Byla 1-48-1017/2017
Dėl ko išsivystė ūminis vidinis kraujavimas, 19.15 val. sukėlęs pastarojo mirtį, tokiu būdu dėl neatsargumo atėmė M. V. gyvybę

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė, sekretoriaujant Viktorijai Podlipskienei, dalyvaujant prokurorei Margaritai Valantiejienei, kaltinamajam M. Ž., kaltinamojo gynėjui advokatui Ramūnui Mikulskui, nukentėjusiesiems R. V., M.V., R. V., S. V., nukentėjusiosios R. V. atstovui advokatui Modestui Sriubui, nukentėjusiųjų M. V., R. V. ir S. V. atstovui advokatui Gediminui Gudeliauskui, civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovėms Irminai Junevičiūtei, Jurgitai Čepaitienei, civilinio atsakovo UAB „K“ atstovams Ievai Rasimaitei, Rasai Baušienei, advokatui Mindaugui Dūdai, civilinio atsakovo „IF P&C Insurance AS“ filialo Lietuvoje atstovams Zitai Liugailaitei ir Audriui Smaliukui, specialistams Jūriui Plentai, Valerijui Dzedziuliui, Auksei Mickienei ir Ramūnui Mickevičiui,

2viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje M. Ž., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ( - ), gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje nedeklaravęs, paskutinė žinoma gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikoje – ( - ), aukštojo išsilavinimo, dirbantis gydytoju, paskutinė žinoma darbovietė – ligoninė „N. S.“, vedęs, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 132 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

Nustatė

3M. Ž. 2013 m. gegužės 16 d., laikotarpiu nuo 12.30 val. iki 14.05 val., dirbdamas chirurgu urologu UAB „K“ priklausančioje privačioje ligoninėje, esančioje adresu ( - ), laparoskopinės varikocelektomijos metu, operuodamas M. V., netinkamai atliko chirurginę intervenciją, nes pažeidė kraujagyslę – kairiąją išorinę klubinę veną, dėl ko išsivystė ūminis vidinis kraujavimas, 19.15 val. sukėlęs pastarojo mirtį, tokiu būdu dėl neatsargumo atėmė M. V. gyvybę.

4Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. Ž. atsisakė išsamiai paaiškinti nagrinėjamo įvykio aplinkybes, taip pat atsakyti į proceso dalyvių klausimus. Nurodė, kad gydytojai savo darbe vadovaujasi tam tikrais principais. Pats svarbiausias principas – nepakenk. Savo gyvenime šio principo jis nepažeidė ir gydydamas bei tirdamas M. V., visuomet buvo atsargus ir dėmesingas. Gydydamas M. V. pasinaudojo visomis savo žiniomis, naujausiais mokslo duomenimis, patirtimi. Jam skyrė visą savo laiką ir dėmesį, koks tik buvo įmanomas. Diagnozė pacientui buvo nustatyta po išsamaus ištyrimo. Buvo įvardinta gydymo rizika, alternatyvos. Pacientas pats priėmė sprendimą dėl gydymo, metodo, operuojančio chirurgo asmenybės. Prieš pirmą operaciją su pacientu kalbėjosi, jis buvo apžiūrėtas ir nei vienas gydytojas neišsakė argumentų prieš numatytą gydymą. Pirmos operacijos metu viskas buvo atliekama pagal standartinę metodiką, pilvaplėvės pjūvis buvo atliktas metodiškai teisingoje vietoje, virš vidinio kirkšnies kanalo žiedo ir išorinės klubinės arterijos. Išorinės klubinės venos negalėjo būti anatomiškai. Operacija užtruko ilgiau, nes buvo atidalinama nuo sąaugų storoji žarna. Operacija buvo atlikta be jokių komplikacijų, jos pabaigoje buvo apžiūrėta visa pilvo ertmė, ji buvo sausa. Jeigu išorinė klubinė vena būtų pažeista tuo metu, pacientas būtų mirtinai nukraujavęs per 30 minučių. Antra operacija buvo atlikta ypatingos skubos tvarka, dėl neatidėliotinos grėsmės paciento gyvybei. Kas sukėlė šią grėsmę, atsakyti negali, taip pat negali pasakyti, kodėl prasidėjo vidinis kraujavimas aplink kepenis, t. y. visiškai priešingoje nei operuota, pusėje. Šios – antrosios operacijos metu jis ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad išgelbėtų paciento gyvybę. Tokioje situacijoje imamasi ir drastiškų priemonių, kad tik išgelbėti paciento gyvybę. Pasitelkus kitų gydytojų pagalbą, kraujavimo šaltinio rasti nepavyko. Pažymėjo, kad nepakeldamas galvos darė viską, kas tuo metu buvo įmanoma, bet gyvybė išblėso, tai buvo nelaimingas atsitikimas. Nurodė, kad daug dalykų, kurie priklauso nuo paciento, jo ligų, įgimtų dalykų. Dėl principo „apie mirusius arba gerai, arba nieko“ yra priverstas atsisakyti duoti parodymus ir atsakyti į proceso dalyvių klausimus. Šiai dienai ir pats jaučiasi nukentėjęs po šio įvykio (3 t., b. l. 209-210). Ikiteisminio tyrimo metu M. Ž., apklausiamas kaip įtariamasis, atsisakė duoti parodymus (2 t., b. l. 25-26).

5Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji R. V. paaiškino, kad jos vyras M. V. buvo registruotas Karoliniškių poliklinikoje – ten tikrinosi sveikatą, bet kartas nuo karto, kadangi su darboviete buvo sudaryta sutartis, kreipdavosi į „K“; taip buvo 3-4 kartus. Kai vyras pilvo apačioje pajuto maudimą, diskomfortą, traukimo jausmą, greičiausiai Karoliniškių poliklinikoje jis kalbėjosi su gydytojais, jie jam įtarė varikocelę ir siūlė operuotis. Jis ėjo pasikalbėti į privačią kliniką „K“. Gydytojas M. Ž. patvirtino problemą ir jie sutarė laiką planinei operacijai. Iš pradžių buvo sutarta, kad operaciją darys 2013 m. birželio mėnesį, bet atsilaisvinus vietai, operaciją perkėlė į 2013 m. gegužės 16 d. Tą dieną vyrą turėjo išoperuoti, naktį palaikyti, o ryte išleisti, nes tai buvo nesudėtinga operacija. Po visko buvo suplanavę vykti į draugų gimtadienį. Ilgai nesulaukusi vyro skambučio, pradėjo pergyventi, kad kažkas ne taip. Iš pradžių jos mama tris kartus skambino į „K“, kol prisiskambino į kažkokį postą, po to prisiskambino į mobilų telefoną kažkokiai gydytojai, kuri padiktavo telefono numerį, kuriuo reikia skambinti. Kai mama prisiskambino, buvo, berods, po 17 val., ir jai pasakė, kad M. V. ilsisi. Bet, kaip dabar žino, 17.05 val. jam darė antrą operaciją – atvėrė pilvo ertmę. Tąkart, per mamą sužinojusi klinikos telefono numerį, ji apie 19.40 val. bandė prisiskambinti. Telefono ragelį pakėlė moteris, kuri pakvietė kažkokį gydytoją, tai buvo ne kaltinamasis M. Ž., o gydytojas, dalyvavęs antroje operacijoje, kuris nesugebėjo paaiškinti, kas nutiko, ji iš jo turėjo „traukti“ informaciją. Gydytojas pasakė, kad nepasisekė operacija. Ji paklausė, kaip suprasti „nepasisekė“? Gydytojas pasakė, kad taip būna, kad prasidėjo vidinis kraujavimas. Ji klausė gydytojo, kaip dabar jaučiasi vyras, o jis pasakė, kad pacientas mirė. Ji sukniubo, didžioji dukra iš jos reakcijos suprato, kas nutiko, ir ėmė rėkdama lakstyti po namus. Kaip reagavo mažoji mergaitė, ji tiesiog nepamena, nes tuo metu nebežinojo, kas vyksta aplinkui. Paskui visus ji informavo, išsikvietė pagalbą – vyro bendradarbį, kuris nuvežė ją į kliniką „K“. Ten akis į akį susitiko su gydytoju, skyriaus vedėju ir jai buvo nuosekliai išaiškina, kas ir kaip vyko. Pokalbyje dalyvavo M. Ž., skyriaus vedėja, kiek pamena, L., anesteziologas ir dar keli gydytojai, kurių pavardžių nepamena, jų nepažįsta, kaip suprato, visa ta brigada tą vakarą dirbo ir gelbėjo vyrą. Kadangi ji nežinojo, kas tai per operacija ir kaip ji yra daroma, gydytojas M. Ž. paaiškino, kad tai net ne operacija, o laparoskopija, kai apačioje, pilvo ertmėje yra padaromos trys skylutės, per vieną įvedama kamera, per kitas dvi – instrumentai, kuriais užspaudžia ir perkerpa veną, tuomet atsluoksniuoja pilvaplėvę. Gydytojas jai sakė, kad perpjovė, ištraukė instrumentus, ir kraujavimo nesimatė, viskas buvo gerai, tuomet jos vyrą nuvežė į reanimaciją. Mirties priežasties su jais kalbėję gydytojai neįvardijo, jie nesuprato, kas įvyko. Gydytojai sakė, kad patys nežino, taip pat sakė, jog taip būna. Gydytoja L. sakė, kad žmogus gali mirti ir nuo apendicito ar nuo danties ir jie patys nežino konkrečios priežasties. Atsimena gydytojo žodžius „buvo perpjauta viena vena“, aiškino, ką jis darė, kaip užspaudė, kaip perpjovė – buvo nuodugniai papasakotas visas tas įvykis. Nors dabar jau aišku, kad buvo perpjautos dvi venos. Nukentėjusiosios teigimu, gydytojas lyg ir žinojo, kad buvo perpjautos dvi venos, bet pasakojo tik apie vieną. Be jos pokalbyje su medikais dalyvavo M. V., vyro direktoriaus žmona, atvažiavo giminaičiai. Vėlai vakare iš R. atvažiavo M. tėvai, atskubėjo ir jos mama, sūnėnas. Po to juos nuvedė prie kūno, jie pabuvo ir tuomet ji turėjo važiuoti pas vaikus. Bekalbant telefonu, jos vyro pusseserė pasakė nepalikti visko taip ir kviesti policiją, nes čia „kažkas ne taip“. Jie iškvietė policiją, bet kas vyko toliau, nežino, nes išvažiavo pas vaikus. Kitą rytą su vyro tėčiu S. V. atvažiavo į „K“ ir pasiėmė visą ligos istoriją, ten yra pirmos ir antros operacijos aprašymai. Pirmame aprašyme M. Ž. rašė: „kišau instrumentus, seku per kamerą, perkerpu vieną veną ir viskas gerai“. Antros operacijos aprašymas: „perdalina pilvo ertmę ir atsiranda kelios venos“. Nukentėjusioji iškėlė klausimą – ar viena ar kelios venos? Gal gydytojas žinojo, tik nepasakė, o antros operacijos metu nebebuvo kur dingti. Nukentėjusioji netiki, kad M. Ž. nepastebėjo. Mano, kad pirmos operacijos metu buvo perkirpta ne ta vena, ji buvo sutvarkyta, bet galbūt išgąstis savo padarė, gal ne taip kabutes uždėjo ir jos nukrito, todėl, kol M. V. reanimacijoje gulėjo, kraujas ir ėmė plūsti. Jis reanimacijoje pragulėjo dar pusantros valandos, organizmas prisikaupė kraujo, o jį budinant jam pasidarė bloga, pradėjo prarasti sąmonę, išpylė prakaitas, pabalo – mano, kad tokia buvo priežastis. Mirties dieną jiems atvykus niekas nebuvo pateikta, ji tik pasirašė dėl skrodimo, kadangi to pageidavo. Kitos dienos, t. y. 2013 m. gegužės 17 d., 8.00 val., artimiesiems paprašius, buvo pateikta bylos kopija, kurią gavo susitikus su gydytoju. Kadangi jiems atvykus bylos kopijos nebuvo, darbuotojai išėjo surinkti antspaudų, pusvalandį palaukus, atnešė dokumentus ir jie susėdo pakalbėti. Kalbėjo apie 30-40 min. M. Ž. dar kartą papasakojo, kaip viskas vyko, eigą, ir tada pateikė savo versiją ir spėliojimus, nuo ko mirė jos vyras – gal kažkokia įgimta liga, gal organizme buvo hematoma, odos spalvos pakitimas; tai yra paveldima. Po 9.00 val. darė vyro skrodimą ir M. Ž. jame dalyvavo. Tikrąją mirties priežastį sužinojo iš ekspertų išvados – tik iš dokumentų. Kai kūnas buvo pristatytas į MRU ekspertizės įstaigą, tai jai, jos vyro sesei ir tėčiui ekspertas pasakė: „ką tik su juo dirbau, ten turėjo būti tokia vena perkirpta, kad jis pilnai iškraujavo. Mano praktikoje toks atvejis pirmas, nes kraujas buvo paplūdęs visur, jis iškraujavo visą savo kraują.“ Pradėjęs žiūrėti kūną, gydytojas galvojo, kad buvo pažeista didžiulė vena, bet tokios venos nerado, nes visos venos buvo sutvarkytos.

6Pažymėjo, kad vyro santykiai su šeimos nariais buvo geri: su tėvuku kasdien susiskambindavo, su mama dažnai kalbėjo, važiuodavo vieni pas kitus, su seserimi susiskambindavo, elektroniniu paštu susirašinėdavo, vyras savo seserį skatindavo, duodavo jai patarimų. Ar dažnai su seserimi skambindavosi, ji nežino, gal ne kas dieną, bet bendravo. Susitikinėdavo su ja kartas nuo karto – tai jie pas ją, tai ji pas juos atvažiuodavo, įvairiai būdavo tie susitikimai, kartais jie papietauti nuvažiuodavo. Ar vyras teikė materialinę paramą seseriai, pasakyti negali. Gal jis jai nepasakė, kad skolino sesei pinigų, bet kad skolindavo, tikrai žino. Šiuo įvykiu tragiškas poveikis buvo padarytas jiems visiems, ir jai, vyro tėvams, seseriai buvo sugadintos sveikatos, nes tai artimas žmogus, visi gedi. Be to, ir jos mama labai pergyvena, negali miegoti. Su vyru ji labai gerai sutarė, jis buvo labai geras, jo mirtis visiems buvo šokas, nes ir butas buvo pirktas su paskola, augino dviejų metų mergytę, ji nedirbo, darželyje vietos neturėjo, jos sąskaitoje buvo likę apie 2 000 Lt. Iš pradžių nukentėjusioji sakė, kad kiek pinigų buvo likę vyro sąskaitoje, nežino, reikėjo sulaukti notaro patvirtinimo ir sulaukti atitinkamo laiko, kad galėtų prieiti prie vyro pinigų, vėliau nurodė, kad kiek pinigų vyro sąskaitoje yra, žinojo, nes abu birželio mėnesį norėjo pirkti namą; vyras per mėnesį uždirbdavo apie 11 000 Lt „į rankas“. Po įvykio į pagalbą suskubo M. direktorius – jis ir į „K“ ėjo kalbėti už ją, prašė paremti šeimą, nes ji nepajėgė. „K“ sutiko ir pradėjo mokėti, bet su viena sąlyga – kad tai būtų konfidenciali informacija, kuri niekur nenutekės. Jie pasirašė, sutartis dar kelis kartus buvo peržiūrėta. Ji tarėsi su teisininku, jis irgi žiūrėjo. Pinigai iš „K“ buvo mokami ją paremti, nes buvo sunki finansinė padėtis. Šioje byloje civilinio ieškinio nereiškia, nes jį pareiškė kitoje byloje; „K“ jai sumokėtų 15 639 Eur neišminusavo. Pažymėjo, kad vyro draugai iki šiol jai skambina, padeda, kaip gali. Ji iš kaltinamojo nieko nesulaukė, tame tarpe, ir atsiprašymo, nors po įvykio M. Ž. kažkada jai skambino, skambučio tikslo ji nežino, pokalbis buvo šoko būsenoje. Paskambinęs M. Ž. paklausė, kada laidotuvės. Ji pasakė, kad vyras jau palaidotas, nes jau buvo praėjusi savaitė ar dvi. Tuomet M. Ž. paklausė, kuo gali padėti, į tai ji atsakė, kad šiuo metu nežino, kuo jis gali padėti, ir padėjo ragelį (2 t., b. l. 178-179, 182-184; 3 t., b. l. 67). Nukentėjusiosios paaiškinimai teisiamojo posėdžio metu iš esmės sutapo su jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (1 t., b. l. 113-114).

7Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji M. V. nurodė, kad ji yra M. V. sesuo, dabar yra motinystės atostogose, iki tol dirbo „R.C.“, alga buvo 1 700 Lt, turi dviejų kambarių butą Vilniuje. Jos vyras dirba UAB „E. P.“, uždirba minimumą. Aptardama nagrinėjamą įvykį, paaiškino, kad jos brolis M. V. labai rūpinosi sveikata – tiek savo, tiek artimųjų: mamos, tėčio; sakė, kad reikia save prižiūrėti, tikrintis – jis tą galimybę turėjo. M. buvo padidėjęs kraujospūdis ir jis sakė, kad pilnai pasitikrino sveikatą. Brolis jai neminėjo, kad turėjo kokių nors problemų dėl Laimo ligos – apie tai jis būtų pasisakęs; taip pat ji neturi duomenų, jog jis būtų dėl to kreipęsis į gydymo įstaigą. Paaiškino, kad ji žinojo, jog jam maudžia ir jis ruošiasi operacijai. Smulkmenų nežinojo, nes manė, kad ši operacija yra daugiau privatus reikalas. Operacijos rytą, t. y. 2013 m. gegužės 16 d., žinodama, kad brolis darysis operaciją, jam paskambino ir pasiteiravo, kaip jis jaučiasi. Tuo metu jis jau buvo „K“. Siūlėsi nueiti jį aplankyti po operacijos, bet jis sakė, kad operacija yra smulkmeniška ir viskas bus gerai. Ji jam pasakė, kad užsuks po darbo. Jis sakė, kad jam nieko nereikia ir viską duos vietoje, o jeigu kažko prisireiks, tai jo žmona R. V. su vaiku vežimėlyje atvažiuos. Vakare grįžusi iš darbo susiskambino su mama ir kalbėjosi. Išgirdo, kad tėtis su kažkuo ėmė kalbėti; panašu, kad kalbėjo su R. Mama staiga padėjo ragelį, o prieš padėdama pasakė „o Jėzus Marija“. Po kelių minučių mama perskambinusi pasakė, kad M. mirė. Jai buvo didelis šokas. Kai nuvažiavo į „K“, ten jau buvo R., M. bendradarbiai, nemažas kolektyvas gydytojų. Atsimena gydytoją balta kepuraite, kuris sėdėjo ant palangės, buvo taip pat anesteziologas, kuris yra jos kaimynas, buvo skyriaus vedėja ir buvo gydytojas M. Ž.. Šoko būsenoje ji klausė gydytojo, kas nutiko, jai pasakė, kad brolis nukraujavo. Ji kelis kartus klausė „kaip nukraujavo“, bet atsakymo negavo. Kadangi ji vėlavo, tai turbūt jau buvo papasakota, kaip viskas vyko. Po to skyriaus vedėja jai pasakė: „M., žmogus gali mirti ir nuo apendicito“. Jai susidarė toks įspūdis, kad tyčiotis pradėjo. Atsakymo vis nebuvo, pokalbio laikas išilgėjo. Tuomet buvo pasiūlyta nueiti pas M.. Prieš tai dar jos brolio žmonai R. „K“ darbuotojai pradėjo dėti dokumentus, kuriuos reikėjo pasirašyti. R. buvo sukniubusi, šoko būsenoje, du mažamečiai vaikai buvo namuose. Ta situacija buvo nesuprantama. Nuvedė juos pas M., buvo sunku. Buvo ji, R. ir gydytojas. Po to R. teko išvažiuoti namo, nes reikėjo maitinti dukrytę. Ji liko laukti tėvų, kurie turėjo atvažiuoti iš R.. Tą vakarą blaškėsi, nežinojo, kaip elgtis, ir negalėjo patikėti, kad taip galėjo nutikti su M., kadangi visą laiką buvo akcentuota, jog operacija – smulkmė. Atvažiavo jos mama su tėčiu, R. mama, R. sesers sūnus ir jie antrą sykį ėjo pas M.. Kadangi jų kompanija buvo didesnė, ji atsistojo M. iš galvos pusės ir pamatė didžiulį pjūvį nuo krūtinės ląstos, kuris buvo siaubingai susiūtas. Gydytojo klausė, kas čia nutiko, nes suprato, kad kažkas čia ne taip – pamatė, kad buvo daryta didesnė intervencija į kūną. Gydytojas negalėjo atsakyti, buvo susijaudinęs ir prakaitavo. Tuomet ji paskambino policijai ir ją iškvietė. Išėjus iš to kambarėlio, kuriame buvo M., prisėdo prie gydytojo ir paprašė paaiškinti bent tėvams, kas nutiko, tačiau gydytojas paaiškinti nelabai galėjo. Tuomet ji paklausė gydytojo, kada buvo pradėta operacija, jis atsakė, kad neatsimena. Klausė, kokie žmonės buvo kartu su juo operacinėje, ir gydytojas, turbūt paveiktas šoko, pasakė, kad operacinėje buvo jis, seselė ir valytoja. Tuomet ji pasitikslino „kas?“. Gydytojas pasakė, kad operacinėje turi būti sterilu. Jis negalėjo atsakyti nei vieną į klausimą, kuris jam buvo pateiktas. Tuomet ji paklausė gydytojo, kiek jis šiandien padarė operacijų, jog nieko nepamena. Vėl buvo tyla, gydytojas negalėjo atsakyti. Tuomet ji griežtesniu tonu pasakė, kad atvažiuos ryte 8.00 val. ir norėtų gauti M. ligos istorijos kopiją. Ryte atvažiavo ji, brolio žmona R. ir tėtis. Bandė kalbėtis su gydytoju, klausė „kodėl, kaip?“, gydytojas bandė siūlyti kelis variantus – kad galėjo būti dėl vidinių apgamų ir pan., bet jie taip ir nesuprato, kas nutiko, apie operacijos eigą informacija pateikta jiems nebuvo. Tik ekspertų išvada atvėrė akis, kas tą dieną nutiko, tik iš jos sužinojo M. mirties priežastį, iki to laiko nieko nežinojo nei iš gydymo įstaigos, nei iš gydytojo. Mano, kad kažkas buvo slepiama ir nepasakoma, nes operacijoje dalyvavęs gydytojas anesteziologas D. M. yra jos kaimynas, o po šio įvykio jis jos labai vengdavo – tą suprasdavo iš jo reakcijos.

8Nukentėjusioji pažymėjo, kad netektis yra didžiulė, tėvams buvo begalinis šokas. Mamos sveikata prasta, be antidepresantų negali gyventi, tėtis nemiega naktimis. Tai visiškai skirtingi žmonės – vienokie iki įvykio, kokie – po įvykio. Tėvams sunku, jie labai išgyvena, pergyvena ir ilgisi. Antidepresantų vartojimas, o taip pat psichologo pagalba prasidėjo po brolio mirties, tėvams reikalingas nuolatinis dėmesys, bendravimas. Jie lankosi pas psichologus R., nuolat geria vaisus. Tas praeitas kelias nuo 2013 metų ir tai, kad buvo iškviesta policija, tai ką jie šiandien turi – tai bent nusiraminimas tėvams, brolienei, artimiesiems. Nukentėjusioji patvirtino, kad civilinį ieškinį palaiko, argumentai dėl neturtinės žalos priteisimo nurodyti ieškinyje. Paaiškino, kad brolis ją rėmė finansiškai. Ji turėjo privatų skaudų atvejį, po to turėjo sveikatos problemų ir jis davė pinigų, tai buvo 10 000 Lt, bet tai patvirtinančių dokumentų ji neturi. Nurodė, kad po įvykio gydytojas M. Ž. su ja nebendravo, bendravo ji su juo tik 2013 m. gegužės tik 16-17 dienomis. „K“ atstovai su ja taip pat nebendravo (2 t., b. l. 179-180, 184; 3 t., b. l. 67). Nukentėjusiosios paaiškinimai teisme iš esmės sutapo su jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (1 t., b. l. 142, 145-146).

9Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji R. V. nurodė, kad jos sūnus M. V. iki Šv. Velykų jai nieko nesakė apie operaciją, nes saugojo jos sveikatą. Apie operaciją jai pasakė per Velykas. Ji nežino, ar dėl šios operacijos sūnus lankėsi kitose įstaigose. Ji sakė jam dar pagalvoti, o jis atsakė „nebijok, ten 15 minučių ir viskas“. Ji dar sakė, kad atvažiuos, bet jis sakė nevažiuoti, nes tolimas kelias, liepė pailsėti, be to, kainuos kuras, o penktadienį jis pats su šeima atvažiuos, nes tądien bus pusbrolio žmonos gimtadienis. Ji su vyru labai norėjo atvažiuoti, bet jis juos atkalbėjo. Įvykio dieną marti paskambino vyrui ir pasakė, kad M. mirė; ji pati tuo momentu kalbėjo telefonu su dukra M.. Pakalbėjusi su vyru, vėliau ji perskambino dukrai ir pasakė, kad skambino R. ir pranešė, jog M. mirė. Vyras išėjo paruošti automobilio, padėjo jai apsirengti, paėmė R. mamą ir anūkėlę, ir kartu važiavo. Buvo vėloka, ji labai blogai jautėsi. Atvykus į „K“, buvo tik daktaras M. Ž.. Jis prakaitavo, vaikščiojo pirmyn – atgal. Dukra jo prašė, kad būtų paaiškinta tėvams, kada prasidėjo operacija, kiek laiko operavo, kiek kartų operavo, bet atsakymai buvo „nežinau“. Jie nieko nesuprato, ką gydytojas sakė. Po to ėjo pažiūrėti M.. Ant jo krūtinės ji pamatė juodas dėmes – jam darė elektrošoką. Taip pat pamatė negražiai susiūtą jo pilvą. Pasakė „daktare, mano vaiką papjovėt, ne taip turėjo būti“. Nukentėjusioji paaiškino, kad M. V., kai jam buvo 15 metų, krūtinės srityje buvo atlikta operacija, nes krūtinės ląsta spaudė plaučius. Jis dabar, kai tikrinosi sveikatą, buvo nuvažiavęs pas gydytoją dėl krūtinės ląstos operacijos, galvojo pasidaryti plastinę operaciją, kad gražiau atrodytų, bet gydytojas aparatūros pagalba apžiūrėjęs pasakė, kad viskas gerai – užtenka vietos. Nurodė, kad anksčiau sūnus buvo sirgęs gripu, peršalimu, o nuo pelėsių sirgo astma; dar jam lyg ir iš prigimties buvo suaugę trys šonkauliai, taip pat nuo 6 metų jam pasireiškė ta liga – kokia tai liga, pasakyti negali. Pažymėjo, kad sūnus labai rūpinosi sveikata, nes keli giminaičiai mirė nuo prostatos vėžio. Ant dešinės kojos šlaunies kraujagyslinis darinys buvo nuo prigimties, jis jau gimė su juo, ir tai – ne liga. Dėl to įgimto darinio niekas nieko nesakė, tai nebuvo toks darinys, kaip kad kitiems būna ant veido su plaukais. Pažymėjo, kad jos vaikai – sūnus ir dukra – buvo labai geri, gerai mokėsi, tarpusavyje gražiai bendravo, M. labai mylėjo M.. Jie susutikdavo, bendraudavo. Civilinį ieškinį palaiko, argumentai dėl neturtinės žalos išdėstyti ieškinyje, papildomai paaiškinti neturi ką (2 t., b. l. 180-181; 3 t., b. l. 67). Nukentėjusiosios paaiškinimai teisiamojo posėdžio metu iš esmės sutapo su jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (1 t., b. l. 156-157).

10Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis S. V. nurodė, kad jis yra M. V. tėvas, dirba UAB „R.Š.“, gauna 480 Eur atlyginimą, žmonos pensija yra 200 Eur. R. jie turi 3 kambarių butą. Paaiškino, kad pirmą kartą girdi, jog sūnus M. V. galėjo sirgti Laimo liga; neturi duomenų, jog jis dėl to būtų kreipęsis į gydymo įstaigą. Taip pat nežino, ar sūnus tyrėsi kitose gydymo įstaigose. Jo sūnus nuo vaikystės sirgo astma nuo pelėsių, bet gydytojai sakė, kad išaugs, ir jam išties viskas praėjo. Dar jis turėjo krūtinės įlinkimų, gydytojas tiesino šonkaulius. Kodėl tai buvo, jie priežasties nežino, bet taip jam buvo nuo gimimo. Aptardamas nagrinėjamą atvejį, nurodė, kad jis atkalbinėjo sūnų nuo operacijos, sakė, kad be reikalo jos nedarytų, tačiau sūnus, pajutęs, kad kartais skauda pilvo apačią, ryžosi operacijai. Jai ryžosi ir dėl to, kad jo senelis ir dėdė (tėvo brolis) mirė nuo prostatos vėžio, todėl sakė, kad viską reikia susitvarkyti jaunystėje. Įvykio dieną jo žmona kalbėjosi telefonu su dukra, o jis bandė skambinti ir teirautis, kaip M. sveikata, tačiau niekas į skambutį neatsiliepė. Tuomet skambino jo žmonai R., bet telefonas buvo užimtas. Pasidarė neramu. Po to paskambino marti ir pasakė, kad M. mirė. Jam buvo šokas, jie apsirengė ir važiavo į Vilnių, bet kaip nuvažiavo, nepamena, nes tai – baisus įvykis. Kai atvažiavo į ligoninę, dukra jau buvo iškvietusi policiją. Ten buvo gydytojas M. Ž. ir jie klausė, kaip taip nutiko, o jis pasakė, kad darant operaciją jų sūnus nukraujavo; gal kas buvo įgimta, gal koks apgamas – nurodė tokias priežastis. Po to nuvedė parodyti M.. Jis jį pamatęs išsigando, matė, kad sūnui perpjauta krūtinė, ir sakė gydytojui, kad jis papjovė jo sūnų. Gydytojas pasakė „neįžeidinėk manęs“. Po to jų sūnų išvežė. Dukra paprašė, kad ryte būtų pateikta sūnaus ligos istorijos kopija. Ryte nuvažiavo pasiimti nuorašo. Civilinį ieškinį palaiko. Paaiškino, kad po įvykio jis nemiega naktimis, kankinasi, reikia atstatyti sveikatą, o žmogaus juk jau nesugrąžins. Nurodė, kad jo sūnus su dukra bendraudavo, susitikdavo, nuvažiuodavo vienas pas kitą, dažnai susitikdavo laisvalaikiu. Sūnus su dukra gyvena Vilniuje, kiek dažnai susitikdavo, nežino, bet susiskambindavo. Jo mirtis dukrą labai paveikė, ji negali ramiai miegoti, kiekvieną dieną skambina tėvams, jie visi bendrauja, kad šiek tiek nusiramintų. Kiek sūnus rėmė seserį, nežino, bet kad rėmė, tai žino – dukra sakė, kad skolinosi iš M. pinigų dėl sveikatos, kitų aplinkybių ir sumos jis nežino. Pas juos sūnus atvykdavo dažnai – porą kartų į mėnesį tai tikrai, atvažiuodavo su vaikais, marčia. O kai į Vilnių atvažiuodavo jis su žmona, tai visi susitikdavo kartu (2 t., b. l. 182; 3 t., b. l. 67). Nukentėjusiojo paaiškinimai teisme iš esmės sutapo su jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (1 t., b. l. 159-161).

11Teisiamojo posėdžio metu liudytoja G. A., dalyvavusi pirmos operacijos metu, nurodė, kad ji dirba operacinės vyresniąja slaugytoja – administracija. Įvykio metu ji jau buvo operacinėje, kai į ją atvežė M. V., ir joje buvo iki jo išvežimo. Aparatūrą pajungė operacinės slaugytoja, ji pati laukė sterilioje aplinkoje. Tokiose operacijose ji dalyvauja ne visada, bet su M. Ž. jai tai buvo ne pirma operacija. Buvo surinkta visa operacinės aparatūra, visi instrumentai. Operacijos metu ji sujungė visus instrumentus ir juos padavinėjo, nes yra atsakinga už instrumentų padavimą, padėjimą; instrumentai gydytojui pateikiami iš karto. Stovėjo greta, matė operaciją. Operacijos metu ji monitorių stebėjo ne visą laiką, bet, laikant optiką, monitorių reikia stebėti nuolat; tą ji ir darė tuo metu, kai laikė optiką. Buvo padarytas nedidelis pjūvis bambos srityje, pučiamas tam tikro slėgio oras, įvesti 10 mm ir 5 mm troakarai – šiuos veiksmus atliko M. Ž.. Buvo įvesta optika, kad galėtų viską matyti ir buvo atliktas atidalinimas. Buvo atidalinta kraujagyslė, užklipuota 4 titaniniais M dydžio, apie 9 mm klipais, ir perkirpta. Buvo perdalyta viena kraujagyslė. Kad gydytojas uždėjo 4 klipus, ji matė, jie buvo uždėti tinkamai. Paaiškino, kad tinkamas klipavimas yra tuomet, kai klipai yra užspaudžiami. Ar klipai gali atsispausti, atsakyti negali, po operacijos jie lieka organizme. Operacija vyko sklandžiai, jos tikslas buvo pasiektas, po operacijos instrumentai buvo ištraukti, sutvarkyti, žaizda buvo susiūta, o pacientas išvežtas į reanimacijos skyrių. Liudytoja paaiškino, kad instrumentai iš pilvo pašalinami šia tvarka: ištraukiamas pirmas troakaras, paskui antras troakaras, po to ištraukiama optika ir trečias troakaras, nes ten yra įvesta optika. Prieš ištraukiant optiką, pilvo viduje negali likti jokių daiktų. Optika yra ištraukiama paskutinė, ją ištraukia operavęs chirurgas. Ar ištraukiant optiką galima pažeisti organus, į šitą klausimą atsakyti negali. Ar operacijos metu buvo perdalinta išorinė klubo viena, to pasakyti negali. Taip pat negali pasakyti, ir kur tiksliai buvo atliktas pjūvis, taip pat kas dar buvo šalinama. Liudytoja pažymėjo, kad operacijos metu kraujavimo nebuvo, jis nebuvo pastebėtas, o jeigu kraujavimas ir įvyktų, tą pastebėtų, nes visą vaizdą stebi per monitorių. Taip pat nurodė, kad jeigu kraujagyslė būtų neužklipuota, jie pamatytų kraują, o operacijos metu kraujavimo nebuvo. Operacija užtruko iki 1 val., nemano, kad operacija užsitęsė (3 t., b. l. 68-69). Liudytojos paaiškinimai teisme iš esmės sutapo su jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (1 t., b. l. 181-183).

12Teisiamojo posėdžio metu liudytoja L. S. nurodė, kad ji dirba operacinės slaugytoja. Ji dalyvavo abiejų operacijų metu. Šiame darbe neturi trijų metų stažo, bet savo darbą išmano. Aptardama pirmą operaciją, nurodė, kad jos metu dalyvavo kaip padėjėja – ji turi patikrinti aparatūrą, paduoti reikiamą siūlą, daryti nurašymus, iškviesti lovą, užsakyti reanimaciją; žodžiu, seka visą darbą, kad nieko netrūktų. Pirmos operacijos metu ji padėjo G. A.. Operacijos metu G. turi klausyti daktaro komandų, o ji – G.. Prieš operaciją matė ant paciento kūno randą, jis kėlė nerimą. Kokio senumo buvo randas, ji nežino; užklojo jį. Įjungė dujų padavimą, pradėjo pūsti, bet aparatas parodė „Pressure“, taip buvo tris kartus, po to viskas normalizavosi. Paaiškino, kad jeigu jai liepia sumažinti dujų padavimą, ji sumažina, bet šįkart to padaryti jai liepta nebuvo, spaudimas buvo tinkamas. Kad ligoniui būtų patogiau, jo kojos buvo pakeltos aukščiau, galva – žemiau. Niekas nekraujavo, papildomų servetėlių nereikėjo. Monitorių stebėjo M. Ž. ir G. A.. Ji irgi stebėjo monitorių, nukrypimų nebuvo. Ji buvo trumpam išėjusi iš operacinės ir tuo laiku ją pavadavo kolegė R. (R. M.). Operacijos metu buvo uždėti klipsiukai, operacija buvo baigta ir pacientas buvo atiduotas į reanimaciją. Komplikacijų nebuvo. Kaip ir kokia buvo atidalinama kraujagyslė ir dedami klipsai, ji nematė. Kiek buvo atidalinta, taip pat nematė. Neatsimena, ar padavė klipsus, ar jie jau buvo rinkinyje. Kad klipsus ruošė, tai žino tikrai, nes buvo paruošta dėžutė su daug klipsų, bet kiek tiksliai jų buvo, pasakyti negali. Paaiškino, kad dėžutėje būna 5 kabutės (klipsai), 4 tikrai galėjo panaudoti. Klipsų dydžio nežino, žino tik pavadinimą „LT 300“, dydis gal 1 cm, gal mažesnis, bet jie yra didesni nei kraujagysliniai klipsai. Šios operacijos metu siūlai vidaus ertmei naudojami nebuvo, buvo naudojamo kabutės.

13Aptardama antrą operaciją, liudytoja nurodė, kad ji jau ruošėsi namo, bet R. pasakė, kad neramu su pirmuoju pacientu, kurį operavo (po jo buvo dar viena operacija), reikės pagalbos. Prie lifto jai jau buvo pasakyta, kad M. V. bus operuojamas laparotomiškai, kai daromas pjūvis. Pacientą atvežė į operacinę, jis buvo išblyškęs, jo pilvas išsipūtęs. Gydytoją ji sutiko jau su ligoniu ir jis jai pasakė tik tiek, kad „laparotomiškai“. Jai padėti dar buvo iškviesta V. J.. M. V. reanimavo ant paklodės ir greitai padavė skalpelį daktarui. Atvėrus pilvo ertmę, pamatė pilną kraujo. Tuo metu ji su daktaru buvo dviese, turėjo jam padaryti prieinamumą, kad pamatytų, kur kraujuoja. Iš pradžių operacinėje buvo R. M., R. B., ji ir E. M.. Siurbliuką įstatė ji. Siurblio antgalis buvo nuimtas iš pat pradžių, kai buvo atverta pilvo ertmė, kad neišbėgtų kraujas per viršų, ir daktaras greičiau pamatytų vaizdą. Siurblys nespėjo visko siurbti, kraujo truputį išbėgo į paviršių. Kraujas iš pilvo ertmės buvo pašalintas greitai. Buvo ieškoma operuota vieta. Nesigilino, ko daktaras ieško, turėjo daug savo darbo, tik žiūrėjo, kad būtų sausa. Ieškojo, kas yra, ji atplėšinėjo sieneles, keitė servetėles, dėjo į dugną, servetėlėmis sausino, kad pamatytų, kur kraujuoja. Ji galvojo, gal pacientui plyšo prieš operaciją buvęs randas, dėl to ir sako, kad nežinojo, ko ieško. Po to vyko gaivinimas. M. Ž. į pagalbą atėjo daugiau daktarų – gydytojas R. B., po jo prie operacijos prisijungė gydytojas A. L.. Kai buvo daktaras R. B., ji dar buvo operacinėje. R. B. dar kartą pažiūrėjo pilvo ertmę, ji nežino, ką jis žiūrėjo. Ar buvo teikiami siūlai, esant gydytojui R. B., neatsimena. Anesteziologai reanimavo pacientą pasikeisdami, sesutė pylė prarastą kraują su švirkštais. Reanimavimas vyko labai ilgai. Gydytojas paprašė piano, kai rado siūlo, juo užrišo, bet ką užrišo, ji nematė, ir grąžino jai vieną kabutę, kuri buvo naudojama per pirmą operaciją. Kabutė buvo truputį praverta, nevisai užspausta. Kur buvo rastas klipukas, pasakyti negali. Perrišo tą, ką užspaudė su pianu. Siūlą gydytojas nukirpo žirklėmis. Po to ją pakeitė V. J., o ji skaičiavo servetėles. Antrojoje operacijoje ji dalyvavo nuo pradžios iki galo. Paaiškino, kad veną perdalinti galima arba kaustika, arba žirklėm. Ar tų įrankių prašė M. Ž., ji nepamena. Prieš antrą operaciją matė, kad gydytojas M. Ž. buvo šoke, kad taip atsitiko, nes M. V. po operacijos išvežė nekraujuojantį, geros būklės. Susirūpinę buvo visi, visi buvo streso būsenoje. Su M. Ž. ji po operacijos nekalbėjo, nieko jo nesiteiravo, nediskutavo. Jis jai neįvardijo kraujavimo šaltinio (3 t., b. l. 69-71). Liudytojos paaiškinimai teisiamajame posėdyje iš esmės sutapo su jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, išskyrus tai, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. S. teigė, jog antros operacijos metu gydytojas jai sudaro ir padavė klipsiuką, kuris nebuvo išsižiojęs, o buvo suspaustas; tai reiškia, kad prieš tai tuo klipsu buvo kažkas M. V. pilve užspausta, bet kas tiksliai, ji nežino; be to, liudytoja ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog antros operacijos metu klipsai nebuvo naudojami, ji endoskopinių instrumentų net nebuvo pasiėmusi (1 t., b. l. 184-188).

14Teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. M. paaiškino, kad jis „K“ dirba gydytoju anesteziologu – reanimatologu. Nurodė, jog jis dalyvavo abiejų operacijų metu. Aptardamas pirmą operaciją, paaiškino, kad pacientas buvo sveikas, tyrimai geri. Jis buvo paruoštas planinei operacijai dėl sėklinės virželio venos pakitimo. Iš anesteziologo pusės operacija pavyko, pacientas buvo tinkamai apžiūrėtas, nesklandumų su sveikata nebuvo, jis buvo tinkamas operuotis. Kai atvyko į operacinę, pacientas buvo ruošiamas operacijai, paguldomas reikiama padėtimi, užmigdomas, prijungiama dirbtinė plaučių ventiliacija. Chirurgas ruošėsi operacijai. Jis pats stebėjo gyvybinius parametrus, operacijos metu viskas vyko sklandžiai. Jis visą operacijos laiką buvo operacinėje. Retkarčiais užmesdavo akį į monitorių, bet ką konkrečiai darė operuojantis gydytojas, ko jis prašė, neklausė ir pasakyti negali, nes atlieka savo darbą. Operacijos metu stengiamasi išlaikyti 110-120 spaudimą. Operacija vyko ir pavyko, operuojantis gydytojas nieko nesakė. Operacijos pabaigoje, prieš ištraukiant kamerą, kraujo pilvo ertmėje nebuvo. Paaiškino, kad nėra numatyto laiko kiekvienai operacijai, kiek ji gali trukti. Tokių operacijų trukmė maždaug 1 val. Gal ir pasirodė, kad ši operacija buvo ilgesnė, ji vyko apie 1.30 val. Pažymėjo, kad šios operacijos atlikimo metu nereikia perpjauti išorinės klubinės venos. M. Ž. neprašė, kad liudytojas ką nors papildomai darytų. Paaiškino, kad jeigu gydytojas atidalija ir neužklipuoja venos, žmogus nukraujuoja labai greitai, tam užtektų 5-10 min. Jeigu būtų kraujavimas, jis pastebėtų, nes to neįmanoma nepastebėti, jie negalėtų užbaigti operacijos, kristų spaudimas. Paaiškino, kad kai operacija eina į pabaigą, chirurgas apžiūri pacientą. Prieš ištraukiant kamerą, daktaras pasakė „operacija į pabaigą“, pažiūrėjo į monitorių ir kraujavimo tikrai nebuvo. Atvažiavus į reanimaciją, jis pacientą perdavė personalui ir išėjo į kitą operaciją. Reanimacijoje yra budintis gydytojas, kuris prižiūri pacientą.

15Aptardamas antrą operaciją, liudytojas nurodė, kad pridavęs pacientą į reanimacijos skyrių, išvyko į operacinę, nes turėjo būti kita operacija. Kai grįžo, matė, kad pacientas buvo išbudęs – po operacijos buvo praėję maždaug dvi valandos. Jis buvo atjungtas nuo dirbtinio plaučių ventiliacijos aparato, buvo sąmoningas, tačiau jo širdies veikla buvo per dažna ir liudytojas pasikvietė budinčius gydytojus. Pooperacinėje, kai pamatė, kad širdies ritmas buvo per greitas, tuo metu pacientą stebėjo arba gydytojas A. M., arba gydytojas R. B.. Nusprendė greitai padaryti pilvo echoskopiją. Pacientas dar pasakė, kad su juo viskas gerai, nieko neskauda. Pakvietė daktarą, kad padarytų echoskopiją, o pats išėjo daryti savo darbų. Echoskopija buvo padaryta iš karto. Po to jam paskambino vadybininkė ir pasakė, kad neišeitų, yra problemų, reikės važiuoti į operacinę pakartotinai. Jis prisijungė prie operacijos, kai lova su pacientu važiavo į operacinę, ir pacientas jau buvo reanimuojamas prie lifto. Jis jį perėmė pakeliui. Operacinėje nesustodami pacientą gaivino, pastoviai reanimavo. Be jo operacinėje buvo gydytojas R. B., kartu dirbo. Buvo atlikta laparotomija, buvo labai daug kraujo, jis ėjo per viršų. Operacijos metu jo funkcijos buvo daryti dirbtinį širdies masažą. Jis stebėjo monitorių, atliko elektrošoką; vyko įtemptos gaivinimo priemonės. Buvo daug chirurgų, jie tuo metu visi buvo darbe, ką jie kalbėjo, jis negirdėjo. Antros operacijos metu buvo iki galo. Ar kraujavimo šaltinis buvo nustatytas, nežino, kalbų negirdėjo (3 t., b. l. 72-73). Liudytojo paaiškinimai teisme iš esmės sutampa su jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (1 t., b. l. 189-192).

16Teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. M. nurodė, kad ji dirbo „K“ anestezijos slaugytoja operacinėje. Ji dalyvavo abiejų operacijų metu. Paaiškino, kad ankščiau ji dalyvavo tokiose operacijose. Aptardama pirmą operaciją, nurodė, kad pacientą atvežus į operacinę, anesteziologas jai pasakė, kokius vaistus suleisti, ir jie buvo įleisti. Po to pajungė dirbtinę plaučių ventiliaciją, žymėjo arterinį kraujo spaudimą, pulsą, leido reikiamus medikamentus – vykdė gydytojo D. M. pavedimus. Operacijos metu ji klausė, ką sako anesteziologas, o ką kalbėjo chirurgai, nežino. Operacijos metu jokių nukrypimų iš anestezijos pusės nebuvo, paciento būklė buvo stabili, kraujavimo nebuvo. Paaiškino, kad jeigu atsirastų kraujavimas, tuomet keistųsi anestezijos tvarka, jie tai pastebėtų. Kiek truko operacija, įvardyti negali, kiek reikia, tiek chirurgas ir dirba. Kai pasibaigė operacija, paskambino į intensyvios terapijos skyrių, pranešė, kad atveža pacientą į reanimacijos skyrių, ten jį perdavė budinčiam personalui.

17Aptardama antrą operaciją, nurodė, kad jai paskambino ir pasakė, jog reikia ruošti operacinę. Atvežė pacientą, jį pasitiko prie lifto. Ji vykdė visus anesteziologo nurodymus, vyko reanimacija. Operacijos metu dalyvavo anesteziologas D. M. ir gydytojas R. B., kas dar buvo, neatsimena – patyrė labai didelį šoką. Ši operacija buvo atliekama dėl kraujavimo. Ką jos metu sakė gydytojai, negirdėjo, taip pat nei operacijos metu, nei po jos negirdėjo kalbos dėl kraujavimo šaltinio (3 t., b. l. 73-74). Liudytojos parodymai, duoti teisme, sutapo su jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (1 t., b. l. 193-195).

18Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. B. nurodė, kad yra intensyvios reanimacijos palatos vedėjas. Paaiškino, kad varikocelektomijos metu turi būti operuojama vena, kuri įeina į sėklidę. Išorinės klubinės venos šios operacijos metu perdalinti nereikėjo. Koks atstumas tarp sėklinio virželio venos iki išorinės klubinės venos, kuri yra didelė vena, tiksliai atsakyti negali, pas kiekvieną žmogų jis yra skirtingas. Kai vyko įvykiai, jis buvo ligoninėje. Liudytojas paaiškino, kad po operacijų visi pacientai patenka į jų palatą, ten jie yra stebimi. M. V. buvo atgabentas į reanimacijos palatą, kur buvo stebimas. Gydytojas A. M. apie 16.00 val. sunerimo ir pakvietė jį, t. y. liudytoją. Jis priėjo, M. V. buvo greito širdies darbo požymiai, jo sąmonė buvo blankoka, odos, gleivinių blyškumas medikams kėlė nerimą, ryškėjo kraujotakos nepakankamumas ir jiems kilo įtarimas, kad kažkas negerai. Ėmė aiškintis, padidino infuziją. Tuomet jis paskambino gydytojui M. Ž., daktaras ragelio nepakėlė. Jie atliko kraujo dujų tyrimą, padarė rentgeno nuotrauką. Pirmas echoskopas buvo atliktas 16.15 val. Jie stebėjo visus parodymus, duomenys buvo registruojami į stebėjimo protokolą. Echoskopijos metu buvo pastebėtas nedidelis skysčio kiekis. Toks skysčio kiekis buvo kaip ir normalus, medikai negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti, kad yra kažkas ne taip, nes pilvo ertmėje gali būti šiek tiek skysčio. Darė kapiliarinį dujų tyrimą, bet bendra būklė kėlė įtarimą, pasididino infuziją. Maždaug po 15-20 min., 16.30 val., padarė dar vieną echoskopiją. Šis echoskopas parodė didesnį skysčių susikaupimą pilvo ertmėje, klinikiniai požymiai darėsi jau aiškūs, kad tikrai vystosi šokas ir tai rodė, kad yra kraujavimas – 99 proc. Praėjus 15 min. po iškvietimo, 16.30 val., atėjo M. Ž. ir jie nutarė, kad pasirodė kraujavimas. Dėl antros operacijos sprendimas buvo priimtas po poros minučių, po to M. Ž., kiek liudytojas pamena, ėjo ruoštis operacijai. Užsakė kraują, pradėjo ruošti operacinę, prijungė pacientą prie kvėpavimo aparato, pradėjo daryti širdies masažą. 17.00 val. jis jau buvo operacinėje. Pravėrus M. V. pilvo ertmę, buvo rasta daug kraujo. Liudytojas kartu su gydytoju D. M. darė masažą, spaudimas buvo prastai išmatuojamas. Chirurgai operavo ir ieškojo kraujavimo taško, kurį buvo sunku surasti, kraujavimo taškas įvardintas nebuvo. Operacijos metu liudytojas buvo užsiėmęs masažu, gaivinimu, ir nestebėjo M. Ž. veiksmų. Antros operacijos metu manipuliacijas atliko M. Ž., o kad kas nors kitas jas atlikinėtų, nematė. Gaivinimo metu paciento širdies veikla negėrėjo, buvo leidžiami medikamentai, apie 19.00 val. buvo priimtas sprendimas, kad įvyko negrįžtamas procesas. Žmonai apie nesėkmingą operaciją pranešė jis, bet tiksliai neprisimena, ką jai pasakė. Specialių apmokymų, kaip tai padaryti, nėra, tiesiog medikai tarpusavyje kalbasi, kaip reikia pranešti apie nelaimę (3 t., b. l. 145-146). Liudytojo paaiškinimai teisme iš esmės sutampa su jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, išskyrus tai, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas paaiškino, jog M. Ž. antros operacijos metu revizavo tą vietą, kuri buvo operuota ir uždėjo papildomai ligatūras prie kabučių, kuriomis buvo užspausta atidalinta vena (1 t., b. l. 197-200).

19Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. M. nurodė, kad yra gydytojas anesteziologas – reanimatologas. Paaiškino, kad pas juos yra monitoravimo sistema, kurios ekrane matosi visi duomenys. Kai atveža ligonį, jį iš karto prijungia prie kvėpavimo aparato, monitoringo ir po to seka, žiūri, kada gali pradėti jį žadinti. M. V. buvo atvežtas su normaliais parametrais, geros būklės, ventiliuojamas, miegantis. Prieš ekstubuojant, paciento parametrai buvo geri. Kada ekstubavo ligonį, neatsimena. Po kurio laiko atsirado hidrodinaminiai sutrikimai, kurie pradėjo kelti nerimą – padažnėjo M. V. širdies dažnis, pamažėjo kraujospūdis ir jie ėmėsi priemonių hidrodinamiką distabilizuoti vaistais, pradėjo infuziją. Pažymėjo, kad atsiradus pulso padažnėjimui, pacientas niekuo nesiskundė, tame tarpe ir kairės kojos skausmu, nes pacientai po narkozės būna pasyvūs. Pacientas buvo intubuotas, buvo įvestas vamzdelis į trachėją, pradėjo lašinti ne tik adrenaliną, bet ir noradrenaliną, darė skysčių infuziją, bet priemonės efekto nedavė. Įtarus, kad tai yra kraujavimas, iškvietė echoskopuotoją. Pirmos echoskopijos metu nieko nesimatė, buvo tik skysčio pėdsakai, jie visada būna echoskopijos metu, tai yra normalu. Daryti antrą echoskopiją sprendimą priėmė jis ir gydytojas R. B., nes buvo neaišku, kokia priežastis. Antros echoskopijos metu matėsi žymiai daugiau skysčio; viskas atsirado labai greitai po pirmos echoskopijos. Įtarė, kad prasidėjo kraujavimas ir buvo iškviestas M. Ž.. Per kiek laiko po iškvietimo jis atvyko, neatsimena, buvo užsiėmęs. M. V. sveikata blogėjo, adrenalino dozės didėjo ir buvo priimtas sprendimas pacientą skubiai vežti į operacinę. Pakartotinai operuoti pacientą, kai matėsi, kad yra kraujavimas, nusprendė iš karto, tai turi nuspręsti chirurgas. M. Ž. po sprendimo priėmimo iš karto važiavo į operacinę. Liudytojas operacijos metu nedalyvavo, liko reanimacijoje. Pažymėjo, kad apie kraujavimo šaltinį iš kolegų girdėti neteko, kai domėjosi, nieko nesužinojo. Nežino, dėl ko atsirado kraujavimas, gal buvo menkas sienelės pažeidimas, nors pagal kraujavimo greitį, defektas turėjo būti nemažas. Liudytojas paaiškino, kad varikocelės operacijos metu išorinės klubinės venos perdalinti nereikėjo (3 t., b. l. 146-147). Liudytojo paaiškinimai teisme sutapo su jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (2 t., b. l. 13-15).

20Teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. J. nurodė, kad yra operacinės slaugytoja, dalyvavo antros operacijos metu. Tą dieną ligoninėje dirbo keturios operacinės slaugytojos. Jų ligoninėje budėjimas yra reanimacijoje. Aptardama nagrinėjamą įvykį, paaiškino, kad buvo jau po darbo, gavo skambutį iš administracijos, skambino G. A., kad ekstra tvarka reikalinga pagalba. Ji grįžo į darbą. Kam dar skambino G. A., nežino. Slaugytoja L. S. dar buvo užsilikusi darbe po savo darbo valandų. Liudytoja po skambučio į operacinę atvyko per 15 minučių, porą minučių užtruko persirenginėdama. Operacija jau vyko. Jai atėjus į operacinę, ten buvo dvi slaugytojos, viena jų – L. S., ji instrumentavo. Pacientas jau buvo pajungtas prie aparatų, jau buvo operuojamas apatine laparotomija; buvo išmesta nemažai servetėlių. Pilvo ertmė, kad matomumas būtų geresnis, jau buvo praverta iki jai ateinant, ji nepadėjo jos praverti. Gydytojas M. Ž. dirbo vienas, ji laikė kablius, padėjo praplėsti žaizdą, atliko chirurgo asistento darbą. Prie jų prisijungė gydytojas A. L. ir jis perėmė gydytojo asistento vaidmenį. Po to prisijungė gydytojas R. B., o ji jiems asistavo. Operacijos metu ji buvo asistente, po to – medicinos seserimi, steriliai asistuojančia. Operacinį lauką stebėjo ne visada. Operacijos metu M. Ž. ieškojo kraujavimo šaltinio. Kai atidarė aukščiau pilvo ertmę, jiems reikėjo šilto skysčio įvynioti žarnas. Žarnas kėlė. R. B. ir A. L. apžiūrinėjo pacientą, jie jokių įrankių jos neprašė. Visą laiką ji buvo operacinėje, pacientui buvo pilami tirpalai, kraujo pakaitalai. Buvo pratęstas pjūvis, ieškojo kraujavimo taško. Buvo paimtas storas siūlas, juo darė perrišimus, prašė visų instrumentų, kad būtų atnešti visi klipsatoriai. Į operacinę buvo atnešti visi instrumentai. Ar buvo naudojami klipsatoriai, ji neatsimena, bet atnešta buvo viskas. Kabutės operacinėje buvo L300 dydžio ir mažesnės. Gydytojas naudojo šilkinį siūlą, juo užrišama kraujagyslė. Ar kraujagyslė buvo perrišama, neatsimena, tikriausiai taip, nes siūlai buvo paimti ir naudojami. Pianai buvo naudojami užspausti kraujagyslę. Juos naudojo M. Ž.. Jie yra metaliniai. Operacijos metu buvo naudojami kabliai, žirklės, siūlas. Chirurgas žirklėmis kerpa pats. Pianus gydytojas naudojo, dėl klipsatorių nėra įsitikinusi, bet jis prašė atnešti visus klipsatorius. Su pianu M. Ž. suspaudė kraujagyslę ir ją aprišo storu juodu šilku. Dėl klipsų naudojimo negali tiksliai atsakyti. Kas užsakė šios operacijos rinkinius, atsakyti negali, bet operacijos rinkiniai buvo užsakyti visi. Po 2 valandų reanimavimas buvo nutrauktas. Liudytoja pažymėjo, kad dėl kraujavimo šaltinio nieko pasakyti negali, taip pat negali atsakyti, ar M. Ž. įvardijo kraujavimo šaltinį. Po operacijos nebuvo kalbama apie kraujavimo šaltinį (3 t., b. l. 147-148). Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama liudytoja nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes, taip pat tai, kad ji matė, jog ant sterilaus stalo, ant kurio gulėjo operacijai reikalingi įrankiai ir priemonės, buvo ir rišimo siūlai, kuriuos gali būti, kad gydytojas M. Ž. naudojo kraujagyslių perrišimui, o ar M. Ž. dėjo klipsus ant M. V. kraujagyslių, ji neatsiminė (t. 2, b. l. 1-3).

21Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. L. nurodė, kad yra budintis širdies chirurgas. 2013 m. gegužės 16 d. budėjo, į darbą atėjo 17.30 val. Sesutė paskambino iš operacinės ir pasakė, kad skubiai reikia pagalbos daktarui M. Ž.. Kai atvyko į operacinę, ten buvo M. Ž., instrumentatorė, galbūt tai buvo L. S. bei gydytojai D. M. ir R. B.. M. Ž. prašymo R. B. prisijungti jis negirdėjo, M. Ž. neprašė R. B. prisijungti prie operacijos, jis pats savanoriškai prisijungė, nes yra labiau patyręs. M. Ž. liudytojui pasakė, kad pacientas šiandien operuotas, operuota varikocelė, prasidėjo pooperacinis kraujavimas, vežant į operacinę reanimavo. Apie sąaugas nieko neminėjo. M. Ž. jau buvo atlikęs laparotomiją ir su sesute ieškojo kraujavimo šaltinio. Liudytojas kartu apžiūrėjo operuotą kraujagyslę, matė, kad kraujavimo ten nebuvo. Operuota buvo spermatinė šakelė iš apatinės tuščiosios venos buvo užklipsuota ir perkirpta. Pilvo ertmėje kraujosrūvos, hematomos liudytojui neužkliuvo. Ieškojimas truko 10-15 min. Užklipsuota perdalinta vena matėsi, buvo užrišti abudu venos galai, daugiau atidalintų venų nematė. Kiek buvo uždėta klipsų, atsakyti negali, bet juos matė, jų mažiausiai buvo du, tai buvo standartinės kabutės. Jų specialiai nenuiminėjo, nes kabutės nebuvo jų prioritetas, jie ieškojo kraujavimo šaltinio. Kabučių abudu galai buvo užklipsuoti, jie dar tą kraujagyslę su pianu perrišo apsidraudimui. Kraujagyslę perrišo M. Ž.. Tą padarė, apžiūrėję operuotą kraujagyslę. Liudytojas, paaiškindamas, kaip tai vyksta, nurodė, kad už galo paimama pianu, užspaudžiama kraujagyslė, ji yra suimama, uždedamas siūlas po spaustuku, daktaras užriša mazgą, spaustukas nuimamas, ir kai jau yra mazgas, jis tą mazgą nuleidžia ir siūlas nukerpamas. Gal kabutė tuo metu ir nukrito. Kraujagysles M. Ž. užspaudinėjo pianu, pats spaudė, rišo, o nuiminėjo spaustuką jis, siūlą irgi kirpo jis. Tokių užrišimų buvo padaryti mažiausiai du. Gali būti, kad rišo daugiau nei du kartus, gal dar kažkokią veną perrišo. Matėsi, kad vis ateina kraujas jau po užrišimo. Vizualiai atrodė, kad kraujas ateina iš viršaus, viršutinės pilvo dalies, bet akivaizdaus kraujavimo nematė. Taip pat kitų pažeistų vietų pilvo ertmėje nerado, kraujavimo šaltinio taip pat nerado, nes buvo žemas spaudimas, ligonis jau buvo reanimuojamas. Liudytojas pažymėjo, kad pilvo ertmėje yra daug organų ir yra labai sudėtinga surasti kraujavimo šaltinį. Žiūrėjo operuotą vietą ir viską, kas aplinkui, kraujavimo niekur nesimatė, operuotoje vietoje jokių anomalijų nebuvo. Šalia operuotos kraujagyslės buvo apžiūrėtos kitos kraujagyslės. Ar jie apžiūrėjo kairiąją klubinę išorinę veną, pasakyti negali, žiūrėjo visur, greičiausiai, kad taip. Į operuotą vietą žiūrėjo kelis kartus. Liudytojas nurodė, kad kairiosios išorinės klubinės venos operacijoje, kurioje jis dalyvavo, perdalinti nereikėjo. Po 10-15 min. atvyko gydytojas R. B. ir perėmė jo vietą, toliau ieškojo kraujavimo šaltinio, ir ką sakė, tiksliai atsakyti negali. Liudytojas padėjo daktarui D. M., su juo masažavo ligonį (3 t., b. l. 148-150). Šie liudytojo paaiškinimai sutampa su ikiteisminio tyrimo metu jo duotais parodymais (2 t., b. l. 16-18).

22Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. B. nurodė, kad yra pilvo chirurgas. Įvykio dieną buvo namuose, kai žmona skambučiu informavo, kad bus atliekama operacija skubos tvarka, ligonis vežamas į operacinę. Tuomet jis iš namų atvyko į operacinę, ten vyko reanimacija, matė atvertą pilvo ertmę, jos neapžiūrėjo. Patikslino, kad žvilgtelėjimas į pilvą nėra jo apžiūrėjimas. Operacinėje buvo gydytojai M. Ž., R. B. ir kardiochirurgas A. L., o taip pat instrumentatorė, kurios pavardės pasakyti negali, nepažįsta. Atvykdamas į operacinę nežinojo, kad vyksta kraujavimas, tik operacinėje sužinojo, kad įvyko klinikinė mirtis dėl kraujavimo. Pilvo ertmėje kraujo nebuvo, taip pat nebuvo ir kraujavimo, vyko intensyvi reanimacija. Jam prisijungus, buvo perduota, kad reanimuojamas ligonis, pokalbiams laiko nebuvo. Kodėl atsirado kraujavimas, tiksliai nežino, su M. Ž. apie kraujavimo šaltinį nekalbėjo. Chirurginiai veiksmai jam prisijungus atliekami nebuvo, kraujavimas į pilvo ertmę nevyko, priežastis nustatė teismo medikai; jis pasidomėjo tik išvadomis. Kraujavimas buvo sustabdytas iki jam atvykstant. Kas vyko iki jam atvykstant į operacinę, atsakyti negali. Jam atvykus vyko reanimacija. Paaiškino, kad jeigu kraujavimo šaltinis būtų išlikęs, vykdant reanimaciją, kraujas bėgtų į pilvą, bet to nebuvo. Operacinėje jis įstojo po gydytojo A. L. ir jie tęsė tik reanimaciją. Jis darė išorinį širdies masažą, užspaudinėjo aortą ir apatinę tuščiąją veną. M. Ž. reanimuojant padėjo palaikyti užspaustą aortą. Aorta buvo užspausta, kad būtų centralizuota kraujotaka. Reanimacijai vadovavo reanimatologai, o jie jiems padėjo. Paaiškino, kad varikocelektomos operacijos metu pacientui buvo operuota spermatinė vena, operacijos metu atidalinti išorinę klubinę veną nereikalinga. Sėklinė virželio vena nuo kairės pusės išorinės klubinės venos yra apie 1 cm atstumu. Kitos kraujagyslės galėjo turėti pakitimų, todėl ne tik dėl varikocelės buvo kraujagyslių išsiplėtimas, taip pat gali būti anomalijos. M. Ž. apie atidalintas sąaugas nieko neminėjo. Liudytojas pažymėjo, kad pilvo ertmėje kraujosruvų jis nematė, hematomą padarė patys, reanimuodami. Paaiškino, kad perpjovus nedidelę arteriją, ji gali spazmuoti apie 5-10 minučių ir nekraujuoti, o pažeidus veną, kraujavimas vyks visada (3 t., b. l. 150-151). Liudytojo teisme duoti paaiškinimai iš esmės sutampa su ikiteisminio tyrimo metu jo duotais parodymais (2 t., b. l. 4-6).

23Teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. Š. nurodė, kad yra gydytojas urologas. Įvykio metu buvo kitoje klinikoje, kai jam paskambino M. Ž. ir paklausė, ar jis gali skubiai atvykti į „K“. Pagalbos jo paprašė dėl to, kad jie kartu dirbo, jis yra labiau patyręs – dar M. Ž. būnant rezidentu, kartu operavo laparoskopiškai. Atėjus į operacinę, ten vyko pakartotinė operacija – operavo R. B. ir M. Ž.. Jie operavo, naudojo chirurgines priemones, ieškojo kraujavimo šaltinio, kalbėjo apie darbinius dalykus. Ieškojimo metu siurbliu iš pilvo ertmės buvo siurbiamas kraujas, jo buvo išsiurbta daug. Paklausus, ar reikia plautis rankas, jam atsakė, kad nėra būtinumo jas plauti. Jis nebuvo pasiruošęs operacijai, tik buvo operacinėje, prie atidaryto pilvo priėjęs nebuvo. Kai atvyko, operacinėje iš karto prasidėjo reanimacijos veiksmai, jie vyko ilgai. Anesteziologas jam pasakė, kad po varikocelės operacijos, po paciento pabudimo buvo įtartas kraujavimas, pacientas buvo nuvežtas į operacinę ir bandoma sustabdyti kraujavimą. Ar kraujavimo šaltinis buvo rastas, pasakyti negali. Jis sulaukė, kol pacientas numirė, ir išvažiavo. Liudytojas paaiškino, kad su M. Ž. tą dieną nekalbėjo. Po operacijos M. Ž. sakė, kad pirma operacija įvyko be komplikacijų ir jis buvo nustebęs, kad taip atsitiko. Dėl antros operacijos M. Ž. sakė, kad kraujavimo šaltinio nerado. Liudytojas paaiškino, kad varikocelė yra sėklinių virželių venų patologinis išsiplėtimas. Varikocelės atveju, jeigu vena stipriau išsiplėtusi, pacientui gali jaustis skausmai, kosmetiškai negražiai atrodo, būna vaisingumo problemų. Operuoti reikia, kai yra skausmai arba kosmetiškai blogai atrodo, arba nepavyksta susilaukti vaikų. Ta operacija atliekama laparoskopiškai arba taikant mikrochirurginę varikocelektomiją. Mikrochirurgiškai operuoti yra geriausia, laparoskopiškai operuojant yra įeinama į pilvo ertmę. Varikocelės operacijos trukmė paprastai būna nuo 30 min. iki 2 val. Kartais tarp storosios žarnos ir kairės klubinės venos pasitaiko sąaugos, jos gali trukdyti pasiekti veną, reikia atidalinti žarną, ir jeigu operacijos metu atidalinamos sąaugos, operacija užtrunka ilgiau – žiūrint, kiek yra sąaugų. Dalinant venas, reikia stebėti, kad nesužaloti arterijos, nes ji yra ganėtinai plona. Atstumas tarp išorinės klubinės venos ir sėklinės virželio venos yra keli centimetrai. Tos venos eina atskirai, o tarp jų, t. y. virželio gyslų ir išorinės klubinės venos, t. y. virš išorinės klubinės venos yra išorinė klubinė arterija, kuri yra virš centimetro dydžio. Atlikus pilvaplėvės pjūvį virš kirkšnies, laparoskopiniais instrumentais galima pasiekti išorinę klubinę veną, neatidalijant išorinės klubinės arterijos. Perdalinus išorinę klubinę veną, žmogus nukraujuotų po poros minučių. Laparoskopiškai operuojant, įmanoma pažeisti veną ir iš karto nenustatyti kraujavimo. Iš sėklinio virželio venos masyvus kraujavimas teoriškai gali būti. Liudytojas paaiškino, kad varikocelektomijos operacijos metu perdalinti išorinės klubinės venos nereikia, gaivinimo metu ta vena neliečiama. Liudytojas pažymėjo, kad po kiekvienos operacijos galimos komplikacijos. Laparoskopinių operacijų komplikacijos yra tokios, kad operacijos metu galima pažeisti žarną, kraujagyslę, galima infekcija, bet komplikacijos nėra labai dažnos. Paaiškino, kad įvykus kraujavimui iš stambios kraujagyslės operacijos metu, jis stengiasi susiūti tą kraujagyslę, bet kraujavimas po operacijos gali įvykti vėliau, gali trombas užsidėti. Laparoskopiškai operuojant pilvas yra pripūstas dujų, tas pristabdo kraujavimą, o vėlyvieji kraujavimai pasitaiko po bet kokių operacijų. Kraujavimą nustatyti galima ne visais atvejais. Šiuo atveju sutriko paciento širdies veikla ir kraujavimas galėjo būti pasibaigęs, susitrombavęs, kadangi išbėgo daug kraujo, nes pacientui buvo nukritęs kraujospūdis. Paaiškino, kad operacijos metu naudojami vidutinio dydžio klipsai, jie gali nušokti dėl jų pačių kokybės. Liudytojui iki šiol neteko girdėti, kad M. Ž. operuotiems pacientams būtų kilę komplikacijų, kad pacientas būtų miręs. Jis dirbo stropiai, domėjosi, nuolat operuodavo, rezultatai buvo geri (3 t., b. l. 151-152). Liudytojo paaiškinimai teisme iš esmės yra analogiški jo parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 10-12).

24Teisiamojo posėdžio metu liudytojas T. J. nurodė, kad 2013 m. gegužės mėnesį UAB „K“ dirbo antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 16 val. 2013 m. gegužės 16 d. buvo skubiai iškviestas į reanimacijos skyriaus palatą, kur būna visi pacientai po operacijų ir sunkios būklės pacientai, atlikti tyrimo. Kas iškvietė, dėl ko ir kada, prisiminti tiksliai negali. Jam kolegos pasakė, kad pacientui kažką įtaria ir jis buvo iškviestas daryti tyrimą. Kviečiamas buvo vieną kartą. Kokios būklės buvo pacientas, neatsimena. Su savimi aš atsivežė sonoskopą (echoskopą). Atvykęs darė pilvo organų echoskopiją, į šio tyrimo apimtį įėjo retroperitoninio tarpo erdvė. Tuo tarpu klubinių arterijų projekcija į tyrimo apimtį neįeina; jis neatlikinėja specialių tyrimų. Neatsimena, ką parodė echoskopas, viskas, kas buvo nustatyta, yra aprašyta. Jeigu neklysta, pilve, šalia kepenų pastebėjo mažą kiekį skysčio, kitokių nukrypimų nebuvo. Jeigu būtų didesnis skysčio kiekis, butų tai aprašęs. Laisvo skysčio pilvo ertmėje, priklausomai nuo operacijos, gali kažkiek būti, bet sveikam žmogui, be operacijos, atlikus echoskopą, laisvo skysčio matosi retai, jo praktiškai neturi būti. Jis nekompetentingas atsakyti į klausimą apie laisvą skystį po kepenimis po operacijos. Patikslino, kad „nedaug laisvo skysčio“ ir „pėdsakai laisvo skysčio“ – tai ta pati formuluotė. Pažymėjo, kad jeigu pacientas kraujuotų, kraujas subėgtų priklausomai nuo pažeidimo. Gulinčiam žmogui skystis gali kauptis po kepenimis, pilvo apačioje ir šalia blužnies, tačiau nėra objektyvaus tyrimo išmatuoti laisvo skysčio kiekį, dėl esamo skysčio kiekio sprendžia paciento gydytojas ir jis turi nuspręsti, ar galima būtų įtarti, kad prasidėjo kraujavimas; bet gydytojas echoskopuojant nebūtinai dalyvauja. Neatsimena, ar šios echoskopijos metu dalyvavo gydytojas, nors daktaras R. B., greičiausiai, buvo užėjęs į reanimaciją. Po echoskopijos padarė apyrašą ir jo misija buvo baigta. Pažymėjo, kad operacijos metu nedalyvavo. Vėliau iš spaudos bei kolegų sužinojo, kad pacientas mirė (3 t., b. l. 178-179).

25Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. G. (miręs), kurio parodymai buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalie 1 punkto pagrindu), nurodė, kad dirba UAB „K“ privačioje ligoninėje – poliklinikoje. Šioje darbovietėje jo pareigos yra gydytojas urologas. Tai nėra pagrindinė darbovietė, joje dirba tik papildomą darbą, o pagrindinė darboviete yra Vilniaus miesto klinikinė ligoninę Antakalnio filialas. Ten taip pat dirba urologu. Kadangi dirba urologu, kartais tenka atlikti tokias operacijas kaip laparoskopinė varikocelektomija. Varikocelė – tai sėklinio virželio venų išsiplėtimas. Operacijos esmė yra perrišti venas ir jas perkirpti. Šios operacijos atlikimo metodikų yra įvairių. Yra laparoskopinė, atvira operacija ir skleroterapija, kai į pačias venas leidžiama tam tikra medžiaga, dėl ko šios „sudega“. Jis paprastai naudoja laparoskopinę operaciją. Tai reiškia, kad laparoskopiniais instrumentais įeinama į paciento pilvo ertmę, surandamos venos, jos perspaudžiamos kabutėmis ir perkerpamos. Šios operacijos pradžioje reikalingas skalpelis, kuriuo įpjaunama pilvo oda ties bamba, specialia adata pripučiama oro į pilvo ertmę, įvedami troakarai pagalbiniams instrumentams. Vena atidalinama laparoskopinėmis žnyplėmis ir žirklėmis. Po to, kai vena atidalinama, jos galai perspaudžiami kabutėmis (klipsais). Venos perkerpamos tarp kabučių. Ši operacija priskiriama prie nesudėtingų, mažos rizikos operacijų. Retai kada būna kokios nors komplikacijos. Klipsai reikalingi tam, kad neįvyktų nukraujavimas. Šios operacijos metu yra įmanoma pažeisti ne tik venas, bet ir kitus organus. Kaip ir kiekvienos operacijos metu, taip ir laparoskopinės varikocelektomijos metu yra galimi gretutinių organų, tame tarpe ir kraujagyslių, pažeidimai. Liudytojas paaiškino, kad 2013 m. gegužės 16 d., apie 18 val., buvo UAB „K“ poliklinikoje ir konsultavo pacientą. Nurodytu laiku į mobiliojo ryšio telefoną paskambino direktoriaus pavaduotoja R.B., kuri paprašė nueiti į operacinę, nes ten kažkas atsitiko ir yra problemos. Kas konkrečiai ten atsitiko, R.B. nepasakė, tiesiog paprašė nueiti į operacinę. Į operacinę jis nuėjo iš karto. Ten pamatė, kad vyksta intensyvi paciento reanimacija. Tuo metu jau buvo atlikta laparotomija. Kraujavimas, įvykęs pilvo ertmėje, sustabdytas. Pacientą reanimavo daktarai R. B., D. M., operavo urologas M. Ž. ir kardiochirurgas A. L.. Užėjęs paklausė, ar reikalinga pagalba. Iš chirurginės pusės jos nereikėjo. Tuo metu niekas kraujavimo židinio paciento pilvo ertmėje jau neieškojo, nes kraujavimo jau nebuvo. Ar buvo židinys nustatytas, ar nebuvo, nežino. Jeigu ir buvo, tai negali pasakyti, kurioje vietoje, nežino. Prie stalo priėjęs nebuvo, paciento pilvo ertmės nematė, o su M. Ž. apie tai nesikalbėjo. Tuo metu operacinėje buvo stresinė situacija ir tokių klausimų vieni kitiems niekas neuždavinėjo, tuo metu buvo svarbiausia išgelbėti pacientą, ir visos pajėgos buvo mestos ten. Operacinėje sužinojo, kad reanimacija vykdoma jau apie valandą laiko. Netrukus į operacinę atėjo R. B., D. Š. ir direktoriaus pavaduotoja R.B.. D. Š. tik pastovėjo ir pažiūrėjo, o R. B. greitai persirengė ir prisijungė prie chirurgų. Tuo metu kardiochirurgas A. L. pasišalino iš operacinės, toliau dirbo chirurgas R. B., kuris padėjo reanimuoti pacientą, bandė užspausti aortą ir darė širdies masažą per diafragmą. Toliau vyko reanimacijos veiksmai. Jis pabuvo dar gerą pusvalandį ir išėjo, kadangi niekam niekuo negalėjo padėti. Tą patį vakarą sužinojo, kad pacientas mirė. Taip pat sužinojo, kad tai M. V.. Kiek jam yra žinoma, jis mirė dėl operacijos komplikacijų, kurių pagrindinė priežastis – nukraujavimas. Dėl ko įvyko nukraujavimas, nežino, todėl nieko negali pasakyti. Ar M. Ž. tinkamai atliko pirminę operaciją M. V., nežino, todėl nieko negali pasakyti. Gali pasakyti tik tai, kas parašyta operacijos protokole, nes toje operacijoje nedalyvavo (2 t., b. l. 7-9; 3 t., b. l. 154).

26Teisiamojo posėdžio metu specialistas Jūris Plenta palaikė specialisto išvadą Nr. M 680/13(01) ir paaiškino, kad atliekant mirusiojo tyrimą, nepavyko nustatyti, iš kur įvyko nukraujavimas, bet, sprendžiant pagal nukraujavimo dydį, vyko labai masyvus nukraujavimas, todėl ir buvo padaryta išvada, kad mirtis įvyko nuo ūmaus nukraujavimo.

27Specialistas taip pat palaikė ir antros specialisto išvados Nr. DM 30 (121)/14(01) teiginius. Paaiškino, kad buvo atlikta operacija, taikytos gaivinimo priemonės, viskas buvo patinę, dėl to komisijos darbo metu nepavyko nustatyti kategoriško kraujavimo šaltinio, ir tai yra nereta praktika, kai autopsijos metu neretai negalima nustatyti kraujavimo priežasties, todėl buvo daromos prielaidos ir pateikti atsakymai į visus klausimus yra tikimybiniai. Kad pacientui ūmus kraujavimas vyko iš pažeistos išorinės klubinės venos – tokia prielaida padaryta dėl to, kad buvo masyvus kraujavimas. Specialistas neteigia, kad operacijos metu buvo perpjauta kraujagyslė, gali būti, kad ji buvo pažeista pirmos operacijos metu, velionio tyrimo metu tiksliai to nerasta. Išorinė klubinė vena paminėta dėl to, kad vyko didelis kraujavimas ir tokį kraujavimą gali sukelti šios venos pažeidimas, o atliekant tyrimą buvo rasta perpjauta išorinė klubinė vena. Tačiau jeigu ji būtų operacijos metu perpjauta, t. y. perdalinta skersai, tai būtų vykęs didžiulis kraujavimas, kurį, net neabejoja, gydytojas būtų pastebėjęs ir negalėtų užbaigti operacijos. Tokiu atveju žmogus nukraujuotų staiga, per keliolika – keliasdešimt minučių. Išorinė vena yra gana stambi kraujagyslė ir buvo įtarimas, kad iš jos vyksta kraujavimas, nes sustabdžius kraujavimą, galima ieškoti kraujavimo šaltinio. Kad galimai buvo pažeista būtent išorinė klubo vena, teigia dėl to, kad nebuvo akivaizdžiai rastas kraujavimo šaltinis, ir jeigu ta kraujagyslė būtų pažeista, būtų įvykęs pakankamai ūmus kraujavimas, t. y. toks, koks ir įvyko. Ši vena ant abiejų galų buvo sutvirtinta su ligatūromis ir užtvirtinta kabutėmis, o jeigu tiksliau, tai ant išorinės klubinės venos vienos pusės buvo uždėta ligatūra, ant kitos pusės – ligatūra ir viena kabutė, o turėtų būti uždėta ligatūra. Specialisto manymu, išorinė klubo vena buvo perdalinta jau gaivinant, reanimuojant antros operacijos metu, kad sustabdyti didžiulį kraujavimą, ir nors tai daryti nebuvo būtina, tačiau, imantis drastiškų priemonių, kai ligonis miršta, tai yra pateisinama, kai mėginama perkirpti ir perrišti, kad nekraujuotų, bet tai, kaip rodo praktika, nėra būtina. Taip pat buvo perpjauta sėklinė virželio vena ir ant abiejų galų buvo uždėtos ligatūros, po vieną ant kiekvienos. Ligatūra yra skirta kraujavimo sustabdymui; dėl metalinių kabučių parašęs nebuvo. Specialistas paaiškino, kad sėklinę virželio veną buvo galima atskirti nuo klubinės venos. Jos buvo šalia, jeigu būtų patologija, jis išvadoje būtų pamatęs ir parašęs, bet patologijų nebuvo galima įžiūrėti, nes viskas buvo ištinę, ir jų rasta nebuvo. Nurodė, kad dėl tiesioginės mirties priežasties atsakė išvados 10 punkte, neminint tikslios kraujagyslės, nes tyrimo metu nebuvo nustatyta, kurios tiksliai kraujagyslės buvo pažeidimas, o jeigu pirmos operacijos metu būtų pastebėta pažeista kraujagyslė ar būtų perpjauta vena, gydytojas tai būtų pamatęs ir būtų sustabdytas kraujavimas. Todėl daro prielaidą, kad kraujagyslė buvo pažeista, tačiau iš karto kraujavimas neprasidėjo, o nestipriai kraujuojanti vena galėjo būti nepastebėta dėl to, kad pilvas buvo pripūstas dujų, ir kai po operacijos nuskausminimas mažėja, pacientas atsibunda, didėja jo spaudimas. Specialistas nurodė, kad atliekant mirusiojo tyrimą, dalyvavo UAB „K“ atstovai – M. Ž. ir gydytojas urologas. M. Ž. nieko nekalbėjo, profesorius dalyvavo ne visą tyrimo laiką. Tyrimo rezultatus UAB „K“ atstovai sužinojo ne iš karto. Dėl išorinės klubinės venos radinių jis jiems nieko nesakė, jie turėjo matyti, kas ten buvo, išvada buvo surašyta po visų tyrimų, jie tik dalyvavo ir stebėjo. Paaiškino, kad atidarant pilvą, jeigu yra sąaugos, gydytojas jas iš karto mato ir pašalina, tad mano, kad gydytojas jas būtų pamatęs. Taip pat tyrimo metu buvo rasta lyg kraujosruva ties kryžkele. Kraujosruva kairiųjų klubinio arterijų projekcijoje galėjo atsirasti atliekant antros operacijos manipuliacijas, gaivinimo metu dėl mechaninių poveikių. Nuoroda, kad šlapimtakio anga uždara, reiškia, kad ji buvo uždara. Apie pokyčius dešinėje šlaunyje, kraujagyslinį apgamą, jo rašytame akte neparašyta, nepamena. Ar kapšelyje buvo vienodos sėklidės, pasakyti negali, o ar jos kapšelyje buvo išsiplėtusios, nelabai matysis, nes po mirties kraujotakos nėra. Sėklidės kapšelių matmenys, konsistencija, svoris, taip pat kokio prie sėklidžių diametro venos, koks kraujotakos tipas, aprašyta nebuvo, nes praktiškai jie to niekada neatlieka. Taip pat nematavo ir sėklinio virželio venos diametro, sėklinio virželio venos eiga nustatyta nebuvo, nes praktiškai to nedaro. Paaiškino, kad tai, jog krūtinės ertmėje rastas 1 l memorialinio skysčio – tai taikant reanimacijos priemones, tiek skysčio yra normalu. Dėl to, kad po plaučių krūtinplėvėmis rastos taškinės kraujosruvos, nurodė, kad kai žmogus miršta, visada būna taškinių kraujosruvų. O diafragmos kairės pusėje 4,5 cm skersmens kraujosruva atsirado dėl to, kad buvo atviras širdies gaivinimas, ši kraujosruva atsirado reanimavimo metu. Be to, dubens kairėje pusėje buvo masyvi, didžiulė tamsiai rausvos spalvos kraujosruva. Kairiosios klubinės arterijos buvo nustatytos visos, kokios turi būti. Aortografija pacientui nebuvo atliekama, nes ji atliekama gyviems asmenims. Dėl kraujosruvos susidarymo ties aortos išsišakojimu specialistas paaiškino, kad nuo pjūvio kraujosruva plečiasi į visas dalis, kai vyksta kraujavimas, kraujas patenka į visas aplinkines sritis, nutekėjimas ir įvyko nuo tos aortos į viršų, apačią, visą dubenį, padengė visus minkštuosius audinius. Didžiulė kraujosruva minkštuose audiniuose galėjo suspausti kraujagysles ir specialistai galėjo jos nematyti tyrimo metu. Specialistas pažymėjo, kad sėklinio virželio veną aprašė, kad ji buvo perrišta ligatūra, aprašė perdalintą veną, daugiau venų pastebėta nebuvo. Rasta skersai perdalinta išorinė klubinė vena buvo dentifikuota pagal kraujagyslių eigą, tai buvo matoma vizualiai. Išorinės klubinės venos padėtis išorinės klubinės arterijos atžvilgiu buvo tipinė, jos diametras matuotas nebuvo. Venografija atlikta nebuvo, taip pat nebuvo atlikti genetiniai tyrimai, nes to neatlieka. Dubens venų galimos anomalijos vertintinos nebuvo, klausimai pateikti nebuvo. Kad būtų mobilizuota išorinė klubinė arterija, nustatyta nebuvo. Ligatūros, jo požiūriu, buvo sandarios, kraujavimo nebuvo. Išorinė klubinė vena skersai buvo perpjauta aštriu būdu. Paaiškino, kad neįmanoma pažeisti išorinės klubo venos esant tinkamam operaciniam pjūviui, nesant anatominių pakitimų. Dėl patologinių, anatominių dalykų klausimas specialistams užduotas nebuvo, jie jų nenustatinėjo, o echoskopinius tyrimo vaizdus vertino gydytojas urologas. Nurodė, kad esant užspaustai išorinei klubinei venai, patinimas, skausmas turėtų būti neužilgo, šiuo atveju žmogus buvo anestezijoje, todėl galėjo ir nejausti, atsibundant irgi sąmonė nėra adekvati. Pilvaplėvės pjūvis žemiau klubinės arterijos M. V., kiek mato, nustatytas nebuvo. Kad galimas išorinės klubo venos pažeidimas ir perdalinimas yra toje pačioje vietoje, teoriškai tokia galimybė neatmetama. Pažymėjo, kad pilvo ertmėje yra kraujagyslių, venų, kurių pažeidimas tai pat sąlygotų masyvų kraujavimą. Patologoanatominio tyrimo metu buvo revizuotos stambiosios pilvo ertmėje esančios kraujagyslės. Kraujavimas galėjo būti dėl visiškai kitos kraujagyslės pažeidimo, nei parašyta išvadoje, joje visur minima „galimai“ „tikėtina“, ir nėra konstatuota, kad M. V. nukraujavo dėl išorinės klubinės venos. Šią priežastį nėra lengva nustatyti tiek operuojant, tiek autopsijos metu. Galima daryti tokią prielaidą, kad pirmos operacijos metu kabutės galėjo nušokti ir tai gan nereta komplikacija. Kaip buvo rasta kabutė, pasakyti negali, jis rastos metalinės kabutės nematavo, kaip ji buvo uždėta, nežino. Neatmestų tokios prielaidos, kad buvo perpjauta neatpažinta kairioji klubinė vena vietoj varikocelinės venos. M. V. nukraujavo dėl kraujagyslės pažeidimo, konkrečiai neparašyta, kokios, bet kraujavimas turėjo vykti iš stambios kraujagyslės, ir tai rodo ūmus nukraujavimo kiekis, o kokia tai kraujagyslė, jie tik daro prielaidą. Pažymėjo, kad išvados 2 punkte turima omenyje, kad antros operacijos metu nesimatė akivaizdaus kraujavimo šaltinio, dėl to ir negalima atsakyti, ar ji buvo atlikta tinkamai. Nukraujavimas įvyko, kai pirmos operacijos metu neabejotinai buvo pažeista kažkokia kraujagyslė, bet galėjo ir klipsas nukristi. Nukraujavimas negalėjo įvykti ne dėl fizinio pažeidimo pirmos operacijos metu, priežastis buvo tik kraujagyslės pažeidimas, tik kokios kraujagyslės – nustatyti negali. Jeigu būtų vykęs spontaninis dubens kraujagyslės plyšimas, jis būtų vykęs prieš operaciją ar po, bet jis nerado aš tokio dalyko, o atsekti plyšimą po dviejų operacijų faktiškai neįmanoma. Pažymėjo, kad kairės išorinės venos manipuliacija buvo atliekama, duomenys apie manipuliaciją fiksuojami nebuvo, juos turėjo užfiksuoti žmogus, atlikęs operaciją. Antros operacijos metu gydytojas turėtų pastebėti nušokusį klipsą ir revizuoti būtent tą kraujagyslę. Jis tą ir padarė, nes yra uždėtos ligatūros. Tuo metu gydytojas negali matyti, ar vyksta kraujavimas, ar ne, greičiausiai nematė (3 t., b. l. 154-158).

28Teisiamojo posėdžio metu specialistas Valerijus Dzedziulis nurodė, kad nuo 1984 m. yra gydytojas urologas, dirba Santariškių klinikoje. Specialisto išvadą Nr. 20 (121)/14(01) tvirtina. Paaiškino, kad pacientui prieš operaciją buvo nustatyta kairė varikocelė. Varikocelė yra plexus pampiniformis sėklidės ir venos spermatika, einančios į sėklinio virželio veną, kraujagyslių išsiplėtimas. Iš plexus pampiniformis kraujas drenuojamas per spermatines venas. Sėklinio virželio venos yra kairėje pusėje, kirkšnies kanale, iš vidaus į išorę, įstrižai, ir paskui įeina per vidinį žiedą. Dėl varikocelės sėklinio virželio vena gal būti labiau išsiplėtusi ir laikui bėgant ji plečiasi vis labiau. Pasisakydamas dėl specialisto išvados Nr. 30 (121)/14(01) 2 punkto, nurodė, kad išvadoje vartojami tokie žodžiai kaip „gali būti“, „tikėtina“, „galimai“. Paaiškino, kad žmogus mirė dėl nukraujavimo, tai reiškia, kad buvo pažeista kraujagyslė. Atliekant pirmą operaciją, buvo rasta kraujagyslė, kuri reikalinga, ji klipuota ir operacija užbaigta. Antra operacija prasidėjo dėl grėsmės, kad atsirado kraujavimas, buvo daroma revizija ir randama perpjauta visai kita, stambi kraujagyslė, ant jos rastas klipas. Kada ji buvo pažeista, sunku pasakyti. Operuojant laparoskopiškai, gerai matosi stambios kraujagyslės, kur nereikėtų lįsti, aiškiai matosi atstumas tarp kraujagyslių, ten pjūvio irgi nėra, bet yra rastas klipas skrodimo metu. Buvo perpjauta kraujagyslė, kurios nereikėjo pjauti. Kraujavimas buvo grėsmingas ir buvo įtarta, kad galėjo būti pažeista stambesnė kraujagyslė. Specialistas pažymėjo, jog teikdamas išvadą galvojo, kad prasidėjo vidinis kraujavimas, nes buvo pažeista stambi kraujagyslė, o be to, iš kur tuomet atsirado klipas ant kraujagyslės, nes tos kraujagyslės niekas neklipuoja – gal buvo kažkokia anomalija, gal sąaugos sąlygojo, gal kažkas pasikeitė anatomiškai. Skrodimo metu kairioji išorinė klubinė vena buvo rasta perpjauta ir perrišta. Kada ji buvo perpjauta, nenustatė. Kairiąją išorinę klubinę veną savo praktikoje matė ir labai stambią, ir siaurą; gal nušoko klipas. Jam pateiktuose dokumentuose nebuvo užfiksuotas klubinės venos perdalinimas ir klipavimas, tik buvo nurodyta, kad ant sėklinės virželio venos buvo uždėti du klipai, ji perkirpta ir tiek. Gydytojai, antros operacijos metu priėję prie operuotos vietos, realizavo sėklinio virželio veną ir kabutes ant jos, iš jų nekraujavo. Buvo parašyta, kad visos šito regiono kraujagyslės papildomai užrištos ir nuimti klipai. Tyrimo metu nebuvo nustatyta, kuri kraujagyslė buvo pažeista, neaprašyta. Prie sėklinio virželio venos buvo nedidelė hematoma, o didesnė hematoma buvo po pilvaplėve, šalia išorinės klubinės kraujagyslės, kurios tarpusavyje susijungia – taip buvo nurodyta skrodimo dokumentuose. Ant sėklinio virželio venos buvo po du klipus ant kiekvieno galo, o ant išorinės klubinės venos buvo rastas tik vienas klipas, jis stovėjo ant distalinio galo, kur nuo kojų teka kraujas. Skrodimo metu, kai nuėmė klipus ir suvedė išorinės klubinės venos galus, viskas suėjo, kaip ir buvo. Specialistas pažymėjo, kad iš operacijos protokolų buvo mažai duomenų, kada, kas, ką darė. Ta vena, kuri turėjo būti perrišta, ji buvo perrišta, bet pilve buvo daug kraujo, iš kur jis atsirado, nežinia, samprotavimai buvo grindžiami remiantis teismo medicinos eksperto išvadomis. Specialistas pažymėjo, kad sėklinio virželio vena pirmos operacijos metu buvo perdalinta tinkamai, tai yra užfiksuota antros operacijos protokole. Remiantis antros operacijos duomenimis, rasti tos venos galai, klipai, iš tų galų kraujavimo nebuvo. Per skrodimą klipų jau nebuvo, bet abu galai buvo užrišti. Iš kur atsirado klubinės venos perpjovimas, perrišimas, klipas, gali atsakyti tik operavęs daktaras. Specialistas pažymėjo, kad atliekant varikocelektomiją, nereikalinga perdalinti išorinę klubinę veną. O nepastebėti kraujagyslės pažeidimo pirmos operacijos metu neįmanoma, yra labai geras matomumas. Pažeidus bet kokią veną, iš karto matosi kraujavimas, jeigu neperrišta iš abiejų galų ir perpjauta, tada matosi, kad kraujuoja, jeigu perrišta, kraujavimo nebus. Prieš pašalinant instrumentus iš pilvo, kraujavimo pastebėta nebuvo ir operacija buvo užbaigta, ten labai geras matomumas, operacijos laukas nėra platus. Apžiūrint kraujavimo nepastebėjo ir užbaigė operaciją, bet paskui galėjo atsirasti kraujavimas, nerandant kraujavimo šaltinio. Gali iš smulkesnių krraujagyslių prasidėti kraujavimas, kur operacijos metu gal buvo prideginta. Minimaliai pažeidus kraujagyslę, tarkime, įkirpus, kraujuoja iš karto, ir kraujavimas iš karto yra stabdomas, bet po to iš tos vietos gali vėl prasidėti kraujavimas. Kraujavimas gali prasidėti dėl to, kad gali nušokti klipas, kur prideginta vieta, joje vėl gali atsiverti kraujavimas, nes operacijos metu būna žemesnis kraujo spaudimas, kuris po to pakyla. Paaiškino, kad vizualiai spermatinė vena nuo klubinės venos skiriasi pločiu ir yra atstumas tarp jų. Spermatinė vena yra 3-5 mm, išorinė klubinė vena – 1,5 cm pločio. Šiuo atveju spermatinės venos diametras vertintas nebuvo. Tarp spermatinės venos ir išorinės klubinės venos yra raištis ir išorinė klubinė arterija. Išorinės klubinė venos diametras yra nuo 1,5 cm iki 2 cm, praktikoje, teko matyti ir platesnių. Šiuo atveju klubinės venos diametras aprašomas nebuvo. Klubinė išorinė vena – tai stambi vena, bet pagal plotį galima kartais ir sumaišyti. Atstumas tarp sėklinio virželio venos ir išorinės klubinės venos yra apie pora centimetrų, gal 1,5 cm. Žiūrint laparoskopu, jas supainioti yra labai sunku. Pas juos nebuvo atvejų, kad neatpažintų klubinės venos nuo sėklinio virželio venos, nebent buvo kažkokia anomalija. Kad prieiti prie išorinės klubinės venos su laparoskopu, pirmiausia yra klubinė arterija, ją reikia nustumti į šoną, ir tada galima prieiti prie išorinės klubinės venos. Su laparoskopu spermatinė vena matosi iš karto, daromas pilvaplėvės pjūvis, praskiriama, ir ta vena šviečiasi; gali būti ne viena spermatinė vena. Spermatinė vena eina į šoną, o išorinė klubinė vena – į vidų, tarp jų yra pakankamas atstumas. M. V. tyrime jokių anomalijų aprašyta nebuvo. Specialistas paaiškino, kad hemodinamika – tai stebėjimas, kaip keičiasi kraujo spaudimas laikui bėgant, kraujo spaudimas žiūrimas per atkarpą. Buvo parašyta, kad echoskopiškai sėklinio virželio venos buvo išplėstos, buvo nustatyta varikocelė. Mano, kad darant pilvo echoskopą sėklinio virželio vena nesimato. Echoskopijos rezultatus pažiūri gydantis daktaras ir sprendžia, ką daryti toliau. Priimant sprendimą, rezultatus gali interpretuoti ir gydytojas, kuris prižiūri pacientą reanimacijoje. Echoskopuotojas išvadų nedaro, jis tik daro aprašymus, viską reikia derinti su klinika ir žiūrėti ligonio būklę. Po operacijos praėjus 2 val., laisvo skysčio pilvo ertmėje neturėtų būti. Jeigu jis yra, greičiausiai tai turėtų būti kraujas ir kai krenta spaudimas, reikia tiesiog stebėti pacientą. Po pirmos operacijos laisvo skysčio irgi neturėjo būti. Įtarus, kad kraujuoja, reikia įsitikinti, stebėti pacientą. Stebėjimas priklauso nuo to, kiek kraujuoja, iš kur kraujuoja, ar iš aplinkinių audinių kraujuoja, ar iš venos, ar iš arterijos. Šiuo atveju ligonis paliktas nebuvo, buvo sekamas, lašinami skysčiai, pakaitalai, kraujas ir po to buvo priimtas sprendimas atlikti antrą operaciją. Šis sprendimas buvo priimtas laiku. Specialistas nurodė, kad išvados antrą punktą tvirtina. Paaiškino, kad apie sėklinio virželio veną yra kitos kraujagyslės, ir jeigu gydytojas operacijos metu jas pridegina, tai turi būti atžymima operacijos protokole. Kad buvo daryta ekektrokoaguliacija (venos prideginimas), tai tikrai, bet tik gal šios operacijos protokole nepaminėjo, be ekektrokoaguliacijos neapsieina jokia operacija. Paaiškino, kad pilvas prieš operaciją pripučiamas dujų, tai galėjo stabdyti kraujavimą, galėjo būti mažesnis kraujavimas. Kai kraujuoja, venas realizuoti nėra lengva, hemodinamika blogėja, pacientas „plaukia“, dėl to galėjo manyti, kad gal išorinės klubinės venos kažkokią šaką perrišus, nustos kraujuoti, bet iš praktikos tokio dalyko jam neteko girdėti. Pažymėjo, kad antros operacijos metu nepaminėta, ar buvo naudojami klipsai, bet, aptardamas išvados 6 punktą, nurodė, kad kabutė galėjo atsirasti arba pirmos, arba antros operacijos metu. Paaiškino, kad skrodimo metu kraujotakos tipas vertintas nebuvo. Ar išorinė klubinė vena turėjo jungčių su kitomis venomis, nebuvo vertinama. Normali varikocelektomijos trukmė yra nuo 30 min. iki 1.40 val. Sąaugų dalinimas įtakoja operacijos laiką, jį pailgina. Laparoskopiniai instrumentai ypatingi tuo, kad jie ilgi, ploni įstatomi per troakarą, su rankena, būna žirklės. Kraujavimų po varikocelektomijos statistiškai būna 4-5 procentai, mirčių – 0,08 procento. Laparoskopiniai instrumentai negali būti palenkiami, todėl, kad troakarai neleidžia, ir jie yra kieti, nelankstūs. ML kabutės dydis yra 8 - 9 mm. Kaip buvo uždėta kabutė, neaprašyta. ML kabute galima užspausti tokią kraujagyslę, ant kurios kabutė telpa; ja negalima užspausti išorinės klubinės venos. Pilvaplėvės pjūvis atliekamas prie vidinio žiedo ir aukščiau. Toks pjūvis buvo atliktas ir šiuo atveju, tiksliai šioje vietoje. Pilvaplėvės pjūvis, norint atidalinti perrištą išorinę klubinę veną, turi būti atliktas žemiau ir toje vietoje šiuo atveju pjūvio nebuvo. Perkirpus nepilnai perspaustą išorinę klubinę veną laparoskopinės operacijos metu, vena kraujuotų, tokio kraujavimo nebūtų įmanoma nepastebėti ir užbaigti operaciją. Dėl kraujagyslių anatominių pakitimų klausimas pateiktas nebuvo. Pažymėjo, kad išorinės klubinės venos sumaišyti su sėklinio virželio vena neįmanoma, nebent ten buvo sąaugos. Jeigu vena būtų perkirpta ir neužrišta, žmogus nukraujuotų per 10 min. Laparoskopiniais instrumentais galima palįsti po klubine arterija, link klubinės venos, jos nepažeidžiant, bet ją perdalinti būtų sunku, ir nėra tikslo ten eiti, niekas taip nedaro. Specialistas nurodė, kad neaišku, kokios operacijos metu buvo perrišta išorinė klubinė vena, gal netyčia užklipavo ir paskui nukrito klipas. Jeigu yra kažkokia klubinės venos anomalija, ji išeina į paviršių, pasistengus gali ant jos klipą uždėti ir tuo metu kraujavimo galėjo nesimatyti, o paskui spaudimas tą klipą galėjo nustumti, čia buvo prielaidos. Iš kur atsirado klipas ant išorinės klubinės venos distalinio galo, ir dar perrišti galai? Iš kur 4 litrai kraujo ir krešulių pilve? Bet kraujavimo šaltinis nenustatytas. Mažai medžiagos yra ir pirmos operacijos protokole, ir antros operacijos protokole. Jo išvados yra prielaidos, jokio kategoriškumo. Netinkamai gali būti atlikta operacija ir pažeista ne ta kraujagyslė, spermatinė vena buvo perrišta gerai, galimai buvo pažeista klubinė vena, nes ji buvo perpjauta. Spermatinė vena pirmos operacijos metu buvo patikrinta, viskas buvo tvarkoje, galėjo kraujuoti iš bet kur, iš atsinaujinusių židinių. Jeigu išorinė klubinė vena nepažeista pirmos operacijos metu, tai tada operacija padaryta tinkamai. Operacijos metu pažeisti galima daug ką. Visa išvada rėmėsi tuo, kad buvo pažeista išorinė klubinė vena, kuri išvis neturėjo būti liesta, ir dar ant jos uždėtas klipas – galima fantazuoti ką nori. Venos pažeidimas ir perdalinimas yra skirtingi teiginiai. Jokių išorinės klubinės venos pažeidimų nustatyta nebuvo, buvo nustatytas tik perdalinimas. Laparoskopiškai operuojant kraujagyslių perrišimo niekas nedaro, tik deda klipus. Klubinė išorinė vena buvo užrišta antros operacijos metu. Pagrindo daryti prielaidą, kad pirmos operacijos metu buvo pažeista kraujagyslė, specialistui sudaro rastas klipas ant klubinės venos distalinio galo. Kad antros operacijos metu ant išorinės klubinės venos buvo uždėtas klipas, duomenų nėra. Ekstrinėje operacijoje su klipais niekas nežaidžia, nėra laiko klipuoti, prielaida tokia, kad klipas liko. Ar klipavo antros operacijos metu, gali pasakyti tas, kas operavo, arba aprašyti protokole. Po operacijos ne visada randamas kraujavimo taškas, šaltinis. Kai šaltinio vieta nenustatoma, ką daryti sprendžia tas, kas koaguliuoja, jeigu nieko nekraujuoja, tai kam rišti. Krešulius išsiurbus, ieškai kraujavimo šaltinio, jei nerandi jo, tada stambias kraujagysles perrišinėti nėra prasmės. Kai yra „aliarmas“, su kabutėmis žaisti nėra kada. Jeigu yra įtarimas, kad ten kažkur kraujuoja ir neaišku kur, gal norėjo perspausti ir tokiu būdu sustabdyti kraujavimą iš kitos vietos toliau nuo klubinės venos. Praktikoje, kad neradus kraujavimo šaltinio, perkerpamos didžiosios, stambiosios kraujagyslės, nepasitaiko. Vidinis kraujavimas galimas tik iš kraujagyslės. Ūmaus vidinio kraujavimo simptomai – hemodinamika keičiasi, krenta spaudimas, ligonis vangus, prakaituotas, šaltas, sąmonė pritemusi. Pirmos operacijos metu galėjo būti pažeista kraujagyslė, tuo metu kraujavimas galėjo būti sustabdytas, ir paskui atsinaujinti iš tos vietos. Iš pridegintos kraujagyslės per kuri laiką, jeigu nesustotų kraujuoti, kraujo gali prisirinkti gerokai. Kraujavimo tempas priklauso nuo to, iš kokio diametro kraujagyslės bėga kraujas. Išvados 10 punktas taip pat surašytas vertinant tai, kad buvo pirmos operacijos metu perdalinta išorinė klubinė vena ant jos uždėtas klipsas. Perdalinimas lygu pažeidimui. Kabutė buvo viena ant klubinės išorinės venos distalinio galo. Dėl paciento anomalijų operacijos protokole operuojamas gydytojas turėjo pažymėti viską. Specialistas dar kartą pažymi, kad nežino, kam reikėjo perdalinti išorinę klubinę veną, jeigu ji nekraujavo. Ji buvo perdalinta arba pirmos, arba antros operacijos metu, bet perrišimas ir nukirpimas išorinės klubinės venos antros operacijos metu, negalėjo būti mirties priežastimi. Jeigu stabdė kraujavimą, reiškia, kad jau kraujagyslė kraujavo (3 t., b. l. 195-200).

29Teisiamojo posėdžio metu specialistas Ramūnas Mickevičius nurodė, kad jis turi aukštąjį medicininį išsilavinimą, patirtis – nuo 1991 m. Jo mokslinė darbo kryptis yra prostatos vėžys ir varikocelė. Paaiškino, kad 2017 m. vasario 23 d. ekspertizės išvadas tvirtina. Pagal išvados 14 punktą, asmuo neturėtų būti stambus, priskiriamas prie normalaus žmogaus, jis nėra lieknas. Pažymėjo, kad kiekviena operacija turi savo komplikacijas. Kraujavimas priklauso nuo operuojamos srities. Šiuo atveju vietoje, kurioje buvo operuojamas pacientas, yra kelios stambios gyslos, kurios gali kraujuoti, t. y. plačios spermatinės gyslos, išorinė klubinė arterija ir vena. Sėklinė vena ir kairioji klubinė vena anatomiškai jungčių neturi, jam to matyti neteko; anatomijoje tai yra aprašoma, bet tai nėra dažna jungtis. Po varikocelės operacijos jis su kraujavimu yra susidūręs, tuo atveju tai buvo iš spermatinių venų. Tokie kraujavimai yra reti. Atliekant antrą skubią operaciją, rizika padidėja dėl to, kad tai yra skubi operacija, veikia emocinis faktorius. Be to, po kraujo išsiliejimo pasikeičia anatomija, susiorientuoti yra labai sunku; kai išsilieja kraujas, galimos klaidos dėl matomumo. Kad kraujavimas vyko jau pirmos operacijos metu – tai yra įtarimas, nes jeigu nieko blogo nebūtų įvykę pirmos operacijos metu, nebūtų ir antros operacijos, dėl to tokie ekspertizės akto 9, 11, 16 ir 25 punktai. Pirmines išvadas byloje vertino ir jo nuomonė yra panaši, bet jis pasilieka prie savo išvadų; skirtumo tarp savo ir ankstesnių išvadų nevertino. Jo išvados grįstos remiantis anatomija, sava patirtimi, pateiktais medicininiais dokumentais, išrašais iš medicininių dokumentų, operacijos protokolų, visų išrašų, autopsijos duomeneimis; tyrimo metodų nenaudojo. Pagal jam pateiktus dokumentus, pirmosios operacijos metu kraujavimo nebuvo, kažkas įvyko po operacijos, operacijos protokoluose apie kraujavimą nieko parašyta nebuvo. Antros operacijos tikslas buvo vidinis kraujavimas, kraujavimo šaltinio nustatymas. Gydytojų komanda prapjovė pilvą ir ieškojo kraujavimo priežasties. Kad pamatyti kraujavimo šaltinį, reikia išsiurbti visą kraują. Duomenų, ar antros operacijos metu buvo revizuotos visos venos, nebuvo. Iš bylos duomenų, kuriuos vertino, šiuo atveju nukraujavimas vyko iš apatinės dubens dalies. Ar antros operacijos metu išsiliejo daug kraujo, pasakyti negali. Operacijos protokole nurodyta, kad išsiliejo 4 litrai, tai yra masyvus kraujavimas, toks kraujavimas galėjo būti iš sėklinių venų, nes jos būna plačios, iki 1 cm, bet jis galimas tik įsikišus, o, pagal turimus dokumentus, toks kraujavimas iš spermatinės venos tarp pirmos ir antros operacijų galimas. Be to, kadangi rasta perdalinta išorinė klubo vena, tai ji yra dar stambesnė. Ji galėjo būti pažeista instrumentais. Kad būtų pažeista vena ir iš jos nekraujuotų, jis tokios patirties neturi. Specialistas pažymėjo, kad jo kompetencijoje yra ne visi klausimai, pateikti išvadoje. Ne jo atsakymai yra 31, 32 ir nuo 34 iki 37 punktų. Nurodė, kad tiriamojoje dalyje kitų specialistų išvadomis, nors jos ir sutampa, nesirėmė, nes turi savo nuomonę, pagal kurią atsakė į klausimus. Specialistų Antuševo ir Milono išvadomis nesirėmė, jas perskaitė, jų nuomonė yra kaip ekspertų, o Jūrio Plentos nuomonė yra kaip patologo, ja rėmėsi – rėmėsi aprašomąja dalimi, su ja negali nesutikti, nes tai yra patologo aprašymas. Teikdamas išvadą, rėmėsi pirminiais duomenimis bei medicininiais dokumentais, taip pat ir ekspertų išvadomis, išskyrus Antuševo ir Milono atsakymus. Jam, teikiant išvadą, nebuvo pateikti Antuševo ir Milono atsakymai, jų išvadas perskaitė, kai buvo susirinkę visi ekspertai, kai jau buvo pateikęs savo atsakymus. Jūrio Plentos atsakymus tikrai prisimena. Paaiškino, kad pažeidimas ir perdalinimas yra pažeidimas – buvo perdalinta išorinė klubo vena. Lyginant pirmos ir antros operacijos protokolą, autopsijos duomenis, neįmanoma pasakyti, kurios operacijos metu vyko venos perdalinimas. Taip pat pagal operacijos protokolą negalima nustatyti, kurios kraujagyslės pažeidimas įvyko, nes apie tai nieko nėra parašyta operacijų protokoluose. Operacijos esmė buvo perdalinti sėklines venas, ir jos buvo perdalintos. Nustatyti iš dokumentų, kuri kraujagyslė buvo pažeista, neįmanoma, galima daryti tik prielaidą, kad vyko kraujavimas iš klubinės venos ir tik dėl to, kad ji buvo perdalinta. Specialistas pažymėjo, kad, siekiant sustabdyti kraujavimą, veną galima perdalint tik atsitiktinai, nes kam perdalinti veną su tikslu sustabdyti kraujavimą, jeigu nežinai, kad iš jos kraujuoja – tai taip nesidaro. Paaiškino, kad kai vyksta kraujavimas, kraujas išsiurbiamas, ieškoma pažeista vieta, dedamos kabutės, stengiamasi suspausti, bet neperdalinti veną. Išvados 25 punktas – tai yra tikėtina išvada, nes operacijos protokole nebuvo parašyta nieko apie kraujavimą, tačiau kraujavimas vyko, nes jeigu nebūtų kraujo, nereikėtų antros operacijos. Jam, teikiant išvadas, yra labai svarbus operacijos protokolas. Pirmas operacijos protokolas buvo aprašytas kaip priklauso, buvo aprašyta, kas buvo rasta. Antra operacija buvo skubi. Manipuliacijų aprašymas su klubine vena būtų svarbus, bet jie to nedarė ir turbūt neaprašė. Jie turėjo aprašyti viską, ką darė. Chirurgai neaprašė arba nematė perdalintos venos. Operacijos protokole yra nurodyta, kad kabutės buvo dėtos ant sėklinės venos. Kada buvo uždėta kabutė ant klubinės venos, nustatyti negali. Pirmos operacijos metu buvo atidalinama storoji žarna, ten būna kraujosruvų, bet apie jas protokole parašyta nebuvo. Tarp sėklinių ir išorinės klubo venų yra laisvas tarpas, jis dar suartėja ir dedant kabutes, kabutės galėjo užsidėti ir ant išorinės klubo venos kartu, bet tai tik jo prielaidos. Kabutė ant klubo venos greičiausiai buvo uždėta pirmos operacijos metu, nes antros operacijos metu apie kabutės dėjimą nėra šnekama. Po to, kai kabutė yra uždedama, venos būklė yra stebima. Operacijos metu gydytojai kraujavimo nerado nė iš vienos kraujagyslės. Kad buvo dėtas pianas, spaustukai ant sėklinių venų, parašyta buvo, kraujavimo nebuvo, dėta buvo tikrumo sumetimais. Kraujavimo stabdymo metu dedami patikimesi instrumentai ant kraujagyslių, kabutės nėra idealus būdas. Antros operacijos metu buvo dedamas pianas, spaustukai ir perrišta spermatinė vena, apie klubinę veną nieko parašyta nebuvo (4 t., b. l. 133-135).

30Teisiamojo posėdžio metu specialistė Auksė Mickienė nurodė, kad yra infekcinių ligų gydytoja, turi 20 metų darbo patirtį. Jos mokslinė darbo kryptis yra erkių pernešamos ligos, Laimo boreliozė. Paaiškino, kad atsakydama į klausimus, atsakinėjo tik į tuos, kurie apėmė jos specializaciją, atsakinėjo savo kompetencijos ribose – į 32, 34, 35, 36 ir 37 klausimus. Į visus klausimus atsakė būtent šio atvejo kontekste. Kodėl ekspertizės tiriamoji dalis atlikta nebuvo, atsakyti negali. Paaiškino, kad Laimo liga pasireiškia, kai erkė įsisega į odą ir suleidžia bakterijas. 80% atvejų Laimo liga pasireiškia odos uždegimu, t. y. pirma Laimo ligos stadija. Uždegimas arba praeina savaime, arba yra išgydomas antibiotikais. Jei uždegimas negydomas, Laimo ligos mikrobas kraujagyslėmis gali išplisti visuose organuose, ir jis nedidelei daliai žmonių gali progresuoti ir pereiti į antrą stadiją – dažniausiai išplinta į nervų sistemą, odą, sąnarius, širdį, retais atvejais į akis. Kiekvieni mikrobai turi savo mėgstamą sritį, kurioje jie pradeda veikti, daugintis. Kad Laimo liga gali pažeisti sėklides, tokių žinių neturi ir nėra skaičiusi. Laimo liga gali sukelti nervų sistemos uždegimą, gali būti antra ir trečia stadijos. Jei yra uždegimas, kartais tai gali sukelti vaskulitą. Retais atvejais gali būti pažeistos smegenų ląstelės, ypač retais atvejais gali būti kraujavimas į smegenų dangą. Daug medikų turi klaidingą supratimą apie šią ligą, vyrauja daug mitų. Nustatant Laimo ligą, būtina vadovautis tarptautinėmis gairėmis. Medicininėje literatūroje yra užfiksuoti 9 mirties Laimo ligos metu atvejai. Iš jų galimi tik 7 atvejai. Svarbu paminėti, kad Europoje kiekvienais metais šia liga užsikrečia apie 65 000 žmonių, Amerikoje – 30 000, ir taip yra jau beveik 40 metų. Mes turime kalbėti apie Europos Laimo ligą, kadangi ji skiriasi nuo Laimo ligos Amerikoje. Iš minėtų 7 mirties atvejų, 5 yra Amerikoje, o tik 2 – Europoje. Europos atveju, abu mirusieji mirė tik dėl ligos metu išsivysčiusių papildomų komplikacijų, sindromų ar patologijų. Pažymėjo, kad iš pateiktų duomenų nematė jokių požymių, jog M. V., buvęs vidutinio kūno sudėjimo, šitą ligą turėjo įtarti ir pagal jai pateiktus dokumentus bei pagal po operacijos gautus duomenis nemano, kad M. V. galėjo būti įtarta Laimo liga. Nustatant ligą, turime vadovautis pripažintomis gairėmis. Pavieniai atvejai vertinami kritiškai. Atsakinėdama į 34 klausimą, specialistė nurodė, pagal gautą medžiagą jai nekilo jokio įtarimo, kad M. V. galėjo sirgti Laimo liga. Staigią mirtį sukelti galėjo nebent atrioventrikulinė blokada. Prieš operaciją pacientas buvo nuodugniai ištirtas ir jokių Laimo ligos požymių nebuvo. Laimo boreliozė negalėjo sukelti kraujavimo ir mirties, kadangi nei simptomų, nei ligos vystymosi požymių ji nematė (4 t., b. l. 136).

31Prie bylos pridėti M. V. medicininiai dokumentai (VšĮ „Karoliniškių poliklinika“ asmens sveikatos istorija, UAB „K“ pateikti dokumentai).

32Specialisto išvadoje Nr. M 680/13(01) nurodyta, kad: 1) M. V. mirtis įvyko nuo vidinio pooperacinio nukraujavimo į pilvaplėvės ertmę; 2) M. V. mirė 2013 m. gegužės 16 d., 19.15 val. privačioje ligoninėje ir poliklinikoje „K“ – tai rodo šios įstaigos pateikti medicininiai dokumentai; 3) M. V. lavono tyrimo metu rasti sužalojimai padaryti tik gydomųjų procedūrų metu, jį gydant (1 t., b. l. 26-35).

33Specialisto išvadoje Nr. DM 30(121)/14(01) nurodyta, kad: 1) M. V. 2013 m. gegužės 16 d. pirmoji operacija – laparoskopinė varikocelektomija nebuvo būtina, bet pagal medicinines indikacijas rekomenduota ir atlikta pagrįstai. 2013 m. gegužės 16 d. antroji operacija buvo būtina, ji atlikta pagal gyvybines indikacijas įtarus vidinį kraujavimą; 2) M. V. 2013 m. gegužės 16 d. pirmoji operacija buvo atlikta netinkamai, kadangi buvo pažeista kraujagyslė (tikėtina, išorinė klubo vena), dėl ko išsivystė ūminis vidinis kraujavimas ir įvyko paciento mirtis. Iš pateiktų medicininių duomenų (operacijos protokolo įrašai yra neišsamūs), komisija negali atsakyti, ar 2013 m. gegužės 16 d. antroji operacija buvo atlikta tinkamai; 3) M. V. prieš atliekant pirmąją operaciją buvo paskirti ir atlikti visi būtini tyrimai, buvo tinkamai pasiruošta operacijai, tinkamai įvertinti visi anamnestiniai ir klinikiniai duomenys; 4) M. V. po pirmosios operacijos buvo paskirti ir atlikti visi būtin tyrimai, atliktas tinkamas medicininis pooperacinis sekimas; 5) Remiantis paciento hemodinamikos stebėsenos įrašais, galima teigti, kad prasidėjęs pooperacinis vidinis kraujavimas į pilvo ertmę buvo pastebėtas laiku; 6) M. V. pooperacinis kraujavimas į pilvo ertmę įvyko ne dėl ligų, o dėl 2013 m. gegužės 16 d. pirmos operacijos metu pažeistos kraujagyslės, tikėtina, išorinės klubo venos. Komisija, remiantis vien medicinine dokumentacija, negali atsakyti, kodėl metalinė kabutė (klipsas) rasta tik ant vieno perdalintos kairiosios klubinės išorinės venos galo (distalinio) ir kada (pirmos ar antros operacijos metu) ji buvo uždėta; 4) M. V. medicinos pagalba 2013 m. gegužės 16 d. privačioje ligoninėje ir poliklinikoje „K“ buvo suteikta nekokybiškai, nes pirmos operacijos metu buvo pažeista kraujagyslė, tikėtina, išorinė klubo vena, dėl ko išsivystė ūminis vidinis kraujavimas ir įvyko mirtis; 8) M. V. 2013 m. gegužės 16 d. buvo operuotas antrą kartą dėl kraujavimo į pilvo ertmę, tikėtina, iš pažeistos išorinės klubo venos pirmos operacijos metu; 9) M. V. mirties priežastimi buvo ūminis vidinis kraujavimas į pilvo ertmę, tikėtina, iš pažeistos išorinės klubo venos pirmos operacijos metu; 10) Tarp 2013 m. gegužės 16 d, pirmos operacijos metu įvykusio kraujagyslės pažeidimo ir M. V. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys. Į 2014 m. sausio 2 d. užduoties klausimus, pateikti šie atsakymai: 1) Autopsijos metu pilvo ertmės sąaugų nebuvimas gali būti paaiškinamas jų likvidavimu pirmos operacijos metu. Sąaugų šalinimas turėjo įtakos operacijos trukmei. Komisija neturi duomenų, kad sąaugų šalinimas buvo sukėlęs komplikacijų – stambios kraujagyslės pažeidimą. Pakartotinės operacijos metu kraujo ar komponentų transfuzija buvo sindikuota, ji buvo skirta savalaikiai ir tinkamai; 2) M. V. buvo ekstubuotas ir žadintas po pirmosios operacijos savalaikiai ir tinkamai; 3) Įvertinus gautus echoskopijos tyrimo rezultatus, galima teigti, kad buvo savalaikiai imtasi visų priemonių įvertinti M. V. sveikatos būklės pablogėjimą; 4) Varikocelektomija kairiajai klubinei išorinei venai nėra taikoma. Antrosios operacijos metu, revizuojant operacinio lauko ertmę dėl vidinio kraujavimo, nebuvo pagrindo perdalinti kairiąją klubinę išorinę veną (1 t., b. l. 76-81).

342017 m. vasario 23 d. teismo paskirtos deontologinės komisijinės ekspertizės akte Nr. PEDM 33/2016(02) nurodyta, kad: 1.

35M. V. lavono tyrimo (autopsijos) aprašyme (Specialisto išvada Nr. M 680/13 (01)) tikslus nukraujavimo šaltinis nenurodytas. Kraujavimo šaltinis autopsijos metu nerastas galimai todėl, kad M. V. lavono tyrimas (autopsija) buvo atliktas po antrosios (laparotominės) operacijos, kurios metu jau buvo atlikti chirurginiai veiksmai kraujavimui sustabdyti. Autopsijos metu rasta perdalinta, perrištais galais ir su metaline kabute ant distalinio galo kairioji išorinė – klubo vena, kadangi su šia vena laparoskopinės varikocelektomijos metu chirurginių manipuliacijų atlikti nereikia, todėl Specialisto išvadoje Nr. DM 30 (121V14 (01) įvardintas spėjamas nukraujavimo šaltinis – kairioji išorinė klubo vena. 2. Vertinant antros operacijos protokolo aprašymą, M. V. nukraujavimo šaltinis (tiksli vieta) šios operacijos metu nenustatytas, nors ant operacijos zonoje esančių kraujagyslių buvo dedami Peano spaustukai, jos buvo perrištos. Aktyvaus kraujavimo nerasta, galimai dėl buvusio žemo kraujospūdžio. 3. Vertinant atliktų operacijų protokolų aprašymus, autopsijos duomenis, nustatyti tikslų M. V. nukraujavimo šaltinį negalima. Galima tik prielaida, kad nukraujavimas įvyko iš pažeistos kairiosios išorinės klubo venos, nors chirurginių manipuliacijų su šia vena įprastinės varikocelektomijos metu atlikti nereikia, o autopsijos metu kairioji išorinė klubo vena rasta perdalinta, perrištais galais ir viena kabute ant distalinio galo. 4. Taip, M. V. pilvaplėves pjūvis buvo atliktas tinkamoje vietoje. Pilvaplėvė šios operacijos metu yra įkerpama ties sėklinėmis venomis, kranialyn vidinio kirkšnies kanalo žiedo. 5. Į šį klausimą (ar, įvertinus autopsijos duomenis, M. V. ūminis masyvus vidinis kraujavimas vyko iš kairiosios išorinės klubinės venos? Jeigu ne, ar yra duomenų apie kitą tokioje vietoje masyvaus kraujavimo šaltinį ir priežastį (kraujagyslę, organą ar kt.?) atsakyta išvados 3-e punkte. 6. Kraujavimui vykstant iš kairiosios išorinės klubo venos, kai yra pilvaplėvės žaizdelė virš kairio kirkšnies kanalo vidinio žiedo, priklausomai nuo išbėgusio kraujo kiekio, kraujas paprastai suteka į žemiausiai tuo metu esančią vietą, paprastai tai būna kraujavimo vieta, mažasis dubuo ir kitos pilvo sritys. Pagal antros operacijos protokolo duomenis, M. V. pilvo ertmėje rastas didelis kiekis šviežio kraujo ir krešulių, suminė kraujo netektis operacijos metu – apie 4 (keturi) litrai. 7. Įvertinus M. V. medicininius dokumentus ir autopsijos duomenis, negalima objektyviai nustatyti, kurios operacijos (pirmos ar antros) metu buvo perdalinta kairioji išorinė klubinė vena. Galima tik įtarti, kad kairioji išorinė klubinė vena buvo pažeista pirmosios operacijos metu, o perrišta ir perdalinta skersai – antros operacijos metu. 8. Į šį klausimą (ar, įvertinus M. V. medicinos dokumentus ir autopsijos duomenis, pirmosios operacijos metu M. V. buvo pažeista kairioji išorinė klubinė vena?) atsakyta išvados 7-e punkte. 9. Vertinant turimus duomenis, nėra galimybės objektyviai nustatyti, dėl kokios priežasties buvo perdalinta kairioji išorinė klubo vena. Galima tik įtarti, kad pirmos operacijos metu atsitiktinai buvo pažeista kairioji išorinė klubinė vena, kraujavimui iš pažeidimo stabdyti buvo uždėta metalinė kabutė, kraujavimui iš šios vietos atsinaujinus, antros operacijos metu kairioji klubinė vena buvo perrišta dviejose vietose ir perdalinta skersai. 10. Įvertinus abiejų operacijos protokolų aprašymus matyti, kad antros operacijos metu kabutės nebuvo dedamos, kabutės buvo tik šalinamos, todėl tikėtina, kad metalinė kabutė ant kairiosios išorinės klubo venos buvo uždėta pirmos operacijos metu. 11. Kraujagyslinės kabutės dedamos ant kraujagyslių, norint nutraukti kraujo tekėjimą. Laparoskopinės varikocelektomijos metu kabutės dedamos ant sėklinės venos, o ant išorinės klubo venos jos neturi būti dedamos. Kadangi pirmos operacijos metu pilvaplėvės ertmėje buvo rastos daugybinės sąaugos, nusileidžiančios storžarnės atidalinimas ir sėklinės venos vizualizavimas, matomai, buvo apsunkintas, tikėtina, kad atsitiktinai galėjo būti pažeista kairioji išorinė klubo vena, o kraujavimo stabdymui buvo panaudota metalinė kabutė. 12. Į šį klausimą atsakyta išvados 10-11 punktuose. 13. Anatomiškai vertinant, išorinė klubo ir sėklinė venos yra netoli viena kitos, todėl yra techninė galimybė uždėti kabutę ant išorinės klubo venos šios operacijos metu. 14. Normalią išorinę klubinę veną pilnai perspausti laparoskopine kabute dažniausiai neįmanoma, tačiau kartais, esant lieknam pacientui su siauromis kraujagyslėmis, galima. 15. Atliekant operaciją laparoskopiniu būdu, atsitiktinai uždėjus (užspaudus) metalinę kabutę ant venos sienelės, ją galima saugiai ir be pasekmių nuimti, bet po to reikia įvertinti venos būklę. 16. Galima tokia situacija, kad, pirmos operacijos metu kraujavimui stabdyti ant kairiosios išorinės klubo venos buvo uždėta metalinė kabutė, o kraujo spaudimui pakilus iki normalaus, kraujavimas iš šios vietos atsinaujino. 17. Atliekant operaciją laparoskopiniu būdu, tokiais įrankiais, kokie buvo naudojami operuojant M. V., galima pažeisti išorinę klubinę veną. Tai dažniausiai gali įvykti, kai būna apsunkinta chirurginė anatomija ir sunku atskirti anatominius vienetus (audinius ar struktūras). 18. Į šį klausimą (ar atliekant operaciją laparoskopiniu būdu tokiais įrankiais, kokie buvo naudojami, operuojant M. V., galima atsitiktinai pažeisti išorinę klubinę veną tokiu būdu, koks nurodytas 116-ame klausime?) atsakyta išvados 16-e ir 17-e punktuose. 19. Į šį klausimą (ar objektyviai galima/paaiškinama situacija, kad operacijos, atliekamos laparoskopiniu būdu, metu pažeidus kraujagyslę – veną, kraujavimas iš karto nevyktų? Jeigu taip, po kiek laiko po operacijos atlikimo gali prasidėti kraujavimas? Nurodykite laiko intervalą) iš esmės atsakyta išvados 16-e punkte. Nustatyti tikslų laiko intervalą, kada po operacijos prasidės kraujavimas tokioje situacijoje, ir per kiek laiko pacientas mirtinai nukraujuos nėra galimybės, nes tai priklauso nuo daugybės faktorių: venos pažeidimo lokalizacijos, dydžio, jo padėties aplinkinių audinių atžvilgiu, paciento kraujospūdžio pakilimo laiko, lygio, individualių paciento savybių ir t.t. 20. Į šį klausimą (per kokį laiko tarpą mirtinai nukraujuotų pacientas, pažeidus išorinę klubinę veną? Nurodykite laiko intervalą) atsakyta išvados 19-e punkte. 21. Nustatyti tikslų laiko intervalą, per kurį mirtinai nukraujuotų pacientas, skersai perdalinus išorinę klubinę veną, neįmanoma, nes tai priklauso nuo daugybės sąlygų: lokalizacijos, kraujagyslių anatomijos kitų organų atžvilgiu, spindžio, paciento individualių savybių, tuo metu taikomo gydymo (pooperacinės infuzoterapijos) ir kt. Preliminariai tai galėtų įvykti vienos – kelių valandų bėgyje. 22. Anatomiškai vertinant, išorinė klubo ir sėklinė venos yra netoli viena kitos, todėl yra techninė galimybė laparoskopinės varikocelektomijos metu pasiekti išorinę klubo veną. 23. Visi šie anatominiai vienetai yra greta. Anatomiškai, žvelgiant nuo vidinio kirkšnies kanalo žiedo kranialyn (link galvos): lateraliau yra sėklinė vena su sėkline arterija ir limfagyslėmis, medialiau šių struktūrų per 1-2 cm yra išorinė klubinė arterija, o žemiau pastarosios – išorinė klubo vena. 24. Klausimo esmė (kur reikėtų atlikti pilvaplėvės pjūvį, norint perdalinti ir perrišti išorinę klubinę veną? Ar virš kirkšnio žiedo ir klubinės arterijos, ar žemiau klubinės arterijos?) nesuprantama, todėl į šį klausimą neatsakyta. 25. Pirmosios operacijos metu buvo pažeista operacijos zonoje esanti kraujagyslė, pažeidimas liko nepastebėtas arba kraujavimas iš pažeidimo buvo sustabdytas nepatikimai, dėl to įvyko nukraujavimas į pilvo ertmę. Vertinant atliktų operacijų protokolų aprašymus, autopsijos duomenis, nustatyti tikslų M. V. nukraujavimo šaltinį neįmanoma. Galima tik prielaida, kad nukraujavimas galėjo įvykti iš pažeistos kairiosios išorinės klubo venos, nes chirurginių manipuliacijų su šia vena įprastinės varikocelektomijos metu atlikti nereikia, o autopsijos metu kairioji išorinė klubo vena rasta perdalinta, perrištais galais ir viena kabute ant distalinio galo. 26. Atsakyti į klausimą, koks buvo paciento M. V. sėklinio virželio venos diametras, negalima, nes tokių duomenų ekspertizei pateiktuose medicininiuose dokumentuose, autopsijos aprašyme nėra. 27. Vertinant medicininiuose dokumentuose užfiksuotus M. V. nusiskundimus, atliktų tyrimų duomenis, jam buvo nustatyta teisinga diagnozė – kapšelio venų mazgai (varikocelė) (TLK-10-AM kodas 186.1 ). 28. M. V. pasiūlytas tinkamas varikocelės gydymo būdas – laparoskopinė varikocelektomija. Kol kas nėra nustatyta, kuris operacinis būdas varikocelei gydyti yra geriausias. 29. Ekspertizei pateikiamuose medicininiuose dokumentuose konstatuoti šie M. V. negalavimai ir susirgimai: vaikystėje operuotas dėl krūtinė ląstos deformacijos, ties širdies viršūne girdimas papildomas tonas, maudžiantis skausmas širdies plote, padidinto kraujospūdžio liga, nuo jos vartoja medikamentus, echoskopiškai mitralinio vožtuvo prolapsas, sirgęs bronchine astma, rentgenologiškai įtarti stuburo L4-5, S1 diskų prolapsai, kaklinės stuburo dalies hiperlordozė, C4-6 diskozė, skundėsi migruojančio pobūdžio maudžiančiais galūnių, kaktos skausmais, vakarais atsigulus stipriais širdies plakimais, diskomfortu krūtinėje, pojūčiu alpimui. 30. Medicininiuose dokumentuose konstatuoti M. V. negalavimai, susirgimai (alergijos ir kitos ligos) pirmosios operacijos rizikai chirurgine prasme įtakos neturėjo. 31. Iš pateiktų medicininių dokumentų matyli, kad M. V. ne kartą konsultuotas UAB „K“ kardiologų, papildomų įgimtų širdies laidžiosios sistemos pluoštų buvimas (Lown-Ganong-Levine sindromas) jam nenustatytas. 32. Ekspertizei pateiktuose dokumentuose nėra duomenų, kad M. V. būtų kreipęsis infektologo konsultacijai dėl Laimo ligos. 33. M. V. 2013 m. gegužės 16 d., prieš pirmąją operaciją buvo apžiūrėtas, jo būklė įvertinta UAB „K“ gydytojų, t. y. vidaus ligų gydytojo, gydytojo anesteziologo ir operavusio gydytojo M. Ž.; kontraindikacijų operaciniam gydymui nenustatyta. 34. Laimo boreliozė pirmosios operacijos rizikai įtakos negalėtų turėti. 35. Laimo boreliozė organus pažeidžia dėl tiesioginio sukėlėjų (bakterijų) poveikio ir dėl uždegiminio – imuninio atsako. Šios ligos metu būna pažeidžiama oda, centrinė ir periferinė nervų sistema, retesniais atvejais – sąnariai, širdis arba akys. Kuris organas ir kaip yra pažeistas, priklauso nuo sukėlėjo potipio ir ligos stadijos. 36. Laimo boreliozė nesukelia kraujavimo. 37. Laimo boreliozė nesukelia staigios mirties (4 t., b. l. 76-92).

36Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

37BK 132 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

38Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kvalifikuojant veiką pagal BK 132 straipsnį, būtina nustatyti, kad: 1) būtent kaltininko veika buvo nukentėjusiojo mirties priežastis, t. y. kad tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių yra teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys, nes šie padariniai buvo dėsningas kaltininko veikos rezultatas; 2) jo kaltę dėl kito žmogaus mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-90/2014). Be to, pripažįstant asmenį kaltu dėl šio nusikaltimo, būtina nustatyti, kokiu konkrečiai neteisėtu veikimu ar neveikimu jis sukėlė kitam asmeniui mirtį, t. y. atėmė gyvybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-512/2014). Nepaisant to, šiame kontekste pažymėtina tai, kad baudžiamosiose bylose dėl galimo nusikalstamų veikų padarymo (tarp jų gyvybės atėmimo) kai kurios faktinės aplinkybės ne visada gali būti itin tiksliai nustatomos, tačiau tai nereiškia, kad tokiose situacijose baudžiamosios atsakomybės taikymas neįmanomas. BPK nustatyti principai, įrodinėjimo taisyklės nėra pažeidžiamos, jei bylos duomenys leidžia patikimai nustatyti esmines teisingam bylos išsprendimui aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-425-222/2016).

39Pagal BK 16 straipsnio nuostatas, nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti šiame kodekse numatytus padarinius, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti (BK 16 str. 2 d.), arba dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo arba neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 str. 3 d.).

40Pagal kasacinio teismo išaiškinimą, neatsargus gyvybės atėmimas dėl nusikalstamo nerūpestingumo yra tada, kai kaltininkas nenumatė, kad jo veika gali atimti gyvybę kitam žmogui, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Esant nusikalstamam nerūpestingumui, kaltininkas nesupranta, kad darydamas veiką kelia pavojų kito žmogaus gyvybei. Turėjimas numatyti padarinius yra objektyvus nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato pareigos būti atsargiam, darant atitinkamas veikas, buvimą. Tokia pareiga gali išplaukti iš įstatymo, tarnybos pareigų, profesijos, ankstesnės veiklos, gyvenimo patyrimo ir pan. Galėjimas numatyti padarinius yra subjektyvus nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato asmens, turinčio atitinkamą pareigą, realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos pavojingumą ir numatyti kito žmogaus gyvybės atėmimą kaip jo veikos padarinius. Apie tai teismas sprendžia įvertinęs kaltininko asmenines savybes – patirtį, kompetenciją, išsilavinimą, sveikatos būklę ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-193-895/2016).

41Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad aukščiau nurodyti byloje surinkti ir teismo tiesiogiai ištirti duomenys (nukentėjusiųjų R. V., M. V., R. V. ir S. V. paaiškinimai teisiamųjų posėdžių metu, liudytojų G. A., L. S., D. M., R. M., R. B., V. J., R. B., D. Š., A. M., A. L. ir T. J. paaiškinimai teisme, taip pat bylos nagrinėjimo metu teisme pagarsinti mirusio liudytojo E. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, specialistų Jūrio Plentos, Valerijaus Dzedziulio, Ramūno Mickevičiaus, Auksės Mickienės paaiškinimai teisiamųjų posėdžių metu, specialistų išvados, ekspertizės aktas, medicininiai dokumentai) atitinka BPK 20 straipsnyje numatytus įrodymams keliamus leistinumo ir liečiamumo reikalavimus ir yra laikytini įrodymais.

42Pagal byloje esančių įrodymų, t. y. M. V. medicininių dokumentų, specialistų išvadų Nr. M 680/13(01) ir Nr. DM 30(121)/14(01), ekspertizės akto Nr. PEDM 33/2016(02), duomenis nustatyta, kad 2013 m. gegužės 16 d. M. V. dėl nustatytos varikocelės (kapšelio venų mazgai) diagnozės buvo paskirta ir laikotarpiu nuo 12.30 val. iki 14.05 val. UAB „K“ privačioje ligoninėje atlikta operacija – laparoskopinė varikocelektomija, kurią atliko gydytojas chirurgas M. Ž.; ši operacija nebuvo būtina, tačiau pagal medicinines indikacijas rekomenduota ir atlikta pagrįstai, pasiūlytas tinkamas varikocelės gydymo būdas; be to, prieš atliekant šią (byloje dar vadinamą pirmąją) operaciją, buvo paskirti ir atlikti visi būtini tyrimai, buvo tinkamai pasiruošta operacijai, tinkamai įvertinti visi anamnestiniai ir klinikiniai duomenys. Atlikus šią operaciją, pacientas M. V. 14.10 val. buvo išvežtas į Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių, kuriame M. V. buvo ekstubuotas 15.30 val., jis „palaipsniui atsibudo“, buvo sąmoningas, adekvatus, kvėpavimas pakankamas, tačiau apie 16.00 val. jo būklė pablogėjo ir, įtariant vidinį kraujavimą į pilvaplėvės ertmę dėl pastebėto laisvo skysčio po kepenimis, apie 16.40 – 16.45 val. nuspręsta atlikti laparototomiją – pakartotinę (byloje vadinamą antrąją) operaciją, kuri pradėta 17.05 val. ir baigta 19.15 val., konstatavus M. V. mirtį.

43Pagal specialistų išvadų Nr. M 680/13(01) ir Nr. DM 30(121)/14(01) duomenis nustatyta, kad M. V. po pirmosios operacijos buvo paskirti ir atlikti visi būtini tyrimai, atliktas tinkamas medicininis pooperacinis sekimas, po pirmosios operacijos M. V. buvo ekstubuotas ir žadintas savalaikiai bei tinkamai, be to, prasidėjęs pooperacinis vidinis kraujavimas į pilvo ertmę buvo pastebėtas laiku, savalaikiai imtasi priemonių įvertinti M. V. sveikatos būklės pablogėjimą bei atlikti pakartotinę operaciją (specialisto išvada Nr. DM 30(121)/14(01); 1, 4-5 p; atsakymų į 2014 m. sausio 2 d. užduoties klausimus 1-3 p.), o M. V. mirtis 2013 m. gegužės 16 d., 19.15 val. privačioje ligoninėje ir poliklinikoje „K“ įvyko nuo vidinio pooperacinio nukraujavimo į pilvo ertmę (specialisto išvada Nr. M 680/13(01); 1-2 p.; specialisto išvada Nr. DM 30(121)/14(01) 9 p.). Tai patvirtina ir specialistų Jūrio Plentos bei Valerijaus Dzedziulio paaiškinimai teisiamojo posėdžio metu.

44Pažymėtina, kad Jūris Plenta specialisto išvadoje Nr. M 680/13(01) nurodė, jog M. V. mirtis įvyko nuo vidinio pooperacinio nukraujavimo, o skiltyje „Teismo medicinos diagnozė“ nurodyta pagrindinė M. V. liga – būklė po laparaskopinės kairės varikocelektomijos (sėklinio virželio venų išsiplėtimo pašalinimo), be to, buvo nustatytos komplikacijos – ūmus vidinis pooperacinis kraujavimas į pilvaplėvės ertmę, kraujas pilvaplėvės ertmėje, ūmus vidinis nukraujavimas, hemoraganis šokas. Taip pat ir specialisto išvados Nr. DM 30(121)/14(01) 2, 6-7 punktuose nurodyta, kad M. V. pooperacinis kraujavimas į pilvo ertmę įvyko ne dėl ligų, o dėl 2013 m. gegužės 16 d. pirmos operacijos metu pažeistos kraujagyslės, dėl ko išsivystė ūminis vidinis kraujavimas ir įvyko mirtis; šios išvados 1 punkte konstatuota, kad antroji operacija buvo būtina, įtarus vidinį kraujavimą. Teisiamųjų posėdžių metu apklausti specialistai patvirtino aukščiau išdėstytas išvadas. Jūris Plenta iš esmės patvirtino specialisto išvadas Nr. M 680/13(01) ir Nr. DM 30(121)/14(01), taip pat patvirtino, jog M. V. mirties priežastis – didelis, ūmus vidinis pooperacinis kraujavimas. Be to, specialistas Jūris Plenta paaiškino, kad M. V. nukraujavimas įvyko, nes pirmos operacijos metu buvo pažeista kažkokia kraujagyslė, nukraujavimas negalėjo įvykti ne dėl fizinio pažeidimo operacijos metu, priežastis buvo tik kraujagyslės pažeidimas. Bylos nagrinėjimo teisme metu apklaustas specialistas Valerijus Dzedziulis iš esmės patvirtino specialisto išvadą Nr. DM 30(121)/14(01) bei papildomai paaiškino, jog M. V. mirė dėl nukraujavimo, o tai reiškia, jog buvo pažeista kraujagyslė, kadangi vidinis kraujavimas galimas tik iš kraujagyslės, tuo tarpu antroji operacija buvo pradėta dėl grėsmės, kad atsirado kraujavimas, bet iš kitos kraujagyslės, ne iš spermatinės venos. Specialistas – gydytojas urologas Ramūnas Mickevičius, atlikęs teismo paskirtą deontologinę komisijinę ekspertizę, apklausiamas teisme papildomai paaiškino, kad jeigu pirmos operacijos metu nebūtų įvykę nieko blogo, po jos nebūtų vykęs kraujavimas, nebūtų reikėję antrosios operacijos. Taigi byloje nustatyta, jog antroji operacija buvo atlikta dėl įtariamo vidinio kraujavimo po pirmosios operacijos.

45Be to, svarbu atsižvelgti ir į tai, kad pagal ekspertizės akto Nr. PEDM 33/2016(02) duomenis nustatyta, jog medicininiuose dokumentuose konstatuoti M. V. negalavimai, susirgimai pirmosios operacijos rizikai chirurgine prasme įtakos neturėjo, taip pat pirmosios operacijos rizikai įtakos negalėtų turėti Laimo boreliozė, kuri šiuo atveju negalėjo sukelti nei kraujavimo, nei staigios mirties (ekspertizės akto 30-31, 34, 36-37 p.). Teisiamojo posėdžio metu apklausta specialistė – gydytoja infektologė Auksė Mickienė papildomai paaiškino, kad pagal M. V. medicininius dokumentus bei specialistei pateiktus duomenis M. V. negalėjo būti netgi įtarta Laimo liga. Aukščiau minėta, kad ir pagal specialisto išvadą Nr. DM 30(121)/14(01) nustatyta, jog M. V. pooperacinis kraujavimas į pilvo ertmę įvyko ne dėl ligų (šios išvados 6 p.). Be to, pagal specialisto išvadą dėl mirties priežasties nustatymo, kurios metu atliktas lavono tyrimas (autopsija) bei specialistų Jūrio Plentos, Valerijaus Dzedziulio paaiškinimus teisme, tyrimo metu nebuvo nustatyta M. V. kūno anomalijų; jeigu anomalijos būtų nustatytos, jos būtų buvę aprašytos, atliekant šį tyrimą. Vadinasi, byloje yra paneigta versija, kad po pirmosios operacijos vidinis kraujavimas M. V. prasidėjo dėl jo anatominių anomalijų, Laimo ligos ar kitų jam iki pirmosios operacijos nustatytų ligų bei negalavimų.

46Įvertinus visa tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, kad M. V. 2013 m. gegužės 16 d., 19.15 val. mirė dėl vidinio pooperacinio nukraujavimo į pilvo ertmę, kuris prasidėjo dėl pirmosios operacijos metu pažeistos kraujagyslės. Teismo vertinimu, byloje pateiktos išvados dėl M. Ž. mirties priežasties bei fakto, kad mirtį sukėlė vidinis kraujavimas dėl pirmosios operacijos metu pažeistos kraujagyslės yra iš esmės kategoriškos. Šios išvados sutampa tarpusavyje, be to, jas patvirtina tiek specialistai, teigdami paaiškinimus teisme, kurių paaiškinimai šiais klausimais taip pat sutampa, tiek ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys (M. V. medicininiai dokumentai). Tuo tarpu aplinkybės, kad vidinis kraujavimas galėjo būti sukeltas dėl kitų priežasčių (paciento kūno anomalijų ar kitų jo ligų), teismo vertinimu, byloje yra paneigtos aukščiau nurodytai argumentais.

47Bylos duomenimis, specialistui autopsijos metu nepavyko nustatyti M. V. kraujavimo šaltinio. Pagal byloje esančius M. V. medicininius duomenis bei liudytojų paaiškinimus teisme, kraujavimo šaltinio nepavyko nustatyti ir antrosios operacijos metu, o pirmosios operacijos protokole apie kraujavimą šios operacijos metu nėra pažymėta. Pasak specialistų, būtent dėl, kad pagal turimus duomenis nebuvo nustatytas M. V. kraujavimo šaltinis ir abiejų operacijų protokolų duomenys yra neišsamūs, jų išvados yra tikėtinos dalyje dėl to, kokia kraujagyslė, sukėlusi M. V. vidinį kraujavimą, buvo pažeista pirmosios operacijos metu. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamosiose bylose ne kartą yra nurodęs, jog ekspertizės aktas (specialisto išvada) BPK 20 straipsnio prasme gali būti priskirtas prie įrodymų, nustatant kaltę asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, tačiau tai yra tik vieni iš įrodymų baudžiamojoje byloje, kurie turi būti vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais; be to, vien tai, kad kai kurios ekspertų (specialistų) išvados yra tikėtinos, tai savaime nepaneigia ekspertų (specialistų) išvadų pagrįstumo, jeigu jos buvo vertinamos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-210-303/2017, 2016 m. gegužės 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-154-699/2016). Be to, nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad ekspertizės akto Nr. PEDM 33/2016(02) duomenų patikimumo nepaneigia ir faktas, jog ekspertams buvo pateikta visa baudžiamosios bylos medžiaga, įskaitant ir specialistų išvadas, kadangi teismo nutartimi paskyrus atlikti deontologinę komisijinę ekspertizę, ekspertams buvo užduoti iš esmės savarankiški klausimai. Specialistas Ramūnas Mickevičius teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jis, atlikdamas ekspertizę, rėmėsi pirminiais dokumentais, t. y. M. V. medicininiais dokumentais, Jūrio Plentos specialisto išvada dėl mirties priežasties nustatymo (autopsijos duomenimis), ir pateikė savo savarankišką nuomonę dėl jam priskirtų klausimų. Tuo tarpu klausimai, paskirti atsakyti specialistei Auksei Mickienei, buvo suformuluoti specialiai ekspertizės atlikimui ir jai pavesti klausimai anksčiau byloje iš esmės nebuvo nagrinėti specialistų.

48Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad tiek pagal specialisto išvados Nr. DM 30 (121)/14 (01) bei ekspertizės akto Nr. PEDM 33/2016(02) duomenis, tiek ir pagal teisme apklaustų specialistų Jūrio Plentos, Valerijaus Dzedziulio, Ramūno Mickevičiaus paaiškinimus, daroma vienintelė išvada, jog labiausiai tikėtina, kad pirmosios operacijos metu buvo pažeista būtent kairioji išorinė klubo vena, su kuria chirurginės manipuliacijos laparoskopinės varikocelektomijos metu neturėjo būti atliekamos, tuo tarpu autopsijos metu kairioji išorinė klubo vena rasta perdalinta, perrištais galais ir viena kabute ant distalinio galo, iš esmės nesant pagrindo atlikti manipuliacijas su šia vena.

49Ekspertizės akte nurodyta, kad galima įtarti, jog pirmos operacijos metu atsitiktinai buvo pažeista kairioji išorinė klubinė vena, kraujavimui iš pažeidimo sustabdyti buvo uždėta metalinė kabutė, o kraujavimui iš šios vietos atsinaujinus, antros operacijos metu kairioji klubinė vena buvo perrišta dvejose vietose ir perdalinta skersai (ekspertizės akto 9, 25 p.). Be kita ko, ekspertizės akto 16 punkte konstatuota, jog galima situacija, kad pirmos operacijos metu kraujavimui sustabdyti ant kairiosios išorinės klubo venos buvo uždėta metalinė kabutė, o, kraujo spaudimui po šios operacijos pakilus iki normalaus, kraujavimas iš šios vietos atsinaujino. Be to, ekspertizės akto 10 punkte nurodyta, jog, įvertinus abiejų operacijų protokolų aprašymus, matyti, kad antros operacijos metu kabutės nebuvo dedamos, kabutės buvo tik šalinamos, todėl, tikėtina, kad metalinė kabutė ant kairiosios išorinės klubo venos buvo uždėta pirmos operacijos metu. Ekspertizės akto 11 punkte taip pat išaiškinta, jog pirmosios operacijos metu pilvaplėvės ertmėje buvo rastos daugybinės sąaugos, nusileidžiančios storžarnės atidalinimas ir sėklinės venos vizualizavimas dėl to buvo apsunkintas, todėl, tikėtina, kad, kaip minėta, atsitiktinai galėjo būti pažeista kairioji išorinė klubo vena, o kraujavimo stabdymui buvo panaudota metalinė kabutė; laparoskopinės varikocelektomijos metu buvo naudojami tokie įrankiai, kuriais buvo galima pažeisti išorinę klubinę veną (ekspertizės išvados 17 p.). Išorinė klubo ir sėklinė venos yra netoli viena kitos, todėl laparoskopinės varikocelektomijos metu yra techninė galimybė tiek pasiekti išorinę klubo veną, tiek uždėti kabutę ant išorinės klubo venos (ekspertizės akto 13, 22 p.). Teismo vertinimu, nurodytos ekspertizės išvados yra nuoseklios bei logiškos, jos sutampa tarpusavyje, papildo bei paaiškina viena kitą; be to, paminėtos išvados iš esmės sutampa su specialisto išvados Nr. DM 30 (121)/14 (01) duomenimis, teisme apklaustų specialistų Jūrio Plentos, Valerijaus Dzedziulio ir Ramūno Mickevičiaus paaiškinimais bei kitais byloje esančiais įrodymais (medicininiais dokumentais, dalies liudytojų paaiškinimais).

50Apklausiamas teisme specialistas Jūris Plenta paaiškino, kad jis teigia, jog pacientas mirė dėl didelio, ūmaus kraujavimo iš pažeistos išorinės klubinės venos. Pasak specialisto, kadangi kraujavimo šaltinis nesurastas, ši išvada yra ne kategoriška, o tikėtina. Tokia prielaida padaryta, kadangi buvo nustatytas masyvus kraujavimas, būtent tokį didelį kraujavimą gali sukelti šios venos pažeidimas ir ši vena autopsijos metu rasta perpjauta. Specialistas Valerijus Dzedziulis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dėl to, jog kraujavimas buvo grėsmingas, buvo įtarta, jog galėjo būti pažeista stambesnė kraujagyslė, o sėklinio virželio vena pirmosios operacijos metu buvo perdalinta tinkamai, tai yra užfiksuota antrosios operacijos protokole; padaryta išvada, kad buvo pažeista išorinė klubinė vena, kadangi ši vena pirmosios operacijos metu neturėjo būti liesta, o ji rasta perdalinta ir dar su uždėtu klipu, be to, duomenų, kad antros operacijos metu ant išorinės klubinės venos buvo uždėtas klipas nėra ir ekstrinėje operacijoje niekas su klipais nežaidžia, nėra laiko klipuoti, todėl daroma prielaida, kad klipas liko po pirmosios operacijos. Specialistas Valerijus Dzedziulis taip pat paaiškino, kad nepastebėti kraujagyslės pažeidimo pirmosios operacijos metu buvo neįmanoma, toje vietoje labai geras matomumas, be to, pažeidus bet kokią veną, iš karto matosi kraujavimas, kurį sustabdžius, jis gali atsinaujinti po kurio laiko pakilus kraujo spaudimui. Specialistas Ramūnas Mickevičius irgi paaiškino, jog šiuo atveju toje vietoje, kur buvo operuotas M. V., yra kelios stambios gyslos, kurios galėjo kraujuoti, t. y. plačios spermatinės gyslos, išorinė klubinė arterija ir vena; išorinė klubinė vena pirmosios operacijos metu galėjo būti pažeista instrumentais, kadangi nustatyta, jog išsiliejo 4 litrai kraujo, t. y. masyvus kraujavimas, kuris galėjo būti iš sėklinių venų ir iš dar stambesnės – išorinės klubo venos. Specialistas nurodė, jog padaryta prielaida, kad kraujavimas vyko iš išorinės klubinės venos, kadangi ji rasta perdalinta, o kabutė ant jos greičiausiai buvo uždėta pirmos operacijos metu, nes antros operacijos metu apie kabutės dėjimą nėra šnekama; taip pat jis paaiškino, jog jis neturi tokios praktikos, kad pažeidus veną, iš jos nekraujuotų.

51Nors autopsijos metu nebuvo rastas kairiosios išorinės klubo venos pažeidimas, ši vena rasta perdalinta skersai, o sudėjus jos galus, jie susidėjo simetriškai, vien šis faktas, teismo nuomone, nesudaro pagrindo spręsti, kad paminėta vena nebuvo pažeista pirmosios operacijos metu. Visų pirma, autopsija buvo atlikta jau po abiejų operacijų ir paciento gaivinimo procedūrų, dėl ko paciento kūno audiniai buvo patinę, tai patvirto apklausti specialistai. Be to, specialistas Jūris Plenta paaiškino, jog įmanoma tokia situacija, kad venos pažeidimo ir perdalinimo vietos sutaptų, t. y. kad pažeidimo vietoje perdalinus veną, jos galai sueitų simetriškai.

52Svarbu ir tai, kad pagal specialisto išvados Nr. DM 30 (121)/14 (01) ir ekspertizės akto Nr. PEDM 33/2016(02) duomenis bei specialistų Valerijaus Dzedziulio, Ramūno Mickevičiaus paaiškinimus, antrosios operacijos metu, revizuojant operacinio lauko ertmę dėl vidinio kraujavimo, nebuvo pagrindo perdalinti kairiąją klubinę išorinę veną (specialisto išvados Nr. DM 30 (121)/14 (01) atsakymų į 2014 m. sausio 2 d. užduoties klausimus 4 p.). Nors specialistas (teismo medicinos ekspertas, turintis kvalifikaciją atlikti mirusiųjų ir gyvų tyrimus) Jūris Plenta teigė, kad išorinė klubinė vena galėjo būti perdalinta antrosios operacijos metu, imantis drastiškų priemonių, gelbėjant pacientą ir siekiant sustabdyti kraujavimą, nors ir nebuvo aišku, kad kraujuoja būtent iš šios venos, teismo vertinimu, tai yra nelogiškas ir nepagrįstas teiginys, kurį paneigė kiti du apklausti byloje specialistai – urologai (Valerijus Dzedziulis ir Ramūnas Mickevičius), taip pat specialisto išvados Nr. DM 30 (121)/14 (01) duomenys. Sutiktina su pozicija, kad nerandant kraujavimo šaltinio, gaivinimo metu perdalinti bet kurią stambią kraujagyslę (veną), tokiu būdu siekiant sustabdyti kraujavimą, būtų netikslinga bei užimtų papildomas laiko sąnaudas, todėl toks kraujavimo sustabdymo būdas būtų nepateisinamas. Priešingai nei pažeistos kraujagyslės, iš kurios vyksta kraujavimas, perdalinimas, siekiant užtikrinti, kad kraujavimas iš pažeistos vietos būtų sustabdytas.

53Be to, specialistai Jūris Plenta, Valerijus Dzedziulis ir Ramūnas Mickevičius paaiškino, kad pirmosios operacijos buvo galima atskirti sėklinio virželio veną nuo išorinės klubinės venos, tarp jų yra 1,5-2 cm atstumas, žiūrint laparoskopu, šias venas supainioti yra labai sunku, faktiškai neįmanoma – nebent būtų nustatyta anomalija, o šiuo atveju anatominių anomalijų nenustatyta (specialistų praktikoje to nėra pasitaikę). Todėl įvertinus šiuos specialistų paaiškinimus bei kitą bylos medžiagą, darytina išvada, jog argumentas, kad klubinė išorinė vena galėjo būti perdalinta pirmosios operacijos metu, ją sumaišius su sėklinio virželio vena, atmetamas. Taip pat, įvertinus aukščiau išdėstytus motyvus, atmetama ir versija, kad pirmos operacijos metu uždėtos kabutės galėjo nušokti. Juolab kad tokiu atveju antrosios operacijos metu būtų iš karto nustatytas kraujavimo šaltinis. Be to, antrosios operacijos metu buvo revizuota sėklinio virželio vena ir konstatuota, jog ant jos abiejų galų yra uždėtos kabutės, kurios vėliau nuimtos ir užtvirtinta ligatūra. Tai patvirtino tiek apklausti specialistai, tiek ir antrosios operacijos protokolo duomenys. Dėl ekspertizės 14 punkto, kuriame nurodyta, jog normalią išorinę klubinę veną pilnai perspausti laparoskopine kabute dažniausiai neįmanoma, tačiau kartais, esant lieknam pacientui su siauromis kraujagyslėmis, galima, pažymėtina, jog apklausti specialistai Ramūnas Mickevičius ir Auksė Mickienė teisme paaiškino, kad pagal M. V. duomenis, jis buvo vidutinio (normalaus) kūno sudėjimo, tačiau šiuo konkrečiu atveju atkreiptinas dėmesys, kad byloje teigiama, jog laparoskopine kabute buvo uždėta tikslu sustabdyti išorinės klubo venos pažeidimą, o ne siekiant ją užspausti po šios venos perdalinimo; be to, tikslus M. V. klubinės išorinės venos diametras nebuvo nustatytas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Valerijus Dzedziulis, duodamas paaiškinimus teisme užsiminė, jog kraujuoti galėjo iš bet kur, iš atsinaujinusių židinių, tačiau tuo pačiu jis kategoriškai teigė, kad, įvertinus jo praktiką, nagrinėjamu atveju ūminis kraujavimas prasidėjo ne iš pridegintos vietos.

54Pastebėtina ir tai, kad nei pirmosios, nei antrosios operacijos protokoluose nėra jokių įrašų apie chirurgines manipuliacijas su kairiąja išorine klubine vena, apie tai nenurodė nei vienas iš byloje apklaustų pirmojoje ir antrojoje operacijose dalyvavusių asmenų, teisme buvo apklausti visi šiose operacijose dalyvavę asmenys. Tuo tarpu iš specialisto išvados Nr. M 680/13(01) nustatyta, kad autopsijos metu rasta skersai perdalinta kairioji klubinė išorinė vena, ant šios venos susidariusio proksimalinio galo užrišta ligatūra, ant distalinio gal uždėta užrišta ligatūra ir metalinė kabutė (klipsas). Vadinasi, chirurginės manipuliacijos su šia vena neabejotinai buvo atliekamos, o teisme apklausti liudytojai tai nutylėjo. Ši aplinkybė bei tai, kad apklausti liudytojai yra įmonės UAB „K“, kuri yra tiesiogiai suinteresuota šios bylos baigtimi, darbuotojai, teismui sudaro pagrindo ypatingai atsargiai vertinti apklaustų liudytojų paaiškinimus.

55Pirmosios chirurginės operacijos protokole nurodyta tik tiek, kad atidalinant sąaugas nuo vidinės kirkšninės duobės, revizuota kairė kirkšninė duobė, identifikuotos kraujagyslės (vas deferens), atlikta pilvaplėvės incizija virš vidinio kirkšnies kanalo žiedo, mobilizuoti gonadų indai, identifikuota arterija, vena, limfagyslės, vena (kuri nenurodyta) perspausta keturiomis ensdoskopinėmis ML dydžio kabutėmis, vena perkirpta, revizuota arterija išsaugota, reponuota, mobilizuota pilvaplėvės dalis, revizuota pilvo ertmė – kraujavimo požymių nesimatė, pašalinus instrumentus, jų vietose kraujavimo nesimatė, pašalinus instrumentus – kraujavimo nesimatė, jų vietose kraujavimo nesimatė. Tai, jog nei pirmosios operacijos eigoje, nei jos pabaigoje paciento M. V. pilvo ertmėje nesimatė kraujavimo, nurodė ir šioje operacijoje dalyvavę liudytojai – G. A., L. S. bei D. M., nors teisme apklaustas specialistas Valerijus Dzedziulis nurodė, kad be koaguliacijos (prideginimo) neapsieina jokia operacija, venos prideginamos – tai ekektrokoaguliacija, šios priemonės buvo naudojamos pirmos operacijos, vadinasi, kraujavimas pirmosios operacijos metu vyko. Pagal medicininius dokumentus bei liudytojų G. A., L. S., D. M. ir R. M. paaiškinimus, chirurgines manipuliacijas pirmosios operacijos metu atliko tik kaltinamasis – gydytojas M. Ž., kuris atsisakė išsamiai paaiškinti, kaip vyko pirmoji operacija, pasinaudojęs savo teise neduoti parodymų. Be to, pagal liudytojos G. A., kuri asistavo M. Ž. pirmosios operacijos metu, paaiškinimus, pirmosios operacijos metu buvo perdalinta viena vena, panaudoti keturi M dydžio klipai: du ant vieno venos galo ir du ant kito. Kad gydytojas uždėjo keturis klipus, ji matė, jie buvo uždėti tinkamai. Liudytoja L. S., šios operacijos metu asistavusi G. A., paaiškino, jog siūlai šios operacijos metu nebuvo naudojami, buvo naudojamos kabutės „LT 300“, kurių dėžutėje būna penkios, iš jų keturios galėjo būti panaudotos. Minėta, jog liudytojų paaiškinimai kelia pagrįstų abejonių, išsamiai duomenys operacijų protokoluose neužfiksuoti, tačiau, įvertinus pirmojoje operacijoje dalyvavusių asmenų paaiškinimus, galima išvada, jog net ir uždėjus keturis klipus ant sėklinio virželio venos galų (po du ant kiekvieno galo), buvo galimybė panaudoti ir dar vieną kabutę, kadangi operacinėje buvo atnešta kabučių (klipsų) „LT 300“ dėžutė, kurioje būna penkios kabutės (klipsai).

56Antrosios chirurginės operacijos protokole nurodyta, kad pilvo ertmėje buvo matoma daug šviežio kraujo ir krešulių, juos pašalinus, buvo revizuota operacinė zona kairės kirkšnies duobėje – laparoskopinės operacijos metu klipuotų kraujagyslių spindžiai vizualizuoti, aiškaus, aktyvaus kraujavimo nesimatė, laparoskopinės kabutės vizualizuotos tipinėse padėtyse, operacijos zonoje esančios kraujagyslės papildomai perspaustos ilgais peanais, perrištos, pašalintos kabutės, aiškaus kraujavimo nesimatė, apžiūrėjus likusią dubens dalį bei pilvo sieną, laparoskopijos žaizdų vietas, hemoragijų nesimatė; operacinę brigadą papildžius gydytojui R. B., pakartotinai revizuota pilvo ertmė. Taigi, kaip minėta aukščiau, ir šiame protokole nėra jokių įrašų apie manipuliacijas su kairiąja išorine klubine vena. Be to, nei vienas iš liudytojais apklaustų antrosios operacijos metu dalyvavę asmenų teismui nenurodė, kad antrosios operacijos metu būtų matę perdalintas dvi venas. Liudytoja L. S., iš pradžių asistavusi M. Ž., dėl antros operacijos paaiškino, kad jos metu gydytojas paprašė piano, kai rado siūlo, juo užrišo, bet ką užrišo, ji nematė, ir grąžino jai vieną kabutę, kuri buvo naudojama per pirmą operaciją, po to ją pakeitė V. J., o ji skaičiavo servetėles, taip pat nurodė, jog antros operacijos metu klipsai nebuvo naudojami, jis endoskopinių instrumentų net nebuvo pasiėmusi, ji antrojoje operacijoje dalyvavo nuo pradžių iki galo. Tuo tarpu liudytoja V. J., pakeitusi L. S., paaiškino, kad antrosios operacijos metu buvo naudojami kabliai žaizdai praplėsti, pianai, kad užspausti kraujagyslę, žirklės, siūlas, juo gydytojas darė perrišimus, į operacinę buvo atnešti visi instrumentai, tarp jų ir visi klipsatoriai, operacinėje buvo L300 dydžio ir mažesnės kabutės, tačiau liudytoja neatsimena, ar antrosios operacijos metu buvo naudojami klipsatoriai. Minėta, jog antrosios operacijos protokole apie kabučių naudojimą nenurodyta, liudytoja L. S. kategoriškai nurodė, kad kabutės antrosios operacijos metu nebuvo naudotos, o liudytoja V. J. fakto, kad kabutės būtų naudotos, taip pat neprisimena. Šios aplinkybės patvirtina specialistų nurodytą faktą, kad antrosios operacijos metu naujos kabutės nebuvo naudojamos, buvo tik šalinamos senos, uždėtos pirmosios operacijos metu, vadinasi, ant kairiosios išorinės klubinės venos rasta kabutė buvo likusi po pirmosios operacijos.

57Dėmesys atkreiptinas į liudytojų A. L., R. B., D. Š. ir E. G. paaiškinimus. Liudytojas A. L. paaiškino, kad jis kartu su M. Ž. apžiūrėjo operuotą kraujagyslę, matė, kad kraujavimo iš jos nebuvo, jos abu galai buvo užklipsuoti (kiek buvo uždėta kabučių, neprisimena, mažiausiai dvi), jie kartu su M. Ž. apsidraudimui operuotą kraujagyslę perrišo siūlu, daugiau atidalintų venų nematė, tačiau gali būti, kad siūlu rišo daugiau nei du kartus, gal dar kažkokią veną perrišo; ar jie apžiūrėjo kairiąją klubinę išorinę veną, tiksliai pasakyti negalėjo, kadangi žiūrėjo visur, greičiausiai, kad apžiūrėjo ir kairiąją klubinę išorinę veną; matėsi, jog ir po užrišimo vis dar ateina kraujas; jį pakeitė R. B., jie kartu su M. Ž. toliau ieškovo kraujavimo šaltinio. Liudytojas D. Š. taip pat nurodė, kad jam atvykus į operacinę, ten vyko pakartotinė operacija – operavo R. B. ir M. Ž.; jie naudojo chirurgines priemones, ieškojo kraujavimo šaltinio, kalbėjo apie darbinius dalykus; pats liudytojas prie atverto pilvo priėjęs nebuvo, išsamiau aplinkybių paaiškinti negalėjo. Tuo tarpu liudytojas R. B. teigia, kad jam prisijungus, jis matė atvertą pilvo ertmę, bet jos neapžiūrėjo, chirurginiai veiksmai jam prisijungus atliekami jau nebuvo, pilvo ertmėje kraujo taip pat nebuvo, nebuvo ir kraujavimo, vyko intensyvi reanimacija, taigi šis liudytojas plačiau apie tai, kas buvo nustatyta, atvėrus pilvo ertmę, nepaaiškino. Liudytojas E. G. taip pat nurodė, kad tuo metu, kai jis atvyko, iš chirurginės pusės pagalbos jau nereikėjo, tuo metu niekas kraujavimo židinio paciento pilvo ertmėje jau neieškojo, nes kraujavimo jau nebuvo, prisijungęs R. B. atliko tik reanimacijos veiksmus. Iš nurodyto darytina išvada, kad nėra aišku, ar liudytojas R. B. matė M. Ž. pilvo ertmę, tačiau liudytojas A. L. neabejotinai ne tik matė, bet ir revizavo pirmosios operacijos lauką, todėl neįtikėtina, kad jis galėjo matyti tik vieną perdalintą kraujagyslę, kai autopsijos metu nustatyta, kad buvo perdalintos dvi.

58Kaip minėta aukščiau, akivaizdu, kad dalis apklaustų liudytojų nutyli dalį įvykio aplinkybių, siekdami nepakenkti kaltinamajam bei UAB „K“. Nepaisant to, liudytojų paaiškinimai yra pakankami, kad iš jų būtų galima spręsti, jog pirmosios operacijos metu chirurgines manipuliacijas atliko tik M. Ž., kad šios operacijos metu galėjo būti uždėtos kabutės ne tik ant sėklinio virželio venos, taip pat kad laparoskopinės varikocelektomijos metu manipuliacijos su kairiąja išorine klubine vena nėra atliekamos (tai patvirtino liudytojai A. L., D. Š., D. M., R. B.). Be to, iš liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad pirmosios operacijos metu buvo naudojamos tik kabutės (klipsai), siūlai nenaudoti, o antrosios operacijos metu naujos kabutės (klipsai) nenaudotos, buvo naudojamas siūlas, kas dar kartą patvirtina, kad ant kairiosios išorinės klubinės venos rasta kabutė (klipsas) buvo uždėta pirmosios operacijos metu, kaip teigė specialistai bei nurodyta ekspertizės akte.

59Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytų įrodymų bei išdėstytų argumentų visumą, sprendžia, jog byloje objektyviai nustatyta, kad M. V. autopsijos metu buvo rasta skersai perdalinta kairioji išorinė klubinė vena, su kuria chirurginės manipuliacijos laparoskopinės varikocelektomijos neatliekamos. Varikocelė – tai sėklinio virželio venų išsiplėtimas, varikocelės pašalinimo operacijos metu perrišamos išsiplėtusios sėklidės venos, taigi jokie chirurginiai veiksmai pirmosios operacijos metu su kairiąja išorine klubine vena neturėjo būti atliekami. Byloje nustatyta, kad po atliktos laparoskopinės varikocelektomijos, t. y. pirmosios operacijos, prasidėjo M. V. vidinis kraujavimas, kurį galėjo sukelti tik kraujagyslės pažeidimas. Pagal byloje esančių įrodymų visumą, darytina išvada, jog kraujavimas vyko ne iš operuotos spermatinės venos, bet iš kitos stambios kraujagyslės – kairiosios išorinės klubinės venos, kuri buvo pažeista pirmosios operacijos metu, kraujavimui iš šio pažeidimo stabdyti buvo uždėta metalinė kabutė, tačiau po operacijos pakilus paciento M. V. kraujo spaudimui iki normalaus, kraujavimas iš šios vietos atsinaujino. Priešingu atveju, nebuvo jokio kito objektyvaus bei logiško pagrindo perdalinti kairiąją klubinę išorinę veną antrosios operacijos metu.

60Iš aukščiau nurodyto matyti, kad kaltinamasis M. Ž., pirmosios operacijos metu neatsargiais savo veiksmais pažeidęs paciento M. V. kairiąją išorinę klubinę veną, tai pastebėjo ir ėmėsi veiksmų pažeidimui pašalinti bei kraujavimui sustabdyti – ant šios venos uždėto metalinę kabutę, tačiau šių priemonių neužteko, kadangi po operacijos pakilus paciento kraujo spaudimui iki normalaus, kraujavimas iš šios vietos atsinaujino ir pacientas mirė dėl masyvaus vidinio nukraujavimo iš šios kraujagyslės. Taigi darytina išvada, kad būtent dėl kaltinamojo veikos, pirmosios operacijos metu neatsargiai pažeidus kairiąją išorinę klubinę veną, prasidėjo ūmus vidinis kraujavimas, kuris sukėlė M. V. mirtį. Vadinasi, tarp kaltinamojo veiksmų bei kilusių padarinių yra teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys.

61Pastebėtina, kad gydytojams, vykdantiems savo pareigas, yra keliami didesni atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikacijos reikalavimai. Teismo vertinimu, kaltinamasis nenumanė, kad jo klaida – kairiosios išorinės klubinės venos pažeidimas gali sukelti M. V. mirtį, tačiau pagal jo kaip gydytojo – urologo išsilavinimą, patirtį bei kompetenciją turėjo ir galėjo numatyti, jog jo neapdairus ir neatidus elgesys – stambios kraujagyslės pažeidimas gali sukelti paciento mirtį. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindo teigti, kad kaltinamojo veika padaryta dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 str. 3 d.).

62Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog byloje įrodyta, kad kaltinamasis M. Ž. 2013 m. gegužės 16 d., laikotarpiu nuo 12.30 val. iki 14.05 val., dirbdamas chirurgu urologu UAB „K“ priklausančioje privačioje ligoninėje, esančioje adresu ( - ), laparoskopinės varikocelektomijos metu, operuodamas M. V., netinkamai atliko chirurginę intervenciją, nes pažeidė kraujagyslę – kairiąją išorinę klubinę veną, dėl ko išsivystė ūminis vidinis kraujavimas, 19.15 val. sukėlęs pastarojo mirtį, tokiu būdu dėl neatsargumo atėmė M. V. gyvybę. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, yra pagrindo konstatuoti, kad nurodyta kaltinamojo M. Ž. veika dėl neatsargumo atėmus gyvybę kitam žmogui, atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 132 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai. Nors baigiamojoje kalboje gynėjas teigė, kad M. Ž. pareikštas kaltinimas yra abstraktus, teismo vertinimu, kaltinimas atitinka BPK 219 straipsnyje numatytus kaltinamojo akto reikalavimus ir yra aiškus. Kaltinime yra nurodyti teismo, kaltinamojo duomenys, nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas (sutampantis su pirmosios operacijos laiku), būdas, padariniai bei BK nuostatos, numatančios atsakomybę už inkriminuojamą veiką.

63Dėl bausmės skyrimo

64Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam M. Ž., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (įvykdytas neatsargus nusikaltimas, kurio pasekmė – žmogaus gyvybės atėmimas), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (kito žmogaus gyvybė dėl neatsargumo buvo atimta netinkamai atlikus operaciją gydymo įstaigoje), į tai, kad nenustatyta kaltinamojo M. Ž. atsakomybė lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį M. Ž. – pakankamai jauno amžiaus, aukštojo išsilavinimo, dirbantis, vedęs, turintis mažametį vaiką, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, neteistas, bei jo elgesį po nagrinėjamo įvykio – padarytos nusikalstamos veikos nepripažino, nukentėjusiųjų neatsiprašė.

65Įvertinęs aukščiau išvardintas aplinkybes, tarp jų tai, kad M. Ž. įvykdytu nusikaltimu buvo sukeltos nepataisomos pasekmės – atimta kito žmogaus gyvybė, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą griežtesnę – laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustato artimą bausmės vidurkiui. Atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, yra neteistas, aukštojo išsilavinimo, dirbantis, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą ir stiprius socialinius ryšius – žmoną, mažametį vaiką, priklausomybių neturi, teismas sprendžia, kad yra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 2 metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant kaltinamąjį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 str. 1 d., 2 d. 8 p.).

66Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį, kartu su bausme gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų – teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas. BK 682 straipsnio 1 dalyje (2011 06 21 įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatyta, kad teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą teismas skiria tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro darbinės ar profesinės veiklos srityje arba kai teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, padaro išvadą, kad asmeniui negalima palikti teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta kaltinamojo darbo metu, jam vykdant savo kaip gydytojo pareigas, dėl įvykdymo nusikaltimo buvo sukeltos negrįžtamos pasekmės, kartu su bausme yra pagrindo skirti baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti medicinos ir gydymo paslaugas teikiančiose įstaigose atėmimą, tačiau jos terminą nustatant minimalų – vienerius metus, įvertinus paskirtos bausmės griežtumą (laisvės atėmimas) bei tai, kad įvykdytas neatsargus nusikaltimas.

67Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina nepakeista iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus – panaikintina.

68Dėl civilinių ieškinių

69Nagrinėjamoje byloje yra pareikšti trys civiliniai ieškiniai: 1) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Vilniaus skyriaus civilinis ieškinys, kuriuo prašoma priteisti iš civilinio atsakovo UAB „K“ VSDFV Vilniaus skyriaus naudai 23 457,78 Eur turtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 121-123; 3 t., b. l. 48-50; 4 t., b. l. 115-117); 2) nukentėjusiųjų R. V. ir S. V. civilinis ieškinys, kuriuo prašoma priteisti solidariai iš civilinių atsakovų M. Ž. ir UAB „K“ po 40 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiųjų naudai (2 t., b. l. 139-141); 3) nukentėjusiosios M. V. (dab. S.) civilinis ieškinys, kuriuo prašoma priteisti solidariai iš civilinių atsakovų M. Ž. ir UAB „K“ nukentėjusiosios naudai 20 000 Eur (2 t., b. l. 142-144).

70Dėl VSDFV Vilniaus skyriaus civilinio ieškinio

71Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad VSDFV Vilniaus skyrius, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 31 straipsnio 1 dalimi, 38 straipsnio 1-2 dalimis, 40 straipsnio 1 dalimi, mirusio M. V. dukterims L.V. ir D. V. 2013 m. gegužės 31 d. sprendimais Nr. 11-17-11389 ir Nr. 11-17-11390 nuo 2013 m. gegužės 16 d. paskyrė valstybinę socialinio draudimo našlaičių pensiją ir iki 2017 m. balandžio 30 d. išmokėjo joms iš viso 23 457,78 Eur našlaičių pensijos (2 t., b. l. 127-132; 3 t., b. l. 51-52; 4 t., b. l. 118-122). Būtent tokio dydžio reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo yra pareikštas šioje byloje.

72BPK 110 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis arba juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatas, juridiniai ir fiziniai asmenys, kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Valstybinio socialinio draudimo fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 str. 1 d.; iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos 18 str. 1 d.). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.290 straipsnio nuostatas, socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį, o draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo (CK 6.290 str. 1, 3 d.). CK 6.263 straipsnio 2 dalies nuostatomis, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Be to, CK 6.264 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės.

73Įvertinus tai, kad byloje nustatyta, jog kaltinamasis M. Ž., būdamas UAB „K“ darbuotojas ir atlikdamas operaciją, dėl neatsargumo atėmė M. V. gyvybę, t. y. M. V. mirė dėl jo kaltės bei nusikalstamų veiksmų, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju nustatytos visos įstatyme numatytos civilinės atsakomybė sąlygos ir civilinis atsakovas UAB „K“ yra atsakingas už dėl M. V. mirties VSDFV Vilniaus skyriaus patirtą žalą, jo dukroms išmokant našlaičių pensiją, kuri nuo 2013 m. gegužės 16 d. iki 2017 m. balandžio 30 d. iš viso sudaro 23 457,78 Eur. Dėl nurodyto civilinio ieškovo VSDFV Vilniaus skyriaus civilinis ieškinys yra pagrįstas bei tenkintinas, priteisiant iš civilinio atsakovo UAB „K“ civilinio ieškovo VSDFV Vilniaus skyriaus naudai 23 457,78 Eur turtinės žalos atlyginimo (CK 6.290 str. 1, 3 d., 6.263 str. 2 d., 6.264 str. 1 d.).

74Dėl R. V. ir S. V. civilinio ieškinio

75Minėta, jog baudžiamojo proceso metu civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis arba juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą (BPK 110 str. 1 d.). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teisė į nusikaltimu dėl gyvybės atėmimo padarytos neturtinės žalos atlyginimą pripažįstama ir asmenims, kurie nebuvo žuvusiųjų išlaikomi, kartu negyveno, tačiau, atsižvelgiant į šių asmenų ir žuvusiojo tarpusavio santykių pobūdį, pripažįstama, kad jiems nukentėjusiojo mirtis sukėlė padarinius, numatytus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taigi vadovaujantis bendrąja CK 6.250 straipsnio nuostata ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, tiek mirusiojo tėvams, tiek ir jo seseriai neturtinė žala gali būti priteisiama.

76Pažymėtina, jog CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nusikaltimu padaryta neturtinė žala turi būti atlyginama visais atvejais, o teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės, visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-410/2013, 2011 m. gegužės 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-227/2011).

77Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dėl kaltinamojo M. Ž. nusikalstamų veiksmų dėl neatsargumo atėmus M. V. gyvybę, nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai R. V. bei S. V. neteko sūnaus. Jų civiliniame ieškinyje nurodyta, kad, sužinojus apie sūnaus mirtį, nukentėjusiuosius ištiko šokas, jie patyrė didžiulį dvasinį sukrėtimą, apėmė emocinė depresija, tai pakeitė jų gyvenimą, buvo sutrikdytas įprastinis jų gyvenimo ritmas, susilpnėjo sveikata. Tiek civiliniame ieškinyje nurodyta, tiek ir apklausiami teisme R. V. bei S. V. paaiškino, kad jų santykiai su sūnumi buvo labai geri, jie palaikė labai artimus ryšius, nuolat bendravo, sūnus dažnai juos lankydavo, nors gyveno kitame mieste, kasdien bendraudavo telefonu, padėjo tėvams (fiziškai, morališkai ir materialiai), jais labai rūpinosi. Tai patvirtino ir teisme apklaustos nukentėjusiosios R. V. ir M. V.. Be to, nukentėjusieji paaiškino, kad dvasinius išgyvenimus, psichologinį skausmą bei kitas pasekmes dėl sūnaus netekties jie jaučia iki šiol, o nukentėjusioji R. V. netgi negalėjo dalyvauti bylos nagrinėjime, į bylą pateiktas medicinos dokumentų išrašas, kuriame nurodyta, kad R. V. iki šiol nustatytas vidutinio sunkumo depresinis sutrikimas, potrauminis streso sutrikimas (3 t., b. l. 136).

78Įvertinus paminėtas aplinkybes, darytina išvada, kad nukentėjusieji R. V. ir S. V. patyrė didelį dvasinį ir emocinį sukrėtimą ir dabar tebepatiria didelius dvasinius išgyvenimus dėl 33 metų sūnaus M. V. netekties, su kuriuo jie nuolat artimai bendravo, ir kuris jiems padėdavo. Be to, nustatant jų patirtos neturtinės žalos dydį, įvertintina ir tai, kad dėl M. Ž. veiksmų M. V. neteko gyvybės – pasekmės yra negrįžtamos, nusikalstama veika buvo įvykdyta gydymo įstaigoje, gydymo metu, kaltinamajam vykdant tiesiogines savo kaip gydytojo funkcijas. Kita vertus, atsižvelgtina ir į tai, jog neturtinę žalą nukentėjusieji patyrė dėl neatsargių kaltinamojo M. Ž. nusikalstamų veiksmų, o Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra ne kartą akcentavęs, kad asmeniui veikiant tyčia yra padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju. Be to, svarbu ir tai, kad šiuo konkrečiu atveju už dėl kaltinamojo veiksmais padarytą žalą yra atsakingas jo darbdavys – įmonė UAB „K“, o ne fizinis asmuo (CK 6.264 str. 1 d.). Įvertinus paminėtas bei kitas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, taip pat naujausią teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo baudžiamosiose bylose dėl neatsargaus gyvybės atėmimo (kuri yra gana įvairi, neturtinės žalos dydžiai svyruoja nuo maždaug 3 000 Eur iki 30 000 Eur), bei atsižvelgus į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindo teigti, kad nukentėjusiųjų R. V. bei S. V. patirtos neturtinės žalos dydis sudaro po 20 000 Eur.

79Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2013 m. gegužės 16 d. tarp UAB „K“ ir „IF P&C Insurance AS“ filialo buvo sudaryta Sveikatos priežiūros įstaigų profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartis (2 t., b. l. 155-156), nurodytas draudimo objektas – draudėjo civilinė atsakomybė už nukentėjusiam trečiajam asmeniui padarytą žalą, kuri atsirado dėl draudėjo ir/ar draudėjo darbuotojų veikimo ar/ir neveikimo, teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas; draudimo suma vienam įvykiui – 30 000 Lt (atitinka 8 688,60 Eur) turtinei ir neturtinei žalai atlyginti; franšizė – 1 000 Lt (atitinka 289, 62 Eur). Pagal CK 6.254, 6.987 straipsnius bei sudarytą draudimo sutartį, ši bendrovė privalo atlyginti UAB „K“ darbuotojo M. Ž. veiksmais padarytą žalą nurodytose draudimo sutarties ribose, o likusią padarytą žalą privalo atlyginti UAB „K“.

80Dėl M. V. (S.) civilinio ieškinio

81Byloje nustatyta, kad dėl kaltinamojo M. Ž. – UAB „K“ darbuotojo, darbo metu vykdžiusio savo tiesiogines gydytojo funkcijas, nusikalstamų veiksmų dėl neatsargumo buvo atimta nukentėjusiosios M. V. brolio M. V. gyvybė. Civiliniame ieškinyje bei teikdama paaiškinimus teisme M. V. nurodė, kad dėl brolio mirties ją ištiko šokas, ji patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, su broliu jie augo dviese kaip dvyniai, buvo labai artimi, rūpinosi vienas kitu, brolis jai padėdavo ir finansiškai; pasekmes jaučia iki šiol – padidėjo nerimas, dirglumas, atsirado nepasitikėjimo jausmas sveikatos priežiūros įstaigomis. Nukentėjusiosios M. V. ir jos brolio M. V. artimus santykius patvirtino teisme apklausti R. V., S. V., R. V..

82Įvertinus paminėtas aplinkybes, darytina išvada, kad nukentėjusioji M. V. taip pat labai artimai bendravo ir palaikė nuolatinius santykius su M. V., todėl ji taip pat neabejotinai patyrė didelį dvasinį sukrėtimą dėl brolio netekties. Teismas, įvertinęs nukentėjusiosios ryšį su M. V., jos patirtus bei iki šiol patiriamus dvasinius išgyvenimus, taip pat aplinkybes, susijusias su kaltinamojo M. Ž. dėl neatsargumo įvykdytu nusikaltimu, tai, kad už šiuo nusikaltimu padarytą žalą yra atsakingas kaltinamojo buvęs darbdavys – UAB „K“, bei vadovaudamasis naujausia teismų praktika (dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo baudžiamosiose bylose dėl neatsargaus gyvybės atėmimo), ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindo teigti, kad nukentėjusiosios M. V. patirtos neturtinės žalos dydis sudaro 10 000 Eur. Šią žalą privalo atlyginti aukščiau nurodytos draudimo sutarties ribose „IF P&C Insurance AS“, o likusią žalos dalį – UAB „K“ (CK 6.254 str., 6.264 str. 1 d., 6.987 str.).

83Taigi šioje byloje nustatyta, kad už kaltinamojo M. Ž. nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą yra subsidiariai atsakingi civiliniai atsakovai: draudimo bendrovė „IF P&C Insurance AS“ ir buvęs kaltinamojo darbdavys UAB „K“. Minėta, kad pagal UAB „K“ ir „IF P&C Insurance AS“ filialo buvo sudarytą Sveikatos priežiūros įstaigų profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartį draudimo suma vienam įvykiui –8 688,60 Eur turtinei ir neturtinei žalai atlyginti; franšizė – 289, 62 Eur. Vadinasi, civilinis atsakovas „IF P&C Insurance AS“ yra atsakingas už dalies – 8 398, 98 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kuri paskirstytina proporcingai priteistos neturtinės žalos dydžiui, o likusią neturtinę žalą privalo atlyginti UAB „K“. Apibendrinant visa tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad: 1) nukentėjusiosios R. V. naudai priteistina iš „IF P&C Insurance AS“ 3 359, 59 Eur neturtinės žalos atlyginimo, iš UAB „K“ – 16 640, 41 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 2) nukentėjusiojo S. V. naudai priteistina iš „IF P&C Insurance AS“ 3 359, 59 Eur neturtinės žalos atlyginimo, iš UAB „K“ – 16 640, 41 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 3) nukentėjusiosios M. V. (dab. S.) naudai iš „IF P&C Insurance AS“ priteistina 1 679,8 Eur neturtinės žalos atlyginimo, iš UAB „K“ – 8 320,2 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

84Baigiamųjų kalbų metu civilinio atsakovo „IF P&C Insurance AS“, Lietuvos Respublikoje veiklą vykdančio per „IF P&C Insurance AS“ filialą, atstovas teigė, kad nukentėjusieji R. V., S. V. ir M. V. nepareiškė reikalavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo draudimo kompanija. Teismas atkreipia dėmesį, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, 2015 m. spalio 12 d. teisiamojo posėdžio metu teisėja protokoline nutartimi nutarė, kad tarp „IF P&C Insurance AS“ filialo Lietuvoje ir UAB „K“ dėl sudarytos draudimo sutarties yra privalomas bendrininkavimas, t. y. įtraukė bendraatsakovu draudimo kompaniją byloje pagal nukentėjusiųjų civilinius ieškinius (2 t., b. l. 176-186). 2016 m. sausio 14 d. teisiamojo posėdžio metu teisėja protokoline nutartimi vienareikšmiškai nustatė, kad „IF P&C Insurance AS“, Lietuvos Respublikoje veiklą vykdantis per „IF P&C Insurance AS“ filialą, pripažintinas civiliniu atsakovu dėl nukentėjusiųjų R. V., S. V. ir M. V. pareikštų civilinių ieškinių (3 t., b. l. 65-74). Be to, civilinio atsakovo „IF P&C Insurance AS“ filialo Lietuvoje atstovas nuolat dalyvavo bylos nagrinėjime, turėjo galimybę teikti paaiškinimus bei užduoti klausimus byloje dalyvaujantiems asmenims. Dėl nurodyto nėra pagrindo teigti, kad šiai įmonei nebuvo pareikšti reikalavimai dėl nukentėjusiųjų patirtos neturtinės žalos atlyginimo, ir kad ši įmonė nebuvo byloje pripažinti civiliniu atsakovu pagal jų pareikštus ieškinius. Juolab kad teismų praktikoje taip pat ne kartą išaiškinta, jog teismas turi teisę baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu savo iniciatyva įtraukti į bylą atsakovą, esant privalomam bendrininkavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-503-511/2015, 2011 m. spalio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-404/2011).

85Dėl kitų klausimų

86Nukentėjusieji R. V., S. V. ir M. V. pateikė prašymą dėl iš viso 1 090 Eur (po 363 Eur) išlaidų už advokato Gedimino Gudeliausko paslaugas priteisimo, pridėjo šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Iš į bylą pateiktų PVM sąskaitų – faktūrų bei baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad advokatas parengė civilinius ieškinius bei prašymus, pareikštus šioje baudžiamojoje byloje, atstovavo nukentėjusiuosius ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme. Teismas, įvertinęs advokato laiko sąnaudas, bylos sudėtingumą bei šios bylos baigtį, sprendžia, kad pagrįstas nukentėjusiųjų prašymas dėl išlaidų už advokato pagalbą priteisimo iš kaltinamojo, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad visas šias išlaidas advokatui sumokėjo nukentėjusioji M. V., šios išlaidos priteisiamos tik jai (BPK 106 str. 2 d.).

87Iš aukščiau nurodyto matyti, kad atsakingi už kaltinamojo M. Ž. nusikalstama veika padarytą žalą asmenys yra draudimo bendrovė „IF P&C Insurance AS“ ir buvęs kaltinamojo darbdavys UAB „K“, būtent iš šių civilinių atsakovų buvo priteista žala civilinio ieškovo ir nukentėjusiųjų naudai, todėl nėra pagrindo taikyti kaltinamojo M. Ž. nuosavybės teisės apribojimą. Be kita ko, Vilniaus apygardos prokuratūros 2015 m. balandžio 17 d. nutarimu paskirto laikino kaltinamojo nuosavybės teisės apribojimo taikymas jau yra pasibaigęs, kadangi prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius (BPK 151 str. 6 d.; 2 t., b. l. 55-57).

88Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

89Pripažinti M. Ž., asmens kodas ( - ) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 132 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

90Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, M. Ž. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, per šį laikotarpį įpareigojant M. Ž. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

91Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 682 straipsnio 1 dalimi, kartu su bausme M. Ž. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – atimti teisę dirbti medicinos ir gydymo paslaugas teikiančiose įstaigose 1 (vienerius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

92M. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

93Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

94Patenkinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį ir priteisti iš UAB „K“ (įmonės kodas ( - )) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai 23 457,78 Eur (dvidešimt tris tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt septynis eurus 78 centus) turtinės žalos atlyginimo.

95Iš dalies patenkinti nukentėjusiosios R. V. civilinį ieškinį ir R. V. naudai priteisti iš „IF P&C Insurance AS“, Lietuvos Respublikoje veiklą vykdančio per „IF P&C Insurance AS“ filialą (įmonės kodas 302279548), 3 359, 59 Eur (tris tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt devynis eurus 59 centus) neturtinės žalos atlyginimo, o iš UAB „K“ –

9616 640, 41 Eur (šešiolika tūkstančių šešis šimtus keturiasdešimt eurų 41 centą) neturtinės žalos atlyginimo.

97Iš dalies patenkinti nukentėjusiojo S. V. civilinį ieškinį ir priteisti S. V. naudai iš „IF P&C Insurance AS“, Lietuvos Respublikoje veiklą vykdančio per „IF P&C Insurance AS“ filialą, 3 359, 59 Eur (tris tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt devynis eurus 59 centus) neturtinės žalos atlyginimo, o iš UAB „K“ – 16 640, 41 Eur (šešiolika tūkstančių šešis šimtus keturiasdešimt eurų 41 centą) neturtinės žalos atlyginimo.

98Iš dalies patenkinti nukentėjusiosios M. V. (dab. S.) civilinį ieškinį ir priteisti M. V. (S.) naudai iš „IF P&C Insurance AS“, Lietuvos Respublikoje veiklą vykdančio per „IF P&C Insurance AS“ filialą, 1 679,8 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus septyniasdešimt devynis eurus 80 centų) neturtinės žalos atlyginimo, o iš UAB „K“ – 8 320,2 Eur (aštuonis tūkstančius tris šimtus dvidešimt eurų 20 centų) neturtinės žalos atlyginimo.

99Priteisti iš M. Ž. M. V. (S.) naudai 1 090 Eur (vieną tūkstantį devyniasdešimt eurų) išlaidoms advokato pagalbai apmokėti.

100Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė... 2. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje... 3. M. Ž. 2013 m. gegužės 16 d., laikotarpiu nuo 12.30 val. iki 14.05 val.,... 4. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. Ž. atsisakė išsamiai paaiškinti... 5. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji R. V. paaiškino, kad jos vyras M.... 6. Pažymėjo, kad vyro santykiai su šeimos nariais buvo geri: su tėvuku kasdien... 7. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji M. V. nurodė, kad ji yra M. V.... 8. Nukentėjusioji pažymėjo, kad netektis yra didžiulė, tėvams buvo begalinis... 9. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji R. V. nurodė, kad jos sūnus M. V.... 10. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis S. V. nurodė, kad jis yra M. V.... 11. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja G. A., dalyvavusi pirmos operacijos metu,... 12. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja L. S. nurodė, kad ji dirba operacinės... 13. Aptardama antrą operaciją, liudytoja nurodė, kad ji jau ruošėsi namo, bet... 14. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. M. paaiškino, kad jis „K“ dirba... 15. Aptardamas antrą operaciją, liudytojas nurodė, kad pridavęs pacientą į... 16. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. M. nurodė, kad ji dirbo „K“... 17. Aptardama antrą operaciją, nurodė, kad jai paskambino ir pasakė, jog reikia... 18. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. B. nurodė, kad yra intensyvios... 19. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. M. nurodė, kad yra gydytojas... 20. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. J. nurodė, kad yra operacinės... 21. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. L. nurodė, kad yra budintis širdies... 22. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. B. nurodė, kad yra pilvo chirurgas.... 23. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. Š. nurodė, kad yra gydytojas... 24. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas T. J. nurodė, kad 2013 m. gegužės... 25. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. G. (miręs), kurio parodymai... 26. Teisiamojo posėdžio metu specialistas Jūris Plenta palaikė specialisto... 27. Specialistas taip pat palaikė ir antros specialisto išvados Nr. DM 30... 28. Teisiamojo posėdžio metu specialistas Valerijus Dzedziulis nurodė, kad nuo... 29. Teisiamojo posėdžio metu specialistas Ramūnas Mickevičius nurodė, kad jis... 30. Teisiamojo posėdžio metu specialistė Auksė Mickienė nurodė, kad yra... 31. Prie bylos pridėti M. V. medicininiai dokumentai (VšĮ „Karoliniškių... 32. Specialisto išvadoje Nr. M 680/13(01) nurodyta, kad: 1) M. V. mirtis įvyko... 33. Specialisto išvadoje Nr. DM 30(121)/14(01) nurodyta, kad: 1) M. V. 2013 m.... 34. 2017 m. vasario 23 d. teismo paskirtos deontologinės komisijinės ekspertizės... 35. M. V. lavono tyrimo (autopsijos) aprašyme (Specialisto išvada Nr. M 680/13... 36. Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo... 37. BK 132 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas dėl neatsargumo atėmė... 38. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kvalifikuojant veiką... 39. Pagal BK 16 straipsnio nuostatas, nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas... 40. Pagal kasacinio teismo išaiškinimą, neatsargus gyvybės atėmimas dėl... 41. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad aukščiau nurodyti byloje surinkti... 42. Pagal byloje esančių įrodymų, t. y. M. V. medicininių dokumentų,... 43. Pagal specialistų išvadų Nr. M 680/13(01) ir Nr. DM 30(121)/14(01) duomenis... 44. Pažymėtina, kad Jūris Plenta specialisto išvadoje Nr. M 680/13(01) nurodė,... 45. Be to, svarbu atsižvelgti ir į tai, kad pagal ekspertizės akto Nr. PEDM... 46. Įvertinus visa tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, kad M. V.... 47. Bylos duomenimis, specialistui autopsijos metu nepavyko nustatyti M. V.... 48. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad tiek pagal specialisto išvados Nr. DM 30... 49. Ekspertizės akte nurodyta, kad galima įtarti, jog pirmos operacijos metu... 50. Apklausiamas teisme specialistas Jūris Plenta paaiškino, kad jis teigia, jog... 51. Nors autopsijos metu nebuvo rastas kairiosios išorinės klubo venos... 52. Svarbu ir tai, kad pagal specialisto išvados Nr. DM 30 (121)/14 (01) ir... 53. Be to, specialistai Jūris Plenta, Valerijus Dzedziulis ir Ramūnas... 54. Pastebėtina ir tai, kad nei pirmosios, nei antrosios operacijos protokoluose... 55. Pirmosios chirurginės operacijos protokole nurodyta tik tiek, kad atidalinant... 56. Antrosios chirurginės operacijos protokole nurodyta, kad pilvo ertmėje buvo... 57. Dėmesys atkreiptinas į liudytojų A. L., R. B., D. Š. ir E. G.... 58. Kaip minėta aukščiau, akivaizdu, kad dalis apklaustų liudytojų nutyli... 59. Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytų įrodymų bei išdėstytų argumentų... 60. Iš aukščiau nurodyto matyti, kad kaltinamasis M. Ž., pirmosios operacijos... 61. Pastebėtina, kad gydytojams, vykdantiems savo pareigas, yra keliami didesni... 62. Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų... 63. Dėl bausmės skyrimo... 64. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam M. Ž., atsižvelgia į padarytos... 65. Įvertinęs aukščiau išvardintas aplinkybes, tarp jų tai, kad M. Ž.... 66. Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį, kartu su bausme gali būti skiriamos... 67. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas... 68. Dėl civilinių ieškinių... 69. Nagrinėjamoje byloje yra pareikšti trys civiliniai ieškiniai: 1) Valstybinio... 70. Dėl VSDFV Vilniaus skyriaus civilinio ieškinio... 71. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad VSDFV Vilniaus skyrius, vadovaujantis... 72. BPK 110 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civiliniu ieškovu pripažįstamas... 73. Įvertinus tai, kad byloje nustatyta, jog kaltinamasis M. Ž., būdamas UAB... 74. Dėl R. V. ir S. V. civilinio ieškinio ... 75. Minėta, jog baudžiamojo proceso metu civiliniu ieškovu pripažįstamas... 76. Pažymėtina, jog CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nusikaltimu... 77. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dėl kaltinamojo M. Ž. nusikalstamų... 78. Įvertinus paminėtas aplinkybes, darytina išvada, kad nukentėjusieji R. V.... 79. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2013 m. gegužės 16 d. tarp UAB „K“ ir... 80. Dėl M. V. (S.) civilinio ieškinio... 81. Byloje nustatyta, kad dėl kaltinamojo M. Ž. – UAB „K“ darbuotojo, darbo... 82. Įvertinus paminėtas aplinkybes, darytina išvada, kad nukentėjusioji M. V.... 83. Taigi šioje byloje nustatyta, kad už kaltinamojo M. Ž. nusikalstama veika... 84. Baigiamųjų kalbų metu civilinio atsakovo „IF P&C Insurance AS“,... 85. Dėl kitų klausimų... 86. Nukentėjusieji R. V., S. V. ir M. V. pateikė prašymą dėl iš viso 1 090... 87. Iš aukščiau nurodyto matyti, kad atsakingi už kaltinamojo M. Ž.... 88. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303... 89. Pripažinti M. Ž., asmens kodas ( - ) kaltu, padarius nusikalstamą veiką,... 90. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi,... 91. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi,... 92. M. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą... 93. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.... 94. Patenkinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus... 95. Iš dalies patenkinti nukentėjusiosios R. V. civilinį ieškinį ir R. V.... 96. 16 640, 41 Eur (šešiolika tūkstančių šešis šimtus keturiasdešimt eurų... 97. Iš dalies patenkinti nukentėjusiojo S. V. civilinį ieškinį ir priteisti S.... 98. Iš dalies patenkinti nukentėjusiosios M. V. (dab. S.) civilinį ieškinį ir... 99. Priteisti iš M. Ž. M. V. (S.) naudai 1 090 Eur (vieną tūkstantį... 100. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...