Byla 3K-3-84/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės (kolegijos pirmininkė), Egidijaus Baranausko (pranešėjas) ir Sigitos Rudėnaitės, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (skolininkės) J. N. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. N. skundą dėl antstolio veiksmų; suinteresuoti asmenys – antstolis A. B., UAB „Medicinos bankas“(išieškotojas), L. B.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje kilo ginčas dėl antstolio veiksmų teisėtumo, vykdant areštuoto turto pardavimą skolininko pasiūlytam pirkėjui.

5Pareiškėja (skolininkė) J. N. prašo: 1) pripažinti neteisėtais antstolio veiksmus, priimant patvarkymus dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto panaikinimo ir ekspertizės paskyrimo turto vertei nustatyti, ir šiuos patvarkymus panaikinti; 2) patvirtinti 2009 m. liepos 3 d. turto pardavimo skolininkės pasiūlytam pirkėjui L. B. aktą.

6Ji teigia, kad antstolis, surašydamas turto arešto aktą, turtą įkainojo 53 942 Lt ir dėl tokio įkainojimo jam abejonių nekilo, turto įkainojimui neprieštaravo ir išieškotojas UAB „Medicinos bankas“. Už šią kainą turtas buvo parduotas skolininkės pasiūlytam pirkėjui L. B., kuri iki varžytynių pradžios sumokėjo į antstolio depozitinę sąskaitą turto kainą. Esant šioms aplinkybėms antstolis turėjo pareigą jau kitą darbo dieną po turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto surašymo pateikti aktą tvirtinti teisėjui, tačiau to nepadarė, nes po akto surašymo gavo išieškotojo prieštaravimus dėl parduoto turto kainos, dėl to panaikino aktą ir paskyrė ekspertizę turto vertei nustatyti. Atlikęs šiuos veiksmus, antstolis pažeidė CPK 681, 704 straipsnius, skolininkės ir turto pirkėjos teises.

7Suinteresuoti asmenys – antstolis A. Bložė ir išieškotojas UAB „Medicinos bankas“ nesutinka su pareiškėjos skundu. Jie teigia, kad turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas buvo pagrįstai ir teisėtai panaikintas, nes paaiškėjo, jog turtas parduotas už gerokai mažesnę, nei rinkos vertė, kainą.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

9Teismai nustatė, kad antstolis, vykdydamas priverstinį skolos (161 831,42 euro) išieškojimą iš skolininkės (pareiškėjos) J. N. išieškotojo (suinteresuoto asmens) UAB „Medicinos bankas“ naudai, 2009 m. balandžio 21 d. turto arešto aktu areštavo skolininkei priklausantį ir išieškotojui įkeistą nekilnojamąjį turtą, akte nurodant turto vertę – 53 942 Lt. Paskelbus pirmąsias turto varžytynes (2009 m. liepos 7 d.), parduodamo turto pradinė kaina nustatyta – 43 153,60 Lt. 2009 m. liepos 2 d. antstolis gavo skolininkės prašymą parduoti areštuotą turtą jos pasiūlytam pirkėjui – suinteresuotam asmeniui L. B. 2009 m. liepos 3 d. antstolis surašė turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, pagal kurį turtas už 53 942 Lt parduotas L. B. Šio akto antstolis neperdavė tvirtinti teisėjui, nes 2009 m. liepos 14 d. gavo išieškotojo raštą, kuriame jis pareiškė prieštaravimus dėl parduoto turto kainos, laikydamas ją nepagrįstai maža. 2007 m. liepos 21 d. antstolis priėmė patvarkymą, kuriuo panaikino 2009 m. liepos 3 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą; 2009 m. liepos 30 d. patvarkymu antstolis paskyrė ekspertizę parduodamam turtui įvertinti, pavedant ją atlikti UAB korporacijai „Matininkai“.

10Šiaulių miesto apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartimi pareiškėjos skundą patenkino: pripažino neteisėtais antstolio veiksmus priimant ginčijamus patvarkymus ir šiuos patvarkymus panaikino; patvirtino 2009 m. liepos 3 d. turto pardavimo skolininkės J. N. pasiūlytam pirkėjui L. B. aktą.

11Teismas nurodė, kad apie 2009 m. balandžio 21 d. surašytą turto arešto aktą antstolis registruotais laiškais pranešė vykdymo proceso šalims. Išieškotojas nepaneigė aplinkybės, kad jis gavo turto arešto aktą. Jame turtas buvo įvertintas 53 942 Lt, išieškotojas ir skolininkas dėl tokio įvertinimo nepareiškė prieštaravimų CPK 681 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. 2009 m. birželio 1 d. antstolis paskelbė areštuoto turto pirmąsias varžytynes, nurodant pradinę pardavimo kainą – 43 153 ,60 Lt. Pranešimas apie tai buvo išsiųstas šalims, skelbimas išspausdintas laikraštyje, tačiau ir šiuo atveju išieškotojas nepareiškė prieštaravimų dėl turto kainos. 2009 m. liepos 3 d. antstolis surašė turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą. Pagal CPK 724 straipsnio 4 dalį šis aktas nė vėliau kaip kitą darbo dieną turėjo būti pateiktas tvirtinti teismui, tačiau šio įstatymo reikalavimo antstolis nevykdė. Pagal CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktą teismo patvirtintas turto pardavimo aktas gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta CPK 713 straipsnio 4 dalyje, 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju CPK 681 straipsnyje nustatyta areštuoto turto įkainojimo procedūra nebuvo pažeista, tiek skolininkas, tiek išieškotojas dėl antstolio atlikto turto įvertinimo prieštaravimų nepareiškė. Skolininko pasiūlyta turto pirkėja L. B. įnešė į antstolio depozitinę sąskaitą turto arešto akte nurodytą kainą (53 942 Lt), todėl tokiu atveju turto pardavimas iš varžytynių nutraukiamas, be to, laikytina, kad turtas parduotas už didesnę, nei varžytynių skelbime nurodyta, kainą. Vėlesni suinteresuotų asmenų veiksmai – 2009 m. liepos 13 d. išieškotojo pateiktas prieštaravimas dėl nesutikimo su kaina, už kurią parduotas turtas skolininko pasiūlytam pirkėjui, antstolio priimti patvarkymai dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto panaikinimo ir ekspertizės turtui įvertinti skyrimo – prieštarauja įstatymui, nes, minėta, antstolis turėjo pateikti nė vėliau kaip kitą darbo dieną aktą tvirtinti teisėjui, kuris turi teisę spręsti dėl pateiktų skundų ar nesutikimų dėl turto pardavimo. 2009 m. liepos 30 d. patvarkymu antstolis skyrė ekspertizę turtui įvertinti, tačiau ji turėtų būti skirta ne bet kokiai, o turto rinkos vertei nustatyti. Antstolis pavėluotai ir netinkamai suformulavo klausimą ekspertui, todėl toks turto įvertinimas kelia abejonių ir teismas juo remtis negali. Iš 2007 m. rugpjūčio 1 d. išvados apie nekilnojamojo turto vertės nustatymą matyti, kad turto apžiūros dieną jo rinkos vertė – 300 000 Lt, jos likvidacinė vertė – 220 000 Lt. Antstoliui šie duomenys buvo žinomi ir jis tą patį turtą areštuodamas įkainojo 53 942 Lt, atsižvelgdamas į jo nusidėvėjimą, rinkos pokyčius, ir toks turto įvertinimas jam abejonių nekėlė. Teismas konstatavo, kad antstolio veiksmai priimant ginčijamus patvarkymus yra neteisėti, šie patvarkymai naikintini ir turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas tvirtintinas.

12Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi suinteresuotų asmenų – antstolio A. B. ir UAB „Medicinos bankas“ atskiruosius skundus, 2009 m. spalio 13 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį panaikino ir pareiškėjos skundą atmetė; apeliacinį procesą dėl suinteresuoto asmens UAB „Medicinos bankas“ atskirojo skundo nutraukė.

13Teisėjų kolegija nurodė, kad pagal CPK 704 straipsnį skolininkui suteikta galimybė iki varžytynių pradžios surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją, tačiau turi būti įvykdyta tokia sąlyga: iki varžytynių pradžios į antstolio depozitinę sąskaitą turi būti sumokėta ne mažesnė pinigų suma kaip turto arešto akte nurodyta realizuojamo turto vertė arba mažesnė suma, kurios visiškai užtenka įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms padengti. Byloje nustatyta, kad išieškotojo reikalavimas skolininkui yra 161 831,42 euro, turto arešto akte areštuoto turto vertė nustatyta – 53 942 Lt. Pagal CPK 681 straipsnį antstolis turtą įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja atliktam įkainojimui arba jeigu antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Šiame straipsnyje nenumatyta proceso stadijos, iki kurios būtų galima skirti ekspertizę turto vertei nustatyti, todėl darytina išvada, kad ekspertizė rinkos vertei nustatyti šioje byloje gali būti skiriama, nes turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas dar nepatvirtintas teisėjo. Net ir nesant skolininko ar išieškotojo prieštaravimų, jeigu antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. CPK 681 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, netgi vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas, laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos. Taigi įstatymas antstoliui suteikia realias galimybes nustatyti tokį areštuoto turto įkainojimą, kuris atitiktų galimas realias rinkos kainas ir kartu apsaugotų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad turto perkainojimas gali būti atliekamas ir tais atvejais, kai turto arešto aktas nebuvo įteiktas vykdymo proceso šalims. Iš vykdomosios bylos nematyti, kad iki skolininko pasiūlytam pirkėjui akto surašymo antstolis būtų informavęs išieškotoją apie turto įkainojimą, nėra įrodymų apie turto arešto akto įteikimą išieškotojui registruotu laišku, turto arešto akte nurodyta turto vertė yra gerokai mažesnė negu hipotekos lakšte nurodyta jo vertė, turto vertė nenurodyta ir pranešime išieškotojui apie varžytynių paskelbimą. Taigi byloje nėra duomenų apie tai, kad išieškotojui buvo žinoma apie areštuoto turto įkainojimą; kad turtas įkainotas gerokai mažesne kaina, negu nurodyta hipotekos lakšte ir nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitoje. Pažymėtina, kad vykdomojoje byloje yra šeši turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktai, kurie neatitinka sprendimų vykdymo instrukcijos reikalavimų: trys iš jų pasirašyti pavaduojančiojo antstolio, juose nenurodyta, ar sumokėta ir kada parduodamo turto kaina, jie nepasirašyti turto pirkėjos; kiti trys aktai nepasirašyti antstolio. Esant netinkamai nustatytai parduodamo turto vertei, t. y. esminiam vykdymo proceso pažeidimui, bei netinkamai įformintam turto pardavimo skolininkui pasiūlytam pirkėjui aktui, toks aktas nelaikytinas teisėtu ir negali būti tvirtinamas teisėjo.

14III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

15Kasaciniu skundu pareiškėja (skolininkė) J. N. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį. Kasatorės nuomone, apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias antstolio veiksmus vykdant areštuoto turto įkainojimą ir jo pardavimą skolininko pasiūlytam pirkėjui, dėl šių teisės normų aiškinimo ir taikymo nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

161. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 704, 724 straipsnius.

17Teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti neišeinant už įstatymo jam suteiktų įgaliojimų ribų (ultra vires), o veikimas viršijant ribas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio procesiniai veiksmai, kuriuos jis turi atlikti, kai skolininkas įgyvendina įstatymu jam suteiktą teisę iki varžytynių pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją, nustatyti CPK 704 straipsnyje ir teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr.lR-352 patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje. CPK 704 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų teisėtumo kontrolę atlieka teisėjas, tvirtindamas turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą. Skolininko pasiūlytam pirkėjui sumokėjus į antstolio depozitinę sąskaitą turto arešto akte nurodytą turto kainą (53 942 Lt) ir antstoliui surašius turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, kuriuo turtas buvo parduotas L. B., antstolis privalėjo jau kitą darbo dieną perduoti aktą tvirtinti teisėjui, o ne pačiam imtis teismo kompetencijai priskirtų veiksmų ir naikinti aktą. Tai padaręs, antstolis viršijo savo kompetenciją, pažeidė CPK 704 straipsnio 3 dalį ir 724 straipsnio 4 dalį, skolininko ir turto pirkėjo teises. Dėl to apeliacinės instancijos teismo išvada, kad antstolis pagrįstai panaikino turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą ir paskyrė ekspertizę turto vertei nustatyti, yra neteisėta, padaryta netinkamai aiškinant ir taikant CPK 704 straipsnio 3, 4 dalis, 724 straipsnio 4 dalį. Be to, apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas, kad tik teismas atlieka antstolio veiklos kontrolę, bet padarydamas išvadą, jog antstolis galėjo pats panaikinti turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, padarė iš esmės viena kitai prieštaraujančias išvadas, taip nepaisė visuotinai pripažinto principo, kad negalima to paties kartu ir teigti, ir neigti (allegans contraria non est audiendus).

182. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 681 straipsnį.

19CPK 681 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad skolininkas ir išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per penkias dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos; skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per penkias dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą. Turto arešto aktas buvo surašytas 2009 m. balandžio 21 d., turtas antstolio įkainotas – 53 942 Lt, iš to darytina išvada, kad antstoliui dėl turto vertės nekilo jokių abejonių. Išieškotojas neprieštaravo dėl tokio turto įkainojimo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad, paskelbus turto varžytynes, tiek laikraštyje, tiek pranešimuose išieškotojui ir skolininkui turto pardavimo kaina buvo nurodyta 43 153,60 Lt (t. y. mažesnė, nei turtas buvo parduotas skolininko pasiūlytam pirkėjui), tačiau net ir tada nei antstoliui, nei išieškotojui jokių abejonių dėl turto įkainojimo nekilo, išieškotojos turto įkainojimo neginčijo. Tai suponuoja išvadą, kad išieškotoją visiškai tenkino turto pardavimas už 43 153,60 Lt. Šiuo atveju teisiškai reikšminga yra ta aplinkybė, kad išieškotojas yra juridinis asmuo, užsiimantis finansine veikla, todėl jam keliami daug aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, nes, veikdamas per kvalifikuotus specialistus, jis turi galimybę pasirinkti tokį savo elgesio variantą, kuris labiausiai atitinka jo interesus ir įgyvendinti savo teises jam palankiausiu būdu. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad CPK 681 straipsnyje nenustatyta proceso stadijos, iki kurios būtų galima skirti ekspertizę turto vertei nustatyti, dėl to padarė nepagrįstą išvadą, jog antstolis turėjo teisę skirti ekspertizę turto vertei nustatyti ir po turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto surašymo, nes šis aktas dar nebuvo patvirtintas teisėjo. Toks CPK 681 straipsnio aiškinimas yra netinkamas, nes po turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto surašymo antstolis šį aktą jau kitą darbo dieną privalėjo pateikti tvirtinti teisėjui tam, kad būtų įgyvendintas įstatymo nustatytas imperatyvus antstolių veiklos kontrolės mechanizmas, t. y. teisėjui priimant sprendimą aktą patvirtinti arba, nustačius atitinkamus pažeidimus, atsisakyti tai padaryti. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto nepateikimas teismui buvo antstolio kompetencijai priskiriamų įgaliojimų viršijimas, tai suponavo tolesnių antstolio veiksmų neteisėtumą, tarp jų ir ginčijamo patvarkymo dėl ekspertizės skyrimo priėmimą. Jei antstolis iš tikrųjų manė, kad yra pagrindas pakartotinai įkainoti turtą, tai privalėjo padaryti iki turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto surašymo. Tai, kad tokia ekspertizė nebuvo atlikta, o prieštaravimus dėl turto įkainojimo išieškotojas pateikė tik 2009 m. liepos 14 d., rodo, jog turto įkainojimas nekėlė abejonių ir tiek antstolis, tiek išieškotojas buvo pasirengę parduoti turtą už mažesnę kainą, nei už jį sumokėjo skolininko pasiūlytas pirkėjas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme išieškotojas pripažino, jog apie 2009 m. balandžio 21 d. turto arešto aktą jam buvo žinoma, aktą jis buvo gavęs iš antstolio. Įstatymuose nustatyti trys pagrindai, kuriems esant vykdymo procese atliekama ekspertizė: 1) jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis); 2) jei skolininkas ar kreditorius prieštarauja dėl antstolio atlikto areštuoto turto įkainojimo (CPK 681 straipsnio 1, 3 dalys); 3) jei negalima įvertinti turto jo arešto metu (CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Taigi antstolio teisė skirti ekspertizę įgyvendinama išimtinai tik esant įstatymuose nustatytiems pagrindams ir tvarka, bet ne antstoliui savo nuožiūra šia teise naudojantis bet kurioje proceso stadijoje, pažeidžiant vykdymo procesą reglamentuojančias imperatyviąsias normas.

20Atsiliepime į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo (išieškotojas) UAB „Medicinos bankas“ prašo kasacinį skundą atmesti, apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Jame nurodoma, kad:

211. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. balandžio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. G., V. G.. antstolė R. S., M. K., O. P., bylos Nr. 3K-7-90/2009, varžytynių (taigi ir turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui) teisės aktų įtvirtinimo teisėtumo kontrolės mechanizmą išaiškino kaip dvigubą – antstolio ir teismo. Taigi antstolis, panaikindamas turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą bei skirdamas ekspertizę, vadovaudamasis teisės normomis bei principais, įstatymų pagrindu atliko šio vykdymo proceso stadijos teisinę kontrolę, buvo apdairus ir rūpestingas, nes akte nurodyta turto pardavimo kaina, neatitinkanti rinkos vertės (po ekspertizės turtas buvo įvertintas beveik dvigubai didesne kaina) galėjo tapti akto teisme nepatvirtinimo priežastis. Savo veiksmais antstolis kaip tik užtikrino vykdymo proceso principų bei jį reglamentuojančių teisės normų laikymąsi, užkirto kelią išieškotojo teisių pažeidimui.

222. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad: pagrindinis kriterijus nustatant areštuoto turto vertę yra turto rinkos vertė; turtas turi būti įkainotas maksimaliai artima esančiai laisvojoje rinkoje turto kaina; net ir nesant skolininko ar išieškotojo prieštaravimų, jeigu antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, jis skiria ekspertizę turto vertei nustatyti; teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. birželio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje R. K. v. antstolė A. R.-Ž., B. L., G. Š., bylos Nr. 3K-3-352/2004, antstolio veiksmus atsisakant parduoti turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui, gavus išieškotojo prašymą ir atsižvelgus į pakitusią areštuoto turo vertę rinkoje, traktavo kaip pagrįstus. Vykdymo proceso tikslas – užtikrinti realų teismo sprendimo įvykdymą, taip apginant išieškotojo interesus ir viešąjį interesą. Nagrinėjamu atveju ginčo turtas skolininko pasiūlytam pirkėjui buvo parduotas už 53 942 Lt, tuo tarpu, gavus ekspertizės išvadą, paaiškėjo, kad turto vertė yra ne mažesnė kaip 90 000 Lt. Turto pardavimas už beveik dvigubai mažesnę, nei vidutinė rinkos vertė, kainą yra žalingas ne tik išieškotojui, bei ir skolininkui, taip padengiant mažesnę skolos dalį. Tai, kad skolininkas ar išieškotojas per įstatymo nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimų dėl turto įkainojimo, nėra pagrindas antstolio veiksmus laikyti teisėtais, nes gali būti pažeistas įstatymo reikalavimas įkainoti turtą rinkos kainomis, todėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas gali būti netvirtinamas.

23Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į kasacinį skundą nepateikė.

24Teisėjų kolegija

konstatuoja:

25IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

26Dėl absoliutaus apeliacinės instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindo

27Apeliacinės instancijos teisme bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija sudaroma, paskiriamas jos pirmininkas ir pranešėjas bei nustatoma teismo posėdžio data apeliacinės instancijos teismo pirmininko, šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko nutartimi, laikantis nustatytos bylų paskirstymo teismuose tvarkos (CPK 319 straipsnio 1 dalis). Antstolio A. B. ir UAB „Medicinos bankas“ atskirųjų skundų nagrinėjimui apeliacinės instancijos teisme Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2009 m. rugsėjo 25 d. nutartimi buvo sudaryta teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų L. Aleknevičienės, D. Burbulienės ir L. Tupienės. Pranešėja byloje paskirta teisėja L. Aleknavičienė, teismo posėdis paskirtas 2009 m. spalio 13 d. 15 val.

28Lietuvos Respublikos Konstitucijos 112 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad apylinkių, apygardų ir specializuotų teismų teisėjus ir pirmininkus skiria, jų darbo vietas keičia Respublikos Prezidentas. Laiką, kuriam skiriami teisėjai, reglamentuojančioje Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija) 57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo į teisėjo pareigas skiriamas iki 65 metų amžiaus. Kai teisėjui sukanka 65 metai, jo įgaliojimai baigiasi. Jeigu teisėjo įgaliojimų laikas pasibaigia bylos nagrinėjimo metu, jo įgaliojimai gali būti pratęsiami tol, kol byla bus baigta nagrinėti arba jos nagrinėjimas bus atidėtas. Pagal šio straipsnio 2 dalį dėl teisėjo įgaliojimų pratęsimo Respublikos Prezidentui motyvuotai pataria Teisėjų taryba. Šios Konstitucijoje bei Teismų įstatyme įtvirtintos teisės normos nustato išimtinę Prezidento teisę skirti apygardos teisėją, taip pat pratęsti šio teisėjo įgaliojimų laiką.

29Teisėjų taryba 2009 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 13P-42-(7.1.2) „Dėl patarimo Lietuvos Respublikos Prezidentui pratęsti Šiaulių apygardos teismo teisėjos Liudvikos Tupienės įgaliojimus“ patarė Lietuvos Respublikos Prezidentui pratęsti teisėjos Liudvikos Tupienės įgaliojimus, kol bus išnagrinėtos septynios konkrečios bylos. Lietuvos Respublikos Prezidento 2009 m. balandžio 2 d. dekretu Nr. 1K-1766, atsižvelgus į Teisėjų tarybos patarimą, Šiaulių apygardos teismo teisėjos Liudvikos Tupienės įgaliojimai pratęsti, kol bus išnagrinėtos šios bylos: Nr. 2-37-40/2009, Nr.2-93-40/2009, Nr. 2-128-40/2009, Nr.2-66-40/2009, Nr.2-205-40/2009, Nr.2-318-40/2009, Nr. 2-413-40/2009. Dekretas įsigaliojo 2009 m. balandžio 14 d.

30Teismų įstatymo 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos Prezidento teisės išimtinumas inter alia reiškia tai, kad Prezidento sprendimu pratęstas teisėjo įgaliojimų laikas negali priklausyti nuo kitų asmenų administracinių sprendimų. Tokia situacija susidarytų, jeigu teisėjui, kurio įgaliojimai pratęsti konkrečioms byloms, teismo pirmininko ar skyriaus pirmininko nutartimi būtų skiriamos nagrinėti naujos bylos. Naujų bylų paskyrimas neišvengiamai didintų teisėjo darbo krūvį ir ilgintų bylų, dėl kurių teisėjo įgaliojimai ir buvo pratęsti, nagrinėjimo terminus. Be to, bendrąja prasme civilinės bylos eiga gali būti tik iš dalies prognozuojama, bet iš anksto nėra žinoma. Dėl to teismo pirmininkui ar skyriaus pirmininkui skiriant teisėjui naujas bylas galėtų susidaryti situacija, kai, išnagrinėjęs dekrete nurodytas bylas, teisėjas vėl turės neužbaigtų naujų bylų, t. y. atsiras naujos prielaidos pakartotiniam jo įgaliojimų pratęsimui. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad, Prezidento dekretu pratęsus teisėjo įgaliojimus Teismų įstatymo 57 straipsnio 1 dalies pagrindu, laikytina, jog jo įgaliojimai pratęsti tik dekrete išvardytoms byloms. Tokia yra ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika aiškinant ir taikant šią normą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-537/2009; 2007 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Operos vaistinė“ v. UAB „Tamro“, antstolis V. S., bylos Nr. 3K-3-117/2007).

31Taigi, 2009 m. balandžio 2 d. dekretu teisėjos L. Tupienės įgaliojimai buvo pratęsti tik šiame dekrete išvardytoms konkrečioms byloms, kurios nebuvo baigtos nagrinėti tą dieną, kai nurodyta teisėja sulaukė pensinio amžiaus (2009 m. balandžio 14 d.), išnagrinėti. Nagrinėjama byla (apeliacinėje instancijoje bylos Nr. 2S-635-124/2009) teisėjai L. Tupienei buvo paskirta 2009 m. rugsėjo 25 d., t. y. jau po to, kai jai sukako 65 metai ir jos įgaliojimai buvo pratęsti, Prezidento dekrete ji nebuvo nurodyta, t. y. teisėja L. Tupienė neturėjo įgaliojimų nagrinėti šią civilinę bylą apeliacinės instancijos teisme. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylai nagrinėti apeliacinės instancijos teisme teisėjų kolegija buvo sudaryta pažeidžiant įstatymą (Teismų įstatymo 57 straipsnio 1 dalį; CPK 319 straipsnio 1 dalį), taigi byla buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo.

32Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Civilines bylas teismai nagrinėja civilinio proceso tvarka. CPK 2 straipsnyje nustatyti civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti ir plėtoti teisę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tam, jog būtų pasiekti CPK 2 straipsnyje nustatyti civilinio proceso tikslai, konkrečioje byloje turi būti įgyvendintas vienas svarbiausių civilinio proceso principų – teisės į tinkamą teismo procesą principas, kurio vienas iš turinio elementų yra tas, kad teismas turi būti sudarytas pagal įstatymą (CPK 319 straipsnio 1 dalis). Jeigu byla buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, tai yra pagrindas pripažinti, kad apeliacinės instancijos teisme iš viso nebuvo tinkamo teismo proceso. Dėl to neteisėta teismo sudėtis yra absoliutus ir besąlygiškas pagrindas panaikinti teismo sprendimą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 353 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. V. v. A. V. bylos Nr. 3K-3-537/2009; 2007 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Operos vaistinė“ v. UAB „Tamro“, antstolis V. S., bylos Nr. 3K-3-117/2007).

33Konstatavus, kad yra absoliutus apeliacinės instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindas, apeliacinės instancijos teismo nutartis turi būti panaikinta ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 340 straipsnio 5 dalis, CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Pripažinus, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, konstatuotina, kad nebuvo teisėto apeliacinio proceso, negalima remtis nustatytomis aplinkybėmis, todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl kasaciniame skunde keliamų teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimų.

34CPK 268 straipsnio 7 dalies pagrindu prie bylos pridėta raštu išdėstyta teisėjos Sigitos Rudėnaitės, nesutinkančios su daugumos nuomone, atskiroji nuomonė (CPK 63 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

35Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

36Panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti Šiaulių apygardos teismui apeliacine tvarka.

37Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje kilo ginčas dėl antstolio veiksmų teisėtumo, vykdant areštuoto... 5. Pareiškėja (skolininkė) J. N. prašo: 1) pripažinti neteisėtais antstolio... 6. Ji teigia, kad antstolis, surašydamas turto arešto aktą, turtą įkainojo 53... 7. Suinteresuoti asmenys – antstolis A. Bložė ir išieškotojas UAB... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė... 9. Teismai nustatė, kad antstolis, vykdydamas priverstinį skolos (161 831,42... 10. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartimi... 11. Teismas nurodė, kad apie 2009 m. balandžio 21 d. surašytą turto arešto... 12. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 13. Teisėjų kolegija nurodė, kad pagal CPK 704 straipsnį skolininkui suteikta... 14. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 15. Kasaciniu skundu pareiškėja (skolininkė) J. N. prašo panaikinti... 16. 1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 704, 724... 17. Teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip... 18. 2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 681... 19. CPK 681 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad skolininkas ir išieškotojas,... 20. Atsiliepime į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo (išieškotojas) UAB... 21. 1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. balandžio 23 d. nutartyje,... 22. 2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad: pagrindinis... 23. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į kasacinį skundą nepateikė.... 24. Teisėjų kolegija... 25. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 26. Dėl absoliutaus apeliacinės instancijos teismo nutarties negaliojimo... 27. Apeliacinės instancijos teisme bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija... 28. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 112 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad... 29. Teisėjų taryba 2009 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 13P-42-(7.1.2) „Dėl... 30. Teismų įstatymo 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos Prezidento teisės... 31. Taigi, 2009 m. balandžio 2 d. dekretu teisėjos L. Tupienės įgaliojimai buvo... 32. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad... 33. Konstatavus, kad yra absoliutus apeliacinės instancijos teismo nutarties... 34. CPK 268 straipsnio 7 dalies pagrindu prie bylos pridėta raštu išdėstyta... 35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 36. Panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 37. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...