Byla 2A-631-280/2019
Dėl testamento pripažinimo negaliojančiu

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimutės Sankauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Danguolės Smetonienės, Birutės Valiulienės,

2viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. D. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2019 m. birželio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-78-266/2019 pagal ieškovės L. D. ieškinį atsakovei L. L., trečiajam asmeniui Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro notarei V. J. M. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu,

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.Ginčo esmė

51.

6Ieškovė L. D. ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu 2013 m. birželio 27 d., Klaipėdos miesto 7 –ajame notarų biure J. V. pasirašytą testamentą.

72.

8Ieškinyje nurodyta, jog ( - ) mirė ieškovės motina J. V.. Po jos mirties ieškovė, būdama teisėta motinos turto įpėdine, kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir sužinojo, jog mirusios motinos turtą pagal jos 2013-06-27 išduotą testamentą, paveldėjo anūkė - atsakovė L. L., ieškovės brolio ir mirusiosios sūnaus Z. V. dukra. Atsakovei 2018-02-06 buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, kurio pagrindu paveldėtas turtas: 5/8 dalys pastato-gyvenamojo namo, pastato-garažo, pastato-tvarto, kitų inžinerinių statinių, žemės sklypo, adresu ( - ), 2587/25500 dalys žemės sklypo ( - ), 94/753 dalys žemės sklypo ( - ).

93.

10Paveldint turtą atsakovę atstovavo ieškovės brolis Z. V., kuris, jos nuomone, elgėsi nesąžiningai. Ieškovei po tėvo mirties ( - ) pagal 2013-06-20 išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą priklauso 3/16 dalys namų valdos, esančios adresu ( - ), bet ji viena valdė, išlaikė namų antrąjį aukštą, kuris jai mamos buvo pažadėtas. Po savaitės nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ieškovės mama, gyvenusi pirmame aukšte su atsakovės tėvais, buvo nuvežta pas notarą, kur surašytas ginčijamas testamentas. Ieškovės mama prieš ginčijamo testamento surašymą sirgo ( - ) liga, ją kamavo širdies liga, ji fiziologiškai negalėjo atlikti savarankiškų veiksmų, reikalaujančių valios išraiškos, dėl nestabilios būklės ji galėjo nesusipažinti su testamento tekstu ir suprasti jį, galėjo manyti, kad atliekami veiksmai susiję su mirusio vyru palikimo priėmimu. Pripažintina, kad dėl savo fizinės negalios J. V. pasirašė savo veiksmų reikšmės negalinčio suprasti asmens būsenoje (Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.89 straipnsio 1 dalis), esant realiai galimybei suklysti, kai suklystama dėl sandorio esmės (CK 1.90 straipsnis), įžvelgiant atsakovės įgaliotinio apgaulę, ginčijamo dokumento nuslėpimą, akivaizdžiai veikiant ieškovės nenaudai (CK 1.91 straipsnio 5 dalis).

11II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

124.

13Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2019 m. birželio 13 d. sprendimu ieškinys atmestas. Teismas iš ieškovės priteisė atsakovei 800 Eur bylinėjimosi išlaidų 59,29 Eur pašto išlaidų valstybei.

145.

15Teismas nustatė, kad ieškovė yra mirusiosios J. V. dukra, o atsakovė - mirusiosios anūkė, J. V. sūnaus Z. V. dukra. Ieškovė, ieškovės brolis Z. V. su šeima ir jų tėvai gyveno name ( - ). ( - ), mirus vyrui Z. V., jo turtą paveldėjo žmona J. V. ir jų vaikai: ieškovė ir brolis Z. V. (t. 1, b.l. 17-20). Ieškovė gyveno antrame namo aukšte, o jos brolis Z. V. su šeima ir motina J. V. gyveno namo pirmame aukšte. ( - )., J. V. mirė (t. 1, b.l. 5). Po jos mirties turtą paveldėjo atsakovė pagal J. V. surašytą 2013 m. birželio 27 d. testamentą (t. 1, b. l. 6-8,914, 15). Ieškovė, būdama teisėta motinos turto įpėdinė pagal įstatymą, kreipėsi į notarą dėl turto paveldėjimo ir tuomet sužinojo, jog motinos turtą po mirties paveldėjo atsakovė pagal testamentą.

166.

17Teismas, pasisakydamas dėl ieškovės prašymo pripažinti testamentą negaliojančiu tuo pagrindu, kad testamento sudarytoja J. V. testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti (CK 1.89 straipsnis), vertino ieškovės paaiškinimus, kad motina sirgo, gydėsi nuo 2001 metų, vartojo vaistus ir dėl savo sveikatos būklės nesuprato savo veiksmų reikšmės, testamento sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar (ir) jų valdyti.

187.

19Siekiu nustatyti testatorės sugebėjimą suprasti ir valdyti savo veiksmus ginčijamo testamento sudarymo metu teismas ieškovės prašymu paskyrė pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 85TPK-180/2018, atsakydamas į užduotus klausimus, ekspertas nurodė, kad apibendrinus visą medžiagą tikėtina, jog J. V. sirgo organiniu emocinio labilumo sutrikimu FO6.6, tačiau šis sutrikimas netrukdė jai suvokti savo veiksmų esmės ir juos valdyti, todėl 2013m. birželio 27d., t. y., testamento sudarymo metu, J. V. galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, galėjo išreikšti savo tikrąją valią surašant testamentą ir kad ji nebuvo tokios būsenos, kad negalėtų suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti.

