Byla eB2-148-640/2020
Dėl bendrovės mokumo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė,

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi uždarosios akcinės bendrovės „Parama verslui“ pareiškimą pripažinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „VKK Investicija“ bankrotą tyčiniu, suinteresuotas asmuo – V. Z.,

Nustatė

31.

4Vilniaus apygardos teisme gautas UAB „Parama verslui“ pareiškimas, kuriuo prašoma pripažinti BUAB „VKK Investicija“ bankrotą tyčiniu.

52.

6Pareiškimas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

72.1.

8V. Z. balanse pateikė padidintą turimo turto vertę, taip dirbtinai palaikydamas mokumo rodiklį. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje BUAB „Vicus“ bankroto byloje Nr. B2-552-555/2016 atlikus ekspertizę paaiškėjo, kad BUAB „Vicus“ (69 proc.) ir BUAB „VKK Investicija“ (31 proc.) priklausantis prekybos centras „( - )“ vertė yra ne 11 053 304,56 Eur, kaip buvo deklaruota BUAB „Vicus“ balanse, o 2 230 000 eurų, t.y. beveik 5 kartus mažesnė. Tai reiškia, kad BUAB „VKK Investicija“ priklausanti prekybos centro dalis, kurios vertė balanse nurodyta 5 897 972 Eur, turėtų sudaryti apie 1 001 884 Eur. Taip pat, BUAB „Vicus“ nuosavybės teise valdo 34,36 ha, o BUAB „VKK Investicija“ 29,33 ha ploto žemės sklypus Klaipėdoje. BUAB „Vicus“ 2015 m. spalio 12 d. teismo ekspertizės akto išvadoje nurodyta, kad reali šio turto vertė tesiekė 989 300 eurų (28 792,20 Eur/ha), nors šis turtas buvo balanse apskaitytas

98 672 003,01 eurų suma. Tai reiškia, kad BUAB „VKK Investicija“ reali valdomų žemės sklypų vertė turėtų būti 5 096 626 Eur, kaip apskaityta UAB „VKK Investicija“ balanse, o 844 475,23 Eur (28 792,20 Eur x 29,33 ha). Taigi, BUAB „VKK Investicija“ balanse dirbtinai net 9 mln. buvo padidinta bendrovės turimo turto vertė, siekiant suklaidinti kreditorius dėl bendrovės mokumo.

102.2.

11Iš UAB „VKK Investicija“ 2011 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, kad bendrovės turtas padidėjo daugiau nei dvigubai per įkainojant turimą turtą, t.y. be jokio ekonominio bei juridinio pagrindo. 2011 m. įmonė turėjo turtą perkainuoti ne dėl jo vertės padidėjimo, o dėl jo nuvertėjimo, nes turto sudėtis nepakito iki pat bankroto bylos iškėlimo - jokių objektyvių duomenų apie turto vertės padidėjimą, jo gerinimą bankroto byloje nenustatyta, o remiantis Nekilnojamojo turto agentūros Ober-Haus duomenimis, nekilnojamojo turto kainos 2011 metais lyginant su 2010 metais krito apie 8,5 proc. 2012 m. gruodžio 31 d. dar papildomai įvyko nepagrįstas viso balanso turto vertės padidėjimas, kuris pasireiškė 1 mln. Eur ilgalaikio turto vertės padidėjimu bei 3,4 mln. Eur arba 2,3 karto trumpalaikio turto vertės padidėjimu nebaigtų vykdyti sutarčių sąskaita, kurios sudarė apie 5,5 mln. Eur. Bankroto byloje nenustatyta jokių nebaigtų sutarčių, tuo labiau galėjusių sukelti trumpalaikio turto vertės padidėjimą. 2013 m. gruodžio 31 d. dar kartą, be jokių teisinių bei ekonominių pagrindų padidinta 4,2 mln. Eur trumpalaikio turto vertė nebaigtų vykdyti sutarčių sąskaita, kurios sudarė 9,7 mln. Eur. Taigi, 2014 m. balanso sumą su 2011 m., matyti, kad turto balansinė vertė padidėjo daugiau nei 9,3 mln. Eur sumai, nors kaip nustatyta bankroto procese įmonė turto (be žemės sklypų ir pastato) neturėjo, o taip pat rinkoje nebuvo jokių nekilnojamojo turto vertės šuolių.

122.3.

13BUAB „VKK Investicija“ laikytina tapus nemokia dar 2011 m. pabaigoje. Tai įrodo aplinkybės, jog turto vertė buvo nepagrįstai padidinta, nuslėptos pradelstos skolos. Taip pat, kredito įstaigoms vienašališkai nutraukus kredito sutartis su atsakovu 2009-2011 m. pabaigoje, bendrovė turėjo virš 8 mln. Eur pradelstų įsipareigojimų vien kredito įstaigoms. Atsakovė turėjo finansinių įsipareigojimų ne tik bankams, bet ir privatiems juridiniams asmenims, visas atsakovės turimas nekilnojamasis turtas buvo įkeistas po kelis kartus, areštai turtui taikomi nuo 2010 m. Iš 2011 m. gruodžio 31 d. atsakovės finansinės atskaitomybės duomenų matyti, kad bendrovė 2011 m. patyrė net 246 925 Lt/71 514 Eur nuostolį, o iš kreditoriams teiktų restruktūrizavimo plano metmenų matyti, kad atsakovė nebuvo pajėgi dengti ir einamųjų mokėjimų: 2011 m. gruodžio 31 d. duomenimis, atsakovė turėjo 28 344 Lt/8 208,99 Eur su darbo santykiais susijusių įsipareigojimų (kas iš esmės yra savarankiškas bankroto bylos iškėlimo pagrindas), nuo 2012 m. liepos mėn. atsakovė nemokėjo VSDFV įmokų ir jas nuolat didino: 2013 m. birželio 30 d. įsiskolinimas sudarė 1 478,14 Eur, 2017 gegužės 15 d. sudarė 3976,03 Eur. VMI mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2013 m. vasario mėn. ir nuolat augo: 2013 m. birželio 30 d. įsiskolinimas buvo 33 389,18 Eur, 2017 m. gegužės 10 d. – 38 769,06 Eur. Atsakovės finansiniai įsipareigojimai nuolat augo ir nebuvo dengiami iki pat bankroto bylos atsakovei iškėlimo. Nors 2013 m. lapkričio 8 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi atsakovei buvo iškelta restruktūrizavimo byla, tačiau net ir restruktūrizavimo proceso pagalba atsakovė nebuvo pajėgi dengti turimų finansinių įsipareigojimų ir juos nuolat didino.

142.4.

15Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė tapo nemoki vėliausiai 2013 m. gruodžio 31 d., tačiau suinteresuotas asmuo 2013 m. iniciavo atsakovei ne bankroto, o restruktūrizavimo bylą. Tai reiškia, kad suinteresuotas asmuo dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo turėjo kreiptis bent jau 2016 m. rugsėjo 30 d., t.y. kai buvo nutraukta restruktūrizavimo byla. Be to, bendrovės vadovybė 2012 m. balandžio 10 d. prisiimdama laidavimo prievolę už trečiuosius asmenis 5,6 mln. Eur sumai, negavo jokios turtinės naudos, todėl pažeidė tiek bendrovės, tiek kreditorių interesus. Ši aplinkybė sudaro savarankišką pagrindą pripažinti BUAB „VKK Investicija“ bankrotą tyčiniu.

163.

17Suinteresuotasis asmuo V. Z. atsiliepime prašo pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti kaip nepagrįstą.

184.

19Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

204.1.

21UAB „VKK Investicija“ nuosavybės teise priklausė 29,33 ha ploto žemės sklypai Klaipėdoje ir 21,31 ha ploto žemės sklypai Kaišiadorių raj., ( - ) sen. UAB „VKK Investicija“ taip pat priklausė 31 proc. viso prekybos centro „( - )“, esančio ( - ). 2007 m. lapkričio 27 d. buvo sudarytas hipotekos sandoris, įregistruotas hipotekos lakštu Nr. ( - ), kuriuo UAB ,,VKK Investicija“ AB Ūkio bankui įkeitė UAB ,,VKK Investicija“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypus, esančius Klaipėdos m., kurių unikalieji numeriai yra: ( - ), ( - ), ( - ), ( - ). Bendras įkeičiamų daiktų įkainojimas – 5 390 000 Lt šalių susitarimu. 2007 m. gruodžio 13 d. buvo sudarytas hipotekos sandoris, įregistruotas hipotekos lakštu Nr. ( - ), kuriuo UAB ,,VKK Investicija“ AB Ūkio bankui įkeitė UAB ,,VKK Investicija“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypus, esančius Klaipėdos m., kurių unikalieji numeriai yra: ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ). Bendras įkeičiamų daiktų įkainojimas –8 846 000 Lt, šalių susitarimu. 2007 m. gruodžio 21 d. buvo sudarytas hipotekos sandoris, įregistruotas hipotekos lakštu Nr. ( - ), kuriuo UAB ,,VKK Investicija“ AB Ūkio bankui įkeitė UAB ,,VKK Investicija“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypus, esančius Klaipėdos m., kurių unikalieji numeriai yra: ( - ), ( - ), ( - ), ( - ). Bendras įkeičiamų daiktų įkainojimas – 7 600 000 Lt, šalių susitarimu. 2008 m. spalio 9 d. buvo sudarytas hipotekos sandoris, įregistruotas hipotekos lakštu Nr. ( - ), kuriuo UAB ,,VKK Investicija“ AB SEB lizingui įkeitė UAB ,,VKK Investicija“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypus, esančius Klaipėdos m., kurių unikalieji numeriai yra: ( - ), ( - ), ( - ). Bendras įkeičiamų daiktų įkainojimas –1 383 800 Lt, šalių susitarimu. 2008 m. gruodžio 1 d. buvo sudarytas hipotekos sandoris, įregistruotas hipotekos lakštu Nr. ( - ), kuriuo UAB ,,VKK Investicija“ AB SEB lizingui įkeitė UAB ,,VKK Investicija“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą –žemės sklypus, esančius Klaipėdos m., kurių unikalieji numeriai yra: ( - ), ( - ), ( - ). Bendras įkeičiamų daiktų įkainojimas – 695 800 Lt, šalių susitarimu. 2007 m. lapkričio 7 d. buvo sudarytas hipotekos sandoris, įregistruotas hipotekos lakštu Nr. ( - ), kuriuo UAB ,,VKK Investicija“ AB SEB lizingui įkeitė UAB ,,VKK Investicija“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypus, kurių unikalieji numeriai yra: ( - ), ( - ). Bendras įkeičiamų daiktų įkainojimas – 651 000 Lt, šalių susitarimu. Taigi, 2007 m. pabaigoje kreditorių Ūkio banko ir AB SEB lizingo sprendimu aukščiau nurodyti UAB ,,VKK Investicija“ žemės sklypai, esantys Klaipėdos m., buvo įkainoti 24 566 600 Lt, kas sudaro

227 114 979,15 Eur.

234.2.

24Aukščiau nurodyti UAB ,,VKK Investicija“ žemės sklypai, esantys Klaipėdos m., priklauso vienam 130 ha ploto kompleksui, kuriame buvo numatyta statyti gyvenamųjų namų mikrorajoną su komerciniu, visuomeniniu centru buv. ( - ), ( - ), ( - ) kaimuose, Klaipėdos mieste. Visų šių sklypų fizinės savybės yra tokios pačios. 2015 m. gegužės 4 d. UAB „Vicus“ nekilnojamojo turto vertinimo metu nustatyta, kad žemės sklypų, kurių bendras plotas 34,36429 ha, vertė sudaro 37 451 831 Lt, t.y. 10 846 800 Eur, t. y. 1 ha vertė 315 642 Eur. Taigi, UAB „VKK Investicija“ nuosavybės teise priklausančių 29,33 ha ploto žemės sklypų, esančių Klaipėdos mieste ir identiškų savo fizinėmis savybėmis ir dislokacijos vieta UAB „VICUS“ valdomiems žemės sklypams, vertė buvo net 9 257 780 Eur. 2009 m. gruodžio 30 d. buvo sudarytas hipotekos sandoris, įregistruotas hipotekos lakštu Nr. ( - ), kuriuo UAB ,,VKK Investicija“ AB SEB lizingui įkeitė UAB ,,VKK Investicija“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą –žemės sklypus, esančius Kaišiadorių raj., kurių unikalieji numeriai yra: ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ). Bendras įkeičiamų daiktų įkainojimas – 1 055 500 Lt, šalių susitarimu. 2007 m. liepos 31 d. buvo sudarytas hipotekos sandoris, įregistruotas hipotekos lakštu Nr. ( - ), kuriuo UAB ,,VKK Investicija“ Nordea Bankui Finland Plc įkeitė UAB ,,VKK Investicija“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą –žemės sklypus, esančius Kaišiadorių raj., kurių unikalieji numeriai yra: ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ). Bendras įkeičiamų daiktų įkainojimas –6 125 000 Lt, šalių susitarimu. Taigi, 2007-2009 m. kreditorių Nordea Banko Finland Plc ir AB SEB lizingo sprendimu aukščiau nurodyti UAB ,,VKK Investicija“ žemės sklypai, esantys Kaišiadorių raj., buvo įkainoti 7 180 500 Lt, kas sudaro 2 079 616,54 Eur.

254.3.

26Iš Nekilnojamojo turto (negyvenamųjų patalpų prekybos pastate 1E2 /p) ( - ) mieste Įvertinimo ataskaitos Nr. L-10-1182 matyti, kad 2010 m. lapkričio 4 d. patalpų, esančių jau minėtame prekybos centre adresu: ( - ), su unikaliais numeriais: Nr. ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ) vertė buvo 20 800 000 Lt, kas sudaro 6 024 096 Eur. Nuo 2010 m. pabaigos nekilnojamo turto sektoriuje nenustatyta didelių pokyčių tiek jo paklausoje, tiek kainoje. Staigus nekilnojamo turto kainų kritimas buvo pastebėtas 2009 m. pradžioje, tačiau nuo 2010 m. pabaigos iki dabar nekilnojamojo turto rinkoje šio turto kainos išaugo. Atitinkamai Nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaita Nr. L-10-1182 turėtų būti vertinama kartu su kitais šios bylos įrodymais. Tuo labiau, kad 2010 m. lapkritį minėtas pastatas dar buvo rekonstruojamas, neeksploatuojamas. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad jau minėta vertinimo ataskaita buvo vertintas 5 721,08 m2 plotas, o UAB ,,VKK Investicija“ nuosavybės teise šiame prekybos centre priklausė 4 206,29 m2 ploto patalpos.

274.4.

28Vien ta aplinkybe, jog UAB ,,Vicus“ ekspertizės atlikimo metu (2015-2016 m.) nustatyta bankrutavusiai įmonei priklausančio turto vertė buvo mažesnė nei 2011 m. UAB ,,VKK Investicija“ balanse (ar vėlesniuose balansuose) nurodyta turto vertė (galimai dėl rinkos pokyčių, daikto nusidėvėjimo / pagerinimų ir pan.), nesant byloje kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių aplaidų UAB ,,VKK Investicija” buhalterinės apskaitos tvarkymą ir priežastinį ryšį tarp aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo ir įmonės nemokumo, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju egzistuoja ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintas tyčinio bankroto požymis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad būtent balanso duomenų tikrumas ir teisingumas gali būti įvertintas taikant buvusiam įmonės vadovui įstatyme įtvirtinta atsakomybės institutą, tačiau savaime negali nulemti išvados dėl įmonės tyčinio bankroto.

294.5.

302011 m. UAB ,,VKK Investicija“ turėjo 23 623 819 Eur dydžio turto: 7 114 979,15 Eur vertės žemės sklypai, esantys Klaipėdos m., 2 079 616, 54 Eur vertės žemės sklypai, esantys Kaišiadorių raj., 4 429 223,37 Eur vertės patalpos, esančios ( - ), 10 000 000 Eur vertės piniginės lėšos ir turtinės teisės. Akivaizdu, kad 2011 m. UAB ,,VKK Investicija“ buvo moki ir atitinkamai šios įmonės vadovas 2011 m. neturėjo pareigos kreiptis į teismą dėl UAB ,,VKK Investicija“ bankroto bylos iškėlimo. UAB ,,VKK Investicija” nemokumas buvo nustatytas Vilniaus apygardos teismo 2017 balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3634-562/2017, tik po to, kai, atlikus turto vertinimą, buvo nustatyta reali įmonei nuosavybės teise priklausančio turto vertė, t. y. Vilniaus apygardos teismo 2017 balandžio 14 d. nutartimi, įvertinus 2016 m. finansinės atskaitomybės duomenis, taip pat kitus įmones finansinę padėtį pagrindžiančius rašytinius įrodymus, buvo konstatuotas įmonės nemokumas, įmones pradelstiems įsipareigojimams viršijant pusę nuosavybės teise valdomo turto. Taigi, nenurodžius faktinių aplinkybių ir nepateikus jas pagrindžiančių įrodymų, kad buvęs bankrutavusios UAB ,,VKK Investicija” vadovas V. Z. sąmoningai laiku neiniciavo įmonės bankroto bylos, ar esant įmonei nemokiai, sąmoningai sudarinėjo sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus, nesuteikia teisinio pagrindo daryti išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju įmonės vadovas, nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos UAB ,,VKK Investicija” iškėlimo, bet, priešingai, inicijuodamas restruktūrizavimo bylą, tyčia tokiu būdu blogino įmonės turtine padėtį ir siekė privesti įmonę prie bankroto.

314.6.

32Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eB2-2161-640/2018, kurioje buvo sprendžiamas pareiškėjos UAB ,,Parama verslui“ finansinio reikalavimo UAB ,,VKK Investicija“ bankroto byloje klausimas, 2018 m. gegužės 31 d. sprendimu (Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi paliko sprendimą nepakeistą) pripažino negaliojančia tarp UAB „Toleita“ ir UAB „VKK Investicija“ sudarytą 2012 m. balandžio 10 d. laidavimo sutartį Nr.12/04/10-2.

334.7.

34UAB ,,Parama verslui“, nepagrįstai pareikšdama pareiškimą dėl BUAB „VKK Investicija“ bankroto pripažinimo tyčiniu, pažeidžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse įtvirtintus civilinių teisių gynimo principus.

355.

36BUAB „VKK Investicija“ bankroto administratorius UAB „Bankroto centras“ atsiliepime prašo atmesti pareiškėjos UAB „Parama verslui“ pareiškimą dėl BUAB „VKK Investicija“ bankroto pripažinimo tyčiniu, kaip visiškai nepagrįstą ir neteisėtą, bei priteisti iš pareiškėjo UAB „Parama verslui“ atsakovės BUAB „VKK Investicija“ naudai visas dėl šios civilinės bylos proceso iškėlimo ir nagrinėjimo patirtas išlaidos.

376.

38Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

396.1.

40Nėra pagrindo konstatuoti, kad suinteresuotas asmuo V. Z. (buvęs BUAB „VKK Investicija“ vadovas) netinkamai vykdė jam įstatymuose nustatytas valdymo organo pareigas, t. y. laiku nesikreipė dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. 2013 m. UAB „VKK Investicija“ buvo susidūrusi su laikinais finansiniais sunkumais, kuriuos sąlygojo piniginių lėšų stoka prekybos centro „( - )“ fasadinės dalies rekonstrukcijos užbaigimui, nors viduje patalpos pilnai įrengtos, dėl ko bendrovei teko mažinti nuomos patalpų kainas, atsižvelgiant į neigiamus rinkos pokyčius, kartu siekiant išlaikyti nuomininkus bei gauti atitinkamo dydžio pajamas. Pasak buvusio įmonės vadovo, dėl nepakankamas patalpų išnuomojimo ir būtinybės mažinti patalpų nuomos kainas, įmonei trūko apyvartinių lėšų, tačiau tai nereiškia, kad tuo metu ar ankstesniu laikotarpiu įmonė buvo nemoki. Taigi, įmonei nesant nemokiai, 2013 m. lapkričio 8 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-5166-781/2013 nutarė UAB „VKK Investicija“ iškelti restruktūrizavimo bylą, o 2014 m. rugsėjo 12 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo patvirtintas RUAB „VKK Investicija“ restruktūrizavimo planas 4 metams, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartimi BUAB „VKK Investicija“ restruktūrizavimo byla buvo nutraukta iš esmės dėl to, kad restruktūrizavimo plano vykdymą bei įmonės veiklos atnaujinimo įgyvendinimą apsunkino pastato, esančio ( - ), bendraturtei UAB „Vicus“, kuri nuosavybės teise valdė didžiąją dalį prekybos centro – pastato „( - )“, restruktūrizavimo bylų inicijavimas bei UAB „VKK Investicija“ objektyvus negalėjimas užbaigti rekonstrukcijos darbų. Taigi, konkrečiu atveju BUAB „VKK Investicija“ bankroto administratorius neįžvelgia jokio sąmoningo blogo bendrovės valdymo fakto ar siekio privesti bendrovę prie bankroto. Be to, nėra akivaizdžių įrodymų, kad buvęs BUAB ,,VKK Investicija” vadovas V. Z. sąmoningai laiku neinicijavo BUAB „VKK Investicija“ bankroto bylos, ar esant įmonei nemokiai, sąmoningai sudarinėjo sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir teisėtus interesus, nėra pagrindo konstatuoti, jog šiuo atveju bendrovės vadovas, V. Z., nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos UAB ,,VKK Investicija“ iškėlimo.

416.2.

42Pareiškėjo (kreditoriaus) pateikti įrodymai šioje civilinėje byloje jau buvo įvertinti ir išnagrinėti kitoje analogiško pareiškimo pagrindu iškeltoje ir su šia byla susijusioje byloje dėl BUAB „Vicus” bankroto bylos iškėlimo, todėl jie iš naujo neturėtų būti vertinami ir nagrinėjami, arba juos vertinant, laikantis teismų praktikos nuoseklumo principo, neturėtų būti pasisakoma priešingai. Kita vertus, bylos medžiagoje yra duomenų apie tai, kad praktiškai visas kreditoriams hipotekos teise įkeistas nekilnojamasis turtas buvo įvertinas jo įkeitimo metu, kreditoriais su tokiomis vertėmis sutiko, todėl teigti, kad anksčiau atitinkamo turto vertės realiai buvo mažesnės, o balansuose nurodyta turto vertė neatitiko realios situacijos, ir remtis 2015-2016 m. galiojančiomis rinkos kainomis atlikto turto vertinimo ekspertizės aktais, yra nepagrįsta. Pareiškėjas savo teiginius grindžia subjektyviais pamąstymais ir samprotavimais, o vien ta aplinkybė, kad BUAB ,,Vicus“ ekspertizės atlikimo metu (2015-2016 m.) nustatyta BUAB „Vicus“ priklausančio turto vertė buvo mažesnė nei 2011 m. UAB ,,VKK Investicija“ balanse (ar vėlesniuose balansuose) nurodyta turto vertė (galimai dėl rinkos pokyčių, daikto nusidėvėjimo, pagerinimų ir pan.), nesant byloje kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių aplaidų UAB ,,VKK Investicija” buhalterinės apskaitos tvarkymą ir priežastinį ryšį tarp aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo ir įmonės nemokumo, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad šiuo atveju egzistuoja ir ĮBĮ 20 str. 2 d. 5 p. įtvirtintas tyčinio bankroto požymis.

436.3.

44Civilinėje byloje klausimą dėl BUAB „VKK Investicija“ bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjantis teismas turėtų atsižvelgti į civilinėje byloje Nr. 2-1770-553/2019 apeliacinės instancijos teismo konstatuotas aplinkybes ir argumentus dėl konkrečių įrodymų, kuriais pareiškėjas remiasi ir šioje civilinėje byloje teikdamas analogišką pareiškimą BUAB „VKK Investicija“ buvusio direktoriaus V. Z. atžvilgiu, įvertinimo.

