Byla 2A-318/2009

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas), Nijolės Piškinaitės (pranešėja) ir Viginto Višinskio, sekretoriaujant Vaidai Sasnauskaitei ir Vaidai Stepanavičiūtei, dalyvaujant ieškovo UAB ,,Rolvika“ atstovui advokatui Mindaugui Šimkūnui, atsakovo BUAB ,,LVS“ atstovams advokatui Justui Viliui ir bankroto administratoriui J. J. , atsakovo AB DnB NORD banko atstovui advokatui Rimgaudui Černiui, viešame teismo posėdyje apeliacine proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Rolvika“ ir atsakovo akcinės bendrovės DnB NORD banko apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-209-260/2008 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Rolvika“ ieškinį atsakovams bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „LVS“ ir akcinei bendrovei DnB NORD bankui, dalyvaujant tretiesiems asmenims Vilniaus 14-ojo notarų biuro notarei R. B. , uždarajai akcinei bendrovei „Atanoras“, uždarajai akcinei bendrovei „Ultrapramogos“, uždarajai akcinei bendrovei „Investicijų ir verslo garantijos“, uždarajai akcinei bendrovei „Eventis“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Atanoras KL“, dėl įkeitimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, įrangos išreikalavimo ir nuostolių priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovas UAB „Rolvika“ kreipėsi į teismą su ieškiniu bei jo patikslinimais prašydamas: 1. Pripažinti negaliojančia įkeitimo sandorio, sudaryto 2006 m. gegužės 17 d. įkeitimo lakštu (identifikavimo kodas 01/2/2006/0011265) tarp atsakovų UAB „LVS“ ir AB DnB NORD banko, dalį dėl ieškovo įrangos, kurios vertė 288 658 Lt, įkeitimo. 2. Išreikalauti iš atsakovo BUAB „LVS“ ieškovo saugoti atsiimtą 135 318,90 Lt vertės technologinę virtuvės įrangą, nuosavybės teise priklausančią ieškovui. 3. Priteisti iš atsakovo AB DnB NORD banko atlyginti ieškovui 164 851,55 Lt dydžio nuostolius, ieškovo patirtus dėl AB DnB NORD banko nepagrįsto praturtėjimo AB DnB NORD bankui leidus parduoti ieškovui nuosavybės teise priklausančią įrangą, taip pat susidariusią dėl AB DnB NORD bankui įkeisto turto, nuosavybės teise priklausančio ieškovui, kuris nebuvo rastas. 4. Priteisti iš BUAB „LVS“ ieškovo naudai AB DnB NORD bankui neįkeistų daiktų, kurie nebuvo rasti arba perleisti tretiesiems asmenims, kainą (13 813,73 Lt). 5. Priteisti iš atsakovų ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas 2005 m. spalio 13 d. sudarė su atsakovu UAB „LVS“ pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 05VIM0064, pagal kurią įsipareigojo pristatyti, sumontuoti ir perduoti UAB „LVS“ nuosavybėn technologinius virtuvės įrenginius, o pirkėjas įsipareigojo sumokėti už juos sutartą kainą. 2006 m. vasario 13 d. priėmimo-perdavimo aktu pagal paminėtą pirkimo-pardavimo sutartį virtuvės įranga buvo perduota atsakovui. Be to, ieškovas 2005 m. spalio 24 d. sudarė su atsakovu UAB „LVS“ pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 05VIM0067, pagal kurią įsipareigojo pristatyti, sumontuoti ir perduoti UAB „LVS“ nuosavybėn technologinius virtuvės įrenginius, o pirkėjas įsipareigojo sumokėti už juos sutartą kainą. 2005 m. gruodžio 30 d. priėmimo-perdavimo aktu pagal paminėtą pirkimo-pardavimo sutartį virtuvės įranga buvo perduota atsakovui. Ieškovas 2005 m. gruodžio 13 d. sudarė su atsakovu UAB „LVS“ dar vieną pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 05VIM0072, pagal kurią įsipareigojo pristatyti, sumontuoti ir perduoti UAB „LVS“ nuosavybėn technologinius virtuvės įrenginius, o pirkėjas įsipareigojo sumokėti už juos sutartą kainą. 2006 m. vasario 13 d. priėmimo-perdavimo aktu pagal paminėtą pirkimo-pardavimo sutartį virtuvės įranga buvo perduota atsakovui. 2005 m. gruodžio 30 d., 2006 m. sausio 9 d., 2006 m. sausio 17 d. ir 2006 m. vasario 13 d. ieškovas atsakovui pateikė iš viso 8 PVM sąskaitas faktūras, bendros 356 544,19 Lt sumos, tačiau UAB „LVS“ nesumokėjo. Minėtose sutartyse buvo numatyta, kad nuosavybės teisės įrangos įgijėjui pereina tik visiškai atsiskaičius su pardavėju. Atsakovas UAB „LVS“, neatsiskaitęs su ieškovu ir neįgijęs nuosavybės teisių į įrangą, pastarąją 2006 m. gegužės 17 d. įkeitimo sutartimi įkeitė atsakovui AB DnB NORD bankui. Bankas 2006 m. birželio 28 d., 2006 m. rugsėjo 12 d. ir 2006 m. lapkričio 9 d. leido UAB „LVS“ parduoti bankui 2006 m. kovo 3 d. įkeitimo lakštu ir 2006 m. gegužės 17 d. įkeitimo lakštu įkeistą kilnojamąjį turtą, įskaitant ir dalį virtuvės įrangos, ir gautomis lėšomis padengti UAB „LVS“ kreditus pagal sutartis su banku. Todėl ieškovas, gindamas savo teises, ir pareiškė byloje minėtus reikalavimus.

4Atsakovas UAB „LVS“ nurodė, kad su pareikštu ieškiniu iš dalies nesutinka. Jo nuomone, iš jo ieškovui priteistina 141 835,01 Lt įrangos vertės suma, o ieškovo reikalaujami daiktai nepriteistini. 2007 m. sausio 30 d. Vilniaus apygardos teismas iškėlė bankroto bylą atsakovui UAB „LVS“.

5Atsakovas AB DnB NORD

6bankas prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

7Trečiasis asmuo Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notarė R. B. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog įkeitimo sandorį ji patvirtino turėdama pakankamai duomenų, kad įkeičiamas turtas priklauso UAB „LVS“, sandorio sudarymo taisyklės pažeistos nebuvo.

8Trečiasis asmuo UAB „Atanoras“ atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad jis iš ieškovo reikalaujamų daiktų įgijo tik šaldymo kamerą, tačiau UAB „Atanoras“ yra sąžiningas įgijėjas.

9Kauno apygardos teismas 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino negaliojančia įkeitimo sandorio, sudaryto 2006 m. gegužės 17 d. įkeitimo lakštu (identifikavimo kodas 01/2/2006/0011265) tarp atsakovų UAB „LVS“ ir AB DnB Nord banko, dalį dėl ieškovo 288 658 Lt vertės technologinės virtuvės įrangos įkeitimo, išreikalavo iš atsakovo UAB „LVS“ ieškovui priklausančią ir jam saugoti perduotą 135 318,90 Lt vertės technologinę virtuvės įrangą bei priteisė iš UAB „LVS“ ieškovui neįkeistų daiktų, kurie nebuvo rasti arba perleisti tretiesiems asmenims, kainą – 13 813,73 Lt. Likusią ieškinio dalį atmetė.

10Pasisakydamas dėl reikalavimo pripažinti negaliojančia įkeitimo sandorio, sudaryto 2006 m. gegužės 17 d. įkeitimo lakštu (identifikavimo kodas 01/2/2006/0011265) tarp atsakovų UAB „LVS“ ir AB DnB Nord banko, dalį dėl ieškovo 288 658 Lt vertės įrangos įkeitimo teismas, atsižvelgdamas į CK 6.349 straipsnio 1 dalies nuostatą, nurodė, kad atsakovas UAB „LVS“ pagal sutartis nesumokėjo ieškovui už įrangą, netapo jos savininku ir neturėjo teisės jos įkeisti bankui. Teismas konstatavo, kad CK 4.206 straipsnis numato, jog įkaito davėjas turi būti įkeičiamo daikto savininkas. Todėl teismas, remdamasis CK 1.80 straipsniu, ginčo sandorį, kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms, laikė niekiniu ir negaliojančiu (CK 1.80 str. 1 d.). Teismas atmetė atsakovo AB DnB NORD banko argumentus, kad tarp ieškovo ir UAB „LVS“ pasirašytų perdavimo aktų bei ieškovo UAB „LVS“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų pagrindu ieškovas perdavė UAB „LVS“ nuosavybės teisę į ginčo turtą, nes minėtose pirkimo-pardavimo sutartyse buvo numatyta, kad įranga tampa pirkėjo nuosavybe tik visiškai atsiskaičius už ją (sutarčių 3.4 p.) , ir šios sutarčių nuostatos pakeistos nebuvo. Teismas sprendė, kad vertinti, jog ieškovo išrašytų PVM sąskaitų faktūrų pagrindu buvo pakeistos pirkimo-pardavimo sutarčių sąlygos dėl atsiskaitymo tvarkos ir terminų, negalima, nes jose numatytas atsiskaitymo terminas – 10 dienų po perdavimo aktų pasirašymo – visiškai atitinka sutarčių 3.1.1 punkto nuostatas. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, teismas sprendė, kad atsakovas pažeidė CK 6.349 straipsnio 1 dalyje nustatytą draudimą disponuoti daiktais, įkeitė įrangą nebūdamas jos savininku. Tačiau kartu teismas pripažino, kad pats ieškovas nesiėmė priemonių tinkamai įgyvendinti savo teises, nes sutarčių su atsakovu jis nenutraukė ir įrangos neatsiėmė, nors tą jam leido padaryti sutarčių 3.3 punktas, viešame sutarčių registre šių sutarčių neregistravo ir taip tikrai sudarė prielaidas neteisėtiems atsakovo UAB „LVS“ veiksmams. Todėl teismas sprendė, kad pripažinti, jog notarė R. B. ar įkaito gavėjas atsakovas kreditorius AB DnB NORD bankas buvo nepakankamai atidūs ar elgėsi akivaizdžiai neteisėtai, nėra pagrindo. Teismas vertino, kad šie asmenys buvo suklaidinti nesąžiningo turto įkeitėjo UAB „LVS“. Tačiau, teismo nuomone, nesąžiningo turto įkaito davėjo UAB „LVS“ pateikimas notarei įkeitimo sandoriui patvirtinti tikrovę neatitinkančių duomenų apie turto savininką, pats įkeitimo sandorio patvirtinimas negali pakeisti tarp ieškovo ir atsakovo UAB „LVS“ sudarytų pirkimo-pardavimo sutarčių nuostatų, pagal kurias pirkėjas UAB „LVS“ virtuvės įrangos savininku tampa tik sumokėjęs už prekes. Pasisakydamas dėl reikalavimo išreikalauti iš atsakovo BUAB „LVS“ 135 318,90 Lt vertės technologinę virtuvės įrangą, nuosavybės teise priklausančią ieškovui, teismas nurodė, jog, UAB „LVS“ netapus šios įrangos savininku, toks ieškovo reikalavimas yra pagrįstas, nes CK 6.349 straipsnio 2 dalis numato, kad kai neįvykdomos pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos, su kuriomis sutartis sieja nuosavybės teisės į daiktus perėjimą pirkėjui, pardavėjas turi teisę išreikalauti daiktus iš pirkėjo. Teismas pažymėjo, kad ieškovas 2006 m. rugsėjo mėnesį pranešė atsakovui UAB „LVS“ apie sutarčių atsisakymą, pareikalavo grąžinti įrangą, ką numatė ir sutarčių 3.1.1 punktas, be to, ieškovas reikalauja grąžinti jam tik tą įrangą, kuri neperleista kitiems asmenims, buvo surasta ir vėliau perduota saugoti pačiam ieškovui. Pasisakydamas dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo AB DnB Nord banko ieškovo naudai atlyginti 164 851,55 Lt dydžio nuostolius, ieškovo patirtus dėl AB DnB Nord banko nepagrįsto praturtėjimo, teismas sprendė , kad šioje byloje nėra pagrindo taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo santykius reglamentuojančių teisės normų. Nurodė, jog prievolei dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo atsirasti būtinos tokios sąlygos: 1) asmuo įgyja turtą arba praturtėja kito asmens sąskaita; 2) asmuo įgyja turtą arba praturtėja nesant teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta vėliau (CK 6.237 str. 1 d.). Pažymėjo, jog dėl to, kad atsakovas AB DnB NORD bankas leido BUAB ,,LVS“ parduoti bankui įkeistą ginčo turtą tretiesiems asmenims, bankas nepraturtėjo ir nesutaupė ieškovo sąskaita, o tretieji asmenys (pirkėjai), atlygintino sandorio pagrindu įsigiję ginčo turtą, pinigus (ginčo turto kainą) sumokėjo šį turtą pardavusiam asmeniui - UAB „LVS“. Kadangi lėšų už parduotą bankui įkeistą ginčo turtą gavėjas buvo UAB „LVS“, todėl ši bendrovė ir tapo lėšų savininku. Remdamasis tuo, teismas sprendė, kad pareikštas reikalavimas priteisti iš atsakovo AB DnB NORD banko ieškovo UAB „Rolvika“ naudai atlyginti 164 851,55 Lt dydžio nuostolius, UAB „Rolvika“ patirtus dėl AB DnB NORD banko nepagrįsto praturtėjimo, nepagrįstas. Teismas pažymėjo, kad reikalavimas priteisti iš BUAB „LVS“ ieškovo naudai AB DnB NORD bankui neįkeistų daiktų, kurie nebuvo rasti arba perleisti tretiesiems asmenims, kainą – 13 813,73 Lt – yra pagrįstas, nes atsakovas UAB „LVS“ netapo jam pagal pirkimo-pardavimo sutartis perduotos įrangos savininku. Ieškovas atsisakė sutarčių CK 6.345 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu, todėl turi teisę išreikalauti jam priklausančius daiktus, bet tik tokius, kurie nėra atlygintinai perleisti tretiesiems asmenims. Kitu atveju, kaip tą numato CK 6.345 straipsnio 3 dalis, ieškovas turi teisę reikalauti sumokėti jam atlygintinai perleistų tretiesiems asmenims daiktų kainą. Taigi, neradus dalies įrangos pas atsakovą ir nesant galimybių ją išreikalauti, ieškovas turi teisę prašyti priteisti nerastų ieškovui perduotų daiktų kainą. Teismas taip pat pažymėjo, jog atsakovas UAB „LVS“ pateikus ieškinį teismui šioje byloje tapo bankrutuojančia įmone, todėl, priteisus ieškovui iš bankrutuojančios įmonės pinigines sumas, tokio teismo sprendimo pagrindu ieškovas galės reikalauti, kad jis būtų įtrauktas su atitinkamo dydžio finansiniu reikalavimu į kreditorių sąrašą bankroto byloje. Teismas, iš dalies tenkindamas ieškinį, proporcingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

11Apeliaciniu skundu ieškovas UAB ,,Rolvika“ prašo pakeisti šio teismo sprendimo dalį dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo AB DnB NORD banko ieškovo naudai 164 851,55 Lt nuostolius , ieškovo patirtus dėl šio atsakovo nepagrįsto praturtėjimo, ir patenkinti šį ieškovo reikalavimą. Taip pat prašo pakeisti skundžiamą teismo sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo dalies bei priteisti ieškovo apeliacinėje instancijoje turėtas bylinėjimosi išlaidas. Skundą apeliantas grindžia šiais argumentais:

121. Teismas nepagrįstai nurodė, kad notarė R. B. ir AB DnB NORD bankas buvo pakankamai atidūs ir turėjo pakankamą pagrindą padaryti išvadą, jog įkeičiamo turto savininkas yra atsakovas BUAB ,,LVS“. Laikytina, kad tiek bankas, tiek notarė turėjo pareigą reikalauti UAB ,,LVS“ pateikti ir tokius dokumentus, kad neabejotinai įsitikintų, jog įkeičiamas turtas priklauso nuosavybės teise šiai bendrovei. Dokumentai, patvirtinantys įrangos įsigijimą bei atsiskaitymą už ją, nebuvo tirti ir tai patvirtina, jog bankas nesilaikė jam keliamų didesnių reikalavimų. Nepakankamas atidumas, rūpestingumas yra užtektina kaltės forma banko civilinei atsakomybei atsirasti.

132. Teismas neteisingai vertino, jog bankas nepraturtėjo ieškovo sąskaitą, todėl nepagrįstai nurodė, jog pirkėjai pinigus už ieškovo turtą sumokėjo ne bankui, o atsakovui UAB ,,LVS“. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad pinigai už parduotą turtą buvo sumokėti bankui: sutikimuose dėl įkeistų daiktų pardavimo aiškiai nurodyta, kad bankas dėl įkeitimo teisės išregistravimo kreipsis tik tada, kai tretieji asmenys sumokės bankui jo reikalaujamą sumą, tretieji asmenys UAB ,,Atanoras KL“, UAB ,,Ultrapramogos“ ir UAB ,,Eventis“ pinigus už ieškovą sumokėjo bankui. Todėl bankas laikytinas praturtėjęs ieškovo sąskaita, nes būtent jam buvo pervestos lėšos, gautos pardavus ieškovui priklausantį turtą. Teismui nusprendus, kad įkeitimo sandoris yra niekinis, laikytina, kad bankas gavo lėšas nesant tam teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad ieškovas į bylą pateikė 2006 m. rugpjūčio 1 d. raštą, iš kurio matyti, jog bankas iki leisdamas BUAB ,,LVS“ parduoti turtą žinojo, kad dėl šio turto vyksta ginčas teisme.

14Apeliaciniu skundu atsakovas AB DnB Nord bankas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimo dalį pripažinti negaliojančia įkeitimo sandorio, sudaryto 2006 m. gegužės 17 d. tarp atsakovų UAB „LVS“ ir AB DnB NORD banko, dalį dėl ieškovo 288 658 Lt vertės technologinės virtuvės įrangos įkeitimo ir šią ieškinio dalį atmesti, priteisti AB DnB NORD bankui patirtas bylinėjimosi išlaidas, likusią ieškinio dalį palikti nepakeistą. Skundui pagrįsti apeliantas nurodo tokius motyvus:

151. Pagal CK 4.49 straipsnio l dalį laikoma, kad nuosavybė yra perduota nuo daikto perdavimo momento, t. y. įstatymas įtvirtina prezumpciją, kad daiktų turėtojas yra daiktų savininkas. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų - tarp UAB „Rolvika“ ir UAB „LVS“ pasirašytų perdavimo aktų bei UAB „Rolvika“ UAB „LVS“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų – matyti, kad šių dokumentų pagrindu ieškovas perdavė UAB „LVS“ nuosavybės teisę į ginčo turtą.

162. Ieškovas ir UAB ,,LVS“ buvo sudarę pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartis (CK 6.411 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kad sutarties šalys – juridiniai asmenys, o nusipirkta įranga buvo naudojama atsakovo UAB ,,LVS“ veikloje, aplinkybę, jog kilnojamieji neregistruotini daiktai priklauso pardavėjui, galima panaudoti prieš trečiuosius asmenis tik tada, jei pirkimo-pardavimo sutartis įstatymo nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2004. Konstatuotina, kad bankas buvo teisėtas įkeitimo teisės turėtojas ir jo teisės turi būti ginamos.

173. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovo interesas, neatsižvelgiant į jo paties neapdairumą ir nerūpestingumą, dėl teisės į reikalavimo pripažinti įkeitimo sandorį negaliojančiu patenkinimą nusveria sąžiningo įkaito turėtojo lūkesčius.

184. Pripažinus sandorį negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu, ginčo turtui panaikinamas įkeitimas, tačiau šiuo pagrindu ginčo turtas nėra grąžinamas ieškovui, juo labiau kad šis turtas yra perleistas tretiesiems asmenims. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad sandorių instituto paskirtis yra dvejopa – pirma, siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, antra, užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą.

19Atsiliepimu į AB DnB NORD banko apeliacinį skundą ieškovas UAB ,,Rolvika“ prašo jį atmesti. Nurodo, kad:

201. Bankas nepagrįstai teigia, kad atsakovas UAB ,,LVS“ įgijo nuosavybę CK 4.49 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes tarp ieškovo ir UAB ,,LVS“ sudarytose sutartyse aiškiai nustatyta, kad UAB ,,LVS“ nuosavybė pereina tik visiškai atsiskaičiuos su ieškovu.

212. Ieškovas neprivalėjo įregistruoti pirkimo-pardavimo sutarčių viešame registre, nes tai nebuvo pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartys.

223. Ieškovo veiksmai ar neveikimas neturi reikšmės banko pareigai atlikti teisinį tyrimą dėl įkeičiamo turto.

234. Įkeitimo sandorio pripažinimas negaliojančiu išlieka prasmingas, nes juo ieškovas remsis kreipdamasis į teismą su reikalavimu atlyginti patirtą žalą dėl neteisėtai sudaryto įkeitimo sandorio ir vėliau jo pagrindu sudarytų kitų sandorių.

24Atsiliepimu į ieškovo UAB ,,Rolvika“ apeliacinį skundą atsakovas AB DnB NORD bankas prašo šį apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad:

251. Teismas teisingai aiškino CK 6.237–6.242 straipsnių nuostatas.

262. Nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos įstatyme įtvirtintos prielaidos, kurias teismai privalo nustatyti ir tik tada taikyti šią materialinės teisės normą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „Atra“, civilinės bylos Nr. 3K-3-427/2005). Be to, tam, kad atsirastų prievolė grąžinti be teisinio pagrindo įgytą turtą, asmuo, praradęs turtą, turi įrodyti, kad turtas prarastas be teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje J. V. v. K. S. , bylos Nr. 3K-3-986/2003). Tačiau ieškovas net nenurodo, kokiu pagrindu (iš sutarties ar delikto) yra kilusi ieškovo reikalavimo teisė ir kad ieškovas prarado jam nuosavybės teise priklausiusį turtą - pinigines lėšas.

273. Tai, kad pinigai buvo pervesti į banko sąskaitą, nereiškia, kad jie buvo sumokėti bankui. Bankas, kaip sąskaitos tvarkytojas, turėdamas UAB ,,LVS“ nurodymą bei pagrindą (kreditavimo sutartį), šias lėšas nukreipė šios bendrovės skolai padengti.

284. Skunde nepagrįstai nurodoma, kad bankas nesilaikė jam keliamų didesnių rūpestingumo ir atidumo kriterijų, nes šie reikalavimai keliami kitai veiklai. Tuo tarpu įkeitimo sandorio teisinį tyrimą atliko notaras.

29Apeliaciniai skundai netenkinami.

30Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t. y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstų dalių ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Šioje nagrinėjamoje byloje tokių išimčių ir absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės, įrodymų ir jų vertinimą reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

31Byloje nustatyta: 2005 m. spalio 13 d., 2005 m. spalio 24 d. ir 2005 m. gruodžio 13 d. tarp ieškovo UAB ,,Rolvika“ ir atsakovo UAB ,,LVS“ (šiuo metu bankrutuojanti bendrovė) buvo sudarytos technologinės virtuvės įrangos pirkimo-pardavimo sutartys, kurių pagrindu ieškovas pateikė, sumontavo atsakovo nurodytuose objektuose ir perdavė atsakovui 356 369,44 Lt vertės ginčo įrangą. Šį veiksmą šalys įformino 2005 m. gruodžio 30 d. ir 2006 m. vasario 13 d. priėmimo-perdavimo aktais; ieškovas išrašė 2005 m. gruodžio 30 d. – 2006 m. vasario 13 d. PVM sąskaitas faktūras, o atsakovas jas priėmė (1 t., b. l. 27-65), taip įgijo minėtose sutartyse nustatytą pareigą sumokėti banko pavedimu ieškovui už įrangą visą minėtose sutartyse aptartą prekės kainą per dešimt kalendorinių dienų po šalių pasirašytų priėmimo-perdavimo aktų ir tinkamai išrašytų PVM sąskaitų faktūrų pasirašymo (sutarčių 3.1.1 p.). Tačiau nei nustatytais terminais, nei vėliau už įrangą ieškovui nesumokėjo, o 2006 m. gegužės 17 d. dalį ginčo įrangos įkeitė atsakovui DnB NORD bankui (įkeitimo lakštą patvirtino Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notarė R. B. ), taip užtikrindamas 2006 m. balandžio 25 d. Kreditavimo sutartį Nr. 1788-06 IV (1 t., b. l 66-69). Įkeičiamą kilnojamąjį turtą atsakovas pateikė kaip priklausantį jam (BUAB ,,LVS“) nuosavybės teise. Įrangos pirkėjui (atsakovui) nesumokėjus už ginčo prekes, ieškovas (pardavėjas) pasinaudojo sutarčių 3.3 ir 3.4 punktais (,,Jei pirkėjas neatsiskaito ilgiau nei per 30 kalendorinių dienų, pardavėjas vienašališkai nutraukia sutartį ir pirkėjo sąskaita atsiima visą įrangą.“) ir nutraukė minėtas pirkimo-pardavimo sutartis, apie tai raštu informavęs atsakovą (pirkėją). Atsakovas į tai nereagavo ir nesiėmė priemonių įvykdyti pareigą (sumokėti už prekę). Ginčo dėl pirkimo-pardavimo sutarčių nutraukimo pagrįstumo byloje nėra.

32Atsakovas BUAB ,,LVS“ pripažįsta, kad bendrovė iš ieškovo įrangą gavo, už ją nesumokėjo, nuosavybės teisės į ją (įrangą) neįgijo ir įkeisti jos (įrangos) atsakovui (AB DnB NORD bankui), taip pat parduoti dalį neįkeistos įrangos tretiesiems asmenims neturėjo teisės.

33Nagrinėjamoje byloje egzistuoja dviejų rūšių sutartys: įrangos pirkimo-pardavimo, kurios buvo nutrauktos ir neginčijamos, įrangos įkeitimo sutartis, kuri ginčijama ir kurią pirmosios instancijos teismas pripažino negaliojančia CK 1.80 straipsnio, 4.206 straipsnio 2 dalies pagrindais. Sandorio negaliojimas CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu sietinas su jo prieštaravimu imperatyvioms teisės normoms. Tokia norma yra CK 4.206 straipsnio 2 dalis, reikalaujanti, kad įkaito davėjas būtų įkeičiamo turto savininkas. Šis reikalavimas nėra formalus, nes tik turto savininkui priklauso teisė valdyti, naudoti tą turtą ir juo disponuoti, ir niekas prieš savininko valią šio turto negali paimti, apriboti nuosavybės teisę, išskyrus įstatymus ir teismo sprendimą (CK 4.37-4.39 str.). Sprendžiant, ar ieškovas ginčijamos įkeitimo sutarties metu buvo ginčo įrangos savininkas, turi reikšmės įrangos pirkimo-pardavimo sutarčių turinio aiškinimas. Sutarčių aiškinimo taisykles apibrėžia CK 6.193 straipsnis, kurio aiškinimą išplėtojo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuojantis vienodą teismų praktiką konkrečiose civilinėse bylose: sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir į kitas reikšmingas aplinkybes. Aiškinant sutartį būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tai reiškia, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Turto bankas“ v. UAB „Vaidluvė“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-406/2000; 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sauliuta“ v. AB „Lytagra“, bylos Nr. 3K-3-813/2003; 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Auksinis varnas“ v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004, ir kt.). Pirmosios instancijos teismas nagrinėjo įrangos pirkimo-pardavimo sandorius ir padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas BUAB ,,LVS“ neįvykdė minėtų sutarčių esminės sąlygos – nustatytais terminais sumokėti ieškovui (pardavėjui) visą atsakovui perduotos įrangos kainą. Būtent su šia sąlyga pirkimo-pardavimo sutartys siejo atsakovo nuosavybės teisės į ieškovo perduotus atsakovui daiktus (įrangą) perėjimą pirkėjui (atsakovui BUAB ,,LVS“) (CK 6.349 str., pirkimo-pardavimo sutarčių 3.1-3.4 p.). Apeliantas AB DnB Nord bankas netinkamai aiškina CK 4.49 straipsnio nuostatą, daikto įgijėjo nuosavybės teises tiesiogiai siedamas su daiktų perdavimo įgijėjui momentu. Šioje teisės normoje aiškiai nurodyta, kad nuo daikto perdavimo įgijėjui momento daikto įgijėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktą tuo atveju, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ką kita. Kaip jau minėta, būtent aptartos šalių sudarytos pirkimo-pardavimo sutartys numatė aiškią nuosavybės teisių į daiktus įgijimo sąlygą. Todėl akivaizdu, kad atsakovas nuo įrangos perdavimo momento, nesumokėjęs už ją (įrangą), netapo šios įrangos savininku.

34Nepagrįstas apelianto AB DnB NORD banko teiginys, kad virtuvės technologinės įrangos pirkimo-pardavimo sutartys laikytinos daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartimis ir privalėjo būti įregistruotos viešame registre. Daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymą ir būtinas sąlygas reglamentuoja CK X skirsnis. Tokių sutarčių sudarymo atveju pardavėjui išlieka nuosavybės teisė į parduodamus daiktus tol, kol pirkėjas nesumoka visos numatytos kainos, jei sutartyje nenumatyta kitaip (CK 6.411 str. 1 d.). Ginčo pirkimo-pardavimo sutartyse nuosavybės į daiktus atsiradimas taip pat buvo siejamas su visišku atsiskaitimu už daiktus. Taigi dėl šios sąlygos ginčo sutartys yra panašios į daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartis, tačiau pagal CK 6.414 straipsnio nuostatas pirkimui išsimokėtinai būdingas įmokų už prekes periodiškumas. Ginčo sutarčių atveju tokios sąlygos nėra: čia numatytas vienkartinis visos kainos sumokėjimas konkrečiu laiku. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šalių sudarytos pirkimo-pardavimo sutartys nėra daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartys ir jų registravimas viešame registre nenumatytas (CK 6.411 str. 2 d.). Taigi įkeičiant ieškovui nuosavybės teise priklausančius ginčo daiktus buvo pažeistos savininko nuosavybės teisės. Įkeitimo sutartis pripažinta negaliojančia pagrįstai. Kiti apelianto AB DnB NORD banko apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi.

35Apeliantas (ieškovas) UAB ,,Rolvika“ nesutinka su teismo sprendimu netenkinti jo reikalavimo dėl 164 851,55 Lt nuostolių, patirtų dėl atsakovo AB DnB Nord banko nepagrįsto praturtėjimo, priteisimo tuo pagrindu, kad pinigines lėšas už parduotą ieškovo įrangos dalį tretiesiems asmenims gavo ne minėtas bankas, o BUAB ,,LVS“.

36CK 6.237 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijęs tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai įgyta, išskyrus tam tikras išimtis, nustatytas CK 6.241 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje CK 6.237 straipsnio nuostatos aiškinamos taip, kad nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra tada, kai asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgyja tai, ko jis negalėjo (neturėjo) gauti, prievolė grąžinti turtą, gautą be teisinio pagrindo (nesant nei teisės akto, nei sandorio prievolei atsirasti), gali atsirasti ir tada, kai iš pradžių buvo teisinis pagrindas šį turtą gauti, o vėliau jis išnyko. Nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: 1) konkretaus įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė, nebuvimas; 2) kreditorių veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą ar jį pagerino, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje E. Č. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybė, UAB „Automobilių stovėjimo aikštelės“, bylos Nr. 3K-3-140/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Okseta“, bylos Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje D. J. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-593/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje K. V. T. v. I. T., bylos Nr. 3K-3-111/2009, ir kt.).

37Sąlyga, jog asmuo turtą įgyja be teisinio pagrindo, reiškia tai, kad turto įgijimo negalima pateisinti nei konkrečiu teisės aktu, nei sandoriu. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2006 m. balandžio 25 d. Kreditavimo sutarties Nr. 1788-06 IV pagrindu atsakovui BUAB ,,LVS“ buvo suteikta 289 620 EUR AB DnB NORD banko paskola (CK 6.886 str.). Šio skolinio įsipareigojimo įvykdymui užtikrinti 2006 m. gegužės 17 d. hipotekos lakštu įkeistas ieškovui nuosavybės teise priklausantis ginčo turtas, kurio dalis, kreditoriui (AB DnB NORD bankui) sutikus, buvo perleista tretiesiems asmenims, o gautos lėšos panaudotos minėtai prievolei įvykdyti (1 t., b. l. 66-69, 3 t., b. l. 10-13, 81). Kredito sutartis nenuginčyta ir jos pagrindu bankas turėjo teisę reikalauti, kad skolininkas atsakovas BUAB ,,LVS“ vykdytų šia sutartimi prisiimtą įsipareigojimą – grąžintų paskolą, taip pat turėjo teisę patenkinti kreditinį reikalavimą iš įkeisto turto. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas AB DnB NORD bankas turėjo teisėtą pagrindą gauti iš skolininko BUAB ,,LVS“ ginčo pinigines lėšas. Nuo to, kad paskola buvo grąžinama pinigais, gautais už tretiesiems asmenims kreditoriaus sutikimu parduotą įkeistą ginčo turtą, šie pinigai savaime netampa pertekliniai ir neteisėtai praturtinantys banką. Tokie jie (pinigai) netampa ir pripažinus įkeitimo sutartį negaliojančia. Byloje nėra surinkta įrodymų, patvirtinančių atsakovo AB DnB NORD banko nesąžiningumą įkeitimo sutarties sudarymo metu, t. y. nėra duomenų, kad bankas žinojo ar privalėjo žinoti apie tikrąjį ginčo turto savininką, taip pat atlikti veiksmus, dėl kurių turėjo paaiškėti reali situacija. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad hipotekos sutartis įforminta notariškai patirtintu hipotekos lakštu, įkeičiamo daikto tariamo savininko (atsakovo BUAB ,,LVS“) vienašaliu pareiškimu. Pastarasis žinojo pirkimo-pardavimo sutarčių turinį ir ginčo įrangos perėjimo nuosavybėn momentą, notaras turėjo įstatymo nustatytą pareigą atlikti visus būtinus veiksmus ir patvirtinti teisėtą sandorį. Šioje situacijoje nėra pagrindo teigti, kad atsakovas AB DnB Nord bankas turėjo teisinį pagrindą tikrinti įkeitimo sutarties teisėtumą ir žinojo apie jos neteisėtumą, o, priimdamas iš įkeisto turto pardavimo gautas pinigines lėšas skolininko įsipareigojimui įvykdyti, veikė neteisėtai ir nepagrįstai praturtėjo.

38Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino šio ieškovo reikalavimo, tinkamai aiškino ir taikė CK 6.237 ir 6.241 straipsnių nuostatas, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes (CPK 176-185 str.). Apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti.

39Be to, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas gali ginti savo pažeistas teises dėl prarasto turto, patirtų nuostolių iš prievoles pažeidusių asmenų (dėl pirkimo-pardavimo sutarties įvykdymo, neteisėtos įkeitimo sutarties sudarymo ir t. t.) ir kitais civilinių teisių gynimo būdais.

40Apeliantai prašė priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nepatenkinus apeliacinių skundų, apeliantai neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų patenkinimą, todėl jų prašymai netenkinami (CPK 79, 93, 98 str.). Tačiau apeliantai privalo apmokėti valstybei išlaidas, susijusias su jų procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 str.). Siunčiant procesinius dokumentus apeliacinės instancijos teisme valstybė turėjo 64,10 Lt išlaidų. Ši suma priteisiama iš apeliantų lygiomis dalimis.

41Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

42Kauno apygardos teismo 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

43Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės ,,Rolvika“ ir akcinės bendrovės DnB NORD banko valstybei po 32,05 Lt (po trisdešimt du litus ir penkis centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. Ieškovas UAB „Rolvika“ kreipėsi į teismą su ieškiniu bei jo... 4. Atsakovas UAB „LVS“ nurodė, kad su pareikštu ieškiniu iš dalies... 5. Atsakovas AB DnB NORD... 6. bankas prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.... 7. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notarė R. B. prašė... 8. Trečiasis asmuo UAB „Atanoras“ atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį... 9. Kauno apygardos teismas 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš... 10. Pasisakydamas dėl reikalavimo pripažinti negaliojančia įkeitimo sandorio,... 11. Apeliaciniu skundu ieškovas UAB ,,Rolvika“ prašo pakeisti šio teismo... 12. 1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad notarė R. B. ir AB DnB NORD bankas buvo... 13. 2. Teismas neteisingai vertino, jog bankas nepraturtėjo ieškovo sąskaitą,... 14. Apeliaciniu skundu atsakovas AB DnB Nord bankas prašo panaikinti Kauno... 15. 1. Pagal CK 4.49 straipsnio l dalį laikoma, kad nuosavybė yra perduota nuo... 16. 2. Ieškovas ir UAB ,,LVS“ buvo sudarę pirkimo-pardavimo išsimokėtinai... 17. 3. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovo interesas,... 18. 4. Pripažinus sandorį negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu, ginčo... 19. Atsiliepimu į AB DnB NORD banko apeliacinį skundą ieškovas UAB ,,Rolvika“... 20. 1. Bankas nepagrįstai teigia, kad atsakovas UAB ,,LVS“ įgijo nuosavybę CK... 21. 2. Ieškovas neprivalėjo įregistruoti pirkimo-pardavimo sutarčių viešame... 22. 3. Ieškovo veiksmai ar neveikimas neturi reikšmės banko pareigai atlikti... 23. 4. Įkeitimo sandorio pripažinimas negaliojančiu išlieka prasmingas, nes juo... 24. Atsiliepimu į ieškovo UAB ,,Rolvika“ apeliacinį skundą atsakovas AB DnB... 25. 1. Teismas teisingai aiškino CK 6.237–6.242 straipsnių nuostatas.... 26. 2. Nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos įstatyme... 27. 3. Tai, kad pinigai buvo pervesti į banko sąskaitą, nereiškia, kad jie buvo... 28. 4. Skunde nepagrįstai nurodoma, kad bankas nesilaikė jam keliamų didesnių... 29. Apeliaciniai skundai netenkinami.... 30. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 31. Byloje nustatyta: 2005 m. spalio 13 d., 2005 m. spalio 24 d. ir 2005 m.... 32. Atsakovas BUAB ,,LVS“ pripažįsta, kad bendrovė iš ieškovo įrangą gavo,... 33. Nagrinėjamoje byloje egzistuoja dviejų rūšių sutartys: įrangos... 34. Nepagrįstas apelianto AB DnB NORD banko teiginys, kad virtuvės technologinės... 35. Apeliantas (ieškovas) UAB ,,Rolvika“ nesutinka su teismo sprendimu... 36. CK 6.237 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo be teisinio pagrindo savo... 37. Sąlyga, jog asmuo turtą įgyja be teisinio pagrindo, reiškia tai, kad turto... 38. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino šio ieškovo reikalavimo,... 39. Be to, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas gali ginti savo pažeistas... 40. Apeliantai prašė priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės... 41. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 42. Kauno apygardos teismo 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 43. Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės ,,Rolvika“ ir akcinės...