208.

21Teismas sprendė, kad eksperto išvada yra pagrįsta ir aiški, ekspertizės duomenis patvirtina kiti byloje esantys įrodymai: notarės, atsakovės atsiliepimuose nurodytos aplinkybės, liudytojų - sūnaus Z. V., kaimynės M. K. ir giminaičio K. B. parodymai. Pažymėjo, kad ieškovė ir jos atstovas neginčijo ekspertizės išvadų, neteikė dėl jos jokių prašymų.

229.

232019 m. balandžio 26 d. rašysenos ekspertizė išvadose konstatavo, jog 2013m. birželio 27d., testamente, patvirtintame notarų biure, eilutėje „Testatoriaus parašas“ , rankraštinį įrašą „J. V.“ parašė ir pasirašė J. V.. Teismas sprendė, kad ekspertizės išvados dar kartą patvirtino, jog J. V. testamento sudarymo metu suvokė savo veiksmų esmę, juos suprato, aiškiai išsakė savo valią ir dokumentą pati pasirašė. Konstatavo, jog J. V. 2013m. birželio 27d., notarių biure sudarydama testamentą ir jį pasirašydama suprato savo veiksmų esmę, galėjo juos valdyti ir galėjo išreikšti savo tikrąją valią.

2410.

25Ieškovei ginčijant testamentą tuo pagrindu, kad jis sudarytas iš esmės suklydus ar apgaulės būdu, teismas vadovavosi CK 1.90 straipsnio nuostatomis, pažymėjo, kad teismo išvada, jog testatorius iš esmės suklydo, sudarydamas ginčijamą testamentą, gali būti padaryta išskirtinai tik tuo atveju, jei gaunami patikimi duomenys apie esminį suklydimą, pateikiami nenuginčijami šio fakto įrodymai. Vertino ieškovės paaiškinimus, kad J. V. prieš testamento surašymą sirgo išemine galvos smegenų liga, ją kamavo širdies ligos, todėl po vyro mirties fiziologiškai bei be kitų asmenų pagalbos ji negalėjo atlikti savarankiškus veiksmus reikalaujančius valios išraiškos; dėl nestabilios psichikos ji galėjo nesusipažinti su ginčijamo testamento tekstu, ir suprasti jį; tuo metu buvo tvarkomi paveldėjimo dokumentai po vyro mirties, nes J. V. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas išduotas 2013m. birželio 20 d., (t.1, b.l. 17-20), o testamentas notarų biure sudarytas ir pasirašytas po savaitės, t.y., 2013m. birželio 27d..

2611.

27Ieškovė nurodė, kad visą laiką J. V. teigė, jog turtą paliks ieškovei ir sūnui Z. V., o testamentu turtą paliko anūkei, nors neaišku kodėl. Teismas pažymėjo, kad daugiau argumentų, jog testamentas buvo sudarytas suklydimo įtakoje, ieškovė, jos atstovas neteikė. Teismas konstatavo, jog byloje nėra surinkta duomenų apie esminį suklydimą. Teismas nustatė, kad po ieškovės tėvo mirties, ieškovės ir jos mamos santykiai buvo blogi, mama su sūnaus šeima gyveno namo pirmame aukšte, liudytoja M. K. nurodė, kad jai J. V. dažnai guosdavosi dėl dukters elgesio, nes ieškovė mamą įžeidinėjo, ja nesirūpino, sakydavo, jog L. turi antrą aukštą ir dar nori daugiau. Liudytojas K. B. papildė, jog J. V. yra sakiusi, jog turtą paliks anūkei L. Teismas sprendė, kad tai patvirtina, jog J. V. iš anksto buvo nusprendusi turtą palikti anūkei ir savo valią aiškiai išdėstė testamente, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog ji nesuprato testamento turinio. Testamentas buvo pasirašytas pačios J. V. notarų biure ir notarės patvirtintas, notarė nurodė, jog jai nekilo abejonių dėl J. V. gebėjimo suvokti atliekamų veiksmų esmę, ji pati suformulavo savo valią testamentu palikti turtą anūkei.

2812.

29Teismas pažymėjo, kad paveldėjimo procedūra po vyro mirties jau buvo pabaigta, dėl to nepagrįsti ieškovės teiginiai, jog J. V., pasirašydama testamentą, galėjo suklysti, manydama, jog dar tęsiasi paveldėjimo procedūra po jos vyro mirties.

3013.

31Teismas nesutiko, kad testamentą J. V. surašė dėl apgaulės. Vertino ieškovės ir jos atstovo teiginius, jog ieškovės brolis, būdamas suinteresuotas, kad turtas liktų jo dukrai, nutylėjo, jog J. V. testamentu turtą paliko anūkei, o ne jiems, kad jis turėjo seserį dėl sudaryto testamento įspėti. Ieškovė teigė, kad J. V. neturėjo turto palikti anūkei, nes ji negyvena su tėvais, J. V. neprižiūrėjo, todėl nesąžininga, jog J. V. turtas atiteko anūkei. Šiuos teismas teiginius laikė nepagrįstais, sprendė, jog nėra jokio pagrindo netikėti notarės, vykdžiusios savo pareigas, atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis, o testatorės valia buvo būtent tokia, kokia išreikšta testamente. Sprendė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog testatorė suprato savo veiksmų reikšmę, pati sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė, nėra duomenų, kad testamentas būtų sudarytas suklydimo ar apgaulės įtakoje.

32III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai

3314.

34Apeliaciniu skundu ieškovė L. D. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2019 m. birželio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

3515.

36Nurodo, kad teismas netinkamai aiškino materialinės teisės normas reglamentuojančias testamento nuginčijimo pagrindus, nesilaikė kasacinio teismo formuojamos praktikos, neišsprendė visų procesinių klausimų, susijusių su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (ekspertizės nepanaudotų išlaidų grąžinimo). Nurodo, kad teismo išvada, jog testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta, tik tuo atveju, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės dėl išreikštos palikėjo valios atitikimo jo tikrajai valiai.

3716.

38Teisme išsiaiškintos faktinės aplinkybės: 1) ieškovė name, esančiame ( - ) gyvena nuo pat gimimo, jai tapus pilnamete tėvai paskyrė viso antrojo aukšto gyvenamąsias patalpas, o ieškovės brolio (atsakovės tėvo) šeimai buvo leista naudotis namo pirmuoju aukštu, 2) ieškovė, jos brolis ir mama (visi kartu) paveldėjo tėvo palikimą (2013-06-20 toje pačioje notarų kontoroje buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, 3) testamentas buvo surašytas tik praėjus savaitei po palikimo priėmimo (galimai testatorei suprantant, kad tai mirusiojo vyro palikimo priėmimo procedūra), 4) ieškovė buvo nušalinta nuo testatorės laidojimo ir jos palikimo priėmimo reikalų, 5) atsakovė gyvena Anykščiuose ir palikimo priėmimo procedūroje dalyvavo jos įgaliotinis (tėvas), 6) atsakovės vardu priimtu turtu atsakovė nesinaudoja; 7) testamento surašymo dieną ir jo tvirtinimo metu notarų kontoroje dalyvavo tik atsakovės tėvas, atvežęs mamą J. V. į Klaipėdos miesto 7-ąjį notarų biurą, 8) ieškovės darbu ir lėšomis namas buvo remontuojamas ir atnaujinamas, 9) testamentinės įpėdinės anketinius duomenis testamente nurodė atsakovės tėvas; 10) testatorei būnant gyvai, ketinimų keisti naudojimosi namu tvarkos nebuvo.

3917.

40Šie duomenys rodo, kad ieškovė nuo mamos palikimo priėmimo nušalinta sąmoningai, patvirtina atsakovės tėvo klastą ir nesąžiningumą. LAT yra pabrėžęs, jog kai tos pačios šalys (šioje situacijoje atsakovė ir jos tėvas) vienu metu per trumpą laiko tarpą sudaro kelis sandorius (šioje situacijoje sąmoningus veiksmus), susijusius su tuo pačiu sutarčių (nagrinėjamoje situacijoje su testamento) dalyku, jie aiškintini ne izoliuotai, o kartu, nes tik taip gali būti atskleista tikroji šalių (šioje situacijoje testatorės) valia, išreikšta susitarimų (nurodytų faktinių duomenų) visetu. Atsakovės tėvo aktyvūs veiksmai ir intrigos, nuslėpiant objektyviai aptartus faktinius duomenis dėl palikimo, ieškovei sukėlė nepageidaujamas pasekmes - būsto atėmimą iš teisėtos jo valdytojos.

4118.

42Nurodo, kad testatorė, būdama gyva, prieš ginčijamo testamento surašymą sirgo ( - ) liga, ją kamavo širdies liga, todėl po vyro mirties fiziologiškai, be kitų asmenų pagalbos ji negalėjo atlikti savarankiškus veiksmus, reikalaujančius valios išraiškos. Dėl nestabilios būklės ji galėjo nesusipažinti su ginčijamo testamento tekstu ir suprasti jį, galvoti, kad atliekami tęstiniai notariniai veiksmai yra susiję su vyro palikimo priėmimu, nes testamentas buvo surašytas praėjus tik savaitei po Z. V. palikimo priėmimo. Sprendžiant klausimą, ar J. V. testamento surašymo metu adekvačiai vykstančio proceso metu galėjo suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, būtina atisžvelgti į paminėtus faktus, patvirtinančius nuginčijamo testamento ydingumą. Eksperto išvada teismui neprivaloma, vertintina pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu.

4319.

44Teismas ekspertizės akto ir išvados analizės neatliko, ekspertės neapklausė, nors nustatyta, kad testamento sudarymo metu J. V. sirgo ( - ), ir kad tiriamajai po insulto buvo ( - ), galėjusi apriboti jos veiksnumą. Tikėtina ekspertės išvada tinkamai nebuvo įvertinta, kai ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles.

4520.

46Nurodo, kad testamento surašymo metu J. V. buvo beveik ( - ) metų amžiaus, todėl savarankiškai nuvykti pas notarą negalėjo. Todėl pripažintina, kad dėl savo fizinės negalios J. V. testamentą pasirašė savo veiksmų reikšmės negalinčio suprasti asmens būsenoje (CK 1.89 str. l d)., esant realiai galimybei suklysti, kai suklystama dėl paties sandorio (šiuo atveju vienašalio) esmės (CK 1.90 str.) bei įžvelgiant testamentinės įpėdinės įgaliotinio Z. V. apgaulę, ginčijamo dokumento turinio nuslėpimą, akivaizdžiai veikiant ieškovės nenaudai (CK 1.91 str. 5 d.), siekiant tariamai teisėtomis priemonėmis įstatyminę pirmosios eilės įpėdinę atriboti nuo teisės paveldėti. CK 1.90 straipsnyje įtvirtintas esminis suklydimas kaip sandorio negaliojimo pagrindas. Testatorė realiai palikimo dalis jau buvo paskirsčiusi pagal naudojimosi namu tvarką. Keisti ją notaro tvirtintu dokumentu reikalingumo nebuvo, atitinkamai, darytina išvada, kad dėl paties sandorio (testamento turinio) esmės buvo akivaizdžiai suklysta.

4721.

48Atsakovė L. L. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad liudytojai nurodė aplinkybes, kurios galimai turėjo įtakos senelės sprendimui turtą testamentu palikti atsakovei. Testatorė norėjo turtą palikti sūnui Z. V., tačiau šiam nenorint, senelė testamentą surašė atsakovės naudai. Šis jos sprendimas buvo labai aiškus ir suprantamas šeimos nariams, taip pat ir pačiai ieškovei, kaimynams.

4922.

50Ieškovė netinkamai elgėsi atsakovės tėvų bei senelės atžvilgiu, jie buvo įžeidinėjami, koliojami, taip pat ir prie svetimų žmonių, ieškovė tyčiojosi iš savo mamos. Po senelio mirties savo motina ieškovė ne tik nesirūpino, bet ir retai ateidavo aplankyti ar pasidomėti jos sveikata, senele iki mirties rūpinosi atsakovės tėvai. Ieškovė sakydavo, kad namą statė tėvas, o motina niekuo neprisidėjo, todėl visas namas turėtų priklausyti tik jai vienai.

5123.

52Senelė visą gyvenimą mokėjo už ieškovę komunalinius mokesčius, duodavo jai pinigų, todėl nesutinka, kad ieškovės darbu ir lėšomis namas buvo remontuojamas ir atnaujintas. Netinkamą ieškovės elgesį senelės atžvilgiu byloje patvirtino liudytojai Z. V., kaimynė M. R., jie ir liudytojas K. B. teisme patvirtino, kad senelė iki pat mirties buvo labai šviesaus proto, pakankamai guvi, viena išeidavo į kiemą, kalbėdavo įvairiomis temomis, turėjo savo nuomonę, beveik iki pat savo mirties domėjosi aktualijomis, skaitė laikraščius, žiūrėjo publicistines laidas, diskutuodavo politikos ar aktualiomis temomis. Beveik iki paskutinės dienos senelė valdė savo pinigus, puikiai orientavosi aplinkoje, pati pasiimdavo pensiją.

5324.

54Dėl fizinių negalavimų tik paskutinį pusmetį negalėjo sau ruošti maisto. Silpti senelė pradėjo tik likus maždaug savaitei iki jos mirties. Ieškovė nors buvo informuota, kad senelė silpsta, tačiau neatėjo nei jos aplankyti, nei su ja atsisveikinti prieš mirtį. Po senelės mirties ieškovė bandė drausti senelę laidoti prie sutuoktinio. Nuvykus tvarkyti senelių kapų, buvo rastas ieškovės išniekintas kapas.

5525.

56Aplinkybė, kad atsakovė gyvena Anykščiuose ir kad ją palikimo priėmimo klausimais atstovavo pagal įgaliojimą tėvas, nedaro nei testamento, nei paveldėjimo teisės liudijimo negaliojančiu. Atsakovės santykiai su senele visada buvo labai artimi ir šilti.

5726.

58Teismas detaliai išanalizavo visą byloje esančią medžiagą ir atmesdamas ieškovės ieškinį motyvuotai tai pagrindė. Teismas tinkamai vertino ekspertizės išvadas, siedamas jas su liudytojų parodymais, notarės paaiškinimais.

5927.

60Ieškovė neginčijo ekspertizės išvadų, neprašė apklausti ekspertės, reiškė prašymą dėl rašysenos ekspertizės, kurios metu taip pat nustatyta, kad testatorė pasirašė testamentą. Notarei nekilo abejonių dėl testatorės gebėjimo suvokti atliekamų veiksmų esmę, senelė pati patvirtino savo asmenybę, suformavo savo valia palikimą testamentu palikti atsakovei - savo vaikaitei. Aplinkybė, kad testatorė testamento sudarymo metu turėjo sveikatos sutrikimų neleidžia daryti išvados, kad ji negalėjo turėti savo pagrįstos nuomonės dėl turto. Ginčo testamento sudarymo, tvirtinimo aplinkybės, ginčo laikotarpiu su testatore bendravusių, ryšius palaikiusių liudytojų parodymai, testamentą tvirtinusios notarės paaiškinimai, medicininiai dokumentai patvirtina, kad atsakovės senelė turėjo sveikatos problemų, tačiau ekspertizės išvada ir liudytojų parodymai nepatvirtina, kad dėl savo sveikatos problemų ji negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.

6128.

62Teiginį, kad testatorė buvo apgauta paneigė liudytojų parodymai. Pačios ieškovės netinkamas elgesys sąlygojo tai, kad testatorė nusprendė turtą palikti atsakovės tėvui, kuris nuoširdžiai rūpinosi savo motina, o jam atsisakius - atsakovei, jos vienintelei vaikaitei. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių apgaulės faktą sudarant ginčijamą testamentą, t.y., kad atsakovė ar jos tėvas būtų atlikę kokius nors tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešę tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėję svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdami suklaidinti J. V.), dėl kurių ji būtų sudariusi testamentą.

63IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6429.

65Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

6630.

67Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės ieškinį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu motyvuodamas tuo, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyti CK 1.89, 1.90 ir CK 1.91 straipsniuose numatyti pagrindai. Su tokia teismo išvada apeliantė nesutinka.

6831.

69Nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas tarp šalių kilęs ginčas dėl palikėjos testamento, kuris, ieškovės teigimu, neatitiko tikrosios testatorės, jos mamos, valios, nes ji dėl savo psichikos būsenos negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, pripažinimo negaliojančiu (CK 1.89 straipsnis).

7032.

71Bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę.

7233.

73Savo praktikoje dėl testamento pripažinimo negaliojančiu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra pažymėjęs, kad gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės. Ši moralinė nuostata taikant testamento sudarymo tvarką reglamentuojančias normas įgyvendinama per civilinių teisinių santykių subjektų teisinę pareigą įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1dalis) bei įstatyme nustatytą pareigą vadovautis šiais principais ir teismui aiškinant įstatymus bei taikant juos (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2010). Analogiška nuostata turi būti taikoma ir įrodymų vertinimui, todėl teismo išvada, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta tik tuo atveju, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės dėl išreikštos palikėjo valios atitikimo jo tikrajai valiai.

7434.

75Pasisakydamas dėl CK 1.89 normos aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2005; 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-278/2009; 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009; kt.). Taigi, ekspertizės aktą teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, kaip ir kitus įrodymus, o vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Turi būti įvertinami įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti patikimu įrodymu arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010; kt.).

7635.

77Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad teismas, besąlygiškai vadovaudamasis teismo psichiatrijos ekspertizės išvadomis, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Apeliantės teigimu, liko neįvertinta, kad testamento sudarymo metu J. V. sirgo ( - ), ir kad tiriamajai po insulto buvo ( - ), mano, kad liko abejonių dėl ekspertizės akto išvadų pagrįstumo, ekspertė nebuvo apklausta.

7836.

79Pagal CPK 218 straipsnį eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje. Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 218 straipsnio taikymo išaiškinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles. Taigi turi būti įvertinti visi įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant vertinimą atsižvelgiama į tų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

8037.

81Eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu. Eksperto išvada, padaryta prielaidos forma, pripažįstama netiesioginiu įrodymu, tačiau toks dokumentas nepraranda savo įrodomosios galios dėl to, kad jame nėra konkrečios išvados tiriamuoju klausimu, o tik tęsiamas įrodinėjimo procesas ir prielaidos forma padarytai eksperto išvadai pagrįsti ar paneigti gali būti pateikiami atitinkami kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007).

8238.

83Bylos duomenimis nustatyta, kad, siekiant išsiaiškinti testatorės gebėjimą testamento sudarymo metu suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, buvo atlikta teismo psichiatrijos ekspertizė, kurios metu pateikta tikėtina išvada, kad J. V. sirgo ( - ), kuris netrukdė suvokti savo veiksmų esmės ir juos valdyti, todėl 2013m. birželio 27d., t. y., testamento sudarymo metu J. V. galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, galėjo išreikšti savo tikrąją valią surašant testamentą ir, kad ji nebuvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti.

8439.

85Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė nereiškė prašymo pirmos instancijos teismo posėdyje apklausti ekspertę, taip pat neprašė skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, apeliantė skunde taip pat nepateikia konkrečių argumentų, kodėl, jos nuomone, ekspertizės išvados yra nepagrįstos. Ekspertė vertino aplinkybę, kad testatorė sirgo ( - ), jai buvo I stadija, tačiau sprendė, kad pakitimai galvos smegenyse nebuvo tokio ryškumo, jog pakenktų kognityvines funkcijas, kad sutriktų orientacija, atmintis, kas trukdytų suvokti savo veiksmus ir juos valdyti, nors kompiuteriniuose galvos smegenų tyrimuose ir rasta galvos smegenų atrofija, tačiau jokių klinikinių duomenų nėra, kurie patvirtintų sunkius psichikos sutrikimus.

8640.

87Ekspertė, apibendrinusi šeimos gydytojos įrašus, darė išvadą, kad testatorė vartodavo raminančius vaistus epizodiškai, šių vaistų vartojimas neturėjo įtakos mąstymui, orientacijai, atminčiai. Ekspertizę atliko I – aukščiausios kategorijos - teismo ekspertė, todėl teisėjų kolegijai nekelia abejonių atliktos ekspertizės ekspertės kompetencija ir nešališkumas.

8841.

89Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas byloje įvertino ne tik visas ekspertizės išvadas, bet ir kitus byloje surinktus įrodymus. Teismas sprendė, kad eksperto išvada yra pagrįsta ir aiški, ekspertizės duomenis patvirtina notarės, atsakovės atsiliepimuose nurodytos aplinkybės, liudytojų - sūnaus Z. V., kaimynės M. K. ir giminaičio K. B. parodymai, rašytinės ekspertizės išvados.

9042.

91Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė neteigia, kad liudytojų parodymai galimai neatitinka tikrovės. Teisėjų kolegija, patikrinusi civilinėje byloje surinktą medžiagą apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų kontekste, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių teismui daryti išvadą, jog testatorė testamento sudarymo metu buvo tokios būsenos, kuri neleistų jai adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jos valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto.

9243.

93Taip pat kasacinio teismo pažymėta, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439-219/2017).

9444.

95Apeliantė nurodo faktines aplinkybes, kad šeimoje buvo sutarimas, kad ji gyvens namo antrame aukšte, testatorei būnant gyvai, ketinimų keisti naudojimosi namu tvarkos nebuvo, todėl nesuprantama, kodėl turto dalis, turėjusi priklausyti jai, atiteko atsakovei. Tačiau bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovės ir jos mamos santykiai nebuvo artimi, testatorė skųsdavosi dėl savo dukters nepagarbaus elgesio, ja rūpinosi ieškovės brolio šeima. Įvertinus šias aplinkybes, suprantamas testatorės noras, kad jos sūnaus dukrai atitektų visas J. V. priklausantis turtas.

9645.

97Apeliantė taip pat nurodo argumentus, kad galimai, sudarant testamentą buvo reali galimybė testatorei suklysti, kai suklystama dėl paties sandorio (šiuo atveju vienašalio) esmės, todėl toks sandoris (testamentas) neatitiko testatorės valios ir atitinkamai turėtų būti pripažįstamas negaliojančiu (CK 1.90 str.). Be to, sandoris sudarytas įžvelgiant testamentinės įpėdinės įgaliotinio Z. V. apgaulę, ginčijamo dokumento turinio nuslėpimą, akivaizdžiai veikiant ieškovės nenaudai (CK 1.91 str. 5 d.), siekiant tariamai teisėtomis priemonėmis įstatyminę pirmosios eilės įpėdinę atriboti nuo teisės paveldėti.

9846.

99Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo testamentą pripažinti negaliojančiu pagal CK 1.90 ir 1.91 straipsnio nuostatas.

10047.

101CK 1.90 straipsnyje yra įtvirtintas esminis suklydimas kaip sandorio negaliojimo pagrindas. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus jo sudarymo metu (CK 1.90 straipsnio 2 dalis). Suklydimas turi esminę reikšmę, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 1.90 straipsnio taikymui būtina nustatyti, jog asmuo suklydo arba buvo suklaidintas dėl esminių sandorio aplinkybių, kurias žinodamas sandorio analogiškomis aplinkybėmis nebūtų sudaręs. Jei iš faktinių aplinkybių matyti, kad, net ir žinodamas konkrečią informaciją, ieškovas sandorį būtų vis vien sudaręs, ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu remiantis suklydimu negali būti tenkinamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-915/2016 25, 33 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką). Įstatymų leidėjas CK 1.90 straipsnio 1 dalies nuostatoje įtvirtino, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Vadinasi, ginčyti sandorį kaip sudarytą iš esmės suklydus turi teisę šio sandorio šalis, kuri neabejotinai žino savo valios, buvusios sandorio sudarymo metu, turinį. Pažymėtina, kad, sprendžiant dėl testamento nuginčijimo kaip sudaryto iš esmės suklydus, atsižvelgtina į šio sandorio specifiką, t. y. į tai, jog nebegalima tiesiogiai išsiaiškinti asmens, sudariusio tokį sandorį, valios, todėl jo suvokimas apie esminius sandorio faktus vertinamas retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus.

10248.

103Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje nėra surinkta duomenų apie esminį suklydimą. Teismas nustatė, kad po ieškovės tėvo mirties, ieškovės ir jos mamos santykiai buvo blogi, palikėja su sūnaus šeima gyveno namo pirmame aukšte, liudytoja M. K. nurodė, kad jai J. V. dažnai guosdavosi dėl dukters elgesio, nes ieškovė mamą įžeidinėjo, ja nesirūpino, palikėja sakydavo, jog L. turi antrą aukštą ir dar nori daugiau, liudytojas K. B. papildė, jog J. V. sakiusi, jog turtą paliks anūkei L. Teismas sprendė, kad tai patvirtina, jog J. V. iš anksto buvo nusprendusi turtą palikti anūkei ir savo valią aiškiai išdėstė testamente, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog ji nesuprato testamento turinio.

10449.

105Testamentas buvo pasirašytas pačios J. V. notarų biure ir notarės patvirtintas, notarė nurodė, jog jai nekilo abejonių dėl J. V. gebėjimo suvokti atliekamų veiksmų esmę, ji pati suformulavo savo valią testamentu palikti turtą anūkei. Kadangi paveldėjimo procedūra po vyro mirties jau buvo pabaigta, paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimai J. V. bei jos vaikams išduoti 2013-06-20, jie vis trys dalyvavo tvarkant paveldėjimą po Z. V. mirties, nebuvo pagrindo manyti, kad J. V., pasirašydama testamentą, galėjo suklysti ar būti suklaidinta, manydama, jog dar tęsiasi paveldėjimo procedūra po vyro mirties.

10650.

107Atkreiptinas dėmesys į tai, kad mirusio asmens testamente išreikšta valia turi būti ypač gerbtina, todėl testamento pripažinimas negaliojančiu dėl to, kad jame išreikšta asmens valia dėl kokios nors priežasties neatitinka tikrosios sandorio šalies valios, galimas tik išskirtiniais atvejais, t. y. teismo išvada, kad testatorius iš esmės suklydo, sudarydamas ginčijamą testamentą, gali būti padaryta išskirtinai tik tuo atveju, jei gaunami patikimi duomenys apie esminį suklydimą, pateikiami nenuginčijami šio fakto įrodymai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2010; 2013 m. balandžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013).

10851.

109Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė jokių įrodymų dėl esminio suklydimo testatorei sudarant sandorį. Vien tik aplinkybė, kad mirusiosios sūnus, kurio dukros naudai buvo surašytas testamentas, motiną atvežė pas notarę ir nurodė savo dukters duomenis, nesudaro pagrindo spręsti, jog sudarydama testamentą, kuriuo turtą paliko atsakovei, testatorė buvo suklaidinta ar suklydo. Labiau tikėtina, kad ieškovės nepagarbus elgesys ir nesirūpinimas savo mama senatvėje, kai dėmesys labiausiai reikalingas, įtakojo testatorės apsisprendimą turtą palikti savo anūkei.

11052.

111Aplinkybė, kad galimai ieškovei praeityje buvo sakoma, jog jai liks namo antras aukštas, nereiškia, kad tokia mamos pozicija, bėgant metams ir įvertinus dukters elgesį, negalėjo keistis.

11253.

113Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Dėl to būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; 2015 m. gegužės 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015). CK 1.91 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių.

11454.

115Apeliantė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų, iš kurių teisėjų kolegija galėtų daryti pagrįstą išvadą, kad J. V. buvo siekiama tyčia suklaidinti, nuslepiant tam tikras aplinkybes ir taip ją palenkti sudaryti sandorį, taip pat nebuvo pateikti ir duomenys, kad testatorė buvo apgauta. Šiuo atveju ieškovė pati neįrodinėjo, kokias aplinkybes nuo testatorės nuslėpė atsakovė ar jos tėvas ar kokius aktyvius veiksmus atliko siekdami suklaidinti testatorę, tik tuo juos įtarinėja .Vien tik ieškovės išreikštos abejonės ir deklaratyvūs teiginiai negali patvirtinti, kad testatorė testamentą sudarė tomis aplinkybėmis, kaip mano ieškovė.

11655.

117Nors apeliantė nurodo, kad teismas neišsprendė klausimų dėl ekspertizei sumokėtų ir nepanaudotų išlaidų grąžinimo ieškovei, su tuo sutikti negalima, kadangi šie klausimai teismo išspręsti 2019 m. kovo 19 d. ir 2019 m. birželio 13 d. nutartimis.

11856.

119Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, jų pakankamumą, sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 177, 185 straipsniai), vadovavosi CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatytomis taisyklėmis, todėl padarė teisėtas ir pagrįstas išvadas.

12057.

121Byloje surinktų įrodymų visuma yra pakankama patvirtinti faktui, jog testamento sudarymo dieną testatorė suprato savo veiksmų reikšmę, o ginčijamas testamentas buvo sudarytas ir jame išreikšta tikroji palikėjos valia, taip pat nėra pagrindo spręsti, jog testamentas sudarytas testatorei suklydus ar esant apgautai. Pripažintina, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jis paliktinas nepakeistas, o ieškovės apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

12258.

123Apeliantė teismo prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, tačiau teismui netenkinus jos apeliacinio skundo, nėra pagrindo priteisti apeliantei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

12459.

125Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą išreiškė prašymą priteisti iš apeliantės atsakovės turėtas išlaidas advokatės pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimą. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą jai atstovavusiai advokatei V. L. sumokėjo 230 Eur (2019 m. rugpjūčio 6 d. pinigų priėmimo kvitas). Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad atsakovės patirtos išlaidos yra pagrįstos ir neprieštarauja Rekomendacijose nustatytiems advokatų atskirų darbų maksimaliems dydžiams, todėl iš apeliantės atsakovei priteistinas 230 Eur išlaidų advokatės pagalbai apeliacinės instancijos teisme atlyginimas.

126Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

127Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2019 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

128Priteisti L. L., a.k. ( - ) iš L. D., a.k. ( - ) 230 Eur išlaidų advokatės pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė L. D. ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu 2013 m. birželio... 7. 2.... 8. Ieškinyje nurodyta, jog ( - ) mirė ieškovės motina J. V.. Po jos mirties... 9. 3.... 10. Paveldint turtą atsakovę atstovavo ieškovės brolis Z. V., kuris, jos... 11. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12. 4.... 13. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2019 m. birželio 13 d. sprendimu... 14. 5.... 15. Teismas nustatė, kad ieškovė yra mirusiosios J. V. dukra, o atsakovė -... 16. 6.... 17. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovės prašymo pripažinti testamentą... 18. 7.... 19. Siekiu nustatyti testatorės sugebėjimą suprasti ir valdyti savo veiksmus... 20. 8.... 21. Teismas sprendė, kad eksperto išvada yra pagrįsta ir aiški, ekspertizės... 22. 9.... 23. 2019 m. balandžio 26 d. rašysenos ekspertizė išvadose konstatavo, jog... 24. 10.... 25. Ieškovei ginčijant testamentą tuo pagrindu, kad jis sudarytas iš esmės... 26. 11.... 27. Ieškovė nurodė, kad visą laiką J. V. teigė, jog turtą paliks ieškovei... 28. 12.... 29. Teismas pažymėjo, kad paveldėjimo procedūra po vyro mirties jau buvo... 30. 13.... 31. Teismas nesutiko, kad testamentą J. V. surašė dėl apgaulės. Vertino... 32. III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai... 33. 14.... 34. Apeliaciniu skundu ieškovė L. D. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo... 35. 15.... 36. Nurodo, kad teismas netinkamai aiškino materialinės teisės normas... 37. 16.... 38. Teisme išsiaiškintos faktinės aplinkybės: 1) ieškovė name, esančiame ( -... 39. 17.... 40. Šie duomenys rodo, kad ieškovė nuo mamos palikimo priėmimo nušalinta... 41. 18.... 42. Nurodo, kad testatorė, būdama gyva, prieš ginčijamo testamento surašymą... 43. 19.... 44. Teismas ekspertizės akto ir išvados analizės neatliko, ekspertės... 45. 20.... 46. Nurodo, kad testamento surašymo metu J. V. buvo beveik ( - ) metų amžiaus,... 47. 21.... 48. Atsakovė L. L. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti,... 49. 22.... 50. Ieškovė netinkamai elgėsi atsakovės tėvų bei senelės atžvilgiu, jie... 51. 23.... 52. Senelė visą gyvenimą mokėjo už ieškovę komunalinius mokesčius, duodavo... 53. 24.... 54. Dėl fizinių negalavimų tik paskutinį pusmetį negalėjo sau ruošti maisto.... 55. 25.... 56. Aplinkybė, kad atsakovė gyvena Anykščiuose ir kad ją palikimo priėmimo... 57. 26.... 58. Teismas detaliai išanalizavo visą byloje esančią medžiagą ir atmesdamas... 59. 27.... 60. Ieškovė neginčijo ekspertizės išvadų, neprašė apklausti ekspertės,... 61. 28.... 62. Teiginį, kad testatorė buvo apgauta paneigė liudytojų parodymai. Pačios... 63. IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 64. 29.... 65. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos... 66. 30.... 67. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės ieškinį dėl testamento... 68. 31.... 69. Nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas tarp šalių kilęs ginčas dėl... 70. 32.... 71. Bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio... 72. 33.... 73. Savo praktikoje dėl testamento pripažinimo negaliojančiu Lietuvos... 74. 34.... 75. Pasisakydamas dėl CK 1.89 normos aiškinimo ir taikymo, Lietuvos... 76. 35.... 77. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad teismas, besąlygiškai... 78. 36.... 79. Pagal CPK 218 straipsnį eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama... 80. 37.... 81. Eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo... 82. 38.... 83. Bylos duomenimis nustatyta, kad, siekiant išsiaiškinti testatorės gebėjimą... 84. 39.... 85. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė nereiškė prašymo pirmos instancijos... 86. 40.... 87. Ekspertė, apibendrinusi šeimos gydytojos įrašus, darė išvadą, kad... 88. 41.... 89. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas byloje įvertino ne tik visas... 90. 42.... 91. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė neteigia, kad liudytojų parodymai... 92. 43.... 93. Taip pat kasacinio teismo pažymėta, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl... 94. 44.... 95. Apeliantė nurodo faktines aplinkybes, kad šeimoje buvo sutarimas, kad ji... 96. 45.... 97. Apeliantė taip pat nurodo argumentus, kad galimai, sudarant testamentą buvo... 98. 46.... 99. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra... 100. 47.... 101. CK 1.90 straipsnyje yra įtvirtintas esminis suklydimas kaip sandorio... 102. 48.... 103. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje nėra surinkta... 104. 49.... 105. Testamentas buvo pasirašytas pačios J. V. notarų biure ir notarės... 106. 50.... 107. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad mirusio asmens testamente išreikšta valia... 108. 51.... 109. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė jokių įrodymų dėl esminio... 110. 52.... 111. Aplinkybė, kad galimai ieškovei praeityje buvo sakoma, jog jai liks namo... 112. 53.... 113. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad apgaule galima pripažinti... 114. 54.... 115. Apeliantė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė... 116. 55.... 117. Nors apeliantė nurodo, kad teismas neišsprendė klausimų dėl ekspertizei... 118. 56.... 119. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo teisėjų... 120. 57.... 121. Byloje surinktų įrodymų visuma yra pakankama patvirtinti faktui, jog... 122. 58.... 123. Apeliantė teismo prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas... 124. 59.... 125. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą išreiškė prašymą priteisti... 126. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 127. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2019 m. birželio 13 d. sprendimą... 128. Priteisti L. L., a.k. ( - ) iš L. D., a.k. ( - ) 230 Eur išlaidų advokatės...