Byla 3K-3-333-378/2016
Dėl asociacijos sprendimų pripažinimo negaliojančiais

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (pranešėja), Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas) ir Gedimino Sagačio,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. K., Š. D., A. I. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. K., Š. D., A. I. ieškinį atsakovui asociacijai Kelmės rajono Raudgirio medžiotojų būreliui dėl asociacijos sprendimų pripažinimo negaliojančiais.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl asociacijos nario pašalinimo iš asociacijos pagrindus ir ieškinio senatį reglamentuojančių materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo.
  2. Ieškovai A. K., Š. D., A. I. 2014 m. liepos 2 d. pateiktu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais atsakovo asociacijos Kelmės rajono Raudgirio medžiotojų būrelio 2014 m. kovo 29 d. visuotinio susirinkimo nutarimus pašalinti ieškovus iš atsakovo narių. Ieškovai 2014 m. lapkričio 21 d. papildė ieškinį šiais reikalavimais: 1) pripažinti svarbiomis priežastis, dėl kurių praleistas terminas ginčyti atsakovo asociacijos Kelmės rajono Raudgirio medžiotojų būrelio 2014 m. kovo 29 d. visuotinio susirinkimo sprendimą dėl ieškovų narystės sustabdymo patvirtinimo ir šį terminą atnaujinti; 2) pripažinti negaliojančiu atsakovo visuotinio susirinkimo 2014 m. kovo 29 d. sprendimą patvirtinti valdybos 2014 m. sausio 5 d. nutarimą – ieškovams už būrelio nario pareigų nevykdymą taikyti visuomeninio poveikio priemonę – narystės būrelyje sustabdymą; 3) pripažinti neteisėtu atsakovo reikalavimą ieškovams sumokėti atsakovo nario mokestį už laikotarpį nuo 2011 m. gegužės 29 d. iki 2012 m. spalio 22 d., kuriuo ieškovai buvo pašalinti iš atsakovo narių; 4) pripažinti neteisėtu atsakovo reikalavimą ieškovams sumokėti atsakovo nustatytas tikslines įmokas, skirtas atsakovo bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms ankstesnio bylinėjimosi su ieškovais metu, padengti; 5) pripažinti neteisėtais atsakovo veiksmus (neveikimą), kuriais ieškovams nebuvo sudarytos sąlygos medžioti nuo 2012 m. spalio 22 d. iki 2014 m. kovo 29 d., ir įpareigoti atsakovą sudaryti ieškovams sąlygas naudotis asociacijos nario teise dalyvauti atsakovo organizuojamose kolektyvinėse, individualiose medžioklėse su teise medžioti; 6) priteisti ieškovui A. I. iš atsakovo 2250 Lt (651,64 Eur) žalos, kurią sudaro įstojimo į kitą medžiotojų būrelį išlaidos, atlyginimą.
  3. Byloje nustatyta, kad 2012 m. spalio 22 d. įsiteisėjusiu Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 28 d. sprendimu buvo pripažinti negaliojančiais atsakovo visuotinio susirinkimo 2011 m. gegužės 29 d. nutarimai, kuriais ieškovai pašalinti iš atsakovo narių, ieškovams iš atsakovo buvo priteista po 2176 Lt (630,21 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
  4. Atsakovo visuotinio ataskaitinio narių susirinkime 2013 m. kovo 23 d. nutarta patvirtinti valdybos 2013 m. sausio 11 d. nutarimą nustatyti tikslinę 1000 Lt (289,62 Eur) įmoką kiekvienam būrelio nariui, siekiant sumokėti už medžiojamų gyvūnų išteklių naudojimą, advokato paslaugas ir atlyginti teismų priteistas bylinėjimosi išlaidas.
  5. Atsakovo 2013 m. sausio 21 d. ir birželio 5 d. pranešimais ieškovams pranešta apie pareigą iki sausio 29 d. sumokėti būrelio nario mokestį už 2011 ir 2012 metus po 425 Lt (123,08 Eur) bei už 2013 m. pirmąjį pusmetį 150 Lt (43,44 Eur), taip pat tikslinę įmoką 1000 Lt (289,62 Eur). Atsakovo valdyba 2014 m. sausio 5 d. nutarė ieškovams už nurodytos pareigos nevykdymą, vadovaujantis būrelio įstatų 4.5, 4.5.1, 4.5.4 ir 4.7 punktais, taikyti visuomeninio poveikio priemonę – narystės būrelyje sustabdymą, o 2014 m. kovo 15 d. nutarė ieškovus pašalinti iš būrelio narių. Atsakovo visuotiniame ataskaitiniame narių susirinkime 2014 m. kovo 29 d. nutarta patvirtinti pirmiau nurodytus valdybos nutarimus.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

  1. Kelmės rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino, išskyrus reikalavimus priteisti 2250 Lt (651,64 Eur) žalos atlyginimą ir pripažinti neteisėtais atsakovo veiksmus, kuriais ieškovams nebuvo sudarytos sąlygos medžioti, bei įpareigoti atsakovą jas sudaryti.
  2. Teismas nurodė, kad tarp ieškovų ir atsakovo visą laiką buvo ginčas dėl nario mokesčio mokėjimo už laiką, kai ieškovai buvo pašalinti iš atsakovo narių, dėl tikslinių įmokų mokėjimo, tačiau atsakovo valdymo organai nesiėmė spręsti šio ginčo, netaikė švelnesnių poveikio priemonių, o iš karto ieškovus pašalino iš asociacijos. Pašalinimas iš asociacijos narių yra kraštutinė priemonė, todėl teismas pripažino, kad ieškovų skola atsakovui nesudarė pagrindo juos pašalinti iš būrelio narių.
  3. Teismas pripažino, kad nutarimas dėl ieškovų narystės sustabdymo patvirtintas nesant materialiojo pagrindo ir pažeidžiant procedūros reikalavimus. Ieškovai nario mokesčio atsakovui buvo skolingi mažiau, nei atsakovas buvo skolingas ieškovams teismo priteisto bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, be to, nepateikta įrodymų, kad ieškovai buvo informuoti apie atsakovo valdybos 2014 m. sausio 5 d. posėdį ir jo darbotvarkę. 2014 m. balandžio 4 d. ieškovams buvo išsiųsti 2014 m. kovo 29 d. susirinkimo protokolo išrašai tik dėl visuotinio ataskaitinio būrelio narių susirinkimo nutarimo pašalinti ieškovus iš būrelio narių, o apie kitų nutarimų turinį ieškovai nebuvo informuoti. Visas 2014 m. kovo 29 d. susirinkimo protokolas buvo pateiktas kartu su atsiliepimu į ieškinį tik 2014 m. rugpjūčio 29 d., todėl teismas pripažino, kad ieškovai, 2014 m. lapkričio 21 d. pateikę teismui reikalavimą panaikinti 2014 m. kovo 29 d. nutarimą dėl ieškovų narystės sustabdymo patvirtinimo, nepraleido trijų mėnesių termino šiam nutarimui apskųsti ir nėra pagrindo šį terminą atnaujinti.
  4. Teismas pritarė ieškovų teiginiui, kad ieškovai neprivalėjo mokėti nario mokesčio tuo laikotarpiu, kai jie atsakovo 2011 m. gegužės 29 d. nutarimu buvo neteisėtai pašalinti iš atsakovo narių. Teismas nurodė, kad ieškovų teisė dalyvauti asociacijos veikloje buvo apribota neteisėtais atsakovo veiksmais, todėl būtų visiškai neteisinga, nesąžininga ir neprotinga reikalauti iš ieškovų įvykdyti pareigą mokėti nario mokestį.
  5. Kadangi atsakovo pareiga atlyginti bylinėjimosi išlaidas kilo dėl 2011 m. neteisėtai įvykdyto ieškovų ir dar keturių asmenų pašalinimo iš atsakovo narių, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, atsakovas negali reikalauti, kad ieškovai, kurių teises jis pažeidė, sumokėtų tikslines įmokas, skirtas atsiskaityti su jais pačiais.
  6. Kadangi ieškovai iki jų pašalinimo iš būrelio narių nebuvo sumokėję nario mokesčio už 2013 m., atsakovas turėjo pagrindą jiems neleisti medžioti, todėl ieškinio reikalavimą pripažinti neteisėtais atsakovo veiksmus, kuriais ieškovams nebuvo sudarytos sąlygos medžioti, teismas atmetė.
  7. Ieškovo A. I. reikalavimą priteisti 2250 Lt (651,64 Eur) žalos atlyginimą teismas atmetė, pažymėjęs, kad ieškovas savo noru įstojo į kitą medžiotojų būrelį ir sumokėjo šio būrelio nustatytas įmokas, todėl nėra priežastinio ryšio tarp ieškovo turėtų išlaidų ir atsakovo veiksmų.
  8. Šiaulių apygardos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2015 m. lapkričio 11 d. nutartimi pakeitė Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. sprendimą – atmetė pirmosios instancijos teismo tenkintus ieškovų reikalavimus, o kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.
  9. Kolegija sutiko su atsakovo pozicija, kad, teismams nusprendus panaikinti atsakovo susirinkimo ankstesnius nutarimus dėl ieškovų pašalinimo iš būrelio, ieškovai narystės būrelyje niekada nebuvo praradę, nes sprendimai dėl jų pašalinimo iš būrelio yra negaliojantys nuo jų priėmimo momento. Kadangi ieškovai 2011 ir 2012 metais buvo būrelio nariai, atsakovas pagrįstai reikalavo iš ieškovų sumokėti visą metinį mokestį už nurodytus metus, o ne jo dalį, kuri būtų proporcinga laikotarpiui iki ieškovų pašalinimo iš būrelio narių 2011 metais ir po ginčo išnagrinėjimo, nes tokios dalies mokesčio mokėjimas neįtvirtintas atsakovo vidaus tvarkos taisyklėse, norminiuose teisės aktuose.
  10. Atsakovo 2013 m. sausio 11 d. valdybos nutarimas dėl sumokėjimo už medžiojamų gyvūnų išteklių naudojimą ir advokato paslaugas po 1000 Lt (289,62 Eur) kiekvienam būrelio nariui buvo patvirtintas 2013 m. kovo 23 d. būrelio ataskaitinio rinkimų visuotinio narių susirinkimo nutarimu. Šiame susirinkime dalyvavo ieškovai, jiems nutarimo turinys buvo žinomas nuo jo priėmimo momento ir nėra duomenų, kad ieškovai būtų skundę šį nutarimą kaip neteisėtą. Dėl to teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas nepagrįstai reikalavo, jog ieškovai sumokėtų tikslines įmokas, juolab kad dalis lėšų turėjo būti panaudota ne bylinėjimosi išlaidoms dengti, bet sumokėti už medžiojamų gyvūnų išteklių naudojimą.
  11. Ieškovai praleido ieškinio senaties terminą ginčyti atsakovo 2014 m. kovo 29 d. visuotinio susirinkimo nutarimą patvirtinti ieškovų narystės sustabdymą dėl pareigos mokėti nario ir tikslinę įmokas nevykdymo. Ieškovai reikalavimą pripažinti šį nutarimą negaliojančiu teismui pareiškė 2014 m. lapkričio 21 d., o atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį. Ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti, kai ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad juridinio asmens dalyvis žinojo apie susirinkimo sprendimus, jeigu apie susirinkimo sušaukimą jis buvo tinkamai informuotas ir jam sudarytos sąlygos iki susirinkimo susipažinti su siūlomu priimti sprendimu steigimo dokumentuose nustatyta tvarka. Byloje nėra ginčo, kad ieškovams apie 2014 m. kovo 29 d. susirinkimą buvo žinoma, ieškovai nepateikė argumentų, jog atsakovas pareigą pranešti apie susirinkimą įvykdė netinkamai. Ieškovai į atsakovą su prašymais susipažinti su visuotinio susirinkimo medžiaga nesikreipė. Nei Asociacijų įstatymas, nei atsakovo įstatai nenustato pareigos juridiniam asmeniui siųsti susirinkimo metu priimtus nutarimus jo dalyviams. Ieškovai, žinodami apie vyksiantį susirinkimą, jame nedalyvavę, turėjo pareigą patys domėtis susirinkimo metu priimtais nutarimais ir pasinaudoti savo teisių gynyba įstatymo nustatytais terminais. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).
  12. Asociacijų įstatyme tiesiogiai nereglamentuojama asociacijos narių pašalinimo iš asociacijos tvarka ir sąlygos. Pagal Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 7 punktą šios teisinės formos juridiniai asmenys įpareigojami tai nustatyti įstatuose. Atsakovo įstatų 4.7 punkte nurodyta, kad būrelio nariai gali būti pašalinami valdybos siūlymu visuotiniame narių susirinkime, jei būrelio narys nevykdo įstatų. Įstatų 4.12.3 punkte nurodyta, kad būrelio narys gali būti pašalintas iš būrelio, jei jis per vieną mėnesį, praėjus nustatytam terminui, nesumoka nario mokesčio ar kitų mokesčių ar tikslinių įmokų. Ieškovai turėjo galimybę dalyvauti 2014 m. kovo 29 d. visuotiniame susirinkime ir jam pasiruošti: A. K. ir A. I. dalyvavo 2014 m. kovo 15 d. valdybos posėdyje, kai buvo svarstomas jų pašalinimo iš būrelio narių klausimas, o neatvykusiam ieškovui Š. D. buvo išsiųstas pranešimas apie 2014 m. kovo 29 d. susirinkimą, jam įvykus – protokolo išrašas dėl priimto valdybos sprendimo jį pašalinti iš būrelio narių.
  13. Byloje nėra ginčo dėl to, kad sprendžiant ginčus ankstesnių teismo procesų metu ieškovų naudai iš atsakovo buvo priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, tačiau jo nei 2014 m. kovo 15 d. valdybai, nei 2014 m. kovo 29 d. susirinkimui priimant nutarimus dėl ieškovų atsakovas nebuvo visiškai sumokėjęs ir neatliko šios skolos ir ieškovų mokėtinų sumų įskaitymo. Įskaitymas yra vienašalis sandoris, todėl atsakovas turėjo teisę apsispręsti, ar atlikti skolų įskaitymą. Tai, kad atsakovas įskaitymo neatliko, neatleidžia ieškovų nuo pareigos mokėti nario įmokas. Nors pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovų pašalinimas iš būrelio narių – per griežta ir kraštutinė priemonė, tačiau ieškovams jau 2014 m. sausio 5 d. valdybos nutarimu buvo pritaikyta poveikio priemonė – narystės sustabdymas, kuri buvo neveiksminga, ieškovai iki susirinkimo nutarimo juos pašalinti iš narių neketino mokėti nario mokesčio, todėl atsakovui jokių kitų alternatyvų neliko. Būrelis yra ne pelno siekianti organizacija, kitų lėšų neturi. Nario pašalinimas yra visuotinio narių susirinkimo prerogatyva, o valdyba, savo posėdyje apsvarsčiusi atitinkamą pažeidimą, gali, atsižvelgdama į jo pobūdį, savo nutarimu visuomeninio poveikio priemonę – narystės būrelyje sustabdymą – taikyti tiek kaip savarankišką visuomeninio poveikio priemonę, taip užbaigdama pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, tiek kaip prevencinę priemonę tuo atveju, kai ji nutaria siūlyti visuotiniam narių susirinkimui spręsti klausimą dėl pažeidimą padariusio nario pašalinimo iš būrelio. Todėl narystės būrelyje sustabdymas, atsižvelgiant į jos turinį bei paskirtį, gali būti traktuojamas ir kaip prevencinio poveikio priemonė.

7III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8

  1. Kasaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 11 d. nutartį ir palikti galioti Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pagal Teismų įstatymo 36 straipsnio 2 dalį, kai apygardos teisme byla nagrinėjama apeliacine tvarka, įstatymų nustatytais atvejais bylą gali nagrinėti mišri Civilinių bylų skyriaus ir Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija. Pagal CPK 304 straipsnio 2 dalį bylą nagrinėjančio teismo siūlymu apeliacinės instancijos teismo pirmininkas bylai nagrinėti apeliacine tvarka gali sudaryti mišrią Civilinių bylų skyriaus ir Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegiją. Kasatoriams nėra žinoma, kieno iniciatyva, dėl kokių priežasčių buvo sudaryta mišri teisėjų kolegija, kurią sudarė du Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjai ir viena Civilinių bylų skyriaus teisėja, nors nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiami tik civiliniai teisiniai santykiai. Toks teisėjų kolegijos sudarymo principas yra neskaidrus, nesuprantamas, neatitinka įstatymo reikalavimų ir kelia abejonių dėl teisėjų kompetencijos, kartu – dėl ieškovų teisės į teisingą teismą ir tinkamą procesą įgyvendinimo. Šios aplinkybės patvirtina, jog bylą išnagrinėjo netinkamos sudėties teismas, o tai galėjo turėti esminę reikšmę priimant neteisingą sprendimą.
    2. Skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartimi nebuvo užtikrinta tinkama šalių interesų pusiausvyra. Nagrinėjamoje byloje yra pagrindas remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos išaiškinimais, kad narystė profesinėje sąjungoje pagrįsta savanoriškumo principu <...>, todėl nesukuria civilinių prievolinių teisinių santykių tarp profesinės sąjungos ir jos nario. Narystė profesinėje sąjungoje nesukuria tokių civilinių teisinių santykių, kaip atlygintinės (komercinės) sutarties atveju (kai siekiama materialaus ir abipusiškai naudingo iš anksto šalių aptarto rezultato), todėl neatsiranda civilinės sutartinės atsakomybės už nario mokesčio nemokėjimą. Tai, kad yra numatyta asmens pašalinimo iš profesinės sąjungos galimybė už profesinės sąjungos nario mokesčio nemokėjimą, yra pakankama teisinė garantija profesinių sąjungų veiklai ir savanoriškumui užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-201/2011). Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas – Asociacijų įstatymo 13 straipsnio 6 dalį, kuri nustato vienintelę asociacijos nario pareigą laikytis įstatų. Asociacijos nario padarytas įstatų pažeidimas turi būti aiškus ir konkretus, asociacijos nariui veikiant ne taip, kaip reikalaujama įstatuose, pažeidžiant įstatuose nurodytus aiškius draudimus ar nevykdant aiškių įstatuose apibrėžtų privalomų reikalavimų. Nei atsakovo įstatai, nei vidaus tvarkos taisyklės nereikalauja, kad asociacijos narys už tą laikotarpį, kurį jis nebuvo asociacijos nariu (t. y. pašalinimo laikotarpiu), mokėtų nario mokestį. Nors teismas atsakovo sprendimus pašalinti ieškovus iš būrelio narių pripažino neteisėtais ab initio, toks pripažinimas tereiškia to, jog asociacijos veiksmai buvo neteisėti visą ieškovų pašalinimo laiką, o ieškovai visą tą laiką negalėjo naudotis nei asociacijos nario teisėmis, nei vykdyti asociacijos nario pareigų. Dėl to tik pripažinus ieškovų pašalinimą neteisėtu, nuo 2012 m. spalio 22 d. ieškovai atgavo narystės teikiamas teises ir pareigas. Kai pašalintas asociacijos narys teisme ginčija savo pašalinimo iš asociacijos teisėtumą ir pagrįstumą bei šiuo aspektu susiduria konkuruojantys asociacijos ir pašalinto jos nario interesai, bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl ieškinio tenkinimo, turi, be kita ko, atsižvelgti į būtinumą kiekvienu atveju nustatyti teisingą ir tinkamą interesų pusiausvyrą, asmeniui, jį pašalinus iš narių, sukeliamus nepatogumus bei jų ir paties pašalinimo iš narių, kaip pritaikytos sankcijos, proporcingumą to asmens padarytam pažeidimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009; 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2014). Ieškovai ginčijo savo pareigą mokėti nario mokestį už pašalinimo laikotarpį, tačiau šis ginčas taip ir nebuvo išspręstas iki pat ieškovų pašalinimo iš būrelio narių. Ieškovų pašalinimo klausimas nepagrįstai buvo svarstomas, prieš tai neišsprendus ginčo dėl jų pareigos mokėti nario mokestį už laikotarpį, kai jie buvo neteisėtai pašalinti iš atsakovo narių.
    3. Kasacinis teismas turi patikrinti, ar bylą nagrinėję teismai nepažeidė ieškinio senatį reglamentuojančių ir įrodinėjimo taisykles nustatančių teisės normų: ar įvertino kasatorių elgesį pagal apdairaus ir rūpestingo asmens standartą, jų teisių pažeidimo pobūdį, tai, kad ieškovai nedalyvavo 2014 m. kovo 29 d. visuotiniame susirinkime, kad į darbotvarkę nebuvo įtraukta klausimų, susijusių su kasatoriais, išskyrus jų pašalinimo klausimą, atsakovas neinformavo kasatorių apie nutarimus dėl narystės būrelyje sustabdymo patvirtinimo visuotiniame susirinkime.
  2. Atsakovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Kasatoriai turėjo teisę iki apeliacinio skundo nagrinėjimo pradžios susipažinti su visais bylos dokumentais, įskaitant tuos, kuriuose nurodyti mišrios teisėjų kolegijos sudarymo laikas ir pagrindai, bei galėjo pareikšti nušalinimą. Faktas, kad kasatoriai nepareiškė nušalinimo, patvirtina, kad jie neturėjo jokių pretenzijų dėl teisėjų nešališkumo ar kompetentingumo.
    2. Laisva valia ir pasirinkimu tapusiems atsakovo nariais ir įsipareigojusiems laikytis jo įstatų, kasatoriams atsirado prievolė atsakovo naudai mokėti nario mokestį ir tikslines įmokas (CK 6.1 straipsnis). Asmuo, teisme ginantis savo teisę išsaugoti turimą asociacijos nario teisinį statusą, tebelaikomas asociacijos nariu, todėl jam išlieka nurodyta prievolė. Kasatoriams 2013 m. sausio 21 d. ir birželio 5 d. priminta, kad jie nėra sumokėję nario mokesčio už 2011 ir 2012 metus bei tikslinės 1000 Lt (289,62 Eur) įmokos, nurodant galimas pasekmes – pašalinimą iš būrelio narių. 2014 m. sausio 5 d. įvykusiame atsakovo valdybos posėdyje dėl narių pareigos nevykdymo kasatoriams nutarta skirti visuomeninę poveikio priemonę – jų narystės sustabdymą. 2014 m. kovo 15 d. vykusiame valdybos posėdyje dalyvavę ieškovai A. I. ir A. K. pareiškė, kad reikalaujamo nario mokesčio nemokės, o posėdyje nedalyvavęs Š. D. laišku buvo įsipareigojęs sumokėti nario mokestį iki visuotinio susirinkimo. Kadangi kasatoriai nuo 2012 m. spalio 22 d. iki pašalinimo momento, t. y. daugiau nei dvejus su puse metų, gaudami rašytinius priminimus, savo pareigų nevykdė, atsakovas, pirmiausia taikęs lengvesnę visuomeninio poveikio priemonę – narystės būrelyje sustabdymą, šiai esant nerezultatyviai, išaiškėjus radikaliai kasatorių pozicijai nevykdyti pareigų, nutarė taikyti sunkiausią sankciją.
    3. Teismas, spręsdamas dėl ieškinio senaties taikymo, ieškovams ginčijant atsakovo valdybos 2014 m. sausio 5 d. nutarimą, kuriuo sustabdyta kasatorių narystė būrelyje, turi nustatyti tinkamą šalių teisių bei teisėtų lūkesčių gynimo pusiausvyrą. Jei asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties terminą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės arba nemano, jog jo teisė pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-856/2000). Kasatoriai nuo 2012 m. spalio 27 d. dienos turi kvalifikuotą atstovę santykiams su atsakovu, turinčią teisę išreikalauti visus duomenis ar dokumentus, reikšti prašymus bei naudotis kitomis teisėmis, siekiant klientams palankiausio rezultato. Ji šiomis teisėmis naudojosi. Taigi, kasatoriai turėjo galimybę gauti jiems reikalingus dokumentus ir laiku bei tinkamai ruoštis savo interesų gynybai. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinio senaties termino pradžią skaičiavo nuo 2015 m. rugpjūčio 29 d., kai ieškovai su asociacijos atsiliepimu gavo visą 2014 m. kovo 29 d. asociacijos narių visuotinio susirinkimo protokolą. Teisės aktuose nenustatyta juridinio asmens pareiga pateikti juridinio asmens dalyviams visą valdymo organo sprendimą. Be to, ieškinio senaties termino pradžia turi būti siejama ne su viso dokumento gavimu, o su sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu – atsakovo valdybos 2014 m. sausio 5 d. nutarimo išrašo, kuriame buvo pakankamai informacijos apie kasatorių interesus galbūt pažeidžiantį sprendimą, gavimu.

9Teisėjų kolegija

konstatuoja:

10IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

11Dėl teisės į teisingą teismą

  1. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą, šios teisės įgyvendinimas yra tinkamas tada, kai laikomasi reikalavimo, kad bylą išnagrinėtų teisėtos sudėties teismas, t. y. kai nepažeisti ne tik CPK 64-66, 71 straipsniuose nustatyti reikalavimai, bet ir reikalavimas, jog byla būtų išnagrinėta teisėjo, turinčio įstatymo nustatyta tvarka suteiktus įgaliojimus.
  2. Tam, kad būtų tinkamai įgyvendinti CPK 2 straipsnyje įtvirtinti civilinio proceso tikslai, procese turi būti užtikrintas teisės į tinkamą teismo procesą principo teisingas įgyvendinimas, t. y. byla turi būti išnagrinėta teisėtos sudėties teismo, kuris būtų sudarytas atsižvelgiant į Konstitucijos ir įstatymų reikalavimus. Teismų praktikoje yra ne kartą pasisakyta, kad jeigu byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, tai yra pagrindas pripažinti, kad teisme iš viso nebuvo tinkamo teismo proceso, todėl neteisėta teismo sudėtis yra absoliutus ir besąlygiškas pagrindas panaikinti teismo sprendimą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 353 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2007; 2010 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-122/2010).
  3. Kasatoriai kelia klausimą dėl teisės į teisingą teismą ir tinkamą procesą įgyvendinimo, kadangi, jų teigimu, jiems nėra žinoma, dėl kokių priežasčių bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėjo mišri teisėjų kolegija, kurios sudėtyje buvo du Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjai. Kasatorių teigimu, jų nurodytos aplinkybės patvirtina, kad bylą išnagrinėjo netinkamos sudėties teismas, o tai galėjo turėti esminę reikšmę priimant neteisingą sprendimą.
  4. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis garantuoja asmens teisę į tai, kad bylą išnagrinėtų „pagal įstatymą“ įsteigtas teismas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra ne kartą nurodęs, kad Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta frazė „pagal įstatymą“ įsteigtas teismas taip pat reiškia, kad šis teismas turi būti „suformuotas pagal įstatymo nustatytas taisykles“ (žr., pvz., 1989 m. gruodžio 6 d. sprendimą byloje Rossi prieš Prancūziją, peticijos Nr. 11879/8500); 2013 m. balandžio 2 d. sprendimą byloje Momčilovič prieš Serbiją , peticijos Nr. 23103/07). Be to, šis sakinys apima ne tik „teismo“ egzistavimo teisinį pagrindą, bet taip pat „teismas“ turi atitikti konkrečias taisykles, kurios reglamentuoja jo veiklą (žr. 2006 m. liepos 20 d. sprendimą byloje Sokurenko ir Strygun prieš Ukrainą, peticijų Nr. 29458/04, 29465/04) ir kolegijos sudarymą kiekvienu atveju (žr. 2000 m. gegužės 4 d. sprendimą byloje Buscarini prieš San Mariną, peticijos Nr. 31657/96).
  5. EŽTT jurisprudencijoje pripažįstama, kas egzistuoja platus spektras faktorių, į kuriuos valstybės institucijos turi atsižvelgti paskirdamos bylą, pavyzdžiui, turimi resursai, teisėjų kvalifikacija, interesų konfliktas, posėdžių vietos prieinamumas šalims ir kt. Būtina įsitikinti, kad bylos paskyrimas ar perskyrimas konkrečiam teisėjui arba teismui buvo suderinami su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi, konkrečiai, objektyvaus nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimais (žr. 2007 m. gegužės 3 d. sprendimą byloje Bochan prieš Ukrainą, peticijos Nr. 7577/02).
  6. Kasatoriai savo poziciją grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartyje, priimtoje byloje Nr. 3K-3-570-701/2015, išdėstytais išaiškinimais. Šioje byloje buvo vertinama situacija, kai susirgusi teisėja pranešėja ji buvo pakeista kita teisėja, ir ši turėjo itin trumpą laiką pasiruošti sudėtingos bylos nagrinėjimui. Kasacinis teismas šioje byloje konstatavo, kad, vertinant susidariusią situaciją iš objektyvaus stebėtojo ar juolab asmens, kurio byla nagrinėjama teisme, pozicijos, visuma šių aplinkybių gali sukelti abejonių dėl teisingumo vykdymo skaidrumo ir objektyvumo, todėl, siekiant jas pašalinti, būtina sudaryti galimybę bylą apeliacine tvarka išnagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytos bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skiriasi iš esmės, todėl remtis nurodytoje byloje išdėstytais išaiškinimais šioje byloje nėra pagrindo.
  7. Nagrinėjamos bylos atveju teisėjų kolegija sudaryta l. e. teismo pirmininko pareigas nutartimi, kolegijos sudarymas įformintas procesiniu dokumentu, apie teismo posėdžio laiką ir bylą nagrinėsiančios kolegijos sudėtį kasatoriams pranešta prieš tris mėnesius. Kasatoriai turėjo teisę pareikšti nušalinimą teisėjų kolegijai arba atskiriems jos nariams, tačiau šia teise nepasinaudojo. Kasaciniame skunde nėra argumentų dėl teisėjų nešališkumo, tačiau abejojama teisėjų kvalifikacija. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad byloje nenustatyti teismo nepriklausomumo ir nešališkumo garantijų pažeidimo faktai, kasatorių teisė į teisingą tinkamą teismo procesą nėra pažeista.

12Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų taikymo

  1. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad kasatoriai praleido ieškinio senaties terminą ginčyti atsakovo 2014 m. kovo 29 d. visuotinio susirinkimo nutarimą patvirtinti ieškovų narystės sustabdymą dėl pareigos mokėti nario ir tikslinę įmokas nevykdymo. Kasatoriai, nesutikdami su tokia teismo išvada, nurodo, kad jie nedalyvavo 2014 m. kovo 29 d. visuotiniame susirinkime, kad į darbotvarkę nebuvo įtraukta klausimų, susijusių su kasatoriais, išskyrus jų pašalinimo klausimą, atsakovas neinformavo kasatorių apie nutarimus dėl narystės būrelyje sustabdymo patvirtinimo visuotiniame susirinkime.
  2. Kasacinio teismo praktika dėl ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiškinimo yra pakankamai gausi ir nuosekliai išplėtota. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, pagal kurią teisės į ieškinį atsiradimo momentas nustatomas taikant tiek subjektyvųjį kriterijų – subjektinės teisės turėtojo suvokimą, kad jo teisė pažeista, tiek objektyvųjį kriterijų – turėjimą sužinoti apie savo teisės pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2010).
  3. Teismas, siekdamas tinkamai nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, visų pirma turi nustatyti teisės pažeidimo momentą, kuris yra pradinis etapas, nustatant konkrečią ieškinio senaties eigos pradžios datą pagal subjektyvųjį momentą. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo. Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008).
  4. Tiek ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymas, tiek aplinkybės, dėl kurių gali būti atnaujintas praleistas ieškinio senaties terminas (jei toks prašymas pareiškiamas), yra fakto klausimai, kurių įstatymas nepriskiria prie kasacinio nagrinėjimo dalyko (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-665-969/2015). Kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu ir yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis), todėl šioje nutartyje pasisako tik dėl ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų taikymo byloje nustatytų aplinkybių kontekste.
  5. Reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais (CK 2.82 straipsnio 4 dalis) yra taikomas sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 4 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad laikytina, jog juridinio asmens dalyvis žinojo apie susirinkimo sprendimus, jeigu apie susirinkimo sušaukimą jis buvo tinkamai informuotas ir jam sudarytos sąlygos iki susirinkimo susipažinti su siūlomu priimti sprendimu steigimo dokumentuose nustatyta tvarka; ieškovams apie 2014 m. kovo 29 d. susirinkimą buvo žinoma, jie nepateikė argumentų, kad atsakovas pareigą pranešti apie susirinkimą įvykdė netinkamai, ir dėl to sprendė, jog ieškovai praleido ieškinio senaties terminą.
  6. Nagrinėjamoje byloje yra nustatytos šios teisiškai reikšmingos aplinkybės, kuriomis kasacinis teismas vadovaujasi: 2014 m. balandžio 4 d. ieškovams buvo išsiųsti 2014 m. kovo 29 d. susirinkimo protokolo išrašai, susiję tik su ketvirtuoju darbotvarkės klausimu dėl visuotinio ataskaitinio būrelio narių susirinkimo nutarimo pašalinti ieškovus iš būrelio narių; byloje nėra įrodymų, kad po 2014 m. kovo 29 d. visuotinio susirinkimo ieškovams būtų buvęs pateiktas visas susirinkimo protokolas; prieš susirinkimą ieškovai buvo informuoti apie būsimą 2014 m. kovo 29 d. susirinkimo darbotvarkę, kur trečiuoju darbotvarkės klausimu buvo nurodyta: „Valdybos nutarimų tvirtinimas“; kokie valdybos nutarimai bus tvirtinami ir koks tų nutarimų turinys, ieškovai nebuvo informuoti ir nežinojo. Į civilinę bylą visas 2014 m. kovo 29 d. Kelmės rajono Raudgirio medžiotojų būrelio visuotinio ataskaitinio būrelio narių susirinkimo protokolas buvo pateiktas kartu su atsiliepimu į ieškinį 2014 m. rugpjūčio 29 d.
  7. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybės, jog susirinkimo darbotvarkėje nebuvo aiškiai įvardyti visi numatyti spręsti klausimai, bet apibendrintai nurodyta, kad bus sprendžiama dėl valdybos nutarimų tvirtinimo, o susirinkimui priėmus tiesiogiai su ieškovais susijusį nutarimą apriboti jų narystę, ieškovams nusiųstas susirinkimo protokolo išrašas, kuriame šio nutarimo nėra, leidžia daryti išvadą, kad kasatoriams nebuvo tinkamai pranešta nei apie jų narystės sustabdymo klausimo būsimą svarstymą susirinkime, nei apie šiuo klausimu priimtą nutarimą. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl tokio klaidinančio informacijos pateikimo būdo ieškovai apie nurodytą nutarimą sužinojo tik 2014 m. rugpjūčio 29 d. atsakovui kartu atsiliepimu į ieškinį pateikus visą susirinkimo 2014 m. kovo 29 d. protokolą, todėl ieškinio senaties terminas ginčyti nutarimą skaičiuotinas nuo 2014 m. rugpjūčio 29 d., yra teisinga ir atitinka pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką.
  8. Kasacinio teismo praktikoje akcentuota, kad teisė laisvai vienytis į asociacijas yra konstitucinė ir konvencinė žmogaus teisė, todėl klausimas dėl nario pašalinimo iš asociacijos svarbus ir turi individualią (asmeniui, kurio pašalinimo iš asociacijos narių klausimas nagrinėjamas) ir kolektyvią (visiems asociacijos nariams) reikšmę. Asociacijoje, sprendžiant klausimus dėl narių pašalinimo, turi būti sudaromos tinkamiausios ir priimtiniausios sąlygos (prielaidos) visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti tokio svarbaus klausimo nagrinėjimui: pavyzdžiui, turi būti iš anksto ir aiškiai suformuluojami pašalinimo pagrindai, sudaromos sąlygos (galimybės) surinkti ir pateikti visą šiam klausimui išspręsti reikšmingą informaciją, susiformuoti narių nuomonei, pasisakyti visiems suinteresuotiems asmenims, pateikti atsikirtimus ir pan.; tokiais atvejais turi būti užtikrinama, kad šie reikšmingi klausimai nebūtų nagrinėjami, sprendžiami ir (arba) dėl jų balsuojama iš esmės nepasirengus. Šios garantijos gali būti nustatomos asociacijos įstatuose, tačiau ir tuo atveju, kai įstatuose jų nenustatyta, aptariamos garantijos turi būti, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, įgyvendinamos asociacijos atitinkamų organų konkrečiais veiksmais, pavyzdžiui, iš anksto, per protingą iki visuotinio narių susirinkimo terminą iškeliant klausimą dėl nario pašalinimo, jį iš anksto įtraukiant į susirinkimo darbotvarkę, suteikiant protingą terminą nariui, kurio pašalinimo klausimą numatyta nagrinėti, bei kitiems nariams pasirengti šio klausimo nagrinėjimui ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009).
  9. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pranešime apie šaukiamą asociacijos narių susirinkimą nurodytos darbotvarkės projektas turi būti konkretus, o ne bendro pobūdžio, kadangi informavimo apie šaukiamą susirinkimą tikslas – pranešti asociacijos nariams, kokius klausimus susirinkimas svarstys, kad nariai galėtų juos išanalizuoti ir atsakingai pasiruošti įgyvendinti teisę balsuoti, nes priimti nutarimai gali turėti tiesioginę įtaką tiek visų asociacijos narių, tiek konkretaus nario teisėms ir pareigoms.
  10. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ieškovai, žinodami apie vyksiantį susirinkimą, turėjo pareigą patys domėtis susirinkimo metu priimtais nutarimais ir pasinaudoti savo teisių gynyba įstatymo nustatytais terminais, neatitinka kasacinio teismo suformuotos praktikos, aiškinančios ieškinio senaties termino pradžios subjektyviojo momento nustatymo taisykles. Nagrinėjamos bylos atveju, kai ieškovams nebuvo suteikta aiški ir konkreti informacija apie šaukiamo susirinkimo darbotvarkę bei jame priimtus nutarimus, nebūtų pagrįsta pripažinti, kad kasatoriai nebuvo apdairūs ir rūpestingi savo teisių atžvilgiu.

13Dėl asociacijos nario pašalinimo iš asociacijos teisėtumo ir pagrįstumo

  1. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad kai pašalintas asociacijos narys teisme ginčija savo pašalinimo iš asociacijos teisėtumą ir pagrįstumą, bylos teisminio nagrinėjimo ribos nustatomos pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles, t. y. atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. Bylą nagrinėjantis teismas, esant procesiniam pagrindui, tikrina tiek materialiuosius nario pašalinimo iš asociacijos pagrindus, tiek ir procedūrinius pašalinimo aspektus, nes galiojančiuose teisės norminiuose aktuose neįtvirtinta jokių išimčių ar ypatumų, kurie paneigtų ar pakeistų pirmiau nurodytas CPK bendro pobūdžio nuostatas dėl bylos nagrinėjimo ribų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009).
  2. EŽTT, savo jurisprudencijoje pasisakydamas dėl Konvencijos 11 straipsnio, reglamentuojančio asmens teisę jungtis į asociacijas kartu su kitais, yra pažymėjęs, kad šis straipsnis negali būti aiškinamas kaip uždedantis asociacijoms ar organizacijoms pareigą priimti į savo gretas bet kurį asmenį, kuris to pageidauja. Ten, kur asociacijos yra suformuotos iš žmonių, kurie, palaikydami konkrečias vertybes ar idealus, ketina siekti bendrų tikslų, neturėjimas jokios galimybės kontroliuoti asociacijų narystės klausimų prieštarautų šios laisvės efektyvumui (2007 m. vasario 27 d. sprendimas byloje Associated Society of Locomotive Enginers & Fireman (ASLEF) prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 11002/05). Susidūrus dviem konkuruojantiems – asociacijos ir jos nario –interesams, kiekvienu atveju nustatytina teisinga ir tinkama pusiausvyra.
  3. Kai pašalintas asociacijos narys teisme ginčija savo pašalinimo iš asociacijos teisėtumą ir pagrįstumą bei šiuo aspektu susiduria konkuruojantys asociacijos ir pašalinto jos nario interesai, bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl ieškinio tenkinimo, turi, be kita ko, atsižvelgti į būtinumą kiekvienu atveju nustatyti teisingą ir tinkamą interesų pusiausvyrą, asmeniui, jį pašalinus iš narių, sukeliamus nepatogumus bei jų ir paties pašalinimo iš narių, kaip pritaikytos sankcijos, proporcingumą to asmens padarytam pažeidimui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009).
  4. Kasacinėje byloje, kurioje taip pat buvo sprendžiamas ginčas dėl pašalinimo iš medžiotojų būrelio, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad, vertinant pašalinimo teisėtumą, svarbu ištirti, ar asociacija, priimdama konkrečius sprendimus, yra nuosekli (ar visada vienodai vertina tapačius pažeidimus), laiką, praėjusį nuo pažeidimo padarymo iki sprendimo dėl pašalinimo (ar seniai padarytas pažeidimas, pasikeitus aplinkybėms, nepanaudotas kaip pagrindas atsikratyti nario), ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad pašalinimas iš asociacijos yra sunkiausia sankcija jos nariui, teismas turi įvertinti ir tai, ar asociacija galėjo taikyti alternatyvias, ne tokias griežtas sankcijas (pvz., laikiną nušalinimą nuo medžioklės), ar šia teise asociacija pasinaudojo, jei nepasinaudojo, – kodėl (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2014).
  5. Asociacijų įstatyme tiesiogiai nereglamentuojama asociacijos narių pašalinimo iš asociacijos tvarka ir sąlygos. Pagal Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 7 punktą šios teisinės formos juridiniai asmenys įpareigojami tai nustatyti įstatuose. Atsakovo įstatų 4.7 punkte nustatyta, kad būrelio nariai gali būti pašalinami valdybos siūlymu visuotiniame narių susirinkime, jei būrelio narys nevykdo įstatų. Įstatų 4.12.3 punkte nurodyta, kad būrelio narys gali būti pašalintas iš būrelio, jei jis per vieną mėnesį, praėjus nustatytam terminui, nesumoka nario mokesčio ar kitų mokesčių ar tikslinių įmokų.
  6. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kasatoriai buvo pašalinti iš atsakovo narių už tai, kad jie po įspėjimų nesumokėjo būrelio nario mokesčio ir tikslinės įmokos; atsakovo vertinimu, ieškovai nebuvo sumokėję po 425 Lt (123,08 Eur) nario mokesčio už 2011 ir 2012 metus ir po 150 Lt (43,44 Eur) už 2013 m. I pusmetį; pagal Vidaus tvarkos taisykles iki 2014 m. sausio 1 d. ieškovai buvo nesumokėję atsakovui kiekvienas po 300 Lt (86,88 Eur) nario mokesčio už 2013 metus; ieškovų pašalinimo iš atsakovo narių dieną 2014 m. kovo 29 d. nebuvo pasibaigęs terminas ieškovams sumokėti nario mokesčius už 2014 metų I pusmetį; kai buvo priimtas visuotinio susirinkimo nutarimas ieškovus pašalinti iš atsakovo narių, pats atsakovas dar buvo likęs skolingas kiekvienam ieškovui po 711 Lt (205,92 Eur) ir po 48,75 Lt (14,12 Eur).
  7. Taigi, byloje nustatyta, kad ieškovų pašalinimo iš atsakovo narių dieną pats atsakovas buvo daugiau skolingas ieškovams, nei ieškovai skolingi atsakovui nario mokesčio; atsakovas nesiėmė priemonių geranoriškai išspręsti kilusio ginčo dėl tarpusavio skolos įskaitymų, o ieškovus pašalino iš savo narių; tarp ieškovų ir atsakovo visą laiką buvo ginčas dėl nario mokesčio mokėjimo už laiką, kai ieškovai buvo pašalinti iš atsakovo narių, dėl tikslinių įmokų mokėjimo.
  8. Kasacinis teismas byloje, kurioje buvo kilęs ginčas dėl profesinės sąjungos narių mokesčio, yra pažymėjęs, kad, sustabdęs nario mokesčių mokėjimą, profesinės sąjungos narys nesinaudojo narystės teikiamomis galimybėmis, todėl reikalavimas sumokėti narystės mokesčius už laikotarpį nuo veiklos sustabdymo iki jos nutraukimo (pašalinimo) nepagrįstas profesinės sąjungos veiklos atstovaujant nariams sąnaudomis ar darbu siekiant materialaus ar intelektinio rezultato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-201/2011).
  9. Teisėjų kolegija pažymi, kad narystė asociacijoje, kaip ir profsąjungoje, atsiranda savanoriškumo pagrindu, todėl principinės nuostatos, išdėstytos nurodytoje byloje, pagal analogiją galėtų būti taikomos ir nagrinėjamoje byloje. Nario mokesčio bei tikslinių įmokų nesumokėjimo už laikotarpį faktas, kai ieškovai buvo pašalinti iš atsakovo narių ir ginčas jų naudai palankia linkme buvo išspręstas teismo sprendimu, pats savaime neturėtų būti pagrindas ieškovus pašalinti iš asociacijos narių.
  10. Teisėjų kolegija konkrečių nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste konstatuoja, kad šiuo atveju, kai tarp ieškovų ir atsakovo visą laiką buvo ginčas dėl nario mokesčio mokėjimo už laikotarpį, kurį ieškovai buvo pašalinti iš atsakovo narių, taip pat dėl tikslinių įmokų mokėjimo, tačiau asociacijos valdymo organai nesiėmė spręsti šio ginčo, netaikė švelnesnių poveikio priemonių, pašalinimas iš asociacijos narių neatitinka pašalinimo iš asociacijos narių kaip kraštutinės priemonės taikymo tikslų.
  11. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais atsakovas negali reikalauti, kad ieškovai, kurių teises atsakovas pažeidė ir tai pripažino teismas, sumokėtų tikslines įmokas, kurių dalis skirta atsiskaityti su jais pačiais. Ginčo tikslinių įmokų klausimu suformuluota atsakovo nuostata, kad asociacijos narys privalo laikytis įstatų ir vidaus tvarkos taisyklių bei laiku mokėti nario mokestį ir tikslines įmokas, naudojamas asociacijos įsipareigojimams vykdyti, yra teisinga tik asociacijos narių, išskyrus ieškovus, atžvilgiu. Atsakovas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovai atlygintų teismo jiems patiems iš atsakovo priteistas bylinėjimosi išlaidas, patirtas dėl jo neteisėtų veiksmų.
  12. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino aptartas narystę asociacijoje reglamentuojančias teisės normas bei jas aiškinant suformuotą teismų praktiką, todėl padarė nepagrįstas išvadas ir priėmė sprendimą, neatitinkantį konkrečios situacijos.
  13. Pirmosios instancijos teismo sprendime padarytos išvados, kurių pagrindu iš dalies ieškinys tenkintas, atitinka aptartą teismų praktiką, yra pagrįstos, todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

14Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Ieškovai A. K. ir Š. D. prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų, patirtų rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, atlyginimą ir pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad A. K. už advokato pagalbą sumokėjo 363 Eur. Tenkinat kasacinį skundą ir naikinant apeliacinės instancijos teismo nutartį, šis prašymas tenkintinas (CPK 93 straipsnis).
  2. Kasaciniame teisme patirta 12,03 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tenkinant kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

15Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

16Šiaulių apygardos teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartį panaikinti.

17Palikti galioti Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. sprendimą.

18Priteisti A. K. iš asociacijos Kelmės rajono Raudgirio medžiotojų būrelio 363 (tris šimtus šešiasdešimt tris) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

19Priteisti valstybei iš asociacijos Kelmės rajono Raudgirio medžiotojų būrelio 12,03 Eur (dvylika Eur 3 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Priteista suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, įstaigos kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660.

20Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai