Byla 2-1135-528/2014
Dėl sandorio pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu

1Kauno apylinkės teismo teisėja Virginija Baškienė, sekretoriaujant Agnietei Garbaliauskaitei, dalyvaujant ieškovei D. O. A., jos atstovui advokatui Vladislovui Mikšai, atsakovui R. J., jos atstovei advokato padėjėjai Ievai Gulbinaitei, atsakovui A. Š., išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. O. A. ieškinį atsakovams R. J. ir A. Š., tretiesiems asmenims notarei M. Č., notarei J. R., AB SEB bankui ir D. M. dėl sandorio pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu,

Nustatė

2Ieškovė ieškiniu, pavadintu ieškinio trūkumų šalinimu, prašo 1) pripažinti negaliojančiu 2010-07-10 ieškovės išduotą atsakovui R. J. įgaliojimą, patvirtintą Kauno m. 27 notarų biuro notarės M. Č.; 2) pripažinti niekine ir negaliojančia 2010-07-30 sutartį, sudarytą tarp pardavėjos D. O. A., atstovaujamos R. J., ir pirkėjo A. Š., pagal kurią buvo parduotas ieškovei nuosavybės teisėmis priklausęs 2 kambarių 48,15kv.m ploto butas (unikalus Nr. ( - )), esantis Kaune, ( - ), taikyti restituciją – butą grąžinti ieškovės nuosavybėn ir priteisti A. Š. iš R. J. 92.000,-Lt; 3) priteisti bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas (1t. b.l.34-35).

3Ieškovė ir jos atstovas palaiko ieškinį ir prašo jį tenkinti. Ieškinys grindžiamas tuo, kad: ieškovei iki 2012-07-30 nuosavybės teisėmis priklausė butas (unikalus Nr. ( - )), esantis Kaune, ( - ), kuris 2010-07-30 sutartimi, sudaryta tarp ieškovės, atstovaujamos atsakovo R. J., ir pirkėjo atsakovo A. Š. buvo parduotas; atsakovas R. J. buto pardavimo sandorį padarė pasinaudodamas 2010-07-10 Kauno m. 27 notarų biuro notarės M. Č. patvirtintu įgaliojimu, kuris yra sudarytas suklydimo įtakoje, o buto pardavimo sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, neatitinka ieškovės valios, todėl jie turi būti pripažinti negaliojančiais; 2010-01-15 ieškovę ištiko insultas, 2010-07-19 – pakartotinis insultas, dėl ko ieškovė tapo neįgali; ieškovei gydantis VšĮ Raudonojo Kryžiaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje atsakovas R. J. 2010 m. liepos mėn. pradžioje paėmė ieškovės pasą, o 2010-07-10 atvyko pas ieškovę su kažkokia moterimi ir paaiškino, jog reikalų tvarkymui savivaldybėje bei komunalinių mokesčių mokėjimui ieškovė turi išduoti jam įgaliojimą, o moteriškė pasiūlė pasirašyti raštą; ieškovė pasirašė ant paduoto rašto, tikėdamasi, kad tai įgaliojimas tvarkyti buto mokesčių reikalus, nes dėl sunkios sveikatos būklės neturėjo galimybės perskaityti dokumento, o notarė dokumento turinio jai neperskaitė; po kurio laiko atsakovas R. J. grąžino pasą ir ieškovė pamatė, jog jos gyvenamos vietos deklaravimas bute yra panaikintas, į ką atsakovas R. J. pasakė, jog pardavė butą, kuris jai nebus reikalingas, leisdamas suprasti, kad ieškovė greitai mirs; atsakovas R. J. už parduotą butą gautų pinigų ieškovei neperdavė, naudojo savo reikmėms, pirko automobilį, neteikė ataskaitos; butas atsakovui A. Š. parduotas už 92.000,-Lt, iš kurių 4.788,-Lt R. J. gavo grynais pinigais, 67.112,-Lt į sąskaitą Nr.( - ), esančią „Swedbank“ AB, 15.100,-Lt pervesta į kreditorės D. M. sąskaitą, 5.000,-Lt UAB „Lauturta“; šiuo atveju abu atsakovai elgėsi nesąžiningai, nes R. J. žinojo, jog ieškovė nedavė jam įgaliojimo parduoti buto, o A. Š. pirko butą nedalyvaujant ieškovei, už žymiai mažesnę kainą negu buvo rinkos kaina – butas buvo vertas 120.000,-Lt, kadangi po renovacijos nebuvo perkainotas, ir apie sunkią ieškovės sveikatos būklę bei jos valią jis galėjo sužinoti ne tik atvykęs pas ieškovę, bet ir iš buto kaimynų; nuosavybės teisės į ginčo butą buvo paimtos prieš ieškovės valią ir tai sukėlė jai sunkias pasekmes – ji liko be būsto, todėl toks sandoris turi būti pripažintas niekiniu ir negaliojančiu kaip neatitinkantis viešajai tvarkai ir gerai moralei.

