Byla e2A-140-302/2019
Dėl nuostolių priteisimo, trečiasis asmuo E. R. (E. R.)

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Kazio Kailiūno,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovui P. P. dėl nuostolių priteisimo, trečiasis asmuo E. R. (E. R.).

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovas M. K. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo P. P. 50 833,33 Eur nuostolių, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

82.

9Ieškovas nurodė, kad jis, atsakovas P. P. ir trečiasis asmuo E. R. buvo sudarę susitarimą vystyti bendrą veiklą - įgyti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vytenio4“, valdančios nekilnojamojo turto komplekso, esančio ( - ), akcijas, ir vystyti nekilnojamojo turto plėtros projektą, tuo tikslu įsteigiant atskirą juridinį asmenį (UAB „Vytenio investicijos“) bei šio tikslo įgyvendinimui pasidalijant akcijų įsigijimo ir kitas su nekilnojamojo turto plėtros projektu susijusias sąnaudas. Ieškovo teigimu, 2016 m. balandžio mėnesį jis, atsakovas ir trečiasis asmuo galutinai pasiekė susitarimą, kuriuo šalys išreiškė valią bendrai kooperuojantis, investuodami pinigines lėšas lygiomis dalimis nusipirkti UAB „Vytenio4“ 100 procentų akcijų. Įgyvendinant minėtus planus, 2016 m. gegužės 10 d. tarp UAB „Schage Real Estate“ ir UAB „Vytenio investicijos“ buvo sudaryta Preliminarioji UAB „Vytenio4“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartis (toliau - Preliminarioji sutartis). Pradinis įnašas už akcijas siekė 137 500 Eur. Tam, jog susitarimas pavyktų, šalys įsipareigojo lygiomis dalimis padengti avansą už perkamas akcijas, t. y. po 45 833,33 Eur. Pasak ieškovo, mokėjimus pagal Preliminariąją sutartį jis atliko tik iš savo ir trečiojo asmens asmeninių lėšų. Atsakovui piniginėmis lėšomis neprisidedant prie bendro projekto, darėsi sunku įgyvendinti Preliminariosios sutarties pagrindu prisiimtus įsipareigojimus, tačiau 137 500 Eur avanso suma, nors ir vėluojant, vis dėlto buvo sumokėta iš ieškovo asmeninių lėšų tam, jog derybos su pardavėju nenutrūktų ir projektas galiausiai būtų įgyvendintas. Ieškovas nurodė, kad atsakovo neprisidėjimas prie bendro šalių susitarimo įgyvendinti projektą sąlygojo tai, jog dėl vėlavimo sumokėti pardavėjui avansą ir pradinę kainos dalį už akcijas Preliminarioji sutartis buvo nutraukta, o ieškovas patyrė nuostolius, kuriuos sudaro atsakovo nesumokėta lėšų dalis.

103.

11Ieškovo teigimu, jį, atsakovą ir trečiąjį asmenį siejo faktiniai jungtinės veiklos teisiniai santykiai, nukreipti į bendrą tikslą — UAB „Vytenio4“ akcijų įgijimą ir nekilnojamojo turto komplekso, esančio adresu ( - ), vystymą ir pelno gavimą. Ieškovo manymu, atskiro rašytinio susitarimo dėl tokio pobūdžio veiklos ir jos tikslų (siekių) nesudarymas pats savaime neeliminuoja jungtinės veiklos fakto. Atsakovui nutraukus susitarimą dėl jungtinės veiklos, ieškovas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.980 straipsnio 2 dalimi, kuri numato, kad partneris, nutraukęs jungtinės veiklos sutartį, turi atlyginti kitiems partneriams dėl sutarties nutraukimo padarytus tiesioginius nuostolius, prašė priteisti 50 833,33 Eur nuostolių.

12II.

13Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

144.

15Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 19 d. sprendimu ieškinį atmetė ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

165.

17Teismas nurodė, kad CK 6.969 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis sudaroma rašytine, o įstatymo numatytais atvejais – notarine, forma ir kad dėl formos nesilaikymo sutartis tampa negaliojanti.

186.

19Teismas sprendė, kad remiantis vien ieškovo ir trečiojo asmens nurodytais motyvais ir pateiktais dokumentais bei liudytojų parodymais negalima teigti, jog tarp šalių buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis.

207.

21Atsižvelgdamas į tai, jog reikalavimą priteisti 50 833,33 Eur sumą ieškovas grindžia CK 6.980 straipsnio 2 dalimi, kuri numato, kad partneris, nutraukęs sutartį, turi atlyginti kitiems partneriams dėl sutarties nutraukimo padarytus tiesioginius nuostolius, teismas sprendė, kad toks reikalavimas negali būti vertinamas kaip pagrįstas. Visų pirma, atsakovas nenutraukė sutarties, nes nebuvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis; antra, civilinei atsakomybei kilti būtina konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos bei atsakovo kaltę (CK 6.246-6.248 straipsniai), o ieškovas neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų.

228.

23Nurodytų argumentų pagrindu teismas sprendė, kad tarp ginčo šalių nebuvo susiklostę jungtinės veiklos teisiniai santykiai, atsakovas nebuvo prisiėmęs prievolės sumokėti 1/3 avanso dalies ar kitų sumų pagal Preliminariąją sutartį, todėl negalėjo sukelti ieškovui jokių nuostolių.

24III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

259.

26Apeliaciniame skunde ieškovas M. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

279.1.

28Pirmosios instancijos teismas ribotai aiškino CK 6.969 straipsnio 4 dalį bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009), numatančios, kad rašytinės formos sandoriai gali būti sudaromi keliais vienas nuo kito izoliuotais sandoriais ar teisiniais faktais, kuriuos vienija bendras tikslas ir šalių valia. Nors nagrinėjamu atveju ieškovas ir nepateikė vientiso įrodymo, patvirtinančio, kad tarp šalių buvo sudarytas susitarimas dėl bendros jungtinės veiklos, tačiau tai nereiškia, jog toks susitarimas nebuvo sudarytas kitais savarankiškai sandoriais ar konkliudentiniais veiksmais.

299.2.

30Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad tarp ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens buvo susiformavę jungtinės veiklos santykiai. Pirmosios instancijos teismas, apsiribodamas tik tuo faktu, jog nebuvo pateikta jungtinės veiklos sutartis, netinkamai ištyrė ir į įvertino į bylą pateiktų rašytinių įrodymų visumą, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Tai, kad toks susitarimas buvo, patvirtina tiek ieškovo, tiek trečiojo asmens paaiškinimai, taip pat šios aplinkybės – susirašinėjimas tarp partnerių ir su trečiaisiais asmenimis, juridinio asmens įsteigimas, Preliminariosios sutarties pasirašymas, įmokų atlikimas

319.3.

32Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų. Nagrinėjamu atveju ieškovas žalą kildina iš neteisėtų atsakovo veiksmų – jungtinės veiklos susitarimu prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo. Įgyvendindamas bendrą partnerių veiklą, ieškovas sumokėjo 137 500 Eur pradinę įmoką už akcijas pagal Preliminarią sutartį ir 15 000 Eur akcijų kainos dalį, iš viso sumokėta 152 500 Eur. Ši suma, remiantis partnerių susitarimu, turėjo būti sumokėta lygiomis dalimis, t. y. kiekvienas partneris turėjo sumokėti po 50 833,33 Eur. Trečiasis asmuo savo prievoles ieškovui yra įvykdęs 2016 m. birželio 17 d. mokėjimo pavedimu, tuo tarpu atsakovas faktiškai nutraukė bendrą veiklą su ieškovu ir trečiuoju asmeniu bei savo prievolės iki šiol nėra įvykdęs, todėl liko skolingas ieškovui 50 833,33 Eur.

3310.

34Trečiasis asmuo E. R. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovo skundą tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo iš esmės panašius argumentus kaip ir ieškovas apeliaciniame skunde.

3511.

36Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas P. P. prašo skundo netenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie esminiai atsikirtimai:

3711.1.

38Tarp šalių jokia jungtinės veiklos sutartis nebuvo sudaryta. Ieškovas yra profesionalus teisininkas – praktikuojantis advokatas, todėl ieškovui neabejotinai turi būti žinoma, jog jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė (įstatymo numatytais atvejais ir notarinės formos), o jei šių reikalavimų nesilaikoma, tai sutartis tampa negaliojanti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog šalių nesiejo jungtinės veiklos santykiai.

3911.2.

40Nors ieškovas ir tvirtina, kad jungtinės veiklos sutartis nebūtinai turi būti užfiksuota viename dokumente, tačiau bet kuriuo atveju jungtinės veiklos sutartis turi būti rašytinė. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, jokia rašytinė sutartis sudaryta nebuvo.

4111.3.

42Atsakovas dalyvavo ieškovo nurodomame projekte ir apie jį jam buvo žinoma. Atsakovas buvo atsakingas už projektavimą ir statybų valdymą. Šios funkcijos buvo paskirtos atsakovui, kaip su ieškovu susijusių įmonių darbuotojui, projektų vadovui, teikiančiam patarimus dėl projektavimo. Taigi atsakovas buvo ne lygiavertis partneris naudos dalijimosi ir atsakomybės prasme, bet darbuotojas ir konsultantas. Ieškovo pateiktoje 2016 m. gegužės 10 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta akcijų kaina siekė ne vieną milijoną eurų, o tai, vadovaujantis ieškovo pateikta versija, turėtų reikšti, jog atsakovas turėjo būti pasiruošęs investuoti didesnę nei vieno milijono sumą, kuria nedisponavo, todėl akivaizdu, jog tokio įsipareigojimo atsakovas prisiimti negalėjo.

4311.4.

44Ieškovo pateikta versija, kad projektas žlugo dėl to, jog atsakovas nesumokėjo avanso dalies, taip pat negali būti vertinama kaip pagrįsta. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad 2016 m. gegužės 10 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį UAB „Schage Real Estate“ nutraukė, nes pirkėjas UAB „Vytenio investicijos“ nesumokėjo likusios akcijų kainos, o avansas, nors ir pavėluotai, tačiau buvo sumokėtas. Taigi sandoris buvo nutrauktas ne dėl atsakovo kaltės.

4511.5.

462016 m. gegužės 10 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį buvo pasirašiusi UAB „Vytenio investicijos“, kurios dalyviu atsakovas niekada nebuvo, o tai reiškia, kad naudą iš aptariamo projekto galėjo gauti tik UAB „Vytenio investicijos“ ir ieškovas, bet ne atsakovas. Tai dar kartą įrodo, kad jungtinės veiklos santykiai tarp šalių nebuvo susiklostę.

4711.6.

48Ieškovas ieškinio reikalavimą grindžia CK 6.980 straipsnio 2 dalimi, kuri numato, kad partneris, nutraukęs sutartį, turi atlyginti kitiems partneriams dėl sutarties nutraukimo padarytus tiesioginius nuostolius. Kadangi nagrinėjamu atveju jokia jungtinės veiklos sutartis nebuvo sudaryta, tai nebuvo ką ir nutraukti. Taip pat civilinei atsakomybei kilti būtina konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos bei atsakovo kaltę, tačiau ieškovas neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų.

49Teisėjų kolegija

konstatuoja:

50IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5112.

52Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus. Dėl rašytinių paaiškinimų ir žodinio bylos nagrinėjimo

5313.

54Tiek ieškovas, tiek atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus ir juos pagrindžiančius naujus rašytinius įrodymus. Atsakovas P. P. teismui pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 27 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-904-1012/2018, ir prašo remtis minėtame teismo sprendime nustatytomis aplinkybėmis, susijusiomis su Preliminariosios sutarties nutraukimu. Ieškovas M. K. rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad jis kartu su atsakovu vykdė ne vieną projektą, atsakovas ginčo projekte dalyvavo kaip lygiavertis partneris, o ne kaip samdomas darbuotojas. Atsakovo teiginius, jog jis neturėjo lėšų ginčo projekto įgyvendinimui, siekia paneigti naujais rašytiniais įrodymais: 2016 m. balandžio 26 d. paskolos sutartimi, 2016 m. gegužės 3 d. paskolos sutartimi, 2014 m. gruodžio 16 d. paskolos sutartimi, atsakovo banko išrašais. Taip pat ieškovas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

5514.

56CPK 323 straipsnyje nustatyta, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Šia įstatymo nuostata siekiama įgyvendinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą (CPK 7 straipsnis).

5715.

58Kasacinis teismas taip pat ne kartą yra pabrėžęs, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, nebegalima nurodyti naujų, įstatymo nustatytu terminu pateiktame skunde nenurodytų, argumentų, faktinių aplinkybių, nebegalima keisti apeliacinio skundo reikalavimo. Šis draudimas susijęs su apeliacinio proceso paskirtimi ir ypatumais, proceso dalyvių lygiateisiškumo užtikrinimu bei su tuo, kad būtent apeliacinio skundo pagrindas ir dalykas apibrėžia apeliacinio proceso ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-611/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-208-916/2017 ir kt.).

5916.

60Kadangi pateikiamais rašytiniais paaiškinimais tiek ieškovas, tiek atsakovas iš esmės papildo bei išplečia savo apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, rašytinius paaiškinimus ir su jais pateiktus rašytinius įrodymus, kurie bent kuriuo atveju neturėtų esminės reikšmės nagrinėjamos bylos baigčiai, atsisakoma priimti.

6117.

62Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), tačiau apeliacinis skundas gali būti nagrinėjamas ir žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis).

6318.

64Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014 ir kt.).

6519.

66Tokia kasacinio teismo praktika koreliuoja ir su Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojama praktika, pagal kurią tam tikromis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas, siekdamas veiksmingo teisingumo vykdymo bylą gali išspręsti remdamasis rašytine medžiaga (kai nagrinėjama problema nekelia teisės ar fakto klausimų, kurie negalėtų būti tinkamai išspręsti remiantis bylos medžiaga ir šalių rašytiniais pareiškimais); taigi teisė į žodinį bylos nagrinėjimą nėra absoliuti – dėl specialių proceso požymių ir sprendžiamų klausimų pobūdžio rašytinis procesas gali būti pateisinamas aukštesnės instancijos teismuose, jei žodinis bylos nagrinėjimas vyko pirmosios instancijos teisme (Oganova v. Georgia, no. 25717/03, 13 November 2007, par. 27, 28).

6720.

68Pažymėtina, kad šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2012).

6921.

70Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju vien ieškovo nurodytas deklaratyvus argumentas, kad šiuo atveju, siekiant priimti objektyvų sprendimą, būtina bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, ieškovui nepateikus jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, bei savo poziciją išsamiai išdėsčius procesiniuose dokumentuose, negali būti pakankamas pagrindas nukrypti nuo bendrosios taisyklės, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), todėl prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo atmestinas. Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių ir bylos nagrinėjimo ribų

7122.

72Ieškovo teigimu, jis, atsakovas ir trečiasis asmuo E. R. žodžiu susitarė vystyti bendrą veiklą - įgyti UAB „Vytenio4“, valdančios nekilnojamojo turto kompleksą, adresu ( - ), akcijas ir vystyti nekilnojamojo turto plėtros projektą, tam tikslui įsteigiant atskirą juridinį asmenį (UAB „Vytenio investicijos“) ir šio tikslo įgyvendinimui pasidalijant akcijų įsigijimo bei kitas su nekilnojamojo turto plėtros projektu susijusias sąnaudas. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. gegužės 10 d. tarp UAB „Schage Real Estate“ ir UAB „Vytenio investicijos“ buvo sudaryta Preliminarioji sutartis, kuria susitarta, jog UAB „Schage Real Estate“ parduoda, o UAB „Vytenio investicijos“ perka visas UAB „Vytenio4“ akcijas, pradinis įnašas už akcijas sudarė 137 500 Eur (e. bylos t. 1, b. l. 13–23). Mokėjimus pagal Preliminariąją sutartį atliko ieškovas iš savo ir trečiojo asmens asmeninių lėšų (e. bylos t. 1, b. l. 24–28). Ieškovo teigimu, atsakovui neprisidėjus prie bendro šalių susitarimo įgyvendinti projektą dėl vėlavimo sumokėti pardavėjui avansą ir pradinę kainos dalį už akcijas, Preliminarioji sutartis buvo nutraukta, dėl ko ieškovas patyrė nuostolius, lygius atsakovo nesumokėtai lėšų daliai, kurią, remdamasis CK 6.980 straipsnio 2 dalimi, prašė priteisti iš atsakovo P. P..

7323.

74Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tarp ginčo šalių nebuvo susiklostę jungtinės veiklos teisiniai santykiai, kad atsakovas nebuvo prisiėmęs prievolės sumokėti 1/3 avanso dalies ar kitų sumų pagal Preliminariąją sutartį, taip pat kad ieškovas neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, todėl 2018 m. kovo 19 d. sprendimu ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.

7524.

76Ieškovas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniu skundo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais: pirma, teismas ribotai aiškino CK 6.969 straipsnio 4 dalį bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, numatančios, kad rašytinės formos sandoriai gali būti sudaromi keliais vienas nuo kito izoliuotais sandoriais ar teisiniais faktais, kuriuos vienija bendras tikslas ir šalių valia; antra, teismas netinkamai ištyrė ir įvertino į bylą pateiktų rašytinių įrodymų visumą; trečia, teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų. Toliau ir bus pasisakoma šiais aspektais. Dėl CK 6.969 straipsnio 4 dalies taikymo

7725.

78Pagal CK 6.969 straipsnio 1 dalį jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai.

7926.

80Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti labai įvairūs civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo. Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra: kelių asmenų turtinių, intelektualinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-519-415/2015; 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-701/2016, 27 punktas ).

8127.

82Sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). CK 1.73 straipsnio 1 dalyje yra išvardyti sandoriai, kurie turi būti sudaryti paprasta rašytine forma, taip pat nurodyta, kad tokia forma turi būti sudaromi ir kiti sandoriai, kuriems CK ar kiti įstatymai nustato privalomą paprastą rašytinę formą.

8328.

84CK 6.969 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos. Jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti. Nuostata dėl sutarties negaliojimo sutarties formos reikalavimų nesilaikymo atveju yra imperatyvi.

8529.

86Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino CK 6.969 straipsnio 4 dalį bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, numatančios, kad rašytinės formos sandoriai gali būti sudaromi keliais vienas nuo kito izoliuotais sandoriais ar teisiniais faktais, kuriuos vienija bendras tikslas ir šalių valia.

8730.

88Ginčo dėl to, kad nagrinėjamu atveju rašytinė jungtinės veiklos sutartis pasirašyta nebuvo, nėra. Kadangi pagal CPK 6.969 straipsnio 4 dalį nuostata dėl sutarties negaliojimo sutarties formos reikalavimų nesilaikymo atveju yra imperatyvi, akivaizdu, kad bet kokie galimi žodiniai ieškovo ir atsakovo susitarimai dėl jungtinės veiklos, jeigu ir būtų nustatyta, jog jie egzistavo, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, yra niekiniai ir negaliojantys (CK 1.80 straipsnis).

8931.

90Neginčydamas tos aplinkybės, kad rašytinė sutartis tarp ieškovo, trečiojo asmens ir atsakovo nebuvo sudaryta, apeliantas skunde tvirtina, kad susitarimas dėl jungtinės veiklos nebūtinai turi būti užfiksuotas viename dokumente, tai gali būti padaryta ir keliuose dokumentuose. Nors ir sutiktina su tuo, kad, kai tos pačios šalys vienu metu arba per trumpą laiko tarpą sudaro kelis sandorius, susijusius su tuo pačiu sutarčių dalyku, šie sandoriai aiškintini ne izoliuotai, o kartu, nes tik taip gali būti atskleista tikroji šalių valia, išreikšta susitarimų visetu, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju į bylą nebuvo pateikta duomenų, patvirtinančių, jog apskritai tarp šalių buvo sudaryti kokie nors rašytiniai susitarimai, kurių visumą būtų galima vertinti kaip susitarimą dėl jungtinės veiklos.

9132.

92Nurodytų argumentų pagrindu atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, jog jungtinės veiklos sutartis turėjo būti rašytinė, netinkamai aiškino CK 6.969 straipsnio 4 dalį bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos šiuo klausimu. Dėl įrodymų vertinimo

9333.

94Taip pat ieškovas apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl neva netinkamo pirmosios instancijos teismo atliko įrodymų vertinimo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas šalių susitarimą dėl jungtinės veiklos santykių įrodinėja šiais įrodymais: 1) 2016 m. gegužės 10 d. tarp UAB „Schage Real Estate“ ir UAB „Vytenio investicijos“ sudaryta Preliminariąja sutartimi, kurioje, be kita ko, nurodyta, kad pradinis įnašas už akcijas sieks 137 500 Eur; 2) mokėjimais pagal Preliminariąją sutartį, kurie buvo atlikti iš ieškovo ir trečiojo asmens lėšų; 3) šalių susirašinėjimu tarpusavyje ir su trečiaisiais asmenimis; 4) savo ir liudytojų paaiškinimais.

9534.

96Pažymėtina, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis).

9735.

98Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju.

9936.

100Apeliacinės instancijos teismo nuomone, spręsdamas dėl tarp šalių jungtinės veiklos santykių egzistavimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjamu atveju kritiškai vertino ieškovo ir trečiojo asmens paaiškinimus bei liudytojų parodymus, taip pat padarė teisingą išvadą, kad į bylą pateiktų rašytinių įrodymų visuma nepatvirtina ieškovo nurodomų aplinkybių, susijusių su tarp šalių neva egzistavusiais jungtinės veiklos santykiais.

10137.

102Visų pirma, dėl teisės remtis liudytojų parodymais pasisakytina, kad pagal CK 1.93 straipsnio 2 dalį įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais, siekiant šį faktą įrodyti.

10338.

104Tiesa, šios taisyklės išimtis įtvirtinta CK 1.93 straipsnio 6 dalyje, pagal kurią šio straipsnio 2 dalies teismas gali netaikyti, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams ir yra CK 1.93 straipsnio 6 dalies 1–4 punktuose nurodytos sąlygos. Tai reiškia, kad teismui nesuteikta visiška diskrecija kiekvienu atveju savo nuožiūra spręsti dėl galimybės remtis liudytojų parodymais, tai gali būti daroma, jei byloje nustatoma, jog yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų (1 punktas); sandorio sudarymo faktą patvirtinantys rašytiniai įrodymai yra prarasti ne dėl šalies kaltės (2 punktas); atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes, objektyviai nebuvo įmanoma sandorio įforminti raštu (3 punktas); atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams (4 punktas).

10539.

106Minėto teisinio reglamentavimo kontekste darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja CK 1.93 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos taisyklės išimtys, todėl jungtinės veiklos sutarties sudarymo faktas negali būti įrodinėjamas liudytojų parodymais. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad bet kuriuo atveju liudytojų – I. M. ir R. Ž., parodymais nėra pagrindo remtis ir dėl to, kad jų nurodytos aplinkybės iš esmės nei paneigia, nei nepatvirtina ieškovo ir trečiojo asmens įrodinėjamo jungtinės veiklos sutarties fakto sudarymo su atsakovu. Liudytojų parodymai grindžiami tik jų subjektyvia nuomone, kad galbūt atsakovą su ieškovu ir trečiuoju asmeniu galėjo sieti kokie nors santykiai.

10740.

108Antra, nors ieškovo paaiškinimai yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis), tačiau tiek ieškovas, tiek trečiasis asmuo yra suinteresuoti bylos nagrinėjimo baigtimi, todėl, siekdami sau naudingo teismo sprendimo, gali teikti aiškinimus ne visus, dalį jų nutylėdami, palankiai sau vaizduodami tam tikras aplinkybes arba dar kitaip jas iškreipdami savo naudai, todėl jų parodymai negali būti vertinami kaip objektyvūs. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovo bei trečiojo asmens paaiškinimai prieštarauja atsakovo pozicijai dėl jų bendros jungtinės veiklos vykdymo, darytina išvada, jog vien jais remtis, nesant kitų objektyvių duomenų, būtų nepagrįsta.

10941.

110Trečia, teisėjų kolegijos nuomone, į bylą nebuvo pateikta ir kitų įrodymų (tiesioginių / netiesioginių), kurie patvirtintų ar bent jau keltų pagrįstų abejonių dėl to, kad ieškovą, trečiąjį asmenį ir atsakovą siejo jungtinės veiklos teisiniai santykiai.

11142.

112Į bylą pateikti el. laiškai, patvirtina, kad tarp šalių tarpusavyje ir su trečiaisiais asmenimis vyko susirašinėjimas, susijęs su ieškovo nurodomu projektu. Šiame susirašinėjime dalyvavo ir atsakovas, kuris buvo informuojamas tiek apie naujo juridinio asmens UAB „Vytenio investicijos“ įkūrimą, tiek apie projekto ir derybų dėl akcijų pirkimo sutarties sudarymo eigą. Atsakovas nebuvo pasyvus įvykių eigos stebėtojas, jis teikė savo pasiūlymus, pvz. siūlė mažinti akcijų pirkimo kainą, ir duodavo tam tikrus nurodymus bei teikdavo pasiūlymus dėl veiklos rezultato, pelno apsidalijimo, proporcijų ir pan. (e. bylos t. 1, b. l. 52; 66), buvo atsiklausiama atsakovo nuomonės (e. bylos t. 1, b. l. 53), atsakovas vykdavo į susitikimus su pardavėjais ir kitais trečiaisiais asmenimis (e. bylos t. 2, b .l. 84; 97), taip pat atsakovui 2016 m. balandžio 26 d. buvo išrašytas įgaliojimas dėl atstovavimo (e. bylos t. 1, b. l. 32). Tačiau į bylą nebuvo pateiktas nė vienas įrodymas, iš kurio būtų galima spręsti, jog atsakovas buvo įsipareigojęs finansiškai prisidėti prie ieškovo nurodomo projekto.

11343.

114Kaip jau minėta, esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra: kelių asmenų turtinių, intelektualinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas bei įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti, siekiant bendro tikslo. Byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad atsakovui apie ieškovo nurodomą projektą buvo žinoma ir jis atliko tam tikrą vaidmenį ieškovo nurodomo projekto valdyme, tačiau tai, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pakankami duomenys išvadai, jog ieškovas, trečiasis asmuo ir atsakovas buvo įsipareigoję, kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes, užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo.

11544.

116Nagrinėjamo klausimo kontekste pastebėtina ir tai, kad 2016 m. gegužės 10 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį pasirašė UAB „Vytenio investicijos“, kurios dalyviu atsakovas niekada nebuvo. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro duomenimis, vienintelis minėtos bendrovės akcininkas nuo 2016 m. balandžio 28 d. yra ieškovas M. K. (e. bylos t. 1, b. l. 11–12), o tai reiškia, kad ir naudą iš aptariamo projekto galėjo gauti tik UAB „Vytenio investicijos“ ir ieškovas, bet ne atsakovas, kas, teisėjų kolegijos nuomone, papildomai patvirtina išvadą, jog tarp šalių nebuvo susiklostę jungtinės veiklos santykiai.

11745.

118Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovas apeliaciniu skundu iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas, nors jokių neginčytinų rašytinių sutarčių, kurios pagrįstų sutartinių teisinių santykių egzistavimą, nepateikė.

11946.

120Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad tarp ieškovo, trečiojo asmens ir atsakovo nebuvo sudarytas įstatymo reikalaujamos formos susitarimas dėl jungtinės veiklos, todėl jau vien imperatyvių formos reikalavimų nesilaikymas šiuo atveju daro negaliojančiu bet kokį tariamą žodinį susitarimą, kurio egzistavimas įstatymo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis taip pat nebuvo įrodytas. Dėl nuostolių atlyginimo

12147.

122Reikalavimą priteisti 50 833,33 Eur sumą ieškovas grindžia CK 6.980 straipsnio 2 dalimi, kuri numato, kad partneris, nutraukęs sutartį, turi atlyginti kitiems partneriams dėl sutarties nutraukimo padarytus tiesioginius nuostolius.

12348.

124Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, civilinei atsakomybei kilti būtina konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos bei atsakovo kaltę (CK 6.246-6.248 straipsniai).

12549.

126Konstatavus, kad tarp šalių nebuvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis, kaip tai numatyta CK CK 6.969 straipsnio 1 dalyje, darytina išvada, jog nebuvo galimybės jos ir nutraukti, o tai reiškia, jog atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie galėtų sąlygoti žalą ieškovui, todėl reikalavimas atlyginti dėl sutarties nutraukimo padarytus nuostolius pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai atmestas kaip nei faktiškai, nei teisiškai nepagrįstas.

12750.

128Konstatavus, kad atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų nepasisakytina. Dėl bylos procesinės baigties

12951.

130Nurodytų argumentų kontekste spręstina, kad ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuris priimtas nepažeidžiant nei procesinių, nei materialinių teisės normų, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 19 d. sprendimas paliktinas nepakeistas. Dėl bylinėjimosi išlaidų

13152.

132Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).

13353.

134Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, ieškovo bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlygintinos.

13554.

136Atsakovo į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 952,88 Eur išlaidų. Teisėjų kolegijos vertinimu, prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių (2015 m. kovo 19 d. įsakymo redakcija), atitinka suteiktos teisinės pagalbos apimtį bei pobūdį ir yra tinkamai pagrįsta, todėl visa apimtimi priteistina iš ginčą pralaimėjusio ieškovo.

137Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

Nutarė

138Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

139Priteisti atsakovui P. P. iš ieškovo M. K. 952,88 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt du Eur 88 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M.... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovas M. K. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo P. P. 50 833,33 Eur... 8. 2.... 9. Ieškovas nurodė, kad jis, atsakovas P. P. ir trečiasis asmuo E. R. buvo... 10. 3.... 11. Ieškovo teigimu, jį, atsakovą ir trečiąjį asmenį siejo faktiniai... 12. II.... 13. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 14. 4.... 15. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 19 d. sprendimu ieškinį atmetė ir... 16. 5.... 17. Teismas nurodė, kad CK 6.969 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad jungtinės... 18. 6.... 19. Teismas sprendė, kad remiantis vien ieškovo ir trečiojo asmens nurodytais... 20. 7.... 21. Atsižvelgdamas į tai, jog reikalavimą priteisti 50 833,33 Eur sumą... 22. 8.... 23. Nurodytų argumentų pagrindu teismas sprendė, kad tarp ginčo šalių nebuvo... 24. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 25. 9.... 26. Apeliaciniame skunde ieškovas M. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 27. 9.1.... 28. Pirmosios instancijos teismas ribotai aiškino CK 6.969 straipsnio 4 dalį bei... 29. 9.2.... 30. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad tarp ieškovo, atsakovo... 31. 9.3.... 32. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas neįrodė... 33. 10.... 34. Trečiasis asmuo E. R. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovo... 35. 11.... 36. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas P. P. prašo skundo netenkinti ir... 37. 11.1.... 38. Tarp šalių jokia jungtinės veiklos sutartis nebuvo sudaryta. Ieškovas yra... 39. 11.2.... 40. Nors ieškovas ir tvirtina, kad jungtinės veiklos sutartis nebūtinai turi... 41. 11.3.... 42. Atsakovas dalyvavo ieškovo nurodomame projekte ir apie jį jam buvo žinoma.... 43. 11.4.... 44. Ieškovo pateikta versija, kad projektas žlugo dėl to, jog atsakovas... 45. 11.5.... 46. 2016 m. gegužės 10 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį buvo pasirašiusi... 47. 11.6.... 48. Ieškovas ieškinio reikalavimą grindžia CK 6.980 straipsnio 2 dalimi, kuri... 49. Teisėjų kolegija... 50. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 51. 12.... 52. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 53. 13.... 54. Tiek ieškovas, tiek atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė... 55. 14.... 56. CPK 323 straipsnyje nustatyta, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo... 57. 15.... 58. Kasacinis teismas taip pat ne kartą yra pabrėžęs, kad, pasibaigus... 59. 16.... 60. Kadangi pateikiamais rašytiniais paaiškinimais tiek ieškovas, tiek atsakovas... 61. 17.... 62. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas... 63. 18.... 64. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas reiškia,... 65. 19.... 66. Tokia kasacinio teismo praktika koreliuoja ir su Europos Žmogaus Teisių... 67. 20.... 68. Pažymėtina, kad šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso... 69. 21.... 70. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu... 71. 22.... 72. Ieškovo teigimu, jis, atsakovas ir trečiasis asmuo E. R. žodžiu susitarė... 73. 23.... 74. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tarp ginčo šalių nebuvo... 75. 24.... 76. Ieškovas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka,... 77. 25.... 78. Pagal CK 6.969 straipsnio 1 dalį jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi... 79. 26.... 80. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teisinę jungtinės veiklos... 81. 27.... 82. Sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba... 83. 28.... 84. CK 6.969 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad jungtinės veiklos... 85. 29.... 86. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 87. 30.... 88. Ginčo dėl to, kad nagrinėjamu atveju rašytinė jungtinės veiklos sutartis... 89. 31.... 90. Neginčydamas tos aplinkybės, kad rašytinė sutartis tarp ieškovo, trečiojo... 91. 32.... 92. Nurodytų argumentų pagrindu atmestinas kaip nepagrįstas apelianto... 93. 33.... 94. Taip pat ieškovas apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl neva netinkamo... 95. 34.... 96. Pažymėtina, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai... 97. 35.... 98. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet... 99. 36.... 100. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, spręsdamas dėl tarp šalių... 101. 37.... 102. Visų pirma, dėl teisės remtis liudytojų parodymais pasisakytina, kad pagal... 103. 38.... 104. Tiesa, šios taisyklės išimtis įtvirtinta CK 1.93 straipsnio 6 dalyje, pagal... 105. 39.... 106. Minėto teisinio reglamentavimo kontekste darytina išvada, kad nagrinėjamu... 107. 40.... 108. Antra, nors ieškovo paaiškinimai yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo... 109. 41.... 110. Trečia, teisėjų kolegijos nuomone, į bylą nebuvo pateikta ir kitų... 111. 42.... 112. Į bylą pateikti el. laiškai, patvirtina, kad tarp šalių tarpusavyje ir su... 113. 43.... 114. Kaip jau minėta, esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra: kelių... 115. 44.... 116. Nagrinėjamo klausimo kontekste pastebėtina ir tai, kad 2016 m. gegužės 10... 117. 45.... 118. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovas apeliaciniu skundu iš esmės siekia,... 119. 46.... 120. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad tarp ieškovo, trečiojo... 121. 47.... 122. Reikalavimą priteisti 50 833,33 Eur sumą ieškovas grindžia CK 6.980... 123. 48.... 124. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, civilinei atsakomybei kilti... 125. 49.... 126. Konstatavus, kad tarp šalių nebuvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis, kaip... 127. 50.... 128. Konstatavus, kad atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, dėl kitų... 129. 51.... 130. Nurodytų argumentų kontekste spręstina, kad ieškovo apeliacinio skundo... 131. 52.... 132. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 133. 53.... 134. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, ieškovo bylinėjimosi... 135. 54.... 136. Atsakovo į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas už... 137. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 138. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 139. Priteisti atsakovui P. P. iš ieškovo M. K. 952,88 Eur (devynis šimtus...