45Pareiškimas netenkintinas.

467.

47Iš viešų registrų duomenų matyti, kad UAB „VKK Investicija“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2006 m. gruodžio 19 d., nuo to momento iki 2012 m. liepos 13 d. įmonės vadove ir valdybos nare buvo D. B., o nuo 2012 m. liepos 13 d. iki 2017 m. birželio 22 d. V. Z..

488.

49Nuo 2013 m. lapkričio 18 d. iki 2017 m. sausio 5 d. UAB „VKK Investicija“ turėjo restruktūrizuojamos bendrovės statusą, o Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2017 m. birželio 15 d. UAB „VKK Investicija“ iškelta bankroto byla.

509.

51Nagrinėjamu atveju, į teismą kreipėsi kreditorė UAB „Parama verslui“ su pareiškimu dėl BUAB „VKK Investicija“ bankroto pripažinimo tyčiniu, nes anot jos egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 5 punktuose įtvirtinti tyčinį bankrotą kvalifikuojantys kriterijai.

5210.

53Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 155 straipsnio 1 dalis numato, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. Aptariamo straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms išimtims taikomi JANĮ 153 straipsnyje nurodyti įstatymai.

5411.

55Nors bankroto pripažinimo tyčiniu klausimai nepatenka į JANĮ 155 straipsnio išimtis, tačiau atsižvelgiant į tai, jog įstatymas įsigaliojo 2020 m. sausio 1 d., tuo tarpu tiek bankroto byla UAB „VKK Investicija“ iškelta, tiek pareiškimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu gautas dar iki 2020 m. sausio 1 d., t.y. dar galiojant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymui, todėl konkrečiu atveju taikytinos iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatos.

5612.

57Pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 2 straipsnio 12 dalį tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1-5 punktuose įtvirtinti tyčinio bankroto požymiai, esant bent vienam iš kurių, jeigu dėl to kilo bankrotas, teismas bankrotą pripažįsta tyčiniu: 1) įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu; 2) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai; 3) turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudūs ryšiai, kaip jie apibrėžti Finansinių priemonių rinkų įstatyme, ar kurie susiję giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės ryšiais su įmonės vadovu ar kitu asmeniu, įmonėje turėjusiu teisę priimti atitinkamą sprendimą, arba turtas perleistas neatlygintinai, arba atsiskaitymas už turtą atidėtas ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su įmone atsiskaityta veiklos nevykdančių įmonių ir (arba) įmonių, nepateikusių juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitų, akcijomis; 4) įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal Civilinio kodekso 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto; 5) teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

5813.

59Išvardytų požymių nustatymas pats savaime dar nėra pakankamas konstatuoti tyčinį bankrotą – įstatymas reikalauja nustatyti priežastinį ryšį (sąsajumą) tarp tyčinių neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir teisinių padarinių (nemokumo būklės). Jeigu toks priežastinis ryšys nenustatytas, nėra pagrindo pripažinti, kad įmonė bankrutavo dėl vadovų tyčinių veiksmų. Šiuo aspektu kasacinis teismas yra nurodęs, kad bankroto pripažinimui tyčiniu nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2016).

6014.

61ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalyje taip pat numatyti atvejai, kai preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis: 1) veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys; 2) atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos.

6215.

63Taigi, nagrinėjamu atveju, sprendžiant pareiškimo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti buvusio įmonės vadovo veiksmų aktualiu ginčo atveju laikotarpiu (ne)tinkamumą įmonės bei jos kreditorių atžvilgiu, be kita ko, įvertinant atitinkamai šių veiksmų atlikimo momentu buvusias faktines aplinkybes, sąlygojusias suinteresuotojo asmens, kaip buvusio įmonės vadovo veikimo konkrečiu būdu (ne)būtinumą.

64Dėl vadovo netinkamo pareigų vykdymo

6516.

66ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas pripažįsta bankroto tyčiniu, jei įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu.

6717.

68ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonei negalint ir (arba) nustačius, kad ji negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą. Taigi, pagal ĮBĮ normų nuostatas įmonės vadovas turi teisę, bet ne pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jei įmonė nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais ir faktiškai yra nemoki.

6918.

70Teisė kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka (ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje e2-607-241/2017).

7119.

72Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad, jeigu įmonei esant faktiškai nemokiai jos vadovas nesikreipia į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o toliau didina įmonės įsipareigojimus, pvz., sudarydamas nuostolingus sandorius, tai tokia įmonės vadovo veikla gali būti vertinama kaip siekis tyčia privesti įmonę prie bankroto. Tačiau savaime aplinkybė, kad įmonės finansinė padėtis pablogėjo ir įmonė tapo galbūt nemoki, nereiškia tyčinio bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012).

7320.

74Kreditorė teigia, kad nors bendrovė BUAB „VKK Investicija“ nuo 2011 m. buvo nemoki, jos vadovas V. Z. laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu argumentu, nes kaip teisingai pastebėjo suinteresuotasis asmuo ir BUAB „VKK Investicija“ bankroto administratoriaus atsiliepimuose į pareiškimą, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2895-781/2016 BUAB „VKK Investicija“ buvo iškelta restruktūrizavimo bylą. Kadangi ši nutartis yra įsiteisėjusi, ji yra privaloma tiek teismui, tiek byloje dalyvaujančioms šalims (CPK 18 straipsni). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėtoje nutartyje teismas konstatavo, kad bendrovė nėra bankrutavusi ar bankrutuojanti, nutraukusi veiklą, bei sprendė, kad bendrovė turi finansinių sunkumų, tačiau restruktūrizavimo atveju įmonei bus sudarytos galimybės optimizuoti savo veiklą, atstatyti ilgalaikį mokumą, grąžinti skolas kreditoriams. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartimi restruktūrizavimo byla buvo nutraukta, nes nustatyta, kad dėl partneriui UAB „Vicus“ taikomų apribojimų ir iškeltos bankroto bylos, nėra tinkamai vykdomas restruktūrizavimo planas. Tik po minėtos nutarties įsiteisėjimo (2017 m. sausio 5 d.), t. y. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 14 d. nutartimi BUAB „VKK Investicija“ iškėlė bankroto bylą. Tai reiškia, kad UAB „VKK Investicija“ 2011 m. negalėjo būti faktiškai laikoma nemokia, nes nemokiai įmonei nebūtų galima kelti restruktūrizavimo bylos. Kaip jau minėta, UAB „VKK Investicija“ buvo iškelta restruktūrizavimo byla, todėl darytina išvada, kad buvo tuo metu dar tik buvo sprendžiamas klausimas dėl įmonės galimybių vykdyti savo įsipareigojimus.

7521.

76Kita vertus, pareiškėja UAB „Parama verslui“ visiškai neįrodinėja priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo, t. y. nenurodžius faktinių aplinkybių ir nepateikus jas pagrindžiančių įrodymų, kad buvęs bankrutavusios UAB „Vicus“ vadovas V. Z. sąmoningai laiku neiniciavo įmonės bankroto bylos, ar esant įmonei nemokiai, sąmoningai sudarinėjo sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus, nesuteikia teisinio pagrindo daryti išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju įmonės vadovas, nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos UAB „VKK Investicija“ iškėlimo, bet, priešingai, inicijuodamas restruktūrizavimo bylą, tyčia tokiu būdu blogino įmonės turtinę padėtį ir siekė privesti įmonę prie bankroto.

7722.

78Įvertinus pareiškėjos argumentus ir šalių atsiliepimus, šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad bendrovė buvo nemoki dar 2011 m. ar pripažinti bankrotą tyčiniu remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktu, t. y. konstatuoti, kad bendrovės vadovas nuo 2011 m. nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

79Dėl nuostolingų ar ekonomiškai nenaudingų sandorių

8023.

81ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad bankrotas pripažįstamas tyčiniu, jeigu buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai.

8224.

83Pažymėtina, kad, sprendžiant ar bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą, byloje turi būti ?rodyta, kad nurodytais sandoriais tyčia dar labiau esmingai buvo pabloginama įmonės turtinė padėtis. Tai reiškia, kad ne bet kokių nuostolingų ir ekonomiškai nenaudingų sandorių sudarymas gali būti pripažintas tyčinio bankroto požymiu, o tik tokiu, dėl kuriu sudarymo egzistuoja priežastinis ryšys su nemokumo būsenos atsiradimu arba jau nemokios įmonės padėties esminiu pabloginimu iki tokio laipsnio, jog šie veiksmai kvalifikuotini kaip tyčinis bankrotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-352-690/2017).

8425.

85Pareiškėja nurodo, kad UAB „VKK Investicija“ vadovas 2012 m. balandžio 10 d. prisiimdamas laidavimo prievolę už trečiuosius asmenis 5,6 mln. Eur sumai, negavo jokios turtinės naudos, todėl pažeidė tiek bendrovės, tiek kreditorių interesus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-199-640/2020 pripažino negaliojančia UAB „Toleita“ ir UAB „VKK Investicija“ laidavimo sutartį Nr. 12/04/10-2. Teismas akcentavo, jog UAB „VKK Investicija“ ginčijamos laidavimo sutarties sudarymo laikotarpiu turėjo finansinių sunkumų, sudarydama laidavimo sutartis UAB „VKK Investicija“ jokios papildomos naudos negavo, tik prisiėmė papildomus didelės vertės įsipareigojimus, todėl žinojo, kad toks susitarimas pažeis bendrovės kreditorių interesus, elgėsi nesąžiningai. Apeliacinės instancijos teismas 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais, tačiau dar kartą akcentavo tai, kad bendrovės finansinė padėtis jau tuo metu buvo sunki, t. y. atitiko nemokumą. Šiuo atveju sutiktina, kad 2012 m. balandžio 10 d. sudarytas laidavimo sandoris buvo ekonomiškai nenaudingas UAB „VKK Investicija“, tačiau nėra pagrindo teigti, kad būtent šis sandoris priežastiniu ryšiu yra susijęs su nemokumo būsenos atsiradimu ar esminiu padėties pablogėjimu, nes kaip konstatuota aukščiau minėtose Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse, bendrovė jau sudarydama 2012 m. balandžio 10 d. laidavimo sutartį, turėjo finansinių sunkumų.

8626.

87Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad nėra aplinkybių sudarančių pagrindą pripažinti UAB „VKK Investicija“ bankrotą tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

88Dėl apgaulingo ir netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo

8927.

90Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą, bankrotas taip pat pripažįstamas tyčiniu, jei teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

9128.

92Aiškinant minėtą įstatymo nuostatą, teismų praktikoje pažymėta, kad pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, kuriuo remiantis galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma bendrovės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias bendrovės bankroto priežastis. Būtent dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015, 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-710-370/2017).

9329.

94Kasacinis teismo praktikoje pasisakyta, kad remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu, ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu negalėjimu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jei įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jei akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos, nei tos, kurias galimai patvirtintų trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018).

9530.

96Pažymėtina ir tai, kad, nors netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas yra neteisėtas veiksmas, už kurį įmonės vadovui gali būti taikoma teisinė atsakomybė, netinkamas apskaitos tvarkymas ne visais atvejais reiškia tyčinį bankrotą. Tokia išvada darytina atsižvelgus į šios nutarties aukščiau motyvuose aptartą kasacinio teismo praktiką, pagal kurią ĮBĮ 20 straipsnio ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu. Tai reiškia, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, jei teismui yra pakankamo pagrindo manyti, kad netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu buvo padaryta žala įmonės kreditoriams, o įmonės dokumentų neperdavimu siekiama nuslėpti įmonės turto iššvaistymą ar įstatymo nuostatas pažeidžiančius atsiskaitymus su pasirinktais kreditoriais. Kitais atvejais įmonės vadovo nebendradarbiavimas su bankroto administratoriumi ir bankroto bylą nagrinėjančiu teismu gali būti įvertintas taikant jam įstatyme nustatytas sankcijas, tačiau savaime nelemia išvados dėl įmonės tyčinio bankroto (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-304-823/2019).

9731.

98Pareiškėja teigia, kad suinteresuotasis asmuo V. Z. balanse dirbtinai 9 mln. padidino BUAB „VKK Investicija“ turimo turto vertę, t.y. iškraipė balansų duomenis, dirbtinai padidindamas įmonės turimo turto vertę, nuslėpdamas tikrąją įmonės finansinę padėti ir tokių būdu padarė žalą bendrovės ir jos kreditorių interesams. Šį argumentą UAB „Parama verslui“ iš esmės grindžia tuo, kad atsakovės partnerės BUAB „VICUS“ bankroto byloje atlikus ekspertizę paaiškėjo, jog balanse klaidingai buvo nurodyta PC „( - )“ ir Klaipėdoje esančių sklypų vertė.

9932.

100Kaip teisingai pažymėjo BUAB „VKK Investicija“ bankroto administratorius, tai, jog BUAB ,,Vicus“ ekspertizės atlikimo metu (2015-2016 m.) nustatyta BUAB „Vicus“ priklausančio turto vertė buvo mažesnė nei 2011 m. UAB ,,VKK Investicija“ balanse nurodyta turto vertė, nesant byloje kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių aplaidų UAB ,,VKK Investicija” buhalterinės apskaitos tvarkymą ir priežastinį ryšį tarp aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo ir įmonės nemokumo, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad šiuo atveju egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto įtvirtintas tyčinio bankroto požymis. Pažymėtina, kad UAB „VKK Investicija“ nekilnojamąjį turtą sudarė prekybos centro „( - )“ patalpos, taip pat žemės sklypai. Tokio nekilnojamojo turto vertė finansinės atskaitomybės dokumentuose buvo apskaityta, remiantis VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaita, atskirų bendrovės kreditorių pasiriktų turto vertintojų nustatyta verte bei kitais tuo metu aktualiai duomenimis, todėl sutiktina su bankroto administratoriaus ir suinteresuotojo asmens argumentais, kad turto vertės neatitikimą galėjo nulemti rinkos pokyčiai.

10133.

102Pareiškėja teigia, kad UAB „VKK Investicija“ vadovas 2011 m. gruodžio 31 d. bendrovės balanse perkainodamas bendrovės turtą turėjo sumažinti jo kainą, o ne padidinti, nes 2011 m. lyginant su 2010 m. nekilnojamo turto kainos krito 8.5 proc. Teismo vertinimu, šis teiginys negali būti vertintinas kaip turintis įrodomąją galią konkrečioje situacijoje, nes Nekilnojamojo turto agentūra Ober-Haus nevertino UAB „VKK Investicija“ turto vertės ir nenustatė, kad konkrečiai šios bendrovės turto vertė sumažėjo 8,5 proc., o iš pateiktų duomenų iš vis nėra aišku kokio konkrečiai nekilnojamo turto kainos buvo lyginamos.

10334.

104Teismo vertinimu, nustatytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo vienareikšmiškai išvadai, kad buvo apgaulingai tvarkoma UAB „VKK Investicija“ apskaita, sąmoningai nurodomi klaidingi duomenys bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentuose siekiant suklaidinti kreditorius, todėl darytina išvada, kad nėra pagrindo pripažinti UAB „VKK Investicija“ bankrotą tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą.

105Dėl bylos procesinės baigties

10635.

107Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad pareiškėja neįrodė pareiškėja ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 5 punktuose nurodytų ir tyčiniam bankrotui būdingų sąlygų. Kadangi tokių aplinkybių nenustatė ir teismas, pareiškėjos prašymas dėl UAB „VKK Investicija“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmestinas.

10836.

109Pareiškėjai išaiškintina, kad bendrovės bankroto pripažinimas tyčiniu nėra ir negali būti savitikslis. Šia procesine priemone suinteresuoti asmenys turi naudotis racionaliai, o ne siekdami vilkinti bankroto procesą bei padaryti nepatogumų kitiems bankroto procese dalyvaujantiems asmenims. Blogu bendrovės valdymu pažeistas teises suinteresuotieji asmenys gali ginti ir pareiškiant atskirus ieškinius dėl žalos atlyginimo ir/ar konkrečių sandorių pripažinimo negaliojančiais. Pasinaudoti pastaraisiais teisių gynimo būdais galima net ir nepripažinus bendrovės bankroto tyčiniu, t. y. bendrovės tyčini bankroto fakto konstatavimas nėra būtina sąlyga reikalauti pripažinti neteisėtais sandorius ar atlyginti padarytą žalą. Taigi, net ir nepripažinus tyčinio bankroto, administratorius ir kreditoriai gali inicijuoti atitinkamus veiksmus ir siekti padarinių, kuriuos sukelia tyčinis bankrotas – ginčyti neteisėtus bendrovės ir jos skolininkų sandorius, reikalauti žalos atlyginimo, kreiptis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir kt. Net ir nepripažinus bankroto tyčiniu, administratoriui nedraudžiama patikrinti ir ginčyti, jei yra pagrindas bei nepraleistas įstatymuose nustatytas terminas, bendrovės sandorius už daugiau nei 3 metus iki bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 21-23 straipsniai), nepriklausomai nuo fakto, pripažintas įmonės bankrotas tyčiniu, ar ne.

110Dėl bylinėjimosi išlaidų

11137.

112Nagrinėjamu atveju, BUAB „VKK Investicija“ bankroto administratorius pateikė prašymą priteisti 500 Eur išlaidas, patirtas už atsiliepimo į pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu parengimą. Prie prašymo pridėjo šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Prašomų priteisti išlaidų dydis neviršija teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose nustatyto maksimalaus priteistino išlaidų už tokio pobūdžio procesinio dokumento parengimą dydžio, todėl, atmetus pareiškėjos UAB „Parama verslui“ pareiškimą, atsakovei UAB „VKK Investicija“ iš pareiškėjos priteistina 500 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

113Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5 punktais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais,

Nutarė

114netenkinti pareiškimo dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „VKK Investicija“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

115Priteisti iš UAB „Parama verslui“ 500 Eur (penkis šimtus eurų) BUAB „VKK Investicija“ naudai.

116Nutartis per 7 dienas nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta... 2. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi uždarosios akcinės bendrovės... 3. 1.... 4. Vilniaus apygardos teisme gautas UAB „Parama verslui“ pareiškimas, kuriuo... 5. 2.... 6. Pareiškimas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:... 7. 2.1.... 8. V. Z. balanse pateikė padidintą turimo turto vertę, taip dirbtinai... 9. 8 672 003,01 eurų suma. Tai reiškia, kad BUAB „VKK Investicija“ reali... 10. 2.2.... 11. Iš UAB „VKK Investicija“ 2011 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, kad... 12. 2.3.... 13. BUAB „VKK Investicija“ laikytina tapus nemokia dar 2011 m. pabaigoje. Tai... 14. 2.4.... 15. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė tapo nemoki vėliausiai... 16. 3.... 17. Suinteresuotasis asmuo V. Z. atsiliepime prašo pareiškimą dėl bankroto... 18. 4.... 19. Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:... 20. 4.1.... 21. UAB „VKK Investicija“ nuosavybės teise priklausė 29,33 ha ploto žemės... 22. 7 114 979,15 Eur.... 23. 4.2.... 24. Aukščiau nurodyti UAB ,,VKK Investicija“ žemės sklypai, esantys... 25. 4.3.... 26. Iš Nekilnojamojo turto (negyvenamųjų patalpų prekybos pastate 1E2 /p) ( - )... 27. 4.4.... 28. Vien ta aplinkybe, jog UAB ,,Vicus“ ekspertizės atlikimo metu (2015-2016 m.)... 29. 4.5.... 30. 2011 m. UAB ,,VKK Investicija“ turėjo 23 623 819 Eur dydžio turto: 7 114... 31. 4.6.... 32. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eB2-2161-640/2018, kurioje... 33. 4.7.... 34. UAB ,,Parama verslui“, nepagrįstai pareikšdama pareiškimą dėl BUAB... 35. 5.... 36. BUAB „VKK Investicija“ bankroto administratorius UAB „Bankroto centras“... 37. 6.... 38. Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:... 39. 6.1.... 40. Nėra pagrindo konstatuoti, kad suinteresuotas asmuo V. Z. (buvęs BUAB „VKK... 41. 6.2.... 42. Pareiškėjo (kreditoriaus) pateikti įrodymai šioje civilinėje byloje jau... 43. 6.3.... 44. Civilinėje byloje klausimą dėl BUAB „VKK Investicija“ bankroto... 45. Pareiškimas netenkintinas.... 46. 7.... 47. Iš viešų registrų duomenų matyti, kad UAB „VKK Investicija“ Juridinių... 48. 8.... 49. Nuo 2013 m. lapkričio 18 d. iki 2017 m. sausio 5 d. UAB „VKK Investicija“... 50. 9.... 51. Nagrinėjamu atveju, į teismą kreipėsi kreditorė UAB „Parama verslui“... 52. 10.... 53. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ)... 54. 11.... 55. Nors bankroto pripažinimo tyčiniu klausimai nepatenka į JANĮ 155 straipsnio... 56. 12.... 57. Pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 2 straipsnio 12 dalį... 58. 13.... 59. Išvardytų požymių nustatymas pats savaime dar nėra pakankamas konstatuoti... 60. 14.... 61. ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalyje taip pat numatyti atvejai, kai preziumuojama, kad... 62. 15.... 63. Taigi, nagrinėjamu atveju, sprendžiant pareiškimo pagrįstumo klausimą,... 64. Dėl vadovo netinkamo pareigų vykdymo... 65. 16.... 66. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas pripažįsta... 67. 17.... 68. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonei negalint ir (arba)... 69. 18.... 70. Teisė kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui... 71. 19.... 72. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad, jeigu įmonei esant faktiškai... 73. 20.... 74. Kreditorė teigia, kad nors bendrovė BUAB „VKK Investicija“ nuo 2011 m.... 75. 21.... 76. Kita vertus, pareiškėja UAB „Parama verslui“ visiškai neįrodinėja... 77. 22.... 78. Įvertinus pareiškėjos argumentus ir šalių atsiliepimus, šiuo atveju nėra... 79. Dėl nuostolingų ar ekonomiškai nenaudingų sandorių... 80. 23.... 81. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad bankrotas pripažįstamas... 82. 24.... 83. Pažymėtina, kad, sprendžiant ar bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu... 84. 25.... 85. Pareiškėja nurodo, kad UAB „VKK Investicija“ vadovas 2012 m. balandžio... 86. 26.... 87. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad nėra aplinkybių... 88. Dėl apgaulingo ir netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo... 89. 27.... 90. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą, bankrotas taip pat... 91. 28.... 92. Aiškinant minėtą įstatymo nuostatą, teismų praktikoje pažymėta, kad... 93. 29.... 94. Kasacinis teismo praktikoje pasisakyta, kad remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2... 95. 30.... 96. Pažymėtina ir tai, kad, nors netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos... 97. 31.... 98. Pareiškėja teigia, kad suinteresuotasis asmuo V. Z. balanse dirbtinai 9 mln.... 99. 32.... 100. Kaip teisingai pažymėjo BUAB „VKK Investicija“ bankroto administratorius,... 101. 33.... 102. Pareiškėja teigia, kad UAB „VKK Investicija“ vadovas 2011 m. gruodžio 31... 103. 34.... 104. Teismo vertinimu, nustatytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo... 105. Dėl bylos procesinės baigties... 106. 35.... 107. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, teismas... 108. 36.... 109. Pareiškėjai išaiškintina, kad bendrovės bankroto pripažinimas tyčiniu... 110. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 111. 37.... 112. Nagrinėjamu atveju, BUAB „VKK Investicija“ bankroto administratorius... 113. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bankroto įstatymo 20 straipsnio 2... 114. netenkinti pareiškimo dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės... 115. Priteisti iš UAB „Parama verslui“ 500 Eur (penkis šimtus eurų) BUAB... 116. Nutartis per 7 dienas nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju...