2003-07-03 PVM sąskaitą - faktūrą, serija LEB Nr. 1200556, 2003-07-28 PVM sąskaitą - faktūrą, serija LEB Nr. 1200551, UAB „L“ 2003-11-13 PVM sąskaitą - faktūrą, serija LEB Nr. 5697344, 2003-11-05 PVM sąskaitą - faktūrą, serija LEB Nr. 5697337, 2003-12-02 PVM sąskaitą - faktūrą, serija LEB Nr. 5697356, 2003-12-08 PVM sąskaitą - faktūrą, serija LEB Nr. 5697357 2003-12-16 PVM sąskaitą - faktūrą, serija LEB Nr. 8763931, UAB „I“ 2004-01-23 PVM sąskaitą - faktūrą, serija LEB Nr. 5528009, UAB „T“ 2004-03-19 PVM sąskaitą - faktūrą, serija LEC Nr. 2790301, 2004-03-31 PVM sąskaitą - faktūrą, serija LEC Nr. 2790311, 2004-04-23 PVM sąskaitą - faktūrą, serija LEC Nr. 2790319, 2004-04-19 PVM sąskaitą - faktūrą, serija LEC Nr. 2790309, žinomai melagingus duomenis apie tai, kad minėtos įmonės pardavė UAB „X“ prekių už 530 176,49 Lt, tame tarpe 80 874,41 Lt PVM, ir parašais patvirtinus A. K. firmos„A“ dokumentus, A. K. nurodymu A. B., kaip UAB „E“ direktoriui ir UAB „L“ komercijos direktoriui, R. A., kaip UAB „I“ direktoriui, T. D. ir V. J., kaip UAB „T“ direktoriams patvirtinus parašais melagingus duomenis, įrašytus į UAB „E“, UAB „L“, UAB „I“, UAB „T“ PVM sąskaitas - faktūras, A. K. minėtus suklastotus dokumentus perdavė T. K., kuris, žinodamas, kad pagal pateiktas PVM sąskaitas - faktūras ir atsiskaitymo dokumentus sandoriai ir atsiskaitymas tarp A. K. firmos „A“ ir UAB „E“, „L“, „I“ „T“ bei „X“ nėra įvykę, pasirašė UAB „E“ PVM sąskaitas - faktūras, serija LEB Nr. 1200556, serija LEB Nr. 1200551, UAB „L“ PVM sąskaitą - faktūrą, serija LEB Nr. 5697356 ir 2001 m. birželio - 2004 m. gegužės mėnesių laikotarpiu, nenustatytu laiku, perdavė minėtus suklastotus dokumentus UAB „X“ vyr. finansininkei E. T. bei nurodė juos pasirašius pateikti UAB „X“ buhalterinę apskaitą tvarkančių įmonių UAB „Provisus“ bei UAB „P“ finansininkams, kad šie įtrauktų į UAB „X“ buhalterinę apskaitą išskirtas PVM sąskaitose - faktūrose PVM sumas į PVM deklaracijas, kaip pirkimo PVM. E. T., nežinodama, kad pagal T. K. pateiktas PVM sąskaitas - faktūras ir atsiskaitymo dokumentus sandoriai ir atsiskaitymas tarp A. K. firmos „A“, „E“, „L“, „I“, „T“ ir „X“ nėra įvykę, pasirašė A. K. firmos „A“ PVM sąskaitose - faktūrose, serija GDB Nr. 2914475, serija GBB Nr. 5475937, serija GBD Nr. 3290850, kasos pajamų orderių kvituose, serija LAC Nr.393674, serija LAC Nr.393675, serija LAC Nr.393676, serija LAD Nr.5857868, serija LAD Nr.5857869, UAB „L PVM sąskaitose - faktūrose, serija LEB Nr. 5697337, serija LEB Nr. 5697344, serija LEB Nr. 5697357, UAB „T“ PVM sąskaitoje - faktūroje, serija LEC Nr.2790311. Šiais veiksmais T. K. suklastojo tikrus dokumentus. T. K. nurodymu UAB „X“ vyr. finansininkei E. T. visus minėtus suklastotus dokumentus 2001 m. birželio - 2004 m. gegužės mėnesių laikotarpiu, nenustatytu laiku pateikus UAB „PO“, įm. kodas 2395383, esančios Vilniuje, ( - ), o nuo 2004 m. sausio 26 d. UAB „P“, įm. kodas 2600361-13, esančios Vilniuje, ( - ), finansininkams, T. K. panaudojo suklastotus dokumentus. UAB „X“ finansininkei E. T. minėtų suklastotų dokumentų pagrindu iš UAB „X“ sąskaitos bankiniais pavedimais pervedus į A. K. firmos„A“, „E“, „L“, „I“, „T“ bankines sąskaitas 482 367,61 Lt bei T. K. iš UAB „X“ kasos išsimokėjus 47 808,88 Lt grynaisiais pinigais, UAB „X“ buvo padaryta didelė 530 176,49 Lt dydžio žala.

21Be to, T. K. nuteistas už tai, kad A. K. pasiūlius už nenustatyto dydžio piniginį atlygį pateikti jo vadovaujamai UAB „X“ PVM sąskaitų – faktūrų su įrašytais melagingais duomenimis apie tariamai UAB „X“ parduotas prekes bei tokiu būdu padidinti iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto gražintiną UAB „X“ PVM, T. K. sutiko tokias žinomai suklastotas PVM sąskaitas - faktūras iš A. K. įsigyti ir įtraukti į UAB „X“ buhalterinę apskaitą bei pateikė jam UAB „X“ rekvizitus, nurodė, kokios prekės turėtų būti nurodytos minėtose PVM sąskaitose - faktūrose, kaip tariamai parduodamos UAB „X“. Tęsiant nusikalstamą veiką, A. K. gautus duomenis apie tariamai UAB „X“ parduotas prekes įrašė ir kompiuterinės technikos pagalba atspausdino į savo paties suburtos ir vadovaujamos organizuotos grupės narių faktiškai valdomų ir realiai jokios veiklos nevykdančių UAB „A“, „E“, „L“, „I“, „T“ vardu įsigytų PVM sąskaitų – faktūrų, kasos pajamų orderių blankus: UAB „A“ 2001-06-18 PVM sąskaitą- faktūrą serija GDB Nr. 2914490, 2001-11-06 PVM sąskaitą - faktūrą serija GDB Nr. 2914453, 2001-11-19 PVM sąskaitą - faktūrą serija GDB Nr. 2914457, 2002-01-08 PVM sąskaitą - faktūrą serija GDB Nr. 2914475, 2002-02-01 PVM sąskaitą - faktūrą serija GDB Nr. 5475937, 2002-09-16 PVM sąskaitą - faktūrą serija GDB Nr. 3290788, prie jos pridedamus kasos pajamų orderius serija LAC Nr. 3936374, serija LAC Nr. 3936375, serija LAC Nr. 3936376, 2003-04-25 PVM sąskaitą - faktūrą serija GDB Nr. 3290850, prie jos pridedamus kasos pajamų orderius serija LAD Nr.5857868, serija LAD Nr.5857869, UAB „E“ 2003-07-03 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 1200556, 2003-07-28 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 1200551, UAB „L“ 2003-11-13 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 5697344, 2003-11-05 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 5697337, 2003-12-02 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 5697356, 2003-12-08 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 5697357 2003-12-16 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 8763931, UAB „I“ 2004-01-23 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 5528009, UAB „T“ 2004-03-19 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEC Nr. 2790301, 2004-03-31 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEC Nr. 2790311, 2004-04-23 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEC Nr. 2790319, 2004-04-19 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEC Nr. 2790309 ir patvirtino parašais UAB „A“ dokumentus. A. K. nurodymu A. B., kaip UAB „E“ direktoriui ir UAB „L“ komercijos direktoriui, R. A., kaip UAB „I“ direktoriui, T. D. ir V. J., kaip UAB „T“ direktoriams, patvirtinus parašais melagingus duomenis, įrašytus į UAB „E“ „L“, „I“, „T“ PVM sąskaitas - faktūras, A. K. suklastotus dokumentus perdavė T. K., kuris tęsdamas nusikalstamą veiką ir žinodamas, kad pagal A. K. pateiktas PVM sąskaitas - faktūras ir atsiskaitymo dokumentus, kuriuose nurodyti melagingi duomenys, apie minėtų įmonių tariamai UAB „X“ parduotas prekes už 530 176,49 Lt, tame tarpe 80 874,41 Lt PVM, sandoriai ir atsiskaitymas nėra įvykę, pasirašė UAB „E“ PVM sąskaitas - faktūras serija LEB Nr. 1200556, serija LEB Nr. 1200551, UAB „L“ PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 5697356 ir perdavė suklastotus dokumentus UAB „X“, esančios Vilniuje, ( - ), vyr. finansininkei E. T. bei nurodė juos pasirašius pateikti UAB „X“ buhalterinę apskaitą tvarkančių UAB „PO“ bei nuo 2004 m. sausio 26 d. UAB „P“ finansininkams, kad įtrauktų į UAB „X“ buhalterinę apskaitą išskirtas PVM sąskaitose - faktūrose PVM sumas į PVM deklaracijas, kaip pirkimo PVM. E. T., nežinodama, kad T. K. pateikti dokumentai yra suklastoti, juos pasirašė ir pateikė UAB „PO“, o nuo 2004 m. sausio 26 d. UAB „P“ finansininkams. UAB „PO“, o nuo 2004 m. sausio mėnesio UAB „P“ finansininkai, nežinodami, kad pateiktose PVM sąskaitose - faktūrose nurodytos prekės realiai UAB „X“ parduotos nebuvo ir šios PVM sąskaitos - faktūros yra suklastotos, įtraukė jas į UAB „X“ buhalterinę apskaitą, išskirtas minėtose PVM sąskaitose - faktūrose PVM sumas į UAB „X“ PVM deklaracijas: 2001 m. birželio, lapkričio mėnesių, 2002 m. sausio, vasario mėnesių PVM deklaracijų skilties „Pirkimo (importo) PVM“ 41 eilutėje, 2002 m. rugsėjo mėnesio, 2003 m. balandžio, liepos, lapkričio, gruodžio mėnesių, 2004 m. sausio, kovo, balandžio mėnesių PVM deklaracijų - skilties „Pirkimo (importo) PVM“ 40 eilutėje nurodydami 80 874,41 Lt didesnę pirkimo PVM sumą negu UAB „X“ realiai buvo sumokėjusi įsigytų prekių pirkimo PVM minėtais mėnesiais, bei 2001 m. birželio, lapkričio mėnesio, 2002 m. sausio, vasario mėnesių PVM deklaracijų skilties „Atsiskaitymas su biudžetu“ 56 eilutėje „Apskaičiuota gražintina iš biudžeto PVM suma“,2002 m. rugsėjo mėnesių, 2003 m. balandžio, liepos, lapkričio, gruodžio mėnesių, 2004 m. sausio, kovo, balandžio mėnesių PVM deklaracijų skilties „Mokėtina į biudžetą (gražintina iš biudžeto) PVM suma“ 13 eilutėje padidindami 80 874,41 Lt iš valstybės biudžeto gražintiną PVM sumą UAB „X“, bei šias deklaracijas 2001-07-16, 2001-12-17, 2002-02-15, 2002-03-15, 2002-10-24, 2003-05-26, 2003-08-25, 2003-12-23, 2004-01-26, 2004-02-25, 2004-04-26, 2004-05-25 pateikė Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriaus darbuotojams. Šiais veiksmais T. K., veikdamas bendrininkų grupe su A. K., o nuo 2004 metų sausio mėnesio - su pastarojo suburtos ir vadovaujamos organizuotos grupės nariais R. A. ir kitais nenustatytais asmenimis, apgaule, UAB „X“ naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę į gražintiną iš valstybės biudžeto PVM - 80 874,41 Lt sumą.

22Be to, T. K. nuteistas už tai, kad 2001m. liepos – 2004m. gegužės mėnesių laikotarpiu, nenustatytu laiku, Vilniaus mieste, nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad pagal A. K. firmos „A“ 2001-06-18 PVM sąskaitą - faktūrą serija GDB Nr. 2914490, 2001-11-06 PVM sąskaitą - faktūrą serija GDB Nr. 2914453, 2001-11-19 PVM sąskaitą - faktūrą serija GDB Nr. 2914457, 2002-01-08 PVM sąskaitą - faktūrą serija GDB Nr. 2914475, 2002-02-01 PVM sąskaitą - faktūrą serija GDB Nr. 5475937, 2002-09-16 PVM sąskaitą - faktūrą serija GDB Nr. 3290788, prie jos pridedamus kasos pajamų orderius serija LAC Nr. 3936374, serija LAC Nr. 3936375, serija LAC Nr. 3936376, 2003-04-25 PVM sąskaitą - faktūrą serija GDB Nr. 3290850, prie jos pridedamus kasos pajamų orderius serija LAD Nr.5857868, serija LAD Nr.5857869, UAB „E“ 2003-07-03 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 1200556, 2003-07-28 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 1200551, UAB „L“ 2003-11-13 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 5697344, 2003-11-05 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 5697337, 2003-12-02 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 5697356, 2003-12-08 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 5697357 2003-12-16 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 8763931, UAB „I“ 2004-01-23 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 5528009, UAB „T“ 2004-03-19 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEC Nr. 2790301, 2004-03-31 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEC Nr. 2790311, 2004-04-23 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEC Nr. 2790319, 2004-04-19 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEC Nr. 2790309 sandoriai ir atsiskaitymas tarp A. K. firmos „A“ bei minėtų UAB bei UAB „X“ nėra įvykę, nurodė UAB „X“ buhalterinę apskaitą tvarkančių įmonių UAB „PO“, o nuo 2004 m. sausio 26d. UAB „P“ finansininkams šiose žinomai suklastotose PVM sąskaitose - faktūrose išskirtas PVM sumas įtraukti į UAB „X“ PVM deklaracijų pirkimo PVM atskaitą. UAB „PO“, o nuo 2004 m. sausio 26d. UAB „P“ finansininkams nežinant, kad minėti dokumentai yra suklastoti, ir T. K. nurodymu užpildžius UAB „X“ PVM deklaracijas: 2001 m. birželio, lapkričio mėnesių, 2002 m. sausio, vasario mėnesių PVM deklaracijų skilties „Pirkimo (importo) PVM“ 41 eilutėje, 2002 m. rugsėjo mėnesio, 2003 m. balandžio, liepos, lapkričio, gruodžio mėnesių, 2004 m. sausio, kovo, balandžio mėnesių PVM deklaracijų - skilties „Pirkimo (importo) PVM“ 40 eilutėje nurodžius 80 874,41 Lt didesnę pirkimo PVM sumą negu UAB „X“ realiai buvo sumokėjusi įsigytų prekių pirkimo PVM minėtais mėnesiais ir 2001 m. birželio, lapkričio mėnesio, 2002 m. sausio, vasario mėnesių PVM deklaracijų skilties „Atsiskaitymas su biudžetu“ 56 eilutėje „Apskaičiuota gražintina iš biudžeto PVM suma“, 2002 m.rugsėjo mėnesių, 2003 m. balandžio, liepos, lapkričio, gruodžio mėnesių, 2004 m. sausio, kovo, balandžio mėnesių PVM deklaracijų skilties „Mokėtina į biudžetą (gražintina iš biudžeto) PVM suma“ 13 eilutėje padidinus 80 874,41 Lt iš valstybės biudžeto gražintiną PVM sumą UAB „X“, T. K., žinodamas, kad PVM deklaracijose įrašyti melagingi duomenys, kaip UAB „X“ direktorius pasirašė minėtas PVM deklaracijas ir tokiu būdu suklastojo tikrus dokumentus; tęsdamas nusikalstamą veiką, jis nurodė UAB „X“ buhalterinę apskaitą tvarkančių UAB „PO“, o nuo 2004 m. sausio 26d. UAB „P“ finansininkams pateikti Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriui minėtas PVM deklaracijas su įrašytais žinomai melagingais duomenimis. UAB „PO“, o nuo 2004 m. sausio 26 d. UAB „P“, finansininkams 2001-07-16, 2001-12-17, 2002-02-15, 2002-03-15, 2002-10-24, 2003-05-26, 2003-08-25, 2003-12-23, 2004-01-26, 2004-02-25, 2004-04-26, 2004-05-25 pateikus Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriaus darbuotojams UAB „X“ 2001 m. birželio, lapkričio mėnesių, 2002 m. sausio, vasario, rugsėjo mėnesių, 2003 m. balandžio, liepos, lapkričio, gruodžio mėnesių, 2004 m. sausio, kovo, balandžio mėnesių PVM deklaracijas, T. K. panaudojo suklastotus dokumentus, dėl ko į valstybės biudžetą buvo sumokėta 80 874,41 Lt mažiau PVM, ir taip valstybės biudžetui buvo padaryta didelė - 80 874,41 Lt - žala.

23Be to, T. K. nuteistas už tai, kad A. K. pasiūlius nenustatyto dydžio piniginį atlygį pateikti T. K. vadovaujamai UAB „X“ PVM sąskaitų - faktūrų su įrašytais melagingais duomenimis apie tariamai UAB „X“ parduotas prekes bei tokiu būdu sumažinti UAB „X“ Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną pelno mokestį, T. K. sutiko ir pateikė jam UAB „X“ rekvizitus, nurodė, kokios prekės turėtų būti nurodytos minėtose PVM sąskaitose - faktūrose, kaip tariamai parduodamos UAB „X“. Tęsiant nusikalstamą veiką, A. K. gautus duomenis įrašė ir kompiuterinės technikos pagalba atspausdino į minėtos organizuotos grupės narių faktiškai valdomų ir realiai jokios veiklos nevykdančių A. K. firmos „A“, UAB „E“, UAB „L“, UAB „I“, UAB „T“ vardu įsigytų PVM sąskaitų – faktūrų, kasos pajamų orderių blankus: A. K. firmos „A“ 2002-01-08 PVM sąskaitą - faktūrą serija GDB Nr. 2914475, 2002-02-01 PVM sąskaitą - faktūrą serija GDB Nr. 5475937, 2002-09-16 PVM sąskaitą - faktūrą serija GDB Nr. 3290788, prie jos pridedamus kasos pajamų orderius serija LAC Nr. 3936374, serija LAC Nr. 3936375, serija LAC Nr. 3936376, 2003-04-25 PVM sąskaitą - faktūrą serija GDB Nr. 3290850, prie jos pridedamus kasos pajamų orderius serija LAD Nr.5857868, serija LAD Nr.5857869, UAB „E“ 2003-07-03 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 1200556, 2003-07-28 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 1200551, UAB „L“ 2003-11-13 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 5697344, 2003-11-05 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 5697337, 2003-12-02 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 5697356, 2003-12-08 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 5697357 2003-12-16 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 8763931, UAB „I“ 2004-01-23 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 5528009, UAB „T“ 2004-03-19 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEC Nr. 2790301, 2004-03-31 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEC Nr. 2790311, 2004-04-23 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEC Nr. 2790319, 2004-04-19 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEC Nr. 2790309 ir patvirtino parašais A. K. firmos dokumentus. A. K. nurodymu A. B. kaip UAB „E“ direktoriui ir UAB „L“ komercijos direktoriui, R. A. kaip UAB „I“ direktoriui, T. D. ir V. J. kaip UAB „T“ direktoriams patvirtinus parašais melagingus duomenis, įrašytus į minėtas PVM sąskaitas - faktūras, A. K. jas perdavė T. K., kuris tęsdamas nusikalstamą veiką ir žinodamas, kad pagal A. K. pateiktus dokumentus, kuriuose nurodyti žinomai melagingi duomenys apie minėtų įmonių tariamai UAB „X“ parduotas prekes už 406 662,58 Lt, sandoriai ir atsiskaitymas nėra įvykę, pasirašė UAB „E“ PVM sąskaitas - faktūras serija LEB Nr. 1200556, serija LEB Nr. 1200551, UAB „L“ PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 5697356 ir perdavė suklastotus A. K. firmos „A“, UAB „E“, UAB „L“, UAB „I“, UAB „T“ dokumentus UAB „X“ vyr. finansininkei E. T. bei nurodė juos pasirašius pateikti UAB „X“ buhalterinę apskaitą tvarkančių įmonių UAB „PO“, o nuo 2004 m. sausio 26d. UAB „P“ finansininkams, kad šie įtrauktų į UAB „X“ buhalterinę apskaitą jų duomenis įskaitant kaip sąnaudas mažinančias apmokestinamąjį pelną, ir užpildytų metines pelno mokesčio deklaracijas už 2002, 2003 ir 2004 metus. E. T., nežinodama, kad pateikti dokumentai yra suklastoti, pasirašė A. K. firmos „A“ PVM sąskaitose - faktūrose serija GDB Nr. 2914475, serija GBB Nr. 5475937, serija GBD Nr. 3290850, kasos pajamų orderių kvituose serija LAC Nr.393674, serija LAC Nr.393675, serija LAC Nr.393676, serija LAD Nr.5857868, serija LAD Nr.5857869, UAB „L“ PVM sąskaitose - faktūrose serija LEB Nr. 5697337, serija LEB Nr. 5697344, serija LEB Nr. 5697357, UAB „T“ PVM sąskaitoje - faktūroje serija LEC Nr.2790311, ir suklastotus dokumentus pateikė UAB „PO“, o nuo 2004 m. sausio 26d. UAB „P“ finansininkams, kurie, nežinodami, kad pateiktose PVM sąskaitose - faktūrose nurodytos prekės realiai UAB „X“ parduotos nebuvo ir šios PVM sąskaitos - faktūros yra suklastotos, įtraukė jas į UAB „X“ buhalterinę apskaitą kaip sąnaudas, mažinančias apmokestinamąjį pelną, ir UAB „X“2002, 2003 ir 2004 metų metinių pelno mokesčio deklaracijas šių deklaracijų 77 eilutėje „bendras mokestinio laikotarpio veiklos (be pozityviųjų pajamų) rezultatas – pelnas (nuostolis)“ nurodė 406 662,58 Lt mažesnį apmokestinamąjį pelną bei 112 eilutėje „Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ nurodė 60 999,38 Lt mažesnį mokėtiną pelno mokestį, tokiu būdu 60 999,38 Lt sumažindami valstybės biudžetui mokėtiną pelno mokestį, ir šias deklaracijas 2003-10-01, 2004-06-02, 2005-08-31 pateikė Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriaus darbuotojams, kuriems apgaulės būdu pagal UAB „X“ pateiktas pelno mokesčio deklaracijas už 2002, 2003 ir 2004 metus gavus 60 999,38 Lt mažesnį pelno mokestį, T. K., veikdamas bendrininkų grupe su A. K., o nuo 2004 m. – su pastarojo suburtos ir vadovaujamos organizuotos grupės nariais R. A. ir kitais nenustatytais asmenimis, apgaule, UAB „X“ naudai panaikino turtinę prievolę - į valstybės biudžetą sumokėti 60 999,38 Lt pelno mokesčio.

24Be to, T. K. nuteistas už tai, kad, žinodamas, kad pagal A. K. firmos „A“ 2002-01-08 PVM sąskaitą - faktūrą serija GDB Nr. 2914475, 2002-02-01 PVM sąskaitą - faktūrą serija GDB Nr. 5475937, 2002-09-16 PVM sąskaitą - faktūrą serija GDB Nr. 3290788 bei prie jos pridedamus kasos pajamų orderius serija LAC Nr. 3936374, serija LAC Nr. 3936374, serija LAC Nr. 3936374, 2003-04-25 PVM sąskaitą - faktūrą serija GDB Nr. 3290850 bei prie jos pridedamus kasos pajamų orderius serija LAD Nr.5857868, serija LAD Nr.5857869, UAB „E“ 2003-07-03 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 120056, 2003-07-28 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 1200551, UAB „L“ 2003-11-13 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 5697344, 2003-11-05 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 5697337, 2003-12-02 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 5697356, 2003-12-08 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 5697357 2003-12-16 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 8763931, UAB „I“ 2004-01-23 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 5528009, UAB „T“ 2004-03-19 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEC Nr. 2790301, 2004-03-31 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEC Nr. 2790311, 2004-04-23 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEC Nr. 2790319, 2004-04-19 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEC Nr. 2790309 sandoriai ir atsiskaitymas tarp šių įmonių ir UAB „X“ nėra įvykę, nurodė UAB „X“ apskaitą tvarkančių įmonių UAB „PO“, o nuo 2004 m. sausio 26d. UAB „P“ finansininkams suklastotus dokumentus įtraukti į UAB „X“ buhalterinę apskaitą, jų duomenis įskaitant kaip sąnaudas, mažinančias apmokestinamąjį pelną, ir užpildyti pelno mokesčio deklaracijas už 2002, 2003 ir 2004 metus, kuriems užpildžius UAB „X“ 2002, 2003, 2004 metų pelno mokesčio deklaracijas – šių deklaracijų 77 eilutėje „bendras mokestinio laikotarpio veiklos (be pozityviųjų pajamų) rezultatas – pelnas (nuostolis)“ nurodžius 406 662,58 Lt mažesnį apmokestinamąjį pelną bei 112 eilutėje „Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ nurodžius 60 999,38 Lt mažesnį mokėtiną pelno mokestį, T. K., žinodamas, kad 2002, 2003, 2004 metų metinėse pelno mokesčio deklaracijose nurodyti melagingi duomenys, pasirašė 2002, 2003 metų metines pelno mokesčio deklaracijas ir tokiu būdu suklastojo tikrus dokumentus. Tęsdamas nusikalstamą veiką, T. K. nurodė UAB „PO“, o nuo 2004 m. sausio 26d. UAB „P“ finansininkams pateikti Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriaus darbuotojams UAB „X“ pelno mokesčio deklaracijas už 2002, 2003 ir 2004 metus su įrašytais žinomai melagingais duomenimis, kuriems 2003-10-01, 2004-06-02, 2005-08-31 pateikus Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriaus UAB „X“ pelno mokesčio deklaracijas už 2002, 2003 ir 2004 metus, T. K. panaudojo suklastotus dokumentus, dėl ko į valstybės biudžetą buvo sumokėta 60 999,38 Lt mažiau pelno mokesčio ir taip Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui padaryta didelė - 60 999,38 Lt - žala.

