Byla 3K-3-526/2014

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (pranešėja), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Algio Norkūno,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Medicinos bankas“, atsakovo „If P&C Insurance AS“ kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Medicinos bankas“ ieškinį atsakovams bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Ilgakiemio malūnas“, „Ergo Insurance SE“, „If P&C Insurance AS“, dalyvaujant trečiajam asmeniui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Ratio“ ir Ko, dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, draudimo išmokos ir žalos atlyginimo priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje ginčas kilo dėl hipotekos kreditoriaus teisės gauti draudimo išmoką, draudimo sutartyje nenurodžius jo kaip naudos gavėjo.

6Ieškovas UAB „Medicinos bankas“ prašė: 1) pripažinti 2010 m. rugpjūčio 4 d. susitarimą dėl draudimo išmokos, sudarytą atsakovų „If P&C Insurance AS“ filialo, UADB „Ergo Lietuva“ (kurio procesinių teisių perėmėjas „Ergo Insurance SE“) ir UAB „Ilgakiemio malūnas“, negaliojančiu ab initio; 2) priteisti iš atsakovo UADB „Ergo Lietuva“ UAB „Medicinos bankas“ naudai 480 514,50 Lt kaip neteisėtai ir be pagrindo neišmokėtą draudimo išmoką; 3) priteisti iš atsakovo „If P&C Insurance AS“ UAB „Medicinos bankas“ naudai 480 514,50 Lt kaip neteisėtai ir be pagrindo neišmokėtą draudimo išmoką; 4) priteisti solidariai iš atsakovų „If P&C Insurance AS“, UADB „Ergo Lietuva“ ir UAB „Ilgakiemio malūnas“ 350 000 Lt; 5) priteisti iš atsakovų „If P&C Insurance AS“ ir UADB „Ergo Lietuva“ UAB „Medicinos bankas“ naudai 6 proc. dydžio palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad UAB „Medicinos bankas“ (toliau – ir Bankas) 2008 m. sausio 23 d. kredito sutartimi ir 2008 m. rugpjūčio 19 d. papildomu susitarimu suteikė UAB „Ratio“ ir Ko 2 045 000 Eur kreditą, kurio grąžinimui užtikrinti 2008 m. sausio 30 d. hipotekos lakštu buvo įkeistas ir pastatas –kaimo turizmo sodyba (toliau – Pastatas). 2008 m. lapkričio 21 d. UAB „Ratio“ ir Ko Pastatą pardavė UAB „Ilgakiemio malūnas“. 2009 m. vasario 9 d. Kauno apygardos teismo nutartimi UAB „Ratio“ ir Ko buvo iškelta bankroto byla. 2009 m. gegužės 25 d. teismo nutartimi buvo patvirtintas Banko 7 038 258,27 Lt reikalavimas, kuris neįvykdytas iki šiol. Per 2010 m. balandžio 14 d. įvykusį gaisrą Pastatas buvo apgadintas. 2010 m. rugpjūčio 4 d. atsakovai If P&C Insurance AS, UADB „Ergo Lietuva“ ir UAB „Ilgakiemio malūnas“ sudarė susitarimą, kuriuo sulygo dėl 350 000 Lt draudimo išmokos UAB „Ilgakiemio malūnas“ sumokėjimo. Draudikai 2010 m. rugpjūčio 20 d. raštais informavo Banką, kad „If P&C Insurance AS“ ir UADB „Ergo Lietuva“ išmokėjo draudėjui UAB „Ilgakiemio malūnas“ 350 000 Lt draudimo išmoką. Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartimi UAB „Ilgakiemio malūnas“ buvo iškelta bankroto byla. Po gaisro sunaikintos Pastato dalies atkūrimo kaštai – 1 312 029 Lt. Draudimo išmoka draudėjui UAB „Ilgakiemio malūnas“ buvo išmokėta neteisėtai; ji turėjo būti išmokėta Bankui, kaip hipotekos kreditoriui ir naudos gavėjui, nepriklausomai nuo to, ar Bankas buvo nurodytas draudimo liudijime kaip naudos gavėjas, ar ne (Draudimo įstatymo 81 straipsnis, CK 4.171 straipsnio 5 dalis, 4.196 straipsnio 2 dalis). 2010 m. rugpjūčio 24 d. susitarimas pripažintinas negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu (pažeidžia Banko, kaip kreditoriaus, teises, nes Bankas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui UAB „Ilgakiemio malūnas“) ir CK 1.80 straipsnio pagrindu (kaip prieštaraujantis imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 4.171 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad atsitikus draudžiamajam įvykiui draudimo išmoką kiekvienas draudikas moka proporcingai sudarytų draudimo sutarčių draudimo sumoms, tačiau visi draudikai bendrai ne daugiau nei apdrausto turto vertė, ir kiekvienas draudikas atlygina nuostolius proporcingai savo prisiimtų įsipareigojimų daliai, tačiau bendra draudimo išmokų suma neturi viršyti nuostolio sumos, UADB „Ergo Lietuva“ ir „If P&C Insurance AS“ privalėjo išmokėti po 655 514,50 Lt draudimo išmoką (1 312 029 Lt (Pastato atkūrimo kaštai) : 2 – 1000 Lt (išskaita) (ieškinyje padaryta skaičiavimo klaida, iš tiesų turėtų būti 655 014,50 Lt). 350 000 Lt, kaip draudimo išmokos dalis, laikytina Banko patirtais nuostoliais, t. y. lėšomis, kurias dėl nesąžiningų atsakovų veiksmų gavo ne Bankas, o UAB „Ilgakiemio malūnas“, todėl atsakovai privalo šią žalą Bankui atlyginti, nes yra visos sąlygos taikyti civilinę atsakomybę.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

8Kauno apygardos teismas 2012 m. spalio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: 2010 m. rugpjūčio 4 d. susitarimą, sudarytą atsakovų „If P&C Insurance AS“, UADB „Ergo Lietuva“ ir UAB „Ilgakiemio malūnas“, pripažino negaliojančiu ab initio, priteisė ieškovui UAB „Medicinos bankas“ iš atsakovo BUAB „Ilgakiemio malūnas“ 350 000 Lt, iš atsakovo UADB „Ergo Lietuva“ 480 014,50 Lt, iš atsakovo „If P&C Insurance AS“ 480 014,50 Lt, 6 proc. metines palūkanas iš atsakovų UADB „Ergo Lietuva“ ir „If P&C Insurance AS“ nuo iš jų priteistų sumų ieškovo naudai, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme (2011 m. rugpjūčio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; taip pat priteisė ieškovui UAB „Medicinos bankas“ iš atsakovų „If P&C Insurance AS“, UADB „Ergo Lietuva“ po 2651,36 Lt, iš atsakovo BUAB „Ilgakiemio malūnas“ 1961,28 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Teismas nustatė, kad 2008 m. sausio 23 d. ieškovas UAB „Medicinos bankas“ ir trečiasis asmuo UAB „Ratio“ ir Ko sudarė kredito sutartį (pakeista 2008 m. rugpjūčio 19 d. papildomu susitarimu), pagal kurią Bankas suteikė kredito gavėjui UAB „Ratio“ ir Ko 2 045 000 Eur kreditą. 575 000 Eur kreditas (papildomu susitarimu ši suma padidinta dar 202 734 Eur) skiriamas kavinės statyboms užbaigti, įrengti ir apyvartinėms lėšoms. Kredito sutartyje nustatyta, kad Pastatas, 0,8701 ha žemės sklypas ir 3,13 ha žemės sklypas bus įkeisti Bankui per 20 kalendorinių dienų nuo sutarties pasirašymo dienos (kredito sutarties 2.7.2 punktas). Kredito sutarties 3.1 punktu kredito gavėjas įsipareigojo užtikrinti, kad Bankui įkeičiamas turtas (išskyrus žemę, vertybinius popierius, pinigines lėšas, turtines teises) būtų apdraustas sutarties 3.2–3.5 punktuose nurodytomis sąlygomis. Užtikrindama gauto kredito grąžinimą, 2008 m. vasario 1 d. hipotekos lakštu UAB „Ratio“ ir Ko įkeitė Bankui Pastatą ir nurodytus žemės sklypus. UAB „Ratio“ ir Ko apdraudė Pastatą 5 200 000 Lt iki 2008 m. gruodžio 24 d. UAB „Medicinos bankas“ naudai. 2008 m. lapkričio 20 d. UAB „Medicinos bankas“ davė sutikimą UAB „Ratio“ ir Ko parduoti jai priklausantį turtą, tarp jų ir Pastatą, UAB „Ilgakiemio malūnas“ ir nurodė, kad per 10 darbo dienų turi būti įregistruoti pakeitimai hipotekos lakštuose. 2008 m. lapkričio 21 d. UAB „Ratio“ ir Ko su UAB „Ilgakiemio malūnas“ sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėjas pardavė, o pirkėjas nupirko Pastatą. 2009 m. lapkričio 10 d. raštu, adresuotu UAB „Ilgakiemio malūnas“, UAB „Medicinos bankas“ prašė užtikrinti, kad UAB „Ilgakiemio malūnas“ priklausančio ir Bankui įkeisto Pastato draudimo sutartyse kaip naudos (draudimo išmokos) gavėjas būtų nurodytas UAB „Medicinos bankas“. 2010 m. vasario 11 d. UAB „Ilgakiemio malūnas“ ir „If P&C Insurance AS“ filialas sudarė Įmonių ir organizacijų turto draudimo sutartį), kuria buvo apdraustas UAB „Ilgakiemio malūnas“ priklausantis Pastatas ir įrenginiai. Draudimo polise nurodytos pagrindinės draudimo sutarties sąlygos detalizuotos Įmonių ir organizacijų turto draudimo taisyklėse Nr. 004. 2010 m. vasario 23 d. UAB „Ilgakiemio malūnas“ ir UADB „Ergo Lietuva“ sudarė Įmonių ir organizacijų turto draudimo sutartį (draudimo liudijimas Nr. 310-004842), kuria buvo apdraustas UAB „Ilgakiemio malūnas“ priklausantis Pastatas, taip pat UAB „Ilgakiemio malūnas“ priklausantis kilnojamasis turtas (biuro įranga, kompiuterinė įranga, įranga ir įrengimai). Draudimo polise nurodytos pagrindinės draudimo sutarties sąlygos detalizuotos Įmonių ir organizacijų turto draudimo taisyklėse Nr. 057. 2010 m. balandžio 14 d. UAB „Ilgakiemio malūnas“ priklausančiame Pastate kilo gaisras. 2010 m. balandžio 15 d. UAB „Ilgakiemio malūnas“ apie kilusį gaisrą informavo UADB „Ergo Lietuva“, „If P&C Insurance AS“ filialą ir kiekvieno draudiko prašė skubiai išmokėti 300 000 Lt avansą valymo, tvarkymo ir remonto darbams atlikti. Vadovaujantis 2010 m. rugpjūčio 4 d. „If P&C Insurance AS“ filialo, UADB „Ergo Lietuva“ ir UAB „Ilgakiemio malūnas“ susitarimu dėl draudimo išmokos, „If P&C Insurance AS“ filialas ir UADB „Ergo Lietuva“ išmokėjo UAB „Ilgakiemio malūnas“ po 175 000 Lt draudimo išmoką. 2010 m. balandžio 15 d. UAB „Ilgakiemio malūnas“ apie kilusį gaisrą taip pat pranešė UAB „Medicinos bankas“. Bankas, sužinojęs, kad įkeistą Pastatą savininkas UAB „Ilgakiemio malūnas“ buvo apdraudęs dviejose draudimo įmonėse, tačiau nebuvo nurodęs Banko kaip naudos gavėjo, 2010 m. balandžio 26 d. ir 2010 m. birželio 3 d. raštais prašė draudikų be Banko raštiško sutikimo (nurodymo) neišmokėti draudimo išmokos draudėjui ar jo nurodytam kitam asmeniui, išskyrus UAB „Medicinos bankas“. Tarp Banko ir draudikų vyko susirašinėjimas. 2010 m. rugpjūčio 20 d. draudikai informavo Banką apie priimtą sprendimą dėl draudimo išmokos mokėjimo UAB „Ilgakiemio malūnas“. Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 18 d. nutartimi UAB „Ratio“ ir Ko buvo iškelta bankroto byla, 2009 m. gegužės 25 d. nutartimi patvirtintas Banko 7 038 258,27 Lt finansinis reikalavimas. Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartimi UAB „Ilgakiemio malūnas“ iškelta bankroto byla, 2011 m. birželio 23 d. nutartimi patvirtintas Banko 7 087 868,39 Lt finansinis reikalavimas. UAB „Ilgakiemio malūnas“, sudarydamas Įmonių ir organizacijų turto draudimo sutartis, kuriomis buvo apdraustas UAB „Ilgakiemio malūnas“ priklausantis Pastatas ir kitas kilnojamasis turtas, jose nenurodė Banko kaip naudos gavėjo. Draudėjui apdraudžiant neseniai įsigytą didelės vertės turtą, draudikai nesiaiškino sutarties aplinkybių, galinčių turėti įtakos trečiųjų asmenų teisėms ir teisėtiems interesams, tuo labiau kad UAB „Ratio“ ir Ko ir atsakovas UADB „ERGO Lietuva“ buvo sudarę draudimo sutartį, kuria tas pats Pastatas buvo apdraustas UAB „Medicinos bankas“ naudai. UAB „Ilgakiemio malūnas“, 2008 m. lapkričio 21 d. iš UAB „Ratio“ ir Ko pirkimo–pardavimo sutartimi įsigydama Pastatą, žinojo, kad Pastatas yra įkeistas hipoteka (pirkimo–pardavimo sutarties 1.2 punktas). Nekilnojamojo daikto hipoteka apima ir šio daikto draudimo atlyginimą (CK 4.171 straipsnio 5 dalis). CK 4.196 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu įkeisto daikto vertė sumažėjo, o skolininkas neįvykdė įsipareigojimo dalies, kuria sumažėjo daikto vertė, arba daiktas žuvo, kreditoriai turi teisę į daikto draudimo sumą, neviršijančią jų reikalavimų sumos, išmokamą tokia pat eile, kuria turėjo būti patenkinti jų reikalavimai. Gavus raštišką visų kreditorių sutikimą, draudimo suma gali būti išmokama įkeisto daikto savininkui. Teismas sprendė, kad, sistemiškai aiškinant nurodytas teisės normas, darytina išvada, jog teisė gauti draudimo išmoką kyla ne tik sutartiniu, kuriuo atsakovai (draudikai) grindžia atsikirtimus, bet ir įstatymų pagrindu, o Bankas, būdamas hipotekos kreditorius, įgyja teisę į draudimo išmokos išmokėjimą įvykus draudžiamajam įvykiui, net ir nenurodžius jo kaip naudos gavėjo draudimo sutartyje. Atlikus draudžiamojo įvykio tyrimą, specialistų preliminariu vertinimu, atstatant Pastato sudegusią dalį ūkio būdu minimali darbų kaina būtų 597 404 Lt su PVM. Atsakovai 2010 m. rugsėjo 4 d. sudarė susitarimą dėl draudimo išmokos ir „If P&C Insurance AS“ filialas bei UADB „Ergo Lietuva“ lygiomis dalimis išmokėjo UAB „Ilgakiemio malūnas“ 350 000 Lt draudimo išmoką. Pagal ieškovo užsakymu UAB „Verslavita“ sudarytą ataskaitą, gaisro metu sugadinto apdrausto turto atkūrimo kaštai yra 1 985 000 Lt. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas UADB „Ergo Lietuva“ pateikė UAB „Eika“ paruoštą sąmatą, kad Pastato atkuriamųjų darbų maksimali vertė juos atliekant rangos būdu – 1 282 214 Lt, atliekant ūkio būdu – 842 291,00 Lt. Ieškovas pateikė UAB „Statybos inžinerinis valdymas“ sąmatą, pagal kurią pastato atstatymo sąmatinė vertė yra 1 636 563,72 Lt. Atsakovas UADB „Ergo Lietuva“ pateikė UAB „Eika“ atliktą UAB „Statybos inžinerinis valdymas“ darbų sąmatos įvertinimą, kuriame nurodyta, kad darbus atliekant ūkio būdu pagal UAB „Statybos inžinerinis valdymas“ pateiktas atstatymo darbų sąmatas atstatymo kaštai būtų 1 145 595 Lt su PVM. Atsakovas „If P&C Insurance AS“ pateikė UAB „Statybinių teismo ekspertizių centras“ parengtą 2012 m. vasario 20 d. specialisto išvadą, kurioje teigiama, kad į UAB „Statybos inžinerinis valdymas“ sąmatą įtrauktų, tačiau nebūtinų prieš gaisrą buvusiai Pastato būklei atkurti darbų kaina yra 486 706,62 Lt su PVM, taip pat nurodyta 5641,62 Lt didesnė suma už elektros sistemos išardymo darbus. Kauno apygardos teismas 2012 m. balandžio 6 d. nutartimi paskyrė ekspertizę. 2012 m. liepos 27 d. teismo ekspertizės akte konstatuota, kad pastato atstatymo po įvykusio gaisro statybos darbų kaina – 1 312 029 Lt. Teismas nurodė, kad atliktos teismo ekspertizės pagrindu pats ieškovas sumažino ieškinio reikalavimo sumą, todėl vertino teismo ekspertizės išvadas ir UAB „Eika“ skaičiavimus. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nei ieškovas UAB „Medicinos bankas“, nei atsakovas BUAB „Ilgakiemio malūnas“ neturi statybos darbuotojų, sprendė, kad teismo ekspertas pagrįstai nurodė, kad atstatymo darbai po gaisro turi būti vykdomi rangos būdu. UAB „Eika“ skaičiavimais, Pastatui atkurti iki tokios būklės, koks jis buvo prieš gaisrą, rangos būdu darbų vertė būtų 1 282 214,00 Lt, teismo eksperto skaičiavimu – 1 312 029 Lt, šis verčių skirtumas yra labai nedidelis (29 815 Lt), palyginti su pačia darbų verte. Atsižvelgdamas į tai, kad UAB „Eika“ išvada nėra kategoriška, joje neįvertinti inžinerinių sistemų ir vėdinimo įrenginių galimų pažeidimų šalinimo darbai, teismas rėmėsi 2012 m. liepos 27 d. teismo ekspertizės akto išvada, kuri yra išsami, argumentuota, pagrįsta skaičiavimais, vaizdžiai iliustruota. Teismas nurodė, kad aplinkybė, kad dar neatlikti sugadinto apdrausto Pastato atkūrimo (remonto) darbai, nėra pagrindas mažinti išmokėtinos draudimo išmokos dydį PVM suma. Apskaičiuojant atkuriamąją turto vertę, įskaičiuojamos visos sumos, kurias paprastai reikia išleisti, norint atkurti sugadintą turtą iki tokios būklės, kokios šis buvo iki draudžiamojo įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. V. v. UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-12/2009). Teismas sprendė, kad gaisro suniokoto pastato atkūrimo kaštai yra 1 312 029 Lt. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad 2010 m. rugpjūčio 4 d. „If P&C Insurance AS“ filialo, UADB „Ergo Lietuva“ ir UAB „Ilgakiemio malūnas“ susitarimas dėl 350 000 Lt draudimo išmokos sudarytas pažeidžiant CK 4.196 straipsnio 2 dalies ir 4.171 straipsnio 5 dalies nuostatas (draudimo suma negalėjo būti išmokėta įkeisto daikto savininkui neturint raštiško kreditoriaus sutikimo), pripažino jį negaliojančiu CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu ab initio. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą pripažinti 2010 m. rugpjūčio 4 d. susitarimą negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu, nurodydamas, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kokie kreditoriai turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, kad tuo metu buvusių kreditorių teisės buvo pažeistos. Teismas nurodė, kad ieškovas UAB „Medicinos bankas“ UAB „Ilgakiemio malūnas“ kreditoriumi pripažintas tik Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartimi. Teismas laikė įrodyta, kad atsakovas UAB „Ilgakiemio malūnas“, kaip įkeisto turto savininkas, be raštiško kreditoriaus sutikimo gavęs draudimo išmoką, pažeidė įstatymą (neteisėti veiksmai) ir dėl to ieškovas negavo draudimo išmokos (nuostoliai). Teismas konstatavo, kad nenustatytos atsakovų solidariosios atsakomybės sąlygos (CK 6.6 straipsnis), todėl sprendė, kad ieškovui UAB „Medicinos bankas“ priteistina iš atsakovo BUAB „Ilgakiemio malūnas“ jai išmokėta 350 000 Lt suma (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Teismas sprendė, kad iš kiekvieno draudiko ieškovui priteistina po 480 014,50 Lt draudimo išmokos (1 312 029 Lt (pastato atkūrimo kaštai) – 350 000 Lt (šiuo sprendimu priteistina draudimo išmoka iš BUAB „Ilgakiemio malūnas“) : 2 (dvi atskiros draudimo sutartys vienodomis draudimo sumomis) – 1000 Lt (išskaitos suma pagal kiekvieną draudimo sutartį). Teismas, spręsdamas ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, atsižvelgė į tai, kad ieškovo advokatas surašė procesinius dokumentus: ieškinį, patikslintą ieškinį, atsiliepimą į atskirąjį skundą, 9 kitus įvairaus turinio prašymus bei atsiliepimus į priešingos šalies pateiktus prašymus; atstovavo ieškovui teismo posėdžiuose, kuriuose praleido 10 val., todėl pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį ir Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, maksimali ieškovo patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti bendra suma būtų 7264 Lt, kurias priteisė ieškovui iš atsakovų.

9Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. sausio 14 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 15 d. sprendimą paliko nepakeistą, priteisė iš UAB „Medicinos bankas“ į valstybės biudžetą 7500 Lt žyminio mokesčio. Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė Draudimo įstatymo 81 straipsnio, CK 4.170 straipsnio 1 ir 5 dalių, CK 4.196 straipsnio 2 dalies ir 6.987 straipsnio nuostatas bei padarė pagrįstą išvadą, kad Bankas, būdamas hipotekos kreditorius, įgyja teisę į draudimo išmokos išmokėjimą, įvykus draudžiamajam įvykiui, net ir nenurodžius jo kaip naudos gavėjo draudimo sutartyje. Teisėjų kolegija pripažino, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2010 m. rugpjūčio 4 d. susitarimą pripažino negaliojančiu CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, kaip sudarytą pažeidžiant CK 4.196 straipsnio 2 dalies ir 4.171 straipsnio 5 dalies nuostatas. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad nurodytas susitarimas yra negaliojantis CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu nuo jo sudarymo momento, be pagrindo ex officio netaikė restitucijos, o sprendė klausimą dėl sandorio šalių civilinės atsakomybės. Ginčijamą sandorį pripažinus negaliojančiu, atsakovas BUAB „Ilgakiemo malūnas“ turėtų grąžinti draudikams po 175 000 Lt draudimo išmokos, o šie – ieškovui išmokėti lygiomis dalimis jam priklausančią draudimo išmoką. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad UAB „Ilgakiemio malūnas“ bankroto byla iškelta Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartimi, o 7 087 868,39 Lt Banko finansinis reikalavimas patvirtintas 2011 m. birželio 23 d. teismo nutartimi, vadovaudamasi teisingumo, sąžiningumo, protingumo ir ekonomiškumo kriterijais, taip pat atsižvelgdama į nagrinėjamoje byloje egzistuojantį viešąjį interesą, padarė išvadą, jog 350 000 Lt tiesiogiai priteistini iš BUAB „Ilgamiemio malūnas“ UAB „Medicinos bankas“. Teisėjų kolegija nurodė, kad iš esmės pirmosios instancijos teismo išvada dėl draudimo išmokos priteisimo iš BUAB „Ilgamiemio malūnas“ ieškovo naudai teisinga, todėl skundžiamą sprendimo dalį teisėjų kolegija paliko nepakeistą remdamasi šioje nutartyje nurodytais motyvais. Teisėjų kolegija atmetė ieškovo apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo CK 6.66 straipsnio taikymo. UAB „Ilgakiemio malūnas“ bankroto byla iškelta Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartimi, o 7 087 868,39 Lt Banko finansinis reikalavimas patvirtintas 2011 m. birželio 23 d. teismo nutartimi. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad susitarimo sudarymo metu ieškovas neturėjo neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės atsakovui BUAB „Ilgakiemo malūnas“, be to, ieškovą ir atsakovą siejo ne prievoliniai, o hipotekos teisiniai santykiai. Teisėjų kolegija pastebėjo, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje padarė rašymo klaidą, neteisingai nurodydamas, kad teismo ekspertizės akte konstatuota, jog Pastato atstatymo po įvykusio gaisro statybos darbų kaina, atsižvelgiant į 2010 m. kovo mėn. kainų lygį, – 1 312 029 Lt. Iš tiesų ši suma apskaičiuota pagal 2012 m. kovo mėn. Pastato atkūrimo kainų lygį. Kadangi Pastatas po 2010 m. balandžio 14 d. gaisro nebuvo remontuojamas, teisėjų kolegija sprendė, kad priteistinos draudimo išmokos dydis skaičiuotinas pagal teismo ekspertizės atlikimo metu buvusią Pastato būklę ir 2012 m. kovo mėn. kainų lygį, nes po draudžiamojo įvykio praėjus ilgam laiko tarpui draudimo išmokos skaičiavimas pagal draudžiamojo įvykio metu buvusias kainas būtų nepagrįstas, neatitiktų realumo, būtinumo, teisingumo ir protingumo kriterijų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl draudimo išmokos mažinimo PVM suma, pagrįstai rėmėsi kasacinio teismo praktika ir teisingai nurodė, kad apskaičiuojant atkuriamąją turto vertę įskaičiuojamos visos sumos, kurias paprastai reikia išleisti, norint atkurti sugadintą turtą iki tokios būklės, kokios šis buvo iki draudžiamojo įvykio, o aplinkybė, kad dar neatlikti sugadinto apdrausto pastato atkūrimo (remonto) darbai, nėra pagrindas mažinti išmokėtinos draudimo išmokos dydį PVM suma. Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino ieškovui priteistiną už advokato pagalbą jo prašomą sumą nuo 18 437,86 Lt iki 7264 Lt. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovas be pagrindo nesumokėjo 7500 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, todėl ši suma priteistina iš ieškovo į valstybės biudžetą.

10III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į kasacinius skundus teisiniai argumentai

11Kasaciniu skundu atsakovas „If P&C Insurance AS“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 14 d nutarties ir Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 15 d. sprendimo dalis, kuriomis ieškovo UAB „Medicinos bankas“ naudai priteista 480 014,50 Lt draudimo išmokos, 6 proc. metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011 m. rugpjūčio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, taip pat 2010 m. rugpjūčio 4 d. susitarimas dėl draudimo išmokos pripažintas negaliojančiu, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškovo UAB „Medicinos bankas“ ieškinį atsakovui „If P&C Insurance AS“ atmesti; taikyti sprendimo įvykdymo atgręžimo institutą ir atsakovo „If P&C Insurance AS“ naudai priteisti iš ieškovo UAB „Medicinos bankas“ 564 626,03 Lt ir bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

121. Teismai, pripažindami ieškovo, kaip svetimo daikto hipotekos kreditoriaus, teisę į draudimo išmoką, netinkamai aiškino ir taikė Draudimo įstatymo 2 straipsnio 8 ir 49 dalis. Pagal Draudimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalį draudėju laikomas asmuo, kuris arba kreipėsi į draudiką dėl draudimo sutarties sudarymo, arba kuriam draudikas pasiūlė sudaryti draudimo sutartį, arba kuris sudarė draudimo sutartį su draudiku, pagal šio straipsnio 49 dalį naudos gavėju laikomas draudimo sutartyje nurodytas asmuo arba draudėjo, o draudimo sutartyje nustatytais atvejais ir apdraustojo paskirtas asmuo, turintis teisę gauti draudimo išmoką. Vadovaujantis Draudimo įstatymo 2 straipsnio 2 ir 49 dalimis, naudos gavėju ar apdraustuoju gali būti laikomas tik asmuo, nurodytas turto draudimo sutartyje.

132. Teismai, pripažindami, kad ieškovo reikalavimo teisė į draudimo išmoką kyla pagal įstatymą, netinkamai aiškino ir taikė Draudimo įstatymo 81 straipsnį, CK 4.171 straipsnio 4 dalį, 4.200 straipsnio 2 dalį, 6.198 straipsnio 1 dalį ir 6.200 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovo UAB „Ilgakiemio malūnas“ teisės apdrausti Pastatą savo naudai, apeliacinės instancijos teismas šią teisę pripažino, bet sprendė, kad ieškovo teisę į draudimo išmoką užtikrina CK 4.171 straipsnio 5 ir 9 dalys. Draudimo įstatymo 81 straipsnyje nustatyta, kad teisę reikalauti, kad būtų išmokėta draudimo išmoka, turi draudėjas, o įstatyme ir (ar) draudimo sutartyje nustatytais atvejais – naudos gavėjas arba nukentėjęs trečiasis asmuo. Draudimo įstatymo 86 straipsnyje nustatyta, kad draudėjas gali sudaryti turto draudimo sutartį dėl savo arba dėl kito asmens, kuris sudarius draudimo sutartį tampa apdraustuoju, turtinių interesų. Turto draudimo atveju naudos gavėju gali būti tik asmuo, kurio turtiniai interesai buvo apdrausti. Šios teisės normos reiškia, kad būtent draudėjas yra asmuo, turintis teisę pasirinkti, kurio konkrečiai asmens turtinį interesą reikia apdrausti. Ginčo atveju atsakovas UAB „Ilgakiemio malūnas“ pasirinko apdrausti savo, kaip įkeisto Pastato savininko, turtinį interesą. Tiek draudimo teoretikai, tiek praktikai laikosi vieningos pozicijos, kad tuo atveju, kai hipotekos kreditorius nėra įtraukiamas į draudimo sutartį kaip naudos gavėjas, jis neturi teisės gauti draudimo išmokos dėl draudžiamojo įvykio. Tai patvirtina Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto doc. dr. L. B. 2013 m. gruodžio 5 d. išvada, Lietuvos draudikų asociacijos 2013 m. lapkričio 20 d. raštas Nr. 1S-031. Pastato įkeitimas savaime nereiškia, kad ieškovas, kaip hipotekos kreditorius, įgijo teisę reikalauti draudimo išmokos už atsakovą UAB „Ilgakiemio malūnas“. Atsakovo UAB „Ilgakiemio malūnas“ ir ieškovo nesiejo įsipareigojimai pagal kredito sutartį. Kredito sutartis galiojo tik šios sutarties šalims (ieškovui ir trečiajam asmeniui). Būtent trečiasis asmuo kredito sutartimi buvo įsipareigojęs užtikrinti, kad Pastato draudimas bus tęsiamas iki hipotekos pabaigos (kredito sutarties 3.3 punktas) ir kad kaip naudos gavėjas bus nurodytas ieškovas (kredito sutarties 3.5 punktas). Šis trečiojo asmens įsipareigojimas, sudarant Pastato pirkimo–pardavimo sutartį su atsakovu UAB „Ilgakiemio malūnas“, jam nebuvo perkeltas. CK 4.171 straipsnio 4 dalyje nereglamentuojama, kas ir kieno naudai turi apdrausti įkeičiamą daiktą. Nagrinėjamu atveju CK 4.171 straipsnio 4 dalis turėjo būti taikoma, atsižvelgiant į CK 6.189 straipsnio 1 dalį (teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią) ir 6.200 straipsnio 1 dalį (šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai). Atsakovas UAB „Ilgakiemio malūnas“ nebuvo kredito sutarties šalis, todėl jokie kredito sutartimi nustatyti įsipareigojimai nebuvo ir negalėjo būti jam perkelti. CK 4.171 straipsnio 5 dalis negali būti laikoma pagrindu pripažinti ieškovo, kuris nebuvo Pastato draudėjas ar naudos gavėjas, teisę į draudimo išmoką. Draudimo teisiniai santykiai, susiklostę tarp atsakovo UAB „Ilgakiemio malūnas“ ir draudiko, yra savarankiški teisiniai santykiai, kuriems netaikytinos CK 4.171 straipsnio 5 ir 9 dalių nuostatos, nes, įgijus įkeistą Pastatą nuosavybėn, atsakovui UAB „Ilgakiemio malūnas“ nekilo pareiga šį Pastatą apdrausti ieškovo naudai, o ieškovui neatsirado teisė įstatymo pagrindu reikalauti draudimo išmokos priteisimo pagal Draudimo sutartį, sudarytą atsakovo UAB „Ilgakiemio malūnas“ ir draudiko.

143. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 4.196 straipsnio 2 dalį ir CK 4.171 straipsnio 5 dalį, pripažindami šias normas imperatyviosiomis, o susitarimą – negaliojančiu CK l.80 straipsnio pagrindu. Kasatoriaus nuomone, nurodytose teisės normose neįtvirtinta jokių imperatyvų. Kadangi atsakovas UAB „Ilgakiemio malūnas“ draudimo sutartimi apdraudė savo, kaip Pastato savininko, turtinį interesą ir neturėjo sutarties ar įstatymo nustatytos pareigos sudaryti Pastato draudimo sutartį ieškovo naudai (tokią pareigą pagal kredito sutartį turėjo tik trečiasis asmuo), tai susitarimas nepažeidė ir negalėjo pažeisti imperatyviųjų teisės normų, ieškovo teisių ir teisėtų interesų. Teismai turėjo atkreipti dėmesį į tai, kad ieškovas nesirūpino savo turtinio intereso apsauga: pats iki draudžiamojo įvykio dienos neapdraudė Pastato, nereikalavo, kad sutartinius įsipareigojimus pagal Kredito sutartį vykdytų trečiasis asmuo. Sandorių negaliojimo institutu yra siekiama užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą, apsaugoti sąžiningų civilinės apyvartos dalyvių, suinteresuotų sudaryto sandorio padarinių atsiradimu, teisėtus lūkesčius, t. y. pagrįstą tikėjimą, jog sandorio pagrindu atsiradusios teisės ar pareigos nebus kvestionuojamos. Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. Č. v. AB bankas „Hansabankas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-114/2007; 2011 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Z. v. BUAB „Vakarų prekyba“, bylos Nr. 3K-3-44/2011). Sandorio pripažinimas negaliojančiu pateisinamas, kai interesas, kurį siekiama apginti nuo neigiamų sandorio sudarymo pasekmių, yra svarbesnis už tą, kuris būtų apgintas sandorį išsaugojus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Reklamos laikraštis“ v. UAB „Vilniaus skelbimai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-6/2008; 2010 m. sausio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. M. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-11/2010). Teismai, pripažindami susitarimą negaliojančiu, siekė apginti ne sąžiningo asmens (kasatoriaus) interesus, tačiau ieškovo neapdairumą ir nesirūpinimą savo teisėmis. Kasatoriaus nuomone, net ir teisiškai pagrindus ieškovo, kaip hipotekos kreditoriaus, teisę į draudimo išmoką, jam nesant apdraustuoju ar naudos gavėju pagal draudimo sutartį, nebūtų pagrindo pripažinti susitarimą negaliojančiu dėl ieškovo veiksmų nesuderinamumo su CK 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais reikalavimais.

154. Teismai, perkeldami trečiojo asmens sutartinę atsakomybę atsakovams „If P&C Insurance AS“ ir UAB „Ilgakiemio malūnas“, neįvertindami ieškovo, kaip savo srities profesionalo, elgesio atitikties atidumo ir rūpestingumo standartams, netinkamai aiškino ir taikė CK 1.5 straipsnio 1 dalį, 6.253 straipsnio 1 ir 5 dalis, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Ieškovas, duodamas sutikimą perleisti įkeistą Pastatą, nenustatė jokių sąlygų dėl Pastato draudimo, Pastato draudimo klausimu ėmė domėtis tik 2009 m. lapkričio 10 d., kai paprašė UAB „Ilgakiemio malūnas“ apdrausti Pastatą, nors UAB „Ilgakiemio malūnas“ nebuvo įsipareigojęs ieškovui. Ieškovas pats apdraudė Pastatą savo naudai tik 2011 m. liepos 26 d. Taigi ieškovas visiškai nesirūpino, kokiomis sąlygomis bus perleistas Pastatas, buvo abejingas savo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bankams, kaip specifinio verslo srities profesionalams, turintiems didelius ekonominius, finansinius, teisinius pajėgumus, keliami didesni rūpestingumo, kruopštumo ir atidumo reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylu skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. P. B. ir kt., bylos Nr. 3K-7-229/2009). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad savo nerūpestingu, neatidžiu ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų neatitinkančiu elgesiu ieškovas prisiėmė bet kokių nuostolių, susijusių su hipotekos objekto (Pastato) vertės pakitimu, riziką. Ieškovas gali reikalauti tik sutartinės atsakomybės taikymo trečiajam asmeniui, kuris pažeidė Kredito sutartį ir neapdraudė Pastato. Nepaisant to, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, tačiau iš sprendimo turinio turi būti aiškiai matyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Č. v. J. R., bylos Nr. 3K-3-425/2011). Teismų sprendimai šių reikalavimų neatitinka, nes teismai nevertino pirmiau išdėstytų argumentų, nurodytų tiek atsiliepime į ieškinį, tiek apeliaciniame skunde.

165. Teismai, remdamiesi tik eksperto išvada ir nepašalindami prieštaravimų kitiems rašytiniams įrodymams, pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas. CPK 218 straipsnyje nustatyta, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. V. v. UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-12/2009) pabrėžiama, kad tuo atveju, kai byloje yra surinkta skirtingų duomenų apie dėl draudžiamojo įvykio sugadinto turto atkuriamąją vertę, teismai turi ištirti ir įvertinti visus šiuos įrodymus, padaryti atitinkamas išvadas bei nurodyti motyvus, dėl kurių išvadas grindžia vienais įrodymais ir dėl kurių atmeta kitus (CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punktas, 331 straipsnio 4 dalies 3 punktas). Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nes ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ v. UADB „Ergo Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-45/2008; 2010 m. liepos 30 d nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. ir kt. v. AB „Lietuvos draudimas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-351/2010). Teismų nurodyta 1 312 029 Lt suma (su PVM) teismo eksperto buvo apskaičiuota pagal Pastato būklę, kuri buvo ekspertizės atlikimo metu (Pastatas apžiūrėtas 2012 m. gegužės 15 d.), taikant 2012 m. kovo mėn. kainų lygį. Draudžiamasis įvykis įvyko 2010 m. balandžio 14 d., todėl pagal šios dienos kainas turi būti skaičiuojama reikalingų atlikti remonto darbų kaina, įvertinant 2010 m. balandžio 14 d. buvusią Pastato būklę. Teismo ekspertas ekspertizės akte nurodė konkrečius darbus, kurie papildomai atsirado dėl po gaisro buvusių atmosferinių veiksnių ir poveikio. Teismai 1 312 029 Lt remonto darbų kainą skaičiavo su PVM. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra PVM mokėtojas, jo nuostoliu pripažintina remonto vertė be PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Esviga“ v. draudimo UAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-381/2006; 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. V. v. UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-12/2009). Teismai neatsižvelgė į šias aplinkybes: atsakovas UAB „Ilgakiemio malūnas“ nurodė, kad remonto darbus atliks ūkio būdu; ekspertas nurodė, kad jeigu remonto darbai būtų atliekami ūkio būdu pagal 2010 m. kovo mėn. kainų lygį, atstatymo darbų kaina būtų 884 663 Lt su PVM (731 126 Lt be PVM); jeigu tie patys remonto darbai būtų atliekami rangos būdu pagal 2010 m. kovo mėn. kainų lygį, atstatymo darbų kaina būtų 1 050 466 Lt su PVM (868 153 Lt be PVM); pakartotinai galima panaudoti medžiagų, kurių vertė 32 095 Lt.

17Pareiškimu dėl pridėjimo prie kasacinio skundo „Ergo Insurance SE“ prisideda prie atsakovo „If P&C Insurance AS“ kasacinio skundo ir prašo jį tenkinti.

18Atsiliepimu į atsakovo „If P&C Insurance AS“ kasacinį skundą ieškovas UAB „Medicinos bankas“ prašo kasacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

191. Teismai, spręsdami, kad ieškovas turi teisę į draudimo išmoką, nepažeidė Draudimo įstatymo 81 straipsnio, CK 4.171 straipsnio 4 dalies, 4.200 straipsnio 2 dalies, 6.189 straipsnio 1 daleis, 6.200 straipsnio 1 dalies. Draudimo įstatymo 81 straipsnio nuostatos patvirtina, kad teisė gauti draudimo išmoką kyla ne tik sutartiniu, tačiau ir įstatymų pagrindu (CK 1.136 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad, priešingai nei teigia kasatorius, draudimo išmokos gavėju gali būti ne tik konkrečioje draudimo sutartyje nurodytas subjektas, tačiau ir asmuo, kuriam tokią teisę suteikia įstatymas. Šią išvadą patvirtina sisteminis CK 4.171 straipsnio 5 dalies ir 4.196 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktų, 2 dalies aiškinimas. Nurodytos nuostatos, atsižvelgiant į hipotekos instituto esmę – užtikrinti, kad skolininkas iš tikrųjų įvykdytų savo prievolę kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo Nordea Bank Finland Plc prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo, bylos Nr. 3K-3-160/2010), turi būti aiškinamos taip: hipotekos kreditorius, kuriam įkeistas apdraustas daiktas, laikytinas naudos gavėju nepriklausomai nuo to, ar jis nurodytas draudimo sutartyje kaip naudos gavėjas, ar ne. Tai reiškia, kad įvykus draudžiamajam įvykiui draudimo išmoka visų pirma privalo būti išmokama naudos gavėjui pagal įstatymą, t. y. hipotekos kreditoriui. Sunaikinus ar sugadinus apdraustą ir hipoteka įkeistą nekilnojamąjį turtą ir neišmokėjus atitinkamos draudimo išmokos hipotekos kreditoriui, jis prarastų prievolių įvykdymo objektą ir galimybę ateityje gauti prievolių įvykdymą apskritai (skolininkui neturint kito turto, iš kurio būtų galima patenkinti kreditoriaus reikalavimą, kreditorius neturėtų į ką nukreipti išieškojimą ir patenkinti savo reikalavimą). Kitoks šių teisės normų aiškinimas paneigtų hipotekos, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, tikslą. Draudimo priežiūros komisijos, Lietuvos draudikų asociacijos raštai ir mokslinė-teorinė išvada nepatvirtina jokių su byla susijusių aplinkybių, juose išdėstyta nuomonė tam tikrais teisės aiškinimo ir taikymo aspektais, o teisę taiko teismas. Kasatoriaus cituojamų kasacinio teismo nutarčių ratio decidendi nesutampa su nagrinėjamos bylos, todėl jomis remtis nėra pagrindo.

202. CK 4.171 straipsnio 5 dalyje ir 4.196 straipsnio 2 dalyje neįtvirtinta jokių išimčių, leidžiančių civilinių santykių dalyviams šias normas pakeisti. Aptariamos CK nuostatos yra imperatyviosios teisės normos. Tai, kad Pastatas buvo perleistas BUAB „Ilgakiemio malūnas“ nereiškia ieškovo nerūpestingumo, nes bet kokiu atveju ieškovo reikalavimas į BUAB „Ratio“ ir Ko buvo užtikrintas Pastato įkeitimu. Be to, nerūpestingu laikytinas kasatorius, o ne ieškovas. Kasatorius pažeidė CK 6.987, 6.38 straipsniuose įtvirtintas pareigas, nes kaip profesionalus draudikas, kuriam taikomi griežtesni įstatymų reikalavimai (CK 6.38 straipsnio 2 dalis, Draudimo įstatymas), taip pat taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. D. V., bylos Nr. 3K-7-190/2009), nesiėmė jokių veiksmų išsiaiškinti, ar draudimo sutarties su atsakovu UAB „Ilgakiemio malūnas“ sudarymas, nenurodant joje ieškovo kaip naudos gavėjo, susitarimo sudarymas ir jo pagrindu tik 350 000 Lt dydžio draudimo išmokos išmokėjimas tik atsakovui UAB „Ilgakiemio malūnas“ nepažeis ieškovo, teisėto draudimo išmokos gavėjo, teisių ir teisėtų interesų. Kasatoriaus nerūpestingumas taip pat pasireiškė nesilaikant CK 6.263 straipsnyje įtvirtintos pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, CK 6.38 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai bei pagal įstatymų nurodymus, CK 6.38 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos pareigos bendradarbiauti su kita šalimi, taip pat CK 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos vykdant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Kasatorius, būdamas informuotas, kad ieškovas yra hipotekos kreditorius ir naudos gavėjas pagal įstatymą, žinodamas apie ieškovo jam siųstus raštus, sudarė su atsakovu UAB „Ilgakiemio malūnas“ susitarimą ir išmokėjo draudimo išmoką.

213. Teismai pagrįstai rėmėsi ekspertizės išvadomis. Atsižvelgiant į tai, kad statybos darbai gali būti atlikti tik realiai gavus draudimo išmoką, išmokėtinos draudimo išmokos dydis taip pat yra priklauso nuo jos išmokėjimo momento, ji turi būti apskaičiuota remiantis išmokėjimo metu galiojančiomis statybos darbų vertėmis. Tai, kad draudimo išmoka yra išmokama (prisiteisiama) praėjus daugiau nei keturiems metams nuo draudžiamojo įvykio, lėmė paties draudiko veiksmai – jeigu jis būtų buvęs sąžiningas ir nesudaręs ginčo susitarimo, išmokėjęs draudimo išmoką ieškovui, draudimo išmoka galėtų būti mažesnė, t. y. apskaičiuota pagal draudžiamojo įvykio metu buvusias kainas, be to, papildoma žala iš viso nebūtų kilusi (CK 1.5 straipsnis). Argumentai dėl draudimo išmokos dydžio, apskaičiuoto Pastato rekonstrukciją atliekant ūkio būdu, yra nepagrįsti, nes byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad BUAB „Ilgakiemio malūnas“ galėjo, gali ar siekia rekonstruoti ginčo pastatą ūkio būdu. Pagal kasacinio teismo praktiką, neatlikti sugadinto apdrausto pastato atkūrimo (remonto) darbai nėra pagrindas mažinti išmokėtinos draudimo išmokos dydį PVM suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. V. v. UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-12/2009). Pažymėtina, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos PVM mokesčių mokėtojų registro duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis) patvirtina, kad BUAB „Ilgakiemio malūnas“ iš PVM mokėtojų buvo išregistruotas 2010 m. rugsėjo 30 d., tai lemia draudiko pareigą išmokėti visą draudimo išmoką, į kurią yra įskaitytas ir PVM.

22Kasaciniu skundu ieškovas UAB „Medicinos bankas“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 15 d. sprendimo dalį, kuria teismas atsisakė UAB „Medicinos bankas“ naudai priteisti 350 000 Lt dydžio draudimo išmokos dalį solidariai iš atsakovų, priteisti patirtas 18 437,86 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų ir pripažinti 2010 m. rugpjūčio 4 d. susitarimą negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu, panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 14 d nutarties dalį, kuria teismas atmetė ieškovo UAB „Medicinos bankas“ apeliacinį skundą, įpareigojo UAB „Medicinos bankas“ sumokėti 7500 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą, atsisakė priteisti iš atsakovų apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, ir priimti naują sprendimą – tenkinti UAB „Medicinos bankas“ ieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

231. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 4.192, 4.196, 4.181, 4.195, 6.2, 6.66 straipsnius, spręsdami, kad Bankas susitarimo sudarymo metu neturėjo galiojančios ir neabejotinos reikalavimo teisės atsakovui UAB „Ilgakiemio malūnas“. Remiantis CK 4.196 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, hipotekos kreditorius įgyja teisę reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą prieš terminą ta pačia tvarka, kaip ir suėjus skolos grąžinimo terminui, jeigu pradėta skolininko ar įkeisto daikto savininko (ne fizinio asmens) bankroto procedūra. Bankroto byla skolininkui (trečiajam asmeniui) buvo iškelta 2009 m. vasario 18 d., todėl 2010 m. rugpjūčio 4 d. susitarimo sudarymo metu Bankas turėjo teisę reikalauti patenkinti jo reikalavimą iš jo naudai įkeisto svetimo daikto (CK 4.181 straipsnis, 4.195 straipsnio 1 dalis, 4.196 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir nuo šio momento atsakovas UAB „Ilgakiemio malūnas“ tapo kasatoriaus skolininku. Kasacinio teismo praktika patvirtina, kad galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę skolininkui kreditorius įgyja atsiradus skolininko prievolei kreditoriaus atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. N. v. I. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-575/2004; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. J. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-362/2011; 2013 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Ranguva“ v. M. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-167/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012). Skolininko prievolė kreditoriui atsiranda ne nuo teismo sprendimo priteisti konkrečią sumą pinigų momento, o nuo prievolės atsiradimo momento – teismo sprendimas tai tik kreditoriaus teisės apgynimas, o ne reikalavimo teisės, kaip tokios, atsiradimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės teisėjų sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012). Taigi neabejotina ir galiojanti reikalavimo teisė atsakovui UAB „Ilgakiemio malūnas“ negali būti laikoma atsiradusia nuo nutarties patvirtinti kasatoriaus finansinį reikalavimą bankroto byloje priėmimo.

242. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 4.196 straipsnio 2 dalį, 4.171 straipsnio 5 dalį, 6.6, 6.38, 6.249, 6.263, 6.987 straipsnius ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, spręsdamas, kad kasatorius neturi teisės reikalauti priteisti iš atsakovų solidariai 350 000 Lt kaip patirtą žalą. Pirma, atsakovų sudarytas susitarimas prieštarauja imperatyviosioms CK 4.196 straipsnio 2 dalies ir 4.171 straipsnio 5 dalies normoms, tai reiškia, kad atsakovai pažeidė CK 4.196 straipsnio 2 dalyje ir 4.171 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą pareigą hipoteka suvaržyto daikto draudimo išmoką sumokėti tiesiogiai hipotekos kreditoriui kaip naudos gavėjui įstatymo pagrindu. Antra, draudikai pažeidė CK 6.987, 6.38 straipsniuose įtvirtintas pareigas. Profesionalūs draudikai, kuriems taikomi aukštesni įstatymų reikalavimai (CK 6.38 straipsnio 2 dalis, Draudimo įstatymas), taip pat taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, nesiėmė jokių veiksmų išsiaiškinti, ar draudimo sutarčių su atsakovu UAB „Ilgakiemio malūnas“ sudarymas, nenurodant jose Banko kaip naudos gavėjo, susitarimo sudarymas ir 350 000 Lt dydžio draudimo išmokos išmokėjimas tik atsakovui UAB „Ilgakiemio malūnas“ nepažeis Banko, teisėto draudimo išmokos gavėjo, teisių ir teisėtų interesų. Draudikai turi pareigą imtis visų įmanomų veiksmų nustatyti visas ir bet kokias su sudaromomis draudimo sutartimis susijusias aplinkybes, įskaitant ir galinčias turėti įtakos trečiųjų asmenų teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Detonas“ v. UAB „Balti tehnika“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-16/2011; 2013 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ūkininkas V. K. v. UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-73/2013; 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ v. UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-116/2013). Trečia, draudikų neteisėti veiksmai taip pat pasireiškė CK 6.263 straipsnyje įtvirtintos pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, CK 6.38 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai bei pagal įstatymų nurodymus, CK 6.38 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos pareigos bendradarbiauti su kita šalimi pažeidimu, taip pat CK 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos vykdant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus pažeidimais. Atsakovai buvo informuoti, kad kasatorius yra hipotekos kreditorius ir naudos gavėjas įstatymo pagrindu, žinojo apie kasatoriaus siųstus raštus, buvo pažadėję iš anksto informuoti apie sprendimą dėl draudimo išmokos išmokėjimo, neišmokėti draudimo išmokos be atskiro susitarimo su kasatoriumi, tačiau neinformavo kasatoriaus apie sprendimą išmokėti išmoką (apie išmokos išmokėjimą kasatoriui buvo pranešta post factum), sudarė su atsakovu UAB „Ilgakiemio malūnas“ susitarimą ir išmokėjo draudimo išmoką. Ketvirta, atsakovo UAB „Ilgakiemio malūnas“ neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jis neįvykdė pareigos apdrausti Pastatą kasatoriaus naudai, net ir prašant kasatoriui (2009 m. lapkričio 10 d. raštas), pateikė neteisėtą prašymą draudikams išmokėti atsakovui nepriklausančią draudimo išmoką, neteisėtai sutarė dėl jos dydžio ir išmokėjimo tvarkos, taip pat pažeidė bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai bei kitas pareigas (CK 1.5 straipsnio 1 dalis, 6.38 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys, 6.263 straipsnio 1 dalis), nes žinodamas apie esamą ginčą dėl reikalavimo priėmė pervedamą draudimo išmoką. Jeigu ginčo susitarimas nebūtų sudarytas, draudimo išmokos lėšos būtų pervestos Bankui CK 4.192, 4.196, 4.181, 4.195 straipsnių pagrindu. Taigi Bankas patyrė 350 000 Lt žalą dėl visų atsakovų tarpusavyje glaudžiai susijusių neteisėtų veiksmų ir šią žalą atsakovai privalo atlyginti kaip solidarūs skolininkai (CK 6.6 straipsnis).

253. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, kad, pripažinus susitarimą negaliojančiu ir taikant restituciją, 350 000 Lt yra priteistini iš atsakovo UAB „Ilgakiemio malūnas“, netinkamai aiškino ir taikė CK 1.5 straipsnio nuostatas. Kasatorius prašo į tai atsižvelgti, jeigu kasacinis teismas spręstų, kad 350 000 Lt yra priteistini Bankui ne delikto pagrindu. Pritaikius restituciją 350 000 Lt atsakovas UAB „Ilgakiemio malūnas“ turėjo grąžinti draudikams (CK 1.80 straipsnio 2 dalis), o iš jų nurodyta suma priteistina Bankui kaip hipotekos kreditoriui, turinčiam teisę į draudimo išmoką. Teismo sprendimas atleisti atsakovus „Ergo Insurance SE“ ir „If P&C Insurance AS“ nuo jų pareigos sumokėti 350 000 Lt Bankui ir šią pareigą perkelti atsakovui UAB „Ilgakiemio malūnas“, kuris yra bankrutuojanti įmonė (didelė tikimybė, kad ši suma Bankui nebus sumokėta), yra neteisingumas ir nesąžiningas Banko atžvilgiu (CK 1.5 straipsnis).

264. Apeliacinės instancijos teismas, įpareigodamas ieškovą sumokėti 7500 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą, pažeidė CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą, pagal kurį nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiama įmonė (įstaiga), kuriai iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus. Šios nuostatos turėtų būti taikomos ir ieškovams, kurie reiškia ieškinį prieš atsakovą bankrutuojančią įmonę, nes dėl sunkios bankrutuojančios įmonės turtinės padėties ieškovas, kurio ieškinys tenkinamas, faktiškai neturės galimybės išsiieškoti žyminio mokesčio (CK 1.5 straipsnis). Be to, priešingas aiškinimas lemtų proceso šalių lygiateisiškumo principo (CPK 17 straipsnis) pažeidimą.

275. Apeliacinės instancijos teismas, atsisakydamas priteisti visas (18 437,86 Lt) ieškovo patirtas išlaidas už advokato teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme, pažeidė CPK 98 straipsnio 2 dalį, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Tai, kad atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, didelę advokato ruoštų procesinių dokumentų apimtį, faktą, kad kasatoriaus ir jo atstovo buveinė yra Vilniuje, yra pagrindas priteisti visas bylinėjimosi išlaidas, jų nemažinant iki nurodyto Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisine pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtina kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. B. v. V. V. ir kt., bylos Nr. 3K-7-70/2011; 2014 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Transtira“ v. Gruber Logistcs SpA, bylos Nr. 3K-3-25/2014). Be to, kasacinis teismas išaiškino, kad proceso šalies prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos gali būti sumažintos tik tuomet, jeigu kita proceso šalis pateikia įrodymų ar motyvų, kad jos yra neprotingai didelės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėju kolegijos 2004 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. G. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, bylos Nr. 3 K-3-621/2004).

28Atsiliepimu į ieškovo UAB „Medicinos bankas“ kasacinį skundą atsakovas „If P&C Insurance AS“ prašo kasacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

291. Iš ieškovo apeliacinio skundo reikalavimų matyti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atsisakyta pripažinti ginčijamą susitarimą negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu, nebuvo peržiūrėta apeliacine tvarka, todėl dėl šios teismo sprendimo dalies kasacija negalima (CPK 341 straipsnis). Be to, kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo CK 6.66 straipsnio taikymo nepagrįsti. Ieškovas neturėjo reikalavimo teisės atsakovui UAB „Ilgakiemio malūnas“ ginčijamo susitarimo sudarymo metu. Be to, šis susitarimas nepažeidė ir negalėjo pažeisti ieškovo interesų, nes dėl susitarimo atsakovo finansinė padėtis pagerėjo. Ieškovas taip pat neįrodė sandorio šalių nesąžiningumo. Atsakovas „If P&C Insurance AS“ neatliko jokių nesąžiningų veiksmų, o vykdė savo kaip draudiko pareigą objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti gaisro, kuris pripažintas draudžiamuoju įvykiu, aplinkybes. Būtent ieškovo elgesį galima vertinti kaip nesąžiningą, neatidų ir nerūpestingą, nes bylos aplinkybės patvirtina, kad jis nesirūpino savo turtinių interesų draudimu.

302. Atsakovai neatliko neteisėtų veiksmų. UAB „Ilgakiemio malūnas“ pasirinko drausti savo, o ne ieškovo turtinį interesą, nes joks teisės aktas ar susitarimas bendrovės neįpareigojo Pastatą apdrausti ieškovo naudai. Atsakovas „If P&C Insurance AS“ neprivalėjo rinkti informacijos, susijusios su Pastato įkeitimu, nes tai nėra aplinkybės, galinčios turėti esminės įtakos draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (CK 6.993 straipsnio 1 dalis). Pareigą apdrausti Pastatą ieškovo naudai turėjo trečiasis asmuo pagal kredito sutartį, todėl būtent jam ieškovas ir gali reikšti pretenzijas dėl patirtos žalos. Pažymėtina ir tai, kad Banko elgesiui taip pat yra keliami didesni rūpestingumo, kruopštumo ir atidumo reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. P. B. ir kt., bylos Nr. 3K-7-229/2009). Bankas, kaip juridinis asmuo, veikia savo rizika, todėl pats prisiima atsakomybę už savo sprendimų priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Medicinos bankas“ v. V. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-294/2011). Jeigu kasacinis teismas spręs, kad „If P&C Insurance AS“ taikytinos civilinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos, ieškovo elgesys turi būti vienareikšmiškai įvertintas kaip neatitinkantis tokiam profesionalui keliamų elgesio standartų ir kaip rizikos prisiėmimas. Pagal CK 6.253 straipsnio 5 dalį, rizikos prisiėmimas yra pagrindas netaikyti civilinės atsakomybės arba visiškai ar iš dalies atleisti asmenį nuo civilinės atsakomybės.

313. Atsakovo nuomone, nėra pagrindo susitarimą pripažinti negaliojančiu ir taikyti restituciją. Jeigu kasacinis teismas spręstų restitucijos taikymo klausimą, atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas dėl restitucijos taikymo perkeliant reikalavimo teisę ieškovui, atsakovo „If P&C Insurance AS“ nuomone, atitinka teisingumo bei protingumo principus. Taikant restituciją visais atvejais turi būti vadovaujamasi teisingumo ir protingumo principais, todėl išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą, perkelti reikalavimo teisę kitam asmeniui arba apskritai netaikyti restitucijos, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. K. ir kt. v. D. P. ir kt., bylos Nr. 3K-7-874/2001). Restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. ir kt. v. M. K. ir kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009).

324. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovui nepriteisė visų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, nes tik dalis ieškinio reikalavimų buvo patenkinta (teismas netenkino ieškovo reikalavimų pripažinti susitarimą negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu, priteisti 350 000 Lt draudimo išmoką solidariai iš visų atsakovų).

33Atsiliepimu į ieškovo UAB „Medicinos bankas“ kasacinį skundą atsakovas „Ergo Insurance SE“ prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

341. Teismai pagrįstai ginčijamo susitarimo nepripažino negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu. Visų pirma, ieškovas susitarimo sudarymo metu nebuvo pareiškęs UAB „Ilgakiemio malūnas“ jokių reikalavimų ir neturėjo neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės atsakovui UAB „Ilgakiemio malūnas“. Be to, šis susitarimas nepažeidė kreditorių teisių, nes nepablogino UAB „Ilgakiemio malūnas“ mokumo. UAB „Ilgakiemio malūnas“ turėjo teisę sudaryti draudimo sutartį ir įgijo teisę į draudimo išmoką, kurią draudikas privalėjo išmokėti (CK 6.198, 6.987 straipsniai)

352. Ieškovo prašomi priteisti 18 437,86 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą viršijo maksimalius dydžius, nustatytus Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisine pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl teismai pagrįstai ją sumažino.

36Teisėjų kolegija

konstatuoja:

37IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

38Dėl draudimo išmokos išmokėjimo, kai sužalojamas apdraustas nekilnojamas turtas, kuris buvo įkeistas

39Šioje byloje kilo ginčas dėl to, kam turi būti išmokėta draudimo išmoka, kai sužalojamas apdraustas turtas, kuris yra įkeistas, ir draudimo sutartyje nurodyta, kad naudos gavėjas yra įkeisto daikto savininkas, o ne hipotekos kreditorius; ar hipotekos kreditorius, nenurodytas draudimo sutartyje kaip naudos gavėjas, turi teisę į draudimo išmoką, gaunamą apdraudus įkeistą turtą.

40Hipoteka – daiktinės teisės institutas. Hipoteka yra daiktinė teisė, kuria užtikrinamas pagrindinės prievolės – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo – įvykdymas įkeičiant nekilnojamąjį daiktą, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 straipsnio 1 dalis). Šios daiktinės teisės būdingi bruožai yra jos absoliutumas, pirmumas prieš kitus kreditorius ir sekimas paskui įkeistą daiktą. Be nurodytų bendrųjų daiktinės teisės požymių įkeitimo teisė turi specifiką, nes ji, kaip daiktinė teisė, yra ribota, priklauso nuo pagrindinės prievolės likimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad hipotekos ir hipotekos registro normų sistema įtvirtina efektyvų prievolių įvykdymo užtikrinimo mechanizmą, kuriuo kreditoriui suteikiamos galimybės iki skolos suteikimo gauti informaciją, ar yra kitų asmenų, kurių reikalavimai jau užtikrinti įkeičiamu turtu, hipotekos kreditoriui garantuojama pirmenybė gauti savo reikalavimų patenkinimą iš įkeisto turto prieš visus kitus skolininko kreditorius ne ginčo tvarka, specialia, pagreitinta skolos išieškojimo iš įkeisto turto procedūra. Hipotekos institutą sudarančios materialiosios teisės normos suteikia hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, o tokią specifinę šio kreditoriaus padėtį užtikrina ir hipotekos instituto esmę įtvirtina specialiosios proceso teisės – CPK XXXVI skyriaus – normos (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nordea Bank Finland Plc v. BUAB „Neto“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-171/2010; 2010 m. lapkričio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje K. B. v. BUAB „Neto“, bylos Nr. 3K-3-433/2010; kt.).

41Taigi, hipotekos paskirtis yra užtikrinti, kad skolininkas įvykdytų savo prievolę kreditoriui. Sudarius įkeitimo sutartį (hipotekos lakštą), kreditorius įgyja teisę į reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto (jo vertės). CK nustatytais atvejais hipotekos kreditorius įgyja teisę į reikalavimo patenkinimą ne tik iš hipotekos lakšte tiesiogiai įvardytų daiktų, pavyzdžiui, kai įkeičiamas pagrindinis daiktas, laikoma, kad yra įkeičiami ir esantys bei būsimi daikto savininko valia prijungti ar dėl gamtinių įvykių prie pagrindinio daikto prisijungę priklausiniai (CK 4.171 straipsnio 2 dalies redakcija, galiojusi iki 2012 m. liepos 1 d.); kai įkeičiamas nekilnojamasis daiktas, kuriam naudoti pagal paskirtį reikalingi kilnojamieji daiktai, laikoma, kad hipotekos objektu tampa ir tokiam daiktui naudoti pagal paskirtį reikalingi kilnojamieji daiktai, įskaitant ir tuos, kurie taps įkaito davėjo nuosavybe ateityje, jeigu kitaip dėl kilnojamųjų daiktų įkeitimo (neįkeitimo) nebuvo nustatyta hipotekos sutartyje ar įkeičiamo nekilnojamojo daikto savininko vienašaliame pareiškime įkeisti daiktą (CK 4.171 straipsnio 3 dalies redakcija, galiojusi iki 2012 m. liepos 1 d.).

42Vienas tokių atvejų, kai hipotekos kreditoriaus reikalavimai užtikrinami ne tik hipotekos lakšte tiesiogiai įvardytų daiktų įkeitimu, yra įtvirtintas ir CK 4.171 straipsnio 5 dalyje (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija, galiojusi iki 2012 m. liepos 1 d.), kurioje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto hipoteka apima ir šio daikto draudimo atlyginimą. CK 4.171 straipsnio 4 dalyje (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija, galiojusi iki 2012 m. liepos 1 d.) nustatyta, kad įkeičiamas gali būti tik apdraustas daiktas, išskyrus žemę. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiose teisės normose įtvirtintas reglamentavimas reiškia, kad visų daiktų, išskyrus žemę, hipoteka apims ir šių daiktų draudimo atlyginimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, vadovaujantis CK 4.171 straipsnio 4 ir 5 dalimis (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija, galiojusi iki 2012 m. liepos 1 d.), hipotekos kreditorius turi teisę į įkeisto daikto, išskyrus žemę, draudimo atlyginimą šių teisės normų pagrindu, nepaisant to, ar hipotekos kreditorius buvo nurodytas kaip naudos gavėjas draudimo sutartyje.

43CK 4.171 straipsnio 4, 5 dalyse (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija, galiojusi iki 2012 m. liepos 1 d.) nustatytų imperatyviųjų nuostatų, pagal kurias hipotekos kreditoriaus reikalavimai užtikrinami ne tik įkeistu daiktu, bet ir šio daikto draudimo atlyginimu, įgyvendinimo tvarka nustatyta CK 4.196 straipsnio 2 dalyje. Pagal CK 4.196 straipsnio 2 dalį, jeigu įkeisto daikto vertė sumažėjo, o skolininkas neįvykdė įsipareigojimo dalies, kuria sumažėjo daikto vertė, arba daiktas žuvo, kreditoriai turi teisę į daikto draudimo sumą, neviršijančią jų reikalavimų sumos, išmokamą tokia pat eile, kokia turėjo būti patenkinti jų reikalavimai; gavus raštišką visų kreditorių sutikimą, draudimo suma gali būti išmokama įkeisto daikto savininkui. Tai reiškia, kad kai daikto vertė sumažėja (pvz., dėl gaisro metu padarytos žalos) ir skolininkas neįvykdo įsipareigojimo dalies, kuria sumažėjo daikto vertė, visų pirma, teisę į įkeisto nekilnojamojo daikto draudimo sumą, kuri neviršija jo reikalavimų, turi hipotekos kreditorius, o ne įkeisto daikto savininkas. Įkeisto daikto savininkui draudimo suma tokiu atveju gali būti išmokėta, tik esant raštiškam hipotekos kreditoriaus sutikimui.

44Taigi, pagal nurodytas teisės normas, galiojusias iki 2012 m. liepos 1 d., įkeisto daikto savininkui draudimo suma, neviršijanti hipotekos kreditoriaus (kreditorių) reikalavimų sumos, jeigu skolininkas neįvykdo įsipareigojimo dalies, kuria sumažėjo daikto vertė, gali būti išmokama tik esant kreditoriaus (kreditorių) raštiškam sutikimui. Kai skolininkas neįvykdo įsipareigojimo dalies, kuria sumažėjo daikto vertė, ir negautas hipotekos kreditoriaus raštiškas sutikimas, tai draudimo sumos, neviršijančios hipotekos kreditoriaus reikalavimų, išmokėjimas įkeisto daikto savininkui pažeidžia imperatyviąsias teisės normas dėl hipotekos kreditoriaus apsaugos, įtvirtintas CK 4.171 straipsnio 4, 5 dalyse (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija, galiojusi iki 2012 m. liepos 1 d.). Šis reglamentavimas nepaneigia įkeisto daikto savininko teisės sudaryti įkeisto daikto draudimo sutartį ir nurodyti save kaip naudos gavėją pagal Draudimo įstatymą (jeigu jis sutartimi nebuvo įsipareigojęs sudaryti draudimo sutartį hipotekos kreditoriaus naudai), tačiau įvykus draudžiamajam įvykiui jo teisė į draudimo išmoką bus ribojama CK 4.196 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų. Šis ribojimas atsiranda daikto įkeitimo pagrindu, t. y. daiktinės, o ne prievolinės teisės normų pagrindu.

45Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad teismai tinkamai aiškino ir taikė CK 4.171 straipsnio 4, 5 dalį, 4.196 straipsnio 2 dalį, spręsdami, kad 2010 m. rugpjūčio 4 d. susitarimas dėl draudimo išmokos, sudarytas UAB „Ilgakiemio malūnas“, UADB „Ergo Lietuva“ ir „If P&C Insurance AS“ filialo, pagal kurį „If P&C Insurance AS“ filialas ir UADB „Ergo Lietuva“ išmokėjo įkeisto daikto savininkui UAB „Ilgakiemio malūnas“ po 175 000 Lt draudimo išmokos, kai skolininkas UAB „Ratio“ ir Ko neįvykdė įsipareigojimo dalies, kuria sumažėjo įkeisto daikto vertė, esant hipotekos kreditoriaus UAB „Medicinos bankas“ raštiškam prieštaravimui, kad draudimo išmoka būtų išmokėta įkeisto daikto savininkui, pripažintinas negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu kaip prieštaraujantis imperatyviosioms įstatymo normoms. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal CK 4.171 straipsnio 4, 5 dalį, 4.196 straipsnio 2 dalį teisę į draudimo išmoką turėjo UAB „Medicinos bankas“.

46Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nurodytą sandorį pripažinus negaliojančiu dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, nėra pagrindo spręsti, ar šis sandoris pažeidė kreditoriaus UAB „Medicinos bankas“ teises ir pripažintinas negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu, todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl UAB „Medicinos bankas“ kasacinio skundo argumentų dėl CK 6.66 straipsnio taikymo šiam sandoriui.

47Dėl restitucijos taikymo

48Minėta, kad UAB „Ilgakiemio malūnas“, UADB „Ergo Lietuva“ ir „If P&C Insurance AS“ filialo susitarimas išmokėti įkeisto daikto savininkui UAB „Ilgakiemio malūnas“ po 175 000 Lt draudimo išmoką pripažintinas negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu kaip prieštaraujantis imperatyviosioms įstatymo normoms. UAB „Medicinos bankas“ kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė restituciją reglamentuojančias teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad, ginčijamą sandorį pripažinus negaliojančiu, atsakovas BUAB „Ilgakiemo malūnas“ turėtų grąžinti atsakovams (draudikams) po 175 000 Lt išmokėtos draudimo išmokos, o šie – ieškovui išmokėti lygiomis dalimis jam priklausančią draudimo išmoką. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad UAB „Ilgakiemio malūnas“ bankroto byla iškelta Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartimi, o UAB „Medicinos bankas“ 7 087 868,39 Lt finansinis reikalavimas patvirtintas 2011 m. birželio 23 d. teismo nutartimi, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo, protingumo ir ekonomiškumo kriterijais, sprendė, kad 350 000 Lt tiesiogiai priteistini iš BUAB „Ilgamiemio malūnas“ ieškovui UAB „Medicinos bankas“.

49Vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 2 dalimi, kai sandoris negalioja, viena jos šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo padarinių. Restitucijos taisyklės yra nustatytos CK šeštosios knygos I dalies X skyriuje. CK 6.145 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. CK 6.145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Restitucijos taikymas turi užtikrinti sandorio, pripažinto negaliojančiu, šalių grąžinimą į prieš pažeidimą buvusią teisinę padėtį, tačiau teismas turi teisę išimtiniais atvejais keisti restitucijos būdą ir netgi iš viso jos netaikyti. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas nenustatė tokių išimtinių aplinkybių, leidžiančių netaikyti restitucijos, nenustatė, kad dėl restitucijos taikymo BUAB „Ilgakiemio malūnas“ padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės taikė restituciją, tik ne tarp sandorio šalių, t. y. įpareigojo BUAB „Ilgakiemio malūnas“ grąžinti pinigus ne draudikams („Ergo Insurance SE“ ir „If P&C Insurance AS“), o iš BUAB „Ilgakiemio malūnas“ priteisė šiuos pinigus UAB „Medicinos bankas“, kuris nebuvo pripažinto negaliojančiu sandorio šalimi.

50Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias restituciją. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, ginčo sandorį pripažinus negaliojančiu ir taikant restituciją, iš atsakovo BUAB „Ilgakiemio malūnas“ 350 000 Lt priteistina atsakovams „Ergo Insurance SE“ ir „If P&C Insurance AS“.

51Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad „If P&C Insurance AS“ filialo, UADB „Ergo Lietuva“ susitarimas išmokėti įkeisto daikto savininkui UAB „Ilgakiemio malūnas“ po 175 000 Lt draudimo išmoką pripažintinas negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu kaip prieštaraujantis imperatyviosioms įstatymo normoms, taikytina restitucija ir iš BUAB „Ilgakiemio malūnas“ draudikams „Ergo Insurance SE„ ir „If P&C Insurance AS“ priteistina po 175 000 Lt, o ieškovui UAB „Medicinos bankas“ priteistina draudimo išmoka iš „Ergo Insurance SE“ ir „If P&C Insurance AS“ CK 4.171 straipsnio 4 ir 5 dalių, 4.196 straipsnio 2 dalies pagrindu, konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo spręsti dėl žalos, kurią sudaro neišmokėta draudimo išmoka, atlyginimo ir dėl šių UAB „Medicinos bankas“ kasacinio skundo argumentų nepasisako.

52Dėl ekspertizės akto išvadų vertinimo

53CPK 218 straipsnyje nustatyta, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu; tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, eksperto išvada teismui neprivaloma ir ją teismas turi įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų ištyrimu, kaip to reikalaujama pagal CPK 218 straipsnį. Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą (jos dalį) gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, todėl, kad ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. Neringos savivaldybės taryba ir kt., bylos Nr. 3K-3-143/2010; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje restruktūrizuojama AB „Gargždų statyba“ v. UAB „Baltic vega“, bylos Nr. 3K-3-505/2012; kt.).

54Teisėjų kolegijos vertinimu, teismai, priešingai negu nurodoma atsakovo „If P&C Insurance AS“ kasaciniame skunde, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, vertindami ekspertizės akto išvadas ir kitus byloje surinktus įrodymus, kuriais šalys įrodinėjo draudimo išmokos dydį. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vertino tiek ekspertizės akto išvadas, tiek kitus byloje esančius įrodymus ir motyvavo, kodėl remiasi eksperto išvadomis. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad UAB „Eika“ skaičiavimai, pateikti į bylą atsakovo užsakymu, ir teismo paskirtos ekspertizės akto duomenys dėl darbų Pastatui atkurti iki tokios būklės, koks jis buvo prieš gaisrą, rangos būdu vertės skiriasi labai nedaug; atsakovo pateikta UAB „Eika“ išvada nėra kategoriška, joje neįvertinti inžinerinių sistemų bei vėdinimo įrenginių galimų pažeidimų šalinimo darbai, teismo paskirtos ekspertizės akto išvada yra išsami, argumentuota, pagrįsta skaičiavimais ir pan. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad teismo ekspertizės aktas yra aiškus, išsamus, jame pateiktos išvados argumentuotos, pagrįstos skaičiavimais, tiriamojoje dalyje nurodytos aplinkybės neprieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams ir teismui nekyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, vertindami ekspertizės akto išvadas ir kitus byloje surinktus įrodymus, kuriais šalys įrodinėjo draudimo išmokos dydį, nes ištyrė ir įvertino eksperto išvadą pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitas įrodinėjimo priemones, vertino tiek ekspertizės akto duomenis, tiek kitus byloje esančius įrodymus, nurodė motyvus, dėl kurių išvadas grindžia vienais įrodymais ir dėl kurių atmeta kitus.

55Dėl draudimo išmokos dydžio

56Atsakovo „If P&C Insurance AS“ kasaciniame skunde teigiama, kad, skaičiuojant draudimo išmokos dydį, teismai turėjo remtis 2010 m. kovo mėn. remonto darbų kainomis, galiojusiomis, kai įvyko draudžiamasis įvykis, o ne 2012 m. kovo mėn., galiojusiomis ekspertizės atlikimo metu, ir atsižvelgti į BUAB „Ilgakiemio malūnas“ nurodymą, kad Pastato remonto darbai būtų atliekami ūkio būdu, o ne rangos būdu.

57Teismai įvertino aplinkybę, kad nei ieškovas UAB „Medicinos bankas“, nei atsakovas BUAB „Ilgakiemio malūnas“ neturi statybos darbuotojų, ir neatsižvelgė į atsakovo BUAB „Ilgakiemio malūnas“ paaiškinimą draudikams, kad remonto darbai bus atliekami ūkio būdu, todėl apskaičiuodami draudimo išmokos dydį rėmėsi teismo eksperto išvadomis, kuriose remonto darbų kaina apskaičiuota juos vykdant rangos būdu. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju teismai pagrįstai rėmėsi remonto darbų kaina, apskaičiuota juos vykdant rangos būdu, nes nebuvo objektyvių duomenų, kad remonto darbai galėtų būti vykdomi ūkio būdu.

58Atsakovo „If P&C Insurance AS“ kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad draudžiamasis įvykis įvyko 2010 m. balandžio 14 d., todėl pagal šios dienos kainas (2010 m. kovo mėn. kainų lygį) turi būti skaičiuojama reikalingų atlikti remonto darbų kaina, įvertinant 2010 m. balandžio 14 d. buvusią Pastato būklę, t. y. atsižvelgiant į tai, kad dalis ekspertizės akte nurodytų darbų atsirado dėl po gaisro buvusių atmosferinių veiksnių poveikio. Bylą nagrinėję teismai nurodė, kad teismo eksperto skaičiavimais (pagal vidutinę statybos darbų rinkos kainą), remonto darbų kaina juos atliekant rangos būdu pagal 2010 m. kovo mėn. kainas (galiojusias draudžiamojo įvykio ir draudimo išmokos išmokėjimo BUAB „Ilgakiemio malūnas“ metu) būtų 1 201 831 Lt su PVM, o pagal 2012 m. kovo mėn. kainas (galiojusias ekspertizės atlikimo metu) – 1 312 029 Lt; jeigu Pastatas būtų remontuojamas iš karto po gaisro, pagal 2010 m. kovo mėn. kainų lygį atstatymo darbai kainuotų 1 050 466 Lt su PVM. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismai, spręsdami dėl apdraustam turtui padarytos žalos dydžio, nepagrįstai neatsižvelgė į tas aplinkybes, kad įkeisto turto savininkui 2010 m. rugpjūčio 4 d. susitarimo pagrindu buvo išmokėta 350 000 Lt draudimo išmoka, todėl negalima teigti, kad draudikai yra atsakingi už tai, kad Pastatas po gaisro, kuris įvyko 2010 m. balandžio 14 d., gavus draudimo išmoką, nebuvo remontuojamas ir dėl to atsirado papildoma žala Pastatui. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, vadovaudamasi teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju apskaičiuojant apdraustam turtui gaisro metu padarytą žalą taikytinos 2010 m. kovo mėn. buvusios kainos, be to, neturėtų būti įskaičiuota kaina papildomų darbų, kurių poreikis kilo dėl to, kad Pastatas iki šiol nėra suremontuotas ir yra veikiamas atmosferinių veiksnių. Teismo paskirtos ekspertizės akte nurodyta, kad jeigu Pastatas būtų remontuojamas iš karto po gaisro, pagal 2010 m. kovo mėn. kainų lygį atstatymo darbų kaina būtų 1 050 466 Lt su PVM, taip pat nurodyta, kad pakartotinai galima panaudoti medžiagų, kurių vertė 32 095 Lt. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šias ekspertizės akto išvadas, sprendžia, kad įvykus draudžiamajam įvykiui atsakovas „If P&C Insurance AS“ turėjo išmokėti 508 185,50 Lt draudimo išmoką (1 018 371 Lt (suma, gauta iš atstatymo darbų kainos, atėmus pakartotinai galimų panaudoti medžiagų vertę) padalijus iš 2 ir atėmus 1000 Lt draudimo išskaitą).

59Dėl draudimo išmokos mažinimo PVM suma

60Atsakovo „If P&C Insurance AS“ kasaciniame skunde teigiama, kad, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Esviga“ v. draudimo UAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-381/2006; 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. V. v. UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-12/2009), draudimo išmoka nagrinėjamoje byloje apskaičiuotina remiantis Pastato remonto verte be PVM.

61Teisėjų kolegija pažymi, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Kaišiadorių rajono vyriausiasis prokuroras v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-186/2009; kt.). Kasaciniame skunde nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Esviga“ v. UADB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-381/2006, kurioje spręsta dėl draudimo išmokos už eismo įvykyje sugadintą automobilį, o nagrinėjamoje byloje – dėl draudimo išmokos už gaisro sugadintą pastatą, apdraustą nauja atkuriamąja (naująja) verte; kasacinio teismo išnagrinėtoje byloje dėl draudimo išmokos dydžio spręsta pagal Transporto priemonių draudimo taisykles, pagal kurias nuostoliu dėl transporto priemonės sugadinimo laikomos tiesiogiai dėl draudžiamojo įvykio reikalingos minimalios išlaidos transporto priemonei suremontuoti, atsižvelgiant į nustatytus transporto priemonės nusidėvėjimo koeficientus, o nagrinėjamoje byloje – pagal Įmonių ir organizacijų turto draudimo taisykles, kuriose nustatyta, kad nauja atkuriamoji vertė – tai suma, kurią reikia išleisti, norint įsigyti, pastatyti, pagaminti naują tos pačios rūšies ir kokybės turtą, įskaitant projektavimo, montavimo, statymo išlaidas ir pagal Įmonių turto draudimo taisykles, kuriose nustatyta, kad naujoji vertė – tai apskaičiuoti pastato atkūrimo kaštai sutarties sudarymo dieną, kurių reikėtų tokių pat fizinių ir eksploatacinių savybių objektui atkurti, pagaminti ar pastatyti (įrengti), įskaitant visas papildomas išlaidas (konstravimo, planavimo, projektavimo, derinimo, montavimo ir pan.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytos bylos ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi skiriasi, todėl teismai pagrįstai nesirėmė nurodytoje kasacinio teismo nutartyje išdėstytais išaiškinimais.

62Kasaciniame skunde taip pat remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje O. V. v. UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-12/2009. Priešingai negu nurodama kasaciniame skunde, šioje nutartyje pateiktas išaiškinimas pagrindžia teismų išvadą, kad išmokėtinas draudimo išmokos dydis neturėtų būti mažinamas PVM suma. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai nenustatė faktinių bylos aplinkybių, kurios taip skirtųsi nuo pirmiau nurodytos civilinės bylos aplinkybių, kad teismai nebūtų galėję remtis nurodytoje civilinėje byloje pateiktu išaiškinimu.

63Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, spręsdami, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išmokėtiną draudimo išmokos dydį mažinti PVM suma.

64Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas BUAB „Ilgakiemio malūnas“ iš PVM mokėtojų buvo išregistruotas 2010 m. rugsėjo 30 d. (CPK 179 straipsnis) ir akivaizdu, kad PVM iš biudžeto nebus grąžinamas, todėl, priešingai negu teigiama kasaciniame skunde, pagal pačių draudikų patvirtintas taisykles (Įmonių ir organizacijų turto draudimo taisyklių 51 punktas ir Įmonių turto draudimo taisyklių 21.23 punktas) PVM suma turi būti įtraukiama į nuostolių sumą, apskaičiuojant draudimo išmoką.

65Dėl Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio aiškinimo ir taikymo

66UAB „Medicinos bankas“ kasaciniame skunde teigiama, kad teismai be pagrindo taikė Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio ir sumažino ieškovui priteistinas išlaidas už advokato teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme.

67Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2 punkte (toliau – Rekomendacijos) nurodyta, kad, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šių rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų); teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; kitas svarbias aplinkybes. Taigi, iš esmės visos UAB „Medicinos bankas“ kasaciniame skunde nurodytos aplinkybės (bylos sudėtingumas, faktas, kad kasatoriaus ir jo atstovo buveinė yra Vilniuje) atitinka Rekomendacijų 2 punkte įvardytas aplinkybės, kurių pagrindu priteisiamas užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydis, neviršijantis Rekomendacijų 8 punkte nurodytų maksimalių dydžių.

68Rekomendacijų 11 punkte nustatyta, kad teismas išimtiniais atvejais gali nukrypti nuo šių rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (pavyzdžiui, kai advokatas arba advokato padėjėjas teikia teisines paslaugas itin sudėtingoje byloje ir pan.). Taigi nukrypti nuo šių maksimalių dydžių teismas gali tik išimtiniais atvejais. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nepriteisdamas visų išlaidų advokato pagalbai apmokėti tinkamai aiškino ir taikė Rekomendacijas, nes tokių išimtinių aplinkybių nenustatė.

69Teisėjų kolegija pažymi, kad kasaciniame skunde nurodytos aplinkybės nelaikytinos išimtiniu atveju ir pagal kasaciniame skunde nurodytą kasacinio teismo praktiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. vasario 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje M. B. v. V. V. ir kt., bylos Nr. 3K-7-70/2011, nenurodė aplinkybių, kurių pagrindu sprendė, kad byla yra sudėtinga ir yra pagrindas nukrypti nuo Rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. sausio 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Transtira“ v. Gruber Logistcs SpA, bylos Nr. 3K-3-25/2014, atsižvelgdama į tai, kad byla nėra itin sudėtinga (sprendžiamas teismingumo klausimas, byla nagrinėjama neilgai, teismų procesiniai sprendimai vienodi), sprendė, kad nėra pagrindo taikyti Rekomendacijų 11 punktą.

70Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Taip pat būtina atsižvelgti ir į kitas reikšmingas aplinkybes: į precedento sukūrimo laiką; į tai, ar precedentas atspindi jau susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į precedento argumentacijos įtikinamumą; į reikšmingus socialinius, ekonominius ir kitus pokyčius, įvykusius jau priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt. Be to, būtina vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. M. v. sodininkų bendrija „Lakštingala“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-194/2008; 2009 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Baltijos žuvys“, bylos Nr. 3K-3-247/2009). Teisėjų kolegija įvertinusi tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. G. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, bylos Nr. 3 K-3-621/2004, kurioje išaiškinta, kad proceso šalies prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos gali būti sumažintos tik tuomet, jeigu kita proceso šalis pateikia įrodymų ar motyvų, kad jos yra neprotingai didelės, priimta 2004 metais ir neatspindi susiformavusios teismų praktikos, šioje nutartyje pateikto išaiškinimo nelaiko precedentu, taikytinu nagrinėjamoje byloje.

71Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, sprendžia, kad teismai tinkamai aiškino ir taikė Rekomendacijas ir nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, spręsdami, kad nėra pagrindo priteisti visų ieškovo patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

72Dėl žyminio mokesčio už apeliacinį skundą

73UAB „Medicinos bankas“ kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, įpareigodamas ieškovą sumokėti 7500 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą, pažeidė CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą.

74Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą, bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami: įmonė (įstaiga), kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurioje vykdoma neteisminė bankroto procedūra, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus. Teisėjų kolegijos nuomone, CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą reiktų taikyti ne tik tais atvejais, kai įmonė, kuriai iškelta bankroto byla, yra ieškovė, bet ir tais atvejais, kai ji byloje yra atsakovė. Tokią išvadą patvirtina ir sisteminis teisės normų aiškiniams, nes tais atvejais, kai nuo žyminio mokesčio atleidžiamas tik ieškovas, ši aplinkybė būna tiesiogiai įvardyta (pvz., CPK 83 straipsnio 1 dalies 1–4 punktai). Be to, priešingas šios teisės normos aiškinimas, t. y. kad CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas taikytinas tik toms byloms, kuriose įmonė, kuriai iškelta bankroto byla, yra ieškovė, lemtų situaciją, kad tais atvejais, kai įmonė, kuriai iškelta bankroto byla, būtų atsakovė ir paduotų toje byloje apeliacinį ar kasacinį skundą, ji nuo žyminio mokesčio nebūtų atleista. Toks aiškinimas, teisėjų kolegijos vertinimu, prieštarautų teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijams. Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodytos teisės normos nereikėtų aiškinti plečiamai, t. y. tais atvejais, kai atsakovais byloje yra ne tik įmonė, kuriai iškelta bankroto byla, bet ir daugiau asmenų, kuriems bankroto byla neiškelta, tai kiti byloje dalyvaujantys asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio už apeliacinius ir kasacinius skundus ir dėl tų reikalavimų dalies, kurie pareikšti ne įmonei, kuriai iškelta bankroto byla, o kitam asmeniui, kuriam bankroto byla nėra iškelta. Ieškovas apeliaciniu skundu ginčijo tą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria 350 000 Lt priteista tik iš atsakovo, kuriam iškelta bankroto byla, ir prašė teismo šią sumą solidariai priteisti ir iš kitų dviejų atsakovų, kuriems bankroto byla nėra iškelta (t. y. iš esmės apeliacinio skundo reikalavimai buvo reiškiami tiems atsakovams, kuriems bankroto byla nebuvo iškelta).

75Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas nepažeidė CPK normų, nurodydamas, kad ieškovas turi sumokėti 7500 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, sprendžia, kad ieškovas taip pat turėjo sumokėti 7500 Lt žyminį mokestį už kasacinį skundą.

76Kiti atsakovo „If P&C Insurance AS“ ir ieškovo UAB „Medicinos bankas“ kasacinių skundų argumentai vertintini kaip teisiškai nereikšmingi ir nedarantys įtakos apskųstų teismų procesinių sprendimų teisėtumui.

77Dėl procesinės bylos baigties

78Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, sprendžia, kad atsakovo „If P&C Insurance AS“ ir ieškovo UAB „Medicinos bankas“ kasaciniai skundai tenkintini iš dalies, pakeičiant teismų procesinius sprendimus, t. y. iš atsakovo BUAB „Ilgakiemio malūnas“ priteistina atsakovams „Ergo Insurance SE“ ir „If P&C Insurance AS“ po 175 000 Lt; ieškovui UAB „Medicinos bankas“ priteistina iš atsakovo „If P&C Insurance AS“ 508 185,50 Lt draudimo išmoka. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas „Ergo Insurance SE“ kasacine tvarka neskundė Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 14 d. nutarties dalies, kuria palikta galioti Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 15 d. sprendimo dalis, kuria ieškovui UAB „Medicinos bankas“ iš atsakovo „Ergo Insurance SE“ priteista 480 014,50 Lt draudimo išmoka, o tik prisidėjo prie atsakovo „If P&C Insurance AS“ kasacinio skundo, kuriuo buvo skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 14 d. nutarties dalis, kuria palikta galioti Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 15 d. sprendimo dalis, kuria ieškovui UAB „Medicinos bankas“ iš atsakovo „If P&C Insurance AS“ priteista 480 014,50 Lt draudimo išmoka. Atsižvelgdama į šią aplinkybę, taip pat į tai, kad ieškovo UAB „Medicinos bankas“ kasacinis skundas tenkintas iš dalies ir nuspręsta, kad ieškovui UAB „Medicinos bankas“ 350 000 Lt turėtų būti priteista ne iš BUAB „Ilgakiemio malūnas“, o iš atsakovų „Ergo Insurance SE“ ir „If P&C Insurance AS“ – po 175 000 Lt, teisėjų kolegija sprendžia, kad iš atsakovo „Ergo Insurance SE“ priteistina 655 014,50 Lt draudimo išmoka (prie 480 014,50 Lt draudimo išmokos dalies, kuri kasacine tvarka nebuvo ginčijama, pridėjus 175 000 Lt draudimo išmokos dalį, kuri priteistina iš dalies tenkinus ieškovo UAB „Medicinos bankas“ kasacinį skundą).

79Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

80Iš dalies tenkinus atsakovo „If P&C Insurance AS“ ir ieškovo UAB „Medicinos bankas“ kasacinius skundus, atsižvelgiant į patenkintų (508 185,50 Lt, t. y. apie 78 proc.) ir atmestų (146 829 Lt, t. y. apie 22 proc.) ieškovo UAB „Medicinos bankas“ reikalavimų atsakovui „ If P&C Insurance AS“ dalį, į patenkintų (655 014,50 Lt, t. y.100 proc.) ieškovo UAB „Medicinos bankas“ reikalavimų atsakovui „Ergo Insurance SE“, atitinkamai perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, bei priteistinos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme. Teisėjų kolegija, paskirstydama bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tai, kad atsakovas BUAB „Ilgakiemio malūnas“ sutiko su ieškiniu, kad bylinėjimasis iš esmės vyko tarp draudikų ir hipotekos kreditoriaus dėl teisės į draudimo išmoką ir jos dydžio.

81Ieškovas UAB „Medicinos bankas“ pirmosios instancijos teisme sumokėjo 23 970 Lt žyminio mokesčio (atsižvelgiant į tai, kad turėjo mokėti 17 100 Lt, 6870 Lt permokėtas žyminis mokestis grąžintinas ieškovui; pažymėtina, kad ieškovas taip pat sumokėjo 7500 Lt žyminio mokesčio, bet šis grąžintas 2011 m. balandžio 12 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi); 18 150 Lt už ekspertizę, patyrė 18 437,86 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (iš kurių, atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, patenkinus visus ieškovo reikalavimus, vadovaujantis Rekomendacijomis, būtų pagrindas priteisti 7264 Lt); apeliacinės instancijos teismas ieškovas patyrė 7206,86 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir ieškovas buvo įpareigotas sumokėti 7500 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą,, 7198,29 Lt išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti, taip pat turėjo sumokėti 7500 Lt žyminio mokesčio už kasacinį skundą.

82Ieškovui UAB „Medicinos bankas“ priteistina iš atsakovo „Ergo Insurance SE“ 8550 Lt žyminio mokesčio pirmosios instancijos teisme, 9075 Lt išlaidų už ekspertizę, 3632 Lt išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti; atsižvelgiant į Rekomendacijų 8.10 ir 8.11 punktus, priteistina 1750 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti, atsižvelgiant į Rekomendacijų 8.12 ir 8.14 punktus, priteistina 2846 Lt išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti.

83Ieškovui UAB „Medicinos bankas“ priteistina iš atsakovo „If P&C Insurance AS“ 7082 Lt žyminio mokesčio pirmosios instancijos teisme, 7078,50 Lt išlaidų už ekspertizę, 2833 Lt išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti; atsižvelgiant į Rekomendacijų 8.10 ir 8.11 punktus, priteistina 1365 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti, atsižvelgiant į Rekomendacijų 8.12 ir 8.14 punktus, priteistina 2220 Lt išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti.

84Atsakovas „If P&C Insurance AS“ pirmosios instancijos teisme pateikė įrodymus, kad patyrė 3630 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (pažymėtina, kad dėl 2012 m. rugsėjo 26 d. prašyme nurodytų 14 311,87 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti įrodymų nepateikė); apeliacinės instancijos teisme patyrė 11 589 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, sumokėjo 8944 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, patyrė 10 285 Lt išlaidų advokato pagalbai už kasacinio skundo surašymą apmokėti ir 7260 Lt išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimą į ieškovo kasacinį skundą surašymą apmokėti, sumokėjo 8944 Lt žyminio mokesčio už kasacinį skundą.

85Iš dalies atmetus ieškovo reikalavimus atsakovui „If P&C Insurance AS“, jam iš ieškovo priteistina 799 Lt išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti, 1468 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą; atsižvelgiant į Rekomendacijų 8.10 ir 8.11 punktus, 770 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti; atsižvelgiant į Rekomendacijų 8.12 ir 8.14 punktus, priteistina 1252 Lt išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti, 1468 Lt žyminio mokesčio už kasacinį skundą.

86Valstybei priteistinas ieškovo UAB „Medicinos bankas“ nesumokėtas 7500 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir 7500 Lt žyminis mokestis už kasacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo UAB „Medicinos bankas“ reikalavimai dėl 350 000 Lt priteisimo iš atsakovų „If P&C Insurance AS“ ir „Ergo Insurance SE“ tenkinti visiškai, valstybei iš atsakovų „If P&C Insurance AS“ ir „Ergo Insurance SE“ priteistina po 7500 Lt žyminio mokesčio.

87Pirmosios instancijos teisme patirta 164,87 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei iš atsakovo „If P&C Insurance AS“ priteistina 64,30 Lt, iš atsakovo „Ergo Insurance SE“ 82,43 Lt ir iš ieškovo UAB „Medicinos bankas“ 18,14 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme.

88Kasaciniame teisme patirta 94,05 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Valstybei iš atsakovo „If P&C Insurance AS“ priteistina 36,68 Lt, iš atsakovo „Ergo Insurance SE“ 47,02 Lt ir iš ieškovo UAB „Medicinos bankas“ 10,35 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme.

89Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

90Pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 14 d. nutartį ir ją išdėstyti taip:

91„Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 15 d. sprendimo dalį, kuria 2010 m. rugpjūčio 4 d. susitarimas pripažintas negaliojančiu ab initio, palikti galioti.

92Kitas Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 15 d. sprendimo dalis panaikinti ir priimti naują sprendimą:

93priteisti iš atsakovo BUAB „Ilgakiemio malūnas“ (j. a. k. 302244255) 175 000 (vieną šimtą septyniasdešimt penkis tūkstančius) Lt atsakovui „Ergo Insurance SE“ (j. a. k. 10017013) ir 175 000 (vieną šimtą septyniasdešimt penkis tūkstančius) Lt atsakovui „If P&C Insurance AS“ (j. a. k. 10100168);

94priteisti ieškovui UAB „Medicinos bankas“ (j. a. k. 112027077) iš atsakovo „Ergo Insurance SE“ (j. a. k. 10017013) 655 014,50 Lt (šešis šimtus penkiasdešimt penkis tūkstančius keturiolika Lt 50 ct) ir iš atsakovo „If P&C Insurance AS“ (j. a. k. 10100168) 508 185,50 Lt (penkis šimtus aštuonis tūkstančius vieną šimtą aštuoniasdešimt penkis Lt 50 ct); priteisti ieškovui UAB „Medicinos bankas“ (j. a. k. 112027077) iš atsakovo „Ergo Insurance SE“ nuo priteistos 655 014,50 Lt sumos ir iš atsakovo „If P&C Insurance AS“ nuo priteistos 508 185,50 Lt sumos 6 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2011 m. rugpjūčio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

95priteisti ieškovui UAB „Medicinos bankas“ (j. a. k. 112027077) iš atsakovo „Ergo Insurance SE“ (j. a. k. 10017013) 8550 (aštuonis tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt) Lt žyminio mokesčio pirmosios instancijos teisme, 9075 (devynis tūkstančius septyniasdešimt penkis) Lt išlaidų už ekspertizę, 3632 (tris tūkstančius šešis šimtus trisdešimt du) Lt išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti, 1750 (vieną tūkstantį septynis šimtus penkiasdešimt) Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti;

96priteisti ieškovui UAB „Medicinos bankas“ (j. a. k. 112027077) iš atsakovo „If P&C Insurance AS“ (j. a. k. 10100168) 7082 (septynis tūkstančius aštuoniasdešimt du) Lt žyminio mokesčio pirmosios instancijos teisme, 7078,50 Lt (septynis tūkstančius septyniasdešimt aštuonis Lt 50 ct) išlaidų už ekspertizę, 2833 (du tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt tris) Lt išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti, 1365 (vieną tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt penkis) Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti;

97priteisti atsakovui „If P&C Insurance AS“ (j. a. k. 10100168) iš ieškovo UAB „Medicinos bankas“ (j. a. k. 112027077) 799 (septynis šimtus devyniasdešimt devynis) Lt išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti, 1468 (vieną tūkstantį keturis šimtus šešiasdešimt aštuonis) Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, 770 (septynis šimtus septyniasdešimt) Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti;

98grąžinti ieškovui UAB „Medicinos bankas“ (j. a. k. 112027077) 6870 (šešis tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt) Lt žyminio mokesčio, permokėto paduodant ieškinį;

99priteisti valstybei iš atsakovo „If P&C Insurance AS“ (j. a. k. 10100168) 64,30 Lt (šešiasdešimt keturis Lt 30 ct), iš atsakovo „Ergo Insurance SE“ (j. a. k. 10017013) 82,43 Lt (aštuoniasdešimt du Lt 43 ct), iš ieškovo UAB „Medicinos bankas“ (j. a. k. 112027077) 18,14 Lt (aštuoniolika Lt 14 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme. Priteisti valstybei iš atsakovo „If P&C Insurance AS“ (j. a. k. 10100168) 7500 (septynis tūkstančius penkis šimtus) Lt ir iš atsakovo „Ergo Insurance SE“ (j. a. k. 10017013) 7500 (septynis tūkstančius penkis šimtus) Lt žyminio mokesčio.“

100Priteisti ieškovui UAB „Medicinos bankas“ (j. a. k. 112027077) iš atsakovo „Ergo Insurance SE“ (j. a. k. 10017013) 2846 (du tūkstančius aštuonis šimtus keturiasdešimt šešis) Lt išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti.

101Priteisti ieškovui UAB „Medicinos bankas“ (j. a. k. 112027077) iš atsakovo „If P&C Insurance AS“ (j. a. k. 10100168) 2220 (du tūkstančius du šimtus dvidešimt) Lt išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti.

102Priteisti atsakovui If P&C Insurance AS (j. a. k. 10100168) iš ieškovo UAB „Medicinos bankas“ (j. a. k. 112027077) 1252 (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt du) Lt išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti, 1468 (vieną tūkstantį keturis šimtus šešiasdešimt aštuonis) Lt žyminio mokesčio už kasacinį skundą.

103Priteisti valstybei iš atsakovo „If P&C Insurance AS“ (j. a. k. 10100168) 36,68 Lt (trisdešimt šešis Lt 68 ct), iš atsakovo „Ergo Insurance SE“ (j. a. k. 10017013) 47,02 Lt (keturiasdešimt septynis Lt 02 ct), iš ieškovo UAB „Medicinos bankas“ (j. a. k. 112027077) 10,35 Lt (dešimt Lt 35 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme. Valstybei priteistos sumos mokėtinos į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

104Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje ginčas kilo dėl hipotekos kreditoriaus teisės gauti draudimo... 6. Ieškovas UAB „Medicinos bankas“ prašė: 1) pripažinti 2010 m.... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 8. Kauno apygardos teismas 2012 m. spalio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš... 9. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014... 10. III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į kasacinius skundus teisiniai... 11. Kasaciniu skundu atsakovas „If P&C Insurance AS“ prašo panaikinti... 12. 1. Teismai, pripažindami ieškovo, kaip svetimo daikto hipotekos kreditoriaus,... 13. 2. Teismai, pripažindami, kad ieškovo reikalavimo teisė į draudimo išmoką... 14. 3. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 4.196 straipsnio 2 dalį ir CK... 15. 4. Teismai, perkeldami trečiojo asmens sutartinę atsakomybę atsakovams „If... 16. 5. Teismai, remdamiesi tik eksperto išvada ir nepašalindami prieštaravimų... 17. Pareiškimu dėl pridėjimo prie kasacinio skundo „Ergo Insurance SE“... 18. Atsiliepimu į atsakovo „If P&C Insurance AS“ kasacinį skundą... 19. 1. Teismai, spręsdami, kad ieškovas turi teisę į draudimo išmoką,... 20. 2. CK 4.171 straipsnio 5 dalyje ir 4.196 straipsnio 2 dalyje neįtvirtinta... 21. 3. Teismai pagrįstai rėmėsi ekspertizės išvadomis. Atsižvelgiant į tai,... 22. Kasaciniu skundu ieškovas UAB „Medicinos bankas“ prašo panaikinti Kauno... 23. 1. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 4.192, 4.196, 4.181, 4.195, 6.2,... 24. 2. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 4.196 straipsnio 2 dalį,... 25. 3. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, kad,... 26. 4. Apeliacinės instancijos teismas, įpareigodamas ieškovą sumokėti 7500 Lt... 27. 5. Apeliacinės instancijos teismas, atsisakydamas priteisti visas (18 437,86... 28. Atsiliepimu į ieškovo UAB „Medicinos bankas“ kasacinį skundą atsakovas... 29. 1. Iš ieškovo apeliacinio skundo reikalavimų matyti, kad pirmosios... 30. 2. Atsakovai neatliko neteisėtų veiksmų. UAB „Ilgakiemio malūnas“... 31. 3. Atsakovo nuomone, nėra pagrindo susitarimą pripažinti negaliojančiu ir... 32. 4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovui nepriteisė visų... 33. Atsiliepimu į ieškovo UAB „Medicinos bankas“ kasacinį skundą atsakovas... 34. 1. Teismai pagrįstai ginčijamo susitarimo nepripažino negaliojančiu CK 6.66... 35. 2. Ieškovo prašomi priteisti 18 437,86 Lt išlaidų už advokato teisinę... 36. Teisėjų kolegija... 37. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 38. Dėl draudimo išmokos išmokėjimo, kai sužalojamas apdraustas nekilnojamas... 39. Šioje byloje kilo ginčas dėl to, kam turi būti išmokėta draudimo išmoka,... 40. Hipoteka – daiktinės teisės institutas. Hipoteka yra daiktinė teisė,... 41. Taigi, hipotekos paskirtis yra užtikrinti, kad skolininkas įvykdytų savo... 42. Vienas tokių atvejų, kai hipotekos kreditoriaus reikalavimai užtikrinami ne... 43. CK 4.171 straipsnio 4, 5 dalyse (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864... 44. Taigi, pagal nurodytas teisės normas, galiojusias iki 2012 m. liepos 1 d.,... 45. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad teismai... 46. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nurodytą sandorį pripažinus... 47. Dėl restitucijos taikymo ... 48. Minėta, kad UAB „Ilgakiemio malūnas“, UADB „Ergo Lietuva“ ir „If... 49. Vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 2 dalimi, kai sandoris negalioja, viena jos... 50. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai... 51. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad „If P&C Insurance AS“... 52. Dėl ekspertizės akto išvadų vertinimo... 53. CPK 218 straipsnyje nustatyta, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir... 54. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismai, priešingai negu nurodoma atsakovo... 55. Dėl draudimo išmokos dydžio... 56. Atsakovo „If P&C Insurance AS“ kasaciniame skunde teigiama, kad,... 57. Teismai įvertino aplinkybę, kad nei ieškovas UAB „Medicinos bankas“, nei... 58. Atsakovo „If P&C Insurance AS“ kasaciniame skunde taip pat teigiama,... 59. Dėl draudimo išmokos mažinimo PVM suma ... 60. Atsakovo „If P&C Insurance AS“ kasaciniame skunde teigiama, kad,... 61. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią... 62. Kasaciniame skunde taip pat remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 63. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad bylą... 64. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas BUAB... 65. Dėl Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos... 66. UAB „Medicinos bankas“ kasaciniame skunde teigiama, kad teismai be pagrindo... 67. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos... 68. Rekomendacijų 11 punkte nustatyta, kad teismas išimtiniais atvejais gali... 69. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasaciniame skunde nurodytos aplinkybės... 70. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų... 71. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, sprendžia, kad teismai... 72. Dėl žyminio mokesčio už apeliacinį skundą... 73. UAB „Medicinos bankas“ kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad... 74. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą, bylose, kurias nagrinėja teismai,... 75. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, sprendžia, kad... 76. Kiti atsakovo „If P&C Insurance AS“ ir ieškovo UAB „Medicinos... 77. Dėl procesinės bylos baigties... 78. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, sprendžia, kad atsakovo... 79. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ... 80. Iš dalies tenkinus atsakovo „If P&C Insurance AS“ ir ieškovo UAB... 81. Ieškovas UAB „Medicinos bankas“ pirmosios instancijos teisme sumokėjo 23... 82. Ieškovui UAB „Medicinos bankas“ priteistina iš atsakovo „Ergo Insurance... 83. Ieškovui UAB „Medicinos bankas“ priteistina iš atsakovo „If P&C... 84. Atsakovas „If P&C Insurance AS“ pirmosios instancijos teisme pateikė... 85. Iš dalies atmetus ieškovo reikalavimus atsakovui „If P&C Insurance... 86. Valstybei priteistinas ieškovo UAB „Medicinos bankas“ nesumokėtas 7500 Lt... 87. Pirmosios instancijos teisme patirta 164,87 Lt bylinėjimosi išlaidų,... 88. Kasaciniame teisme patirta 94,05 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 89. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 90. Pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 91. „Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 15 d. sprendimo dalį, kuria 2010 m.... 92. Kitas Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 15 d. sprendimo dalis panaikinti ir... 93. priteisti iš atsakovo BUAB „Ilgakiemio malūnas“ (j. a. k. 302244255) 175... 94. priteisti ieškovui UAB „Medicinos bankas“ (j. a. k. 112027077) iš... 95. priteisti ieškovui UAB „Medicinos bankas“ (j. a. k. 112027077) iš... 96. priteisti ieškovui UAB „Medicinos bankas“ (j. a. k. 112027077) iš... 97. priteisti atsakovui „If P&C Insurance AS“ (j. a. k. 10100168) iš... 98. grąžinti ieškovui UAB „Medicinos bankas“ (j. a. k. 112027077) 6870... 99. priteisti valstybei iš atsakovo „If P&C Insurance AS“ (j. a. k.... 100. Priteisti ieškovui UAB „Medicinos bankas“ (j. a. k. 112027077) iš... 101. Priteisti ieškovui UAB „Medicinos bankas“ (j. a. k. 112027077) iš... 102. Priteisti atsakovui If P&C Insurance AS (j. a. k. 10100168) iš ieškovo... 103. Priteisti valstybei iš atsakovo „If P&C Insurance AS“ (j. a. k.... 104. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...