Byla 3K-3-437/2014
Dėl nuostolių atlyginimo priteisimo; trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Spindulio spaustuvė“

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės (pranešėja), Egidijaus Laužiko ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios akcinės bendrovės spaustuvės „Spindulys“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios akcinės bendrovės spaustuvės „Spindulys“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Kaminera“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo; trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Spindulio spaustuvė“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje sprendžiami teisės normų, reglamentuojančių nuostolių, atsiradusių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimą, aiškinimo ir taikymo klausimai.

6Atsakovas 2009 m. balandžio 9 d. paskolos sutartimi suteikė ieškovui 400 000 Lt paskolą, o šis sutarties prievolių įvykdymui užtikrinti įkeitė atsakovui ieškovui priklausantį kilnojamąjį turtą. Kauno apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartimi iškėlė ieškovui bankroto bylą; 2010 m. sausio 18 d. nutartimi patvirtino 358 714,26 Lt atsakovo reikalavimą. Kauno apygardos teismas 2011 m. lapkričio 4 d. įsiteisėjusiu sprendimu patenkino ieškovo ieškinį ir pripažino negaliojančiu ieškovo bei atsakovo 2009 m. balandžio 9 d. paskolos sutarties dalį, kuria atsakovui įkeistas ieškovo kilnojamasis turtas bei šios sutarties pagrindu 2009 m. gegužės 14 d. sudarytą įkeitimo lakštą. Atsakovas ir trečiasis asmuo UAB „Spindulio spaustuvė“ 2011 m. liepos 20 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kurias trečiasis asmuo perėmė visas atsakovo teises ir pareigas, susijusias su kreditoriaus reikalavimu, patvirtintu ieškovo bankroto byloje.

7Ieškovas 2012 m. gegužės 31 d. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo

81 094 000 Lt nuostolių, atsiradusių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą. Jis nurodė, kad bankroto procese organizuojant ieškovo kilnojamojo turto pardavimą 2011 m. gegužės 2 d. gautas trečiojo asmens UAB „Spindulio spaustuvė“ pasiūlymas įsigyti turtą už 820 000 Lt, o 2011 m. gegužės 18 d. – UAB „Balto print“ pasiūlymas įsigyti turtą už 1 500 000 Lt, tačiau turto pardavimas nutrauktas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų – skundų dėl kreditorių susirinkimų nutarimų ir prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) Kauno apygardos teismas 2010 m. spalio

919 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3446-343/2010 sustabdė ieškovo kreditorių susirinkimo 2010 m. rugsėjo 30 d. nutarimo dėl kilnojamojo turto pardavimo kainos mažinimo 60 procentų vykdymą iki bus išnagrinėtas atsakovo skundas; 2010 m. lapkričio 26 d. nutartimi atsakovo skundą atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. kovo 31 d. nutartimi šią nutartį paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. birželio 7 d. nutartimi sustabdė apeliacinės instancijos teismo nutarties vykdymą iki bus išnagrinėtas atsakovo kasacinis skundas; byla nutraukta 2011 m. spalio 17 d., atsakovo teisių perėmėjui trečiajam asmeniui UAB „Spindulio spaustuvė“ atsisakius kasacinio skundo; 2) Kauno apygardos teismas 2011 m. gegužės 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-531-343/2011 uždraudė parduoti ieškovui priklausantį atsakovui įkeistą kilnojamąjį turtą iki bus išnagrinėtas atsakovo pateiktas prašymas sušaukti kreditorių susirinkimą; 2011 m. birželio 15 d. nutartimi atsakovo prašymas atmestas, administratoriui susirinkimą sušaukus savo iniciatyva; 2) Kauno apygardos teismas 2011 m. birželio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2700-343/2011 uždraudė ieškovui parduoti atsakovui įkeistą kilnojamąjį turtą iki bus išnagrinėtas atsakovo skundas dėl kreditorių susirinkimo 2011 m. gegužės 25 d. nutarimo, kuriuo buvo nuspręsta netenkinti jo prašymo perduoti jam įkeistą neparduotą turtą. Byla nutraukta 2011 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi, atsakovo teisių perėmėjui trečiajam asmeniui UAB „Spindulio spaustuvė“ atsisakius skundo. Ieškovas nurodė, kad UAB „Balto print“ 2011 m. rugpjūčio 5 d. raštu informavo, jog atsiima pasiūlymą dėl turto įsigijimo ir prašo grąžinti sumokėtą įnašą. Ieškovo kilnojamasis turtas parduotas

102011 m. gruodžio 1 d. trečiajam asmeniui UAB „Spindulio spaustuvė“ tik už 721 000 Lt, todėl, ieškovo teigimu, atsakovas privalo atlyginti jo nuostolius, kuriuose sudaro negautų pajamų ir galutinės pardavimo kainos skirtumas – 1 094 000 Lt. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovas pradėjo ginčus teisme gindamas savo kaip ieškovo kreditoriaus, kurio reikalavimas užtikrintas įkeitimu, teises, tačiau įkeitimo teisė įsiteisėjusiu teisimo sprendimu pripažinta negaliojančia. Ieškovo nuomone, atsakovas, žinodamas, kad jo įkeitimo teisė ginčijama teisme, tačiau pradėdamas pirmiau nurodytus teisminius ginčus, kurie baigėsi pripažinus atsakovo reikalavimus nepagrįstais arba atsakovo teisių perėmėjui jų atsisakius, elgėsi nesąžiningai. Ieškovas, remdamasis CPK 146 straipsnio 2 dalimi, prašė jo reikalavimus tenkinti.