25Be to, T. K. nuteistas už tai, kad būdamas UAB „X“ direktoriumi, pagal 1992-06-18 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo Nr.1-2654 (galiojo iki 2002-01-01d.) 24 straipsnio ir 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (galioja nuo 2002-01-01) 21 straipsnio 1 dalies nuostatą „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas” būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, apgaulingai tvarkė 2001-2004 metų laikotarpio UAB „X“ buhalterinę apskaitą, t.y. pažeisdamas 1992-01-18 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo Nr.1-2654 10 straipsnio 1 dalies ir 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, ir 1992-01-18 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo Nr.1-2654 4 straipsnio bei 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“ 2001 – 2004 metų laikotarpiu, žinodamas, kad tarp A. K. firmos „A“, UAB E“, „L“, UAB „I“, UAB „T“ ir UAB „X“ realiai neįvyko jokių ūkinių operacijų ar ūkinių įvykių, į UAB „X“ buhalterinę apskaitą įtraukė A. K. suburtos ir vadovaujamos organizuos grupės nario R. A. suklastotus ir pateiktus: A. K. firmos „A“ 2001-06-18 PVM sąskaitą - faktūrą serija GDB Nr. 2914490, 2001-11-06 PVM sąskaitą - faktūrą serija GDB Nr. 2914453, 2001-11-19 PVM sąskaitą - faktūrą serija GDB Nr. 2914457, 2002-01-08 PVM sąskaitą - faktūrą serija GDB Nr. 2914475, 2002-02-01 PVM sąskaitą - faktūrą serija GDB Nr. 5475937, 2002-09-16 PVM sąskaitą - faktūrą serija GDB Nr. 3290788, prie jos pridedamus kasos pajamų orderius serija LAC Nr. 3936374, serija LAC Nr. 3936374, serija LAC Nr. 3936374, 2003-04-25 PVM sąskaitą - faktūrą serija GDB Nr. 3290850, prie jos pridedamus kasos pajamų orderius serija LAD Nr.5857868, serija LAD Nr.5857869, UAB „E“ 2003-07-03 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 120056, 2003-07-28 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 1200551, UAB „L“ 2003-11-13 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 5697344, 2003-11-05 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 5697337, 2003-12-02 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 5697356, 2003-12-08 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 5697357 2003-12-16 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 8763931, UAB „I“ 2004-01-23 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 5528009, UAB „T“ 2004-03-19 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEC Nr. 2790301, 2004-03-31 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEC Nr. 2790311, 2004-04-23 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEC Nr. 2790319, 2004-04-19 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEC Nr. 2790309, kuriuose buvo nurodyti melagingi duomenys, kad UAB „X“ pirko prekes iš A. K. firmos „A“, UAB E“, „L“, UAB „I“, UAB „T“ ir už jas apmokėjo. Dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti tikrosios UAB „X“ 2001m. – 2004m. veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

26UAB „X“ nuteista už tai, kad, atstovaujama direktoriaus T. K., kuris turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti jos veiklą ir kuris veikė UAB „X“ vardu, jos naudai ir interesais, 2001 m. birželio – 2004m. gegužės mėnesiais, nenustatytu laiku, Vilniaus mieste, nenustatytoje vietoje, veikdama vieninga tyčia, apgaule savo naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę į gražintiną iš valstybės biudžeto pridėtinės vertės mokesčio - 80 874,41 Lt - sumą, t. y.: UAB „X“ direktorius T. K., A. K. pasiūlius už nenustatyto dydžio piniginį atlygį pateikti jo vadovaujamai UAB „X“ PVM sąskaitų – faktūrų su įrašytais melagingais duomenimis apie tariamai UAB „X“ parduotas prekes bei tokiu būdu padidinti iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto gražintiną UAB „X“ PVM, T. K. sutiko žinomai suklastotas PVM sąskaitas - faktūras iš A. K. įsigyti ir įtraukti į UAB „X“ buhalterinę apskaitą bei pateikė jam UAB „X“ rekvizitus, nurodė kokios prekės turėtų būti nurodytos minėtose PVM sąskaitose - faktūrose kaip tariamai parduodamos UAB „X“. Tęsdamas nusikalstamą veiką, A. K. iš T. K. gautus duomenis apie tariamai UAB „X“ parduotas prekes įrašė ir kompiuterinės technikos pagalba atspausdino į savo paties suburtos ir vadovaujamos organizuotos grupės narių faktiškai valdomų ir realiai jokios veiklos nevykdančių A. K. firmos „A“, UAB „E“, UAB „L“, UAB „I“, UAB „T“ vardu įsigytų PVM sąskaitų – faktūrų, kasos pajamų orderių blankus: A. K. firmos „A“ 2001-06-18 PVM sąskaitą - faktūrą serija GDB Nr. 2914490, 2001-11-06 PVM sąskaitą - faktūrą serija GDB Nr. 2914453, 2001-11-19 PVM sąskaitą - faktūrą serija GDB Nr. 2914457, 2002-01-08 PVM sąskaitą - faktūrą serija GDB Nr. 2914475, 2002-02-01 PVM sąskaitą - faktūrą serija GDB Nr. 5475937, 2002-09-16 PVM sąskaitą - faktūrą serija GDB Nr. 3290788, prie jos pridedamus kasos pajamų orderius serija LAC Nr. 3936374, serija LAC Nr. 3936375, serija LAC Nr. 3936376, 2003-04-25 PVM sąskaitą - faktūrą serija GDB Nr. 3290850, prie jos pridedamus kasos pajamų orderius serija LAD Nr.5857868, serija LAD Nr.5857869, UAB „E“ 2003-07-03 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 1200556, 2003-07-28 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 1200551, UAB „L“ 2003-11-13 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 5697344, 2003-11-05 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 5697337, 2003-12-02 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 5697356, 2003-12-08 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 5697357 2003-12-16 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 8763931, UAB „I“ 2004-01-23 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 5528009, UAB „T“ 2004-03-19 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEC Nr. 2790301, 2004-03-31 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEC Nr. 2790311, 2004-04-23 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEC Nr. 2790319, 2004-04-19 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEC Nr. 2790309 bei patvirtino parašais firmos „A“ dokumentus. A. K. nurodymu, A. B., kaip UAB „E“ direktoriui ir UAB „L“ komercijos direktoriui, R. A., kaip UAB „I“ direktoriui, T. D. ir V. J., kaip UAB „T“ direktoriams patvirtinus parašais melagingus duomenis, įrašytus į UAB „E“, UAB „L“, UAB „I“, UAB „T“ PVM sąskaitas - faktūras, A. K. suklastotus dokumentus perdavė T. K., kuris, žinodamas, kad pagal pateiktas PVM sąskaitas - faktūras ir atsiskaitymo dokumentus, kuriuose nurodyti melagingi duomenys apie minėtų įmonių tariamai UAB „X“ parduotas prekes bendrai už 530 176,49 Lt, tame tarpe 80 874,41 Lt PVM, sandoriai ir atsiskaitymas tarp A. K. firmos „A“, UAB „E“, UAB „L“, UAB „I“, UAB „T“ ir UAB „X“ nėra įvykę, pasirašė UAB „E“ PVM sąskaitas - faktūras serija LEB Nr. 1200556, serija LEB Nr. 1200551, UAB „L“ PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 5697356 ir perdavė suklastotus dokumentus UAB „X“ vyr. finansininkei E. T. bei nurodė juos pasirašius pateikti UAB „X“ buhalterinę apskaitą tvarkančių UAB „PO“,o nuo 2004 m. sausio 26d. UAB „P“ finansininkams, kad įtrauktų į UAB „X“ buhalterinę apskaitą, o išskirtas PVM sąskaitose - faktūrose PVM sumas įtrauktų į PVM deklaracijas, kaip pirkimo PVM. E. T., nežinodama, kad pateikti dokumentai yra suklastoti, pasirašė A. K. firmos „A“ PVM sąskaitose - faktūrose serija GDB Nr. 2914475, serija GBB Nr. 5475937, serija GBD Nr. 3290850, kasos pajamų orderių kvituose serija LAC Nr.393674, serija LAC Nr.393675, serija LAC Nr.393676, serija LAD Nr.5857868, serija LAD Nr.5857869, UAB „L“ PVM sąskaitose - faktūrose serija LEB Nr. 5697337, serija LEB Nr. 5697344, serija LEB Nr. 5697357, UAB „T“ PVM sąskaitoje - faktūroje serija LEC Nr.2790311 ir suklastotus dokumentus pateikė UAB „PO“, o nuo 2004 m. sausio 26d. UAB „P“ finansininkams, kurie, nežinodami, kad pateiktose PVM sąskaitose-faktūrose nurodytos prekės realiai UAB „X“ parduotos nebuvo ir jos yra suklastotos, įtraukė jas į UAB „X“ buhalterinę apskaitą, o išskirtas minėtose PVM sąskaitose - faktūrose PVM sumas įtraukė į UAB „X“ PVM deklaracijas: 2001 m. birželio, lapkričio mėnesių, 2002 m. sausio, vasario mėnesių PVM deklaracijų skilties „Pirkimo (importo) PVM“ 41 eilutėje, 2002 m. rugsėjo mėnesio, 2003 m. balandžio, liepos, lapkričio, gruodžio mėnesių, 2004 m. sausio, kovo, balandžio mėnesių PVM deklaracijų - skilties „Pirkimo (importo) PVM“ 40 eilutėje nurodydami 80 874,41 Lt didesnę pirkimo PVM sumą, negu UAB „X“ realiai buvo sumokėjusi įsigytų prekių pirkimo PVM minėtais mėnesiais, bei 2001 m. birželio, lapkričio mėnesio, 2002 m. sausio, vasario mėnesių PVM deklaracijų skilties „Atsiskaitymas su biudžetu“ 56 eilutėje „Apskaičiuota gražintina iš biudžeto PVM suma“, 2002 m. rugsėjo mėnesių, 2003 m. balandžio, liepos, lapkričio, gruodžio mėnesių, 2004 m. sausio, kovo, balandžio mėnesių PVM deklaracijų skilties „Mokėtina į biudžetą (gražintina iš biudžeto) PVM suma“ 13 eilutėje padidindami 80 874,41 Lt iš valstybės biudžeto gražintiną PVM sumą UAB „X“, bei šias deklaracijas 2001-07-16, 2001-12-17, 2002-02-15, 2002-03-15, 2002-10-24,2003-05-26, 2003-08-25, 2003-12-23, 2004-01-26, 2004-02-25, 2004-04-26, 2004-05-25 pateikė Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriaus darbuotojams. Tokiu būdu T. K. veikdamas bendrininkų grupe su A. K., o nuo 2004 m. sausio mėnesio veikdamas bendrininkų grupe su A. K. suburtos ir vadovaujamos organizuotos grupės nariais – A. K., R. A. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais tos pačios organizuotos grupės nariais, apgaule UAB „X“ naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę į gražintiną iš valstybės biudžeto pridėtinės vertės mokesčio - 80 874,41 Lt sumą.

27Be to, UAB „X“ nuteista už tai, kad atstovaujama direktoriaus T. K., kuris turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti jos veiklą ir kuris veikė UAB „X“ vardu, jos naudai ir interesais,2001m. liepos – 2004m. gegužės mėnesiais, nenustatytu laiku, Vilniaus mieste, nenustatytoje vietoje, veikdama vieninga tyčia, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, t. y.:

28UAB „X“ direktorius T. K., žinodamas, kad pagal A. K. firmos „A“ 2001-06-18 PVM sąskaitą - faktūrą serija GDB Nr. 2914490, 2001-11-06 PVM sąskaitą - faktūrą serija GDB Nr. 2914453, 2001-11-19 PVM sąskaitą - faktūrą serija GDB Nr. 2914457, 2002-01-08 PVM sąskaitą - faktūrą serija GDB Nr. 2914475, 2002-02-01 PVM sąskaitą - faktūrą serija GDB Nr. 5475937, 2002-09-16 PVM sąskaitą - faktūrą serija GDB Nr. 3290788, prie jos pridedamus kasos pajamų orderius serija LAC Nr. 3936374, serija LAC Nr. 3936375, serija LAC Nr. 3936376, 2003-04-25 PVM sąskaitą - faktūrą serija GDB Nr. 3290850, prie jos pridedamus kasos pajamų orderius serija LAD Nr.5857868, serija LAD Nr.5857869, UAB „E“ 2003-07-03 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 1200556, 2003-07-28 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 1200551, UAB „L“ 2003-11-13 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 5697344, 2003-11-05 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 5697337, 2003-12-02 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 5697356, 2003-12-08 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 5697357 2003-12-16 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 8763931, UAB „I“ 2004-01-23 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 5528009, UAB „T“ 2004-03-19 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEC Nr. 2790301, 2004-03-31 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEC Nr. 2790311, 2004-04-23 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEC Nr. 2790319, 2004-04-19 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEC Nr. 2790309 sandoriai ir atsiskaitymas tarp A. K. firmos „A“, UAB E“, UAB „L“, UAB „I“, UAB „T“ ir UAB „X“ nėra įvykę, nurodė UAB „X“ buhalterinę apskaitą tvarkančių įmonių UAB „PO“, o nuo 2004 m. sausio 26d. UAB „P“ finansininkams šiose žinomai suklastotose PVM sąskaitose faktūrose išskirtas PVM sumas įtraukti į UAB „X“ PVM deklaracijų pirkimo PVM atskaitą. UAB „PO“, o nuo 2004 m. sausio 26d. UAB „P“ finansininkams, nežinojusiems, kad minėti dokumentai yra suklastoti, T. K. nurodymu užpildžius UAB „X“ PVM deklaracijas: 2001 m. birželio, lapkričio mėnesių, 2002 m. sausio, vasario mėnesių PVM deklaracijų skilties „Pirkimo (importo) PVM“ 41 eilutėje, 2002 m. rugsėjo mėnesio, 2003 m. balandžio, liepos, lapkričio, gruodžio mėnesių, 2004 m. sausio, kovo, balandžio mėnesių PVM deklaracijų - skilties „Pirkimo (importo) PVM“ 40 eilutėje nurodžius 80 874,41 Lt didesnę pirkimo PVM sumą negu UAB „X“ realiai buvo sumokėjusi įsigytų prekių pirkimo PVM minėtais mėnesiais ir 2001 m. birželio, lapkričio mėnesių, 2002 m. sausio, vasario mėnesių PVM deklaracijų skilties „Atsiskaitymas su biudžetu“ 56 eilutėje „Apskaičiuota gražintina iš biudžeto PVM suma“, 2002 m. rugsėjo mėnesio, 2003 m. balandžio, liepos, lapkričio, gruodžio mėnesių, 2004 m. sausio, kovo, balandžio mėnesių PVM deklaracijų skilties „Mokėtina į biudžetą (gražintina iš biudžeto) PVM suma“ 13 eilutėje padidinus 80 874,41 Lt iš valstybės biudžeto gražintiną PVM sumą UAB „X“, T. K., žinodamas, kad PVM deklaracijose įrašyti žinomai melagingi duomenys, kaip UAB „X“ direktorių, pasirašė minėtas PVM deklaracijas ir tokiu būdu suklastojo tikrus dokumentus. Tęsdamas nusikalstamą veiką, T. K. nurodė UAB „X“ buhalterinę apskaitą tvarkančių UAB „PO“, o nuo 2004 m. sausio 26d. UAB „P“ finansininkams pateikti Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriui minėtas PVM deklaracijas su įrašytais žinomai melagingais duomenimis. UAB „PO“, o nuo 2004 m. sausio 26 d. UAB „P“ finansininkams 2001-07-16, 2001-12-17, 2002-02-15, 2002-03-15, 2002-10-24, 2003-05-26, 2003-08-25, 2003-12-23, 2004-01-26, 2004-02-25, 2004-04-26, 2004-05-25 pateikus Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriaus darbuotojams UAB „X“ 2001 m. birželio, lapkričio mėnesių, 2002 m. sausio, vasario, rugsėjo mėnesių, 2003 m balandžio, liepos, lapkričio, gruodžio mėnesių, 2004 m. sausio, kovo, balandžio mėnesių PVM deklaracijas, T. K. panaudojo suklastotus dokumentus, dėl ko į valstybės biudžetą buvo sumokėta 80 874,41 Lt mažiau PVM ir taip valstybės biudžetui padaryta didelė - 80 874,41 Lt - žala.

29Be to, UAB „X“ nuteista už tai, kad atstovaujama direktoriaus T. K., kuris turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti jos veiklą ir kuris veikė UAB „X“ vardu, jos naudai ir interesais, 2002m. sausio – 2005m. rugpjūčio mėnesių laikotarpiu, nenustatytu laiku, Vilniaus mieste, nenustatytoje vietoje, tyčia apgaule UAB „X“ naudai panaikino turtinę prievolę – sumokėti į valstybės biudžetą 60 999,38 Lt pelno mokesčio, t. y.:

30A. K. pasiūlius už nenustatyto dydžio piniginį atlygį pateikti T. K. vadovaujamai UAB „X“ PVM sąskaitų - faktūrų su įrašytais melagingais duomenimis apie tariamai UAB „X“ parduotas prekes bei tokiu būdu sumažinti UAB „X“ Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną pelno mokestį, T. K. sutiko ir pateikė jam UAB „X“ rekvizitus, nurodė kokios prekės turėtų būti nurodytos minėtose PVM sąskaitose - faktūrose, kaip tariamai parduodamos UAB „X“. A. K. gautus duomenis įrašė ir kompiuterinės technikos pagalba atspausdino į minėtos organizuotos grupės narių faktiškai valdomų ir realiai jokios veiklos nevykdančių A. K. firmos „A“, UAB „E“, UAB „L“, UAB „I“, UAB „T“ vardu įsigytų PVM sąskaitų – faktūrų, kasos pajamų orderių blankus: A. K. firmos „A“ 2002-01-08 PVM sąskaitą - faktūrą serija GDB Nr. 2914475, 2002-02-01 PVM sąskaitą - faktūrą serija GDB Nr. 5475937, 2002-09-16 PVM sąskaitą - faktūrą serija GDB Nr. 3290788, prie jos pridedamus kasos pajamų orderius serija LAC Nr. 3936374, serija LAC Nr. 3936375, serija LAC Nr. 3936376, 2003-04-25 PVM sąskaitą - faktūrą serija GDB Nr. 3290850, prie jos pridedamus kasos pajamų orderius serija LAD Nr.5857868, serija LAD Nr.5857869, UAB „E“ 2003-07-03 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 1200556, 2003-07-28 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 1200551, UAB „L“ 2003-11-13 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 5697344, 2003-11-05 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 5697337, 2003-12-02 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 5697356, 2003-12-08 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 5697357 2003-12-16 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 8763931, UAB „I“ 2004-01-23 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 5528009, UAB „T“ 2004-03-19 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEC Nr. 2790301, 2004-03-31 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEC Nr. 2790311, 2004-04-23 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEC Nr. 2790319, 2004-04-19 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEC Nr. 2790309 ir patvirtino parašais A. K. UAB dokumentus. A. K. nurodymu, A. B., kaip UAB „E“ direktoriui ir UAB „L“ komercijos direktoriui, R. A., kaip UAB „I“ direktoriui, T. D. ir V. J., kaip UAB „T“ direktoriams patvirtinus parašais melagingus duomenis, įrašytus į UAB „E“, UAB „L“, UAB „I“, UAB „T“ PVM sąskaitas - faktūras, A. K. suklastotas PVM sąskaitas - faktūras perdavė T. K., kuris, žinodamas, kad pagal pateiktus dokumentus, kuriuose nurodyti žinomai melagingi duomenys apie minėtų įmonių tariamai UAB „X“ parduotas prekes bendrai už 406 662,58 Lt, sandoriai ir atsiskaitymas nėra įvykę, pasirašė UAB „E“ PVM sąskaitas - faktūras serija LEB Nr. 1200556, serija LEB Nr. 1200551, UAB „L“ PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 5697356 ir perdavė suklastotus dokumentus UAB „X“ vyr. finansininkei E. T. bei nurodė juos pasirašius pateikti UAB „X“ buhalterinę apskaitą tvarkančių įmonių UAB „PO“, o nuo 2004 m. sausio 26 d. UAB „P“ finansininkams, kad šie įtrauktų į UAB „X“ buhalterinę apskaitą, jų duomenis įskaitant kaip sąnaudas, mažinančias apmokestinamąjį pelną, ir užpildytų metines pelno mokesčio deklaracijas už 2002, 2003 ir 2004 metus. E. T., nežinodama, kad T. K. pateikti dokumentai yra suklastoti, pasirašė A. K. firmos „A“ PVM sąskaitose - faktūrose serija GDB Nr. 2914475, serija GBB Nr. 5475937, serija GBD Nr. 3290850, kasos pajamų orderių kvituose serija LAC Nr.393674, serija LAC Nr.393675, serija LAC Nr.393676, serija LAD Nr.5857868, serija LAD Nr.5857869, UAB „L PVM sąskaitose - faktūrose serija LEB Nr. 5697337, serija LEB Nr. 5697344, serija LEB Nr. 5697357, UAB „T“ PVM sąskaitoje - faktūroje serija LEC Nr.2790311 ir pateikė UAB „PO“, o nuo 2004 m. sausio 26d. UAB „P“ finansininkams, kurie nežinodami, kad pateiktose PVM sąskaitose - faktūrose nurodytos prekės realiai UAB „X“ parduotos nebuvo ir jos yra suklastotos, įtraukė jas į UAB „X“ buhalterinę apskaitą, kaip sąnaudas mažinančias apmokestinamąjį pelną, ir UAB „X“2002, 2003 ir 2004 metų metinių pelno mokesčio deklaracijas šių deklaracijų 77 eilutėje „bendras mokestinio laikotarpio veiklos (be pozityviųjų pajamų) rezultatas – pelnas (nuostolis)“ nurodė 406 662,58 Lt mažesnį apmokestinamąjį pelną bei 112 eilutėje „Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ nurodė 60 999,38 Lt mažesnį mokėtiną pelno mokestį, tokiu būdu 60 999,38 Lt sumažindami valstybės biudžetui mokėtiną pelno mokestį ir šias deklaracijas 2003-10-01, 2004-06-02, 2005-08-31 pateikė Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojams, kurie apgaulės būdu pagal UAB „X“ pateiktas pelno mokesčio deklaracijas už 2002, 2003 ir 2004 metus gavo 60 999,38 Lt mažesnį pelno mokestį. T. K., veikdamas bendrininkų grupe su A. K., o nuo 2004m. – su pastarojo suburtos ir vadovaujamos organizuotos grupės nariu R. A. ir kitais nenustatytais asmenimis, apgaule, UAB „X“ naudai panaikino turtinę prievolę - į valstybės biudžetą sumokėti 60 999,38 Lt pelno mokesčio.

31Be to, UAB „X“ nuteista už tai, kad atstovaujama direktoriaus T. K., kuris turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti jos veiklą ir kuris veikė UAB „X“ vardu, jos naudai ir interesais, 2003 m. sausio mėn. - 2005 m. rugpjūčio mėn. laikotarpiu nenustatytu laiku, Vilniaus mieste, nenustatytoje vietoje, tyčia suklastojo tikrus dokumentus ir panaudojo suklastotus dokumentus, t. y.:

32UAB „X“ direktorius T. K., žinodamas, kad pagal A. K. firmos „A“ 2002-01-08 PVM sąskaitą - faktūrą serija GDB Nr. 2914475, 2002-02-01 PVM sąskaitą - faktūrą serija GDB Nr. 5475937, 2002-09-16 PVM sąskaitą - faktūrą serija GDB Nr. 3290788 bei prie jos pridedamus kasos pajamų orderius serija LAC Nr. 3936374, serija LAC Nr. 3936374, serija LAC Nr. 3936374, 2003-04-25 PVM sąskaitą - faktūrą serija GDB Nr. 3290850b bei prie jos pridedamus kasos pajamų orderius serija LAD Nr.5857868, serija LAD Nr.5857869, UAB „E“ 2003-07-03 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 120056, 2003-07-28 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 1200551, UAB „L“ 2003-11-13 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 5697344, 2003-11-05 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 5697337, 2003-12-02 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 5697356, 2003-12-08 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 5697357 2003-12-16 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 8763931, UAB „I“ 2004-01-23 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 5528009, UAB „T“ 2004-03-19 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEC Nr. 2790301, 2004-03-31 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEC Nr. 2790311, 2004-04-23 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEC Nr. 2790319, 2004-04-19 PVM sąskaitą -faktūrą serija LEC Nr. 2790309 sandoriai ir atsiskaitymas tarp A. K. firmos „A“, UAB „E“, UAB „L“, UAB „I“, UAB „T“ ir UAB „X“ nėra įvykę, nurodė UAB „X“ apskaitą tvarkančių įmonių UAB „PO“, o nuo 2004 m. sausio 26d. UAB „P“ finansininkams šiuos žinomai suklastotus dokumentus įtraukti į UAB „X“ buhalterinę apskaitą, jų duomenis įskaitant kaip sąnaudas, mažinančias apmokestinamąjį pelną, ir užpildyti pelno mokesčio deklaracijas už 2002, 2003 ir 2004 metus. Jiems užpildžius UAB „X“ 2002, 2003, 2004 metų pelno mokesčio deklaracijas – šių deklaracijų 77 eilutėje „bendras mokestinio laikotarpio veiklos (be pozityviųjų pajamų) rezultatas – pelnas (nuostolis)“ nurodžius 406 662,58 Lt mažesnį apmokestinamąjį pelną bei 112 eilutėje „Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ nurodžius 60 999,38 Lt mažesnį mokėtiną pelno mokestį, T. K., žinodamas, kad 2002, 2003, 2004 metų metinėse pelno mokesčio deklaracijose nurodyti melagingi duomenys, pasirašė 2002, 2003 metų metines pelno mokesčio deklaracijas ir tokiu būdu suklastojo tikrus dokumentus ir nurodė UAB „PO“, o nuo 2004 m. sausio 26 d. UAB „P“ finansininkams pateikti Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriaus darbuotojams UAB „X“ pelno mokesčio deklaracijas už 2002, 2003 ir 2004 metus su įrašytais žinomai melagingais duomenimis, kuriems 2003-10-01, 2004-06-02, 2005-08-31 pateikus Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriaus darbuotojams UAB „X“ pelno mokesčio deklaracijas už 2002, 2003 ir 2004 metus, T. K. panaudojo suklastotus dokumentus, dėl ko į valstybės biudžetą buvo sumokėta 60 999,38 Lt mažiau pelno mokesčio ir taip būdu Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui padaryta didelė - 60 999,38 Lt - žala.

33Be to, UAB „X“ nuteista už tai, kad atstovaujama direktoriaus T. K., kuris turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti jos veiklą ir kuris veikė UAB „X“ vardu, jos naudai ir interesais, 2001 - 2004 metų laikotarpiu, tyčia apgaulingai tvarkė UAB „X“ buhalterinę apskaitą, t. y.:

34T. K., būdamas UAB „X“ direktoriumi, pagal 1992-06-18 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo Nr.1-2654 (galiojo iki 2002-01-01) 24 straipsnio ir 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (galioja nuo 2002-01-01) 21 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas”, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, apgaulingai tvarkė 2001-2004 metų laikotarpio UAB „X“ buhalterinę apskaitą, t. y. pažeisdamas 1992-01-18 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo Nr.1-2654 10 straipsnio 1 dalies ir 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, ir 1992-01-18 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo Nr.1-2654 4 straipsnio bei 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 2001 – 2004 metų laikotarpiu, žinodamas, kad tarp A. K. firmos„A“, UAB „E“, „L“, UAB „I“, UAB „T“ ir UAB „X“ realiai neįvyko jokių ūkinių operacijų ar ūkinių įvykių, į UAB „X“ buhalterinę apskaitą įtraukė A. K. bei jo suburtos ir vadovaujamos organizuos grupės nario R. A. suklastotus ir pateiktus: A. K. firmos„A“ 2001-06-18 PVM sąskaitą - faktūrą serija GDB Nr. 2914490, 2001-11-06 PVM sąskaitą - faktūrą serija GDB Nr. 2914453, 2001-11-19 PVM sąskaitą - faktūrą serija GDB Nr. 2914457, 2002-01-08 PVM sąskaitą - faktūrą serija GDB Nr. 2914475, 2002-02-01 PVM sąskaitą - faktūrą serija GDB Nr. 5475937, 2002-09-16 PVM sąskaitą - faktūrą serija GDB Nr. 3290788 bei prie jos pridedamus kasos pajamų orderius serija LAC Nr. 3936374, serija LAC Nr. 3936374, serija LAC Nr. 3936374, 2003-04-25 PVM sąskaitą - faktūrą serija GDB Nr. 3290850 bei prie jos pridedamus kasos pajamų orderius serija LAD Nr.5857868, serija LAD Nr.5857869, UAB „E“ 2003-07-03 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 120056, 2003-07-28 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 1200551, UAB „L“ 2003-11-13 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 5697344, 2003-11-05 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 5697337, 2003-12-02 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 5697356, 2003-12-08 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 5697357 2003-12-16 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 8763931, UAB „I“ 2004-01-23 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 5528009, UAB „T“ 2004-03-19 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEC Nr. 2790301, 2004-03-31 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEC Nr. 2790311, 2004-04-23 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEC Nr. 2790319, 2004-04-19 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEC Nr. 2790309, kuriuose buvo nurodyti melagingi duomenys, kad UAB „X“ pirko prekes iš A. K. firmos „A“, UAB „E“, UAB „L“, UAB „I“, UAB „T“ ir už jas apmokėjo. Dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti tikrosios UAB „X“ 2001m. – 2004m. veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

35Nuteistasis T. K. ir jo gynėjas advokatas Marius Liatukas apeliaciniame skunde prašo:

36Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 17 d. nuosprendį pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria T. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį (pelno mokesčio ir PVM epizoduose), 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnį (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2004-07-13) ir 300 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo redakcija, mokesčių deklaracijų suklastojimo ir panaudojimo epizoduose) ir šioje dalyje priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį; panaikinti nuosprendžio dalį dėl 530 176,49 Lt konfiskavimo; panaikinti nuosprendžio dalį dėl laisvės atėmimo bausmės T. K. skyrimo.

37Jeigu apeliacinės instancijos teismas netenkintų šių prašymų, apeliantai prašo Vilniaus apygardos teismo nuosprendį panaikinti ir bylą grąžinti prokurorui.

38Jeigu apeliacinės instancijos teismas netenkintų ir šio prašymo, apeliantai prašo Vilniaus apygardos teismo nuosprendį pakeisti, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti T. K. su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, taip pat panaikinti nuosprendžio dalį dėl 530 176,49 Lt konfiskavimo iš T. K..

39Apeliantai, remdamiesi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2008, Nr. 2K-27/2006, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-06-20 nutarimo Nr. 40 3.1.8. punktu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 15 straipsnio 1 dalies 4 punktu bei teisės doktrina apie oficialiąją apgaulę, nurodo, kad jo ginamasis nepadarė Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų. Advokato ir nuteistojo teigimu, nuteistajam inkriminuoti nusikaltimai tiesiogiai susiję su pridėtinės vertės ir pelno mokesčiais, todėl aiškinant šių mokesčių teisinius santykius šioje baudžiamojoje byloje būtina vadovautis Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo formuojama vieninga teismų praktika pridėtinės vertės ir pelno mokesčio srityse.

40Apeliaciniame skunde cituojama Lietuvos Vyriausiojo Administracinio teismo praktika dėl ūkio subjekto teisės į PVM ataskaitą: pardavėjui sumokėjus PVM už realiai įvykusį prekių ar paslaugų teikimą, pirkėjo teisė jį atskaityti tampa absoliuti ir negali būti paneigta remiantis ūkinės operacijos įforminimo trūkumais <...> tai išplaukia iš PVM teisiniuose santykiuose veikiančio fiskalinio neutralumo principo esmės - visos prekės ir paslaugos turi būti apmokestinamos vienodomis sąlygomis, nepriklausomai nuo to, ar jos teisėtai pateko į rinką. Apeliantų teigimu, Vyriausiasis Administracinis Teismas 2007 m. birželio 15 d. nutartyje yra taip pat pažymėjęs, kad administracinių teismų praktikoje nuosekliai laikomasi PVM Įstatymo aiškinimo nuostatų, paremtų Europos Teisingumo Teismo praktika, kurių esmė yra ta, kad bylose dėl teisės į PVM atskaitą būtina atsakyti į du esminius klausimus: pirma, ar egzistuoja PVM objektas, t. y. ar ūkinė operacija, už kurią sumokėtą PVM mokesčių mokėtojas siekia susigrąžinti, realiai įvyko; antra, ar yra pagrindas teigti, kad mokesčių mokėtojas yra nesąžiningas, t. y. jis į atskaitą įtraukė PVM sumą, žinodamas (turėdamas žinoti), kad jo ūkinės operacijos partneris PVM į biudžetą nesumokės“. Nei galiojantis įstatyminis PVM teisinių santykių reguliavimas, nei jį taikant susiklosčiusi teisminė praktika nesieja mokesčių mokėtojo teisės į PVM atskaitą su ūkinių operacijų vykdymo sąlygomis <...> apmokestinimo PVM požiūriu yra aktualus tik pats objektyvus prekių pirkimo faktas ir tai, ar šios prekės buvo skirtos pareiškėjos PVM apmokestinamajai veikiai vykdyti, tuo tarpu aplinkybė, ar prekes pardavė tikrai tas asmuo, kuris yra nurodytas PVM sąskaitoje - faktūroje kaip pardavėjas, šiuo aspektu negali būti lemianti teisės į PVM atskaitą buvimą ar šios teisės paneigimą <...>Pardavėjui sumokėjus PVM už realiai įvykusį prekių ar paslaugų teikimą, pirkėjo teisė jį atskaityti tampa absoliuti ir negali būti paneigta remiantis ūkinės operacijos įforminimo trūkumais <...> aplinkybė, ar prekes pardavė tikrai tas asmuo, kuris nurodytas PVM sąskaitoje - faktūroje kaip pardavėjas, šiuo aspektu negali būti lemianti teisės į PVM atskaitą buvimą ar šios teisės paneigimą <...>formalūs buhalterinės apskaitos dokumento trūkumai negali paneigti mokesčių mokėtojo teisės iš bendrųjų pajamų atimti tam tikras sąnaudas, jeigu jos faktiškai buvo patirtos ir tai patvirtina byloje esančių įrodymų visuma <...> Teismas nurodė, jog aplinkybę, kad lemiamą reikšmę turi tikrasis ūkinės operacijos turinys, o ne jos įforminimas atitinkamais buhalterines apskaitos dokumentais, patvirtina ir naujojo 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatyme įtvirtintas turinio prieš formą viršenybės principas. Todėl realus prekių buvimas ar nebuvimas turėtų būti nustatomas atsižvelgiant į aplinkybių visumą, o ne vien į buhalterinių apskaitos dokumentų buvimą ar nebuvimą.

41Dėl antrosios aplinkybės teismas yra pasisakęs, kad mokesčių administratoriaus teiginys, kad prieš pirkdama prekes pareiškėja privalėjo įsitikinti, ar jas parduodančios įmonės yra teisėtai įgijusios prekes, ar turi buveinę, gamybinius pajėgumus, nėra pagrįstas ir protingas reikalavimas. Teisės į PVM atskaitą aspektu yra aktualus tik kontrahentų veiklos teisėtumas mokesčių įstatymų prasme. Tai reiškia, kad faktas, jog ūkio subjektas naudojasi kitų asmenų darbu neįteisindamas samdos ar darbo teisinių santykių pagal atitinkamų įstatymų reikalavimus, savaime nereiškia, kad už šių asmenų atliktas ūkines operacijas sumokėtas PVM negali būti atskaitomas. Analogiškai vertintinas ir nuosavų gamybinių pajėgumų ar buveinės neturėjimas bei prekių įgijimo neteisėtumas <...> mokesčių mokėtojo sutarties partnerio veiklos neteisėtumas mokestine prasme nėra pakankama aplinkybė, leidžianti paneigti mokesčių mokėtojo teisę į PVM atskaitą <...> iš mokesčio mokėtojo negali būti reikalaujama imtis neprotingų priemonių sutarties partnerio veiklos teisėtumui nustatyti, t. y. imtis specialioms tarnyboms priskirtų operatyvinės veiklos funkcijų <...> jei prekių ar paslaugų pirkėjas nežinojo ir neturėjo galimybės žinoti, kad pardavėjas nesumokės pardavimo PVM, jo kaip sąžiningo mokesčių mokėtojo teisė į PVM atskaitą išlieka.

42Apeliaciniame skunde teigiama, kad nagrinėjamu atveju oda (žaliava) realiai buvo įgyta. Tačiau pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės neištyrė pagal aukščiau nurodytos teismų praktikos reikalavimus, todėl šioje dalyje priėmė neteisingą ir nepagrįstą nuosprendį. Skundžiamajame nuosprendyje nepagrįstai konstatuota, kad ūkinės operacijos nėra realiai įvykusios. Teismas nepagrįstai apsiribojo tik byloje minimų PVM sąskaitų faktūrų analize, netirdamas visų aplinkybių visumos, nevertindamas žemiau nurodytų aplinkybių, kurios aiškiai patvirtina, kad UAB „X“ įsigijo odas ir jas vėliau eksportavo.

43Gynėjas ir nuteistasis pažymi, kad byloje nustatyta, kad UAB „X“ ir nuteistasis, kaip jos direktorius, vertėsi odų prekyba, jas eksportuojant ir reeksportuojant į ES šalis bei trečiąsias šalis. Ginčo dėl šios aplinkybės nėra.

44Liudytojomis apklaustos E. T. ir M. K. nurodė, kad įmonės sandėliuose nuolat būdavo daug odų, t.y. odos kaip žaliava realiai egzistavo.

45Liudytojas A. K. parodė, kad pagal dalį PVM sąskaitų - faktūrų prekės realiai UAB „X“ buvo suteiktos. Pirmosios instancijos teismas netyrė, pagal kurias sąskaitas, koks kiekis ir už kokią sumą odos buvo įsigytos iš A. K.. Todėl neištyręs šių aplinkybių, teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad jos iš viso neegzistuoja.

46Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino aplinkybės, kad UAB „X“ iš Lietuvos Respublikos per muitinę eksportavo didesnį kiekį odų (viso 475 131 kg) negu yra įsigijęs iš kitų, su A. K. nesusijusių asmenų, t. y. teismas netyrė, kokį kiekį odų UAB „X“ eksportavo iš Lietuvos Respublikos, kokį kiekį odų UAB „X“ įsigijo Lietuvos Respublikoje (kurias, kaip minėta, vėliau eksportavo), ar skirtumas, gautas iš eksportuoto kiekio atėmus įsigytas odas yra lygus kiekiui, kuris gaunasi sudėjus visas PVM sąskaitas - faktūras, išrašytas A. K. valdomų įmonių. Gynėjo ir nuteistojo nuomone, negalima situacija, kad UAB „X“ eksportavo per muitinę 475 131 kg odų, nors įsigijimo dokumentų, neįskaitant su A. K. susijusių įmonių dokumentų, turi mažesniam kiekiui. Apeliantas nurodo, kad vėliau teismui bus pateikti tai patvirtinantys dokumentai.

47Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino aplinkybės apie trečiųjų asmenų iš užsienio valstybių atsiskaitymus UAB „X“ už eksportuotas odas. Teismas netyrė, už kokį kiekį atsiskaitė šie asmenys. Jeigu ūkinės operacijos nebuvo realios ir odos įsigyta nebuvo, pagal skundžiamą nuosprendį apeliantui lieka neaišku, už ką atsiskaitė užsienio pirkėjai. Šie byloje esantys neaiškumai rodo, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, netyrė ir nevertino esminių bylai aplinkybių.

48Gynėjas ir nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, susijusių su T. K. verslo specifika - odų supirkimu ir eksportavimu. Apeliantai paaiškina, kad didžiąją dalį eksportavimui reikalingų odų apeliantas įsigydavo iš tokių įmonių kaip Č. Z. IĮ (kodas 181366953), UAB „( - )“ (kodas 171761457), S. Ž. firma (kodas 135571771), V. B. IĮ „( - )“ (kodas 172423095), UAB „Telšių mėsa“ (kodas 8073879), ŽŪB „( - )“ (kodas 170672945) ir kitų. Tačiau dalis nuteistajam reikalingos žaliavos smulkiais vienetais buvo pardavinėjamos turguose, privačių asmenų, kurie negali ar nenori išrašyti atitinkamų dokumentų. Advokato ir nuteistojo teigimu, dėl šios priežasties jis (T. K.) pats tiesiogiai arba per A. K. supirkdavo tokias odas (žaliavą) ir už jas atsiskaitydavo grynaisiais pinigais. Supirktų odų kiekis yra teisingai atvaizduotas A. K. įmonės „A“, UAB „I“, UAB „L“, UAB „E“, UAB „T“ įrašytose PVM sąskaitose faktūrose. Apeliantai nurodo, kad siekiant įsigyti grynųjų pinigų, A. K. nuteistajam pasiūlė pasinaudoti jo įmonėmis, su sąlyga, kad A. K. nuo sąskaitos lieka nepastovi suma, kaip atlyginimas, ir pridėtinės vertės mokesčio suma, kurią A. K. turėdavo pervesti į valstybės biudžetą. Kita pinigų dalis vienais atvejais grįždavo nuteistajam, kad šis galėtų atsiskaityti už įsigyjamas odas, o kitais atvejais - pats A. K. atsiskaitydavo už jo įsigytas ir vėliau T. K. perduotas odas (žaliavą). Apeliantai teigia manantys, kad šios aplinkybės rodo, jog abiem atvejais odos realiai būdavo įsigyjamos, tačiau pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės netyrė, todėl neatskleidė bylos esmės.

49Apeliantų teigimu, nuteistasis nežinojo apie A. K. neteisėtus veiksmus. Skundžiamu nuosprendžiu teismas nepagrįstai konstatavo T. K. veiksmų tyčią (ją tiesiog preziumuodamas) dėl PVM turtinės teisės, esą apeliantas suvokė, jog A. K. valdomos įmonės nemoka joms pagal byloje nurodytas PVM sąskaitas - faktūras pervestų PVM sumų. Advokatas ir nuteistasis nurodo, kad šios aplinkybės T. K. nežinojo ir negalėjo žinoti, todėl teisę į PVM atskaitą jis įgijo teisėtai. Tai patvirtina šios aplinkybės: byloje nėra duomenų, kad T. K. ir A. K. būtų taręsi dėl gauto PVM nemokėjimo į valstybės biudžetą; byloje taip pat nėra duomenų, kad A. K. ir/ar kiti su juo susiję asmenys būtų užsiminę ar kitaip leidę suprasti T. K., kad nuo pervestų sumų PVM nėra sumokamas. Priešingai, A. K. ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė, kad pagal parengtas deklaracijas jis mokėjo mokesčius(2004-08-05 apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokolas); A. K. įmonė „A“, UAB „I“, UAB „L“, UAB „E“, UAB „T“, kiek buvo žinoma nuteistajam, buvo PVM mokėtojos, todėl pastarajam nebuvo pagrindo abejoti dėl to, ar šios įmonės moka PVM. Jokių viešų pranešimų, mokesčių administratoriaus įspėjimų, kad pastarosios įmonės nemoka PVM nuo pervestų sumų, nuteistasis nėra gavęs. Apeliantai atkreipia dėmesį, kad 2008-03-27 raštu Nr. (18.3-31 -2)-R-2992 Valstybinė mokesčių inspekcija paaiškino, kad jie neturi galimybės nustatyti, ar įmonė pagal konkrečią PVM sąskaitą faktūrą yra sumokėjusi išskirtą PVM. Todėl nuteistasis net neturėjo galimybės sužinoti apie neteisėtus A. K. veiksmus. Todėl jis negali būtų atsakingas už juos ir dėl to patirti neigiamų padarinių, kadangi teisė neverčia daryti to, kas neįmanoma. Apeliantai teigia manantys, kad ši pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis yra neteisėta ir nepagrįsta.

50Apeliantai, remdamiesi Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2004 m. lapkričio 15 d. nutartimi A-893-04 ir šio teismo 2009 m. spalio 19 d. nutartimi A-438-1097/2009, teigia, kad siekiant atsakyti į klausimą, ar asmuo turėjo teisę į sąnaudas įtraukti atitinkamas sumas, būtina tik nustatyti, ar tokios sąnaudos yra realiai patirtos ir ar jos skirtos ūkio subjekto veiklai, nepriklausomai nuo kontrahento mokestinio sąžiningumo fakto. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino aplinkybės, kad visos UAB „X“ lėšos, atskaičius PVM ir užmokestį A. K., buvo realiai sumokėtos už be dokumentų įsigytas odas (žaliavą) iš trečiųjų asmenų. Gynėjas ir nuteistasis teigia manantys, kad vien ta aplinkybė, kad dalis ūkinių operacijų buvo realiai įvykdytos ne per tas įmones, kurios nurodytos byloje esančiose PVM sąskaitose - faktūrose, nėra pagrindas teigti, kad tokios operacijos iš viso neįvyko. Be to, apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netyrė, ar odos realiai buvo įsigytos, nepriklausomai nuo to, kas yra tikrasis jų pardavėjas, o kad jos realiai buvo įsigytos patvirtina jau tai, jog per muitinę eksportuotas didesnis kiekis odų, nei jas pagrindžia kiti, ne A. K. įmonių, išrašyti dokumentai. Advokatai teigia manantys, kad tai rodo, jog likęs kiekis buvo įsigytas per A. K.. Apeliantai pažymi, kad šios odos nebuvo įsigytos nemokamai – už jas ir buvo sumokėti pinigai, kurių sumą T. K. pagrįstai įtraukė į UAB „X“ sąnaudas. Šios odos buvo skirtos tiesioginei UAB „X“ veiklai, todėl pagrįstai priskirtinos, nepriklausomai nuo sumokėjimo formos, prie veiklos sąnaudų.

51Šios aplinkybės rodo, kad T. K. veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymių, kadangi jis mokėtiną pelno mokestį sumažino teisėtai. Todėl ši skundžiamo nuosprendžio dalis yra neteisėta ir nepagrįstas, nes teismas nenurodė jokių priešingų, įrodymais pagrįstų aplinkybių, savo išvadas padarydamas remiantis spėjimais ir prielaidomis, neištyręs aplinkybės dėl ūkinių operacijų (nepriklausomai nuo jas atlikusių subjektų) realumo.

52Apeliantai, cituodami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, taikant Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnį (nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2009; Nr. 2K-131/2009; Nr. 2K-90/2009), bei teisės doktrinos nuostatą, kad esminis turto pasisavinimo, kaip nusikalstamos veikos bruožas, yra siekis svetimą turtą paversti savo nuosavybe, teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė minėtą Lietuvos Respublikos BK straipsnį.

53Gynėjas ir nuteistasis teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netyrė T. K. gautų pinigų iš A. K. panaudojimo fakto, nors būtent pinigų panaudojimas tiesiogiai atspindi asmens psichinį santykį su veika (subjektyviąją nusikalstamos veikos pusę). Advokatas ir jo ginamasis nurodo, kad jeigu asmuo realiai laikinai paimtus įmonės pinigus panaudoja tos įmonės veikloje, nėra pagrindo asmens veiksmuose konstatuoti tiesioginės tyčios paversti svetimą turtą savo turtu, nes šis turtas nepaverčiamas asmens turtu - asmuo juo tiesiog įgyvendina jam suteiktas teises šio turto atžvilgiu. Priešingu atveju, neatsižvelgiant į tai, kur panaudoti pinigai ir laikant, kad vien realus piniginių lėšų paėmimas ir galėjimas jais disponuoti yra laikomas baigtu turto pasisavinimo nusikaltimu, išeitų, jog kiekvieną kartą įmonės vadovas iš įmonės kasos arba banko sąskaitos paėmęs pinigus, jau būtų laikomas padaręs Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnyje numatytą nusikaltimą. Apeliantai teigia manantys, kad turto pasisavinimo atveju turto panaudojimo faktas yra esminė aplinkybė, leidžianti spręsti apie asmens tiesioginės tyčios buvimą.

54Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmos instancijos teismas taip pat netyrė aplinkybės, jog šalia tos pinigų dalies, kurie buvo grąžinti nuteistajam ir kuriais pastarasis atsiskaitė su trečiaisiais asmenimis už odas (žaliavą), kita dalis pinigų buvo panaudota per A. K. taip pat odų įsigijimui iš trečiųjų asmenų. Teismas netyrė ir nevertino tos aplinkybės, kad už šias lėšas A. K. realiai perdavė apeliantui įsigytas odas, t. y. pervesti pinigai buvo realiai panaudoti UAB „X“ naudai. Ištyrus šias aplinkybes butų galima konstatuoti, kad nuteistojo veiksmuose nėra tiesioginės tyčios, tikslo pasisavinti turtą, o kartu ir turto pasisavinimo nusikaltimo sudėties.

55Advokatas ir nuteistasis pažymi, kad nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo nustatyta ir apskritai nebuvo tirta aplinkybė, kad T. K. turtas būtų padidėjęs pinigų suma, kurią jis, pasak skundžiamo nuosprendžio, pasisavino, t. y. pavertė savo nuosavybe. Gynėjas ir nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas taip pat netyrė ir nevertino aplinkybės, jog byloje iš viso nėra nustatyta, kokia dalis piniginių lėšų grįžo T. K. tam, kad šis galėtų atsiskaityti su trečiaisiais asmenimis. Tiek pareikštuose įtarimuose, tiek kaltinamajame akte bei teismo nuosprendyje nurodoma, kad A. K. pinigus grąžino be ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto dydžio. Nenustačius nuteistajam grįžusių sumų, jo veika, apeliantų manymu, negali būti kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnį.

56Apeliaciniame skunde nurodoma, kad T. K. nuteistas už 530 176, 49 Lt, priklausiusių UAB „X“ pasisavinimą. Tačiau T. K. taip pat nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad tariamai išvengė turtinės prievolės į 80 874, 41 Lt PVM. Apelianto nuomone, ši PVM suma turėtų būti mokama iš PVM sąskaitose – faktūrose nurodytos pervestos bendros pinigų sumos, t. y. atskaityta iš minėtų 530 176, 49 Lt. Vadinasi 80 874, 41 Lt priklauso ne UAB „X“, bet kaip gautina mokestinė suma - valstybei, ir ją nuteistasis jau yra sumokėjęs į biudžetą. Todėl ši suma objektyviai negali būti pasisavinta iš UAB „X“, nes ji įmonei nepriklauso. Be to, apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad skundžiamu nuosprendžiu T. K. už tą pačią veiką buvo nuteistas du kartus: pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį už 80 874, 41 Lt sumos kaip PVM išvengimą bei už 530 176, 49 Lt, į kurią įeina ta pati PVM suma, pasisavinimą. Šiuo būtu pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos BK 2 straipsnio 6 dalį, numatančią draudimą bausti už tą pačią nusikalstamą veiką asmenį pakartotinai.

57Esant išdėstytoms aplinkybėms, skundžiamojo nuosprendžio dalis, apeliantų teigimu, yra taip pat neteisėtas ir nepagrįstas.

58Gynėjas advokatas M. Liatukas ir nuteistasis T. K., remdamiesi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 25 d. nutarimo Nr. 55, 31 punktu, teigia, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai nuteistojo veiksmus, susijusius su PVM sąskaitomis faktūromis ir kasos dokumentais, kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnį ir papildomai pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnį.

59Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistasis suklastojo UAB „X“ PVM ir pelno mokesčio deklaracijas ir, vėliau jas pateikęs mokesčių administratoriui, panaudojo suklastotus dokumentus. Gynėjas ir nuteistasis nurodo, kad dokumento suklastojimas - tai neteisingų duomenų į tikrą dokumentą įrašymas. Byloje nustatyta, kad dalis PVM sąskaitose faktūrose nurodytų įmonių realiai nepardavė nuteistajam odų - jas pastarasis įsigijo pats arba per A. K. iš trečiųjų asmenų be atitinkamų dokumentų. Tokiu būdu, klastojimas galėtų apimti tik neteisingų duomenų apie prekės tiekėją nurodymas. Tačiau byloje minimose PVM sąskaitose faktūrose nurodyti odų (žaliavos) kiekiai bei išmokėtos sumos yra teisingos ir galutiniame rezultate panaudotos įmonės ekonominei veiklai.

60Gynėjas ir nuteistasis pažymi, kad tiek PVM, tiek ir pelno mokesčio deklaracijoje nėra rašoma jokia informacija apie subjektus, su kuriais deklarantas turėjo sandorių, ir kurių metu susidarė deklaruojamos sumos, t. y. deklaracijose nėra nurodoma, jog mokėtina PVM suma susidarė deklarantui pardavus prekes/paslaugas konkrečiai įmonei. Todėl neteisingas duomenų PVM sąskaitoje faktūroje apie prekės pardavėją nurodymas niekaip neįtakoja deklaracijos turinio, ir tokia informacija objektyviai neįmanoma suklastoti deklaracijos, nes ši informacija paprasčiausiai į deklaraciją neįtraukiama. Todėl nuteistasis, apeliantų manymu, nesuklastojo ir niekaip negalėjo suklastoti šių deklaracijų, t. y. padaryti Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 2 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) numatytos nusikalstamos veikos. Deklaracijose neteisingi duomenys apie prekes pardavusius subjektus nėra įtraukti, o nurodyti duomenys apie mokesčių, pajamų ir kitas finansines sumas, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes dėl sandorių realumo, yra teisingi ir teismo nepaneigti.

61Apeliaciniame skunde taip pat cituojamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. 55. Gynėjas teigia, kad vertinant apelianto veiksmus dėl buhalterinės apskaitos, šioje byloje taikytina Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2004-07-13. Pagal šią įstatymo redakciją, Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnis numatė: „negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos ūkinės, komercinės, finansinės būklės ar jos rezultatų arba įvertinti turto“. Šie padariniai skiriasi nuo tų, kurie turi būti nustatyti pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio redakciją, galiojančią nuo 2004-07-13, ir kuri pagal veikos padarymo laiką nuteistajam netaikoma. Gynėjas ir nuteistasis taip pat teigia, kad byloje specialistui nebuvo pateikta užduotis nustatyti, ar nuteistojo veiksmai turėjo įtakos, kad buvo „negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos ūkinės, komercinės, finansinės būklės ar jos rezultatų arba įvertinti turto“, specialistas neteikė jokios išvados šiuo konkrečiu klausimu. Specialistui buvo užduotas klausimas dėl Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio redakcijoje, galiojančioje nuo 2004-07-13, padarinių, kas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Todėl apeliantai daro išvadą, kad byloje nėra nustatyta Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio (redakcija, galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2004-07-13) padarinių, todėl skundžiamu nuosprendžiu T. K. nepagrįstai nuteistas pagal šį straipsnį.

62Apeliantai teigia manantys, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnį, kadangi nuteistojo kaltę grindė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006-03-22 ir 2006-11-06 nuosprendžiais, neapklausęs kai kurių šiuose nuosprendžiuose nurodytų nuteistųjų, bei 2008-02-28 operatyvinių veiksmų protokolu ir jo priedais.

63Advokatas ir nuteistasis nurodo, kad iš 2008-02-28 operatyvinių veiksmų protokolo ir jo priedų matyti, kad buvo atliekamas tik techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka - telekomunikacijos tinklais perduodamos informacijos slapta kontrolė ir fiksavimas. Jokie kiti operatyviniai veiksmai atliekami nebuvo. Šie operatyviniai veiksmai buvo atliekami tik dėl A. K.. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ikiteisminis tyrimas dėl T. K. buvo išskirtas iš ikiteisminio tyrimo dėl A. K., ir dalis pastarojo ikiteisminio tyrimo medžiagos, taip pat ir operatyvinė medžiaga, buvo pridėti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos dėl T. K.. Advokatas ir jo ginamasis, vadovaudamiesi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-19 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-225/2009 bei Lietuvos Respublikos BPK 162 straipsniu, teigia, kad šioje baudžiamojoje byloje dėl T. K. nėra nei atitinkamos ikiteisminio tyrimo teisėjo, nei A. K. bylą nagrinėjančio teismo nutarties, kuria būtų leista T. K. byloje panaudoti operatyvinius duomenis, surinktus atliekant operatyvinę veiklą prieš A. K.. Todėl 2008-02-28 operatyvinių veiksmų protokolas su priedais T. K. baudžiamojoje byloje yra gautas neteisėtai ir juo negalėjo būti grindžiama pastarojo kaltė.

64Be to, advokatas M. Liatukas ir nuteistasis pažymi, kad dėl T. K. nebuvo sankcionuota jokių operatyvinių veiksmų. Sankcijos buvo suteiktos tik atlikti operatyvinius veiksmus dėl A. K., todėl atliekant tokius veiksmus gauta informacija gali būti naudojama tik dėl A. K. atliekamame ikiteisminiame tyrime bei bylos nagrinėjimo teisme metu. Šios aplinkybės, apeliantų teigimu, rodo kad visi slapto telekomunikacijos tinklais perduodamos informacijos fiksavimo metu gauti duomenys apie T. K. yra gauti taip pat neteisėtai ir šioje byloje negali būti naudojami.

