Byla 2-8925-618/2012
Dėl santuokoje įgyto bendro turto padalijimo, buto išlaikymo kompensacijos priteisimo bei kreditorinių įsipareigojimų paskirstymo, tretieji asmenys V. J. ir AB „Klaipėdos energija“, atsakovės E. J. patikslintą priešieškinį ieškovui A. J. dėl santuokoje įgyto bendro turto padalijimo, buto išlaikymo kompensacijos priteisimo bei kreditorinių įsipareigojimų paskirstymo, tretieji asmenys V. J. ir AB „Klaipėdos energija“

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Šimanskienė, sekretoriaujant Ugnei Martinauskaitei, dalyvaujant ieškovui A. J., jo atstovei advokatei V. L., atsakovei E. J., jos atstovui advokato padėjėjui R. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. J. patikslintą ieškinį atsakovei E. J. dėl santuokoje įgyto bendro turto padalijimo, buto išlaikymo kompensacijos priteisimo bei kreditorinių įsipareigojimų paskirstymo, tretieji asmenys V. J. ir AB „Klaipėdos energija“, atsakovės E. J. patikslintą priešieškinį ieškovui A. J. dėl santuokoje įgyto bendro turto padalijimo, buto išlaikymo kompensacijos priteisimo bei kreditorinių įsipareigojimų paskirstymo, tretieji asmenys V. J. ir AB „Klaipėdos energija“,

Nustatė

2ieškovas patikslintu ieškiniu prašė padalinti santuokoje įgytą turtą: priteisti ieškovui automobilį Toyota Camry, be vertės, atsakovei priteisti žemės sklypą, esantį ( - ), 11800 Lt vertės, televizorių „Samsung“ – 1500 Lt vertės, minkštą kampą – 1700 Lt vertės, miegamojo lovą – 2000 Lt vertės, šaldytuvą „Beco“ – 1200 Lt vertės, dujinę viryklę – 800 Lt vertės, iš viso turto už 19000 Lt, iš atsakovės priteisti ieškovui 9500 Lt kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį, pripažinti automobilį TOYOTA Corolla asmenine ieškovo nuosavybe, taip pat prašė patikslintą priešieškinį atmesti bei priteisti ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės (b. l. 18-21, II t.). Nurodė, kad automobilį Toyota Corolla, valst. Nr. ( - ), ieškovas įsigijo 2009-03-06, t. y. tuo metu, kai su atsakove jau nebegyveno ir bendro ūkio nevedė, automobilis pirktas tik už ieškovo lėšas, todėl jis turėtų būti pripažintas asmenine ieškovo nuosavybe ir nedalintinas. Paaiškino, kad apie atsakovės skolas nežinojo nieko iki teismo proceso pradžios, jokių pinigų jokiems asmenims jis mokėti neliepė, o jei atsakovė kažkam kažką mokėjo, ji tai darė savo rizika ir šios prievolės negali būti laikomos bendromis su ieškovu. Nurodė, kad buto, esančio ( - ), neprivatizuotos dalies išlaikymo išlaidų jis mokėti neturi pareigos, nes nuomos sutartis buvo sudaryta tarp atsakovės ir Klaipėdos miesto savivaldybės, jis net nebuvo įtrauktas į šeimos narių sąrašą, o už privatizuotą buto dalį jis taip pat neturi pareigos kompensuoti atsakovės galimai turėtų išlaidų, nes ieškovas visada padėjo atsakovei materialiai, taip pat ir išlaikyti butą, nors ir nebegyveno kartu. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė advokatė V. L. patikslintą ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, patikslinto priešieškinio nepripažino, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 47, IV t.). Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su kreditoriumi AB „Klaipėdos energija“ yra visiškai atsiskaityta, prašė priteisti iš atsakovės visas jo sumokėtas sumas antstolei kaip vykdymo išlaidas, nes atsakovė jo neinformavo apie susidariusias skolas. Ieškovas išlaidas buto išlaikymui prašė padalinti per pusę, nors jis pats faktiškai bute negyveno. Dėl skolos R. B. ieškovas papildomai paaiškino, kad kai buvo Vokietijoje tikrai įvyko konfliktas su darbdaviais, tačiau ieškovas niekada neprašė atsakovės mokėti kam nors pinigus ir apie jokius reikalavimus nieko nežinojo, kaip tik ieškovas kiekvieną vakarą skambindavo atsakovei iš Vokietijos, bet ji nei karto neužsiminė apie kažkokius grasinimus ir reikalavimus sumokėti kažkokiems asmenims. Be to, ieškovas bylos nagrinėjimo metu patikslino kilnojamųjų daiktų vertes: nurodė, kad televizoriaus „Samsung“ vertė 1000 Lt, minkšto kampo vertė 1000 Lt, miegamojo lovos vertė 1000 Lt, šaldytuvo „Beco“ vertė 300 Lt, dujinės viryklės vertė 200 Lt (b. l. 6, 7, III t.). Ieškovo atstovė advokatė V. L. nurodė, kad dalintinas turtas ir jo vertė turėtų būti nustatoma nuo tada, kai šalys pradėjo gyventi skyrium.

3Atsakovė patikslintu priešieškiniu prašė patikslintą ieškinį atmesti, automobilį Toyota Corolla priteisti ieškovui asmeninės nuosavybės teise, o atsakovei priteisti 4300 Lt kompensaciją, atsakovei priteisti žemės sklypą, esantį ( - ), asmeninės nuosavybės teise, priteisti iš ieškovo 31500 Lt kompensaciją už pagal paskolos sutartį sumokėtas sumas, likusią 10000 Lt paskolos sumos dalį priteisti iš ieškovo kreditorės R. B. naudai, priteisti iš ieškovo 3747,47 Lt įsiskolinimą už buto, esančio ( - ), kuris priklausė ieškovui su atsakove bendrosios jungtinės nuosavybės teise iki 2010-08-05, išlaikymą, priteisti atsakovei iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 86-90, II t.). Nurodė, kad 2003 metais ieškovas buvo išvykęs į Vokietiją dirbti, po kelių mėnesių ieškovas ėmė skambinti atsakovei ir liepė kuo greičiau parduoti butą ir išvykti iš Lietuvos, vėliau 2004 metų sausio mėnesį naktimis ėmė skambinti nepažįstami žmonės, kurie grasino susidoroti su šeima ir reikalavo 50000 Lt išpirkos, todėl atsakovė iš N. S. pasiskolino 50000 Lt, iki 2007 metų N. S. atsakovė grąžino 10000 Lt, o likusius pasiskolino iš R. B. ir grąžino skolą N. S., nuo tada, kai su ieškovu nebegyvena kartu, atsakovė viena grąžino 23000 Lt skolos, nurodė, kad ieškovui buvo žinoma apie šią skolą. Mano, kad skola R. B. laikytina asmenine ieškovo prievole, nes ji atsirado dėl ieškovo kaltės ir galimai neteisėtų veiksmų. Teismo posėdžio metu atsakovė patikslintą priešieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, patikslinto ieškinio nepripažino, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 47, IV t.). Paaiškino, kad kilnojamuosius daiktus ieškovas išeidamas iš namų paliko ir pasakė kad šiuos daiktus jai dovanoja, todėl atsakovė mano, kad šie daiktai yra jai padovanoti ir nedalintini, automobilis Toyota Corolla įgytas iki kreipimosi į teismą dėl santuokos nutraukimo, tada šalys dar buvo santuokoje, todėl pripažintina, kad automobilis yra bendra šalių nuosavybė. Nurodė, kad ieškovo pateiktos kilnojamųjų daiktų vertės yra per didelės: televizorius buvo pirktas su defektais, du kartus buvo taisytas, dabar jau nebeveikiantis, todėl atsakovė atidavė jį utilizuoti, minkštas kampas turėtų būti įvertintas 300 Lt, nes jau naudojamas 9 metai, miegamojo lova verta 400 Lt. Atsakovės atstovas advokato padėjėjas R. M. nurodė, kad atskaitos taškas siekiant nustatyti dalintiną turtą turėtų būti ieškinio padavimo teismui diena, sutuoktinis, pripažintas kaltu dėl santuokos nutraukimo negali reikalauti, kad dalintinas turtas būtų nustatytas nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios. Paaiškino, jog kilnojamųjų daiktų vertė yra žymiai mažesnė nei nurodė ieškovas: minkštas kampas yra 300 Lt vertės, šaldytuvas 200 Lt, miegamojo lova 250 Lt, dujinė viryklė 50 Lt vertės, televizoriaus nebėra, taigi jis nedalintinas kaip ir automobilis Toyota Camry.

4Trečiasis asmuo R. B. atsiliepimo į patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, procesiniai dokumentai ir šaukimas įteikti tinkamai (b. l. 84, 109, II t.), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. R. B. ir V. J. 2012-07-07 pasirašė reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kuria R. B. perleido V. J. reikalavimo teisę pagal 2007-07-28 paskolos sutartį, sudarytą tarp R. B. ir E. J., todėl teismas 2012-07-12 nutartimi trečiąjį asmenį R. B. pakeitė į trečiąjį asmenį V. J.. Trečiasis asmuo V. J. nurodė, kad jos reikalavimas yra 8000 Lt, iš kurios iš šalių priteisti šią skolą jai reikšmės neturi, mano, kad ši suma turėtų būti priteista iš ieškovo, paliko spręsti teismui savo nuožiūra (b. l. 48, IV t.).

5Trečiasis asmuo AB „Klaipėdos energija“ atsiliepimo į patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, procesiniai dokumentai ir šaukimas įteikti tinkamai (b. l. 10, 22, IV t.), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

6Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

7Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal VĮ „Regitra“ išrašą ieškovo vardu registruotos dvi transporto priemonės: Toyota Corolla Verso, valst. Nr. ( - ), pirmos registracijos data 2004-11-08, ir Toyota Camry, valst. Nr. ( - ), gamybos metai 1987 (b. l. 9, I t.), atsakovės vardu registruotų transporto priemonių nėra (b. l. 8, I t.). Ieškovas transporto priemonę Toyota Corolla įsigijo 2009-03-06 iš A. J. individualios įmonės už 9200 Lt (b. l. 125, I t.). VĮ „Registrų centras“ duomenimis ieškovo vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra (b. l. 10, I t.), atsakovės vardu registruotas žemės sklypas, kurio bendras plotas 0.0600 ha, paskirtis – žemės ūkio (sodų), unikalus numeris ( - ), esantis ( - ), įregistravimo pagrindas 1994-12-30 valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 16404 (b. l. 11, 12, I t.). Pagal VĮ „Registrų centras“ vidutinių rinkos verčių paiešką pagal unikalų numerį, žemės sklypo, unikalus numeris ( - ), vidutinė vertė pagal 2010-01-01 vertinimą yra 11800 Lt (b. l. 13, I t.), pagal 2012-01-01 vertinimą vertė yra 11300 Lt (b. 37, IV t.). Atsakovė ir N. S. 2004-01-24 pasirašė skolos raštelį, pagal kurį N. S. paskolino atsakovei 50000 Lt (b. l. 120, I t.). Tarp atsakovės ir R. B. 2007-07-28 sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią atsakovė pasiskolino iš R. B. 40000 Lt, kuriuos įsipareigojo grąžinti R. B. iki 2011 metų, iš paskolos sutarties matyti, jog dalis paskolos grąžinta: 2007-12-20 grąžinta 3000 Lt, 2008-05-10 grąžinta 4000 Lt, 2008-11-24 grąžinta 4000 Lt, 2009-04-25 grąžinta 3000 Lt, 2009-08-01 grąžinta 5000 Lt, 2009-12-12 grąžinta 2000 Lt, 2010-04-30 grąžinta 5000 Lt, 2010-09-15 grąžinta 4000 Lt, pagal paskolos sutartyje esančius įrašus, iš viso grąžinta 30000 Lt (b. l. 42, I t.). R. B. ir V. J. 2012-07-07 pasirašė reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kuria R. B. perleido V. J. reikalavimo teisę pagal 2007-07-28 paskolos sutartį, sudarytą tarp R. B. ir E. J. (b. l. 16, IV t.). Tarp ieškovo ir atsakovės bei J. J. 2010-08-05 sudaryta dovanojimo sutartis, notarinio registro Nr. K1MS-563, pagal kuria ieškovas ir atsakovė padovanojo J. J. 52/100 dalis buto, unikalus numeris ( - ), esančio ( - ) (b. l. 33-37, I t.). J. J. yra A. J. ir E. J. sūnus (b. l. 41, I t.). Pagal VĮ „Registrų centras“ duomenų išrašą, 52/100 dalys buto, esančio ( - ), nuosavybės teise priklauso J. J., o 48/100 dalys buto, esančio ( - ), nuosavybės teise priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei (b. l. 9-10, II t.). Tarp Klaipėdos miesto savivaldybės ir atsakovės 2008-01-02 sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. 99-2172, kurios pagrindu Klaipėdos miesto savivaldybė išnuomojo atsakovei ir jos šeimos nariams – V. J. bei J. J., už mokestį gyvenamąją patalpą, t. y. 1 kambarį, 31.69 kv. m. naudingojo ploto, esantį ( - ), laikinai valdyti ir joje gyventi, o atsakovė įsipareigojo naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį (b. l. 24-25, II t.). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-12-29 teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-19143-255/2010 iš A. J. kreditorės AB „Klaipėdos energija“ naudai priteista 1357,64 Lt skolos, 54,49 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010-12-28) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 13,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (b. l. 9, prij. c. b. Nr. L2-19143-255/2010). Pagal antstolės B. T. 2012-07-10 patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir vykdymo išlaidų apskaičiavimo vykdomojoje byloje Nr. 005/11/00698, vykdant Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-12-29 išduotą teismo įsakymą Nr. L2-19143-255 dėl 1425,13 Lt skolos išieškojimo iš skolininko A. J. išieškotojo AB „Klaipėdos energija“ naudai, priskaičiuota 895 Lt vykdymo išlaidų (b. l. 44, 45, IV t.), kurias A. J. 2012-07-30 kasos pajamų orderiu Nr. 477296 apmokėjo (b. l. 43, IV t.).

8Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog tarp šalių yra kilęs ginčas dėl santuokoje įgyto dalintino turto ir kreditorinių įsipareigojimų nustatymo bei jų padalijimo. Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. nustatytinas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis). Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovo vardu registruotos dvi transporto priemonės: Toyota Corolla Verso, valst. Nr. ( - ), ir Toyota Camry, valst. Nr. ( - ), gamybos metai 1987, atsakovės vardu registruotų transporto priemonių nėra, atsakovės vardu registruotas žemės sklypas, kurio bendras plotas 0.0600 ha, paskirtis – žemės ūkio (sodų), unikalus numeris ( - ), esantis ( - ), ieškovo vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. Bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, jog šalys santuokos metu įgijo kilnojamąjį turtą: televizorių „Samsung“, minkštą kampą, miegamojo lovą, šaldytuvą „Beco“, dujinę viryklę. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, jog į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus apie tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. E. v. B. P., bylos Nr. 3K-3-308/2007; 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. D. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-207/2009). Šalys pripažino, jog automobilis Toyota Camry, valst. Nr. ( - ), gamybos metai 1987, yra parduotas dar šalims gyvenant kartu, gautos lėšos panaudotos šeimos poreikiams tenkinti, dėl šio turto ginčo tarp šalių nėra, todėl šis automobilis į dalintino turto balansą neįtrauktinas (b. l. 79, II t.). Ieškovas nurodo, kad automobilis Toyota Corolla Verso, valst. Nr. ( - ), yra jo asmeninė nuosavybė, įgytas 2009-03-06 už jo paties lėšas, su atsakove gyvena skyrium nuo 2008 metų liepos mėnesio, todėl nedalintinas, prašo nustatyti, kad dalintinas turtas tik tas, kuris buvo įgytas iki sutuoktiniam pradėjus gyventi skyrium, taip pat nustatyti šio turto vertę pagal tuo metu buvusias kainas. Atsakovė su ieškovo reikalavimu nesutinka, prašo dalintiną turtą ir jo vertę nustatyti pagal kreipimosi į teismą metu buvusią padėtį, taip pat pripažinti, kad automobilis Toyota Corolla Verso, valst. Nr. ( - ), įgytas santuokos metu ir pusė automobilio vertės priklauso atsakovei. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.127 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vieno iš sutuoktinių prašymu teismas gali nustatyti, kad dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.67 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta specialioji norma, pagal kurią kaltu pripažintas sutuoktinis netenka teisės prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi. Šeimos santykiai grindžiami sutuoktinių lojalumu vienas kitam, t. y. abipusiu pasitikėjimu, pagarba ir visišku atvirumu. Visi šeimos klausimai turi būti sprendžiami su kito sutuoktinio žinia ir pritarimu. Dėl to sutuoktinis, palikęs šeimą, tačiau neinicijavęs santuokos nutraukimo, t. y. neišreiškęs savo ketinimų dėl šeimos ateities, aiškiai neinformavęs kito sutuoktinio, negali po išėjimo gyventi skyrium įgyjamo turto laikyti asmenine nuosavybe. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-18 sprendimu nutraukta tarp šalių 1985-08-17 įregistruota santuoka, pripažįstant, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, Klaipėdos apygardos teismas 2012-05-28 nutartimi šią sprendimo dalį paliko nepakeistą, taigi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-18 sprendimo dalis, kuria pripažinta ieškovo kaltė dėl santuokos iširimo yra įsiteisėjusi. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, darytina išvada, jog ieškovas prarado teisę prašyti teismo taikyti specialiąją teisės normą, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.127 straipsnio 2 dalyje, ir laikyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi, todėl automobilis Toyota Corolla Verso, valst. Nr. ( - ), pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir įtrauktinas į dalintino turto balansą. Atsakovė nurodo, kad televizoriaus „Samsung“ nebėra, nes jis buvo pirktas su defektais, dabar sugedo ir ji atidavė televizorių utilizuoti. Bylos duomenimis nustatyta, kad kreipimosi į teismą metu atsakovė apie minėtą televizorių jokių duomenų nepateikė, nepareiškė prieštaravimų, kai ieškovas nurodė, kad toks kilnojamasis daiktas santuokos metu įgytas. Kadangi laikytina, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai buvo kreiptasi į teismą dėl santuokos nutraukimo, bei atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad daiktas sugedo, buvo remontuotas ir vėliau atiduotas utilizuoti, nors teismas buvo nurodęs atsakovei pateikti šiuos įrodymus, darytina išvada, kad nėra pagrindo išbraukti televizorių iš dalintino turto balanso.

9Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp sutuoktinių kilo ginčas dėl santuokoje įgyto turto vertės. Objektyvus dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto padalijimo garantijų. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, taigi šiuo atveju kreipimosi į teismą dėl santuokos nutraukimo dieną (CPK 3.119 straipsnis). Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Priimdamas sprendimą, teismas vadovaujasi duomenimis, nustatomais iš byloje surinktų įrodinėjimo priemonių. Pažymėtina, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 178 straipsnis). Ieškovas pateikdamas ieškinį nurodė kilnojamųjų daiktų vertes: televizorius „Samsung“ 1500 Lt vertės, minkštas kampas 1700 Lt vertės, miegamojo lova 2000 Lt vertės, šaldytuvas „Beco“ 1200 Lt vertės, dujinė viryklė 800 Lt vertės, vėliau bylos nagrinėjimo metu vertes patikslino: nurodė, kad televizoriaus „Samsung“ vertė 1000 Lt, minkšto kampo vertė 1000 Lt, miegamojo lovos vertė 1000 Lt, šaldytuvo „Beco“ vertė 300 Lt, dujinės viryklės vertė 200 Lt. Atsakovė nurodė, kad kilnojamųjų daiktų vertė yra žymiai mažesnė nei teigia ieškovas: minkštas kampas yra 300 Lt vertės, šaldytuvas 200 Lt vertės, miegamojo lova 250 Lt vertės, dujinė viryklė 50 Lt vertės, televizoriaus apskritai nebėra, nes jis sugedo. Nei ieškovė, nei atsakovas bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių įrodymų apie santuokoje įgytų kilnojamųjų daiktų įsigijimą ir jų vertes įsigijimo metu, daiktų vertinimo bylos nagrinėjimo metu šalys atlikti nesutiko. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti daiktų kainą įsigijimo metu, visi daiktai nėra nauji, iki kreipimosi į teismą dėl santuokos nutraukimo dienos šie daiktai buvo naudoti nuo 5 iki 8 metų, bei įvertinus šalių nurodytas daiktų vertes, pripažintina, kad minkšto kampo vertė 800 Lt, šaldytuvo „Beko“ vertė 600 Lt, miegamojo lovos vertė 800 Lt, dujinės viryklės vertė 400 Lt, televizoriaus vertė 600 Lt. Šalys nesutaria dėl automobilio Toyota Corolla Verso, valst. Nr. ( - ), vertės. Ieškovas patikslintame ieškinyje automobilį įvertino 8000 Lt, teismo posėdžio metu nurodė, kad automobilį pirko už 9000 Lt, automobilį remontavo, su visais pagerinimais automobilis atsiėjo 15000 Lt, tačiau šiai dienai jo vertė 8000 Lt. Atsakovė nurodė, kad automobilis naujas, pagal interneto duomenis tokie automobiliai verti apie 20000 Lt, pateikė išrašus apie viešojoje erdvėje parduodamus panašius automobilius. Pažymėtina, kad vadovautis viešojoje erdvėje pateikiamomis parduodamų automobilių kainomis nėra pagrindo, nes iš pateiktų skelbimų nėra galimybės nustatyti už kiek automobiliai buvo įsigyti, kokie pagerinimai buvo padaryti, kokia automobilių techninė būklė, be to, kainas nurodo patys asmenys, kurie šiuos automobilius parduoda, taigi darytina išvada, kad vadovautis skelbimuose nurodytomis kainomis vertinant konkrečią transporto priemonę nėra teisinga. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas pripažino, jog automobilį įsigijo už 9000 Lt, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad automobilis pirktas už 9200 Lt, į tai, kad ieškovas patvirtino, jog automobilį remontavo, į jį investavo nemažai lėšų ir bendra automobilio vertė išėjo apie 15000 Lt, automobilis pirktas 2009 metais, o daiktų vertė nustatoma kreipimosi į teismą dienai, t. y. 2010-09-03, atsižvelgiant į atsakovės nurodytą nuomonę apie automobilio vertę, teismas pripažįsta, kad automobilis Toyota Corolla Verso, valst. Nr. ( - ), vertintinas 15000 Lt. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys santuokos metu, t. y. 1994-12-30 įsigijo žemės sklypą, esantį ( - ), šalys sutinka, kad šio žemės sklypo vertė yra 11800 Lt, kaip nurodyta VĮ „Registrų centras“ vertinime, dėl to ginčo nėra.

10Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Teismas byloje nenustatė jokių aplinkybių, leidžiančių nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog šalių reikalavimai dėl santuokoje įgyto turto padalijimo sutampa: ieškovas prašo jam priteisti automobilį Toyota Corolla Verso, valst. Nr. ( - ), o atsakovei priteisti žemės sklypą, esantį ( - ) bei santuokoje įgytus kilnojamuosius daiktus, atsakovė taip pat prašo automobilį Toyota Corolla Verso, valst. Nr. ( - ), priteisti ieškovui, o žemės sklypą, esantį ( - ) bei kilnojamuosius daiktus priteisti jai, nes šie daiktai yra bute, esančiame ( - ), kuriame ji gyvena, ir ji šiais daiktais naudojasi. Įvertinus šalių nuomonę dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas vienas naudojasi automobiliu Toyota Corolla Verso, valst. Nr. ( - ), o atsakovė naudojasi žemės sklypu, esančiu ( - ) ir jį prižiūri, taip pat į tai, kad atsakovė naudojasi visais kilnojamaisiais daiktais ir jie yra likę bute, kuriame atsakovė gyvena, po santuokos nutraukimo automobilis Toyota Corolla Verso, valst. Nr. ( - ), priteistinas asmeninės nuosavybės teise ieškovui, žemės sklypas, esantis ( - ) priteistinas asmeninės nuosavybės teise atsakovei, kilnojamieji daiktai, t. y. televizorius „Samsung“, minkštas kampas, miegamojo lova, šaldytuvas „Beco“, dujinė viryklė, priteistini asmeninės nuosavybės teise atsakovei.

11Atsakovė pareiškė reikalavimą priteisti jai iš ieškovo 31500 Lt kompensaciją už pagal paskolos sutartį sumokėtas sumas, teismo posėdžio metu šią sumą patikslinimo, prašė priteisti 21500 Lt, likusią paskolos sumos dalį priteisti iš ieškovo kreditorės R. B. naudai, nes skola R. B. laikytina asmenine ieškovo prievole, ji atsirado dėl ieškovo kaltės ir galimai neteisėtų veiksmų. Nurodė, kad 2003 metais ieškovas buvo išvykęs į Vokietiją dirbti, po kelių mėnesių ieškovas ėmė skambinti atsakovei ir liepė kuo greičiau parduoti butą ir išvykti iš Lietuvos, vėliau 2004 metų sausio mėnesį naktimis ėmė skambinti nepažįstami žmonės, kurie grasino susidoroti su šeima ir reikalavo 50000 Lt išpirkos, todėl atsakovė iš N. S. pasiskolino 50000 Lt, iki 2007 metų N. S. atsakovė grąžino 10000 Lt, o likusius pasiskolino iš R. B. ir grąžino skolą N. S., teigia, kad ieškovas apie šias skolas žinojo. Ieškovas su šiuo reikalavimu nesutiko, prašė pripažinti, kad prievolė pagal paskolos sutartį yra asmeninė atsakovės prievolė, nes ieškovas apie atsakovės skolas nežinojo nieko iki teismo proceso pradžios, jokių pinigų jokiems asmenims jis mokėti neliepė, o jei atsakovė kažkam kažką mokėjo, ji tai darė savo rizika ir šios prievolės negali būti laikomos bendromis su ieškovu.

12Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002; kt.) Pabrėžtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. G. v. G. A. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-48/2005).

13Taigi, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą reikalauja, kad prieštaravimai, tiriant bei vertinant byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatant faktines bylos aplinkybes, būtų pašalinti, prieinant teismo vidiniu įsitikinimu pagrįstą išvadą dėl vienų ar kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kuriomis grindžiamas priimamas galutinis teismo sprendimas. Tačiau pabrėžtina, kad vien tik ta aplinkybė, kad šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, nesudaro pagrindo išvadai, jog bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimta civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010).

14Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009).

15Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė ir N. S. 2004-01-24 pasirašė skolos raštelį, pagal kurį N. S. paskolino atsakovei 50000 Lt, vėliau 2007-07-28 tarp atsakovės ir R. B. sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią atsakovė pasiskolino iš R. B. 40000 Lt, kuriuos įsipareigojo grąžinti R. B. iki 2011 metų. R. B. ir V. J. 2012-07-07 pasirašė reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kuria R. B. perleido V. J. reikalavimo teisę pagal 2007-07-28 paskolos sutartį, sudarytą tarp R. B. ir E. J.. Atsakovė teigia, jog pinigus iš N. S. skolinosi dėl to, kad ieškovas būdamas Vokietijoje turėjo problemų ir jos prašė sumokėti išpirką nenustatytiems asmenims. Ieškovas su šiais atsakovės teiginiais nesutinka, nurodo, kad niekada atsakovės neprašė iš niekur skolintis pinigų ir juos kažkam perduoti. Byloje esantys šalių paaiškinimai ir liudytojų parodymai patvirtina, jog tarp ieškovui dirbant Vokietijoje tarp ieškovo ir tam tikrų asmenų įvyko konfliktas, dėl šių aplinkybių šalys sutinka. Pažymėtina, jog 2011-10-27 teismo posėdžio metu liudytojais buvo apklausti J. V., V. J., S. N. ir J. J., todėl teismas šių asmenų pakartotinai į teismo posėdį nekvietė ir neapklausė. Teismo posėdyje liudytojomis apklaustos J. V. ir S. N. patvirtino, jog atsakovė buvo pas jas atėjusi ir prašė paskolinti pinigų, pasakojo, kad jos šeimai kažkas grasina ir reikalauja išpirkos, tačiau nei viena iš liudytojų nepatvirtino aplinkybių, jog ieškovas prašė atsakovę pasiskolinti pinigų, ieškovas taip pat teigia, kad niekada tokio prašymo atsakovei nepateikė. Be to, nei J. V., nei S. N. pačios realiai negirdėjo grasinimų, nematė jokių nepažįstamų asmenų, nedalyvavo šiuose įvykiuose, teismui patvirtino, kad visą situaciją žino tik iš atsakovės pasakojimų, todėl šių liudytojų nurodytų aplinkybių teismas nelaiko įrodytomis. Atsakovė teigia, kad kreipėsi į policiją ir policijoje jai patarė sumokėti reikalaujamą sumą, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė būtų kreipusis į policiją dėl grasinimų jai ar jos šeimai, liudytoja S. N. teismo posėdžio metu nurodė, kad patarė atsakovei kreiptis į policiją ir nemokėti reikalaujamų pinigų, bet atsakovė pas ją daugiau nebeatėjo ir pagalbos nebeprašė. Įvertinus byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad atsakovė neįrodė aplinkybių, jog ieškovas jos prašė pasiskolinti pinigų ir sumokėti kažkokiems asmenims.

16Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.109 straipsnį, bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės. Sprendžiant ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Solidarioji sutuoktinių prievolė pagal tokius sandorius neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.109 straipsnio 2 dalis sistemiškai turi būti taikoma su šio straipsnio 3 dalimi, taip pat 4 dalimi, kurioje nustatyta sutuoktinio, prisiimančio ir vykdančio prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, pareiga elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir prisiimant ir vykdant savo asmenines prievoles. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Byloje duomenų, kad ieškovas būtų prašęs ar davęs sutikimą skolintis pinigus, nėra, paskolų raštelius N. S. ir R. B. pasirašė tik atsakovė, ieškovo parašo ant šių raštelių nėra, ieškovas nurodė, kad nei N. S., nei R. B. niekada jo neprašė grąžinti skolas, nors su jomis susitikdavo, apie skolas sužinojo tik pradėjus bylą teisme dėl santuokos nutraukimo. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, teismas pripažįsta, kad byloje nėra duomenų, pagrindžiančių kam buvo panaudoti atsakovės pasiskolinti pinigai, atsakovė neįrodė, jog pinigus skolinosi šeimos poreikiams tenkinti ar šeimos gerovei palaikyti, todėl skolos pagal tarp atsakovės ir R. B. 2007-07-28 sudarytą paskolos sutartį (2012-07-07 reikalavimo teisės perleidimo sutartimi perleista reikalavimo teisė V. J.) nėra pagrindo pripažinti asmenine ieškovo ar solidaria sutuoktinių prievole nėra pagrindo, taigi atsakovės reikalavimas dėl kompensacijos už pagal paskolos sutartį sumokėtas sumas ir likusios sumos dalies priteisimas iš ieškovo tiesiogiai trečiajam asmeniui V. J. kaip nepagrįstas atmestinas.

17Išanalizavus ieškovo ir atsakovės santuokoje įgyto turto masę bei prievolių pobūdį ir dydį, sudarytinas turto balansas. Ieškovo ir atsakovės santuokoje įgyto turto bendra vertė yra 30000 Lt: automobilis Toyota Corolla Verso, valst. Nr. ( - ), 15000 Lt vertės, žemės sklypas, esantis ( - ), 11800 Lt vertės, televizorius „Samsung“ 600 Lt vertės, minkštas kampas 800 Lt vertės, miegamojo lova 800 Lt vertės, šaldytuvas „Beco“ 600 Lt, dujinė viryklė 400 Lt vertės. Prievolę pagal tarp atsakovės ir R. B. 2007-07-28 sudarytą paskolos sutartį, 2012-07-07 reikalavimo teisės perleidimo sutartimi perleidus reikalavimo teisę V. J., pripažinus asmenine atsakovės prievole, toliau vykdo atsakovė. Nenukrypstant nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, bei atsižvelgiant į šalių bendrą poziciją dėl turto padalijimo būdo, po santuokos nutraukimo ieškovui pripažintina asmeninės nuosavybės teisė į kilnojamąjį turtą, kurio bendra vertė 15000 Lt, atsakovei pripažintina asmeninės nuosavybės teisė į nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, kurio bendra vertė 15000 Lt, taigi nei vienai iš šalių kompensacija nepriteistina (CK 3.118 straipsnis).

18Atsakovė prašo priteisti 3747,47 Lt įsiskolinimą už buto, esančio adresu ( - ), išlaikymą už laikotarpį nuo 2008-07-31 iki 2010-08-05. Nurodo, kad atsakovas nuo 2008-07-30 nebegyvena kartu su šeima šiame bute ir nuo tada neprisideda prie buto išlaikymo, prašo atlyginti pusę turėtų buto išlaikymo išlaidų. Teismo posėdžio metu atsakovė patikslino, kad realiai sumokėjo 902,42 Lt „Vitės valdos“, 2499,23 Lt „Klaipėdos butai“, 6613,84 Lt „Klaipėdos energija“, pusė šios sumokėtos sumos tenka ieškovui, taip pat atsakovė sutiko, kad pusė sumos AB „Klaipėdos energija“, priteistos 2010-12-29 Klaipėdos miesto apylinkės teismo įsakymu, turėtų mokėti atsakovė. Ieškovas su reikalavimus sutiko iš dalies, nurodė, kad atsakovė negali reikalauti buto išlaikymo išlaidų už buto dalį, kuri yra neprivatizuota ir nuosavybės teise priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei, nes nuomos sutartis su Klaipėdos miesto savivaldybe buvo sudaryta tik su atsakove, ieškovas sutartyje net nebuvo įtrauktas prie kartu gyvenančių šeimos narių, dėl kitos buto dalies išlaikymo ieškovas sutinka, tačiau nurodo, kad jis pats atsakovės nurodytu laikotarpiu mokėjo už buto išlaikymą, mokėjo pats arba duodavo pinigų sūnui J. J., todėl jokio įsiskolinimo nėra, be to, papildomai prašė priteisti iš atsakovės pusę jo sumokėtų vykdymo išlaidų antstolei B. T. už skolos išieškojimą pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-12-29 išduotą teismo įsakymą dėl skolos išieškojimo AB „Klaipėdos energija“ naudai, nurodė, kad atsakovė jo neinformavo apie atsiradusį įsiskolinimą, todėl ji turi pareigą padengti pusę ieškovo sumokėtų vykdymo išlaidų. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.589 straipsnio 1 dalį, gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. Kadangi pagal tarp Klaipėdos miesto savivaldybės ir atsakovės 2008-01-02 sudarytą gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Klaipėdos miesto savivaldybė išnuomojo atsakovei ir jos šeimos nariams – V. J. bei J. J., už mokestį Klaipėdos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančią gyvenamąją patalpą, atsižvelgiant į šalių paaiškinimus, teismas daro išvadą, jog ieškovas neturi pareigos mokėti būsto dalies, kuri išnuomota atsakovei iš sutartyje nurodytiems jos šeimos nariams, išlaikymo išlaidų, todėl atsakovės reikalavimas dėl neprivatizuotos buto dalies pusės išlaikymo išlaidų priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas. Bylos duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 1995-08-03 iki 2010-08-13 buto, esančio ( - ), 52/100 dalys nuosavybės teise priklausė ieškovui (b. l. 9-10, II t.). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.76 straipsnis nustato, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Kadangi bylos duomenimis nustatyta, jog dalis privatizuoto buto, esančio ( - ), tuo laikotarpiu, už kurį atsakovė prašo kompensacijos už buto išlaikymo išlaidas, nuosavybės teise priklausė ieškovui, darytina išvada, kad ieškovas turi pareigą apmokėti dalį buto išlaikymo išlaidų, nors faktiškai šiame bute nebegyvena nuo 2008 metų liepos mėnesio. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad už privatizuotą buto, esančio ( - ), dalį iš viso sumokėta 3197,09 Lt: UAB „Vitės valdos“ laikotarpiu nuo 2008-07-01 iki 2010-07-31 sumokėta 517,62 Lt (b. l. 49-50, I t.), AB „Klaipėdos energija“ laikotarpiu nuo 2008-07-01 iki 2010-08-31 sumokėta (įvertinus perskaičiavimus) 2679,47 Lt (b. l. 155-156, I t.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė pripažino, jog už butą mokėjo internetu, pateikė banko sąskaitos išrašus, patvirtinančius šias aplinkybes, bei į tai, kad liudytojas J. J., t. y. šalių sūnus, apklaustas teismo posėdyje liudytoju patvirtino, kad ieškovas mokėjo už buto šildymą, darytina išvada, jog ieškovas ginčo laikotarpiu AB banke „Snoras“ 2009-03-03 sumokėjo už šilumos energiją 320,20 Lt (b. l. 120, II t.) ir UAB „Lietuvos spauda“ 2009-10-24 sumokėjo už šilumos energiją 838,59 Lt (b. l. 123, II t.), iš viso 1158,79 Lt. Šią sumą minusavus iš bendros AB „Klaipėdos energija“ nurodytos sumokėtos sumos už šilumos energiją, laikytina, kad atsakovė už šilumos energiją ginčo laikotarpiu sumokėjo 1520,68 Lt (2679,47 Lt – 1158,79 Lt), taigi atsakovė sumokėjo daugiau už šilumos energiją tik 361,89 Lt (1520, 68 Lt – 1158,79 Lt). Prie šios sumos pridėjus UAB „Vitės valdos“ sumokėtą sumą, t. y. 517,62 Lt, ir padalinus ją į dvi dalis, darytina išvada, kad ieškovas atsakovei turėtų sumokėti 439,76 Lt skirtumą. Prijungtos civilinės bylos Nr. L2-19143-255/2010 duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-12-29 priimtu teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-19143-255/2010 iš A. J. kreditorės AB „Klaipėdos energija“ naudai priteista 1357,64 Lt skolos, 54,49 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010-12-28) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 13,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Ši skola priteista už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2010-08-31. Atsakovė pripažino, jog pusę šios sumos turėtų sumokėti ji. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas apmokėjo visą priteistą sumą AB „Klaipėdos energija“ ir vykdymo išlaidas antstolei. Kadangi atsakovė turi pareigą sumokėti pusę priteistos sumos, atlikus užskaitymą su kitomis buto išlaikymo išlaidomis, konstatuotina, kad atsakovė turėtų sumokėti ieškovui 272,80 Lt skirtumą, tačiau ieškovas tokio reikalavimo byloje pareiškęs nėra. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsakovės reikalavimas dėl privatizuotos buto dalies pusės išlaikymo išlaidų priteisimo yra atmestinas kaip nepagrįstas.

19Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės pusę jo sumokėtų vykdymo išlaidų antstolei, nurodo, kad atsakovė jo neinformavo apie skolą, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-12-29 teismo įsakymas buvo perduotas priverstinai vykdyti ir susidarė 895,00 Lt dydžio vykdymo išlaido antstolei, ieškovas pateikė teismui apmokėjimą patvirtinančius rašytinius įrodymus. Pažymėtina, kad ieškovas, būdamas rūpestingas nekilnojamojo turto savininkas, žinodamas, jog buto išlaikymui net ir jame negyvenant kiekvieną mėnesį yra skaičiuojami tam tikri mokesčiai, turėjo pareigą domėtis, ar už teikiamas jo nekilnojamam turtui paslaugas yra atsiskaitoma laiku, ar nėra susidariusio įsiskolinimo ir pan. Tai, jog, ieškovo teigimu, atsakovė galimai nepasakė ieškovui apie susidariusį įsiskolinimą AB „Klaipėdos energija“, nesudaro pagrindo perkelti ieškovo atsakomybę už atsiradusius įsiskolinimus atsakovei, nes jis pats turėjo pareigą domėtis savo turtu, jo priežiūra ir išlaikymu. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės pusę jo sumokėtų vykdymo išlaidų antstolei atmestinas.

20Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes bei ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, šalių, jų atstovų ir liudytojų paaiškinimus, ieškovo ieškinio ir atsakovės priešieškinio reikalavimai dėl santuokoje įgyto bendro turto padalijimo, buto išlaikymo kompensacijos priteisimo bei kreditorinių įsipareigojimų paskirstymo tenkintini iš dalies.

21Kitos ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dalys atmestinos.

22Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-12-27 nutartimi, teismo sprendimui įsiteisėjus naikintinos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

23Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-11-18 sprendimu paskirstė šalims bylinėjimosi išlaidas, tačiau Klaipėdos apygardos teismas, 2012-05-28 nutartimi panaikinęs Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-18 sprendimo dalį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, buto išlaikymo kompensacijos priteisimo bei kreditorinių įsipareigojimų paskirstymo ir šią dalį grąžinęs pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nutartyje nurodė, jog grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ir šiam išsprendus klausimą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, spręstinas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (b. l. 92, III t.), taigi bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos iš naujo. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovas pareikšdamas ieškinį sumokėjo 658,00 Lt žyminio mokesčio (b. l. 4, 20, I t., b. l. 22, II t.), taip pat pateikė rašytinius įrodymus apie turėtas atstovavimo išlaidas byloje, kurias sudaro 4500,00 Lt (b. l. 21, 22, III t., b. l. 42, IV t.) . Patenkinus 61,58 procentų ieškovo reikalavimų (dėl santuokos nutraukimo dėl abipusės kaltės tenkintas 50 proc., dėl automobilio „Toyota Corolla“ priteisimo asmenine nuosavybe tenkintas 100 proc., dėl kilnojamojo turto padalijimo tenkintas 100 proc., dėl kompensacijos už didesnę atsakovei tenkančio turto dalį tenkintas 0 proc., taip pat atsižvelgiama į atmestų priešieškinio reikalavimų procentinę dalį), ieškovui iš atsakovės priteistina 405,20 Lt žyminio mokesčio ir 2771,10 Lt atstovavimo išlaidų, iš viso 3176,30 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Atsakovei teismas 2010-11-04 nutartimi atidėjo žyminio mokesčio už pateiktą priešieškinį sumokėjimą iki teismo sprendimo byloje priėmimo. Atsakovė apie turėtas atstovavimo išlaidas rašytinių įrodymų nepateikė. Atsižvelgiant į patikslintame atsakovės priešieškinyje nurodytus reikalavimus, atsakovė už paduodamą priešieškinį turėjo sumokėti 1989,00 Lt dydžio žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Patenkinus 38,42 procentų atsakovės reikalavimų (dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės tenkintas 100 proc., dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintas 50 proc., dėl turto padalijimo tenkintas 100 proc., dėl kompensacijos už kreditorinius įsipareigojimus tenkintas 0 proc., dėl buto išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintas 0 proc., dėl kompensacijos už gautą draudimo išmoką tenkintas 64,62 proc., dėl išlaikymo priteisimo tenkintas 0 proc., taip pat atsižvelgiama į atmestų ieškinio reikalavimų procentinę dalį), iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistina 764,17 Lt žyminio mokesčio, iš atsakovės priteistina 1224,83 Lt žyminio mokesčio, kurio mokėjimas atsakovei buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo (CPK 84 straipsnis, 96 straipsnis).

24Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-17 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 10,00 Lt. Nustatyta, kad byloje patirta 25,50 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Iš šalių proporcingai jų patenkintų ir atmestų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų daliai priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, t. y. iš ieškovo priteistina 9,80 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, o iš atsakovės priteistina 15,70 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

25Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 151, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

26ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

27Ieškovo A. J. vardu registruotą automobilį Toyota Corolla Verso, valst. Nr. ( - ), 15000 Lt vertės, įgytą santuokos metu, priteisti ieškovui A. J. asmeninės nuosavybės teise.

28Atsakovės E. J. vardu registruotą žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), 11800 Lt vertės, įgytą santuokos metu, priteisti atsakovei E. J. asmeninės nuosavybės teise.

29Priteisti atsakovei E. J. asmeninės nuosavybės teise kilnojamuosius daiktus:

301) miegamojo lovą, esančią bute adresu ( - ), 800 Lt vertės;

312) dujinę viryklę, esančią bute adresu ( - ), 400 Lt vertės;

323) minkštą kampą, esantį bute adresu ( - ), 800 Lt vertės;

334) šaldytuvą „Beco“, esantį bute adresu ( - ), 600 Lt vertės;

345) televizorių „Samsung“, esantį bute adresu ( - ), 600 Lt vertės.

35Prievolę trečiajam asmeniui V. J. pagal tarp atsakovės E. J. ir R. B. 2007-07-28 sudarytą paskolos sutartį (2012-07-07 reikalavimo teisės perleidimo sutartimi R. B. perleido reikalavimo teisę V. J.), pripažinti asmenine atsakovės E. J. prievole.

36Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti.

37Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-12-27 nutartimi, teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinti.

38Priteisti ieškovui A. J. iš atsakovės E. J. 3176,30 Lt bylinėjimosi išlaidų.

39Priteisti iš ieškovo A. J. 764,17 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

40Priteisti atsakovės E. J. 1224,83 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

41Priteisti iš ieškovo A. J. į valstybės biudžetą 9,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

42Priteisti iš atsakovės E. J. į valstybės biudžetą 15,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

43Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Šimanskienė,... 2. ieškovas patikslintu ieškiniu prašė padalinti santuokoje įgytą turtą:... 3. Atsakovė patikslintu priešieškiniu prašė patikslintą ieškinį atmesti,... 4. Trečiasis asmuo R. B. atsiliepimo į patikslintą ieškinį ir patikslintą... 5. Trečiasis asmuo AB „Klaipėdos energija“ atsiliepimo į patikslintą... 6. Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.... 7. Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal VĮ „Regitra“ išrašą ieškovo... 8. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog tarp šalių yra kilęs ginčas... 9. Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp sutuoktinių kilo ginčas dėl santuokoje... 10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta... 11. Atsakovė pareiškė reikalavimą priteisti jai iš ieškovo 31500 Lt... 12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje... 13. Taigi, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą... 14. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo... 15. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė ir N. S. 2004-01-24 pasirašė skolos... 16. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.109 straipsnį, bendromis... 17. Išanalizavus ieškovo ir atsakovės santuokoje įgyto turto masę bei... 18. Atsakovė prašo priteisti 3747,47 Lt įsiskolinimą už buto, esančio adresu... 19. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės pusę jo sumokėtų vykdymo išlaidų... 20. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes bei ištyrus ir įvertinus... 21. Kitos ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dalys atmestinos.... 22. Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Klaipėdos miesto apylinkės teismo... 23. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-11-18 sprendimu paskirstė šalims... 24. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų... 25. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 151, 259,... 26. ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.... 27. Ieškovo A. J. vardu registruotą automobilį Toyota Corolla Verso, valst. Nr.... 28. Atsakovės E. J. vardu registruotą žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ),... 29. Priteisti atsakovei E. J. asmeninės nuosavybės teise kilnojamuosius daiktus:... 30. 1) miegamojo lovą, esančią bute adresu ( - ), 800 Lt vertės;... 31. 2) dujinę viryklę, esančią bute adresu ( - ), 400 Lt vertės;... 32. 3) minkštą kampą, esantį bute adresu ( - ), 800 Lt vertės;... 33. 4) šaldytuvą „Beco“, esantį bute adresu ( - ), 600 Lt vertės;... 34. 5) televizorių „Samsung“, esantį bute adresu ( - ), 600 Lt vertės.... 35. Prievolę trečiajam asmeniui V. J. pagal tarp atsakovės E. J. ir R. B.... 36. Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti.... 37. Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos miesto apylinkės teismo... 38. Priteisti ieškovui A. J. iš atsakovės E. J. 3176,30 Lt bylinėjimosi... 39. Priteisti iš ieškovo A. J. 764,17 Lt žyminio mokesčio į valstybės... 40. Priteisti atsakovės E. J. 1224,83 Lt žyminio mokesčio į valstybės... 41. Priteisti iš ieškovo A. J. į valstybės biudžetą 9,80 Lt išlaidų,... 42. Priteisti iš atsakovės E. J. į valstybės biudžetą 15,70 Lt išlaidų,... 43. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...