11II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

12Kauno apygardos teismas 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė.

13Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė sąlygų, būtinų atsakovo civilinei atsakomybei dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsirasti (neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio ir nuostolių, CK 6.245–6.249 straipsniai). Teismas nustatė, kad atsakovas, būdamas ieškovo kreditorius, ginčijo ieškovo kreditorių susirinkimo priimtus sprendimus ir prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, susijusias su ginčijamų sprendimų vykdymu, iki ginčo išsprendimo iš esmės; teismo vertinimu, šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovas, teikdamas skundus ir prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėjo materialinį teisinį suinteresuotumą bylose ir neatliko neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnis).

14Teismas taip pat nekonstatavo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir UAB „Balto print“ pasitraukimo iš ieškovo turto pirkimo procedūros priežastinio ryšio; nustatė, kad UAB „Balto print“ 2010 m. lapkričio 2 d. kreipėsi į ieškovą, siekdamas išsinuomoti parduodamas patalpas, 2011 m. gegužės 18 d. pateikė ieškovui pasiūlymą įsigyti turtą už 1 500 000 Lt su PVM bei pervedė ieškovo administratoriui nustatytą aukciono dalyvio mokestį; bylos duomenimis, UAB „Balto print“ žinojo, jog ieškovo turtui taikomos laikinosios apsaugos priemonės, šią aplinkybę patvirtino ir teismo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas UAB „Balto print“ vadovas A. K. , kuris, be kita ko, nurodė, kad tai, jog dėl parduodamo turto vyko ginčai, jam pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, UAB „Balt print“ sprendimui turtą įsigyti įtakos neturėjo, ieškovo administratorius nesusidomėjo UAB „Balt print“ pasiūlymu, todėl ji susirado kitą objektą.

15Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. sausio 23 d. nutartimi paliko Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimą nepakeistą.

16Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad atsakovo įkeitimo teisė, kuria remdamasis jis ginčijo kreditorių susirinkimų nutarimus, įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažinta negaliojančia nuo jos įgijimo momento, sprendė, jog atsakovas skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų, taip pat prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones teikė nepagrįstai, todėl jo veiksmus pripažino neteisėtais. Pasisakydama dėl kitos civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio – buvimo, teisėjų kolegija, remdamasi byloje pateiktu rašytiniu įrodymu – 2012 m. birželio 20 d. raštu, nustatė, kad UAB ,,Balto print“ 2010 m. lapkričio 2 d. kreipėsi į ieškovo bankroto administratorių, prašydama išnuomoti jai ieškovui priklausančias patalpas ir jose esančią įrangą, siūlydamas sumokėti šešių mėnesių avansą už nuomą ir pateikti vekselius likusiems mokėjimams iki bankroto bylos užbaigimo, esant galimybei – turtą įsigyti. Ieškovo kreditoriai susirinkimuose nutarė turtą išnuomoti ne šiai įmonei, bet trečiajam asmeniui UAB ,,Spindulio spaustuvė“. UAB ,,Balto print“ rašte taip pat teigiama, kad ieškovo administratorius jokių kitų pasiūlymų jam nepateikė, nesiderėjo dėl pasiūlytų kainų ir sąlygų, neteikė papildomos informacijos ir, UAB ,,Balto print“ teigimu, siekė užtikrinti ne ieškovo, jos kreditorių, o trečiojo asmens UAB ,,Spindulio spaustuvė“ interesus, sudarydamas jam palankesnes sąlygas (mažesne kaina, nei siūlė UAB ,,Balto print”) turtui išsinuomoti. UAB ,,Balto print“ rašte taip pat nurodyta, kad jai buvo žinoma apie parduodamam turtui taikomas laikinąsias apsaugos priemones; trečiojo asmens UAB ,,Spaustuvė spindulys“ akcininkas ją informavo, kad būtent ši įmonė suinteresuota ginčo turto pirkimu ir pažadėjo grąžinti UAB „Balto print“ jos sumokėtą 20 procentų dydžio avansą, todėl UAB „Balto print“ susitarė su kita bendrove – ARX Baltic spaustuve, dėl palankesnių sąlygų ir nutarė įsigyti kitą turtą. Teismo posėdžio metu UAB ,,Balto print“ vadovas A. K. patvirtino aptartame rašte nurodytas aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pagal turto pardavimo varžytynėse sąlygas, dalyviui atsisakius nuo savo pasiūlymo, avansas negrąžinamas, o nagrinėjamu atveju ieškovo bankroto administratorius grąžino UAB ,,Balto print“ sumokėtą avansą. Remdamasi nustatytų aplinkybių visuma, teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, jog nenustatytas atsakovo veiksmų ir ieškovo turto pardavimo už nurodytą kainą priežastinis ryšys, tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių. Teisėjų kolegijos nuomone, šių išvadų pagrįstumo nepaneigia ieškovo argumentai, susiję su atsakovo ir trečiojo asmens UAB „Spindulio spaustuvė“ sudaryta reikalavimo perleidimo sutartimi, t. y. kad atsakovas buvo suinteresuotas sustabdyti turto pirkimą, reikalavimo perleidimo sutartis sudaryta su sąlyga, kad UAB „Balto print“ nebedalyvaus turto pardavimo procese ir pan. Ši sutartis sudaryta 2011 m. liepos 20 d., t. y. po to, kai atsakovas kreipėsi į teismą su skundais dėl kreditorių susirinkimų nutarimų ir prašymais taikyti laikinąsias apsaugos priemones, be to, šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis).

17II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

18Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 23 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

19Kasatoriaus teigimu, bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl atsakovo veiksmų ir kasatoriaus patirtos žalos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priežastinio ryšio, nepagrįstai konstatavo jo nebuvimą, remdamiesi UAB „Balto print“ nurodytomis pasitraukimo iš turto pardavimo proceso priežastimis, t. y. priežastinį ryšį siejo su UAB „Balto print“ teisėta valia atsisakyti pateiktos ofertos iki akcepto pareiškimo (CK 6.169 straipsnio 1 dalis). UAB „Balto print“ nurodytos ofertos atsisakymo priežastys teisiškai nereikšmingos, nes įstatyme (CK 1.169 straipsnis) nenustatyta įpareigojimo oferentui nurodyti ofertos atšaukimo priežasčių ir su ofertos atsisakymo priežastimis nesaisto ofertos pasibaigimo fakto ir laiko, todėl nebuvo teisinio pagrindo ofertos atsisakymo priežastimis grįsti priežastinio ryšio buvimą (nebuvimą). Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas, pateikdamas skundus, kurie buvo netenkinti, ir prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atliko neteisėtus veiksmus, kurie yra viena būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei pagal CPK 146 straipsnio 2 dalį atsirasti. Nors dėl žalos ir jos dydžio teismų procesiniuose sprendimuose nepasisakyta, anot kasatoriaus, darytina išvada, kad, nenustačius žalos fakto, nebūtų buvęs svarstomas priežastinio ryšio buvimo klausimas, t. y. bylą nagrinėję teismai pripažino, jog kasatoriui padaryta ieškinyje nurodyto dydžio žalos. Kasatoriaus teigimu, šiuo atveju gali būti pripažįstama, kad neteisėtus atsakovo veiksmus ir kasatoriui padarytą žalą sieja netiesioginis priežastinis ryšys. Kasatoriaus sutikimas su UAB „Balto print“ pasiūlymu, per protingą terminą pateiktas UAB „Balto print“, būtų lėmęs jo pareigą sudaryti sutartį ir (arba) suteikęs kasatoriui teisę kreiptis į teismą su reikalavimu pripažinti sutartį sudaryta, todėl, nesant atsakovo neteisėtų reikalavimų pagrindu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kasatorius būtų galėjęs nekliudomai, per protingą terminą sutikti su pasiūlymu, o to nepadaręs, patyrė reikalaujamą priteisti žalą. Tai, kasatoriaus nuomone, reiškia, kad kasatoriui neigiamų padarinių kilo dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (nepagrįstų reikalavimų taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir jų taikymo), kurių kasatorius neturėjo galimybės išvengti. Kasatoriaus teigimu, byloje pateikta atsakovo ir trečiojo asmens UAB „Spindulio spaustuvė“ 2011 m. liepos 20 d. sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis patvirtina, kad atsakovas buvo suinteresuotas, jog UAB „Balto print“ pasitrauktų iš kasatoriaus turto pardavimo proceso. Reikalavimo perleidimo sutarties 3.4 punkto nuostatos sudaro pagrindą spręsti, kad sutartis sudaryta su sąlyga, jog UAB „Balto print“ nedalyvaus turto pardavimo procese, o tuo atveju, jeigu dalyvautų, atsakovas turėtų grąžinti trečiajam asmeniui UAB „Spindulio spaustuvė“ 658 714,26 Lt, gautus už perleistą 358 714,26 Lt kreditoriaus reikalavimą. Tai, kasatoriaus nuomone, reiškia, kad atsakovui buvo sumokėta ne tik jo finansinį reikalavimą atitinkanti, bet ir papildoma 300 000 Lt suma tam, kad šis savo neteisėtais veiksmais, t. y. prašymais taikyti laikinąsias apsaugos priemones, paveiktų UAB „Balto print“ valią, jog ji pasitrauktų iš turto įsigijimo proceso. Būtent po reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo UAB „Balto print“ 2011 m. rugpjūčio 5 d. raštu pranešė kasatoriui, kad atsisako dalyvauti jo turto įsigijimo procese ir prašo grąžinti sumokėtą pradinį įnašą. Bylą nagrinėję teismai dėl šios sutarties turinio ir reikšmės nagrinėjamam ginčui nepasisakė, taip, be kita ko, pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punktą, nes procesinių sprendimų motyvuojamosiose dalyse nenurodė, kodėl atmetė šį įrodymą. Kasatoriaus teigimu, aplinkybė, kad kasatoriaus administratorius grąžino UAB „Balto print“ šios sumokėtą pradinį įnašą, neturi reikšmės sprendžiant neteisėtų atsakovo veiksmų ir kasatoriui padarytos žalos priežastinio ryšio klausimą.

20Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB „Kaminera“ prašo skundžiamus teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Atsakovo teigimu, kasatoriaus argumentai, kad šiuo atveju, sprendžiant dėl atsakovo veiksmų, prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir kasatoriaus tariamai patirtos žalos priežastinio ryšio, UAB „Balto print“ pasitraukimo iš kasatoriaus turto pardavimo proceso priežastys nereikšmingos, prieštarauja CK 6.247, CPK 146 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam reglamentavimui. Įstatyme įtvirtinta, kad gali būti atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę taip, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis). Siekdamas pasinaudoti CPK 146 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teise ieškovas turi įrodyti nuostolių atsiradimo faktą ir dydį bei jų ir taikytų laikinųjų apsaugos priemonių priežastinį ryšį, nes gali būti atlyginami tik tie realūs ieškovo patirti nuostoliai, kurie susidarė kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tiesioginis padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ACUMEN“ v. UAB „ROVĖ“, bylos Nr. 3K-3-469/2009). Kasatorius ieškinį grindžia bendrosiomis akceptą ir ofertą reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 6.167–6.169 straipsniai), kurios nepagrindžia sąlygų, būtinųjų taikyti atsakovui civilinę atsakomybę, buvimo. Tai, kad UAB „Balto print“ susidomėjo kasatoriaus parduodamo turto įsigijimu, siūlė turto kainą, sumokėjo dalyvio mokestį, nereiškia, jog taip jis besąlygiškai įsipareigojo turtą įsigyti. CK 6.168, 6.169 straipsniuose nustatyta galimybė atšaukti ofertą, net jei valią dalyvauti viešajame pardavime būtų galima laikyti oferta sandoriui sudaryti. Net jeigu ir nebūtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, UAB „Balto print“ būtų galėjusi atsisakyti turto įsigijimo sandorio. Įrodinėdamas, kad UAB „Balto print“ ieškovo turto už pasiūlytą kainą nenupirko dėl turtui atsakovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kasatorius turėjo įrodyti šių aplinkybių priežastinį ryšį (CPK 12, 178 straipsniai). Duomenys, patvirtinantys UAB „Balto print“ atsisakymo pirkti kasatoriaus turtą už siūlytą kainą, priežastį – esminės nustatinėtinos ginčo aplinkybės ir bylą nagrinėję teismai privalėjo jas vertinti ir jomis remtis, nustatinėdami priežastinio ryšio ir deliktinės atsakomybės taikymo atsakovui pagrindų buvimą. Skundžiamų teisimų procesinių sprendimų turinys patvirtina, kad bylą nagrinėję teismai, nustatinėdami priežastinį ryšį, tinkamai taikė įrodymus ir įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, pagrįstai sprendė, jog UAB „Balto print“ atsisakymas dalyvauti turto pardavimo procese nesusijęs su laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymu. Tai patvirtina šie įrodymai: UAB „Balto print“ 2012 m. birželio 21 d. raštas, kuriame ji nurodo, kad įmonei buvo žinoma apie vykstančius teisminius ginčus, kasatoriaus turtui taikomas laikinąsias apsaugos priemones, jų apimtį, turto teisinį statusą ir šios aplinkybės pasiūlymui įsigyti turtą pateikti nei jį atsiimti įtakos neturėjo. UAB „Balto print“ atsiėmė savo pasiūlymą, nes įsigijo kitą spaustuvę – ARX Baltica; liudytojo UAB „Balto print“ direktoriaus parodymai, kurie patvirtina pirmiau nurodytas aplinkybes. Be to, šis liudytojas papildomai paaiškino, kad būtent kasatoriaus veiksmai – jo nebendradarbiavimas, informacijos neteikimas, žodinis nurodymas nesikišti į turto pardavimo procedūras, nes jau numatytas pirkėjas – kasatoriaus turto nuomotojas UAB „Spindulio spaustuvė“ – lėmė, jog UAB „Balto print“ pradėjo ieškoti kitos spaustuvės įsigijimo galimybių. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad bylą nagrinėję teismai nevertino jo poziciją pagrindžiančio įrodymo – atsakovo ir trečiojo asmens UAB „Spindulio spaustuvė“ 2011 m. liepos 20 d. sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl šio įrodymo ir nesutiko su kasatoriaus teiginiais, kad jis pagrindžia atsakovo civilinė atsakomybės dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių sąlygų buvimą. Reikalavimo teisės perleidimo sutartis sudaryta 2011 m. liepos 20 d., o atsakovo ieškiniai bei jų pagrindu prašymai taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikti daug anksčiau. Be to, UAB „Balto print“ nupirkus turtą už pasiūlytą kainą, atsakovo reikalavimas būtų patenkintas, todėl atsakovas nebuvo suinteresuotas trukdyti šiam pirkėjui įsigyti turtą. Reikalavimo perleidimo sutarties kaina nesusijusi su nagrinėjamos bylos dalyku. Atsakovas taip pat nesutinka su kasacinio skundo argumentu, kad bylą nagrinėję teismai patvirtino, jog kasatoriui padaryta ieškinyje nurodyto dydžio žalos. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje konstatuota, kad kasatorius nepateikė įrodymų, jog, pardavęs turtą už mažesnę kaina, nei siūlė UAB „Balto print“, patyrė turto pardavimo nuostolių. Ieškovo prašomas priteisti kainos skirtumas nebuvo iš anksto, realiai numatytos gauti pajamos. Tai, kad vykdant kreditorių susirinkimo nutarimą, UAB „Balto print“ pasiūlė didesnę nei kreditorių nustatyta kainą, tačiau vėliau nusprendė jo nepirkti, o turtas parduotas už kasatoriaus kreditorių susirinkimo sprendimu patvirtintą kainą, nėra pagrindas daryti išvadą, jog kasatorius dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių patyrė nuostolių. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad kasatorius siekė parduoti turtą už kuo didesnę kainą; šis parduotas už pradinę kainą trečiajam asmeniui UAB „Spindulio spaustuvė“, įsteigtam praėjus mažiau nei vienam mėnesiui po bankroto bylos kasatoriui iškėlimo. Nurodyta įmonė aktyviai siekė perimti kasatoriaus turtą bei vykdytą veiklą, o kasatoriaus atstovas jam sudarė palankias sąlygas dalyvauti bankroto procese – nuomojo turtą mažesne, nei siūlė UAB „Balto print“, kaina, nereikalaudamas jokių garantijų, kurias siūlė nurodyta įmonė. Atsakovas pažymėjo, kad šiuo atveju jo veiksmų teisėtumo vertinimui neturi reikšmės aplinkybė, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu panaikintas atsakovo turėtas įkeitimo lakštas. Atsakovas buvo vienas didžiausių kasatoriaus kreditorių, ši aplinkybė nenuginčyta, todėl nepriklausomai nuo to, ar įkeitimo sandoris panaikintas, atsakovas turėjo teisę reikšti skundus dėl kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų, kartu prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovas taip pat pažymi, kad kasacinis skundas negali būti tenkinamas, be kita ko, todėl, jog visos esančios ar ateityje atsirasiančios su kreditoriaus reikalavimu susijusios atsakovo teisės ir pareigos 2011 m. liepos 20 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perduotos trečiajam asmeniui UAB „Spindulio spaustuvė“, kuris prisiėmė visas būsimas atsakovo iškeltų bylų (tarp jų – tų, kuriose buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės laikinai stabdant ginčijamų kreditorių susirinkimo nutarimų vykdymą) baigties teisinius padarinius. Dėl to kasatoriaus reikalavimas atlyginti dėl nurodytose civilinėse bylose atliktų procesinių veiksmų galbūt sukeltus nuostolius turi būti reiškiamas naujajam kreditoriui, o ne atsakovui (CPK 45 straipsnis, 48 straipsnio 2 dalis).

21Teisėjų kolegija

konstatuoja:

22IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

23Dėl priežastinio ryšio ir nuostolių, kaip būtinųjų civilinės atsakomybės už nepagrįstai taikytas laikinąsias apsaugos priemones sąlygų Įstatyme įtvirtintos priemonės, kurias taikant sumažėja rizika, kad teismo sprendimu nustatyti įpareigojimai bus realiai neįvykdyti ir asmens pažeistos teisės liks neapgintos. Vienos tokių – laikinosios apsaugos priemonės – skolininko turtinių ar kitokių interesų apribojimai (suvaržymai), kuriuos taiko teismas ieškovo prašymu ar viešojo intereso gynybos atveju – savo iniciatyva (CPK 144 straipsnio 1, 2 dalys). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje, tiek ir nepareiškus ieškinio (CPK 144 straipsnio 3 dalis). Taikant laikinąsias apsaugos priemones nežinoma, ar ieškovo reikalavimai bus patenkinti, todėl, įsiteisėjus teismo sprendimui byloje, gali paaiškėti, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos nepagrįstai ir kad dėl jų taikymo skolininkas (atsakovas) turėjo nuostolių. Tokiu atveju ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyrą padeda užtikrinti CPK 146 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos skolininko interesams apginti skirtos nuostatos, kad, įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovas patyrė dėl ieškovo prašymu taikytu laikinųjų apsaugos priemonių. Taigi ieškovui, kurio reikalavimai teismo sprendimu netenkinti, dėl atsakovui pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių gali būti taikoma civilinė atsakomybė. Įstatyme neįtvirtinama, kokios civilinės atsakomybės sąlygos įrodinėtinos, pareiškus reikalavimą atlyginti nuostolius, patirtus dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CPK 146 straipsnio 2 dalies nuostatas, formuoja praktiką, kad teismas, spręsdamas dėl civilinės atsakomybės už laikinosiomis apsaugos priemonėmis padarytą žalą taikymo, turi nustatyti tokias sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246, 6.247 ir 6.249 straipsniai). Ieškovo kaltė nenustatinėjama, t. y. pripažįstama, kad ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ginčo išsprendimo, veikia savo rizika ir turi pareigą atlyginti atsakovui atsiradusius nuostolius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. G. ir kt. v. V. G. , bylos Nr. 3K-7-335/2013; 2013 m. lapkričio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Čili holdingas“ v. R. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-607/2013; 2014 m. sausio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. D. v. J. M. , bylos Nr. 3K-3-115/2014). Taigi atsakovas (skolininkas), siekdamas, kad ieškovui (kreditoriui) pagal CPK 146 straipsnio 2 dalį būtų taikoma civilinė atsakomybė, turi pareigą įrodyti ieškovo neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą ir jų priežastinį ryšį, o ieškovas, gindamasis nuo jam pareikšto reikalavimo atlyginti žalą, turi paneigti savo kaltę. Šioje byloje ieškovas (kasatorius) – bankrutavusi AB „Spindulys“ – pareiškė reikalavimą atsakovui UAB „Kaminera“ (kreditoriui) atlyginti dėl laikinųjų apsaugos priemonių (bendrovės turto arešto), jo nuomone, patirtą žalą. Kasatoriaus teigimu, dėl neteisėtų atsakovo veiksmų kasatoriaus bankroto proceso metu – skundų dėl kreditorių susirinkimų nutarimų ir prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones teikimo – jis prarado galimybę parduoti jam priklausantį turtą už didžiausią siūlytą kainą, todėl patyrė 1 094 000 Lt nuostolių. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad kasatorius neįrodė visų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Apeliacinės instancijos teismas, iš dalies sutikdamas su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, tačiau, atsižvelgdamas į tai, jog vienoje byloje atsakovo reikalavimai kasatoriui įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažinti nepagrįstais, kitose – nutrauktas procesas, atsakovo teisių perėmėjui atsisakius ieškinio, taip pat į tai, kad atsakovo įkeitimo teisė kasatoriaus turtui pripažinta negaliojančia, sprendė, jog atsakovo veiksmai pripažintini neteisėtais (CK 6.246 straipsnis). Kadangi ši apeliacinės instancijos teismo išvada kasaciniu skundu neginčijama, tai teisėjų kolegija dėl jos teisėtumo ir pagrįstumo šioje nutartyje nesprendžia. Esminiai kasacinio skundo argumentai susiję su kitų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvimu. Kasatoriaus teigimu, bylą nagrinėję teismai nepasisakė dėl kasatoriaus patirtos žalos dydžio, tačiau tyrė atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį bei nepagrįstai jo nenustatė. Teisėjų kolegija, siekdama įvertinti apeliacinės instancijos teismo išvadų teisėtumą ir pagrįstumą, toliau pasisako kasaciniame skunde keliamais klausimais. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Nustatinėjant žalos, kaip negautų pajamų, faktą ir jos dydį, atsižvelgtina į kasacinio teismo suformuluotus kriterijus: pirma, negautų pajamų numatomumas, kai atsakovas sugeba įrodyti, kad patyrė tokio dydžio nuostolius, kokio dydžio pajamas buvo numatęs gauti. Antra, negautos pajamos turi būti įrodytos su pagrįstu tikrumu, jog taikytos laikinosios apsaugos priemonės lėmė atsakovo ateities įplaukų praradimą. Trečia, prarastų pajamų apskaičiavimas, kurį nustato teismas, remdamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Ketvirta, vertintini paties atsakovo, kurio turtui buvo taikyti procesiniai suvaržymai, veiksmai – kaip jis, siekdamas tam tikro pelno, naudojosi savo turtinėmis teisėmis, kol nebuvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir vėliau jas taikius, t. y. ar jis veikė aktyviai, siekdamas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones. Praradimų gali atsirasti tik tada, kai uždraudus atlikti tam tikrus veiksmus su nekilnojamojo turto ar akcijų pardavimu, atsakovui atimama galimybė gauti naudą, įgyvendinant turtines teises į areštuotą turtą. Praradimams atsirasti taip pat svarbu įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apimtį ir trukmę. Nuostoliai turi būti realūs, šalims draudžiama kurti hipotetinius nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. ir kt. v. V. G. , bylos Nr. 3K-7-335/2013). Bylą nagrinėjusių teismų nustatyta, kad bankroto procese organizuojant kasatoriaus kilnojamojo turto pardavimą 2011 m. gegužės 2 d. gautas trečiojo asmens UAB „Spindulio spaustuvė“ pasiūlymas įsigyti turtą už 820 000 Lt, o 2011 m. gegužės 18 d. – UAB „Balto print“ pasiūlymas įsigyti turtą už 1 500 000 Lt. UAB „Balto print“ 2011 m. rugpjūčio 5 d. raštu informavo kasatorių, kad atsiima pasiūlymą įsigyti turtą; šis parduotas 2011 m. gruodžio 1 d. trečiajam asmeniui UAB „Spindulio spaustuvė“ už 721 000 Lt. Nuo 2010 m. spalio 19 d. iki 2011 m. spalio 17 d. atsakovo iniciatyva taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytas kasatoriaus kreditorių susirinkimo nutarimo dėl kilnojamojo turto pardavimo kainos mažinimo 60 procentų vykdymas, 2011 m. gegužės 11 d.– 2011 m. rugpjūčio 22 d. galiojo draudimas parduoti įkeistą kilnojamąjį turtą. Remiantis šiomis teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir atsižvelgiant į pirmiau aptartus žalos fakto ir jos dydžio nustatymui taikytinus kriterijus, darytina išvada, kad kasatoriaus nurodomas su UAB „Spindulio spaustuvė“ sudaryto kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorio kainos ir UAB „Balto print“ siūlytos kainos skirtumas galėtų būti laikomas jo patirta žala (nuostoliais), jeigu byloje būtų įrodyta, kad kasatorius buvo numatęs ir realiai galėjo tikėtis šias pajamas gauti, ėmėsi visų jam prieinamų priemonių naudingesniam sandoriui sudaryti, bet negalėjo to padaryti dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. neteisėtų atsakovo veiksmų. CK 6.247 straipsnyje nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Teismų praktikoje pažymėta, kad priežastinio ryšio taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado; civilinėje atsakomybėje pripažįstamas atsakomybės pagrindu ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai žala atsiranda ne tiesiogiai iš neteisėtų veiksmų, bet yra pakankamai susijusi su žalingais padariniais; taikant deliktinę atsakomybę, netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jiems padidėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. R. v. UAB „Klaipėdos autobusų parkas“, bylos Nr. 3K-3-53/2010; 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Čili holdingas“ v. R. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-607/2013; kt.). Teisėjų kolegija pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių byloje, kurioje buvo atmestas ieškinys, pritaikymas savaime nereiškia žalos skolininkui (atsakovui) padarymo. Ar dėl tokių priemonių pritaikymo galėjo būti padaryta žala, sprendžiama nustačius, kokį poveikį jos turėjo asmens, kurio turtiniai ar kitokie interesai konkrečiu laikotarpiu buvo suvaržyti, galimybėms dalyvauti civilinėje teisinėje apyvartoje ir prisiimti konkrečias teises bei pareigas. Šioje byloje kasatorius žalos dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jam padarymą grindžia aplinkybe, kad negalėjimas laisvai disponuoti turtu – jo parduoti – lėmė UAB „Balto print“ apsisprendimą pasitraukti iš turto įsigijimo procese. Taigi, kasatoriaus teigimu, jam priklausančio kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorio su UAB „Balto print“ nesudarymo priežastis – pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Kadangi šia aplinkybe kasatorius įrodinėjo priežastinį neteisėtų atsakovų veiksmų ir dėl nesudaryto su UAB „Balto print“ sandorio negautų pajamų (žalos) ryšį, tai bylą nagrinėję teismai turėjo imtis priemonių nustatyti, ar ši aplinkybė pagrįsta ir pripažintina įrodyta. Dėl to kasatoriaus teiginiai, kad šiuo atveju, sprendžiant dėl priežastinio ryšio, kaip vienos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, buvimo, nereikšmingos kasatoriaus kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorio su UAB „Balto print“ nesudarymo priežastys, prieštarauja kasatoriaus pozicijai byloje ir atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad tiek pirmosios instancijos teismo sprendime, tiek kasacine tvarka skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje išsamiai ištirtos UAB „Balto print“ dalyvavimo kasatoriaus kilnojamojo turto pardavimo procese aplinkybės ir jas patvirtinantys įrodymai: 1) UAB „Balto print“ 2012 m. birželio 20 d. raštas, kuriame nurodyta, kad UAB „Balto print“ 2010 m. lapkričio 2 d. kreipėsi į kasatoriaus bankroto administratorių, prašydama išnuomoti jai kasatoriaus patalpas ir jose esančią įrangą, arba, esant galimybei, turtą jai parduoti; neatsižvelgiant į tai, kad UAB „Balto print“ siūlė geresnę turto nuomos kainą, šis išnuomotas UAB „Spindulio spaustuvė“; UAB „Balto print“ 2011 m. gegužės 18 d. pateikus pasiūlymą įsigyti turtą už 1 500 000 Lt, kasatoriaus administratorius juo nesusidomėjo, neteikė atsakovui papildomos informacijos, nesiderėjo dėl kainos; UAB „Balto print“ apie norimam įsigyti turtui taikomas laikinąsias apsaugos priemones žinojo; UAB „Spindulio spaustuvė“ akcininkas informavo UAB „Balto print“, kad nurodyta bendrovė siekia įsigyti kasatoriaus turtą ir grąžinti UAB „Balto print“ jos sumokėtą 20 proc. avansą; UAB „Balto print“ susitarė dėl kito turto iš UAB „ARX Baltic spaustuvė“ įsigijimo; UAB „Spindulio spaustuvė“ grąžino jai sumokėtą avansą; 2) UAB „Balto print“ vadovo parodymai per teismo posėdį, kuriais jis patvirtino nurodytame rašte pateiktas aplinkybes. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šias aplinkybes, sutinka su bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad šiuo atveju byloje pateiktų ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma nepatvirtina, jog UAB „Balto print“ pasitraukimą iš kasatoriaus turto įsigijimo proceso lėmė būtent laikinųjų apsaugos priemonių kasatoriui taikymas. Šiuo atveju labiau tikėtinos UAB „Balto print“ atsisakymo įsigyti turtą priežastys – UAB „Spindulio spaustuvė“ aktyvus siekis įsigyti šį turtą ir nepakankamas kasatoriaus bankroto administratoriaus bendradarbiavimas. Kasatorius nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme nenurodė aplinkybių ir nepateikė jas patvirtinančių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą daryti kitokias išvadas. Kasatoriaus apeliacinės instancijos teismui pateiktas 2012 m. rugpjūčio 30 d. UAB „Balto print“ adresuotas prašymas atsakyti į klausimą, kokį turtą, vietoje siūlyto kasatoriaus, ji įsigijo, apeliacinės instancijos teismo pagrįstai įvertintas kaip nepaneigiantis kitų byloje pateiktų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų aplinkybių. Pažymėtina ir tai, kad draudimas parduoti ginčo kilnojamąjį turtą galiojo tik šiek tiek daugiau kaip tris mėnesius. Toks terminas, kai ketinama investuoti į didelės vertės turtą ilgalaikei (spaustuvės) veiklai vykdyti, paprastai nevertintinas kaip labai ilgas, t. y. toks, dėl kurio įmonė, ketinanti įsigyti įrangą, prarastų suinteresuotumą ją įsigyti. Teisėjų kolegija nesutinka su kasacinio skundo argumentu, kad apeliacinės instancijos teismas neįvertino UAB „Balto print“ ir trečiojo asmens „Spindulio spaustuvė“ 2011 m. liepos 20 d. reikalavimo perleidimo sutarties, kuria atsakovas perleido savo kaip kasatoriaus kreditoriaus teises ir pareigas trečiajam asmeniui UAB „Spindulio spaustuvė“. Kaip pagrįstai nurodė apeliacinės instancijos teismas, ši sutartis sudaryta jau po atsakovo kreipimųsi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, be to, nenustatyta, kad sudaryta pažeidžiant įstatymų reikalavimus ar trečiųjų asmenų interesus. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju byloje neįrodytas atsakovo iniciatyva taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir kasatoriaus turto pardavimo už mažesnę kainą priežastinis ryšys, todėl apeliacinės instancijos teismo išvados, kuriomis konstatuota, kad šiuo atveju nėra sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei pagal CPK 146 straipsnio 2 dalį kilti, pripažintinos teisėtomis ir pagrįstomis.

24Pažymėtina, kad atsakovas tiek atsiliepimuose į procesinius dokumentus pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose, tiek atsiliepime į kasacinį skundą pabrėžia, jog neturi pareigos atsakyti pagal pareikštus reikalavimus, nes visas esamas ar būsimas su kreditoriaus reikalavimu susijusias savo teises ir pareigas 2011 m. liepos 20 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perdavė trečiajam asmeniui UAB „Spindulio spaustuvė“. Atsakydama į šiuos atsakovo argumentus teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip prievolinė subjektinė teisė, yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas (CK 1.112 straipsnio 1 dalis), todėl gali būti perleista kitam asmeniui bendraisiais pagrindais (CK 1.112 straipsnio 2 dalis). CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu; reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. CK 6.101 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo įgijėjui pereina ne tik pagrindinė prievolė, bet ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos bei kitos papildomos teisės (teisė į palūkanas, pajamas, netesybas ir pan.). Šia teisės norma įtvirtinta bendroji taisyklė, kad, perleidžiant reikalavimą, perleidžiamos ir papildomos, šalutinės teisės, net jeigu tai ir nenurodyta cesijos sutartyje. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nurodyta teisės norma yra dispozityvi, todėl reikalavimo teisės perleidimo sutartyje šalys gali nustatyti pirmiau nurodytos bendrosios taisyklės išimtis, išskyrus atvejus, kai papildomos teisės yra neatskiriamai susijusios su cesijos sutartimi perleidžiamu reikalavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „X Law“ v. Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos, bylos Nr. 3K-3-672/2013). Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste teisėjų kolegija, nesutikdama su atsakovo pozicija dėl jo, kaip šalies, byloje netinkamumo, pažymi, kad šiuo atveju byloje sprendžiamas civilinės deliktinės atsakomybės dėl nepagrįstai pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas. Visais atvejais civilinė atsakomybė yra nauja prievolė, kylanti dėl sutarties ar įstatymo pažeidimo. Reikalavimo teisės perleidimo sutarties objektas buvo reikalavimo teisės į teismo nutartimis patvirtintą kasatoriaus negrąžintą paskolos sumą bei visų kitų su šia suma susijusių reikalavimų bei teisių perleidimas. O laikinosios apsaugos priemonės taikytos atsakovo iniciatyva, jam pareiškus ieškinius teisme, todėl, sprendžiant dėl jų taikymo galbūt padarytos žalos atlyginimo, tinkama šalis procese yra atsakovas, kuris civilinės atsakomybės turtinėje prievolėje yra savarankiška šalis.

25Apibendrindama nutartyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai aiškino ir taikė nuostolių atlyginimą dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, todėl nėra pagrindo byloje priimtiems teismų procesiniams sprendimams panaikinti ar pakeisti (CPK 346 straipsnis).

26Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

27Atsakovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų, turėtų kasaciniame teisme, atlyginimą. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Tai reiškia, kad nors kasatorius yra bankrutavusi įmonė ir atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą mokėjimo, jis neatleidžiamas nuo pareigos, netenkinus kasacinio skundo, atlyginti atsakovo turėtų atstovavimo išlaidų. Atsakovui atstovavo advokatas D. V. , už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą atsakovas sumokėjo 4386,25 Lt (įrodymai pridėti). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.14 punktą, sprendžia, jog atsakovo prašymas tenkintinas iš dalies ir jam priteistinas iš kasatoriaus 2000 Lt advokato pagalbai apmokėti turėtų išlaidų atlyginimas (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).

28Kasacinis teismas turėjo 31,38 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 10 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus ieškovo kasacinio skundo, ieškovas privalo valstybei atlyginti teismų patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BIĮ G. V. vaistinė v. G. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-314/2013; 2013 m. kovo 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Vitrada“ bankroto administratorius v. AB „SEB lizingas“, bylos Nr. 3K-7-2/2013).

29Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

30Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

31Priteisti atsakovui UAB „Kaminera“ (j. a. k. 123406776) iš BAB spaustuvė „Spindulys“ (j. a. k. 133702193) 2000 (du tūkstančius) Lt atstovavimo išlaidų, turėtų kasaciniame teisme, atlyginimą.

32Priteisti valstybei iš ieškovo bankrutavusios akcinės bendrovės „Spindulys“ (j. a. k. 133702193) 31,38 Lt (trisdešimt vieną litą 38 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Priteistina suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įstaigos kodas 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

33Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje sprendžiami teisės normų, reglamentuojančių nuostolių,... 6. Atsakovas 2009 m. balandžio 9 d. paskolos sutartimi suteikė ieškovui 400 000... 7. Ieškovas 2012 m. gegužės 31 d. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti... 8. 1 094 000 Lt nuostolių, atsiradusių dėl laikinųjų apsaugos priemonių... 9. 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3446-343/2010 sustabdė ieškovo... 10. 2011 m. gruodžio 1 d. trečiajam asmeniui UAB „Spindulio spaustuvė“ tik... 11. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 12. Kauno apygardos teismas 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 13. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė sąlygų, būtinų atsakovo civilinei... 14. Teismas taip pat nekonstatavo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir UAB... 15. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014... 16. Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad atsakovo įkeitimo teisė, kuria... 17. II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 18. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo... 19. Kasatoriaus teigimu, bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl atsakovo... 20. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB „Kaminera“ prašo... 21. Teisėjų kolegija... 22. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 23. Dėl priežastinio ryšio ir nuostolių, kaip būtinųjų civilinės... 24. Pažymėtina, kad atsakovas tiek atsiliepimuose į procesinius dokumentus... 25. Apibendrindama nutartyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija... 26. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 27. Atsakovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų, turėtų kasaciniame... 28. Kasacinis teismas turėjo 31,38 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu... 29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 30. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014... 31. Priteisti atsakovui UAB „Kaminera“ (j. a. k. 123406776) iš BAB spaustuvė... 32. Priteisti valstybei iš ieškovo bankrutavusios akcinės bendrovės... 33. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...