65Advokatas ir nuteistasis, argumentuodami savo teiginį dėl nepagrįsto vadovavimosi Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006-03-22 ir 2006-11-06 nuosprendžiais šioje baudžiamojoje byloje teigia, kad Lietuvos Respublikos BPK 242 straipsnio 1dalis įpareigoja teismą tiesiogiai ištirti bylos įrodymus. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio ir bylos medžiagos, skundžiamas nuosprendis yra grindžiamas ir minėtais Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiais, kuriais A. B., J. T., T. D., V. J., UAB „E“, UAB „T“, UAB „L“ yra nuteisti už nusikalstamas veikas, kuriose tariamai dalyvavo ir T. K. bei UAB „X“. Tačiau nagrinėjant šią baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme, teismas atsisakė apklausti A. B., nors T. K. ir jo gynėja tam prieštaravo. Apeliantų teigimu, tokiais veiksmais buvo iš esmės pažeistos Lietuvos Respublikos BPK normos dėl tiesioginio įrodymų tyrimo bei neleistinai suvaržyta nuteistojo teisė į gynybą.

66Gynėjas ir T. K. pažymi, kad jis (T. K.) nedalyvavo Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme nagrinėjant minėtas bylas, nors šiose bylose buvo pasisakoma ir vertinami epizodai, susiję su jo veiksmais. Minėtose baudžiamosiose bylose UAB „E“, UAB „T“, UAB „L“ yra nuteistos, konstatuojant, kad jokie sandoriai tarp šių įmonių ir visų kitų trečiųjų įmonių, įskaitant ir UAB „X“ nėra įvykę ir tokie jų veiksmai pripažinti nusikalstamais. Tačiau nei T. K., nei UAB „X“ negalėjo minėtose bylose pasisakyti, juo labiau - skųsti tokių nuosprendžių. Todėl apeliantų teigimu, tokie nuosprendžiai negali turėti jokios prejudicinės galios T. K. ir jais negali būti grindžiama jo kaltė. Advokatas ir jo ginamasis nurodo, kad posėdžio metu apklausiami T. D. ir V. J. neteigė, kad sandoriai tarp jų valdomų įmonių ir UAB „X“ nėra realiai įvykę, kad odos (žaliavos) T. K. parduotos nebuvo.

67Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad pirmos instancijos teismui atsisakius apklausti A. B. ir vadovaujantis tik nuosprendžiu, kuriam nuteistasis negalėjo daryti jokios įtakos, buvo paneigta pastarojo teisė į tiesioginį įrodymų tyrimą ir klausimų liudytojams uždavimą. Toks atvejis, advokato ir jo ginamojo teigimu, gali būti prilyginamas T. K. nuteisimui už akių, pastarajam neturint galimybės atlikti jokių gynybos veiksmų, nes prieš jį yra panaudojami jam nedalyvaujant surinkti įrodymai, kurių T. K. netenka teisės patikrinti. Apeliantai teigia, kad A. B. galėjo parodyti, kad realiai sandoriai vyko, ko iš esmės neneigė apklausiami T. D. ir V. J..

68Gynėjas ir nuteistasis nurodo, kad minėtas ikiteisminių tyrimų atskyrimas dėl T. K. ir A. K. buvo nepagrįstas. Jie paaiškina, kad toks atkyrimas galimas nusikalstamos veikos sudėties pagrindu, tačiau ne ją galimai padariusių asmenų pagrindu. Šiuo atveju susidarė situacija, kad tos pačios nusikalstamos veikos tiriamos bylose, jas atskyrus kaltinamųjų pagrindu. Dėl kitų asmenų, tačiau su T. K. susijusioje byloje, pastarasis neturėjo teisės dalyvauti, nes nebuvo tos bylos dalyvis ir neturėjo Lietuvos Respublikos BPK bylos dalyviui suteiktų teisių. Tačiau advokatas ir jo ginamasis atkreipia dėmesį, kad vėliau dėl kitų asmenų priimtas nuosprendis buvo tiesiogiai taikomas T. K.. Apeliantai teigia manantys, kad šiais veiksmais buvo pažeistos nuteistojo teisės į gynybą bei tiesioginį bylos aplinkybių, lemiančių jo atsakomybę, tyrimą. Be to, advokatas ir nuteistasis pažymi, kad skirtingose bylose tiriant tą patį teisinį santykį, galimi skirtingi rezultatai, todėl toks dviejų tyrimų atskyrimas neužtikrina tinkamo visų aplinkybių ištyrimo, įvertinimo, o kartu ir tiesos nustatymo, ką padaryti įpareigoja Lietuvos Respublikos Konstitucija. Tokiu būdu yra kliudoma teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Gynėjas ir nuteistasis taip pat atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad sandoriai tarp T. K. ir A. K. yra fiktyvūs, išėjo iš Lietuvos Respublikos BPK 255 straipsnyje nustatytų ribų, nes pasisakė ne tik dėl T. K., tačiau ir dėl A. K. kaltės, kuris šioje byloje nebuvo kaltinamas atitinkamų veikų padarymu.

69Advokato M. Liatuko ir nuteistojo teigimu, aukščiau išdėstyti pažeidimai lėmė, kad byloje surašytas Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnio nuostatų neatitinkantis kaltinamasis aktas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-02-24 nutartis baudžiamojoje byloje 1N-14/2010). Dėl šio pažeidimo, apeliantų nuomone, skundžiamas nuosprendis turėtų būti panaikintas, o byla grąžinta prokurorui (Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 5 punktas).

70Apeliaciniame skunde teigiama, kad skundžiamu nuosprendžiu T. K. už padarytas nusikalstamas veikas paskirta galutinė subendrinta 2 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Apeliantai nurodo, kad tokia bausmė yra per griežta, neatitinkanti teisingumo principo, nes ja nebus pasiekti bausmės tikslai. Advokatas ir nuteistasis, vadovaudamiesi Lietuvos apeliacinio teismo praktika (1A-99/2010; 1A-181/2010) bei Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalimi, mano, kad jo ginamajam tikslinga būtų skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, pavyzdžiui, baudą.

71Apeliaciniame skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad baudžiamasis procesas dėl T. K. trunka nepateisinamai ilgai - daugiau kaip 6 metus (įtarimai nuteistajam įteikti dar 2004 m.). Iki pat 2008 m. pabaigos, t. y. 4 metus su T. K. nebuvo atliekami jokie procesiniai veiksmai. Visas šis nepagrįstas delsimas ir nepagrįstai ilga tyrimo trukmė lėmė nuteistojo teisinį neapibrėžtumą dėl savo padėties. Advokatas ir nuteistasis nurodo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, jog tais atvejais, kai pripažįstama, kad byloje buvo nepateisinami procesiniai delsimai, viena iš tinkamų ir pakankamų teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės priemonių yra bausmės sumažinimas kaltinamiesiems (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje 1A-99/2010). Tačiau pirmosios instancijos teismas į šias nuostatas nepagrįstai neatsižvelgė.

72Apeliantai pažymi, kad aplinkybę, jog T. K. paskirta laisvės atėmimo bausmė yra neteisinga, patvirtina ir tai, kad pastarasis turi šeimą, du vaikus, kurių vienas yra mažametis. Advokato ir jo ginamojo teigimu, šeima yra išlaikoma iš esmės vien tik iš T. K. pajamų. Be to, pastarasis prižiūri neįgalius tėvus, padeda jiems finansiškai bei buityje, nes tėvai dėl silpnos sveikatos patys atlikti buities darbų negali. Advokatas ir nuteistasis pažymi, kad nuteistasis turi darbą - nuo 2007-04-19 jis yra UAB „Aktena“ direktorius, kurioje dirba 35 darbuotojai; T. K. savo veikla sukuria pajamas, kurios mokesčių pavidalu yra mokamos į valstybės biudžetą. Apeliantai teigia manantys, kad T. K. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę ir izoliavus jį nuo visuomenės, būtų pakenkta ne tik šeimos, bet ir ekonominiams interesams. Apeliantai pažymi, kad T. K. nepadarė jokių smurtinių ar kitų nusikaltimų, kurie kelia realią grėsmę visuomenės ir konkrečių asmenų saugumui, sveikatai ar gyvybei. Be to, per visą bylos nagrinėjimo laiką T. K. nepadarė naujų nusikalstamų veikų, kas rodo, kad jis nėra pavojingas visuomenei, jo elgesys pasitaisė.

73Advokatas M. Liatukas ir nuteistasis T. K. taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, netinkamai įvertino T. K. atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Apeliantai nurodo, kad nuteistasis jau ikiteisminio tyrimo metu prisipažino dėl veikų, kurias, jo supratimu, galimai yra padaręs, ir gailėjosi nusikaltęs: jis laisva valia įvertino veiksmus, kurie jo manymu yra neteisėti, juos pripažino, vertino juos kritiškai, gailėjosi dėl tokio savo poelgio, ir tai rodo T. K. pasiryžimą ateityje nebenusikalsti. Be to, pastarojo, kaip vienintelio UAB „X“ akcininko ir direktoriaus pastangomis buvo atlyginta visa valstybei padaryta žala - 148 262,72 Lt.

74Apeliantai nesutinka, kad T. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė veikdamas bendrininkų grupe, ir jo vaidmuo nusikaltimų padaryme nebuvo pats mažiausias. Advokatas nurodo, kad T. K. nebuvo nusikalstamų veikų organizatorius, nes kaip matyti iš baudžiamosios bylos, būtent A. K. pasiūlė per jo nurodytas įmones daryti nusikalstamas veikas. Gynėjo ir nuteistojo teigimu, T. K. nežinojo (byloje nėra nustatyta kitaip), kad A. K. veikia nusikalstamai, kad jis nemoka gauto PVM, kad su A. K. veikia dar ir kiti asmenys - T. K. jų kontaktų neturėjo ir su šiais asmenimis nederino jokių savo veiksmų. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistojo vaidmuo darant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas yra antraeilis ir tai negali būti pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

75Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu konfiskuoti iš nuteistojo tariamai iš UAB „X“ pasisavintus ir tokiu būdu iš nusikalstamos veikos gautus pinigus - 530 176,49 Lt. Gynėjas ir nuteistasis teigia, kad T. K. nepadarė Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnyje numatyto nusikaltimo, todėl minėtos pinigų sumos iš UAB „X“ nepasisavino. Be to, advokatas ir nuteistasis, vadovaudamiesi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004-04-27 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270/2004, nurodo, kad konfiskavus iš T. K. turtą, kurį jis tariamai neteisėtai pasisavinimo iš UAB „X“, realiai būtų konfiskuotas būtent UAB „X“ priklausantis turtas. Apeliantų teigimu, valstybė nuturi jokio teisinio pagrindo įgyti šio turto, kadangi jis, kaip minėta, priklauso UAB „X“ ir turėtų būti jai grąžintas (jeigu iš tikro yra paimtas neteisėtai). Be to, advokatas ir nuteistasis teigia manantys, kad po turto konfiskavimo UAB „X“ pareiškus ieškinį civiline tvarka dėl nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimo ir teismui ją priteisus, apeliantas būtų nubaustas du kartus - 530 176,49 Lt kaip neteisėtai gautą naudą jis privalėtų sumokėti į valstybės biudžetą turto konfiskavimo forma ir lygiai tą pačią sumą sumokėti ieškovui UAB „X“, padarytos turtinės žalos forma.

76Apeliantams taip pat nesuprantama, kodėl iš T. K. nuspręsta konfiskuoti būtent 530 176,49 Lt sumą. Advokatas ir nuteistasis nurodo, kad iš 530 176,49 Lt sumos išskirtinas 80 874,41 Lt PVM, kurį T. K. jau sumokėjo į valstybės biudžetą. Taigi šią sumą 530 176,49 Lt sudėtyje dar kartą priteisiant iš T. K., jis baudžiamas antrą kartą, ir taip sudaromos sąlygos nepagrįstam valstybės praturtėjimui. Be to, priimant tokį sprendimą, nebuvo atsižvelgta, kad byloje nėra nustatyta, kokia dalis už atitinkamų paslaugų suteikimą nuo pervedamų sumų likdavo A. K.. Tai reiškia, kad iš 530 276,49 Lt sumos, be jau atimto PVM dydžio, būtina atimti ir minėtą atlygio dydį, kurio pirmosios instancijos teismas nenustatė. Advokato ir nuteistojo teigimu, iš jo (nuteistojo) negali būti konfiskuota A. K. įgyta suma, nes toks konfiskavimas neatitinka Lietuvos Respublikos 72 straipsnyje įtvirtintos konfiskavimo sampratos ir paskirties.

77Nuteistosios UAB „X“ atstovas advokatas Kęstutis Švirinas prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 17 d. nuosprendžio dalį, kuria UAB „X” pripažinta kalta, panaikinti ir UAB „X” išteisinti arba Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 17 d. nuosprendį panaikinti ir bylą grąžinti prokurorui.

78Apeliantas nurodo, kad juridinio asmens atsakomybė už sukčiavimą įtvirtinta tik naujajame Lietuvos Respublikos BK, įsigaliojusiame nuo 2003-05-01. Todėl skundžiamu nuosprendžiu UAB „X“ nepagrįstai nuteistas už veiksmus, atliktus iki 2003-05-01, t.y. galiojant 1961 m. BK.

79Apeliantas, kaip ir nuteistasis bei jo gynėjas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2008, Nr. 2K-27/2006, Lietuvos aukščiausiojo Teismo 2003-06-20 nutarimo Nr. 40 3.1.8. punktu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 15 straipsnio 1 dalies 4 punktu bei teisės doktrina apie oficialiąją apgaulę, nurodo, kad UAB „X“ nepadarė Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų. Advokato teigimu, nuteistajai UAB „X” inkriminuoti nusikaltimai tiesiogiai susiję su pridėtinės vertės ir pelno mokesčiais, todėl aiškinant šių mokesčių teisinius santykius šioje baudžiamojoje byloje būtina vadovautis Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo formuojama vieninga teismų praktika pridėtinės vertės ir pelno mokesčio srityje. Toliau apeliaciniame skunde cituojama ta pati Lietuvos Vyriausiojo Administracinio teismo praktika kaip ir nuteistojo T. K. ir jo gynėjo advokato M. Liatuko apeliaciniame skunde.

80Nuteistosios UAB „X“ atstovo advokato K. Švirino apeliaciniame skunde toliau taip pat atkartojami nuteistojo T. K. ir jo gynėjo advokato M. Liatuko apeliacinio skundo teiginiai. Apeliantas teigia, kad nagrinėjamu atveju oda (žaliava) realiai buvo įgyta. Tačiau pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės neištyrė pagal aukščiau nurodytos teismų praktikos reikalavimus, todėl šioje dalyje priėmė neteisingą ir nepagrįstą nuosprendį. Skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai konstatuota, kad ūkinės operacijos nėra realiai įvykusios. Teismas nepagrįstai apsiribojo tik byloje minimų PVM sąskaitų faktūrų analize, netirdamas visų aplinkybių visumos, nevertindamas žemiau nurodytų aplinkybių, kurios aiškiai patvirtina, kad UAB „X“ įsigijo odas ir jas vėliau eksportavo.

81Atstovas pažymi, kad byloje nustatyta, kad UAB „X“ vertėsi odų prekyba, jas eksportuojant ir reeksportuojant į ES šalis bei trečiąsias šalis. Ginčo dėl šios aplinkybės nėra.

82Liudytojomis apklaustos E. T. ir M. K. parodė, kad įmonės sandėliuose nuolat būdavo daug odų, t. y. odos kaip žaliava realiai egzistavo.

83Liudytojas A. K. parodė, kad pagal dalį PVM sąskaitų faktūrų prekės realiai UAB „X“ buvo suteiktos. Pirmosios instancijos teismas netyrė, pagal kurias sąskaitas, koks kiekis ir už kokią sumą odos buvo įsigytos iš A. K.. Todėl neištyręs šių aplinkybių, teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad jos iš viso neegzistuoja.

84Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino aplinkybės, kad UAB „X“ iš Lietuvos Respublikos per muitinę eksportavo didesnį kiekį odų (viso 475 131 kg) negu yra įsigijęs iš kitų, su A. K. nesusijusių asmenų, t. y. teismas netyrė, kokį kiekį odų UAB „X“ eksportavo iš Lietuvos Respublikos, kokį kiekį odų UAB „X“ įsigijo Lietuvos Respublikoje (kurias, kaip minėta, vėliau eksportavo), ar skirtumas, gautas iš eksportuoto kiekio atėmus įsigytas odas yra lygus kiekiui, kuris gaunasi sudėjus visas PVM sąskaitas - faktūras, išrašytas A. K. valdomų įmonių. Atstovo teigimu, negalima situacija, kad UAB „X“ eksportavo per muitinę 475 131 kg odų, nors įsigijimo dokumentų, neįskaitant su A. K. susijusių įmonių dokumentų, turi mažesniam kiekiui. Apeliantas nurodo, kad vėliau teismui bus pateikti tai patvirtinantys dokumentai.

85Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino aplinkybės apie trečiųjų asmenų iš užsienio valstybių atsiskaitymus UAB „X“ už eksportuotas odas. Teismas netyrė, už kokį kiekį atsiskaitė šie asmenys. Jeigu ūkinės operacijos nebuvo realios ir odos įsigyta nebuvo, pagal skundžiamą nuosprendį apeliantui lieka neaišku, už ką atsiskaitė užsienio pirkėjai. Šie byloje esantys neaiškumai rodo, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, netyrė ir nevertino esminių bylai aplinkybių.

86Atstovas K. Švirinas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, susijusių su UAB „X“ verslo specifika - odų supirkimu ir eksportavimu. Apeliantas paaiškina, kad didžiąją dalį eksportavimui reikalingų odų UAB „X“ įsigydavo iš tokių įmonių kaip Č. Z. IĮ (kodas 181366953), UAB „( - )“ (kodas 171761457), S. Ž. firma (kodas 135571771), V. B. IĮ „( - )“ (kodas 172423095), UAB „Telšių mėsa“ (kodas 8073879), ŽŪB „( - )“ (kodas 170672945) ir kitų. Tačiau dalis UAB „X“ reikalingos žaliavos smulkiais vienetais buvo pardavinėjamos turguose, privačių asmenų, kurie negali ar nenori išrašyti atitinkamų dokumentų. Advokato teigimu, dėl šios priežasties UAB „X“ pats tiesiogiai arba per A. K. supirkdavo tokias odas (žaliavą) ir už jas atsiskaitydavo grynaisiais pinigais. Supirktų odų kiekis yra teisingai atvaizduotas A. K. įmonė „A“, UAB „I", UAB „L“, UAB „E“, UAB „T“ įrašytose PVM sąskaitose faktūrose. Apeliantas nurodo, kad siekiant įsigyti grynųjų pinigų, A. K. pasiūlė pasinaudoti jo įmonėmis, su sąlyga, kad A. K. nuo sąskaitos lieka nepastovi suma, kaip atlyginimas, ir pridėtinės vertės mokesčio suma, kurią A. K. turėdavo pervesti į valstybės biudžetą. Kita pinigų dalis vienais atvejais grįždavo UAB „X“ vadovui, kad šis galėtų atsiskaityti už įsigyjamas odas, o kitais atvejais - pats A. K. atsiskaitydavo už jo įsigytas ir vėliau T. K. perduotas odas (žaliavą). Advokato nuomone, šios aplinkybės rodo, kad abiem atvejais odos realiai būdavo įsigyjamos, tačiau pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės netyrė, todėl neatskleidė bylos esmės.

87Apelianto teigimu, UAB „X“ nežinojo apie A. K. neteisėtus veiksmus. Skundžiamu nuosprendžiu teismas nepagrįstai konstatavo minėtos bendrovės veiksmų tyčią (ją tiesiog preziumuodamas) dėl PVM turtinės teisės, esą UAB „X“ ir T. K. suvokė, jog A. K. valdomos įmonės nemoka joms pagal byloje nurodytas PVM sąskaitas faktūras pervestų PVM sumų. Advokatas nurodo, kad šios aplinkybės UAB „X“ nežinojo ir negalėjo žinoti, todėl teisę į PVM atskaitą jis įgijo teisėtai. Tai patvirtina šie duomenys: byloje nėra duomenų, kad UAB „X“ ar T. K. ir A. K. būtų taręsi dėl gauto PVM nemokėjimo į valstybės biudžetą; byloje taip pat nėra duomenų, kad A. K. ir/ar kiti su juo susiję asmenys būtų užsiminę ar kitaip leidę suprasti UAB „X“, kad nuo pervestų sumų PVM nėra sumokamas. Priešingai, A. K. ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė, kad pagal parengtas deklaracijas jis mokėjo mokesčius (2004-08-05 apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokolas); A. K. įmonė „A“, UAB „I“, UAB „L“, UAB „E“, UAB „T“, kiek buvo žinoma UAB „X“, buvo PVM mokėtojos, todėl nebuvo pagrindo abejoti dėl to, ar šios įmonės moka PVM. Jokių viešų pranešimų, mokesčių administratoriaus įspėjimų, kad pastarosios įmonės nemoka PVM nuo pervestų sumų, UAB „X“ nėra gavęs. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo praktiką, asmuo neprivalo imtis specialiosioms tarnyboms būdingų priemonių tam, kad būtų nustatyta, ar kita sandorio šalis sumoka gautą PVM. Juo labiau, kad šias galimybes riboja objektyvios priežastys: remiantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymu, ūkio subjektas neturi teisės gauti iš mokesčių administratoriaus informacijos apie kito ūkio subjekto vykdomas prievoles biudžetui. Taigi apelianto teigimu, UAB „X“, neturėdamas galimybės sužinoti apie neteisėtus A. K. veiksmus, negali būtų atsakingas už juos, ir dėl to patirti savo atžvilgiu neigiamų padarinių, kadangi teisė neverčia daryti to, kas neįmanoma. Advokato nuomone, išdėstytos aplinkybės rodo, kad pirmosios instancijos teismas paneigė UAB „X“ teisę į PVM atskaitą, nepagrįstai konstatuodamas UAB „X“ veiksmuose sukčiavimo sudėtį.

88Apeliantas, remdamasis Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2004 m. lapkričio 15 d. nutartimi A-893-04 ir šio teismo 2009 m. spalio 19 d. nutartimi A-438-1097/2009, teigia, kad siekiant atsakyti į klausimą, ar asmuo turėjo teisę į sąnaudas įtraukti atitinkamas sumas, būtina tik nustatyti, ar tokios sąnaudos yra realiai patirtos ir ar jos skirtos ūkio subjekto veiklai, nepriklausomai nuo kontrahento mokestinio sąžiningumo fakto. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino aplinkybės, kad visos UAB „X“ lėšos, atskaičius PVM ir užmokestį A. K., buvo realiai sumokėtos už be dokumentų įsigytas odas (žaliavą) iš trečiųjų asmenų. Atstovo teigimu, vien ta aplinkybė, kad dalis ūkinių operacijų buvo realiai įvykdytos ne per tas įmones, kurios nurodytos byloje esančiose PVM sąskaitose faktūrose, nėra pagrindas teigti, kad tokios operacijos iš viso neįvyko. Be to, apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netyrė, ar odos realiai buvo įsigytos, nepriklausomai nuo to, kas yra tikrasis jų pardavėjas, o kad jos realiai buvo įsigytos patvirtina jau tai, jog per muitinę eksportuotas didesnis kiekis odų, nei jas pagrindžia kiti, ne A. K. įmonių, išrašyti dokumentai. Advokatas nuridi, kad likęs kiekis buvo įsigytas per A. K.. Apeliantas pažymi, kad šios odos nebuvo įsigytos nemokamai – už jas ir buvo sumokėti pinigai, kurių suma buvo pagrįstai įtraukė į UAB „X“ sąnaudas. Šios odos buvo skirtos tiesioginei UAB „X“ veiklai, todėl pagrįstai priskirtinos, nepriklausomai nuo sumokėjimo formos, prie veiklos sąnaudų.

89Šios aplinkybės rodo, kad UAB „X“ veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymių, kadangi ji mokėtiną pelno mokestį sumažino teisėtai. Todėl ši skundžiamo nuosprendžio dalis yra neteisėta ir nepagrįstas, nes teismas nenurodė jokių priešingų, įrodymais pagrįstų aplinkybių, savo išvadas padarydamas remdamasis spėjimais ir prielaidomis, neištyręs aplinkybės dėl ūkinių operacijų (nepriklausomai nuo jas atlikusių subjektų) realumo.

90Apeliantas nesutinka ir su UAB „X“ nuteisimu pagal Lietuvos Respublikos BK 222 ir 300 straipsnius. Advokatas nurodo, kad, juridinio asmens atsakomybė už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą ir dokumentų klastojimą ar suklastoto dokumento panaudojimą arba realizavimą taip pat įtvirtinta tik naujame Lietuvos Respublikos BK, įsigaliojusiame nuo 2003-05-01. Todėl skundžiamu nuosprendžiu apeliantas nepagrįstai nuteistas už veiksmus, atliktus iki 2003-05-01.

91Apeliaciniame skunde taip pat cituojamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. 55. Gynėjas teigia, kad vertinant UAB „X“ veiksmus dėl buhalterinės apskaitos, šioje byloje taikytina Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2004-07-13. Šios redakcijos Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnis numatė: „negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos ūkinės, komercinės, finansinės būklės ar jos rezultatų arba įvertinti turto“. Šie padariniai skiriasi nuo tų, kurie turi būti nustatyti pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio redakciją, galiojančią nuo 2004-07-13, ir kuri pagal veikos padarymo laiką nuteistajai UAB „X“ netaikoma.

92Atstovas taip pat teigia, kad byloje specialistui nebuvo pateikta užduotis nustatyti, ar nuteistosios UAB „X“ veiksmai turėjo įtakos, kad buvo „negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos ūkinės, komercinės, finansinės būklės ar jos rezultatų arba įvertinti turto“, specialistas neteikė jokios išvados šiuo konkrečiu klausimu. Specialistui buvo užduotas klausimas dėl Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio redakcijoje, galiojančioje nuo 2004-07-13, padarinių, kas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Todėl apeliantas daro išvadą, kad byloje nėra nustatyta Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio (redakcija, galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2004-07-13) padarinių, todėl skundžiamu nuosprendžiu UAB „X“ nepagrįstai nuteista pagal šį straipsnį.

93Apelianto teigimu, byloje esanti specialisto išvada yra neteisinga. Atstovui nesuprantama, kuo remdamasis specialistas duoda išvadą, kad negalima iš dalies nustatyti UAB „X“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2001-2004 m., jeigu toje pačioje išvadoje specialistas pilnai nustato, kiek mokesčių UAB „X“ nepagrįstai nesumokėjo, kokią sumą išlaidų reikia minusuoti iš įmonės sąnaudų ir panašiai. Specialistas nustatė tas aplinkybes, kurių, jo peties teigimu, nustatyti negalima. Advokato nuomone, tokia išvada yra prieštaringa ir aiškiai parodo, jog UAB „X“ veiksmuose nėra ir negali būti Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnyje numatytų padarinių.

94Apeliantas K. Švirinas pažymi, kad tiek PVM, tiek ir pelno mokesčio deklaracijoje nėra įrašoma jokia informacija apie subjektus. Todėl neteisingas duomenų PVM sąskaitoje faktūroje apie prekės pardavėją nurodymas niekaip neįtakoja deklaracijos turinio ir tokia informacija objektyviai neįmanoma suklastoti deklaracijos, nes ši informacija paprasčiausiai į deklaraciją neįtraukiama. Esant šiai situacijai, UAB „X“ nesuklastojo šių deklaracijų, t. y. nepadarė Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 2 dalyje (2000-09-26 įstatymo redakcija) numatytos nusikalstamos veikos, kadangi deklaracijose neteisingi duomenys apie prekes pardavusius subjektus nėra įtraukti, o nurodyti duomenys apie mokesčių, pajamų ir kitas finansines sumas, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes dėl sandorių realumo, yra teisingi ir teismo nepaneigti.

95Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnį, kadangi UAB „X“ kaltę grindė Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2006-03-22 ir 2006-11-06 nuosprendžiais, neapklausęs kai kurių šiuose nuosprendžiuose nurodytų nuteistųjų, bei 2008-02-28 operatyvinių veiksmų protokolu ir jo priedais.

96Advokatas nurodo, kad iš 2008-02-28 operatyvinių veiksmų protokolo ir jo priedų matyti, kad buvo atliekamas tik techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka - telekomunikacijos tinklais perduodamos informacijos slapta kontrolė ir fiksavimas. Jokie kiti operatyviniai veiksmai atliekami nebuvo. Šie operatyviniai veiksmai buvo atliekami tik dėl A. K.. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ikiteisminis tyrimas dėl T. K. ir buvo išskirtas iš ikiteisminio tyrimo dėl A. K. ir dalis pastarojo ikiteisminio tyrimo medžiagos, taip pat ir operatyvinė medžiaga, buvo pridėta prie ikiteisminio tyrimo medžiagos dėl T. K.. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad lieka neaišku, ar buvo atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas dėl UAB „X“ tariamai padarytų nusikalstamų veikų.

97Advokatas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-19 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-225/2009 bei Lietuvos Respublikos BPK 162 straipsniu teigia, kad šioje baudžiamojoje byloje dėl UAB „X“ nėra nei atitinkamos ikiteisminio tyrimo teisėjo, nei A. K. bylą nagrinėjančio teismo nutarties, kuria būtų leista UAB „X“ byloje panaudoti operatyvinius duomenis, surinktus atliekant operatyvinę veiklą prieš A. K.. Todėl, atstovo teigimu nuomone, 2008-02-28 operatyvinių veiksmų protokolas su priedais UAB „X “baudžiamojoje byloje yra gautas neteisėtai ir juo negalėjo būti grindžiama pastarosios kaltė.

98Be to, advokatas K. Švirinas pažymi, kad dėl UAB „X“ nebuvo sankcionuota jokių operatyvinių veiksmų. Sankcijos buvo suteiktos tik atlikti operatyvinius veiksmus dėl A. K., todėl atliekant tokius veiksmus gauta informacija gali būti naudojama tik dėl A. K. atliekamame ikiteisminiame tyrime bei bylos nagrinėjimo teisme metu. Šios aplinkybės, apelianto nuomone, rodo kad visi slapto telekomunikacijos tinklais perduodamos informacijos fiksavimo metu gauti duomenys apie T. K. ir UAB „X“ yra gauti taip pat neteisėtai ir šioje byloje negali būti naudojami.

99Advokatas, argumentuodamas savo teiginį dėl nepagrįsto vadovavimosi Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006-03-22 ir 2006-11-06 nuosprendžiais šioje baudžiamojoje byloje teigia, kad Lietuvos Respublikos BPK 242 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismą tiesiogiai ištirti bylos įrodymus. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio ir bylos medžiagos, skundžiamas nuosprendis yra grindžiamas ir minėtais Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiais, kuriais A. B., J. T., T. D., V. J., UAB „E“, UAB „T“, UAB „L“ yra nuteisti už nusikalstamas veikas, kuriose tariamai dalyvavo ir UAB „X“. Tačiau nagrinėjant šią baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme, teismas atsisakė apklausti A. B., nors UAB „X“ atstovas tam prieštaravo. Apelianto nuomone, tokiais veiksmais buvo iš esmės pažeistos BPK normos dėl tiesioginio įrodymų tyrimo bei neleistinai suvaržyta nuteistosios UAB „X“ teisė į gynybą.

100Atstovas pabrėžia, kad UAB „X“ nedalyvavo Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme nagrinėjant minėtas bylas, nors šiose bylose buvo pasisakoma ir vertinami epizodai, susiję su nuteistosios UAB „X“ veiksmais. Minėtose baudžiamosiose bylose UAB „E“, UAB „T“, UAB „L“ yra nuteistos, konstatuojant, kad jokie sandoriai tarp šių įmonių ir visų kitų trečiųjų įmonių, įskaitant ir UAB „X“ nėra įvykę, ir tokie veiksmai pripažinti nusikalstamais. Tačiau UAB „X“ negalėjo pastarosiose bylose pasisakyti, juo labiau - skųsti tokių nuosprendžių. Todėl apelianto teigimu, tokie nuosprendžiai negali turėti jokios prejudicinės galios UAB „X“ ir jais negali būti grindžiama pastarosios kaltė. Advokatas nurodo, kad posėdžio metu apklausiami T. D. ir V. J. neteigė, kad sandoriai tarp jų valdomų įmonių ir UAB „X“ nėra realiai įvykę, kad odos (žaliavos) parduota nebuvo. Apeliantoteigimu, tai, kad šie asmenys apie tokius sandorius galėjo nežinoti, niekaip nereiškia, kad jie apskritai yra fiktyvūs, nes sandorių realumą nulemia ne vieno ar kito asmens turima informacija apie sandorį.

101Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad pirmos instancijos teismui atsisakius apklausti A. B. ir vadovaujantis tik nuosprendžiu, kuriam nuteistoji UAB „X“ negalėjo daryti jokios įtakos, buvo paneigta UAB „X“ teisė į tiesioginį įrodymų tyrimą ir klausimų liudytojams uždavimą. Toks atvejis, advokato teigimu, gali būti prilyginamas UAB „X“ nuteisimui už akių, pastarajai neturint galimybės atlikti jokių gynybos veiksmų, nes prieš ją yra panaudojami jai nedalyvaujant surinkti įrodymai, kurių UAB „X“ netenka teisės patikrinti. Apeliantas teigia, kad A. B. galėjo paliudyti, kad realiai sandoriai vyko, ko iš esmės neneigė apklausiami T. D. ir V. J..

102Atstovo teigimu, minėtas ikiteisminių tyrimų atskyrimas dėl T. K. ir A. K. nepagrįstas. Apeliantas nurodo, kad toks atskyrimas galimas nusikalstamos veikos sudėties pagrindu, tačiau ne šią veiką galimai padariusių asmenų pagrindu. Šiuo atveju susidarė situacija, kad tos pačios nusikalstamos veikos tiriamos skirtingose bylose, jas atskyrus kaltinamųjų pagrindu. Dėl kitų asmenų, tačiau su UAB „X“ susijusioje negarinėtoje byloje, pastaroji neturėjo teisės dalyvauti, nes nebuvo tos bylos dalyvė ir neturėjo Lietuvos Respublikos BPK bylos dalyviui suteiktų teisių. Tačiau advokatas atkreipia dėmesį, kad vėliau dėl kitų asmenų priimtas nuosprendis buvo tiesiogiai taikomas UAB „X“. Apeliantas mano, kad šiais veiksmais buvo pažeistos nuteistosios UAB „X“ teisės į gynybą bei tiesioginį bylos aplinkybių, lemiančių jos atsakomybę, tyrimą. Be to, skirtingose bylose tiriant tą patį teisinį santykį, galimi skirtingi rezultatai, todėl toks dviejų tyrimų atskyrimas neužtikrina tinkamo visų aplinkybių ištyrimo, įvertinimo, o kartu ir tiesos nustatymo, ką padaryti įpareigoja Lietuvos Respublikos Konstitucija. Tokiu būdu yra kliudoma teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Atstovas taip pat atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad sandoriai tarp UAB „X“ ir A. K. yra fiktyvūs, išėjo iš Lietuvos Respublikos BPK 255 straipsnyje nustatytų ribų, nes pasisakė ne tik dėl UAB „X“, tačiau ir dėl A. K. kaltės, kuris šioje byloje nebuvo kaltinamas atitinkamų veikų padarymu.

103Advokato K. Švirino manymu, aukščiau išdėstyti pažeidimai ir neteisėtas ikiteisminių tyrimų atskyrimas lėmė, kad byloje surašytas Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnio nuostatų neatitinkantis kaltinamasis aktas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-02-24 nutartis byloje 1A-14/2010). Dėl šio pažeidimo, apelianto nuomone, skundžiamas nuosprendis turėtų būti panaikintas, o byla grąžinta prokurorui (Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 5 punktas).

104Apeliantas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo sprendimu konfiskuoti iš T. K. 530 176,49 Lt, kurie yra tariamai pasisavinti iš UAB „X“. Advokatas teigia manantis, kad ši skundžiamo nuosprendžio dalis yra nepagrįsta ir neteisėta.

105Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo T. K. gynėjas advokatas M. Liatukas ir nuteistosios UAB „X“ atstovas advokatas M. Endzinas prašė apeliacinius skundus patenkinti, o prokurorė prašė nuteistojo T. K. ir jo gynėjo advokato apeliacinį skundą atmesti, o nuteistosios UAB „X“ atstovo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, atsižvelgiant į tai, kad juridinio asmens atsakomybė yra numatyta tik Lietuvos Respublikos BK, įsigaliojusiame nuo 2003 m. gegužės 1 d.

106Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

107Dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalyje

108Pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Taigi objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiškai tampa turtinės teisės turėtoju, nepriklausomai nuo to, ar jis ją įgyvendino.

109Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnį, turi būti nustatyti ir subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai. Subjektyvieji turto pasisavinimo požymiai yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas, neteisėtai disponuodamas juo, pavyzdžiui, paimdamas jį iš bendrovės kasos, nori paversti jį savo nuosavu turtu, taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita.

110Turto pasisavinimu gali būti pripažinti ir tokie juridinio asmens (įmonės) vadovo veiksmai, kai šis jo vadovaujamos įmonės pinigus, pervestus į kitų įmonių sąskaitas pagal fiktyvius sandorius, paima ir panaudoja ne jo vadovaujamos įmonės reikmėms, o kitiems tikslams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-84/2012).

111Ikiteisminio tyrimo metu T. K. parodė, kad odos gaminiai iš UAB „E“, UAB „I“, UAB „T“, UAB „L“ nebuvo perkami, tačiau šioms įmonėms buvo daromi bankiniai mokėjimo pavedimai. Gavęs pavedimus, A. K. jam (T. K.) grąžindavo pervestų pinigų dalį be sutartos PVM sumos (b. l. 27-29, t. 6). Apie tai, kad prekės ir paslaugos iš minėtų įmonių perkamos nebuvo, T. K. parodė ir kitoje ikiteisminio tyrimo metu vykusioje apklausoje, teigdamas, jog atsiskaitymai su A. K. įmone „A“, UAB „E“, UAB „L“, UAB „I“, UAB „T“ dažniausiai būdavo pavaizduojami, pervedant pinigus į minėtų įmonių bankines sąskaitas. Po to pinigus A. K. sugrąžindavo jam (T. K.), pasilikdamas sau PVM sąskaitose faktūrose nurodytą PVM sumą. Su A. K. firma „A“ buvo vaizduojamas ir atsiskaitymas grynaisiais pinigais, išrašant kasos pajamų orderius, tačiau pinigai iš tikrųjų mokami nebuvo. T. K. parodė ir tai, kad realiai pinigų, nurodytų PVM sąskaitose faktūrose nemokėjo, A. K. iš jo gaudavo 15 procentų atlygį nuo bendros sumos, įrašytos PVM sąskaitose faktūrose. Kur panaudojo išgrynintus UAB „X“ pinigus, T. K. neprisiminė. Apklausos metu pateikus ankščiau minėtų bendrovių ir įmonės PVM sąskaitas faktūras, T. K. parodė, kad nurodytais atvejais PVM sąskaitose faktūrose nurodytos prekės iš tikrųjų nebuvo parduotos, pagal kasos pajamų orderius pinigai nebuvo sumokėti (b. l. 31-32, t. 6). Pirmosios instancijos teisme minėtus parodymus T. K. pakeitė ir parodė, kad A. K. jam pasiūlė pirkti odų, buvo išrašyti dokumentai, jis nusipirko iš A. K. sūdytų odų. Visa tai patvirtinantys dokumentai yra. Kaltinamajame akte nurodytos sumos jis nepasisavino, šie pinigai buvo bendrovės apskaitoje. Dokumentus galimai klastojo A. K., o jis (T. K.) nieko apie tai nežino. Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus ir aukščiau nurodytus parodymus, T. K. patvirtino, kad visi sandoriai vyko realiai, tokius parodymus, kokie užrašyti apklausų protokoluose, surašė tyrėja (b. l. 103-104, t. 8). Tačiau apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad teisingesni yra ikiteisminio tyrimo metu duoti T. K. parodymai, kuriuos patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys.

112Ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją kaip įtariamasis apklaustas A. K. be kitų aplinkybių parodė, kad nuo maždaug 1998 m. pagal jam pateiktus duomenis jis išrašydavo UAB „A“ PVM sąskaitas faktūras, pagal kurias A. K. įmonė „A“ suteikdavo tam tikras paslaugas ar parduodavo prekes, nors realiai jokių paslaugų ir prekių nebūdavo. A. K. įmonės „A“ PVM sąskaitos faktūros buvo išrašytos įvairioms įmonėms, taip pat ir UAB „X“ (b. l. 66-71, t. 5). Kitoje ikiteisminio tyrimo metu vykusioje apklausoje pateikus UAB „E“ PVM sąskaitas faktūras, A. K. patvirtino, kad pagal šiuos dokumentus jokios paslaugos suteiktos nebuvo, šiuos dokumentus už iš anksto sutartą atlygį jis perdavė UAB „X“ direktoriui T. K. (b. l. 73-81, t. 5). Tokias pat aplinkybes šis liudytojas parodė ir pateikus jam kitų UAB sąskaitas faktūras (b. l. 84-90; 92-108, t. 5). Ikiteisminio tyrimo metu 2009 m. gegužės 13 d. vykusioje apklausoje A. K. išsamiai parodė apie T. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo mechanizmą, patvirtindamas, kad T. K. jam pateikdavo duomenis, kuriuos reikia įrašyti į PVM sąskaitą faktūrą. Pasirašytas PVM sąskaitas faktūras jis arba R. A. pateikdavo T. K., kuris padarydavo mokėjimo pavedimus į jo (A. K.) įmonių sąskaitas, tačiau šios įmonės jokių prekių UAB „X“ neparduodavo. Apie fiktyvių dokumentų išrašymą A. K. teigė bendravęs tik su T. K.. Vėliau išgrynintus pinigus jis perduodavo T. K., pasilikęs sau tam tikro dydžio atlygį už fiktyvių dokumentų išrašymą. Jeigu atsiskaitymai būdavo vaizduojami kaip padaryti grynaisiais pinigais, tokiu atveju būdavo surašomi kasos pajamų orderiai, tačiau ir tokiais atvejais pinigai nebūdavo sumokami. Šios apklausos metu A. K. buvo pateiktos PVM sąskaitos faktūros ir kasos pajamų orderiai. A. K. patvirtino, kad pagal šiuos dokumentus prekės nebuvo perduotos ir pinigai nebuvo sumokėti. Be to, A. K. paaiškino ir apie byloje esančius pokalbius, vykusius tarp jo ir nuteistojo T. K., R. A., E. T. bei M. K. bei kitų asmenų, teigdamas, kad pokalbių metu buvo tariamasi su nuteistuoju dėl fiktyvių PVM sąskaitų faktūrų pateikimo, kaip bus atliekami tariami atsiskaitymai – grynaisiais pinigais ar bankiniais pavedimais, taip pat buvo kalbama apie atliktus ar planuojamus atlikti bankinius pavedimus į A. K. valdomų įmonių sąskaitas, buvo derinamas pervestų pinigų išgryninimas bei išgrynintų pinigų grąžinimas. A. K. dar kartą patvirtino, kad kiti su UAB „X“ susiję asmenys apie tai, kad finansiniai dokumentai yra fiktyvūs, nieko nežinojo, apie tai žinojo tik T. K. (b. l. 108-111, t. 5). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme A. K., perskaičius aukščiau aptartus parodymus, teigė, jog tokius parodymus davė norėdamas palengvinti savo padėtį, tačiau realiai sandoriai su UAB „X“ įvyko, jis T. K. parduodavo odas ir pateikdavo dokumentus (b. l. 144, t. 8). Pirmosios instancijos teisme duotus parodymus A. K. patvirtino ir apeliacinės instancijos teisme. Tačiau teisėjų kolegija remiasi ikiteisminio tyrimo metu duotais A. K. parodymais. Visų pirma, pirmosios instancijos teisme nurodyta parodymų pakeitimo priežastis nėra įtikinama, t. y. nesuprantama, kad asmuo, siekdamas palengvinti savo padėtį ir norėdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, duotų save kaltinančius parodymus. Antra, A. K. ir T. K. ikiteisminio tyrimo metu parodymai sutampa, šiuos jų parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys.

113Šioje nuosprendžio dalyje, atsakant į apeliacinių skundų argumentus, svarbu pažymėti, kad A. K. (taip pat ir kiti asmenys, apie kurių duotus parodymus bus pasisakyta vėliau) šioje nagrinėjamoje byloje yra tik liudytojai, dėl šių asmenų ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas kitoje baudžiamojoje byloje, iš kurios buvo atskirta T. K. ir UAB „X“ baudžiamoji byla. Tačiau ši aplinkybė, priešingai nei teigia apeliantai, nereiškia, kad jų parodymais remtis negalima. Kaip liudytojai A. K. ir kiti asmenys apklausti šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios instancijos teisme bei apeliacinės instancijos teisme, jų duoti parodymai ištirti įstatymo nustatyta tvarka, todėl jie laikytini įrodymais.

114Baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytos specialisto išvados Nr. 5-1/103 (b. l. 122-134, t. 3), Nr. 5-1/25 (b. l. 134-138, t. 4). Specialisto išvadoje Nr. 5-1/103 nustatyta, kad tarp A. K. firmos „A“, UAB „E“, UAB „I“, UAB „L“, UAB „T“ ir UAB „X“ realiai sandoriai nėra įvykę. Apeliacinės instancijos teisme dar kartą buvo pavesta atlikti UAB „X“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, siekiant nustatyti, ar apeliacinės instancijos teisme gauti papildomi dokumentai, susiję su produkcijos eksportu iš Lietuvos Respublikos bei gauti dokumentai, t. y. PVM sąskaitos faktūros, pagal kurias UAB „X“ įsigijo 280 915 kg prekių (galvijų odų) iš kitų bendrovių ir fizinių asmenų, keičia ankščiau pateiktas specialistų išvadas. Specialisto išvadoje Nr. 5-1/3 padaryta išvada, kad apeliacinės instancijos teisme pateikti nauji dokumentai apie UAB „X“ veiklą, susijusią su produkcijos eksportu iš Lietuvos Respublikos bei PVM sąskaitos faktūros, pagal kurias UAB „X“ įsigijo minėtą kiekį prekių (galvijų odų) iš kitų bendrovių ir fizinių asmenų, neturi įtakos tyrimo metu nustatytiems pažeidimams ir nekeičia ankščiau pateiktų specialisto išvadų Nr. 5-1/103 ir Nr. 5-1/25. Nekeičia šių specialisto išvadų bei neturi įtakos tyrimo metu nustatytiems pažeidimams ir gauti papildomi dokumentai dėl UAB „X“ eksportuojamų prekių (arklių ir gyvulių odų) į kitas šalis, nes pirkimo PVM sąskaitose faktūrose buvo įformintos neįvykusios ūkinės operacijos su sąskaitose nurodytais ūkio subjektais - A. K. firma „A“, UAB „E“, UAB „L“, UAB „I“ ir UAB „T“, kurie sūdytų galvijų odų nepardavė. Kadangi tyrimo metu buvo nustatyta, kad bendrovės „E“, „L“, „I“ ir „T“ neįsigijusios prekių (galvijų odų), o taip pat faktiškai nevykdžiusios ūkinės finansinės – komercinės veiklos, todėl PVM sąskaitose faktūrose nurodytos prekės (galvijų ir arklių odos) negalėjo būti parduotos UAB „X“. Specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad nuosprendyje nurodytose PVM sąskaitose faktūrose, atsižvelgiant ir į naujai apeliacinės instancijos teismui pateiktus duomenis, nurodytos prekės (galvijų odos ir arkliai) negalėjo būti parduoti UAB „X“, ši bendrovė minėtų prekių neįgijo, o PVM sąskaitose faktūrose buvo įformintos neįvykusios ūkinės operacijos su sąskaitose nurodytais ūkio subjektais (b. l. 12-22, t. 11).

115Kad tarp nuosprendyje nurodytų bendrovių ir UAB „X“ neįvyko ūkinės operacijos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai.

116Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas T. D., kuris oficialiai buvo UAB „T“ direktorius, tačiau realiai net nežinojo, kokią veiklą vykdė ši bendrovė, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad jis pasirašė ant A. K. pateiktų užpildytų UAB „T“ PVM sąskaitų faktūrų, tačiau pagal šiuos dokumentus realiai UAB „T“ jokių prekių UAB „X“ nepateikė (b. l. 172-187, t. 5; b. l. 145, t. 8). R. A., kurį A. K. įdarbino UAB „I“ direktoriumi, ikiteisminio tyrimo metu, apklausiamas kaip įtariamasis, parodė, kad jis, pasirašydamas ant PVM sąskaitų faktūrų, suprato, kad klastoja dokumentus, nes jo vadovaujama įmonė realiai paslaugų nesuteikdavo ir prekių neparduodavo. Be to, šis liudytojas parodė ir tai, kad A. K. nurodymu jis iš UAB „I“ bei kitų fiktyvių įmonių – UAB „T“, UAB „L“ sąskaitų nuimdavo pinigus, pervestus už fiktyvias paslaugas ar padarytus pardavimus (b. l. 122-124, t. 5). 2009 m. gegužės 11 d. vykusios apklausos metu R. A. parodė, kad UAB „X“ A. K. išrašydavo fiktyvius dokumentus, nors UAB „I“ ir kitos šiuose dokumentuose nurodytos įmonės UAB „X“ jokių prekių nepardavė ir paslaugų nesuteikė. R. A. teigė, kad UAB „X“ direktorių „Tadiką“ jis atsimena, jam yra vežęs fiktyvius dokumentus ir išgrynintus pinigus. Šios apklausos metu R. A., išklausęs byloje esančius telefoninius pokalbius, paaiškino, kad šių pokalbių metu buvo tariamasi, kad jis iš fiktyvių įmonių sąskaitų išgrynins pinigus, šiuos pinigus perduos ir UAB „X“ direktoriui (b. l. 140-145, t. 5). Pirmosios instancijos teisme liudytojas R. A. negalėjo tiksliai prisiminti, pas kokius asmenis važiavo A. K. nurodymu, tačiau patvirtino, kad 2009 m. jo duoti parodymai yra teisingi, jais galima tikėti (b. l. 151, t. 8). Priešingai nei nurodyta nuteistojo ir jo gynėjo (taip pat ir UAB „X“ atstovo) apeliaciniame skunde, apeliacinės instancijos teisme liudytojas A. B., kuris nebuvo apklaustas pirmosios instancijos teisme, negalėjo nieko konkrečiai parodyti apie UAB „E“ veiklą, pripažino, kad pasirašė ant jam parodytų dokumentų, taip pat patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra teisingi (b. l. 129, t. 10). Ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas patvirtino, kad pagal jo pasirašytas PVM sąskaitas faktūras jokių paslaugų ar prekių UAB „X“ parduota nebuvo (b. l. 165-169, t. 5). Liudytoja V. J., kaip nurodyta ir nuteistojo bei jo gynėjo apeliaciniame skunde, neteigė, kad sandoriai tarp jos valdomos įmonės ir UAB „X“ nėra realiai įvykę, kad odos (žaliava) nebuvo perduotos, tačiau apklausiama pirmosios instancijos teisme ji parodė ir tai, kad ji nieko realaus bendrovėje neatliko, tik pasirašinėdavo ant PVM sąskaitų faktūrų. Remiantis kitų byloje apklaustų liudytojų parodymais – M. K. (b. l. 104-105, t. 8), E. T. (b. l. 142-143, t. 8) taip pat negalima padaryti išvados, kad tarp nuosprendyje nurodytų bendrovių ir UAB „X“ įvyko ūkinės operacijos pagal nuosprendyje nurodytas PVM sąskaitas faktūras. Iš E. T. parodymų žinoma, kad jai, kaip UAB „X“ vyr. buhalterei, buvo perduodami finansiniai dokumentai, kuriuose buvo nurodytos įvykusios operacijos, ji telefonu bendravo su A. K. apie PVM sąskaitas faktūras (E. T. nežinant, kad juose įrašyta informacija neatitinka tikrovės). Tačiau ši liudytoja patvirtino nežinojusi, ar sandoriai pagal PVM sąskaitas faktūras vykdavo iš tikrųjų. Liudytoja M. K., kuri taip pat bendravo su A. K. dėl tokių dokumentų (jai taip pat nežinant, kad juose įrašyta informacija yra neteisinga) ir įvardijo A. K. kaip vieną iš produkcijos UAB „X“ tiekėjų, pripažino, kad prekių pagal sąskaitas ji netikrindavo.

117Iš aptartų liudytojų parodymų bei kitų byloje esančių įrodymų matyti, kad šie duomenys nepatvirtina sandorių tarp UAB „X“ ir su A. K. susijusių bendrovių realumo. Priešingai, byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų padaryti išvadą, kad sandoriai tarp minėtų bendrovių įvyko ir iš A. K. įmonės „A“ UAB „E“, UAB „I“, UAB „T“, UAB „L“ buvo perkamos odos.

118Apeliaciniame skunde, neigiant, kad T. K. pasisavino UAB „X“ priklausantį turtą – 530 176 Lt ir 49 ct, nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netyrė, kur T. K. panaudojo iš A. K. gautus pinigus.

119Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad sprendžiant, ar įmonės vadovas, neteisėtai disponuodamas jos lėšomis, padarė Lietuvos Respublikos 183 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo tyčios turinį (kryptingumą). Šiuo atveju esminę reikšmę turi tai, kokį sumanymą turėjo įmonės vadovas, paimdamas kitoms įmonėms pagal fiktyvius sandorius pervestus jo vadovaujamos įmonės pinigus ir jais disponuodamas: ar juos panaudojo asmeniniams poreikiams tenkinti, ar įmonės reikmėms. Apie įmonės vadovo sumanymo turinį sprendžiama atsižvelgiant į tai, kaip šios lėšos buvo naudojamos, ar dėl to jo vadovaujamai įmonei buvo padaryta žala, taip pat kitas objektyvias veikos padarymo aplinkybes. Taigi, darant išvadą dėl įmonės vadovo veiksmų atitikimo ar neatitikimo Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnyje įtvirtintos turto pasisavinimo sudėties požymiams, turi būti tiriamos ir vertinamos bylos aplinkybės, patvirtinančios ar paneigiančios tokių pinigų panaudojimo įmonės reikmėms faktą.

120Kaip jau buvo minėta, ikiteisminio tyrimo metu A. K., pripažindamas, kad realiai sandoriai tarp su A. K. susijusių įmonių neįvyko, negalėjo parodyti, kur panaudojo jam perduotus pinigus, nieko neparodė ir apie tai, kad šiuos pinigus panaudojo UAB „X“ reikmėms. Pirmosios instancijos teisme nuteistasis santykius su A. K. (jo įmonėmis) apibūdino kaip įprastą pirkimo – pardavimo sandorį, teigdamas, jog A. K. jam pasiūlė pirkti odų, buvo išrašyti dokumentai, ir jis iš A. K. nusipirko sūdytų odų. Sandoriai realiai įvyko (b. l. 103, t. 8). Nuteistojo T. K. ir jo gynėjo advokato M. Liatuko apeliaciniame skunde nurodomas dar vienas pinigų panaudojimo variantas, teigiant, kad T. K. pinigus panaudojo UAB „X“ naudai, iš trečiųjų asmenų įsigydamas odas (žaliavą), ir, pasak jų, šią aplinkybę patvirtina apeliacinės instancijos teismui pateikti dokumentai – PVM sąskaitos faktūros.

121Skundžiamame nuosprendyje konstatuota, kad T. K. iš UAB „X“ 2001 m. birželio mėnesio – 2004 m. gegužės mėnesio laikotarpiu iš viso pasisavino 530 176 Lt ir 49 ct. Tačiau iš byloje esančio Vilniaus teritorinės muitinės 2009 m. spalio 13 d. rašto matyti ir tai, kad UAB „X“ minėtu 2001 m. birželio mėnesio – 2004 m. gegužės mėnesio laikotarpiu eksportavo 475 131 kg galvijų odų (b. l. 128, t. 8). Be to, apeliacinės instancijos teismui pateiktose sąskaitose faktūrose užfiksuoti įvykę UAB „X“ pirkimo sandoriai iš įmonių, nesusijusių su A. K., tuo laikotarpiu, kai T. K. pagal pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvadas pasisavino UAB „X“ pinigus, panaudodamas juos savo reikmėms, t. y. 2001 m. birželio – 2004 m. gegužės mėnesių laikotarpiu. Iš minėtų sąskaitų faktūrų matyti, kad iš su A. K. nesusijusių įmonių UAB „X“ įsigijo apie 250 000 kg odų už kurias jis sumokėjo beveik 1 milijoną litų (b. l. 140-248, t. 9). Iš šių byloje esančių duomenų darytina išvada, kad už likusią dalį odų, kuri yra beveik tokia pati kaip ir ta dalis, kuri įsigyta iš su A. K. nesusijusių įmonių (iš 475 131 kg kiekio atimant apie 250 000 kg kiekį), T. K., būdamas UAB „X“ direktorius, galėjo sumokėti taip pat apie 1 milijoną Lt, t. y. pinigų sumą, kuri yra žymiai didesnė nei ta suma, kuri T. K. yra inkriminuota kaip pasisavinta iš UAB „X“ (530 176 Lt ir 49 ct). Tai, kad UAB „X“ tuo laikotarpiu, kai pagal pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvadas T. K. pasisavino šios bendrovės lėšas, vykdė su odų prekyba susijusią veiklą ir kad į UAB „X“ buvo atvežama galvijų oda apeliacinės instancijos teisme patvirtino ir apklausti liudytojai. Liudytojas A. K. parodė, kad UAB „X“ dirbo nuo 2000 m. iki 2003 m. (gal iki 2005 m., tiksliai negalėjo pasakyti), pagal savo darbo pobūdį jis priimdavo klientų atvežtas galvijų oras, jas peržiūrėdavo, pasverdavo. Per dieną atveždavo nuo 2 iki 20 tonų odos (b. l. 101-102, t. 10). Liudytojas V. J. parodė, kad UAB „X“ jis dirbo nuo 2000 m. apie 4-5 metus. Pagal savo darbo pobūdį jis kraudavo, rūšiuodavo, sūdydavo atvežtas odas, jas sukraudavo ant padėklų. Per dieną su kitais asmenimis išrūšiuodavo apie 20 tonų odų (b. l. 102-103, t. 10). Liudytojas J. K. parodė, kad nuo 2000 m. apie 4 metus dirbo UAB „X“, kur sandėlyje rūšiavo odas, per dieną iškraudavo apie 15-20 tonų odų (b. l. 103-104, t. 10). Liudytojas A. M. parodė, kad jis vykdė UAB „X“ veterinarinę priežiūrą, reguliavo UAB „X“ gyvulinių produktų eksportą, formino eksporto dokumentus ir sertifikatus. Liudytojas matė, kaip į UAB „X“ buvo atvežamos ir iškraunamos galvijų odos. Odos į UAB „X“ buvo atvežamos iš įvairių Lietuvoje esančių skerdyklų, fiziniai asmenys taip pat atveždavo odų (b. l. 104-107, t. 10).

122Esant šiems duomenims, leidžiantiems daryti išvadą, kad inkriminuotos nusikalstamos veikos laikotarpiu neteisėtai gautus 530 176 Lt ir 49 ct T. K. panaudojo UAB „X“ reikmėms, įsigydamas odų, kurias vėliau eksportavo, nėra pagrindo teigti, kad minėtus pinigus jis pasisavino ir panaudojo savo reikmėms. Nenustačius, kad T. K., disponuodamas 530 176 Lt ir 49 ct, siekė šiuos pinigus paversti savo nuosavu turtu, taip siekdamas naudos turto savininko - UAB „X“ sąskaita bei padarius priešingą išvadą, kad jis neteisėtai gautais pinigais disponavo, turėdamas sumanymą juos naudoti bendrovės poreikiams tenkinti, jo veika negali būti vertinama kaip tokio turto pavertimas nuosavu ir kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnį. Tokios nuomonės yra laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (2012 m. gegužės 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-78/2012). Esant šioms aplinkybėms, iš dalies tenkinant nuteistojo ir jo gynėjo advokato apeliacinį skundą, T. K. dėl kaltinimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalyje, yra išteisinamas. Tai darytina panaikinant minėtą nuosprendžio dalį ir priimant naują išteisinamąjį nuosprendį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 329 straipsnio 1 punktas).

123Dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje

124Skundžiamu nuosprendžiu T. K. taip pat pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad apgaule UAB „X“ naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę į grąžintiną iš valstybės biudžeto PVM 80 874 Lt ir 41 ct sumą bei už tai, kad apgaule UAB „X“ naudai panaikino turtinę prievolę į valstybės biudžetą sumokėti 60 999 Lt ir 38 ct pelno mokesčio.

125Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sukčiavimo esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas, panaudojant apgaulę. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori, panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti (2012 m. lapkričio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-255/2012).

126Šioje baudžiamojoje byloje nuteistojo panaudotos apgaulės būdas yra žinomas iš jo paties bei liudytojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kuriais, dėl aukščiau aptartų motyvų, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi. Šie asmenys parodė, kad sandoriai su PVM sąskaitose faktūrose nurodytais ūkio subjektais neįvyko, kad A. K. iš anksto į PVM sąskaitas faktūras įrašydavo T. K. nurodytus duomenis apie tariamai įvykusius sandorius. T. K. patvirtino ir tai, kad tariamos ūkinės operacijos buvo vaizduojamos ir grynaisiais pinigais, išrašant kasos pajamų orderius, nors iš tikrųjų pinigai mokami nebūdavo. Kasos pajamų orderių kvitus jis pateikdavo finansininkams, kurie įtraukdavo juos į apskaitą. T. K. parodė, kad jis žinojo, jog į pelno mokesčio deklaracijas buvo įtraukti ir suklastoti duomenys apie neįvykusius sandorius (b. l. 31-32, t. 6). UAB „X“ dirbusi E. T. pirmosios instancijos teisme parodė, kad be kitų pareigų, ji buvo atsakinga ir už finansinių dokumentų surinkimą ir pateikimą finansų įmonėms UAB „PO“, vėliau – UAB „P“. Iš šios liudytojos parodymų visumos, taip pat ir iš ikiteisminio tyrimo metu jos duotų parodymų, kurie buvo perskaityti pirmosios instancijos teisme, matyti, kad UAB „X“ buhalterinę apskaitą tvarkančioms UAB „P“ ir UAB „PO“ ji teikė pirminius apskaitos dokumentus, kurie buvo įtraukiami į UAB „X“ apskaitą; minėtos įmonės rengė UAB „X“ finansinę atskaitomybę ir teikė ją Valstybinei mokesčių inspekcijai. Liudytoja E. T. parodė ir tai, kad ji UAB „PO“ ir UAB „P“ teikė ir surinktus UAB „E“, UAB „I“, UAB „T“, taip pat ir UAB „A“ dokumentus (kaip jau buvo minėta, ši liudytoja nežinojo, kad dokumentuose užfiksuotos ir neįvykusios ūkinės operacijos) (b. l. 5-17, t. 6; 142-143, 153, t. 8). Iš pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų E. J., dirbusios UAB „PO“ ir teikusios UAB „X“ buhalterines paslaugas, ir A. A., dirbusio UAB „P“ ir teikusio UAB „X“ buhalterines paslaugas, parodymų žinoma, kad pelno mokesčio ir PVM deklaracijas pildydavo bei UAB „X“ buhalterinę apskaitą tvarkydavo pagal tokius dokumentus, kokius pateikdavo UAB „X“ darbuotojai (b. l. 143-144, t. 8). Taigi iš aptartų paties nuteistojo bei liudytojų parodymų darytina išvada, kad T. K. suvokė, jog naudoja apgaulę, kuri leido UAB „X“ neteisėtai įgyti turtinę teisę ir išvengti turtinės prievolės: nuteistasis numatė nusikalstamus padarinius ir jų siekė, turėjo tiesioginę tyčią apgaulės būdu UAB „X“ naudai įgyti turtinę teisę ir panaikinti turtinę prievolę. Be to, kad T. K. pagal juridinės galios neturinčius ir tikrovės neatitinkančius apskaitos dokumentus (PVM sąskaitas faktūras) apgaule, UAB „X“ naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę į gražintiną iš valstybės biudžeto PVM - 80 874 Lt ir 41 ct sumą bei apgaule UAB „X“ naudai panaikino turtinę prievolę į valstybės biudžetą sumokėti 60 999 Lt ir 38 ct pelno mokesčio patvirtina ir byloje esančios specialisto išvados Nr. 5-1/103 (b. l. 122-134, t. 3), Nr. 5-1/25 (b. l. 134-138, t. 4) bei specialisto paaiškinimas, kuriame patikslintas nesumokėto pelno mokesčio dydis (b. l. 140-143, t. 4).

127Šios nustatytos aplinkybės nepaneigia ir apeliacinio skundo teiginiai, susiję su UAB „X“ vykdoma veikla. Šioje byloje nebandoma paneigti, kad minėta bendrovė vertėsi prekyba odomis, jas eksportavo į Europos Sąjungos bei trečiąsias valstybes. Priešingai, apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad UAB „X“ vertėsi su prekyba gyvulių odomis susijusia veikla, sudarė sandorius su įmonėmis, kurios nėra susijusios su A. K., odas eksportavo. Tačiau aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad T. K., žinodamas, jog pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kuriose viena iš sutarties šalių buvo su A. K. susijusios bendrovės (UAB „E“, UAB „I“, UAB „ T“, UAB „L“, A. K. įmonė „A“), o kita – UAB „X“ jokie sandoriai neįvyko, jis taip pat žinojo, kad šie dokumentai yra suklastoti, juose įrašyti jo paties pateikti duomenys apie neįvykusius odos pirkimus. Todėl, pasinaudodamas šiais suklastotais dokumentais, jis įgijo teisę iš valstybės biudžeto susigrąžinti 80 874 Lt ir 41 ct PVM bei panaikino turtinę prievolę į valstybės biudžetą sumokėti 60 999 Lt ir 38 ct pelno mokesčio.

128Apeliaciniame skunde remiamasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika PVM ir pelno mokesčio srityse. Tačiau sprendžiant klausimą dėl T. K. baudžiamosios atsakomybės minėto teismo praktika negali būti taikoma, nes nagrinėjamoje byloje PVM ir pelno mokesčių mokėjimas nėra siejamas su realiai įvykusiomis ūkinėmis operacijomis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad teisės aktų, reglamentuojančių PVM ir pelno mokesčio mokėjimą administracinių teisės pažeidimų bylose taikymo praktikos reikšmė nėra svarbi baudžiamosios teisės normos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnyje, išsiaiškinimui, nes šios normos dispozicija nėra blanketinė ir šiame straipsnyje nustatytos nusikalstamų veikų sudėtys nėra tokios, kurių turinys atskleidžiamas tam tikrus sukčiavimo požymius išgaunant iš kitų teisės norminių aktų bei jų taikymo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-241/2008, Nr. 2K-171/2010).

129Nuteistojo kaltės dėl minėtame straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų nepaneigia ir apeliacinio skundo argumentas, kad T. K. nežinojo, kad A. K. bendrovės nemoka pagal PVM sąskaitas – faktūras PVM sumų. Kaip jau buvo minėta, byloje yra pagrįstai nustatyta, kad pats T. K. žinojo, kad pagal sąskaitas faktūras jokios ūkinės operacijos su A. K. susijusiomis įmonėmis nevyko, išrašant fiktyvias sąskaitas faktūras buvo siekiama ne realaus prekių įsigijimo, prisiimant visus iš to kylančius mokestinius įsipareigojimus, o priešingų, nuteistajam bei jo vadovaujamai UAB „X“ naudingų tikslų, dėl kurių valstybė patyrė žalos, negaudama mokėtinų mokesčių sumų.

130Dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje

131Skundžiamu nuosprendžiu T. K. taip pat pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 2 dalyje (3 nusikalstamos veikos) ir Lietuvos Respublikos 222 straipsnio 1 dalyje.

132Pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 2 dalies redakciją, kuri galiojo T. K. nusikalstamų veikų padarymo metu ir pagal kurią T. K. yra pripažintas kaltu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, buvo baudžiamas tas asmuo, kuris pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba netikrą ar suklastotą dokumentą panaudojo ar realizavo, jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos (Lietuvos Respublikos 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija).

133Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tikro dokumento suklastojimas suprantamas kaip dokumento tikrumo ir jo turinio teisingumo pakeitimas. Dokumentas yra suklastotas, kai kaltininkas pakeičia kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina, arba tik patvirtina kito asmens surašytą dokumentą, tokiu būdu dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis. Dokumentai klastojami įrašant melagingą informaciją, padirbant parašą ar antspaudą, pašalinant tikro dokumento teksto dalį, perklijuojant nuotrauką ir panašiai. Tikro dokumento suklastojimas yra ne tik tada, kai kaltininkas neteisėtai pakeičia autentiško dokumento formą ir (ar) turinį, tokiais neteisėtais veiksmais įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją ir siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą, bet ir tada, kai kaltininkas, objektyviai turėdamas teisę savo vardu surašyti, atspausdinti ar kitaip pagaminti tam tikrus dokumentus, neteisėtai savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina tokį dokumentą, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją, arba kito asmens į dokumentą įtrauktus objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtina parašu, antspaudu arba kitokiu būdu, siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-35/2011).

134Nagrinėjamu atveju pagal pirmosios instancijos teismo nuosprendį T. K. padaryti dokumentų klastojimai pasireiškė tokiais veiksmais: T. K. nuteistas už tai, kad, pasirašė ant PVM sąskaitų faktūrų, žinodamas, kad jokie sandoriais su UAB „E“, UAB „I“, UAB „T“, UAB „L“ ir A. K. įmone „A“ nėra įvykę ir šiose PVM sąskaitose faktūrose nurodyti duomenys neatitinka tikrovės bei šias PVM sąskaitas faktūras panaudojo, nurodydamas UAB „X“ vyriausiajai finansininkei šiuos dokumentus pateikti UAB „X“ buhalterinę apskaitą tvarkančioms bendrovėms (pirma nusikalstama veika); T. K. nuteistas už tai, kad, žinodamas, kad pagal sąskaitas faktūras jokie sandoriais su UAB „E“, UAB „I“, UAB „T“, UAB „L“ ir A. K. įmone „A“ nėra įvykę ir šiose PVM sąskaitose faktūrose nurodyti duomenys neatitinka tikrovės, nurodė UAB „X“ buhalterinę apskaitą tvarkančių įmonių finansininkams šiose žinomai suklastotose PVM sąskaitose faktūrose išskirtas PVM sumas įtraukti į UAB „X“ PVM deklaracijų pirkimo PVM atskaitą. Finansininkams užpildžius UAB „X“ PVM deklaracijas su T. K. žinomai melagingais duomenimis, jis, kaip direktorius, pasirašė minėtas PVM deklaracijas ir tokiu būdu suklastojo tikrus dokumentus. Šiuos dokumentus UAB „X“ buhalterinę apskaitą tvarkančių įmonių finansininkams pateikus Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriui T. K. panaudojo suklastotus dokumentus (antra nusikalstama veika); T. K. nuteistas už tai, kad nurodė UAB „X“ apskaitą tvarkančių įmonių finansininkams suklastotus dokumentus (minėtas PVM sąskaitas faktūras su tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie neįvykusias operacijas) įtraukti į UAB „X“ buhalterinę apskaitą, jų duomenis įskaitant kaip sąnaudas, mažinančias apmokestinamąjį pelną, ir užpildyti pelno mokesčio deklaracijas už 2002, 2003 ir 2004 metus. T. K., žinodamas, kad 2002, 2003, 2004 metų metinėse pelno mokesčio deklaracijose nurodyti melagingi duomenys, pasirašė 2002, 2003 metų metines pelno mokesčio deklaracijas ir tokiu būdu suklastojo tikrus dokumentus. Šiuos dokumentus UAB „X“ buhalterinę apskaitą tvarkančių įmonių finansininkams pateikus Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriui, T. K. panaudojo suklastotus dokumentus (trečia nusikalstama veika). Tai, kad T. K. atliko minėtus veiksmus patvirtina jo paties parodymai, kad sandoriai su įmonėmis, susijusiomis su A. K. neįvyko, ant A. K. pateiktų dokumentų pasirašydavo jis arba vyriausioji bendrovės buhalterė (nežinodama apie dokumentuose esančių duomenų neatitikimą tikrovei), dokumentuose – PVM deklaracijose bei pelno mokesčio deklaracijose už 2002 m. ir 2003 m. – yra jo (T. K. parašai), o šias deklaracijas užpildė finansininkai, nežinodami, kad prekės realiai iš UAB „E“, UAB „I“, UAB „T“, UAB „L“ ir A. K. įmonės „A“ nebuvo perkamos (b. l. 27-29, 31-32, t. 6). A. K. ikiteisminio tyrimo metu ne tik parodė, kad tarp UAB „X“ ir su juo susijusių bendrovių jokie sandoriai neįvyko, bet ir paaiškino, kad T. K. jam pateikdavo duomenis, kuriuos jis įrašydavo į PVM sąskaitas faktūras. Vėliau jis pats arba R. A. šiuos pasirašytus dokumentus pateikdavo T. K., pagal šiuos dokumentus būdavo daromi bankiniai pavedimai į UAB „E“, UAB „I“, UAB „T“, UAB „L“ ir A. K. įmonės „A“ sąskaitas (b. l. 66-71, 73-81, 84-90, 92-108, 108-111, t. 5). Iš aukščiau aptartų liudytojų E. T., E. J., A. A. parodymų yra žinoma, kad jie apie tikrovės neatitinkančius buhalterinius dokumentus nežinojo, UAB „X“ finansus tvarkė pagal jiems pateiktus dokumentus, ar PVM sąskaitose faktūrose nurodyti sandoriai realiai įvyko, jiems nebuvo žinoma (b. l. 142-143, t. 8).

135T. K. taikomos įstatymo redakcijos 300 straipsnio 2 dalis numatė šią veiką kvalifikuojantį požymį – didelės žalos padarymą nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija). Specialisto išvada Nr. 5-1/103 (b. l. 122-134, t. 3) bei specialisto paaiškinimas (140-143, t. 4; b. l. 152, t. 10) patvirtina, kad dėl T. K. veiksmų, kuriais jis suklastojo PVM deklaracijas bei pelno mokesčio deklaracijas ir šiuos suklastotus dokumentus panaudojo, kai jie buvo pateikti Vilniaus apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai Vilniaus skyriui, valstybė patyrė didelės žalos - į valstybės biudžetą buvo sumokėta 80 874 Lt ir 41 ct mažiau PVM ir 60 999 Lt ir 38 ct mažiau pelno mokesčio. Tačiau nustačius, kad 530 176 Lt ir 49 ct, kurie T. K. buvo inkriminuoti kaip jo pasisavinti, jis panaudojo įmonės reikmėms, darytina išvada, kad dėl T. K. veiksmų, kuriais jis disponavo neteisėtai gautais 530 176 Lt ir 49 ct, UAB „X“ žalos nepatyrė. Esant šioms aplinkybėms, T. K. nusikalstama veika, susijusi su dokumentų klastojimu 2001 m. birželio mėnesio – 2004 m. gegužės mėnesio laikotarpiu, kai buvo pasirašomos suklastotos PVM sąskaitos faktūros (pirma nusikalstama veika, kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 2 dalį), perkvalifikuotina į Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), pagal kurią baudžiamas tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba netikrą ar suklastotą dokumentą panaudojo ar realizavo. Tai padarytina pakeičiant nuosprendį dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo (netinkamo veikos kvalifikavimo; Lietuvos Respublikos BPK 369 straipsnio 2 dalis). Nuteistojo veika, už kurią jis nuteisiamas šiuo nuosprendžiu, išdėstoma taip: „A. K. įrašius ir kompiuterinės technikos pagalba atspausdinus į A. K. firmos„A“ 2001-06-18 PVM sąskaitą faktūrą, serija GDB Nr. 2914490, 2001-11-06 PVM sąskaitą - faktūrą, serija GDB Nr. 2914453, 2001-11-19 PVM sąskaitą - faktūrą, serija GDB Nr. 2914457, 2002-01-08 PVM sąskaitą - faktūrą, serija GDB Nr. 2914475, 2002-02-01 PVM sąskaitą - faktūrą, serija GDB Nr. 5475937, 2002-09-16 PVM sąskaitą- faktūrą, serija GDB Nr. 3290788, prie jų pridedamus kasos pajamų orderius serija LAC Nr. 3936374, serija LAC Nr. 3936375, serija LAC Nr. 3936376, 2003-04-25 PVM sąskaitą - faktūrą, serija GDB Nr. 3290850, prie jos pridedamus kasos pajamų orderius serija LAD Nr.5857868, serija LAD Nr.5857869, UAB „E“ 2003-07-03 PVM sąskaitą - faktūrą, serija LEB Nr. 1200556, 2003-07-28 PVM sąskaitą - faktūrą, serija LEB Nr. 1200551, UAB „L“ 2003-11-13 PVM sąskaitą - faktūrą, serija LEB Nr. 5697344, 2003-11-05 PVM sąskaitą - faktūrą, serija LEB Nr. 5697337, 2003-12-02 PVM sąskaitą - faktūrą, serija LEB Nr. 5697356, 2003-12-08 PVM sąskaitą - faktūrą, serija LEB Nr. 5697357 2003-12-16 PVM sąskaitą - faktūrą, serija LEB Nr. 8763931, UAB „I“ 2004-01-23 PVM sąskaitą - faktūrą, serija LEB Nr. 5528009, UAB „T“ 2004-03-19 PVM sąskaitą - faktūrą, serija LEC Nr. 2790301, 2004-03-31 PVM sąskaitą - faktūrą, serija LEC Nr. 2790311, 2004-04-23 PVM sąskaitą - faktūrą, serija LEC Nr. 2790319, 2004-04-19 PVM sąskaitą - faktūrą, serija LEC Nr. 2790309, žinomai melagingus duomenis apie tai, kad minėtos įmonės pardavė UAB „X“ prekių už 530 176,49 Lt, tame tarpe 80 874,41 Lt PVM, ir parašais patvirtinus A. K. firmos „A“ dokumentus, A. K. nurodymu A. B., kaip UAB „E“ direktoriui ir UAB „L“ komercijos direktoriui, R. A., kaip UAB „I“ direktoriui, T. D. ir V. J., kaip UAB „T“ direktoriams patvirtinus parašais melagingus duomenis, įrašytus į UAB „E“, UAB „L“, UAB „I“, UAB „T“ PVM sąskaitas - faktūras, A. K. minėtus suklastotus dokumentus perdavė T. K., kuris, žinodamas, kad pagal pateiktas PVM sąskaitas - faktūras ir atsiskaitymo dokumentus sandoriai ir atsiskaitymas tarp A. K. firmos„A“ ir UAB „E“, „L“, „I“ „T“ bei „X“ nėra įvykę, pasirašė UAB „E“ PVM sąskaitas - faktūras, serija LEB Nr. 1200556, serija LEB Nr. 1200551, UAB „L“ PVM sąskaitą - faktūrą, serija LEB Nr. 5697356 ir 2001 m. birželio - 2004 m. gegužės mėnesių laikotarpiu, nenustatytu laiku, perdavė minėtus suklastotus dokumentus UAB „X“ vyr. finansininkei E. T. bei nurodė juos pasirašius pateikti UAB „X“ buhalterinę apskaitą tvarkančių įmonių UAB „PO“ bei UAB „P“ finansininkams, kad šie įtrauktų į UAB „X“ buhalterinę apskaitą išskirtas PVM sąskaitose - faktūrose PVM sumas į PVM deklaracijas, kaip pirkimo PVM. E. T., nežinodama, kad pagal T. K. pateiktas PVM sąskaitas - faktūras ir atsiskaitymo dokumentus sandoriai ir atsiskaitymas tarp A. K. firmos„A“, „E“, „L“, „I“, „T“ ir „X“ nėra įvykę, pasirašė A. K. firmos„A“ PVM sąskaitose - faktūrose, serija GDB Nr. 2914475, serija GBB Nr. 5475937, serija GBD Nr. 3290850, kasos pajamų orderių kvituose, serija LAC Nr.393674, serija LAC Nr.393675, serija LAC Nr.393676, serija LAD Nr.5857868, serija LAD Nr.5857869, UAB „L PVM sąskaitose - faktūrose, serija LEB Nr. 5697337, serija LEB Nr. 5697344, serija LEB Nr. 5697357, UAB „T“ PVM sąskaitoje - faktūroje, serija LEC Nr.2790311. Šiais veiksmais T. K. suklastojo tikrus dokumentus. T. K. nurodymu UAB „X“ vyr. finansininkei E. T. visus minėtus suklastotus dokumentus 2001 m. birželio - 2004 m. gegužės mėnesių laikotarpiu, nenustatytu laiku pateikus UAB „PO“, įm. kodas 2395383, esančios Vilniuje, ( - ), o nuo 2004 m. sausio 26 d. UAB „P“, įm. kodas 2600361-13, esančios Vilniuje, ( - ), finansininkams, T. K. panaudojo suklastotus dokumentus“.

136Apeliaciniame skunde, nesutinkant su T. K. nuteisimu dėl dokumentų klastojimo, nurodoma, kad T. K. veiksmai klastojant dokumentus pasireiškė tik neteisingų duomenų apie prekės tiekėją nurodymu, nes byloje minimos PVM sąskaitose faktūrose nurodyti odų (žaliavos) kiekiai bei išmokėtos sumos yra teisingos ir galutiniame rezultate panaudotos įmonių ekonominei veiklai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su teiginiu, kad pagal suklastotas PVM sąskaitas faktūras neteisėtai gautus pinigus - 530 176 Lt ir 49 ct - T. K. panaudojo ne savo, o įmonės reikmėms. Tačiau ši išvada niekaip nepaneigia nustatytų aplinkybių, kad T. K. panaudojus suklastotas PVM sąskaitas faktūras, po to šias įtraukus ir į deklaracijas, į valstybės biudžetą buvo sumokėta 60 999 Lt 38 ct mažiau pelno mokesčio ir 80 874 Lt ir 41 ct mažiau PVM. T. K., pasirašydamas PVM sąskaitas faktūras, kurios buvo panaudotos ir pildant deklaracijas, taip pat pasirašydamas šias deklaracijas, kurios, jam žinant buvo pateiktos mokesčių administratoriui, žinojo, kad elgiasi nusikalstamai ir norėjo taip veikti. Tai, kad jis elgdamasis nusikalstamai (parašu tvirtindamas dokumentus, kuriuose įrašyta jam žinomai melaginga informacija bei duodamas nurodymus šiuos dokumentus panaudoti), iš dalies siekė naudos ne sau asmeniškai, nereiškia, kad jo veiksmuose nėra nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnyje, sudėties.

137Nesutikdamas su šia skundžiamo nuosprendžio dalimi, nuteistasis ir jo gynėjas M. Liatukas, vadovaudamiesi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 55, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas T. K. veiksmus nepagrįstai kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnį ir Lietuvos Respublikos 300 straipsnį, nes minėto nutarimo 31 punkte teigiama, kad tuo atveju, jeigu apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą suklastojami buhalterinės apskaitos dokumentai ir/arba registrai, kaltininko veika kvalifikuojama tik pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnį, papildomai veiksmų nebekvalifikuojant pagal Lietuvos Respublikos 300 straipsnį. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka ir pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra paaiškinęs, kad „betarpiškai remtis senato nutarimais nėra įstatyminio pagrindo, nes jie nėra bylų nagrinėjimo teisės šaltinis. Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį precedento reikšmę turi teismų sprendimai konkrečiose bylose“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-575/2010, Nr. 2K-7-301/2011). Toks aiškinimas atitinka konstitucinę doktriną (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimai), pagal kurią „teismų precedentai yra teisės šaltiniai; rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo įgyvendinimo sąlyga“, o teismų praktika gali būti formuojama tik teismams patiems sprendžiant bylas“. Be to, kitose analogiškose baudžiamosiose bylose kaltininkų veikos, esant panašiai situacijai kaip ir nagrinėjamoje byloje, taip pat kvalifikuotos ir pagal Lietuvos Respublikos 222 straipsnį, ir pagal Lietuvos Respublikos 300 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-544/2012).

138T. K. ir jo gynėjo advokato M. Liatuko apeliaciniame skunde nesutinkama ir su T. K. nuteisimu pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį, nurodant, kad, pritaikius ne tą įstatymo redakciją, šioje baudžiamojoje byloje nebuvo nustatyti minėtame straipsnyje numatyti padariniai – negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos ūkinės, komercinės, finansinės būklės ar jos rezultatų arba įvertinti turto (Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2004 m. liepos 13 d.).

139Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad T. K. apgaulingai tvarkė UAB „X“ apskaitą (Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnis) 2001- 2004 m. laikotarpiu, į UAB „X“ buhalterinę apskaitą įtraukdamas suklastotus dokumentus – PVM sąskaitas faktūras, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti tikrosios UAB „X“ 2001 m. – 2004 m. veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros (išvadą dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo pagrindžia jau ne kartą šiame nuosprendyje cituoti paties nuteistojo parodymai, liudytojų parodymai apie fiktyvius sandorius, dokumentų suklastojimą ir panaudojimą, įtraukiant juos į apskaitą bei specialisto išvada ir paaiškinimas, apie kuriuos pasisakyta vėliau). Lietuvos Respublikos BK 3 straipsnio 1 dalis numato, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Iš T. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos aprašymo žinoma, kad jo veika, apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą, pasireiškė suklastotų PVM sąskaitų faktūrų įtraukimu į UAB „X“ buhalterinę apskaitą, paskutinė tokia sąskaita – 2004 m. balandžio 19 d. PVM sąskaita faktūra serija LEC Nr. 2790309. Būtent ši data – 2004 m. balandžio 19 d. – ir yra nusikalstamos veikos padarymo laikas, ir tuo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas turėjo būti taikomas T. K. (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2004 m. liepos 13 d.). Kaip teisinga nurodyta ir nuteistojo bei jo gynėjo apeliaciniame skunde, nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio įstatymo redakcija numatė, kad pagal šį straipsnį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos ūkinės, komercinės, finansinės būklės ar jos rezultatų arba įvertinti turto. Šie padariniai skiriasi nuo tų padarinių, kurie buvo nustatyti skundžiamu nuosprendžiu ir kurie numatyti nuo 2004 m. liepos 13 d. įsigaliojusioje įstatymo redakcijoje, kuri negali būti taikoma T. K. atveju – „dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros“. Apeliacinės instancijos teisme gautame specialisto J. Gavėno paaiškinime nurodyta, kad dėl padarytų pažeidimų, nustatytų atlikus UAB „X“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą (2006 m. gegužės 30 d. specialisto išvada Nr. 5-1/103 ir 2008 m. vasario 12 d. specialisto išvada Nr. 5-1/25) negalima nustatyti UAB „X“ veiklos, jos ūkinės komercinės būklės ir rezultatų bei įvertinti turto už 2001-2004 metus, t. y. specialistas paaiškino, kad padaryti pažeidimai sukėlė padarinius, kurie numatyti baudžiamojo įstatymo redakcijoje, galiojusioje veikos padarymo metu iki 2004 m. liepos 13 d. Esant išdėstytoms aplinkybėms, kvalifikuojant T. K. nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje, taikytina iki 2004 m. liepos 13 d. galiojusi įstatymo redakcija ir nuteistojo veika išdėstoma taip: „T. K., būdamas UAB „X“ direktoriumi, pagal 1992-06-18 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo Nr.1-2654 (galiojo iki 2002-01-01d.) 24 straipsnio ir 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (galioja nuo 2002-01-01) 21 straipsnio 1 dalies nuostatą „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas” būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, apgaulingai tvarkė 2001-2004 metų laikotarpio UAB „X“ buhalterinę apskaitą, t. y. pažeisdamas 1992-01-18 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo Nr.1-2654 10 straipsnio 1 dalies ir 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, ir 1992-01-18 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo Nr.1-2654 4 straipsnio bei 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 2001 – 2004 metų laikotarpiu, žinodamas, kad tarp A. K. firmos „A“, UAB E“, „L“, UAB „I“, UAB „T“ ir UAB „X“ realiai neįvyko jokių ūkinių operacijų ar ūkinių įvykių, į UAB „X“ buhalterinę apskaitą įtraukė A. K. suburtos ir vadovaujamos organizuotos grupės nario R. A. suklastotus ir pateiktus: A. K. firmos„A“ 2001-06-18 PVM sąskaitą - faktūrą serija GDB Nr. 2914490, 2001-11-06 PVM sąskaitą - faktūrą serija GDB Nr. 2914453, 2001-11-19 PVM sąskaitą - faktūrą serija GDB Nr. 2914457, 2002-01-08 PVM sąskaitą - faktūrą serija GDB Nr. 2914475, 2002-02-01 PVM sąskaitą - faktūrą serija GDB Nr. 5475937, 2002-09-16 PVM sąskaitą - faktūrą serija GDB Nr. 3290788, prie jos pridedamus kasos pajamų orderius serija LAC Nr. 3936374, serija LAC Nr. 3936374, serija LAC Nr. 3936374, 2003-04-25 PVM sąskaitą - faktūrą serija GDB Nr. 3290850, prie jos pridedamus kasos pajamų orderius serija LAD Nr.5857868, serija LAD Nr.5857869, UAB „E“ 2003-07-03 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 120056, 2003-07-28 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 1200551, UAB „L“ 2003-11-13 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 5697344, 2003-11-05 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 5697337, 2003-12-02 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 5697356, 2003-12-08 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 5697357 2003-12-16 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 8763931, UAB „I“ 2004-01-23 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 5528009, UAB „T“ 2004-03-19 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEC Nr. 2790301, 2004-03-31 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEC Nr. 2790311, 2004-04-23 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEC Nr. 2790319, 2004-04-19 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEC Nr. 2790309, kuriuose buvo nurodyti melagingi duomenys, kad UAB „X“ pirko prekes iš A. K. firmos„A“, UAB E“, „L“, UAB „I“, UAB „T“ ir už jas apmokėjo. Dėl to nebuvo negalima nustatyti UAB „X“ veiklos, jos ūkinės komercinės būklės ir rezultatų bei įvertinti turto už 2001 - 2004 metus.

140Dėl UAB „X“ baudžiamosios atsakomybės

141Skundžiamu nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį taip pat nuteista ir UAB „X“.

142Juridinio asmens baudžiamajai atsakomybei būtinų sąlygų visuma yra nustatyta Lietuvos Respublikos BK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį juridinis asmuo atsako tik už tas nusikalstamas veikas, už kurių padarymą Lietuvos Respublikos BK specialiojoje dalyje numatyta juridinio asmens atsakomybė. Pagal BK 20 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką padarė fizinis asmuo, kuris eina vadovaujančias pareigas ir turi teisę atstovauti juridiniam asmeniui arba priimti sprendimus jo vardu, arba gali kontroliuoti jo veiklą, ir fizinis asmuo nusikalstamą veiką padaro juridinio asmens naudai arba interesais, veikdamas individualiai ar juridinio asmens vardu.

143Sprendžiant klausimą dėl juridinio asmens atsakomybės, svarbu nustatyti, ar T. K. nusikalstamomis veikomis buvo siekiama naudos jo atstovaujamai UAB „X“. Šiuo atveju neturi reikšmės, ar dėl fizinio asmens nusikalstamų veikų juridinis asmuo gavo realios naudos, ar ne. Minėta Lietuvos Respublikos BK 20 straipsnio 2 dalies formuluotė nereiškia, kad kaltininko – fizinio asmens - nusikalstamos veikos tikslas gauti naudos juridiniam asmeniui yra vienintelis ar pagrindinis.

144Nauda paprastai yra aiškinama kaip turtinės naudos gavimas, o interesų užtikrinimas – kaip reiškiantis kitų (nebūtinai turtinių) juridinio asmens siekių įgyvendinimą. Taigi „intereso“ sąvoka platesnė nei „naudos“ sąvoka ir gali apimti pastarąją. Juridinio asmens nauda ar interesas yra alternatyvios jo atsakomybės sąlygos, iš kurių bent vieną būtina nustatyti, nes tai padeda teisiškai įvertinti fizinio asmens padarytą nusikalstamą veiką ir leidžia konstatuoti, jog už tokią fizinio asmens padarytą nusikalstamą veiką, esant ir kitoms Lietuvos Respublikos BK 20 straipsnio 2 dalyje numatytoms sąlygoms, baudžiamojon atsakomybėn gali būti traukiamas ir juridinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-P-95/2012).

145Šioje baudžiamojoje byloje nustatytos juridinio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn sąlygos, susijusios su subjektu, kuriam padarius nusikalstamą veiką baudžiamojon atsakomybėn galima traukti ir juridinį asmenį. Nuteistojo T. K. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas byloje įrodyta aukščiau aptartais įrodymais. Iš bylos duomenų yra žinoma, kad nusikalstamų veikų padarymo metu T. K. buvo UAB „X“ direktorius ir vienintelis akcininkas, todėl dėl savo užimamų pareigų turėjo teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą. Todėl T. K. padėtis UAB „X“ inkriminuojamų nusikalstamų veikų darymo metu visiškai atitiko Lietuvos Respublikos BK 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus subjekto, kuriam padarius nusikalstamą veiką baudžiamojon atsakomybėn galima traukti ir juridinį asmenį, specifinius požymius. Tačiau šiuo atveju nepakanka byloje nustatyti vien tik nusikalstamą veiką padariusio fizinio asmens specifinius požymius. Taip pat būtina nustatyti nusikalstamos veikos padarymo tikslą bei motyvą (ji padaryta individualiai ar juridinio asmens vardu ir siekiant įgyvendinti juridinio asmens interesus ar siekiant naudos jam).

146Aukščiau aptartais motyvais nustatyta, kad T. K. padarė nusikalstamas veikas, iš kurių objektyviai naudos turėjo ir juridinis asmuo, išvengdamas mokesčių. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad juridinis asmuo teistinas už jo naudai bendrovės direktoriaus padarytą sukčiavimą (Lietuvos Respublikos BK 20 straipsnio 2 dalis ir 182 straipsnio 2 dalis, dvi nusikalstamos veikos), dokumentų suklastojimą ir panaudojimą (Lietuvos Respublikos BK 20 straipsnio 2 dalis ir 300 straipsnio 2 dalis, dvi nusikalstamos veikos) ir apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą (Lietuvos Respublikos BK 20 straipsnio 2 dalis ir 222 straipsnio 1 dalis). Būtent dėl šių nusikalstamų veikų UAB „X“ įgijo turtinę teisę į grąžintiną iš valstybės biudžeto PVM bei panaikino turtinę prievolę į valstybės biudžetą sumokėti pelno mokestį. Esant šioms aplinkybėms UAB „X“ pagrįstai pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, 20 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 2 dalyje ir 20 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje.

147Lietuvos Respublikos BK 2 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo gali būti baudžiamas tik tuo atveju, jei jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Kadangi iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusiame baudžiamajame kodekse juridinio asmens atsakomybė apskritai už jokias nusikalstamas veikas nebuvo numatyta, UAB „X” negali atsakyti už nusikalstamas veikas, padarytas iki 2003 m. gegužės 1 d. Esant šioms aplinkybėms, iš skundžiamo nuosprendžio panaikinamas UAB „X“ nuteisimas už sukčiavimą nuo 2001 m. birželio mėnesio iki 2003 m. gegužės 1 d. už didelės vertės turtinės teisės - į grąžintiną iš valstybės biudžeto PVM - įgijimą apgaule. Nauja nusikalstama veika, atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismui pateiktą specialisto J. Gavėno paaiškinimą, už kurią UAB „X” nuteisiamas šiuo nuosprendžiu išdėstoma taip:

148„UAB „X“, atstovaujama direktoriaus T. K., kuris turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti jos veiklą ir kuris veikė UAB „X“ vardu, jos naudai ir interesais, 2003 m. gegužės 1 d. – 2004 m. gegužės mėnesiais, nenustatytu laiku, Vilniaus mieste, nenustatytoje vietoje, veikdama vieninga tyčia, apgaule savo naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę į gražintiną iš valstybės biudžeto pridėtinės vertės mokesčio –

14961 252,95 Lt sumą, t. y.: UAB „X“ direktorius T. K., A. K. pasiūlius už nenustatyto dydžio piniginį atlygį pateikti jo vadovaujamai UAB „X“ PVM sąskaitų – faktūrų su įrašytais melagingais duomenimis apie tariamai UAB „X“ parduotas prekes bei tokiu būdu padidinti iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto gražintiną UAB „X“ PVM, T. K. sutiko žinomai suklastotas PVM sąskaitas - faktūras iš A. K. įsigyti ir įtraukti į UAB „X“ buhalterinę apskaitą bei pateikė jam UAB „X“ rekvizitus, nurodė kokios prekės turėtų būti nurodytos minėtose PVM sąskaitose - faktūrose kaip tariamai parduodamos UAB „X“. Tęsdamas nusikalstamą veiką, A. K. iš T. K. gautus duomenis apie tariamai UAB „X“ parduotas prekes įrašė ir kompiuterinės technikos pagalba atspausdino į savo paties suburtos ir vadovaujamos organizuotos grupės narių faktiškai valdomų ir realiai jokios veiklos nevykdančių UAB „E“, UAB „L“, UAB „I“, UAB „T“ vardu įsigytų PVM sąskaitų faktūrų, kasos pajamų orderių blankus: UAB „E“ 2003-07-03 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 1200556, 2003-07-28 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 1200551, UAB „L“ 2003-11-13 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 5697344, 2003-11-05 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 5697337, 2003-12-02 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 5697356, 2003-12-08 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 5697357 2003-12-16 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 8763931, UAB „I“ 2004-01-23 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 5528009, UAB „T“ 2004-03-19 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEC Nr. 2790301, 2004-03-31 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEC Nr. 2790311, 2004-04-23 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEC Nr. 2790319, 2004-04-19 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEC Nr. 2790309. A. K. nurodymu, A. B., kaip UAB „E“ direktoriui ir UAB „L“ komercijos direktoriui, R. A., kaip UAB „I“ direktoriui, T. D. ir V. J., kaip UAB „T“ direktoriams patvirtinus parašais melagingus duomenis, įrašytus į UAB „E“, UAB „L“, UAB „I“, UAB „T“ PVM sąskaitas - faktūras, A. K. suklastotus dokumentus perdavė T. K., kuris, žinodamas, kad pagal pateiktas PVM sąskaitas - faktūras ir atsiskaitymo dokumentus, kuriuose nurodyti melagingi duomenys apie minėtų įmonių tariamai UAB „X“ parduotas prekes bendrai už 340294,10 Lt, tame tarpe 61252,95 Lt PVM, sandoriai ir atsiskaitymas tarp UAB „E“, UAB „L“, UAB „I“, UAB „T“ ir UAB „X“ nėra įvykę, pasirašė UAB „E“ PVM sąskaitas - faktūras serija LEB Nr. 1200556, serija LEB Nr. 1200551, UAB „L“ PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 5697356 ir perdavė suklastotus dokumentus UAB „X“ vyr. finansininkei E. T. bei nurodė juos pasirašius pateikti UAB „X“ buhalterinę apskaitą tvarkančių UAB „PO“,o nuo 2004 m. sausio 26d. UAB „P“ finansininkams, kad įtrauktų į UAB „X“ buhalterinę apskaitą, o išskirtas PVM sąskaitose - faktūrose PVM sumas įtrauktų į PVM deklaracijas, kaip pirkimo PVM. E. T., nežinodama, kad pateikti dokumentai yra suklastoti, pasirašė UAB „L“ PVM sąskaitose - faktūrose serija LEB Nr. 5697337, serija LEB Nr. 5697344, serija LEB Nr. 5697357, UAB „T“ PVM sąskaitoje - faktūroje serija LEC Nr.2790311 ir suklastotus dokumentus pateikė UAB „PO“, o nuo 2004 m. sausio 26 d. UAB „P“ finansininkams, kurie, nežinodami, kad pateiktose PVM sąskaitose-faktūrose nurodytos prekės realiai UAB „X“ parduotos nebuvo ir jos yra suklastotos, įtraukė jas į UAB „X“ buhalterinę apskaitą, o išskirtas minėtose PVM sąskaitose - faktūrose PVM sumas įtraukė į UAB „X“ PVM deklaracijas: 2003 m. liepos, lapkričio, gruodžio mėnesių, 2004 m. sausio, kovo, balandžio mėnesių PVM deklaracijų - skilties „Pirkimo (importo) PVM“ 40 eilutėje nurodydami 61 252,95 Lt didesnę pirkimo PVM sumą, negu UAB „X“ realiai buvo sumokėjusi įsigytų prekių pirkimo PVM minėtais mėnesiais, bei 2003 m. liepos, lapkričio, gruodžio mėnesių, 2004 m. sausio, kovo, balandžio mėnesių PVM deklaracijų skilties „Mokėtina į biudžetą (gražintina iš biudžeto) PVM suma“ 13 eilutėje padidindami 61 252,95 Lt iš valstybės biudžeto gražintiną PVM sumą UAB „X“, bei šias deklaracijas2003-05-26, 2003-08-25, 2003-12-23, 2004-01-26, 2004-02-25, 2004-04-26, 2004-05-25 pateikė Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriaus darbuotojams. Tokiu būdu T. K. veikdamas bendrininkų grupe su A. K., o nuo 2004 m. sausio mėnesio veikdamas bendrininkų grupe su A. K. suburtos ir vadovaujamos organizuotos grupės nariais – A. K., R. A. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais tos pačios organizuotos grupės nariais, apgaule UAB „X“ naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę į gražintiną iš valstybės biudžeto pridėtinės vertės mokesčio – 61 252,95 Lt sumą“.

150Remianti tokiais pat motyvais, iš skundžiamo nuosprendžio taip pat panaikinamas UAB „X” nuteisimas už sukčiavimą nuo 2002 m. sausio mėnesio iki 2003 m. gegužės 1 d. už didelės vertės turtinės prievolės - pelno mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą - panaikinimą. Nauja nusikalstama veika, už kurią UAB „X“ nuteisiama šiuo nuosprendžiu išdėstoma taip:

151„UAB „X“, atstovaujama direktoriaus T. K., kuris turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti jos veiklą ir kuris veikė UAB „X“ vardu, jos naudai ir interesais 2003 m. gegužės 1 d. – 2005m. rugpjūčio mėnesių laikotarpiu, nenustatytu laiku, Vilniaus mieste, nenustatytoje vietoje, tyčia apgaule UAB „X“ naudai panaikino turtinę prievolę – sumokėti į valstybės biudžetą 51 044,11 Lt pelno mokesčio, t.y.: A. K. pasiūlius už nenustatyto dydžio piniginį atlygį pateikti T. K. vadovaujamai UAB „X“ PVM sąskaitų - faktūrų su įrašytais melagingais duomenimis apie tariamai UAB „X“ parduotas prekes bei tokiu būdu sumažinti UAB „X“ Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną pelno mokestį, T. K. sutiko ir pateikė jam UAB „X“ rekvizitus, nurodė kokios prekės turėtų būti nurodytos minėtose PVM sąskaitose - faktūrose, kaip tariamai parduodamos UAB „X“. A. K. gautus duomenis įrašė ir kompiuterinės technikos pagalba atspausdino į minėtos organizuotos grupės narių faktiškai valdomų ir realiai jokios veiklos nevykdančių UAB „E“, UAB „L“, UAB „I“, UAB „T“ vardu įsigytų PVM sąskaitų – faktūrų, kasos pajamų orderių blankus: UAB „E“ 2003-07-03 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 1200556, 2003-07-28 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 1200551, UAB „L“ 2003-11-13 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 5697344, 2003-11-05 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 5697337, 2003-12-02 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 5697356, 2003-12-08 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 5697357 2003-12-16 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 8763931, UAB „I“ 2004-01-23 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 5528009, UAB „T“ 2004-03-19 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEC Nr. 2790301, 2004-03-31 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEC Nr. 2790311, 2004-04-23 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEC Nr. 2790319, 2004-04-19 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEC Nr. 2790309. A. K. nurodymu, A. B., kaip UAB „E“ direktoriui ir UAB „L“ komercijos direktoriui, R. A., kaip UAB „I“ direktoriui, T. D. ir V. J., kaip UAB „T“ direktoriams patvirtinus parašais melagingus duomenis, įrašytus į UAB „E“, UAB „L“, UAB „I“, UAB „T“ PVM sąskaitas - faktūras, A. K. suklastotas PVM sąskaitas - faktūras perdavė T. K., kuris, žinodamas, kad pagal pateiktus dokumentus, kuriuose nurodyti žinomai melagingi duomenys apie minėtų įmonių tariamai UAB „X“ parduotas prekes bendrai už 401 547,05 Lt, sandoriai ir atsiskaitymas nėra įvykę, pasirašė UAB „E“ PVM sąskaitas - faktūras serija LEB Nr. 1200556, serija LEB Nr. 1200551, UAB „L“ PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 5697356 ir perdavė suklastotus dokumentus UAB „X“ vyr. finansininkei E. T. bei nurodė juos pasirašius pateikti UAB „X“ buhalterinę apskaitą tvarkančių įmonių UAB „PO“, o nuo 2004 m. sausio 26d. UAB „P“ finansininkams, kad šie įtrauktų į UAB „X“ buhalterinę apskaitą, jų duomenis įskaitant kaip sąnaudas, mažinančias apmokestinamąjį pelną, ir užpildytų metines pelno mokesčio deklaracijas už 2003 ir 2004 metus. E. T., nežinodama, kad T. K. pateikti dokumentai yra suklastoti, pasirašė UAB „L PVM sąskaitose - faktūrose serija LEB Nr. 5697337, serija LEB Nr. 5697344, serija LEB Nr. 5697357, UAB „T“ PVM sąskaitoje - faktūroje serija LEC Nr.2790311 ir pateikė UAB „PO“, o nuo 2004 m. sausio 26d. UAB „P“ finansininkams, kurie nežinodami, kad pateiktose PVM sąskaitose - faktūrose nurodytos prekės realiai UAB „X“ parduotos nebuvo ir jos yra suklastotos, įtraukė jas į UAB „X“ buhalterinę apskaitą, kaip sąnaudas mažinančias apmokestinamąjį pelną, ir UAB „X“ 2003 ir 2004 metų metinių pelno mokesčio deklaracijas šių deklaracijų 77 eilutėje „bendras mokestinio laikotarpio veiklos (be pozityviųjų pajamų) rezultatas – pelnas (nuostolis)“ nurodė 340 294,10 Lt mažesnį apmokestinamąjį pelną bei 112 eilutėje „Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ nurodė 51 044,11 Lt (340 294,10 x 15 proc.) mažesnį mokėtiną pelno mokestį, tokiu būdu 51 044,11 Lt sumažindami valstybės biudžetui mokėtiną pelno mokestį ir šias deklaracijas 2003-10-01, 2004-06-02, 2005-08-31 pateikė Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojams, kurie apgaulės būdu pagal UAB „X“ pateiktas pelno mokesčio deklaracijas už 2003 ir 2004 metus gavo51 044,11Lt mažesnį pelno mokestį. T. K., veikdamas bendrininkų grupe su A. K., o nuo 2004m. – su pastarojo suburtos ir vadovaujamos organizuotos grupės nariu R. A. ir kitais nenustatytais asmenimis, apgaule, UAB „X“ naudai panaikino turtinę prievolę - į valstybės biudžetą sumokėti 51 044,11 Lt pelno mokesčio“.

152Analogiškas pakeitimas nuosprendyje padarytinas ir dėl UAB „X“ nuteisimo už dokumentų klastojimą ir suklastotų dokumentų panaudojimą nuo 2001 m. liepos mėnesio iki 2003 m. gegužės 1 d. Nauja nusikalstama veika, už kurią UAB „X“ nuteisiama šiuo nuosprendžiu išdėstoma taip:

153„UAB „X“, atstovaujama direktoriaus T. K., kuris turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti jos veiklą ir kuris veikė UAB „X“ vardu, jos naudai ir interesais, 2003 m. gegužės 1 d. – 2004 m. gegužės mėnesiais, nenustatytu laiku, Vilniaus mieste, nenustatytoje vietoje, veikdama vieninga tyčia, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, t. y.: UAB „X“ direktorius T. K., žinodamas, kad pagal UAB „E“ 2003-07-03 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 1200556, 2003-07-28 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 1200551, UAB „L“ 2003-11-13 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 5697344, 2003-11-05 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 5697337, 2003-12-02 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 5697356, 2003-12-08 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 5697357 2003-12-16 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 8763931, UAB „I“ 2004-01-23 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 5528009, UAB „T“ 2004-03-19 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEC Nr. 2790301, 2004-03-31 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEC Nr. 2790311, 2004-04-23 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEC Nr. 2790319, 2004-04-19 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEC Nr. 2790309 sandoriai ir atsiskaitymas tarp UAB „E“, UAB „L“, UAB „I“, UAB „T“ ir UAB „X“ nėra įvykę, nurodė UAB „X“ buhalterinę apskaitą tvarkančių įmonių UAB „PO“, o nuo 2004 m. sausio 26d. UAB „P“ finansininkams šiose žinomai suklastotose PVM sąskaitose faktūrose išskirtas PVM sumas įtraukti į UAB „X“ PVM deklaracijų pirkimo PVM atskaitą. UAB „PO“,o nuo 2004 m. sausio 26 d. UAB „P“ finansininkams, nežinojusiems, kad minėti dokumentai yra suklastoti, T. K. nurodymu užpildžius UAB „X“ PVM deklaracijas: 2003 m. liepos, lapkričio, gruodžio mėnesių, 2004 m. sausio, kovo, balandžio mėnesių PVM deklaracijų - skilties „Pirkimo (importo) PVM“ 40 eilutėje nurodžius 61 252,95 Lt didesnę pirkimo PVM sumą negu UAB „X“ realiai buvo sumokėjusi įsigytų prekių pirkimo PVM minėtais mėnesiais ir 2003 m. liepos, lapkričio, gruodžio mėnesių, 2004 m. sausio, kovo, balandžio mėnesių PVM deklaracijų skilties „Mokėtina į biudžetą (gražintina iš biudžeto) PVM suma“ 13 eilutėje padidinus 61 252,95 Lt iš valstybės biudžeto gražintiną PVM sumą UAB „X“, T. K., žinodamas, kad PVM deklaracijose įrašyti žinomai melagingi duomenys, kaip UAB „X“ direktorių, pasirašė minėtas PVM deklaracijas ir tokiu būdu suklastojo tikrus dokumentus. Tęsdamas nusikalstamą veiką, T. K. nurodė UAB „X“ buhalterinę apskaitą tvarkančių UAB „PO“, o nuo 2004 m. sausio 26 d. UAB „P“ finansininkams pateikti Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriui minėtas PVM deklaracijas su įrašytais žinomai melagingais duomenimis. UAB „PO“, o nuo 2004 m. sausio 26 d. UAB „P“ finansininkams 2003-08-25, 2003-12-23, 2004-01-26, 2004-02-25, 2004-04-26, 2004-05-25 pateikus Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriaus darbuotojams UAB „X“ 2003 m liepos, lapkričio, gruodžio mėnesių, 2004 m. sausio, kovo, balandžio mėnesių PVM deklaracijas, T. K. panaudojo suklastotus dokumentus, dėl ko į valstybės biudžetą buvo sumokėta 61 252,95 Lt mažiau PVM ir taip valstybės biudžetui padaryta didelė – 61 252,95 žala.

154Vadovaujantis aukščiau paminėtais motyvais, taip pat panaikinamas ir UAB „X“ nuteisimas už dokumentų klastojimą ir suklastotų dokumentų panaudojimą nuo 2001 m. liepos mėnesio iki 2003 m. gegužės 1 d. Nauja nusikalstama veika, už kurią UAB „X“ nuteisiama šiuo nuosprendžiu išdėstoma taip:

155„UAB „X“, atstovaujama direktoriaus T. K., kuris turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti jos veiklą ir kuris veikė UAB „X“ vardu, jos naudai ir interesais, 2003 m. gegužės 1 d. - 2005 m. rugpjūčio mėn. laikotarpiu nenustatytu laiku, Vilniaus mieste, nenustatytoje vietoje, tyčia suklastojo tikrus dokumentus ir panaudojo suklastotus dokumentus, t. y.: UAB „X“ direktorius T. K., žinodamas, kad pagal UAB „E“ 2003-07-03 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 120056, 2003-07-28 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 1200551, UAB „L“ 2003-11-13 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 5697344, 2003-11-05 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 5697337, 2003-12-02 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 5697356, 2003-12-08 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 5697357 2003-12-16 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 8763931, UAB „I“ 2004-01-23 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 5528009, UAB „T“ 2004-03-19 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEC Nr. 2790301, 2004-03-31 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEC Nr. 2790311, 2004-04-23 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEC Nr. 2790319, 2004-04-19 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEC Nr. 2790309 sandoriai ir atsiskaitymas tarp A. K. firmos „A“, UAB „E“, UAB „L“, UAB „I“, UAB „T“ ir UAB „X“ nėra įvykę, nurodė UAB „X“ apskaitą tvarkančių įmonių UAB „PO“, o nuo 2004 m. sausio 26d. UAB „P“ finansininkams šiuos žinomai suklastotus dokumentus įtraukti į UAB „X“ buhalterinę apskaitą, jų duomenis įskaitant kaip sąnaudas, mažinančias apmokestinamąjį pelną, ir užpildyti pelno mokesčio deklaracijas už 2003 ir 2004 metus. Jiems užpildžius UAB „X“ 2003, 2004 metų pelno mokesčio deklaracijas – šių deklaracijų 77 eilutėje „bendras mokestinio laikotarpio veiklos (be pozityviųjų pajamų) rezultatas – pelnas (nuostolis)“ nurodžius 340 294,10 Lt mažesnį apmokestinamąjį pelną bei 112 eilutėje „Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ nurodžius 51 044,11 Lt (340 294 x 15 proc.) mažesnį mokėtiną pelno mokestį, T. K., žinodamas, kad 2003, 2004 metų metinėse pelno mokesčio deklaracijose nurodyti melagingi duomenys, pasirašė 2003 metų metinę pelno mokesčio deklaraciją ir tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą ir nurodė UAB „PO“, o nuo 2004 m. sausio 26 d. UAB „P“ finansininkams pateikti Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriaus darbuotojams UAB „X“ pelno mokesčio deklaracijas už 2003 ir 2004 metus su įrašytais žinomai melagingais duomenimis, kuriems 2003-10-01, 2004-06-02, 2005-08-31 pateikus Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriaus darbuotojams UAB „X“ pelno mokesčio deklaracijas už 2003 ir 2004 metus, T. K. panaudojo suklastotus dokumentus, dėl ko į valstybės biudžetą buvo sumokėta 51 044,11 Lt mažiau pelno mokesčio ir taip būdu Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui padaryta didelė – 51 044,11 Lt – žala.“

156Taip pat panaikinamas ir UAB „X“ nuteisimas už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą nuo 2001 m. iki 2003 m. gegužės 1 d. Atsižvelgiant dar ir į tai, kad kvalifikuojant UAB „X“ nusikalstamą veiką dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo, turėjo būti taikoma nusikalstamos veikos padarymo metu (2004 m. balandžio 19 d.) galiojusi įstatymo redakcija, kaip ir aukščiau aptartu T. K. atveju, ir kvalifikuojant UAB „X“ nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, taikytina baudžiamojo įstatymo redakcija, galiojusi iki 2004 m. liepos 13 d. Nauja nusikalstama veika dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo išdėstoma taip:

157„UAB „X“, atstovaujama direktoriaus T. K., kuris turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti jos veiklą ir kuris veikė UAB „X“ vardu, jos naudai ir interesais, 2003 m. gegužės 1 d. - 2004 metų laikotarpiu, tyčia apgaulingai tvarkė UAB „X“ buhalterinę apskaitą, t. y.: T. K., būdamas UAB „X“ direktoriumi, pagal 1992-06-18 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo Nr.1-2654 (galiojo iki 2002-01-01) 24 straipsnio ir 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (galioja nuo 2002-01-01) 21 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas”, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, apgaulingai tvarkė 2003 m. gegužės 1 d. - 2004 metų laikotarpio UAB „X“ buhalterinę apskaitą, t.y. pažeisdamas 1992-01-18 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo Nr.1-2654 10 straipsnio 1 dalies ir 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, ir 1992-01-18 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo Nr.1-2654 4 straipsnio bei 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 2001 m. gegužės 1 d. – 2004 metų laikotarpiu, žinodamas, kad tarp UAB „E“, „L“, UAB „I“, UAB „T“ ir UAB „X“ realiai neįvyko jokių ūkinių operacijų ar ūkinių įvykių, į UAB „X“ buhalterinę apskaitą įtraukė A. K. suburtos ir vadovaujamos organizuos grupės nario R. A. suklastotus ir pateiktus: UAB „E“ 2003-07-03 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 120056, 2003-07-28 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 1200551, UAB „L“ 2003-11-13 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 5697344, 2003-11-05 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 5697337, 2003-12-02 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 5697356, 2003-12-08 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 5697357 2003-12-16 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 8763931, UAB „I“ 2004-01-23 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEB Nr. 5528009, UAB „T“ 2004-03-19 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEC Nr. 2790301, 2004-03-31 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEC Nr. 2790311, 2004-04-23 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEC Nr. 2790319, 2004-04-19 PVM sąskaitą - faktūrą serija LEC Nr. 2790309, kuriuose buvo nurodyti melagingi duomenys, kad UAB „X“ pirko prekes iš A. K. firmos„A“, UAB E“, UAB „L“, UAB „I“, UAB „T“ ir už jas apmokėjo. Dėl to nebuvo negalima nustatyti UAB „X“ veiklos, jos ūkinės komercinės būklės ir rezultatų bei įvertinti turto už 2003 m. gegužės 1 d. – 2004 m. laikotarpį.

158Nuteistosios UAB „X“ apeliaciniame skunde remiamasi iš esmės analogiškais argumentais kaip ir nuteistojo T. K. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde, kurių dalis buvo atsakyti sprendžiant klausimus dėl T. K. baudžiamosios atsakomybės. Todėl pakartotinai šie argumentai nėra aptariami.

159Apeliaciniuose skunduose daug dėmesio skiriama tam, kad T. K. baudžiamoji byla nepagrįstai yra atskirta iš ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-10017-05. Kaip nurodyta 2008 m. liepos 10 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nutarime, ikiteisminis tyrimas dėl T. K. inkriminuojamų nusikalstamų veikų buvo baigiamas, o kitų nusikalstamų veikų tyrimas gali užtrukti ilgesnį laiko tarpą. Todėl siekiant Lietuvos Respublikos BPK 2 straipsnyje numatytų tikslų, buvo nutarta ikiteisminius tyrimus atskirti. (b. l. 1-2, t. 1). Atskyrus ikiteisminius tyrimus, buvo sudarytas dokumentų ir daiktų, išskirtų iš bylos Nr. 06-10017-05 į atskirtą ikiteisminį tyrimą (06-1-10053-08), sąrašas (b. l. 3-8, t. 1). Atskyrus šiuos ikiteisminius tyrimus, iš pagrindinės bylos buvo išskirti visi su šiuo tyrimu susiję ir jam būtini dokumentai, taip pat ir operatyvinių veiksmų protokolas su priedais, kuris yra sudedamoji šios baudžiamosios bylos dalis.

160Vien tai, kad ikiteisminis tyrimas T. K. ir UAB „X“ baudžiamojoje byloje buvo atskirtas, nereiškia, kad šioje baudžiamojoje byloje surašytas kaltinamasis aktas neatitinka įstatymo reikalavimų, numatytų Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnyje. Visų pirma, jau buvo minėta, kad šis procesinis veiksmas buvo atliktas laikantis įstatymo reikalavimų, t. y. siekiant Lietuvos Respublikos BPK 2 straipsnyje numatytų tikslų, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Antra, Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje Nr. 1N-14/2010, kuria remiamasi apeliaciniuose skunde, nagrinėjamos situacijos negalima būtų pripažinti tapačia kaip ir nagrinėjamos bylos atskyrimo atvejui. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje Nr. 1N-14/2010 buvo pripažinta, kad kaltinamasis aktas neatitinka įstatymo reikalavimų, numatytų Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnio 2 ir 3 punktuose, motyvuojant tuo, kad nenurodžius visų asmenų, įtariamų padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tuo pačiu nėra tiksliai nurodyta ir pati nusikalstama veika. Nutartyje Nr. 1N-14/2010 nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl vieno įtariamojo, o kiti galimai su juo organizuota grupe veikę asmenys kaltinamajame akte įvardinti kaip „organizuotos grupės nariai, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas kitoje byloje“. Šioje baudžiamojoje byloje atskyrus ikiteisminius tyrimus, kaltinamajame akte buvo aiškiai nurodyta, su kokiais asmenimis bendrininkų grupe veikė T. K. (A. K., R. A.), šie asmenys šioje baudžiamojoje byloje buvo apklausti kaip liudytojai, jų parodymai ištirti ir įvertinti. Kiti nusikalstamų veikų aprašyme nurodyti asmenys ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyti. Be to, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nutarime Dėl ikiteisminių tyrimų atskyrimo nutarta iš ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-10017-05 atskirti ikiteisminį tyrimą dėl T. K. (b. l. 1-2, t. 1), tačiau ši nutarimo formuluotė nereiškia, kad ikiteisminis tyrimas po bylų atskyrimo dėl UAB „X“ nebuvo atliekamas.

161Apeliaciniuose skunduose nepagrįstai teigiama, kad nuteistasis T. K. ir UAB „X“ neturėjo galimybės dalyvauti nagrinėjant su jais susijusioje baudžiamosiose bylose, nors kitų teismų priimtais nuosprendžiais buvo remiamasi šioje baudžiamojoje byloje. Pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme buvo apklausti asmenys, dėl kurių yra priimti teismų sprendimai, o jų padarytos nusikalstamos veikos susijusios su šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamomis veikomis. Nuteistasis T. K. ir nuteistoji UAB „X“ turėjo galimybę dalyvauti apklausiant šiuos asmenis, užduoti jiems klausimus. Tai, kad nuteistieji negalėjo skųsti kitų teismų priimtų nuosprendžių, kuriais nuteisti visai kiti asmenys, nesusiję su šioje byloje apskųsto nuosprendžio teisėtumu. Tas pats pasakytina ir dėl apeliacinių skundų argumentų, susijusių su tuo, kad šioje baudžiamojoje byloje buvo pasisakyta dėl A. K. kaltės, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 255 straipsnio nuostatas, kaip nurodyta apeliaciniuose skunduose. Tačiau kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio, apie A. K. yra pasisakoma tiek, kiek tai susiję su T. K. ir UAB „X“ padarytomis veikomis, nesprendžiant jo kaltės klausimo. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad sandoriai tarp UAB „X“ ir tarp įmonių, susijusių su A. K. yra fiktyvūs, pastarojo veiksmų pagal baudžiamąjį įstatymą nevertino ir dėl to nepasisakė.

162Dėl nuteistajam T. K. ir UAB „X“ paskirtų bausmių

163Šiuo nuosprendžiu T. K. pripažintas kaltu padaręs 6 nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje (2 nusikalstamos veikos), 300 straipsnio 2 dalyje (2 nusikalstamos veikos, Lietuvos Respublikos 2000 09 26 įstatymo Nr. VIII-1968 red), 300 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2000 09 26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir 222 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2004 m. liepos 13 d.). T. K. padarė apysunkius ir sunkius nusikaltimus, šie nusikaltimai buvo daromi ilgą laiko tarpą. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgė į tai, kad T. K. dirba, moka mokesčius valstybei, jo vadovaujamoje įmonėje dirba žmonės, jis praeityje teistas, kaltininko atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe. Įvertinęs visumą šių aplinkybių už visas T. K. padarytas nusikalstamas veikas pirmosios instancijos teismas paskyrė laisvės atėmimo bausmes.

164T. K. ir jo gynėjas advokatas M. Liatukas apeliaciniame skunde nesutikdami su laisvės atėmimo bausmių paskyrimu, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė T. K. atsakomybę sunkinančią ir nepagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

165Apeliaciniame skunde nurodoma, kad T. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe negalėjo būti pripažinta tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė veikdamas bendrininkų grupe, nes jis nebuvo nusikalstamų veikų organizatorius, nežinojo, kad A. K. veikia nusikalstamai, kad su šiuo asmeniu veikia dar ir kiti asmenys. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Pagal Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 2 dalį bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Iš paties nuteistojo ir A. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, kuriais apeliacinės instancijos teismas remiasi, yra žinoma, kad T. K. sutiko su A. K. pasiūlymu daryti nusikalstamas veikas. Byloje taip pat nustatyta, kad T. K. ir A. K. tarpusavyje suderinti veiksmai truko 3 metus, šie veiksmai buvo nukreipti bendram tikslui pasiekti - suklastojus dokumentus, panaudojus apgaulę sukčiauti mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje. Nuteistojo T. K. ir A. K. veiksmų kryptingumas, padarytų nusikalstamų veikų mechanizmas rodo, kad jie nusikalstamas veikas padarė bendromis pastangomis, jie suvokė, jog kėsinasi į tą patį objektą, veikė vieninga tyčia, turėdami vieningą tikslą. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta ir tai, kad, darant nusikalstamas veikas, kartu veikė ir R. A., kuris veždavo T. K. PVM sąskaitas faktūras su jame žinomai melagingais duomenimis, taip pat pagal šias PVM sąskaitas faktūras pervestus ir vėliau išgrynintus pinigus. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad T. K. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė veikdamas bendrininkų grupe (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

166Teisėjų kolegija nesutinka, kad T. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe turėjo būti pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailėjosi nusikaltęs. Norint pripažinti Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, reikia nustatyti ir kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką, ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Teismų praktikoje laikoma, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių objektyvių, turinčių juridinę reikšmę asmens padarytos veikos kvalifikavimui, bylos aplinkybių pripažinimas, duodant ikiteisminio tyrimo institucijoms ir teismui teisingus parodymus. Be to, parodymai turi būti duodami savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė objektyviai įvertinama pagal bylos duomenų visumą (pagal pranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką aplinkybes, duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą, žalos nukentėjusiajam atlyginimą ir pan.). T. K. ikiteisminio tyrimo metu iš tikrųjų parodė apie susitarimą su A. K. bei apie jų padarytas nusikalstamas veikas, tačiau šiuo parodymus jis pirmosios instancijos teisme pakeitė, teigdamas, kad sandoriai su kaltinamajame akte nurodytomis bendrovėmis iš tikrųjų įvyko, o ikiteisminio tyrimo metu tyrėja užrašė kitaip. Toks T. K. prisipažinimas nelaikytinas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Teisėjų kolegijos nuomone, taip pat nėra pagrindo teigti, kad T. K. nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltininkas nepranešė apie padarytas nusikalstamas aplinkybes, priešingai, šios veikos buvo daromos ilgą laiko tarpą ir buvo nutrauktas tik dėl teisėsaugos institucijų atliktų veiksmų. Pirmosios instancijos teisme T. K. teigė, jog gailisi, tačiau savo gailėjimąsi siejo su netinkamu verslo partnerių pasirinkimu, o ne su jo paties padarytomis nusikalstamomis veikomis. Toks gailėjimasis nelaikytinas nuoširdžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

167Nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma, kad T. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe turėjo būti pripažinta tai, kad T. K. atlygino valstybei padarytą žalą. Iš byloje esančio Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros civilinio ieškinio dėl nusikalstama veika valstybei padarytos žalos atlyginimo (b. l. 90-94, t. 8) ir prie šio civilinio ieškinio pridėto rašto iš Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (b. l. 95, t. 8) matyti, kad UAB „X“ į biudžetą sumokėjo 60 151 Lt pelno mokesčio ir 73 590 Lt ir 27 ct PVM; bendrovė biudžetui dar neatlygino žalos, kuri sudaro 7283 Lt ir 73 ct. Būtent šiai 7283 Lt ir 73 ct sumai ir buvo pareikštas minėtas civilinis ieškinys. Tačiau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, praėjus kiek mažiau nei 1 mėnesiui po to, kai prokuroras byloje pareiškė civilinį ieškinį, 2009 m. spalio 26 d. T. K. kaip UAB „X“ direktorius į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą mokėjimo pavedimu pervedė 7283 Lt ir 73 ct, mokėjimo paskirtyje nurodydamas, kad ši suma pervedama už PVM skolą (b. l. 127, t. 8). Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad šie T. K. veiksmai pripažintini jo atsakomybę, už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje (2 nusikalstamos veikos) ir 300 straipsnio 2 dalyje (2 nusikalstamos veikos), lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

168Nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalimi, T. K. už padarytas nusikalstamas veikas turėtų būti paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės.

169Pagal nusikaltimų padarymo metu galiojusias baudžiamojo įstatymo redakcijas, kaltininkui pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį galėjo būti paskirtos tik laisvės atėmimo bausmės.

170Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę.

171Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. vasario 1 d. nutartyje Nr. 2K-7-48/2009 penkerius metus trukusį baudžiamąjį procesą įvertino kaip nepateisinamą procesinį delsimą. Šioje nutartyje, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nurodyta, kad viena iš tinkamų ir pakankamų teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės priemonių yra bausmės sumažinimas kaltinamiesiems (Einarsson v. Iceland, no. 22596/93, decision of 5 April 1995; Beck v. Norway, no. 26390/95, judgement of 26 June 2001; Wejrup v. Denmark, no. 49126/99, decision of 7 March 2002; Tam?s Kov?cs v. Hungary, no. 67660/01, judgement of 28 September 2004; Ohlen v. Denmark, no. 63214/00, judgement of 24 February 2005 ir kiti).

172Tokios praktikos laikomasi ir kitose bylose.

173Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-45/2007,

174Nr. 2K-219/2010 išaiškino, kad nepateisinamai ilgai trukusį ikiteisminį tyrimą bei teisminį nagrinėjimą yra pagrindas pripažinti išimtinėmis aplinkybėmis, duodančioms pagrindą Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies taikymui ir bausmės švelninimui.

175Šioje byloje T. K. pranešimas apie įtarimą įteiktas 2004 m. liepos 29 d., nuo šio procesinio veiksmo iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo praėjo beveik 6 metai, o iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme – daugiau kaip 9 metai. Toks laikotarpis vertintinas kaip labai ilgas laiko tarpas. Be to, per šį laikotarpį nuteistasis nenusikalto, atlygino valstybei padarytą žalą. Šios aplinkybės, taip pat teismų praktika duoda pagrindą konstatuoti, kad užsitęsęs procesas yra ta išimtinė aplinkybė, kuriai esant yra taikytina Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalis. Bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti bei teisingumas įgyvendintas nuteistajam T. K. vietoj laisvės atėmimo bausmių paskiriant švelnesnes bausmes - baudas.

176Įvertinus visumą bausmės paskyrimui reikšmingų aplinkybių (nusikaltimų sunkumą, kaltininko iš esmės teigiamą charakteristiką, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kitas reikšmingas aplinkybes) bei atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos buvo daromos ilgą laiko tarpą, sistemingai, o suklastotų dokumentų pagalba padarius sukčiavimą, valstybei buvo padaryta didelė žala, T. K. skirtinos Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnio 3 dalyje maksimalioms baudoms artimos bausmės.

177Kaip jau buvo minėta, šiuo nuosprendžiu T. K. veiksmai, kuriais jis suklastojo PVM sąskaitas faktūras ir jas panaudojo 2001 m. birželio - 2004m. gegužės mėnesio laikotarpiu, perkvalifikuotini į Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos

1782000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), nenustačius, kad šiuo nusikaltimu buvo padaryta žalos. Todėl dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo (Lietuvos Respublikos BPK 369 straipsnio 2 dalis) už šį nusikaltimą jam skirtina ir nauja minėto straipsnio sankcijoje numatyta bausmė. Pagal nusikaltimų padarymo metu galiojusią Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį, kaltininkui galėjo būti paskirta bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 3 metų.

179Pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį, taikytiną T. K. atveju (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2004 m. liepos 13 d.) kaltininkui galėjo būti paskirta bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 4 metų.

180Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 55 straipsnio nuostatomis, asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Nors pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad T. K. yra teistas, tačiau iš baudžiamojoje byloje esančios pažymos matyti, kad T. K. teistumas išnykęs (b. l. 74-76, t. 6), todėl laikytina, kad jis yra teisiamas pirmą kartą. Atsižvelgiant į visas bausmės paskyrimui reikšmingas aplinkybes (nusikaltimų sunkumą, nuteistojo charakteristiką, jo atsakomybę už šias nusikalstamas veikas sunkinančią aplinkybę, į tai, kad nusikalstamo sveikos buvo daromos ilgą laiko tarpą, sistemingai) už Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2000 09 26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir 222 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2004 m. liepos 13 d.) T. K. skirtinos šių straipsnių sankcijose numatytos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės - baudos, kurių dydis nustatomas artimas vidurkiui pagal nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusį Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnį.

181Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 4 dalimi ir 5 dalies 1 ir 2 punktais, bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo ir apėmimo būdais.

182Pagal Lietuvos Respublikos BK 43 straipsnio nuostatas, juridiniam asmeniu už padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama bauda arba juridinio asmens veiklos apribojimas, arba juridinio asmens likvidavimas. Skundžiamu nuosprendžiu UAB „X“ už jo padarytas nusikalstamas veikas paskirtos baudos. Ši nuosprendžio dalis nuteistosios UAB „X“ atstovo apeliaciniame skunde atskirai nėra ginčijama. Tačiau nustačius, kad ši bendrovė atsako tik už tas nusikalstamas veikas, kurios padarytos po 2003 m. gegužės 1 d., įsigaliojus naujajam baudžiamajam įstatymui, numatančiam juridinio asmens atsakomybę, UAB „X“ paskirtos baudos mažintinos, atsižvelgiant į sumažėjusią nusikalstamų veikų apimtį.

183Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 4 dalimi ir 5 dalies 1 ir 2 punktais, bausmės bendrinamos dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu.

184Skundžiamu nuosprendžiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 straipsniu, iš T. K. konfiskuoti 530 176 Lt ir 49 ct, kaip iš nusikalstamos veikos (turto pasisavinimo) gauti pinigai. Tačiau šiuo nuosprendžiu nustačius, kad T. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį kaltu pripažintas nepagrįstai, nes jis UAB „X“ priklausančių lėšų nepasisavinimo, iš skundžiamo nuosprendžio panaikinamas Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir 5 dalies taikymas.

185Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos BPK 329 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

186Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 17 d. nuosprendį pakeisti:

187Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 17 d. nuosprendžio dalį dėl T. K. nuteisimo už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį: T. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

188T. K. už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje (už turtinės teisės į grąžintiną 80 874,41 Lt PVM įgijimą), padarymą, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti 250 MGL (31 250 Lt) dydžio baudą;

189T. K. už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 2 dalyje (už dokumentų klastojimą 2001 m. liepos – 2004 m. gegužės mėnesio laikotarpiu; Lietuvos Respublikos BK 2000 09 26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti 150 MGL (18 750 Lt) dydžio baudą;

190T. K. už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje (už turtinės prievolės sumokėti 60 999,38 Lt pelno mokestį panaikinimą), padarymą, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti 220 MGL (27 500 Lt) dydžio baudą;

191T. K. už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 2 dalyje (už dokumentų klastojimą 2003 m. sausio – 2005 m. rugpjūčio mėnesio laikotarpiu; Lietuvos Respublikos BK 2000 09 26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), padarymą, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti 130 MGL (16 250 Lt) dydžio baudą;

192T. K. už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2004 m. liepos 4 d.) padarymą paskirti 120 MGL (15 000 Lt) dydžio baudą;

193T. K. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 2 dalį (už dokumentų klastojimą 2001 m. birželio - 2004 m. gegužės laikotarpiu; Lietuvos Respublikos BK 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos BK 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir už jos padarymą T. K. paskirti 60 MGL (7500 Lt) dydžio baudą.

194Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 4 dalimi ir 5 dalies 1 ir 2 punktais, T. K. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, ir nustatyti galutinę subendrintą 300 MGL (37 500 Lt) dydžio baudą.

195Nustatyti, kad T. K. atsakomybę už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje (2 nusikalstamos veikos) ir 300 straipsnio 2 dalyje (2 nusikalstamos veikos) lengvina tai, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą.

196Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi, taikytas T. K. turto konfiskavimas.

197Panaikinti UAB „X“ nuteisimą pagal Lietuvos Respublikos BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį už turtinės teisės į grąžintiną PVM įgijimą laikotarpiu nuo 2001 m. birželio mėnesio iki 2003 m. gegužės 1 d.;

198- panaikinti UAB „X“ nuteisimą pagal Lietuvos Respublikos BK 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį už dokumentų suklastojimą ir suklastotų dokumentų panaudojimą, padarytą laikotarpiu nuo 2001 m. liepos mėnesio iki 2003 m. gegužės 1 d. siekiant įgyti turtinę teisę į grąžintiną PVM;

199- panaikinti UAB „X“ nuteisimą pagal Lietuvos Respublikos BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį už turtinės prievolės sumokėti pelno mokestį panaikinimą laikotarpiu nuo 2002 m. sausio mėnesio iki 2003 m. gegužės 1 d.:

200- panaikinti UAB „X“ nuteisimą pagal Lietuvos Respublikos BK 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį už dokumentų suklastojimą ir suklastotų dokumentų panaudojimą, padarytą laikotarpiu nuo 2003 m. sausio mėnesio iki 2003 m. gegužės 1 d., siekiant panaikinti turtinę prievolę sumokėti pelno mokestį;

201- panaikinti nuteistosios UAB „X“ nuteisimą pagal Lietuvos Respublikos BK 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą 2001 m. – 2003 m. gegužės 1 d. laikotarpiu.

202Paskirti UAB „X“ už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (už turtinės teisės į grąžintiną 61 252,95 Lt PVM įgijimą), padarymą 220 MGL (28 125 Lt) dydžio baudą;

203paskirti UAB „X“ už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 2 dalyje (nusikalstama veika padaryta siekiant įgyti turtinę teisę į gražintiną 61 252,95 Lt PVM), padarymą 35 MGL (4375 Lt) dydžio baudą;

204paskirti UAB „X“ už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (už turtinės prievolės sumokėti 49 053,03 Lt pelno mokesčio panaikinimą), padarymą 240 MGL (30 000 Lt) dydžio baudą;

205paskirti UAB „X“ už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 2 dalyje (nusikalstama veika padaryta siekiant panaikinti turtinę prievolę sumokėti 49 053,03 Lt pelno mokestį), padarymą 40 MGL (5000 Lt) dydžio baudą;

206paskirti UAB „X“ už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, padarymą 40 MGL (5000 Lt) dydžio baudą.

207Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 4 dalimi ir 5 dalies 1 ir 2 punktais, bausmes bendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, ir UAB „X“ nustatyti galutinę subendrintą 280 MGL (35 000 Lt) dydžio baudą.

208Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teisėjų: Reginos Gaudutienės, Svajūno Knizlerio,... 3. sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, Audronei Rasiulienei,... 4. dalyvaujant prokurorėms Daivai Skorupskaitei - Lisauskienei, Sigutei... 5. nuteistojo T. K. gynėjui advokatui Mariui Liatukui,... 6. nuteistosios UAB „X“ atstovams Kęstučiui Švirinui, Mariui Endzinui,... 7. specialistui Juozui Gavėnui,... 8. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 9. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu,... 10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu,... 11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu,... 12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63straipsnio 4 dalimi, šios bausmės,... 13. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5... 14. UAB „X“ pripažinta kalta ir nuteista pagal: