Byla 2K-410/2013

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Viktoro Aiduko,

2sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

3dalyvaujant prokurorei Rimai Kriščiūnaitei,

4teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo K. S. kasacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 137 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams ir trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį šiuo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.

5Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui K. S. priteista iš civilinio atsakovo UAB „T.“ 167,90 Lt turtinei žalai atlyginti, iš nuteistojo V. M. – 1300 Lt jo atstovavimo išlaidoms atlyginti; likusi civilinio ieškinio dalis dėl 25 000 Lt priteisimo neturtinei žalai atlyginti atmesta.

6Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 22 d. nutarties dalis, kuria atmestas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. S. apeliacinis skundas dėl civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti.

7Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Aiduko pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

8V. M. nuteistas už tai, kad 2011 m. kovo 6 d., apie 4.30 val., naktiniame klube „V.“, esančiame ( - ), dirbdamas apsaugos darbuotoju ir užtikrindamas viešąją tvarką, iš klubo vedė prilaikydamas už pečių nukentėjusįjį K. S., kurį, būdamas neatsargus, pirmojo aukšto fojė paleido iš rankų bei kliudė koja, dėl to nukentėjusysis, neišlaikęs pusiausvyros, griuvo aukštielninkas ir galvos pakaušiu trenkėsi į grindis, taip patirdamas įvairius galvos sužalojimus, o dėl kaukolės pamato kaulų lūžimo patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą.

9Kasaciniu skundu nukentėjusysis K. S. prašo panaikinti apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti ir pakeisti apygardos teismo nutarties dalį dėl atmestos apeliacinio skundo dalies dėl civilinio ieškinio 25 000 Lt neturtinei žalai atlyginti priteisimo iš civilinio atsakovo UAB „T.“.

10Kasatorius teigia, kad abiejų instancijų sprendimų dalys dėl civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti keistinos, nes teismai, spręsdami civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti klausimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 113 ir 115 straipsniuose nustatyta tvarka, netinkamai taikė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus ir dėl to nepagrįstai atmetė kasatoriaus pareikštą ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

11Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai tinkamai neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą bei jos dydį ir tokio sprendimo neargumentavo. Kasatoriaus nuomone, teismai neįvertino pasekmių dėl jam padaryto sužalojimo, neįsigilino į taikytinus neturtinės žalos atlyginimo kriterijus ir nustatė neproporcingai menką minėtos žalos atlyginimo dydį. Be to, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą, sprendime nenurodė išsamesnių motyvų dėl šios žalos dydžio ir nevertino tokio dydžio skaičiavimo kriterijų. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo, kaltinamasis nesiekė tyčia sužaloti nukentėjusįjį ir kad nagrinėjamoje byloje negalima neatsižvelgti į paties nukentėjusiojo veiksmus dėl jo stipraus apsvaigimo nuo alkoholio. Tačiau kasatorius pažymi, kad byloje nėra neginčytinų objektyvių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima padaryti išvadą, jog patirtam sužalojimui įtakos turėjo būtent jo girtumas. Nukentėjusysis nurodo, kad įvykio vakarą nebuvo tiek apsvaigęs, kad negalėtų pats eiti ar griuvinėtų, iš klubo salės jis laiptais žemyn lipo pats, jam nereikėjo niekieno prilaikymo ir pagalbos. Pažymėdamas liudytojo O. M. parodymus, nukentėjusysis teigia, kad tarp nuteistojo V. M. veiksmų ir atsiradusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Specialisto S. J. pateikta byloje išvada apie galimą jo (nukentėjusiojo) neblaivumo laipsnį yra tik teorinio pobūdžio, girtumas nebuvo tinkamai nustatinėjamas, todėl minėta specialisto išvada negali būti laikoma objektyviu įrodymu, patvirtinančiu kasatoriaus girtumą.

12Nukentėjusysis, vadovaudamasis CK 6.283 straipsnio 1 dalimi, teigia, kad šioje byloje teismo pareiga yra teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas ir kad turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti jo patirtus ir galimus ateityje fizinius bei dvasinius išgyvenimus. Skunde jis išsamiai nurodo dėl nuteistojo V. M. smurtinių veiksmų patirtus padarinius, kurie yra ypač sunkūs (sunkiai sutrikdyta sveikata), ilgai trukusį gydymąsi (Kauno klinikose, reabilitacija sanatorijoje, medikamentų vartojimas) ir išlikusius liekamuosius reiškinius (dažnai skauda ir svaigsta galva, tapo mieguistas, pablogėjo atmintis ir dėmesio koncentracija, sunku susikaupti ir mokytis, nebegali ilgiau dirbti kompiuteriu, susilpnėjo klausa viena ausimi, nejaučia skonio, sutriko uoslė, neužuodžia kvapų, greitai pavargsta ir netoleruoja fizinio krūvio, mirga akyse, sutriko koordinacija (svyruoja užsimerkęs ar tamsoje). Be to, dėl šių padarinių suprastėjo ir jo bendravimo galimybės, nes bendraujant greitai pavargsta, pradeda skaudėti galvą, tapo jautresnis, nervingesnis. Nurodydamas savo dabartinę veiklą (yra ( - ) studentas), kasatorius pažymi ir tai, kad dėl gydymosi negalėjo lankyti paskaitų, buvo pratęsta sesija, nukentėjo mokymosi rezultatai. Taip pat jis nerimauja ir dėl būsimo darbo, nes dėl suprastėjusios sveikatos jam sunku sukoncentruoti dėmesį, dirbti kompiuteriu. Kasatorius mano, kad teismai nepagrįstai neatsižvelgė į jo pasveikimo galimybes (medikai neduoda jokių garantijų, kad jam ateityje jis atgaus klausą, uoslę ir skonį), nenagrinėjo kilusių pasekmių jo ateities požiūriu, nevertino, kaip minėti padariniai turi ir turės įtakos jo mokymuisi bei būsimam profesiniam gyvenimui. Apibendrindamas kasatorius teigia, kad jo anksčiau nurodyti padariniai yra ilgalaikiai ir sunkiai pašalinami, dėl to jo prašymas priteisti iš civilinio atsakovo 25 000 Lt neturtinei žalai atlyginti yra pagrįstas ir ši suma turi būti jam priteista iš civilinio atsakovo. Be to, teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2007, 2K-492/2006 ir kt.), kad kai neatsargiais nusikaltimais asmuo sunkiai sužalojamas, neturtinės žalos dydis nustatomas apie 30 000 Lt. Taip pat kasatorius prašo priteisti iš civilinio atsakovo UAB „T.“ 500 Lt jo atstovavimo išlaidoms atlyginti.

13Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. S. kasacinis skundas atmestinas.

14Dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio

15Kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 376 straipsnio 1 dalimi, patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, teisės taikymo aspektu. Neturtinės žalos dydis pirmiausia yra faktinių aplinkybių sritis, kurioje savo kompetenciją įgyvendina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Kasacinės instancijos teismas gali nagrinėti šį klausimą tik teisės taikymo aspektu, t. y. patikrindamas, ar teismai, priteisdami neturtinės žalos atlyginimą ir nustatydami jos dydį, tinkamai laikėsi civilinės teisės nuostatų, ar nebuvo pažeistos BPK normos, reguliuojančios civilinio ieškinio nagrinėjimą ir išsprendimą baudžiamojoje byloje.

16Pagal paduoto kasacinio skundo turinį spręstina, kad šioje byloje iškilo atlygintinos neturtinės žalos dydžio problema.

17Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas K. S. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civiliniam atsakovui UAB ,,T.“ ieškinį, prašydamas priteisti 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, reikalaujamas neturtinės žalos dydis nukentėjusiojo buvo sumažintas iki 25 000 Lt. Iš bylos medžiagos matyti, kad iki nuosprendžio priėmimo civilinis atsakovas UAB ,,T.“ neturtinei žalai atlyginti į nukentėjusiojo sąskaitą banke pervedė 10 000 Lt, o kaltinamasis V. M. 5000 Lt.

18Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nukentėjusiojo patirtą sunkų sveikatos sutrikdymą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, liekamuosius sveikatos reiškinius, studijų kokybę, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, įvertindamas tai, kad buvo padarytas neatsargus nusikaltimas, tiesiogiai nusikalstamos veikos pasekmių kaltinamasis nesiekė, civilinį ieškinį dėl 25 000 Lt neturtinės žalos priteisimo atmetė, pripažindamas, kad neturtinė žala jau atlyginta pakankamu dydžiu.

19Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Šios instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, atsižvelgė į BK 137 straipsnio 1 dalies nuostatomis saugomų vertybių svarbą, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teisingai suprato įtvirtintus įstatyme, t. y. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus. Dėl šių motyvų apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas juos tinkamai pritaikė.

20Kasatorius nesutinka su teismų priteistu neturtinės žalos dydžiu ir prašo jį padidinti iki 25 000 Lt. Nukentėjusiojo požiūriu, teismai neatsižvelgė į jo pasveikimo galimybes, nenagrinėjo kilusių pasekmių jo ateities požiūriu bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, kad kai neatsargias nusikaltimais asmuo sunkiai sužalojimas, neturtinės žalos dydis sudaro apie 30 000 Lt sumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose

21Nr. 2K-492/2006, 2K-132/2007), todėl apeliacinio teismo nutarties dalis dėl neturtinės žalos dydžio yra naikintina.

22Kasatorius kasaciniame skunde nurodo, kad dėl nuteistojo V. M. smurtinių veiksmų patyrė sunkius (sunkiai sutrikdyta sveikata) padarinius (gydėsi Kauno klinikose, iš ligoninės buvo nukreiptas reabilitacijai, vartojo medikamentus) ir dėl jų iki šiol jaučia liekamuosius reiškinius (dažnai skauda ir svaigsta galva, tapo mieguistas, pablogėjo atmintis ir dėmesio koncentracija, sunku susikaupti ir mokytis, negali ilgiau dirbti kompiuteriu, susilpnėjo klausa viena ausimi, nejaučia skonio, sutriko uoslė, neužuodžia kvapų, greitai pavargsta ir netoleruoja fizinio krūvio, mirga akyse, sutriko koordinacija (svyruoja užsimerkęs ar tamsoje).

23Kolegijos nuomone, apeliacinės instancijos teismas teisingai nutartyje nurodė, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan.).

24CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyti neturtinės žalos požymiai, kurie yra vertinamieji ir juos vertina teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį. Tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo ir vertinimo dalykas; be abejo, teismai spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo paprastai turi atsižvelgti į kitų teismų priteisiamas sumas analogiškos kategorijos bylose.

25Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai neatsargiais nusikaltimais asmuo sunkiai sužalojimas, yra labai įvairi. Pavyzdžiui, iš asmenų, nuteistų pagal BK 137 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiesiems buvo priteista ir 10 000 Lt, ir 20 000 Lt, ir 40 000 Lt (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-235/2007, 2K-545/2010, 2K-181/2012).

26K. S. kasaciniame skunde nurodytose kasacinėse nutartyse yra konstatuotos faktinės aplinkybės, kurios nėra tapačios ar panašios nustatytoms šioje byloje. Baudžiamojoje byloje Nr. 2K-492/2006 asmuo nuteistas už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį eismo įvykį, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132/2007 asmuo nuteistas už Medžioklės taisyklių pažeidimą, dėl kurių kitam asmeniui buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl to kolegija šioje byloje minėtomis kasacinėmis nutartimis nesiremia.

27Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į šalies ekonominę situaciją, žmonių pragyvenimo lygį, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais ir nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį K. S. (15 000 Lt), CK 6.250 straipsnio nuostatų nepažeidė, todėl keisti apeliacinės instancijos teismo sprendimą dėl K. S. priteistinos neturtinės žalos dydžio nėra pagrindo.

28Dėl nukentėjusiojo prašymo priteisti proceso išlaidas

29Nukentėjusysis kasacinės instancijos teismo prašo, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis priteisti iš UAB ,,T.“ 500 Lt už advokato pagalbą, surašant kasacinį skundą. Prie kasacinio skundo nukentėjusysis pridėjo pinigų priėmimo kvito serija LAT Nr. 687835 kopiją, patvirtinančią, kad nukentėjusysis už advokato paslaugas kasaciniame procese sumokėjo 500 Lt.

30Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

31Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą ir kasacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-267/2009, 2K-452/2009, 2K-271/2010). Kadangi nukentėjusiojo kasacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, išlaidos už advokato pagalbą, surašant kasacinį skundą, nepriteistinos.

32Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

33Atmesti nukentėjusiojo K. S. kasacinį skundą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. sekretoriaujant Ritai Bartulienei,... 3. dalyvaujant prokurorei Rimai Kriščiūnaitei,... 4. teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 5. Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui K. S. priteista iš civilinio atsakovo... 6. Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 7. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Aiduko pranešimą, prokurorės,... 8. V. M. nuteistas už tai, kad 2011 m. kovo 6 d., apie 4.30 val., naktiniame... 9. Kasaciniu skundu nukentėjusysis K. S. prašo panaikinti apylinkės teismo... 10. Kasatorius teigia, kad abiejų instancijų sprendimų dalys dėl civilinio... 11. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai tinkamai neatsižvelgė... 12. Nukentėjusysis, vadovaudamasis CK 6.283 straipsnio 1 dalimi, teigia, kad... 13. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. S. kasacinis skundas atmestinas.... 14. Dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio... 15. Kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 376 straipsnio 1 dalimi,... 16. Pagal paduoto kasacinio skundo turinį spręstina, kad šioje byloje iškilo... 17. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas K. S. ikiteisminio tyrimo metu... 18. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nukentėjusiojo patirtą sunkų... 19. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad neturtinės žalos... 20. Kasatorius nesutinka su teismų priteistu neturtinės žalos dydžiu ir prašo... 21. Nr. 2K-492/2006, 2K-132/2007), todėl apeliacinio teismo nutarties dalis dėl... 22. Kasatorius kasaciniame skunde nurodo, kad dėl nuteistojo V. M. smurtinių... 23. Kolegijos nuomone, apeliacinės instancijos teismas teisingai nutartyje... 24. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyti neturtinės žalos požymiai, kurie yra... 25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl neturtinės žalos... 26. K. S. kasaciniame skunde nurodytose kasacinėse nutartyse yra konstatuotos... 27. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas,... 28. Dėl nukentėjusiojo prašymo priteisti proceso išlaidas... 29. Nukentėjusysis kasacinės instancijos teismo prašo, vadovaujantis BPK 106... 30. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas,... 31. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos galioja taip pat... 32. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 33. Atmesti nukentėjusiojo K. S. kasacinį skundą....