Byla 2A-363-178/2015
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Danutės Milašienės ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Lodeksa“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-937-590/2014 pagal ieškovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Lodeksa“ ieškinį atsakovui L. S. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas (patikslintu) ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 867 628,76 Lt turtinės ir 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b.l. 127-134). Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2601-450/2008 (Nr. 2-2057-450/2011) tenkino L. S. prašymą bei pareikštų ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo UAB „Lodeksa” naudojamas akvariumines sistemas, esančias ( - ), taip pat UAB „Lodeksa“ kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas 200 000 Lt sumai, uždraudžiant areštuotą turtą parduoti, įkeisti, išnuomoti ar kitokiu būdu perleisti tretiesiems asmenims. Vykdant 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartį, antstolis aprašė ir areštavo: 1/20 dalį žemės sklypo, mechanines dirbtuves, kiemo statinius, veršidę, karvidę, kiemo statinius, esančius ( - ). Nors Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimu L. S. ieškinys atmestas, tačiau laikinosios apsaugos priemonės panaikintos tik Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus 2013 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-471/2013. Ieškovas per visą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpį neturėjo galimybės perleisti jam priklausančio nekilnojamojo turto, kurio bendra vertė aprašymo metu siekė 200 312 Lt, negalėjo gautų lėšų investuoti į verslą ar jo plėtrą, atnaujinti įrengimų ar šia suma sumažinti savo finansinių reikalavimų. Dėl ekonominės krizės, bylinėjimosi teismuose, ieškovo skolininkų įsipareigojimų nevykdymo bei atsakovo prašymu taikomų laikinųjų apsaugos priemonių UAB „Lodeksa“ 2011 metais iškelta restruktūrizavimo byla, nes susidarė situacija, kuomet įmonė dėl apyvartinių lėšų trūkumo laikinai nebuvo galimybės atsiskaityti su kreditoriais, o perleisti areštuotų objektų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebuvo galimybių. Atsakovo prašymu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės apsunkino įmonės turtinę būklę, dėl to patirta turtinė žala, kurią sudaro 4,3 proc. nuo areštuotos nekilnojamojo turto objektų vertės, t. y. 40 913,46 Lt, nes ieškinio surašymo dienai didžiausia palūkanų norma, kurią siūlo Vilniaus kredito unija yra būtent 4,3 proc.

5Ieškovas taip pat nurodė, kad užsiima medicininių dėlių auginimu bei gydymu dėlėmis, kurias tiekė Vokietijos bendrovei ZAUG GmbH, Šveicarijos bendrovei Hirumed GmbH, Vokietijos bendrovei Futura-Egel-Zucht. Iš bendradarbiavimo su minėtomis įmonėmis per 19 mėnesių laikotarpį (nuo 2007 m. lapkričio 1 d. iki 2009 m. balandžio 1 d.) gauta 314 151,83 Lt pajamų. 2007 m. liepos mėnesį atsakovui paskelbus visuomenės informavimo priemonėse melagingą informaciją, kad ieškovas pasisavino atsakovo išradimą (dėlių auginimo akvariumines sistemas), bei 2008 m. liepos 30 d. pareiškus nepagrįstą ieškinį, minėtos bendrovės nutraukė su ieškovu verslo santykius, dėl ko RUAB „Lodeksa“ padaryta turtinė žala. Ieškovo teigimu, jis nuo 2009 m. birželio mėnesio iki 2013 m. rugpjūčio mėnesio (50 mėnesių) prarado mažiausiai 826 715 Lt garantuotų pajamų. Tuo tarpu atsakovas, sumenkinęs ieškovo reputaciją ir pažeminęs įmonės gerą vardą, pats pradėjo bendradarbiauti su buvusiais ieškovo klientais, kurie dėl paskleistos melagingos informacijos nutraukė su ieškovu santykius. Atsakovas, apkaltinęs ieškovą vagyste (kad ieškovas neteisėtai pasisavino atsakovo išradimą) ir dėl to pradėjęs ilgą teismų maratoną, stipriai sumenkino ieškovo reputaciją bei pažemino jo gerą vardą, dėl ko ieškovas prarado dalį klientų, todėl RUAB „Lodeksa“ buvo padaryta ir 50 000 Lt neturtinė žala (CK 2.24 str. 1 d. ir 8 d.). Atsakovo civilinei deliktinei atsakomybei atsirasti yra visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. kaltė, neteisėti veiksmai, žala ir juos siejantis priežastinis ryšys (CK 6.245-6.250 str.).

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo atsakovo naudai 5 000 Lt už advokato pagalbą bei valstybės naudai 58 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (t. 3, b.l. 111-117).

8Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymu padarytos turtinės žalos. Teismas nesutiko su ieškovo argumentais, kad ieškovo turtas nebuvo realizuotas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovas savo negautas pajamas sieja su vienintele aplinkybe - negalėjimu parduoti areštuotą turtą, o 2008 m. birželio 2 d. preliminarioji sutartis yra vienintelis tiesioginis įrodymas, patvirtinantis ieškovo realius ketinimus parduoti turtą. Tačiau nei pirminiame, nei patikslintame ieškinyje ieškovas nenurodė, kad dar iki laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo buvo sudaręs preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį, kad šioje sutartyje nurodytam turtui parduoti trukdė teismo pritaikytas areštas ir neteikė šios sutarties teismui. Ieškovas nepateikė jokių paaiškinimų teismui, kodėl tokias svarbias aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus teismui pateikė tik su dubliku. Teismas sprendė, kad ieškovo pateikta preliminarioji sutartis nebuvo realizuota ne dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o dėl kitų priežasčių. Tokią išvadą patvirtina ir Nekilnojamojo turto registro duomenys, iš kurių matyti, kad UAB „Lodeksa” neatsiskaitė su valstybe už parduotą žemės sklypą, esantį ( - )., kurį perleisti galėjo tik po to, kai sumokėtų visą žemės sklypo pardavimo kainą, arba gavus Marijampolės apskrities viršininko administracijos sutikimą, ir tik tais atvejais jeigu naujas žemės savininkas sutiktų perimti buvusio savininko prievoles valstybei pagal šią sutartį. Pagal preliminarios sutarties 2 punktą pirkimo – pardavimo sutartį šalys susitarė sudaryti iki 2008 m. gruodžio 2 d. Ieškovas nepateikė teismui įrodymų, kad iki šios datos buvo atsiskaitęs su valstybe už žemės sklypą, gavo Marijampolės apskrities viršininko administracijos sutikimą parduoti žemės sklypą, o potencialus pirkėjas UAB „Transmudus“ sutiko perimti prievoles valstybei. Todėl teismas sprendė, kad ieškovas negalėjo parduoti žemės sklypo dėl nekilnojamojo turto registre įregistruoto apribojimo, o ne dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovas, negalėdamas parduoti žemės sklypo, negalėjo parduoti ir kito areštuoto šiame sklype esančio turto. Remiantis išdėstytu, teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp laikinųjų apsaugos priemonių ir ieškovo nurodomos žalos negautų pajamų. Ieškinyje nurodomą aplinkybę, kad ieškovui buvo padaryta akivaizdi turtinė žala dar ir dėl to, kad ženkliai krito nekilnojamojo turto vertė, teismas atmetė kaip neįrodytą ir nesusijusią su prašoma priteisti žala. Tai, kad Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 18 d. nutartimi UAB „Lodeksa” iškelta restruktūrizavimo byla, taip pat niekaip nesusiję su įrodinėjama žala, nes restruktūrizavimo bylos iškėlimo faktas negali būti siejamas su žala įmonei. Be to, ieškovas taip pat neįrodė žalos fakto. Prašomus priteisti 40 913,46 Lt ieškovas aiškina kaip negautą pelną, kurį būtų gavęs, jeigu būtų pardavęs teismo areštuotą turtą. Tačiau Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 18 d. nutartyje dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo nurodoma, kad UAB „Lodeksa” dirbo nuostolingai, įmonės pradelsti įsiskolinimai sudarė 968 555,58 Lt. Todėl net ir tuo atveju, jeigu ieškovas būtų gavęs pajamas iš parduoto turto, iš jų nebūtų galėjęs uždirbti pelno, nes gautas lėšas būtų reikėję panaudoti pradelstų kreditorinių įsipareigojimų padengimui. Dėl išdėstytų aplinkybių teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė priežastinio ryšio ir žalos, todėl ieškinį šioje dalyje atmetė.

9Dėl atsakovo kitais veiksmais padarytos turtinės žalos. Ieškovas neįrodo atsakovo neteisėtų veiksmų, susijusių su ieškovo verslo santykių nutraukimu su užsienio verslo partneriais ir 826 715 Lt prarastų pajamų. 2007 m. liepos 25 d. internetiniame tinklalapyje DELFI.lt paskelbtą straipsnį „Dėlių auginimo išradimą užpatentavusio vilniečio ieškinys-biofabrikui“ parašė ne atsakovas, o DELFI.lt žurnalistas. Šiame straipsnyje aptariamas atsakovo ir ieškovo ginčas bei cituojamos abiejų šalių išsakytos mintys. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimas patvirtina, kad ginčo šalys bendradarbiavo diegiant dėlių auginimo technologijas, nes UAB „Lodeksa“ atstovai pripažino, jog L. S. atliko montavimo, derinimo ir akvariuminių sistemų paleidimo darbus 2004 metais. Taigi, tarp šalių kilo ginčas iš sutartinių santykių. Priešingai nei nurodo ieškovas, atsakovo citatoje nėra nurodoma apie tai, kad UAB „Lodeksa“ pasisavino išradimą. Teismo vertinimu, straipsnyje cituojami atsakovo žodžiai „išradimo niekam nesu suteikęs naudoti, tačiau „Lodeksa“ šias sistemas prisiskirti sau negali“ negali būti vertinami kaip atsakovo neteisėti veiksmai, t. y skleidžiama melaginga informacija apie UAB „Lodeksa“. Be to, teismas sprendė, kad tarp šių veiksmų, net jeigu jie ir būtų neteisėti, ir nurodomos žalos nėra priežastinio ryšio. Straipsnis DELFI.lt paskelbtas 2007 m. liepos 25 d., o sutartis su verslo partneriais ieškovas sudarė po straipsnio paskelbimo, t. y. 2007 m. lapkričio 11 d. ir vėliau. Straipsnyje skelbiama informacija neturėjo įtakos nei tokių sutarčių sudarymui, nei vėlesniam atsisakymui nuo jų. Todėl ieškovo teiginiai, kad žalą patyrė užsienio verslininkams atsisakius verslo santykių dėl straipsnyje paskelbtos informacijos, yra visiškai nepagrįsti. Taip pat nepagrįsta ieškovo nurodoma aplinkybė, kad verslo santykiai buvo nutraukti dėl to, kad atsakovas kreipėsi į teismą. Asmens teisę kreiptis į teismą numato įstatymai, o ginčo sprendimas teisme yra įprastas ginčų sprendimo būdas bet kurioje demokratinėje valstybėje. Todėl neįtikinami ieškovo argumentai, kad vien dėl fakto apie teisme sprendžiamą ginčą verslo partneriai Vokietijoje ir Šveicarijoje atsisakė pelningo verslo. Liudytojo E. G. parodymai nepatvirtina ieškinyje išdėstytų aplinkybių, kad atsakovas skleidė apie ieškovą melagingą informaciją suvažiavimuose bei konferencijose užsienyje. Be to, šis liudytojas yra ieškovo komercijos direktorius, todėl jo parodymų dėl turimų darbo santykių su ieškovu negalima laikyti objektyviais įrodymais. Teismas konstatavo, kad šioje ieškinio dalyje ieškovas taip pat neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio, o šių dviejų sąlygų nebuvimas yra pakankamas ieškiniui atmesti. Dėl to teismas nenagrinėjo aplinkybių, susijusių su žalos faktu ir jos dydžiu.

10Dėl neturtinės žalos. Ieškovas prašo priteisti 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą dėl 2005 ir 2007 metais tikrovės neatitinkančių duomenų paskleidimo. Atsakovas prašo taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 str. 8 d.). Iš patikslintame ieškinyje dėstomų aplinkybių matyti, kad apie atsakovo veiksmus, su kuriais ieškovas sieja neturtinės žalos atsiradimą, ieškovui buvo žinoma tais pačiais 2005 ir 2007 metais, tačiau ieškinys pareikštas 2013 m. rugpjūčio 22 d. Teismas konstatavo, kad ieškovas praleido CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti, todėl teismas ieškinį šioje dalyje atmetė (CK 1.131 str. 1 d.).

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

12Ieškovas RUAB „Lodeksa (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo: pripažinti faktą, kad civilinė byla išnagrinėta šališkai; Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 22 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui; priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 3, b.l. 119-125). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas tinkamai neįvertino visų byloje pateiktų įrodymų, nepriėmė apelianto teiktų rašytinių įrodymų, be jokio teisinio pagrindo netenkino apelianto teiktų prašymų ir esant pateisinamoms priežastims (dėl apelianto vadovės ligos) neatidėjo teismo posėdžio, taip atimdamas apeliantui teisę pasisakyti baigiamosiose kalbose. Apelianto teigimu, buvo pažeisti šalių dispozityvumo, rungtyniškumo, lygiateisiškumo ir teismo nešališkumo principai. Be to, skundžiamas sprendimas grįstas teisėjo prielaidomis, tuo pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles. Todėl, apelianto nuomone, teismas byloje buvo šališkas objektyviąja prasme ir bylos nagrinėjimo metu nebuvo užtikrintas nešališkas teismo procesas.
  2. Teismas, spręsdamas reikalavimą priteisti 40 913,46 Lt nuostolius dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo 2008 m. rugsėjo 19 d. – 2013 m. birželio 20 d. laikotarpiu, nevertino turto pirkimo – pardavimo preliminariosios sutarties, o sprendimą šioje dalyje motyvavo prielaidomis. Ieškinyje prašoma priteisti tik minimalius nuostolius, paskaičiuotus pagal tuo metu nustatytas komercinio banko palūkanas, kas nesusiję su preliminariąja sutartimi. Teismui pateikta preliminarioji sutartis dėl turto perleidimo patvirtina faktą, kad ji tokia buvo, kol neįrodyta priešingai, todėl sprendime šio įrodymo nevertinimas pažeidžia įrodymų vertinimo taisykles. Nors preliminariojoje sutartyje šalys neaptarė žemės klausimo, tačiau dėl to sutartis netapo negaliojančia. Apeliantas, perleisdamas statinius, planavo gauti žemėtvarkos sutikimą perleisti kitai sutarties šaliai dalį žemės sklypo, nes tuo metu buvo sumokėta dalis perkamos žemės kainos. Be to, tiek valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartyje, tiek VĮ Registrų centro išraše yra nurodyta galimybė apeliantui perleisti žemės sklypą, gavus rašytinį Marijampolės apskrities viršininko sutikimą. Todėl ne žemės apsunkinimas buvo kliūtimi įgyvendinti preliminarų sandorį, o atsakovo iniciatyva pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Teismas pripažino, kad preliminarioji sutartis yra vienintelis tiesioginis įrodymas, patvirtinantis apelianto ketinimus parduoti turtą. Turto arešto taikymas apeliantui sukėlė turtinius nuostolius, nes preliminarioji sutartis nebuvo įvykdyta dėl atsakovo veiksmų. Atsižvelgiant į žemės apsunkinimus nėra aišku, kokia būtų buvusi galutinė suderėta turto pardavimo kaina, todėl apeliantas prašo teismo priteisti ne preliminariojoje sutartyje nurodytą turto pardavimo kainą, o tik minimalią 40 913,46 Lt žalą. Todėl teismo motyvai, kad apeliantas šioje ieškinio dalyje neįrodė priežastinio ryšio ir žalos, pripažintini teisiškai nepagrįstais.
  3. Teismas sprendimo dalyje dėl 826 715 Lt turtinės žalos atlyginimo be jokio teisinio pagrindo nevertino liudytojo E. G. parodymų, nes jo parodymų melagingas pobūdis nebuvo nustatytas, atsakovas nepaneigė jo pateiktos teismui informacijos, neįrodytas jo koks nors suinteresuotumas bylos baigtimi. Teismo bandymas įvairiomis prielaidomis paneigti liudytojo parodymus ir pateisinti kitą bylos šalį verčia suabejoti teismo nešališkumu. Tuo verčia abejoti ir faktas, kad dėl formalių rašytinio įrodymo formos neatitikimų teismas 2014 m. vasario 21 d., 2014 m. gegužės 30 d., 2014 m. liepos 2 d. teismo posėdžiuose atsisakė priimti apelianto pateiktą rašytinį įrodymą – Lenkijos piliečio raštišką liudijimą, kuris patvirtino liudytojo nurodytus faktus ir atsakovo neteisėtus veiksmus, vykdytus prieš apeliantą.
  4. Atsakovas apeliantui iškėlė teisiškai nepagrįstą bylą, kurios nagrinėjimas tęsėsi apie šešis metus, įvairiomis formomis ir priemonėmis viešai hirudologų tarpe skleidė apie apeliantą tikrovės neatitinkančią neigiamo pobūdžio informaciją. Tokiu būdu atliko neteisėtus veiksmus, o teismo nurodytas motyvas, kad apeliantas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, prieštarauja bylos faktinėms aplinkybės bei pateiktiems įrodymams. Dėl bylinėjimosi su atsakovu metu neigiamos ir klaidingos informacijos atsakovo iniciatyva apie apeliantą paviešinimo ir dėl to staiga nutrūkusių ilgalaikių sutarčių su užsienio partneriais apeliantas negavo ieškinyje nurodytų pajamų. Taigi, priežastinio ryšio faktas tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo įrodytas. Didieji verslo partneriai verslo santykius su apeliantu nutraukė staiga, nenurodę jokių priežasčių, taip pat per visą bendradarbiavimo laikotarpį nė karto nepareiškę jokių pretenzijų dėl blogos dėlių kokybės. Todėl tikėtina, kad verslo santykiai nutrūko dėl gautos atsakovo iniciatyva paskleistos neigiamos informacijos. Atsakovas dėl neteisėtų veiksmų turėjo naudos sau, ką įrodo aplinkos apsaugos agentūros pateikta informacija, t. y. atsakovas nuo 2009 m. gegužės 13 d. per trečiąjį asmenį tiekė dėles buvusiam apelianto klientui – Šveicarijos įmonei Hirumed GmbH, jam atsakovas pradėjo tiekti dėles kitą dieną po verslo santykių su apeliantu pasibaigimo. Teismas dėl nesuprantamų priežasčių 2014 m. vasario 21 d. teismo posėdyje nepanoro išreikalauti duomenų apie atsakovo gautą naudą ir neleido tikslinti ieškinio dėl turtinės žalos padarymo. Šie veiksmai taip pat patvirtina teismo šališkumą.
  5. Teismas neteisingai skaičiavo ieškinio senaties termino pradžią reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo. Tik teismams išnagrinėjus ginčą, kurio esmė ir buvo atsakovo viešai per visuomenės informavimo priemones paskleista žinia dėl išradimo pasisavinimo ir paneigus šį faktą, apeliantui atsirado galimybė apginti savo pažeistas teises. Todėl ieškinio senaties termino pradžia neturtinei žalai atlyginti skaičiuotina nuo 2013 m. birželio 20 d., kai įsiteisėjo teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2057-450/2011. Tai, kad „DELFI.lt“ straipsnyje duotu interviu buvo pažeistos apelianto teisės ir sumenkinta jo reputacija bei geras vardas, įrodo pridėti teismų priimti ir įsiteisėję sprendimai bei liudytojų parodymai.
  6. Iš apelianto priteista atsakovui 5 000 Lt suma už advokato pagalbą yra aiškiai per didelė.

13Atsakovas L. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 3, b.l. 137-151). Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas pagrįstai atmetė ieškinio dalį dėl 40 913,46 Lt nuostolių priteisimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartimi apeliantui buvo apribota tik disponavimo teisė, o ne valdymo ir naudojimosi teisės. Todėl apeliantas savo nuožiūra galėjo naudoti areštuotą turtą ūkinėje – komercinėje veikloje, gauti ekonominę naudą ir pan. Teismas pagrįstai nesirėmė apelianto pateiktu įrodymu - 2008 m. birželio 2 d. preliminariąja sutartimi, nes ji viešoje erdvėje atsirado tik su dubliku. 2008 m. apeliantas teigė, kad neketina perleisti įmonės nekilnojamojo turto, nors toks teiginys būtų neįmanomas tuo atveju, jei tikrai 2008 m. birželio 2 d. būtų buvusi sudaryta preliminarioji sutartis (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-980/2008). Taip pat byloje nėra ginčo, kad 2008 m. birželio mėnesį apeliantas nebuvo atsiskaitęs už perkamą valstybinės žemės sklypą, todėl jis negalėjo be pardavėjo sutikimo perleisti tretiesiems asmenims šiame valstybinės žemės sklype esančių preliminariojoje sutartyje minimų pastatų. Juolab, kad byloje nėra ginčo, jog apeliantas tokio sutikimo neturėjo ir jo net neprašė.
  2. Pagal apelianto pateiktus AB DNB NORD sąskaitos išrašus 2008-2009 metais apeliantas negalėjo turėti jokių laisvų pinigų, kuriuos būtų galėjęs laikyti kaip terminuotą indėlį Vilniaus kredito unijoje ar bet kur kitur, nes apelianto banko sąskaitoje nurodyti įvairūs įsiskolinimai ir išieškojimai. Be to, apeliantas nuo 2007 m. kovo mėnesio permanentiškai buvo skolingas VMI, VSDFV, bankui ir Nacionalinei žemės tarnybai bei galimai kitiems kreditoriams.
  3. Teismas pagrįstai atmetė ieškinio dalį dėl 826 715 Lt turtinės žalos (negautų pajamų) priteisimo. Pats Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos iškėlimo faktas negalėjo turėti jokios įtakos apelianto santykiams su nurodytomis Vokietijos ir Šveicarijos įmonėmis. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad jo nurodomos įmonės iš viso ką nors žinojo apie civilinę byla Nr. 2-2601-450/2011. Todėl nėra jokio priežastinio ryšio tarp minėtos civilinės bylos ir apelianto santykių su užsienio verslo partneriais. Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad verslo santykiai nutrūko dėl „DELFI.lt“ paskelbto straipsnio. Apeliantas nepateikė duomenų, kad jo minimos įmonės iš viso ką nors žinojo apie šį straipsnį. Be to, šis straipsnis buvo paskelbtas anksčiau nei prasidėjo apelianto ir šių įmonių bendradarbiavimas. Reikšminga ir tai, kad straipsnyje buvo išdėstyta ne tik šios bylos atsakovo, bet ir paties apelianto pozicija dėl šalių ginčo. Todėl apeliantas nepagrįstai teigia, esą straipsnyje paskelbti duomenys neatitiko tikrovės ir pan.
  4. Liudytojas E. G. nieko reikšmingo bylos išsprendimui neparodė, jo minėtos konferencijos vyko 2013 metrais, o apeliantas ieškinio pagrindu nurodo, kad bendradarbiavimas su nurodytomis įmonėmis nutrūko 2009 metais. Teismas pagrįstai atsisakė priimti Lenkijos piliečio raštišką liudijimą, nes fizinių asmenų rašytiniai liudijimai nėra tinkama įrodinėjimo priemonė.
  5. Apelianto teiginiai, esą 826 715 Lt pajamos buvo garantuotos, nepagrįsti, nes nepateikti jokie įrodymai, kurie patvirtintų apelianto nurodytų užsienio įmonių įsipareigojimus pirkti iš apelianto medicinines dėles iki 2013 m. birželio 20 d. ar bet kurios kitos datos. Apeliantas nepateikė duomenų, kad jam buvo išduotas leidimas laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus – dėles, kaip tai numatyta Laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje taisyklėse. Apeliantas nepateikė jokių leistinų duomenų apie teisėtą jo turėtų medicininių dėlių kilmę, nes apelianto nurodytos aplinkybės arba nepatvirtintos leistinais, tarptautines konvencijas ir nacionalinę teisę atitinkančiais įrodymais, arba nekoreliuoja su objektyvia realybe.
  6. Apeliantas nepagrįstai nurodo esą atsakovas gavo naudą iš medicininių dėlių prekybos, nes atsakovas medicininių dėlių neaugino ir neaugina. Leidimai eksportuoti medicinines dėles į Šveicariją firmai Hirumed GmbH išduoti ne atsakovui, o UAB „Baltic Hiruline“, kuris yra privatus juridinis asmuo, o atsakovas nėra nei šio asmens dalyvis, nei vadovas ar valdymo organų narys. L. S. IĮ medicinines dėles tik parduodavo UAB „Baltic Hiruline“.
  7. Jeigu tariamą žalą ar jos dalį apeliantas patyrė iki 2010 m. rugpjūčio 22 d., tai jis praleido senaties terminą reikalavimui dėl žalos atlyginimo reikšti (CK 1.125 str. 8 d.).
  8. Teismas pagrįstai pripažino, kad apeliantas praleido ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo reikšti, nes ieškinys pareikštas tik 2013 m. rugpjūčio 22 d. Nepagrįstas apelianto teiginys, kad esą apie savo dalykinės reputacijos pažeidimą sužinojo tik 2013 m. birželio 20 d., nes apeliantas nuosekliai teigė, esą jo dalykinę reputaciją atsakovas pažeidė interneto portalo „DELFI.lt“ 2007 m. liepos 25 d. publikacijoje. Kadangi apeliantas neteigia, kad apie šią publikaciją būtų sužinojęs ne jos paskelbimo dieną, o kada nors vėliau, ieškinio senatis prasidėjo būtent 2007 m. liepos 25 d. Be to, civilinėje byloje Nr. 2-2057-450/2011 jokie klausimai, susiję su minėta publikacija bei su apelianto dalykinės reputacijos gynimu, nebuvo nagrinėjami. Be to, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo ir iš esmės yra nepagrįstas. Šis reikalavimas yra išvestinis reikalavimas iš reikalavimo pripažinti duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais fizinio asmens garbę ir orumą/ar juridinio asmens dalykinę reputaciją. Ieškinyje nenurodyta, kokie konkretūs duomenys, pasak apelianto, neatitinka tikrovės ir žemina jo dalykinę reputaciją.
  9. Tai, kad apelianto ieškinys buvo atmestas, nereiškia, kad teismas buvo šališkas. Apeliacinė instancija nėra ta proceso stadija, kurioje būtų reiškiami bei svarstomi nušalinimai bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjusiam teisėjui. Pažymėtina, kad apelianto atstovė adv. I. D. turėjo neribotą galimybę pasisakyti baigiamosiose kalbose, tačiau ji savo noru neatvyko į 2014 m. spalio 1 d. teismo posėdį, todėl teismas pagrįstai bylą nagrinėjo jai nedalyvaujant. Be to, apelianto atstovė davė paaiškinimus 2014 m. liepos 2 d. teismo posėdyje, atsakė į klausimus, todėl apelianto teisė būti išklausytam nebuvo apribota.
  10. Apeliantas nenurodo jokių konkrečių argumentų, kodėl iš jo priteista 5 000 Lt bylinėjimosi išlaidų suma yra aiškiai per didelė. Priešingai teismo priteista bylinėjimosi išlaidų suma yra per maža.

14IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

16Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-2057-450/2011 (ankstesnis Nr. 2-2601-450/2008) 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimu L. S. ieškinys RUAB „Lodeksa“ dėl nuostolių atlyginimo ir įpareigojimo nutraukti akvariuminės sistemos naudojimą atmestas, sprendimas įsiteisėjo Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartimi jį palikus nepakeistą (t. 1, b.l. 16-19, 21-26). Minėtoje civilinėje byloje L. S. prašymu 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotos UAB „Lodeksa” naudojamos akvariuminės sistemos, esančios ( - ), taip pat areštuotas UAB „Lodeksa“ kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, piniginės lėšos 200 000 Lt sumai (t. 1, b.l. 9-10). Apelianto teigimu, dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jis patyrė 40 913,46 Lt nuostolių; 2007 m. liepos 25 d. L. S. visuomenės informavimo priemonėse paskelbus melagingą informaciją apie UAB „Lodeksa“ bei pareiškus nepagrįstą ieškinį teisme, UAB „Lodeksa“ verslo partneriai užsienyje nutraukė verslo santykius, dėl ko apeliantas prarado 826 715 Lt pajamų; dėl tikrovės neatitinkančių duomenų paskleidimo jis patyrė ir 50 000 Lt neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismui ieškinio netenkinus, dėl priimto teismo sprendimo apeliantas padavė apeliacinį skundą.

17Apeliacinis skundas netenkintinas.

18Dėl teismo šališkumo

19Apeliantas kelia klausimą dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, kas iš esmės reiškia, jog kvestionuojamas teismo sudėties teisėtumas, kitaip tariant, keliamas klausimas dėl absoliutaus sprendimo pagrindo negaliojimo pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

20Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būt neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau –EŽTT) 2000 m. spalio 10 d. sprendime byloje Daktaras prieš Lietuvą konstatavo, kad Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas neturi asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę. Vertinant objektyviuosius aspektus, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo.

21Nagrinėjamu atveju apeliantas pirmosios instancijos teisme jau buvo pareiškęs prašymą dėl bylą nagrinėjusio teisėjo nušalinimo, kuris buvo atmestas (t. 3, b.l. 6-10, 11-12). Tačiau tuomet nušalinimas buvo grindžiamas tais motyvais, kad atsakovas, esant jam nepalankiam teismo sprendimui, negalėtų interpretuoti tokį sprendimą priėmusio teisėjo šališkumu (apelianto naudai), nes teisėjas ir apeliantą atstovaujančios advokatės sutuoktinis dirba toje pačioje aukštosios mokyklos katedroje. Proceso metu dėl teisėjo šališkumo atsakovo naudai apeliantas nušalinimo nereiškė. Tačiau šiuo metu, priėmus apeliantui nepalankų sprendimą, jis kelia klausimą, kad teisėjas buvo šališkas atsakovo naudai. Apelianto teigimu, buvo pažeisti šalių dispozityvumo, rungtyniškumo, lygiateisiškumo principai, teismas nepriėmė apelianto teiktų rašytinių įrodymų, be jokio teisinio pagrindo netenkino apelianto teiktų prašymų ir esant pateisinamoms priežastims (dėl apelianto vadovės ligos) neatidėjo teismo posėdžio, taip atimdamas apeliantui teisę pasisakyti baigiamosiose kalbose, netinkamai vertino arba apskritai nevertino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegija su šiais apelianto išvardintais procesinės teisės normų (CPK 12, 13, 17, 21, 42, 177, 185, 253 straipsniai) pažeidimais nesutinka. Šiame kontekste pastebėtina, kad net ir kokios nors CPK normos pažeidimas (netinkamas ar ne visų įrodymų įvertinimas, prašymų išsprendimas, kt.) nebūtinai visais atvejais reiškia būtent teisėjo šališkumą, nes tai gali sąlygoti visai kitos priežastys, pavyzdžiui, klaida, netinkamas įstatymo, bylos aplinkybių supratimas ir pan.

22Iš bylos medžiagos matyti, kad 2014 m. liepos 2 d. teismo posėdyje apeliantą atstovavo trys atstovai: A. G., adv. J. D. bei T. T. (t. 3, b.l. 55-64). Minėtame teismo posėdyje byla buvo nagrinėta iš esmės, įmonės vadovė A. G. tuomet davė išsamius paaiškinimus, atsakė į byloje dalyvaujančių asmenų klausimus, teismo posėdis atidėtas 2014 m. spalio 1 d. Į pastarąjį teismo posėdį A. G. neatvyko dėl ligos, tačiau teismas netenkino prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, nes teismo posėdyje dalyvavo kita apelianto atstovė adv. J. D. (t. 3, b.l. 104-107). Pagal CPK 246 straipsnio nuostatas bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas šalies prašymu, jeigu į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, tačiau neatvykimas į teismo posėdį dėl ligos paprastai nelaikomas svarbia priežastimi. Minėtame teismo posėdyje byla išnagrinėta iš esmės, apelianto atstovė advokatė J. D. pasisakė baigiamosiose kalbose. Atstovo dalyvavimas teismo posėdyje laikomas tinkamu byloje dalyvaujančio asmens, kuriam jis atstovauja, dalyvavimu teismo posėdyje (CPK 51 str. 2 d.). Todėl apelianto argumentai dėl teismo šališkumo tuo aspektu, kad buvo atimta teisė apeliantui pasisakyti baigiamosiose kalbose, nepagrįsti.

23Atmestini apelianto teiginiai, kad dėl formalių rašytinio įrodymo formos neatitikimų, teismas nepagrįstai atsisakė priimti apelianto pateiktą rašytinį įrodymą – Lenkijos piliečio raštišką liudijimą. Beje, jis byloje yra (t. 3, b.l. 84-87). Įrodymai ir įrodinėjimas reglamentuotas CPK XIII skyriuje, iš kurio nuostatų matyti, kad fizinių asmenų rašytiniai liudijimai – šiuo atveju apelianto teiktas Lenkijos piliečio raštiškas liudijimas pagal bendrąsias taisykles nėra tinkama įrodinėjimo priemonė civiliniame procese (CPK 177 str.). Tokio pobūdžio liudijimas gali būti pripažintas reikšmingu tik išimtiniais atvejais, kai asmenį apklausti yra sudėtinga ar neįmanoma, ir tik šį asmenį įspėjus dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, jam prisiekus ir duodant parodymus notaro akivaizdoje (CPK 192 str. 8 d.). Taip pat atmestini apelianto argumentai dėl teismo šališkumo, susiję su, jo manymu, netinkamu ar ne visų įrodymų vertinimu, nes vien tai, kad asmuo nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu ar kurių nors įrodymų neįvertinimu bei išvadomis, negali būti laikoma kaip aplinkybė, savaime rodanti teismo šališkumą, juo labiau, kad įrodymų vertinimą lemia, be kita ko, vidinis teismo įsitikinimas. Tuo tarpu įrodymų vertinimo (ne)tinkamumas CPK normų laikymosi kontekste bet kuriuo atveju gali būti patikrintas instancine tvarka. Nepagrįsti aptariamu šališkumo aspektu ir apelianto argumentai dėl to, kad teismas nepagrįstai neišreikalavo duomenų apie atsakovo gautą naudą, nes tuo pagrindu reikalavimas dėl žalos atlyginimo apskritai net nebuvo grindžiamas.

24Todėl teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus dėl teismo šališkumo kaip absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo.

25Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymu padarytos turtinės žalos atlyginimo

26CPK 146 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta procesą civilinėje byloje pralaimėjusios šalies civilinė atsakomybė, kurios tikslas – atlyginti procesą laimėjusiai šaliai nuostolius, atsiradusius dėl pralaimėjusios procesą šalies prašymu teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Pažymėtina, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones nežinoma, ar ieškovo reikalavimai bus patenkinti, todėl, įsiteisėjus teismo sprendimui byloje, gali paaiškėti, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos nepagrįstai ir dėl jų taikymo atsakovas turėjo nuostolių. Tokiu atveju ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyrą padeda užtikrinti CPK 146 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos skolininko interesams apginti skirtos nuostatos, kad, įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovas patyrė dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Taigi asmeniui, kurio reikalavimai teismo sprendimu netenkinti (nagrinėjamu atveju - L. S.), dėl jo prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių civilinė atsakomybė iš esmės gali būti taikoma. Tačiau laikinųjų apsaugos priemonių byloje, kurioje buvo atmestas ieškinys, pritaikymas savaime nereiškia žalos atsakovui padarymo. Ar dėl tokių priemonių pritaikymo galėjo būti padaryta žala, sprendžiama nustačius, kokį poveikį jos turėjo asmens, kurio turtiniai ar kitokie interesai konkrečiu laikotarpiu buvo suvaržyti, galimybėms dalyvauti civilinėje teisinėje apyvartoje ir prisiimti konkrečias teises bei pareigas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CPK 146 straipsnio 2 dalies nuostatas, formuoja praktiką, kad teismas, spręsdamas dėl civilinės atsakomybės už laikinosiomis apsaugos priemonėmis padarytą žalą taikymo, turi nustatyti tokias sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246 str., 6.247 str., 6.249 str.). Ieškovo kaltė nenustatinėjama, t. y. pripažįstama, kad ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ginčo išsprendimo, veikia savo rizika ir turi pareigą atlyginti atsakovui atsiradusius nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013; 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2013; 2014 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2014, 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2014).

27Apelianto teigimu, dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje Nr. 2-2057-450/2011 jis patyrė nuostolius (žalą), nes negalėjo areštuoto turto perleisti, gautų lėšų investuoti į verslo plėtrą, atnaujinti įrengimų ar sumažinti savo finansinius įsipareigojimus, taip pat tai sąlygojo restruktūrizavimo bylos iškėlimą. Taigi, apeliantas byloje įrodinėja, kad nuostolius patyrė dėl negautų pajamų, kurias būtų gavęs už parduotą turtą.

28CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Nustatinėjant žalos, kaip negautų pajamų, faktą ir jos dydį, atsižvelgtina į kasacinio teismo suformuluotus kriterijus: pirma, negautų pajamų numatomumas, kai atsakovas sugeba įrodyti, kad patyrė tokio dydžio nuostolius, kokio dydžio pajamas buvo numatęs gauti. Antra, negautos pajamos turi būti įrodytos su pagrįstu tikrumu, jog taikytos laikinosios apsaugos priemonės lėmė atsakovo ateities įplaukų praradimą. Trečia, prarastų pajamų apskaičiavimas, kurį nustato teismas, remdamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Ketvirta, vertintini paties asmens, kurio turtui buvo taikyti procesiniai suvaržymai, veiksmai – kaip jis, siekdamas tam tikro pelno, naudojosi savo turtinėmis teisėmis, kol nebuvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir vėliau jas taikius, t. y. ar jis veikė aktyviai, siekdamas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones. Praradimų gali atsirasti tik tada, kai uždraudus atlikti tam tikrus veiksmus su nekilnojamojo turto pardavimu, atsakovui atimama galimybė gauti naudą, įgyvendinant turtines teises į areštuotą turtą. Praradimams atsirasti taip pat svarbu įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apimtį ir trukmę. Nuostoliai turi būti realūs, šalims draudžiama kurti hipotetinius nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013).

29Aplinkybę, kad ketino parduoti areštuotą nekilnojamąjį turtą, apeliantas įrodinėja su dubliku į bylą pateikta 2008 m. birželio 2 d. sudaryta preliminariąja sutartimi, iš kurios matyti, kad buvo susitarta dėl mechaninių dirbtuvių, kiemo statinių ir po parduodamais statiniais esančios 1/23 dalies žemės sklypo pirkimo – pardavimo (t. 1, b.l. 178-179). Teisėjų kolegija bylos įrodymų kontekste neįžvelgia turto pardavimo ketinimų ir galimybių realumo. Visų pirma, sutiktina su pirmosios instancijos teismo pateiktu preliminariosios sutarties kaip pakankamai abejotino patikimumo įrodymo vertinimu. Ši sutartis į bylą nebuvo pateikta su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu. Nors šalys rašytinius įrodymus, pagrindžiančius procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, gali pateikti ir pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu, tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad, jeigu atsakovo prašymu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės būtų sukliudžiusios apeliantui parduoti būtent preliminariojoje sutartyje nurodytą turtą, tai labai pagrįsta manyti, kad apeliantas aplinkybes apie tokios sutarties sudarymą bent jau būtų paminėjęs ieškinyje. Antra, apie tokios sudarytos sutarties egzistavimą nėra jokių duomenų civilinėje byloje Nr. 2-2057-450/2011, kurioje teikiant atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, apeliantas ne tik nepaminėjo jau iki tol (2008 m. birželio 2 d.) sudarytos preliminariosios sutarties, bet jame įrodinėjo būtent priešingą aplinkybę, kad UAB „Lodeksa“ vardu registruotas nekilnojamasis turtas, būtinas tiesioginei įmonės veiklai, jo įmonė neketino ir neketina perleisti (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-950/2008). Trečia, preliminariosios sutarties 2 punktu šalys susitarė pirkimo – pardavimo sutartį sudaryti iki 2008 m. gruodžio 2 d. VĮ Registrų centras duomenimis preliminariojoje sutartyje nurodyti pastatai - mechaninės dirbtuvės ir kiemo statiniai yra žemės sklype, už kurį apeliantas nebuvo atsiskaitęs su valstybe pagal 2007 m. kovo 29 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį ir kurį galėjo perleisti tik sumokėjęs visą žemės sklypo pardavimo kainą arba gavęs atitinkamą sutikimą tokio sandorio sudarymui (t. 1, b.l. 104-107). Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad apeliantas, sudaręs preliminariąją sutartį, būtų kreipęsis į valstybės įgaliotas institucijas dėl tokio sutikimo davimo, be to, ir su valstybe už įsigytą žemės sklypą nebuvo atsiskaitęs, ką patvirtina ir RUAB „Lodeksa“ restruktūrizavimo byloje Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 29 d. nutartimi patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos kreditorinis reikalavimas 350 915,88 Lt sumai, susidaręs apeliantui nevykdant 2007 m. kovo 29 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarties įsipareigojimų. Ketvirta, preliminariąja sutartimi apskritai susitarta tik dėl dalies nekilnojamojo turto, kurio atžvilgiu buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės – mechaninių dirbtuvių, kiemo statinio ir po jais esančios dalies žemės sklypo pirkimo – pardavimo, nors areštas taip pat buvo taikomas ir veršidei, karvidei bei dar vienam kiemo statiniui. Penkta, vertinant paties apelianto veiksmus, matyti, kad jis nesiekė pakeisti taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. buvo pasyvus, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat kelia abejonių dėl apelianto realių ketinimų parduoti turtą, kuriam buvo taikomi procesiniai suvaržymai. Šešta, bet kuriuo atveju preliminariosios sutarties sudarymas negarantuoja pagrindinės sutarties sudarymo, bet kuri šalis apskritai gali atsisakyti ją sudaryti dėl bet kokių priežasčių. Tuo tarpu į bylą ir nėra pateikta įrodymų, kad potencialus pirkėjas atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį būtent dėl atsakovo prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

30Todėl teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nevertino preliminariosios sutarties, o sprendimą šioje dalyje motyvavo prielaidomis, nes teismas padarė išvadas išsamiai, visapusiškai ir tinkamai įvertinęs įrodymus inter alia preliminariąją sutartį.

31Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad apeliantas neįrodė aplinkybių, jog jam buvo padaryta turtinė žala dar ir tuo, kad ženkliai krito nekilnojamojo turto vertė, laikinosios apsaugos priemonės įtakojo restruktūrizavimo bylos iškėlimą. Kaip teisingai nurodė teismas, šios aplinkybės nėra susijusios su prašomos priteisti žalos pobūdžiu.

32Dėl atsakovo kitais veiksmais padarytos turtinės žalos

33Apelianto teigimu, atsakovui 2007 m. liepos 25 d. visuomenės informavimo priemonėse - internetiniame tinklalapyje www.DELFI.lt straipsnyje „Dėlių auginimo išradimą užpatentavusio vilniečio ieškinys - biofabrikui“ atsakovas paskelbė melagingą informaciją, kad UAB „Lodeksa“ pasisavino atsakovo išradimą, taip pat tokią informaciją neoficialiai paskelbus medicininių dėlių augintojų suvažiavimuose bei konferencijose užsienio šalyse bei, 2008 m. liepos 30 d. atsakovui pareiškus nepagrįstą ieškinį teisme, apelianto verslo partneriai užsienyje nutraukė verslo santykius, dėl ko apeliantas prarado 826 715 Lt pajamų. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad minėtame straipsnyje cituojami atsakovo žodžiai negali būti vertinami kaip skleidžiama melaginga informacija apie apeliantą, o aplinkybė, jog verslo santykiai buvo nutraukti dėl to ar atsakovo kreipimosi į teismą, nepagrįsta įrodymais. Teisėjų kolegija su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais sutinka.

34Visų pirma, iš minėto straipsnio matyti, kad jame aprašomas tarp šalių kilęs ginčas, susijęs su akvariuminės sistemos naudojimu, kuris buvo nagrinėjamas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-2057-450/2011. Atsakovo cituojamo teiginio „Išradimo niekam nesu suteikęs naudotis, tačiau „Lodeksa“ šias sistemas prisiskyrė sau“ nėra pagrindo vertinti kaip skleidžiamos melagingos informacijos apie apeliantą, minėtame straipsnyje tiek atsakovas, tiek apeliantas pasisakė dėl kilusio ginčo esmės. Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, tarp šių atsakovo veiksmų, net jeigu jie ir būtų pripažinti neatitinkančiais tikrovės, ir apelianto nurodomos žalos nėra priežastinio ryšio. Apeliantas patirtą žalą grindžia būtent prarastomis pajamomis nutrūkus verslo santykiams su užsienio verslo partneriais: Vokietijos bendrovėmis ZAUG GmbH ir Futura-Egel-Zucht bei Šveicarijos bendrove Hirumed GmbH. Tačiau minėtas straipsnis paskelbtas netgi anksčiau nei prasidėjo apelianto ir jo nurodomų verslo partnerių bendradarbiavimas. Minėta, kad straipsnis paskelbtas 2007 m. liepos 25 d., o su Vokietijos bendrove ZAUG GmbH ketinimų protokolas pasirašytas 2007 m. lapkričio 11 d. (t. 1, b.l. 74-75), su Šveicarijos bendrove Hirumed GmbH bendradarbiavimas prasidėjo nuo 2008 metų vasario, sutartis sudaryta 2008 m. gegužės 2 d. (t. 1, b.l. 55-56, 68-70), su Vokietijos bendrove Futura-Egel-Zucht bendradarbiavimas prasidėjo nuo 2008 m. birželio 18 d. (t. 1, b.l. 30). Taigi, sutiktina su atsakovo argumentu, kad net hipotetiškai minėtos įmonės negalėjo nutraukti verslo santykių su apeliantu, nes straipsnio publikacijos metu verslo santykiai su užsienio bendrovėmis dar net nebuvo prasidėję, o ir juos pradėjus, jie tam tikrą laiką ir tęsėsi. Todėl aplinkybės, kad minėtos užsienio bendrovės su apeliantu pradėjo bendradarbiauti po nurodyto straipsnio paskelbimo, tik patvirtina, kad apelianto nurodomi verslo partneriai apie visuomenės informavimo priemonėse paskelbtą straipsnį nieko nežinojo arba šis straipsnis jokios įtakos jų sprendimui bendradarbiauti su apeliantu neturėjo.

35Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nepagrįsta ir apelianto nurodoma aplinkybė, jog verslo santykiai buvo nutraukti dėl to, kad atsakovas kreipėsi į teismą. Visų pirma, pats civilinės bylos iškėlimo faktas negalėjo turėti įtakos apelianto santykiams su nurodytomis užsienio bendrovėmis, veikiančiomis Vokietijoje ir Šveicarijoje, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad minėtos įmonės būtų žinojusios apie Lietuvos teismuose nagrinėjamą ginčą. Juolab, kad ir pats apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog tik „tikėtina, kad verslo santykiai nutrūko dėl gautos atsakovo iniciatyva paskleistos neigiamos informacijos, nes didieji verslo partneriai verslo santykius su apeliantu nutraukė staiga, nenurodę jokių priežasčių“. Antra, nors civilinėje byloje Nr. 2-2057-450/2011 ir buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės, tačiau tai taip pat negalėjo turėti įtakos apelianto santykiams su užsienio bendrovėms, nes laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo uždrausta disponuoti areštuotu turtu, tačiau jokie apribojimai ūkinės – komercinės veiklos vykdymui inter alia vystyti sutartinius santykius apeliantui nebuvo nustatyti. Beje, byloje nėra ir jokių minėtų užsienio bendrovių, su kuriomis, apelianto teigimu, nutrūkus verslo santykiams jis prarado pajamas, įsipareigojimų pirkti iš apelianto medicinines dėles iki civilinės bylos Nr. 2-2057-450/2011 išnagrinėjimo, t. y. iki 2013 m. birželio 20 d. ar bet kurios kitos datos. Atmestini ir apelianto argumentai, kad verslo santykiai su minėtomis užsienio įmonėmis nutrūko ir dėl to, kad atsakovas melagingą informaciją apie atsakovo pasisavintą išradimą neoficialiai paskelbė medicininių dėlių augintojų suvažiavimuose bei konferencijose užsienio šalyse - bylos duomenimis apelianto minimos konferencijos vyko 2013 metais, o apeliantas, kaip minėta, ieškinio pagrindu nurodo, kad bendradarbiavimas su nurodytomis įmonėmis nutrūko 2009 metais. Dėl to atmestini ir apelianto argumentai dėl liudytojo E. G., dalyvavusio konferencijose 2013 metais, parodymų reikšmės, juo labiau, kai šis asmuo dar yra ir apelianto darbuotojas.

36Dėl neturtinės žalos priteisimo

37Apeliantas patirtą neturtinę žalą grindžia CK 2.24 straipsniu, teigdamas, kad atsakovas, apkaltinęs apeliantą tuo, jog šis neteisėtai pasisavino išradimą, ir dėl to pradėjęs ilgą teismų maratoną, sumenkino apelianto reputaciją bei pažemino jo gerą vardą, dėl ko apeliantas prarado dalį klientų. Pirmosios instancijos teismas šią ieškinio dalį atmetė konstatavęs, kad apeliantas praleido CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą (CK 1.131 str. 1 d.). Apeliantas, kvestionuodamas šią teismo išvadą, teigia, kad teismas neteisingai skaičiavo ieškinio senaties termino pradžią. Teisėjų kolegija šiuo aspektu iš esmės sutinka su apeliantu. Sutiktina su teismu, kad CK 2.24 straipsnio pagrindu ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo (nepasisakant dėl jo pagrįstumo) galėjo būti pareikštas ir anksčiau. Tačiau tarp šalių kilus ginčui civilinėje byloje Nr. 2-2057-450/2011 dėl apelianto naudojimosi, anot atsakovo, pastarojo išradimu, tik jį išsprendus apelianto naudai teisine prasme galutinai paaiškėjo jam palankios aplinkybės ir atsakovo teiginių nepagrįstumas. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyto trejų metų ieškinio senaties termino nepraleido ar bent jau būtų pagrindas dėl paminėtų priežasčių jį atnaujinti (CK 1.131 str. 2 d.). Nepaisant to, šis reikalavimas nėra pagrįstas iš esmės, nes taip spręsti leidžia ir jau aukščiau nurodytos aplinkybės.

38Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos esminės nuostatos, kuriomis vadovaujantis turi būti sprendžiama, ar juridinio asmens teisė į dalykinės reputacijos apsaugą pažeista: civilinėje byloje dėl asmens pažeistos reputacijos gynimo ieškovas turi įrodyti, kad jo dalykinė reputacija realiai nukentėjo, sumenkinta, atsakovui paskleidus žinias, faktinius duomenis, kurie neatitinka tikrovės, arba jeigu asmens dalykinė reputacija pažeista nuomonės, kritikos ar kitokių subjektyvių įsitikinimų skleidimu, tai turi būti nustatyta, kad subjektyvaus pobūdžio teiginiai nepagrįsti ir neobjektyvūs; o asmuo, juos paskleidęs, yra nesąžiningas ir kaltas dėl jų skleidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006; 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2009). Nagrinėjamu atveju minėtame ‚DELFI.lt“ paskelbtame straipsnyje „Dėlių auginimo išradimą užpatentavusio vilniečio ieškinys - biofabrikui“ pacituotas atsakovo teiginys „Išradimo niekam nesu suteikęs naudotis, tačiau „Lodeksa“ šias sistemas prisiskyrė sau“ laikytinas, jau minėta, informacija apie teisme vykstančio ginčo, pateikiant dėl jo savo poziciją, esmę, ir nėra jokio pagrindo pripažinti, kad ji neatitiko tikrovės. Apeliantas tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde apsiribojo bendro pobūdžio teiginiu, kad paskleista informacija per visuomenės informavimo priemones stipriai sumenkino reputaciją bei pažemino jo gerą vardą, dėl ko jis prarado dalį klientų. Tačiau, jau taip pat minėta, jis taip pat neįrodė nei kad jo dalykinė reputacija būtų realiai nukentėjusi ar būtų sumenkinta dėl būtent šios informacijos, nei dėl šių atsakovo teiginių jis būtų praradęs konkrečius turėtus klientus ar būtų sukliudyta surasti naujus. Tuo tarpu teigdamas, kad atsakovas minėtą informaciją taip pat paskelbė ir per visus didžiausius šalies televizijos kanalus, apeliantas nenurodė nei kada, nei per kokias televizijas, per kokias laidas, kokia konkrečiai melaginga informacija buvo apie jį skleidžiama (CPK 12 str., 178 str., 185 str.).

39Todėl ir reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

40Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

41Apeliantas taip pat kvestionuoja skundžiamo sprendimo dalį, kuria iš jo priteista 5 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, teigdamas, kad ji yra aiškiai per didelė.

42CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovo atstovas nagrinėjant ginčą pirmosios instancijos teisme parengė: atsiliepimą į ieškinį (t. 1, b.l. 87-99), už kurį rekomenduojama priteisti 3 MMA (8.2 p. - sprendimo priėmimo metu 3000 Lt), taip pat ir atsiliepimą į patikslintą ieškinį (t. 1, b.l. 165-167); tripliką (t. 1, b.l. 213-223), už kurį rekomenduojama priteisti 1.75 MMA (8.3 p. - sprendimo priėmimo metu 1750 Lt). Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovo atstovas teismui teikė ir kitus procesinius dokumentus – prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones (t. 1, b.l. 152-153), rašytinius paaiškinimus (t. 2, b.l. 257-265), prašymus prijungti ar išreikalauti rašytinius įrodymus (t. 2, b.l. 79-80, t. 3, b.l. 48, 66, 71, 74-83), atsiliepimą į pareiškimą dėl nušalinimo (t. 3, b.l. 6-10), už kuriuos pagal rekomendacijų 8.15 ir 8.16 punktus atitinkamai gali būti priteista po 0.5 ir 0.12 MMA (sprendimo priėmimo metu po 500 Lt ir 120 Lt). Taigi, jau vien iš atsakovo atstovo pateiktų teismui procesinių dokumentų matyti, kad teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, neįskaitant dar ir atsakovo atstovo dalyvavimo teismo posėdžiuose, už kurių vieną valandą atstovavimo teisme rekomenduojama priteisti 0.15 MMA (8.18 p. – sprendimo priėmimo metu po 150 Lt). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo iš apelianto priteistą 5 000 Lt sumą atsakovui išlaidoms advokato pagalbai apmokėti nėra pagrindo dar labiau sumažinti, todėl ji paliktina nepakeista.

43Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo iš apelianto priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokias išlaidas patvirtinantys įrodymai iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikti, todėl prašymas netenkintinas (CPK 93 str., 98 str. 1 d., 3 d.).

44Išdėstytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto skundo motyvai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.)

45Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

46Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas (patikslintu) ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 867 628,76 Lt... 5. Ieškovas taip pat nurodė, kad užsiima medicininių dėlių auginimu bei... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 8. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymu padarytos turtinės žalos.... 9. Dėl atsakovo kitais veiksmais padarytos turtinės žalos. Ieškovas neįrodo... 10. Dėl neturtinės žalos. Ieškovas prašo priteisti 50 000 Lt neturtinės... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai... 12. Ieškovas RUAB „Lodeksa (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo:... 13. Atsakovas L. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos... 14. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 15. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 16. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr.... 17. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 18. Dėl teismo šališkumo... 19. Apeliantas kelia klausimą dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, kas... 20. Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad... 21. Nagrinėjamu atveju apeliantas pirmosios instancijos teisme jau buvo... 22. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2014 m. liepos 2 d. teismo posėdyje... 23. Atmestini apelianto teiginiai, kad dėl formalių rašytinio įrodymo formos... 24. Todėl teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus dėl... 25. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymu padarytos turtinės žalos... 26. CPK 146 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta procesą civilinėje byloje... 27. Apelianto teigimu, dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje... 28. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas... 29. Aplinkybę, kad ketino parduoti areštuotą nekilnojamąjį turtą, apeliantas... 30. Todėl teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad... 31. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad... 32. Dėl atsakovo kitais veiksmais padarytos turtinės žalos... 33. Apelianto teigimu, atsakovui 2007 m. liepos 25 d. visuomenės informavimo... 34. Visų pirma, iš minėto straipsnio matyti, kad jame aprašomas tarp šalių... 35. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada,... 36. Dėl neturtinės žalos priteisimo... 37. Apeliantas patirtą neturtinę žalą grindžia CK 2.24 straipsniu, teigdamas,... 38. Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos esminės nuostatos, kuriomis... 39. Todėl ir reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip... 40. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 41. Apeliantas taip pat kvestionuoja skundžiamo sprendimo dalį, kuria iš jo... 42. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su... 43. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo iš apelianto priteisti... 44. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto... 45. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 46. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą....