Byla 2A-763-794/2016
Dėl įskaitymų pripažinimo negaliojančiais ir skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vaclovo Pauliko, kolegijos teisėjų Astos Pikelienės ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo UAB „Norfos mažmena“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovui UAB „Norfos mažmena“ dėl įskaitymų pripažinimo negaliojančiais ir skolos priteisimo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašė pripažinti negaliojančiais atsakovo UAB „Norfos mažmena“ atliktis įskaitymus: 1) 2014 m. kovo 18 d. pranešimu Nr. S-149-4 atliktą įskaitymą dėl 2234,18 Lt sumos pagal UAB „Norfos mažmena“ 2014 m. vasario 28 d. išrašytą sąskaitą-faktūrą PASL2014031802, kaip mokėjimą, kurį UAB „Norfos mažmena“ turėjo atlikti pagal UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2014 m. vasario 4 d. PVM sąskaitą-faktūrą NTV20481; 2) 2014 m. kovo 31 d. pranešimu Nr. S-175 atliktą įskaitymą dėl 1993,55 Lt sumos pagal UAB „Norfos mažmena“ 2014 m. kovo 18 d. išrašytą sąskaitą-faktūrą, kaip mokėjimą, kurį UAB „Norfos mažmena“ turėjo atlikti pagal UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2014 m. kovo 12 d. PVM sąskaitą-faktūrą NT10; 3) 2014 m. gegužės 5 d. pranešimu Nr. S-255-7 atliktą įskaitymą dėl 2220,79 Lt sumos pagal UAB „Norfos mažmena“ 2014 m. balandžio 23 d. išrašytą sąskaitą-faktūrą PASL2014042303, kaip mokėjimą, kurį UAB „Norfos mažmena“ turėjo atlikti pagal UAB „Nekilnojamojo turto valdymas 2014 m. balandžio 1 d. PVM sąskaitą-faktūrą NT186; priteisti ieškovui iš atsakovo UAB „Norfos mažmena“ 6448,52 Lt skolą, 445,50 Lt delspinigių, 8,40 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad UAB „Serneta“ ir atsakovas UAB „Norfos mažmena“ 2005 m. rugsėjo 8 d. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kuria UAB „Serneta“ išnuomojo UAB „Norfos mažmena“ 2389,61 kv. m ploto patalpas ( - ). 2007 m. rugpjūčio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartimi UAB „Serneta“ perleido ieškovui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ patalpų nuosavybės teisę, taip pat ir sutartinius įsipareigojimus pagal nuomos sutartis. Sutartimi atsakovas įsipareigojo ieškovui, be nuomos mokesčio, taip pat mokėti mokesčius už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, šilumos energiją, komunalines ir ryšių paslaugas. Atsakovas ieškovo išrašytas sąskaitas-faktūras už sunaudotą elektros energiją apmokėjo tik iš dalies, taip pat pateikė ieškovui raštus, jog pagal 2005 m. rugsėjo 8 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį yra patyręs nuostolių. Kartu su raštais atsakovas ieškovui pateikė sąskaitas dėl patirtų nuostolių apmokėjimo, o vėliau – pranešimus apie priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymus, kuriose nurodė, jog įskaitė atitinkamas sumas pagal UAB „Norfos mažmena“ ieškovui išrašytas sąskaitas-faktūras dėl patirtos žalos, kaip mokėjimą, kurį atsakovas turėjo atlikti pagal ieškovo išrašytas PVM sąskaitas-faktūras už suvartotą elektros energiją.

4Atsakovas UAB „Norfos mažmena“ prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad ieškovas pažeidė 2005 m. rugsėjo 8 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 4.11 punktą, kuriame nuomotojas išreiškė savo sutikimą dėl to, kad atsakovas sutartis su tiekėjais už paslaugas ir resursus sudarytų tiesiogiai, o ne pirktų iš nuomotojo. Ieškovas neduoda sutikimo atsakovui sudaryti tiesioginės elektros energijos tiekimo į nuomojamas patalpas sutarties. Ieškovas pirko iš UAB „Kardos“ elektros energiją, už kurią atsakovas turėjo sumokėti pagal Sutarties 4.10 punktą, o taip pat ir paslaugas, susijusias su elektros energijos transformavimu, perdavimu ir paskirstymu vidaus (lokaliniais) elektros tinklais, matavimo prietaisų metrologiniais patikrinimais, vidaus elektros tinklų, transformatorių ir transformatorių priežiūra bei remontu ir kt., už ką ieškovas įsipareigojo sumokėti UAB „Kardos“ po 0,02 Lt už kiekvieną elektros energijos gavėjo suvartotą kilovatvalandę. Tačiau ieškovas pagal sutarties nuostatas negalėjo pridėti jokių antkainių elektros energijai bei į elektros energijos kainą įskaičiuoti savo išlaidas pagal sutartį su UAB „Kardos“ už paslaugas, kurios neįeina į kitų tiekėjų parduodamą elektros kainą. Tokiu būdu atsakovas patyrė nuostolius, kuriuos sudaro atsakovo už elektros energiją permokėtos sumos.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino negaliojančiais UAB „Norfos mažmena“ 2014 m. kovo 18 d. pranešimu Nr. S-149-4 atliktą įskaitymą dėl 2234,18 Lt sumos pagal UAB „Norfos mažmena“ 2014 m. vasario 28 d. išrašytą sąskaitą-faktūrą PASL2014031802, kaip mokėjimą, kurį UAB „Norfos mažmena“ turėjo atlikti pagal UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2014 m. vasario 4 d. PVM sąskaitą-faktūrą NTV20481; UAB „Norfos mažmena“ 2014 m. kovo 31 d. pranešimu Nr. S-175 atliktą įskaitymą dėl 1993,55 Lt sumos pagal UAB „Norfos mažmena“ 2014 m. kovo 18 d. išrašytą sąskaitą-faktūrą, kaip mokėjimą, kurį UAB „Norfos mažmena“ turėjo atlikti pagal UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2014 m. kovo 12 d. PVM sąskaitą-faktūrą NT10; UAB „Norfos mažmena“ 2014 m. gegužės 5 d. pranešimu Nr. S-255-7 atliktą įskaitymą dėl 2220,79 Lt sumos pagal UAB „Norfos mažmena“ 2014 m. balandžio 23 d. išrašytą sąskaitą-faktūrą PASL2014042303, kaip mokėjimą, kurį UAB „Norfos mažmena“ turėjo atlikti pagal UAB „Nekilnojamojo turto valdymas 2014 m. balandžio 1 d. PVM sąskaitą-faktūrą NT186; priteisė ieškovui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ iš atsakovo UAB „Norfos mažmena“ 1867,62 Eur skolą, 93,16 Eur delspinigius, 7,23 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1960,78 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 58,70 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas konstatavo, jog atsakovas, vienašališkai apskaičiavęs nuostolius ir išrašęs apskaičiuotai sumai sąskaitą, reikalavimą atlyginti šiuos nuostolius ieškovui įteikė kartu su pranešimu apie nurodytų nuostolių įskaitymą į ieškovui už suvartotą elektros energiją mokėtiną sumą, todėl iki atsakovo pareiškimo apie įskaitymą ieškovui nebuvo galimybės išreikšti savo pozicijos dėl apskaičiuotų nuostolių. Nors šalys buvo susitarę, jog kiekvienas ginčas, nesutarimas ar reikalavimas, kylantis iš sutarties ar su ja susijęs, turi būti sprendžiamas dvišalėse derybose, o nepavykus per vieną mėnesį išspręsti derybomis, – įstatymų nustatyta tvarka, ginčo atveju atsakovo reikalaujamų nuostolių klausimas nebuvo sprendžiamas šalių derybose, dėl nuostolių priteisimo atsakovas taip pat nesikreipė ir į teismą. Ginčijamų įskaitymų atlikimo metu atsakovo reikalavimas dėl nuostolių, apskaičiuotų vienašališkai, ne pagal sutartyje nustatytą tvarką, buvo aiškiai nelygiavertis akivaizdumo ir vykdytinumo požiūriu ieškovo reikalavimui atsiskaityti už nuomojamose patalpose suvartotą elektros energiją. Įskaitymų atlikimo metu atsakovo reikalavimai ieškovui dėl nuostolių atlyginimo nebuvo apibrėžti, šalys iš esmės nesutarė dėl šių reikalavimo galiojimo ir vykdytinumo, taigi nebuvo CK 6.130 str. 1 d. įtvirtintų sąlygų visumos atsakovo nurodytam įskaitymui atlikti. Dėl to ieškovo reikalavimas atsakovo atliktus įskaitymus pripažinti negaliojančiais pripažintas pagrįstu. Teismas nustatė, jog 6448,52 Lt sumą už suvartotą elektros energiją laikotarpiu nuo 2014 m. sausio iki kovo mėn. ieškovas paskaičiavo teisingai. Ieškovas iš viso pagal tris sąskaitas prašė priteisti 445,50 Lt delspinigių, tačiau teismas nustatė, jog pagal 2014 m. balandžio 1 d. sąskaitą atsakovas pavėlavo sumokėti mažiau dienų negu nurodė ieškovas, todėl bendra priteistų delspinigių suma sumažinta iki 321,68 Lt.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Atsakovas UAB „Norfos mažmena“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. sprendimą ir ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atmesti. Paaiškino, jog pranešimus apie priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo atsakovas surašė praėjus 11- 13 dienų nuo reikalavimų atlyginti nuostolius išsiuntimo ieškovui, nors reikalavimuose atlyginti nuostolius buvo nustatęs 7 dienų terminą nuostoliams atlyginti. Taigi 2014 m. kovo 7 d. ir 2014 m. kovo 20 d. raštus dėl apskaičiuotų nuostolių, prie jų pridėtas sąskaitas ir 2014 m. kovo 18 d. pranešimą apie vienarūšių reikalavimų įskaitymą atsakovas atsiėmė praėjus atitinkamai 9 ir 21 dienai nuo kurjerių tarnybos UAB „Bijusta“ pranešimo ieškovui apie gautą korespondenciją. Toks nepateisinamai ilgas delsimas atsiimti siuntą, gautą iš kontrahento, su kuriuo sieja daugybės negyvenamųjų patalpų nuomos santykiai, laikytinas aplaidžiu. Su nagrinėjama byla yra susijęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-574-599/2015, kurioje pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo ieškinį ir pripažino atsakovo atliktus įskaitymus teisėtais. Byloje buvo išnagrinėtos analogiškos sutarties nuostatos, analogiška situacija tarp tų pačių šalių, tie patys atsakovo ieškovui siųsti reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo ir tomis pačiomis dienomis surašyti bei siųsti įskaitymai. Ginčo atveju teismas nurodė, jog įskaitymų atlikimo metu ieškovo ir atsakovo reikalavimai buvo aiškiai nelygiaverčiai akivaizdumo ir vykdytinumo požiūriu, tačiau įstatyme ir nėra įtvirtinta nuostata, kad draudžiama įskaityti reikalavimus, kurie nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Šalių priešpriešiniai piniginiai reikalavimai įskaitymų metu nebuvo patvirtinti res judicata galią turinčiais teismo sprendimais, abu jie kyla iš šalių sudarytos nuomos sutarties, todėl abu šie reikalavimai yra vienodai lygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Teismas nevertino, ar buvo pagrindas atlikti įskaitymą ir kokio dydžio galėjo būti įskaitymas, t. y. nevertino, atsakovo reikalavimo ieškovui atlyginti nuostolius, nors tai buvo šios bylos nagrinėjimo dalyku. Šalys byloje nesutaria dėl nuostolių dydžio, kurie buvo įskaityti į ieškovo reikalavimą, todėl teismas, spręsdamas dėl ieškinio pagrįstumo ir įskaitymo teisėtumo, turėjo nagrinėti, ar yra pagrindas reikalauti nuostolių. Tai, kad tarp šalių iki įskaitymo atlikimo buvo ginčas dėl elektros energijos tiekimo (tačiau ne dėl nuostolių priteisimo) nedaro pagrindo pripažinti įskaitymų draudžiamais CK 6.134 str. 1 d. 1 p. pagrindu. Teismas, nepaisydamas, kad dokumento surašymo data buvo ženkliai ankstesnė nei jo gavimo data, nenustatinėjo, kada buvo siųsti atsakovo reikalavimai atlyginti žalą bei pranešimai apie įskaitymus, nevertino kada iš tiesų ir dėl kokių priežasčių ieškovas šiuos dokumentus gavo, nors ieškovas pats aplaidžiai laiku nepriėmė jam siųstų dokumentų. Aplinkybė, jog 2014 m. kovo 18 d. pranešimas apie įskaitymą ieškovo gautas 2014 m. balandžio 2 d. kartu su 2014 m. kovo 7 d. ir 2014 m. kovo 20 d. raštais dėl nuostolių atlyginimo (kartu su atsakovo išrašytomis sąskaitomis) nesudarė pagrindo perkelti neigiamas pasekmes atsakovui ir pripažinti visus tris įskaitymus negaliojančiais. Tuo tarpu aplinkybė, kad ieškovas nesutiko su įskaitymais, nėra pagrindas pripažinti juos negaliojančiais, kadangi įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą. Ieškovo ginčijamuose atsakovo ieškovui siųstuose pranešimuose apie įskaitymus yra aiškiai nurodytos nuostolių sumos bei nurodomos sumos, į kurias atsakovo nuostoliai įskaitomi. Atsakovo reikalavimuose dėl nuostolių atlyginimo nurodoma, kad nuostoliai patirti dėl atsisakymo duoti atskirą sutikimą sudaryti tiesiogines sutartis su nepriklausomais elektros energijos tiekėjais ir nuostolių sumas sudaro skirtumas tarp UAB „Norfos mažmena“ mokamos kainos už elektros energiją ir ieškovui mokamos kainos. Sprendime netinkamai išaiškinta sutarties 14.1 p. nuostata, teigiant, jog atsakovo reikalaujamų nuostolių klausimas nebuvo sprendžiamas šalių derybose, o atsakovas dėl nuostolių priteisimo nesikreipė į teismą. Tarp šalių nebuvo kilęs ginčas dėl galimybės įskaityti priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, todėl nuomos sutarties 14.1 p. nuostata turi būti taikoma ieškovui. Tai, kad atsakovas neginčijo ieškovo išrašytų už elektros energiją sąskaitų, nesudaro pagrindo panaikinti atsakovo atliktus įskaitymus.

9Ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atsiliepimu prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Paaiškino, kad teismas išvadą, jog atsakovo atlikti įskaitymai pripažintini nelygiaverčiais vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu, padarė išsiaiškinęs visas aplinkybes, susijusias su atsakovo atliktais įskaitymais. 2014 m. balandžio 10 d. įsiteisėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-270-599/2014, kurioje atmestas UAB „Norfos mažmena“ ieškinys atsakovams UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, AB Lesto, UAB „Elektra visiems“ ir UAB „Kardos dėl įpareigojimo sudaryti elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis ir elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartis tiesiogiai su UAB „Norfos mažmena“, tame tarpe dėl nuomojamų patalpų ( - ). Pagal nuomos sutartį šalys nesutarimus turi spręsti derybomis, tuo tarpu klausimas dėl nuostolių nebuvo sprendžiamas. Todėl teismas pagrįstai sprendė, jog įskaitymas buvo aiškiai nelygiavertis akivaizdumo ir vykdytinumo požiūriu ieškovo reikalavimui atsiskaityti už nuomojamose patalpose suvartotą elektros energiją. Atsakovas pats privalėjo įrodyti visas civilinės sutartinės atsakomybės kilimo sąlygas, tačiau jų neįrodė, nes jų nėra. Nors sprendime ir nurodyta, jog teismas dėl nuostolių pagrįstumo klausimo nepasisako ir šalių nurodytų aplinkybių nevertina, tačiau teismas pasisakė dėl visų atsakovo pateiktų argumentų, kuriais atsakovas įrodinėjo nuostolių pagrįstumą. Apeliantas netinkamai aiškina sutarties 4.10 ir 4.11 punktus, kadangi pagal juos nuomininkas turi pats susitarti su resursus teikiančiais subjektais dėl šiuo atveju elektros energijos tiekimo. Tačiau sutarties nuostatos neįpareigoja nuomotojo besąlygiškai duoti atskirą sutikimą nuomininkui, kad šis galėtų sudaryti atskirą energijos tiekimo sutartį, nes toks sutikimas yra įtvirtintas pačioje sutartyje. Teismas, pripažindamas įskaitymus negaliojančiais, priešingai nei nurodo atsakovas, visiškai nesivadovavo CK 6.134 str. Teismo teiginys, jog neišsprendus ginčo dėl įpareigojimo leisti sudaryti tiesiogines sutartis, atsakovas neturėjo pagrindo atlikti įskaitymų, buvo tik vienas iš argumentų, jog atsakovas atliktas įskaitymas buvo nelygiavertis akivaizdumo ir vykdytinumo požiūriu. Apeliantas nepagrįstai nurodo, jog teismas nenustatinėjo aplinkybių, kada ieškovui buvo siunčiami atsakovo reikalavimai atlyginti nuostolius bei pranešimai apie įskaitymus bei kada ieškovas juos gavo. Atsakovas pirmosios instancijos teisme visiškai nesivadovavo tuo, jog ieškovas aplaidžiai nepriėmė jam siųstų dokumentų. Prieš siųsdamas pranešimus dėl įskaitymo, atsakovas pats turėjo pasidomėti ir įsitikinti, ar ieškovas yra gavęs jo siųstus reikalavimus ir sąskaitas dėl nuostolių atlyginimo. Ieškovas niekada nesutiko su atsakovo atliktais įskaitymais ir reikalavimais atlyginti nuostolius. Įskaitymas buvo atliktas nepagrįstai, nes ieškovo reikalavimas dėl skolos už elektros energiją kyla iš nuomos sutarties. Tuo tarpu atsakovas nuostolius kildina iš ieškovo nebendradarbiavimo ir neduoto sutikimo atsakovui sudaryti elektros tiekimo sutartį tiesiogiai su tokios paslaugos teikėju. Tačiau atsakovas nuostolius kildina ieškovui tik galimai netinkamai vykdant nuomos sutartį, nors sutartyje tokio pobūdžio nuostolių atsiradimo sąlygos ir skaičiavimo tvarka nebuvo numatyta.

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, kurios būtų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

12Apeliantas prašo priimti naujus įrodymus: Vilniaus miesto apylinkės eismo 20105 m. sausio 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-574-599/2015; 2014 m. kovo 7 d., 2014 m. kovo 20 d., 2014 m. balandžio 23 d., 2014 m. kovo 31 d., 2014 m. gegužės 9 d. ir 2014 m. kovo 19 d. lydraščių kopijas; 2015 m. kovo 31 d., 2015 m. balandžio 2 d., 2015 m. balandžio 1-2 d. el. laiškų kopijas; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartį Nr. 2A-2228-656/2015. Pagal CPK 314 str. apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo pareiga yra ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas prijungia naujus įrodymus prie bylos, kadangi tai neužvilkins bylos nagrinėjimo.

13Iš bylos medžiagos nustatyta, jog UAB „Serneta“ ir atsakovas UAB „Norfos mažmena“ 2005 m. rugsėjo 8 d. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kuria UAB „Serneta“ išnuomojo UAB „Norfos mažmena“ 2389,61 kv. m ploto patalpas ( - ). 2007 m. rugpjūčio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartimi UAB „Serneta“ perleido minėtas patalpas ieškovui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, kartu perleisdamas visas teises ir pareigas pagal nuomos sutartį. Sutarties 4.10 punkte atsakovas įsipareigojo, be nuomos mokesčio, mokėti mokesčius už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, šilumos energiją, komunalines ir ryšių paslaugas, pagal ieškovo pateiktas sąskaitas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po PVM sąskaitos-faktūros gavimo dienos. Šalys susitarė, kad mokesčių dydis apskaičiuojamas pagal faktinį resursų ir (arba) paslaugų sunaudojimą, vadovaujantis skaitiklių parodymais (nesant skaitiklių – proporcingai nuomojamam plotui) arba resursus ir (arba) paslaugas teikiančių ūkio subjektų pateiktomis ataskaitomis (išklotinėmis ir pan.). Šiame punkte įtvirtinta, kad nuomotojas prie šiuos resursus ir paslaugas teikiančių ūkio subjektų nustatytų įkainių neturi teisės pridėti jokių papildomų antkainių bei mokesčių. Sutarties 4.10 punkte nustatyta, kad tuo atveju, kai Nuomininkas su pirmiau nurodytus resursus ir paslaugas teikiančiais subjektais susitaria dėl tiesioginio šių resursų ir (arba) paslaugų tiekimo, Nuomininkas už tokius resursus ir (ar) paslaugas atsiskaito tiesiogiai su jas tiekiančiais subjektais. Šiame punkte įtvirtinta, kad nuomotojas neprieštarauja dėl tokio tiesioginio resursų ir (ar) paslaugų teikimo nuomininkui, taip pat užtikrina, jog nedarys jokių kliūčių ar trukdymų tokiam paslaugų ir (ar) resursų tiekimui į patalpas. Sutarties 4.11 punkte nustatyta, kad nuomotojas sutinka, jog nuomininkas susitartų su resursus ir (ar) paslaugas teikiančiais ūkio subjektais dėl tiesioginio resursų ir (ar) paslaugų tiekimo bei užtikrina, kad nedarys jokių kliūčių ir trukdymų tokiam resursų ir (ar) paslaugų tiekimui į nuomininko nuomojamas patalpas. Nuomininkui susitarus dėl tiesioginio resursų ir (ar) paslaugų tiekimo, nuomininkas už juos atsiskaito tiesiogiai su juos tiekiančiais ūkio subjektais. UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir UAB „Kardos“ 2011 m. rugsėjo 29 d. sudarė elektros energijos tiekimo, paskirstymo, priežiūros ir pastatų vidinių elektros tinklų aptarnavimo paslaugų sutartį, kuria UAB „Kardos“ įsipareigojo teikti paslaugas, susijusias su elektros energijos transformavimu, perdavimu, paskirstymu vidaus (lokaliniais) elektros tinklais, matavimo prietaisų metrologine patikra, vidaus elektros tinklų, transformatorių priežiūra ir remontu, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nuosavybės ir (ar) nuomos teise valdomose patalpose, tarp jų ir ( - ). Pagal šios sutarties 3.1 punktą, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ už sutarties 1.1 ir 1.2 punkte numatytų paslaugų teikimą įsipareigojo UAB „Kardos“ mokėti po 0,02 Lt už kiekvieną elektros energijos gavėjo suvartotą kilovatvalandę. UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir UAB „Kardos“ 2011 m. spalio 10 d. sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Kardos“ įsipareigojo parduoti, o UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ – pirkti elektros energiją, kuri reikalinga objektams, tarp jų ir atsakovo nuomojamoms patalpoms. Elektros energijos kaina vienos laiko zonos tarifu – 20,78 ct/kWh, sutarties galiojimo terminas – nuo 2011 m. lapkričio 10 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d., pratęsus sutarties galiojimą – nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. Už 2014 m. sausio mėn. suvartotą elektros energiją ieškovas atsakovui išrašė 2014 m. vasario 4 d. išrašė sąskaitą 20300,82 Lt sumai, iš kurios atsakovas 2014 m. kovo 7 d. sumokėjo 18066,64 Lt, skolos likutis – 2234,18 Lt. Už 2014 m. vasario mėn. suvartotą elektros energiją ieškovas atsakovui 2014 m. kovo 12 d. išrašė sąskaitą 18108,97 Lt sumai, iš kurios atsakovas 2014 m. kovo 20 d. sumokėjo 16115,42 Lt, skolos likutis – 1993,55 Lt. Už 2014 m. kovo mėn. suvartotą elektros energiją 2014 m. balandžio 1 d. ieškovas atsakovui išrašė sąskaitą 19156,61 Lt sumai, iš kurios atsakovas 2014 m. balandžio 28 d. sumokėjo 16935,82 Lt, skolos likutis – 2220,79 Lt. Dėl minėtų skolos likučių atsakovas atitinkamai 2014 m. vasario 28 d., 2014 m. kovo 18 d. ir 2014 m. balandžio 23 d. išrašė sąskaitas, nurodydamas, jog tai žala, negautos pajamos už elektrą. Atsakovas 2014 m. kovo 7 d. raštu nurodė ieškovui, kad 2014 m. sausio mėn. pakartotinai kreipėsi į ieškovą, prašydamas duoti sutikimą dėl tiesioginių elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo su nepriklausomais tiekėjais, tačiau sutikimas neduodamas nuo 2012 m. sausio mėn., todėl reikalauja padengti 2234,18 Eur nuostolius, patirtus dėl patalpoms tiektos elektros energijos už 2014 m. sausio mėn. 2014 m. kovo 20 d. raštu atsakovas ieškovui nurodė, jog dėl ieškovo neduodamo sutikimo sudaryti tiesiogines elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis atsakovas 2014 m. vasario mėn. patyrė 1993,55 Lt nuostolių. 2014 m. balandžio 23 d. raštu atsakovas ieškovui nurodė, jog dėl ieškovo neduodamo sutikimo sudaryti tiesiogines elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis atsakovas 2014 m. kovo mėn. patyrė 2220,79 Lt nuostolių. Atsakovas 2014 m. kovo 18 d., 2014 m. kovo 31 d. ir 2014 m. gegužės 5 d. pranešimais nurodė ieškovui, jog vadovaudamasis CK 6.130, 6.131 straipsniais, įskaito UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ mokėtinas sumas pagal minėtas šalių išrašytas sąskaitas. Atitinkamai 2014 m. balandžio 24 d., 2014 m. gegužės 7 d. ieškovas pranešė, jog nesutinka su atsakovo atliktais įskaitymais ir pareikalavo, kad atsakovas visiškai atsiskaitytų. Atsakovui pilnai neatsiskaičius, ieškovas kreipėsi į teismą dėl atsakovo atliktų įskaitymų pripažinimo negaliojančiais ir skolos už 2014 m. sausio-kovo mėn. suvartotą energiją nuomojamose patalpose priteisimo.

14Taigi byloje kilo ginčas dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo teisėtumo. Ieškovo teigimu, atsakovo atlikti įskaitymai turi būti pripažinti negaliojančiais, kadangi įskaitymui nebuvo tam būtinų sąlygų, nurodytų CK 6.130 str. Tuo tarpu atsakovas teigia, jog ieškovui neduodant sutikimo sudaryti su paslaugų teikėju tiesioginę elektros energijos tiekimo sutartį, jis pažeidė nuomos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, todėl atsakovas įgijo teisę į nuostolių atlyginimą, kurį sudaro skirtumas tarp ieškovo paskaičiuotos kainos ir atsakovo paskaičiuotos kainos, kurią jis moka sudaręs tiesiogines elektros energijos tiekimo sutartis. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog ieškovo reikalavimas dėl skolos priteisimo atsakovui iš dalies apmokėjus sąskaitas ir atsakovo reikalavimas dėl patirtų nuostolių negali būti vertinami kaip lygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija sutinka.

15Pagal CK 6.130 str. 1 d. prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. CK 6.131 str. 1 d. nurodyta, jog įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog vienašališkai negali būti įskaitomi tokie reikalavimai, kurie yra aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu, pvz., tokie, dėl kurių vykdymo šalys aiškiai nėra sutarę, kurie nėra patikimai pagrįsti, todėl yra didelė tikimybė, jog dėl reikalavimo pagrįstumo neišvengiamai kils teisminis ginčas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis Nr. 3K-3-502/2012; 2014 m. spalio 29 d. nutartis Nr. 3K-3-458/2014). Nagrinėjamu atveju apeliantas įskaitymo pagrįstumą grindžia tarp šalių sudarytos nuomos sutarties 4.11. p., pagal kurį ieškovas įsipareigojo netrukdyti, kad atsakovas susitartų su resursus ir/arba paslaugas teikiančiais ūkio subjektais dėl tiesioginio resursų ir/arba paslaugų teikimo bei atsiskaitymo. Apelianto teigimu, jei jam būtų suteiktas leidimas sudaryti minėtas sutartis tiesiogiai su resursų teikėjais, jis galėtų mokėti mažesnę kainą nei moka ieškovui, todėl nuostoliai, kurių dydį sudaro skirtumas tarp ieškovui mokėtinos kainos už elektros energiją pagal ieškovo išrašytas sąskaitas ir kainos, kurią atsakovas mokėtų už elektros energiją tiesiogiai paslaugų teikėjui, paskaičiuoti ir įskaityti teisėtai. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto argumentais nesutinka pirmiausia dėl to, nes kaip matyti iš šalių sudarytos nuomos sutarties, joje prievolė atlyginti tokio pobūdžio nuostolius net nėra nustatyta. Pažymėtina, jog atsakovas ir pats neginčija ieškovo teisės į mokesčius už elektros energiją pagal nuomos sutartį, tuo tarpu atsakovas buvo informuotas, jog ieškovas nepripažįsta atsakovo atlikto įskaitymo. Taigi UAB „Norfos mažmena“ priešpriešinio reikalavimo teisė įskaitymo metu buvo nekonkreti, neapibrėžta ir ginčijama. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, ginčas dėl atsakovo teisės sudaryti tiesiogines resursų teikimo sutartis buvo išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu – Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-270-599/2014 atmetė UAB „Norfos mažmena“ ieškinį atsakovams UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, AB Lesto, UAB „Elektra visiems“ ir UAB „Kardos“ dėl įpareigojimo sudaryti elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis ir elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartis tiesiogiai su nuomininku UAB „Norfos mažmena“, tame tarpe dėl nuomojamų ginčo patalpų ( - ) (t. I, b. l. 202-210). Iš minėto teismo sprendimo, kuris įsiteisėjo 2014 m. balandžio 10 d., turinio matyti, jog ieškinys buvo atmestas, kadangi nebuvo sudarytas tiekėjo, nuomotojo ir nuomininko trišalis susitarimas, kuris yra tik pačių šalių diskrecijos teisė. Be to, išnagrinėtoje byloje konstatuota, jog ieškovas neįrodė, kad turi energiją naudojančius įrenginius ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus, kurie yra prijungti prie energijos tiekimo tinklų, ir kai yra įrengti energijos apskaitos prietaisai (CK 6.383 str. 2 d.). Taigi atskiros energijos tiekimo sutarties sudarymas priklauso ne tik nuo nuomotojo valios, bet ir techninių galimybių. Be to, net pats nuomos sutarties 4.11 p. nenustato pareigos ieškovui duoti atskirą sutikimą dėl tiesioginės sutarties sudarymo, kadangi toks sutikimas yra numatytas pačiame punkto turinyje. Šioje vietoje pažymėtina, jog minėto 2014 m. kovo 10 d. teismo sprendimo atsakovas neskundė, todėl darytina išvada, jog atsakovas sutiko, kad nuomos sutarties nuostatos nebuvo pažeistos. Tuo tarpu aplinkybė, kad UAB „Norfos mažmena“ buvo pareiškęs ieškinį, kuriuo reikalavo leisti nuomininkui tiesiogiai sudaryti sutartį dėl elektros energijos tiekimo ginčo patalpoms ir toks reikalavimas buvo atmestas, sudaro pagrindą teigti, kad ieškovui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ buvo netikėtas atsakovo reikalavimas įskaityti nuostolius. Šiuo atveju apelianto pateikti nauji įrodymai apie sąskaitų dėl nuostolių atlyginimo ir pranešimų dėl įskaitymo atsakovui išsiuntimo datą, niekaip nepaneigia ir neįtakoja byloje nustatytų aplinkybių, jog dalį pirmųjų atsakovo dokumentų ieškovas gavo vienu metu bei nedelsdamas juos ginčijo. Todėl pirmosios instancijos teismo argumentai, tame tarpe, jog įskaitymas nebuvo galimas, kadangi tarp šalių nebuvo išspręstas klausimas dėl tiesioginio elektros energijos pirkimo, yra pagrįsti. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog teisme ginčijamus reikalavimus draudžiama įskaityti dėl to, kad jie nėra aiškūs ir apibrėžti, ir tokių reikalavimų įskaitymas negalimas tol, kol teismas nepatvirtina atitinkamo reikalavimo pagrįstumo ir dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis Nr. 3K-3-624/2006). Atkreiptinas dėmesys, jog nuomos sutarties 14.1 p. nurodyta, jog kiekvienas ginčas, nesutarimas ar reikalavimas, kylantis iš sutarties ar su ja susijęs, turi būti sprendžiamas dvišalėse derybose, o nepavykus per vieną mėnesį išspręsti derybomis – įstatymų nustatyta tvarka. Ginčo atveju dėl nuostolių atlyginimo šalys derybų nevedė, atsakovas į teismą dėl nuostolių priteisimo nesikreipė, priešieškinio nereiškė. Atitinkamai nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo vertinti atsakovo reikalavimus dėl nuostolių ar kitų civilinės sutartinės atsakomybės sąlygų, nes pats atsakovas turėjo pareigą įrodyti visas civilinės sutartinės atsakomybės sąlygas. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog ginčo atveju įskaitymas buvo negalimas, nes įskaitymu atlikti atsakovo reikalavimai nebuvo apibrėžti, ieškovui buvo netikėti ir ginčijami.

16Apeliantas taip pat nurodo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-574-599/2015 ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2228-656/2015, kuria pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas, turi prejudicinę galią šiai bylai, nes minėtoje byloje spręstas ginčas yra analogiškas nagrinėjamam šioje byloje. Teismas su tokiais apelianto argumentais nesutinka. Pagal CPK 4 str. vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog remiantis Teismų įstatymo 33 str. 4 d., Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimais, sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas priimta praktiką teismams sprendžiant ginčus turi būti vadovaujamasi aukštesniosios instancijos (aukštesnės grandies) – kasacinio teismo – nuolat plėtojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-526/2014; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis Nr. 3K-3-580/2014 ir kt.). Susipažinus su apelianto pateiktais teismų sprendimais matyti, jog jose nagrinėtos aplinkybės nėra tapačios nagrinėjamai bylai, t. y. skiriasi nuomos sutartys ir išnuomotos patalpos, sutampa tik ginčo šalys. Taigi nesutampa išnagrinėtos bylos ir šios bylos ratio decidendi, todėl apelianto nurodomas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir apeliacinės instancijos teismo nutartis neturi prejudicinės galios šiai bylai.

17Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, ginčo šalių pasisakymus ginčo klausimu ir juos įvertinusi konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialines bei procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimo, todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-287/2010).

18Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Nutarė

19Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai