Byla 3K-3-251/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės (pranešėja), Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė) ir Juozo Šerkšno,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Revinė“ kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Revinė“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vaivorykštė“ dėl nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: uždaroji akcinė bendrovė korporacija „Matininkai“, uždaroji akcinė bendrovė „Ertera“, išvadą teikianti institucija Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių teisėjo įgaliojimus vykdyti teisingumą, kai pratęsiami teisėjo įgaliojimai, taikymo.

6Ieškovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (duomenys neskelbtini), atsakovui –žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Ieškovas žemės sklypą ir jame esančius gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus, kiemo rūsį, kitus statinius įsigijo pagal 2007 m. balandžio 25 d. nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį, jo nuosavybės teisės į šį nekilnojamąjį turtą buvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Ieškovo teigimu, atsakovui priklausanti tvora įsiterpusi į ieškovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Ieškovas prašė teismo įpareigoti atsakovą nugriauti tvoros, esančios tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) 6,77 m ilgio pamatų dalį ir viršutinės medinės dalies dalį; nustatyti atsakovui 14 kalendorinių dienų terminą teismo sprendimui įvykdyti, o jo neįvykdžius per nustatytą laiką, suteikti ieškovui teisę atlikti teismo sprendime nurodytus veiksmus atsakovo lėšomis ir išieškoti iš atsakovo šias išlaidas.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

8Šiaulių miesto apylinkės teismas 2009 m. balandžio 16 d. sprendimu atmetė ieškovo reikalavimą įpareigoti atsakovą nugriauti 6,77 m ilgio tvoros pamatų dalį ir nustatyti atsakovui 14 kalendorinių dienų laiko terminą teismo sprendimui įvykdyti, o jo neįvykdžius per nustatytą laiką, suteikti ieškovui teisę atlikti teismo sprendime nurodytus veiksmus atsakovo lėšomis ir išieškoti iš atsakovo išlaidas; kitą civilinės bylos dalį nutraukė. Teismas, spręsdamas klausimą dėl atsakovo įpareigojimo nugriauti tvoros pamatų dalį, rėmėsi liudytojo parodymais, ieškovo pateikta schema, tyrė ir vertino išvadą teikiančios institucijos Šiaulių apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento pateiktas nuotraukas, antstolės V. Š. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir nuotraukas ir nustatė, kad tvoros pamatų dalies ties pirmu tvoros stulpu, skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, kur, pasak ieškovo atstovo, tvoros pamato dalis į ieškovo žemės sklypą įsiterpusi 0,21 m, iš viso nebuvo. Ieškovas nepateikė kitų įrodymų, kad tvoros pamato dalys būtų įsiterpusios į ieškovo žemės sklypą daugiau kaip leistini 0,10 m. Be to, atsakovo atstovas paaiškino, kad atsakovas įrengė tik medinę tvoros dalį, pamatų neįrenginėjo. Dėl to teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog ieškovo prašomos nugriauti tvoros pamatų dalys priklausė atsakovui ir būtent šis jas įrengė. Priešingai, 2008 m. sausio 7 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtino, kad ieškovas 2007 m. balandžio 25 d. nusipirko žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir kiemo statinius, taip pat tvorą; jo nuosavybės teisės į šį nekilnojamąjį turtą buvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Teismas, įvertinęs topografinę geodezinę nuotrauką, trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, atstovų paaiškinimus, liudytojo parodymus, nustatė, kad ten, kur ieškovui priklausantis žemės sklypas ribojosi su kitais greta esančiais žemės sklypais, iš visų sklypo pusių, išskyrus nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, buvo medinė tvora, todėl, įvertinęs įrodymų visumą, teismas padarė išvadą, kad tvoros pamatų likučiai 6,77 m atkarpoje nuo pirmo tvoros stulpo tarp sklypų (duomenys neskelbtini), skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, priklausė ieškovui kaip jam priklausiusios tvoros pamatų dalys. Teismas kaip netinkamą įrodymą atmetė ieškovo pateiktą žemės sklypo ir statinių situacijos schemą, nes įrašus joje daręs trečiojo asmens UAB korporacijos „Matininkai“ atstovas neturėjo matininko kvalifikaciją patvirtinančio pažymėjimo, įrašus darė ieškovo prašymu. Dėl to teismas atmetė ieškovo reikalavimą įpareigoti atsakovą nugriauti tvoros pamatų dalį, taip pat kitus su šiuo reikalavimu susijusius prašymus. Teismas, nagrinėdamas ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovą nugriauti 6,77 m ilgio tvoros medinę dalį, įvertino ieškovo atstovo, atsakovo atstovo paaiškinimus, institucijos išvadas, tvoros geodezines nuotraukas, trečiojo asmens UAB „Ertera” atstovo paaiškinimus ir nurodė, kad atsakovas įvykdė šį ieškovo reikalavimą, todėl nebeliko ginčo dalyko, ir šią civilinės bylos dalį nutraukė.

9Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2009 m. gruodžio 8 d. nutartimi jį atmetė ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį. Kolegija nurodė, kad teismas pagrįstai nevertino ieškovo pateiktų žemės sklypo ir statinių situacijos schemų, nes pirmoji buvo be jokių rankraštinių įrašų, o antroji buvo taisoma bylos metu ir dar UAB Korporacijos „Matininkai“ darbuotojo, neturėjusio licencijos atlikti geodezinius matavimus. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovas neįrodė, jog tvoros pamatai buvo įsiterpę į jam priklausantį žemės sklypą; motyvavo, kad žemės sklypo ir statinių situacijos schemų variantuose nebuvo pažymėti konkretūs taškai a ir b, Nekilnojamojo turto registro pažymėjimo 2.6 punkte nurodyta, kad kiti statiniai (inžineriniai) – kiemo statiniai (šulinys, tualetai, tvora, kiemo aikštelė) buvo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) priklausiniai, ieškovas nusipirko ne tik žemės sklypą ir jame esančius gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, bet ir kitus statinius (inžinerinius), taip pat ir tvorą. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas žemės sklypą (duomenys neskelbtini) įsigijo 2003 m. balandžio 24 d. ir Nekilnojamojo turto registro pažymėjime apie atsakovui nuosavybės teise priklausančius pastatus ir statinius šiame žemės sklype nebuvo jokių duomenų apie tvorą.

10III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė

11Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 8 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Byla apeliacine tvarka buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, t. y. absoliutus apeliacinės instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Bylą išnagrinėjo teisėja L. Tupienė, kurios įgaliojimai pasibaigė 2009 m. balandžio 14 d., Lietuvos Respublikos Prezidento 2009 m. balandžio 2 d. dekretu Nr. 1K-1766 šios teisėjos įgaliojimai buvo pratęsti iki bus išnagrinėtos dekrete išvardytos civilinės bylos, tačiau tarp jų ginčo šalių civilinė byla nenurodyta (Teismų įstatymo 57 straipsnio 1, 2 dalys). Dėl to byla buvo išnagrinėta asmens, neturėjusio teisėjo įgaliojimų.
  2. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas CPK 331 straipsnio 4 dalį, 185 straipsnį, nevertino ir nepasisakė dėl visų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų. Nors apeliaciniame skunde buvo dėstoma, kad pirmosios instancijos teismas nevertino liudytojų parodymų, trečiųjų asmenų paaiškinimų, antstolio T. U. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, tačiau apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų nepasisakė.

12Atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo teigimu, grąžinus bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui dėl absoliutaus teismo nutarties negaliojimo pagrindo, būtų užvilkintas galutinio sprendimo šioje byloje priėmimas ir teisingumo vykdymas. Atsakovas, dėstydamas nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus dėl proceso teisės normų pažeidimo, nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, remdamasis bylos duomenimis, skundžiamoje nutartyje atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius klausimus, o tai, kad nebuvo įvertintas antstolio T. U. faktinių aplinkybių konstatvimo protokolas, nėra proceso teisės normų pažeidimas, nes pagal kasatoriaus pateiktus įrodymus nebuvo įmanoma patikimai nustatyti tvoros pamatų buvimo vietos.

13Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius pareiškimu dėl prisidėjimo prie ieškovo kasacinio skundo prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 8 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

14Teisėjų kolegija

konstatuoja:

15IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

16Dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo

17Kasaciniame skunde teigiama, kad nagrinėjamoje byloje yra absoliutus apeliacinės instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindas, nes byla apeliacine tvarka išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

18Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą, šios teisės tinkamas įgyvendinimas būtų reikalavimas, kad bylą išnagrinėtų teisėtos sudėties teismas, t. y. nebūtų pažeisti ne tik CPK 64-66, 71 straipsniuose nustatyti reikalavimai, bet ir reikalavimas, jog byla būtų išnagrinėta teisėjo, turinčio įstatymo nustatyta tvarka suteiktus įgaliojimus. Pagal Teismų įstatymo 57 straipsnio 1 dalį asmuo į teisėjo pareigas skiriamas iki 65 metų amžiaus; kai teisėjui sukanka 65 metai, jo įgaliojimai baigiasi. Taigi tam, kad būtų tinkamai įgyvendinti CPK 2 straipsnyje įtvirtinti civilinio proceso tikslai, procese turi būti užtikrintas teisės į tinkamą teismo procesą principo teisingas įgyvendinimas, t. y. byla turi būti išnagrinėta teisėtos sudėties teismo, kuris būtų sudarytas atsižvelgiant į Konstitucijos ir įstatymų reikalavimus. Teismų praktikoje yra ne kartą pasisakyta, kad jeigu byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, tai yra pagrindas pripažinti, kad apeliacinės instancijos teisme iš viso nebuvo tinkamo teismo proceso, todėl neteisėta teismo sudėtis yra absoliutus ir besąlygiškas pagrindas panaikinti teismo sprendimą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 353 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Operos vaistinė“ v. UAB „Tamro“, antstolis V. S., bylos Nr. 3K-3-117/2007; 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N. v. antstolis A. B., bylos Nr. 3K-3-84/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šiaulių miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos sporto mokykla „Atžalynas“ v. UAB „Šiaulių lyra“, bylos Nr. 3K-3-122/2010).

19Kasaciniame skunde teigiama, kad bylą apeliacine tvarka nagrinėjusios teisėjų kolegijos pirmininke ir pranešėja buvo paskirta teisėja L. Tupienė, kurios įgaliojimai pasibaigė 2009 m. balandžio 14 d., kai jai sukako 65 metai, šios teisėjos įgaliojimai nagrinėti ginčo šalių bylą nebuvo pratęsti (Teismų įstatymo 57 straipsnis), taigi ši byla išnagrinėta asmens, neturinčio teisėjo įgaliojimų.

20Lietuvos Respublikos Konstitucijos 112 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad apylinkių, apygardų ir specializuotų teismų teisėjus ir pirmininkus skiria, jų darbo vietas keičia Respublikos Prezidentas. Laiką, kuriam skiriami teisėjai, reglamentuojančioje Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija) 57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo į teisėjo pareigas skiriamas iki 65 metų amžiaus. Kai teisėjui sukanka 65 metai, jo įgaliojimai baigiasi. Jeigu teisėjo įgaliojimų laikas pasibaigia bylos nagrinėjimo metu, jo įgaliojimai gali būti pratęsiami tol, kol byla bus baigta nagrinėti arba jos nagrinėjimas bus atidėtas. Pagal šio straipsnio 2 dalį dėl teisėjo įgaliojimų pratęsimo Respublikos Prezidentui motyvuotai pataria Teisėjų taryba. Šios Konstitucijoje bei Teismų įstatyme įtvirtintos teisės normos nustato išimtinę Prezidento teisę skirti apygardos teisėją, taip pat pratęsti šio teisėjo įgaliojimų laiką.

21Teisėjų taryba 2009 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 13P-42-(7.1.2) „Dėl patarimo Lietuvos Respublikos Prezidentui pratęsti Šiaulių apygardos teismo teisėjos Liudvikos Tupienės įgaliojimus“ patarė Lietuvos Respublikos Prezidentui pratęsti teisėjos L. Tupienės įgaliojimus, kol bus išnagrinėtos septynios konkrečios bylos. Lietuvos Respublikos Prezidento 2009 m. balandžio 2 d. dekretu Nr. 1K-1766, atsižvelgus į Teisėjų tarybos patarimą, Šiaulių apygardos teismo teisėjos L. Tupienės įgaliojimai pratęsti, kol bus išnagrinėtos šios bylos: Nr. 2-37-40/2009, Nr.2-93-40/2009, Nr. 2-128-40/2009, Nr.2-66-40/2009, Nr.2-205-40/2009, Nr.2-318-40/2009, Nr. 2-413-40/2009. Dekretas įsigaliojo 2009 m. balandžio 14 d. Nagrinėjama byla nebuvo nurodyta Prezidento dekrete, todėl kasatoriui kilo klausimas, ar ši byla buvo išnagrinėta teisėtos sudėties teismo.

22Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 30 d. sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutarimo motyvuojamosios dalies II skyriaus 15.3.1.1 punkto ir 2007 m. spalio 22 d. nutarimo motyvuojamosios dalies IV skyriaus 12.2 punkto nuostatų išaiškinimo“ nurodė, kad viena iš teisėjo nepriklausomumo, įtvirtinto Konstitucijoje, garantijų yra jo įgaliojimų trukmės garantija, tačiau Konstitucinis Teismas 2006 m. gegužės 9 d., 2007 m. spalio 22 d. nutarimuose taip pat yra konstatavęs, jog Konstitucija iš esmės neužkerta kelio tokiam įstatymu nustatomam teisiniam reguliavimui, kai teisėjas, nors pasibaigė jo įgaliojimų laikas arba jis sulaukė įstatyme nustatyto pensinio amžiaus, dar kurį laiką gali eiti šias pareigas tol, kol bus baigtos nagrinėti tam tikros bylos (jose bus priimti baigiamieji sprendimai), kurios nebuvo baigtos nagrinėti tuo metu (tą dieną), kai pasibaigė to teisėjo įgaliojimų laikas arba jis sulaukė įstatyme nustatyto pensinio amžiaus; tik kiekvienu atveju dėl tokio ir tik išimtiniais atvejais leistino teisėjo įgaliojimų pratęsimo turi būti išleistas atitinkamas teisės aktas – Respublikos Prezidento dekretas. Konstitucinis Teismas, 2010 m. birželio 30 d. sprendime aiškindamas teisėjo įgaliojimų apimtį pratęsus jo įgaliojimus, nurodė, kad teisėjas, kurio įgaliojimai yra pratęsti, turi gauti tokį pat darbo krūvį, kaip ir kiti atitinkamo teismo teisėjai, ir jis savo įgaliojimų pratęsimo laiku gali vykdyti teisingumą kaip visavertis teisėjas (inter alia būti teisėju, teisėju pranešėju, kolegijos nariu) ir kitose bylose, kurios jam buvo paskirtos nagrinėti po to, kai jo įgaliojimai buvo pratęsti.

23Iš nagrinėjamos civilinės bylos medžiagos matyti, kad ši byla Šiaulių apygardos teisme gauta 2009 m. gegužės 29 d. (T. 2, b. l. 169). L. e. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas L. Tupienė 2009 m. birželio 4 d. nutartimi apeliaciniam skundui šioje civilinėje byloje Nr. 2A-411-368/2009 išnagrinėti sudarė teisėjų kolegiją, susidedančią iš E. Mockevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), L. Tupienės ir R. A. Gutauskienės (T. 2, b. l. 171); vėliau Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas V. Kursevičius 2009 m. lapkričio 23 d. nutartimi pakeitė teisėjų kolegijos sudėtį vietoj teisėjos A. R. Gutauskienės į sudėtį įtraukė teisėją D. Matiukienę (T. 2, b. l. 204). Viena iš Prezidento dekrete nurodytų bylų (bylos Nr. 2-93-40/2009, 2010 metais šis numeris buvo pakeistas į Nr. 2-40-40/2010 (UAB „Stogų ir sienų sistemos“ administratorius UAB „Valdsita“ v. J. U.) buvo užbaigta 2010 m. sausio 27 d. priimtu sprendimu (duomenys iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko). Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje kasacine tvarka apskųsta apeliacinės instancijos teismo nutartis buvo priimta 2009 m. gruodžio 8 d., t. y. esant neišnagrinėtai Prezidento dekrete nurodytai bylai. Respublikos Prezidento 2010 m. sausio 28 d. Nr. 1K-277 dekretu teisėja L. Tupienė, pasibaigus įgaliojimų laikui, atleista iš Šiaulių apygardos teismo teisėjo pareigų. Šis dekretas įsigaliojo nuo 2010 m. sausio 29 d., todėl pagal Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 30 d. sprendimo išaiškinimą teisėja L. Tupienė turėjo Konstitucijoje įtvirtintus teisėjo įgaliojimus vykdyti teisingumą ir nagrinėti kitas bylas, taip pat ir šią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Vaivorykštė“ v. UAB ,,Revinė“, bylos Nr. 3K-7-152/2010). Dėl to atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Konstitucinio Teismo sprendimo nuostatą, nagrinėjamoje byloje kasatoriaus skunde iškeltas neteisėtos teismo sudėties argumentas atmestinas kaip nepagrįstas, nes teisėjo įgaliojimų pratęsimo termino pabaiga yra siejama su bylų, kurios nebuvo baigtos nagrinėti tuo metu (tą dieną), kai pasibaigė to teisėjo įgaliojimų laikas arba jis sulaukė įstatyme nustatyto pensinio amžiaus, pabaiga, inter alia baigiamųjų sprendimų šiose bylose priėmimu ar šių bylų nagrinėjimo atidėjimu (Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 30 d. sprendimo 10 punktas).

24Teisėjų kolegija, remdamasi nurodytais faktais, konstatuoja, kad apeliacinei bylai, kurioje priimta kasacine tvarka apskųsta teismo nutartis, nagrinėti apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija buvo sudaryta nepažeidžiant įstatymo, nes, nors į teisėjų kolegijos sudėtį nagrinėti šią bylą teisėja buvo įtraukta pasibaigus Teismų įstatymo 57 straipsnio 1 dalyje nustatytiems įgaliojimams, tačiau pagal Lietuvos Respublikos Prezidento 2009 m. balandžio 2 d. dekretą, įsigaliojusį 2009 m. balandžio 14 d., taip pat nesant išnagrinėtų konkrečių septynių bylų, dėl kurių ir buvo pratęsti teisėjos įgaliojimai, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 30 d. sprendimą, teisėja vis dar turėjo įgaliojimus nagrinėti kitas bylas tol, kol nebus baigtos nagrinėti konkrečios bylos, dėl kurių ir buvo pratęsti teisėjos įgaliojimai. Nagrinėjamoje byloje kasatoriui buvo garantuota teisė į tinkamą teismo procesą, nebuvo CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto absoliutaus apeliacinės instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindo, byla apeliacine tvarka išnagrinėta teismo sudėties, sudarytos nepažeidžiant įstatymo.

25Konstatavusi apeliacinės instancijos teismo sudėties teisėtumo faktą, teisėjų kolegija pasisako dėl kitų kasaciniame skunde keliamų proceso teisės normų taikymo klausimų.

26Dėl CPK 331 straipsnio 4 dalies taikymo ir teismo pareigos priimti motyvuotą teismo sprendimą (nutartį)

27Kasatorius nurodo, kad jo apeliacinis skundas iš esmės buvo grindžiamas tuo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo nemotyvuotas. Šio trūkumo apeliacinės instancijos teismas nepašalino, be to, pats nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo svarbias bylai aplinkybes.

28Teisėjų kolegija pažymi, kad vienas iš pagrindų peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra proceso teisės normų pažeidimas, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Proceso teisės normos tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismą įpareigoja priimamą procesinį sprendimą tinkamai motyvuoti, sprendimo (nutarties) išvadas pagrindžiant įrodymais bei įstatymais ir kitais teisės aktais bei teisiniais argumentais (CPK 270 straipsnio 4 dalis, 331 straipsnio 4 dalis). Nurodyti imperatyvieji įstatymo reikalavimai, keliami teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamajai daliai, reiškia, kad kiekvienoje byloje teismo procesiniai dokumentai turi būti priimami laikantis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo įstatyminių reikalavimų. Pažymėtina, kad įstatyme nustatyta galimybė teismo sprendimą panaikinti dėl proceso teisės normų pažeidimų tik tada, jeigu dėl konstatuoto pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 360 straipsnis).

29Įstatyme nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Luidas“ v. UAB „Baltijos laikas“, bylos Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

30Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismo nutartyje glausta forma išdėstyti apeliacinio skundo argumentai, nurodyti atsakovo pateikto atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai (CPK 331 straipsnio 3 dalies 3 punktas); motyvuojamojoje teismo nutarties dalyje konstatuotos faktinės bylos aplinkybės ir nurodytos taikytos teisės normos (CPK 331 straipsnio 4 dalis). Dėl to teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir jų motyvus, konstatuoja, kad nurodyti procesiniai sprendimai atitinka CPK 270 ir 331 straipsnių reikalavimus, nes juose pateikta įrodymų ir ginčo teisinius santykius reglamentuojančių materialiosios teisės normų analizė. Minėta, kad pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą kasacijos pagrindas yra tik toks proceso teisės normų pažeidimas, kuris, be kita ko, galėjo turėti įtakos neteisėtam sprendimui priimti. Jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tai apeliacinės instancijos teismo nutartis nėra naikinama vien dėl to, kad jos motyvai neišsamūs, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas atmetė apeliacinį skundą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B., T. B. v. V. S., Klaipėdos apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-124/2009). Tai, kad kasatorius turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog skundžiami teismo sprendimas ir nutartis yra nemotyvuoti arba jog buvo pažeisti įrodinėjimo procesą nustatantys procesiniai įstatymai.

31Dėl bylinėjimosi išlaidų

32Pagal CPK 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Netenkinus ieškovo kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į kasacinį skundą surašiusiai šaliai. Atsakovo sumokėti advokatui 1512 Lt už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 ir 8.14 punktuose nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalaus dydžio, todėl ši suma, netenkinus kasacinio skundo, priteistina atsakovui iš kasatoriaus.

33Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

34Kasacinis teismas patyrė 136,33 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus ieškovo UAB „Revinė“ kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš šio proceso dalyvio (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

35Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

36Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

37Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Revinė“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vaivorykštė“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini) 1512 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus dvylika litų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų surašant atsiliepimą į kasacinį skundą.

38Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Revinė“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) 136,33 Lt (vieną šimtą trisdešimt šešis litus 33 ct) į valstybės biudžetą išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

39Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Byloje kilo ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių teisėjo... 6. Ieškovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (duomenys neskelbtini),... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 8. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2009 m. balandžio 16 d. sprendimu atmetė... 9. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 10. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė... 11. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo... 12. Atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti ir... 13. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos... 14. Teisėjų kolegija... 15. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 16. Dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto absoliutaus teismo sprendimo... 17. Kasaciniame skunde teigiama, kad nagrinėjamoje byloje yra absoliutus... 18. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens... 19. Kasaciniame skunde teigiama, kad bylą apeliacine tvarka nagrinėjusios... 20. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 112 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad... 21. Teisėjų taryba 2009 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 13P-42-(7.1.2) „Dėl... 22. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 30 d. sprendime... 23. Iš nagrinėjamos civilinės bylos medžiagos matyti, kad ši byla Šiaulių... 24. Teisėjų kolegija, remdamasi nurodytais faktais, konstatuoja, kad apeliacinei... 25. Konstatavusi apeliacinės instancijos teismo sudėties teisėtumo faktą,... 26. Dėl CPK 331 straipsnio 4 dalies taikymo ir teismo pareigos priimti motyvuotą... 27. Kasatorius nurodo, kad jo apeliacinis skundas iš esmės buvo grindžiamas tuo,... 28. Teisėjų kolegija pažymi, kad vienas iš pagrindų peržiūrėti bylą... 29. Įstatyme nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo... 30. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismo nutartyje glausta forma... 31. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 32. Pagal CPK 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti... 33. Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo... 34. Kasacinis teismas patyrė 136,33 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 36. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009... 37. Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Revinė“ (įmonės... 38. Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Revinė“ (įmonės... 39. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...