4Atsakovė R. J. ir jo atstovė su ieškiniu nesutinka ir prašo atmesti. Nesutikimas su ieškiniu grindžiamas tuo, kad: ieškovės, kuri yra atsakovo R. J. mama, sprendimas išduoti įgaliojimą sekė po jos pačios priimto sprendimo parduoti butą, kuris buvo priimtas po ilgų svarstymų ir aplinkybių vertinimo – ieškovės sveikata buvo silpna, egzistavo 15.100,-Lt dydžio įsiskolinimas D. M. bei 3.500,-Lt skola už namo, kuriame buvo ieškovės butas, stogo renovaciją; ieškovė suvokė, jog dėl blogos sveikatos būklės ji lėšų įsiskolinimui likviduoti gaus tik iš buto pardavimo, be to, reikėjo lėšų apmokėti už slaugą, slaugos priemones, medikamentus, o atsakovas R. J. dėl savo turtinės padėties to padaryti negalėjo; ieškovei po insulto buvo reikalinga nuolatinė priežiūra bei slauga, todėl su atsakovu R. J. jie buvo sutarę, kad šis pasiims iš ligoninės ieškovę priežiūron į savo namus, iš buto pardavimo lėšų rekonstruos sodo pastatą, padidindamas gyvenamąjį plotą ir taip sudarydamas sąlygas ieškovei gyventi kartu su atsakovu jo priežiūroje; ieškovė pati sakė, jog įgalios atsakovą R. J. jos vardu tvarkyti buto pardavimo reikalus ir gauti pinigus, todėl buvo nuspręsta išsikviesti notarą į VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninę; notarei atvykus į ligoninę tvirtinti įgaliojimo, ieškovė su notare kalbėjosi, šiai paklausus kokių veiksmų atlikimui norima įgalioti atsakovą, ieškovė notarei paaiškino, jog nori įgalioti atsakovą tvarkyti buto pardavimo reikalus ir kad šis gautų pinigus už parduotą butą; notarė ieškovei perskaitė įgaliojimą balsu, paklausė, ar ši viską suprato ir ar tikrai yra tokia jos valia, o ieškovė tai patvirtino ir pasirašė įgaliojimą; išduodant įgaliojimą, ieškovei suvokė, kad įgaliojimą išduoda būtent atstovauti jos interesus parduodant butą, o ieškovės teiginiai apie įgaliojimą tik mokesčių mokėjimui nesuvokiami, nes tam įgaliojimo nereikia, mokesčius už ieškovės butą atsakovas R. J. ir taip mokėjo; pardavęs butą, atsakovas R. J. pagal ieškovės valią iš gautų lėšų likvidavo 15.100,-Lt dydžio ieškovės įsiskolinimą D. M., 3.500,-Lt sumokėjo ieškovės skolą už namo, kuriame buvo jos butas, stogo renovaciją, apmokėdavo už jos slaugą, slaugos priemones, sauskelnes, medikamentus, o per ieškovės sirgimo laikotarpį jis išleido apie 12.000,-Lt; vykdydamas ieškovės valią atsakovas R. J. iš parduoto buto lėšų pradėjo sodo namo rekonstrukciją, kuri dėl kilusio ginčo su ieškove nebuvo užbaigta; įgaliojimo išdavimo metu 2010-07-10 ieškovės valia buvo aiški – parduoti butą ir tokia valia nebuvo nepakitusi 2010-07-30, kai buvo sudaroma buto-pirkimo pardavimo sutartis, kurią ieškovė ginčija; po 3 m. pasikeitusi ieškovės nuomonė ir jos nenoras gyventi su atsakovu R. J., nors anksčiau ji to norėjo ir to siekė, neleidžia tvirtinti, kad buto pirkimo pardavimo sutartis prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, o ieškovė turi visas galimybes gyventi kartu su juo, pabaigus sodo namo rekonstrukciją; viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujančiais sandoriais laikomi sandoriai, kuriuos sudaryti draudžia įstatymas, todėl reikalavimas dėl buto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia atmestinas kaip neįrodytas; prašo priteisti iš ieškovės jo naudai bylinėjimosi išlaidas pagal bylos eigoje pateiktus rašytinius dokumentus.

5Atsakovas A. Š. su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, nesutikimas grindžiamas tuo, kad: 2010-07-30 pirkimo-pardavimo sutartimi jis nuosavybės teise nusipirko butą, esantį Kaune, ( - ) o jį pirkdamas veikė kaip sąžiningas įgijėjas ir pagal CK 4.96 str. nuostatas įgytas nekilnojamas turtas iš jo negali būti išreikalautas; butą jis pirko per tarpininkavimo firmą UAB „Lauturta“ pagal skelbimą internete ir ne už mažesnę nei rinkos kaina, nes VĮ Registrų centro nustatyta rinkos vertė buvo 81.400,-Lt, o jis pirko už 92.000,-Lt, nusiderėjęs 3.000,-Lt nuo skelbime nurodytos pardavimo kainos; butas buvo įgytas renovuotame name, tačiau ieškovė nebuvo sumokėjusi visos paskolos už namo renovaciją, todėl A. Š. sumokėjo už namo renovaciją bendroje sumoje 3.132,78 Lt ir toliau dengia 4.852,61 Lt renovacijos paskolą; pirkdamas butą, atsakovas A. Š. nepažinojo ieškovės ir jos sūnaus – atsakovo R. J., kurį pamatė pirmą kartą tik pasirašant notarinį sandorį, nes visi paruošiamieji reikalai iki sandorio sudarymo ir derybos buvo vykdomi per UAB „Lautura“; ieškovę atstovavo tinkamai įgaliotas asmuo – atsakovas R. J., kuris veikė pagal galiojantį, notaro patvirtintą, nenuginčytą įgaliojimą, kuris nesudarė pagrindo abejoti įgaliojimo tinkamumu, todėl nėra pagrindo kaltinti jį – atsakovą A. Š. nesąžiningumu ir ieškovės valios neišsiaiškinimu, nes jis neturėjo pareigos susipažinti su ieškove asmeniškai, aiškintis jos sveikatos būklę; butą atsakovas A. Š. įsigijo savo asmeniniams poreikiams, neturėdamas tikslų vykdyti su juo nesąžiningus sandorius ar perleisti kam nors kitam, o, neturėdamas pakankamai lėšų perkamam butui įsigyti, pagal 2010-08-06 Kredito sutartį Nr.031018210616-B7 buto įsigijimui iš AB SEB banko gavo 24.679,17 EUR kreditą; ieškovės reikalavimas taikyti restituciją, grąžinant jai butą, o atsakovui A. Š. priteisiant 92.000,-Lt iš atsakovo R. J. nepagrįstas, nes iš ieškovė nepagrįstai praturtėtų, kadangi 15.100,-Lt buvo pervesta ieškovės kreditorei D. M., 5.000,-Lt už UAB „Lauturta“ tarpininkavimo paslaugas, be to, ginčo bute jis atliko didelio masto remontą – pakeitė duri, grindis, elektros instaliaciją, vandentiekio sistemą, remontavo sienas, sumontavo pakabinamas lubas ir kt.; nesutinka su ieškovės reikalavimu panaikinti 2013-07-10 įgaliojimą, nes jis buvo sudarytas įstatymų nustatyta tvarka, notarui išsiaiškinus ieškovės valią ir nepažeidžiant ieškovės interesų; nustačius, jog ieškovės išduotas 2010-07-10 įgaliojimas naikintinas, reikėtų laikyti, kad atsakovas R. J. veikė viršydamas savo teises, tačiau butas iš atsakovo A. Š. negali būti išreikalautas ir nėra pagrindo naikinti buto pirkimo-pardavimo sutartį, nes A. Š. veikė sąžiningai, nežinojo ir negalėjo žinoti, kad sudarytas įgaliojimas yra niekinis; su ieškove kaip su atstovaujamąja turi prievolę atsiskaityti atsakovas R. J.; pripažinus sandorį negaliojančiu dėl to, kad asmuo negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės, šiam asmeniui jo turėtas išlaidas, turto netekimą ar sužalojimą atlygina antroji šalis, jei ši žinojo ar turėjo žinoti, kad su ja sandorį sudaręs asmuo buvo tokios būsenos, todėl byloje nustačius, kad ieškovės išduotas 2010-07-10 įgaliojimas yra naikintinas, o atsakovas R. J. apie tai žinojo arba turėjo žinoti, ieškovė įgytų teisę reikalauti iš minėto atsakovo grąžinti už ginčo butą jo realiai gautus ir ieškovei neperduotus pinigus, tačiau neturėtų teisės išreikalauti nekilnojamojo turto iš atsakovo A. Š. kaip sąžiningo įgijėjo; prašo jo naudai priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6Trečiasis asmuo notarė M. Č. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį informuota teismo pranešimu (CPK 133 str. 1d., 1t. b.l.147; 2t. b.l.64). 2014-04-15 teisme gautas notarės M. Č. prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant pagal byloje surinktus įrodymus (2t. b.l.68). Atsiliepime į ieškinį notarė M. Č. prašo ieškinį dalyje dėl įgaliojimo panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą, o kitoje dalyje priimti sprendimą teismo nuožiūra, nes: pagal LR notariato įstatymą notarinius veiksmus ne notaro biure galima atlikti kai suinteresuotas asmuo dėl svarbios priežasties negali atvykti į biurą ir iškviečia notarą į namus, medicinos pagalbos ar kitą įstaigą; tuo metu VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė buvo priskirta jos aptarnaujamai teritorijai, o 2010 m. liepos mėn. pradžioje į Kauno m. 27-ąjį notaro biurą kreipėsi ieškovės sūnus atsakovas R. J., kuris nurodė, jog jo motina – ieškovė D.O. A. guli VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje, pati negali tvarkyti reikalų, todėl pageidauja išduoti sūnui įgaliojimą; atsakovas R. J. nurodė, jog ieškovė yra įkeitusi savo butą, už butą yra susidariusios skolos, todėl ieškovė pageidauja, kad sūnus butą parduotų, padengtų skolą, kuriai užtikrinti butas buvo įkeistas, padengtų kitus įsiskolinimus už butą; vykstant į minėtą ligoninę buvo parengti du skirtingi įgaliojimų projektai – pirmasis tik dėl komunalinių mokesčių mokėjimo, skolų padengimo už butą, hipotekos, įkeitimo lakštų išregistravimo, o antrasis dar ir dėl buto pardavimo; ieškovė ligoninėje patvirtino jos sūnaus nurodytas aplinkybes apie susidariusias už butą skolas, buto buvimą įkeistą, nebesugebėjimą pačiai tvarkyti reikalų bei norą įgalioti sūnų pardavus butą padengti skolas; bendraudama su ieškove notarė įsitikino, kad ieškovė yra veiksni, pilnai supranta savo veiksmus, jų pasekmes, ieškovė aiškiai nurodė kokius veiksmus ji įgalioja atlikti savo sūnų, ko pasėkoje notarei nekilo jokių abejonių dėl ieškovės psichinės būklės, kuri būtų ribojusi jos gebėjimą išreikšti savo valią, visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir reikšmė įgaliojimo sudarymo metu; nuvykus į ligoninę prieš notarinio veiksmo atlikimą (įgaliojimo patvirtinimą), notarė bendravo su ieškovę gydančiais medikais, domėjosi jos ligos istorija, fizine bei psichine ieškovės sveikatos būkle, kalbėjosi su pačia ieškove; gydantys medikai patvirtino, kad ieškovė pilnai orientuojasi aplinkoje, geba suprasti savo veiksmus, jų pasekmes; tvirtindama ieškovės įgaliojimą, notarė buvo visiškai įsitikinusi įgaliotinės veiksnumu ir aiškiai išreikšta jos valia, taip pat tuo, kad tarp vidinės įgaliotinės valios ir jos išreiškimo nebuvo jokių prieštaravimų; surašyto įgaliojimo turinys ieškovei buvo balsiai perskaitytas, ieškovė patvirtino, kad įgaliojimo tekstas jos suprastas ir kaip atitinkantis jos valią, priimtas bei pačios pasirašytas; būtent pati ieškovė pageidavo ir prašė patvirtinti įgaliojimą, kuriuo įgaliojo sūnų atlikti įgaliojime nurodytus veiksmus, o ieškovės nurodyti teiginiai dėl įgaliojimo neperskaitymo, manymo, jog tai tik įgaliojimas buto mokesčių tvarkymui, neatitinka tikrovės, o ieškovė sąmoningai nutyli svarbias aplinkybes, jog butas buvo įkeistas, už jį buvo susidariusios skolos, o įgaliojime nurodytus veiksmus ieškovė pavedė atlikti ne svetimam asmeniu, bet sūnui; ieškovės argumentai dėl patvirtinto įgaliojimo pasirašymo suklydimo pasėkoje ir kad jos sveikatos būklė nulėmė tai, jog įgaliojimo pasirašymo metu jai buvo sudėtinga adekvačiai suvokti savo veiksmus ir jų pasekmes, o ginčijamas įgaliojimas buvo sudarytas atsakovo (įgaliotinio) valia, yra nepagrįsti, neatitinkantys tikrovės, prieštaraujantys pateiktiems įrodymams (1t. b.l.69-71).

7Trečiasis asmuo notarė J. R. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta teismo pranešimu, prašymų negauta, neatvykimo priežastys nežinomos, atsiliepimo į ieškinį nėra pateikusi (CPK 133 str. 1d., 1t. b.l.149; 2t. b.l.65).

8Trečiasis asmuo D. M. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta teismo pranešimu, prašymų negauta, neatvykimo priežastys nežinomos (CPK 133 str. 1d., 1t. b.l.177; 2t. b.l.66). Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo D. M. nurodo, kad: dėl sutikimo ar nesutikimo su ieškiniu negali pasisakyti, nes bylos aplinkybių nežino; patvirtina, jog jos atžvilgiu ieškovė turėjo paskolinę prievolę; 2010-07-26 ji pasirašė notaro patvirtintą pareiškimą, kuriame išreiškė sutikimą išregistruoti pirminę hipoteką, taikytą ieškovei priklausiusiam butui Kaune, ( - ), kai jai bus grąžinta skola; 15.100,-Lt skola jai buvo grąžinta, pervedant į sąskaitą banke; jokios papildomos informacijos neturi, todėl prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (1t. b.l.178).

9Trečiasis asmuo SEB bankas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta teismo pranešimu, prašymų negauta, neatvykimo priežastys nežinomos (CPK 133 str. 1d., 1t. b.l.176; 2t. b.l.67). Atsiliepime į ieškinį nurodo, jog su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį dalyje dėl reikalavimo pripažinti niekine ir negaliojančia 2010-07-30 pirkimo-pardavimo sutartį bei restitucijos taikymo, butą grąžinant ieškovės nuosavybėn ir priteisiant A. Š. iš R. J. 92.000,-Lt, atmesti, o kitoje dalyje spręsti teismo nuožiūra. Nesutikimas su ieškiniu grindžiamas tuo, kad: įgaliojimas ir jo pagrindu veikiančio atstovo atstovaujamojo vardu sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis yra atskiri sandoriai, o vien įgaliojimo pripažinimas neteisėtu, pažeidžiančiu atstovaujamojo teises ir panaikinimas nereiškia, kad savaime negaliojančiais tampa visi atstovo sudaryti sandoriai; ieškovės reikalavimas dėl 2010-07-10 jos išduoto R. J. įgaliojimo pripažinimo negaliojančiu nesusijęs su trečiojo asmens AB SEB banko teisėmis, todėl dėl šio reikalavimo bankas nepasisako; siekdama nuginčyti jos nuosavybe buvusio buto pirkimo-pardavimo sandorį, ieškovė turi paneigti šio buto pirkėjo sąžiningumo prezumpciją; atsakovas A. Š., norėdamas įsigyti butą, 2010-07-16 kreipėsi į banką dėl kredito suteikimo ginčo buto įsigijimui, o bankui priėmus sprendimą suteikti kreditą ginčo buto pirkimui, 2010-07-30 atsakovas A. Š. pas notarą sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kuria įgijo nuosavybės teisę į ginčo butą ir išviešino savo nuosavybės teises į šį turtą – 2010-08-02 įregistravo šį sandorį viešame registre, tapo ginčo buto savininku, o pirkimo-pardavimo sutartimi įgijo ne tik teises, bet ir pareigas įkeisti perkamą butą banko naudai, nes pirkimo kainos dalis buvo mokama iš kredito lėšų tik įkeitus perkamą butą; 2010-08-06 AB SEB bankas ir A. Š. sudarė kredito sutartį Nr. ( - ), kuria bankas minėtam asmeniui suteikė 24.679,17 EUR kreditą, skirtą buto Kaune, ( - ), pirkimui, o prievolių pagal Kredito sutartį įvykdymui užtikrinti sutartinės hipotekos lakštu id.k. ( - ) ginčo butas buvo įkeistas banko naudai; bankas išmokėjo kredito lėšas pagal 2010-07-30 pirkimo-pardavimo sutartį joje numatyta tvarka nurodytiems asmenims (pirkimo-pardavimo sutarties 4.1.1.-4.1.3. p.); šios aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą pripažinti, kad atsakovas A. Š. veikė kaip protingai rūpestingas ir atidus asmuo, jis turėjo pakankamą pagrindą pasitikėti profesionaliu notaru, o faktinė situacija nekėlė abejonių nei dėl ieškovės įgaliojimo tinkamumo, nei dėl ieškovės valios parduoti turtą; ieškovė nenurodė jokių aplinkybių, leidžiančių abejoti atsakovo sąžiningumu, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovo A. Š. nesąžiningumo; pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu ieškovės išduotas įgaliojimas atsakovui R. J. buvo patvirtintas notaro ir nenuginčytas, jame įtvirtinta teisė savo nuožiūra parduoti ginčo butą, įgaliojimo galiojimo laikas nepasibaigęs ir jokių aplinkybių, kurios pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo metu sudarytų atsakovui A. Š. pagrindą abejoti atsakovo R. J. įgaliojimų tinkamumu, nebuvo; jeigu ieškovės įgaliotinis atsakovas R. J., sudarydamas pirkimo-pardavimo sutartį žinojo, jog veikia viršydamas savo teises, tačiau kita sandorio šalis – sąžiningai butą įsigijęs atsakovas A. Š. nežinojo ir neturėjo žinoti apie ieškovės įgaliotinio neturėjimą įgaliojimų sudaryti tokį sandorį, tai nėra pagrindo pripažinti pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia, nes toks sandoris pagal CK 2.133 str. 9d. privalomas atstovaujamajam ir dėl to ginčijama pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovui A. Š. perleistas butas iš jo negali būti išreikalautas – butas paliktinas atsakovo A. Š. nuosavybe; savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens sudarytą sandorį pripažinus negaliojančiu pagal CK 1.89 str. nuostatas, ieškovės turėtas išlaidas, turto netekimą turi atlyginti antroji šalis – atsakovas R. J., jeigu jis žinojo ar turėjo žinoti, kad su ja sandorį sudaręs asmuo buvo tokios būsenos; AB SEB bankas nesutinka su ieškovės reikalavimu taikyti restituciją – butą grąžinti ieškovės nuosavybėn ir priteisti A. Š. iš R. J. 92.000,-Lt dėl to, jog atsakovas už ginčo butą mokėjo ne nuosavomis lėšomis, bet banko suteikto kredito lėšomis, todėl nėra pagrindo taikyti restitucijos priteisiant pinigines lėšas A. Š.; suteikdamas A. Š. kreditą nekilnojamojo turto pirkimui ir vertindamas įkeičiamo nekilnojamojo turto priimtinumą, AB SEB bankas vadovavosi duomenimis, įregistruotais VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre, kurie laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka; teismui patenkinus ieškinio reikalavimą dėl pirkimo-pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, kuriuo siekiama pakeisti banko naudai įkeisto buto savininką, būtų pažeisti hipotekos kreditoriaus AB SEB banko interesai, nes toks teismo sprendimas sudarytų pagrindą ieškovei reikšti reikalavimus dėl hipotekos teisinių santykių turinio, nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų trečiojo asmens AB SEB banko padėtis ir būtų pažeisti banko interesai (1t. b.l.180-182).

10Ieškinys netenkintinas.

11Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad: 2010-07-10 Kauno miesto 27-ojo notaro biuro notarė M. Č. patvirtino įgaliojimą, notarinio registro Nr. ( - ), kuriuo ieškovė D.O. A. įgaliojo sūnų – atsakovą R. J. atstovauti ją visose įstaigose, įmonėse, organizacijose, tvarkant visus reikalus, susijusius su bet kurio jai priklausančio nekilnojamojo turto valdymu ir tvarkymu bei eksploatacija, sudarant bet kurias su tuo susijusias sutartis, mokėti bet kuriuos su jai priklausančiu turtu susijusius mokesčius ir mokėjimus, šiuo tikslu gauti bet kurias pažymas ar kitus dokumentus, taip pat atlikti visus kitus veiksmus, reikalingus turtui naudoti pagal paskirtį, apsaugoti ar tinkami jį išlaikyti, rašyti jos vardu pareiškimus, už ją pasirašyti ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu, o taip pat atstovauti ją visose įstaigose, įmonėse, organizacijose, tame tarpe VĮ Registrų centre, notarų biuruose, parduodant jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą (unikalus Nr. ( - )), esantį Kaune, ( - ) (1t. b.l.8); 2010-07-30 Kauno m. 6-ojo notaro biuro notarė J. R. patvirtino pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. ( - )), kuria ieškovė, atstovaujama įgaliotinio atsakovo R. J., veikiančio pagal Kauno m. 27-ojo NB notarės M. Č. 2010-07-10 patvirtintą įgaliojimą, reg. Nr. ( - ), sutinkant kreditorei D. M. (2010-07-26 pareiškimas, reg. Nr. ( - ), patvirtintas Kauno m. 7-ojo NB notarės J. V., kuriuo D. M. sutiko, jog jai įkeistą butą (unikalus Nr. ( - )) Kaune, ( - ), ieškovė parduotų atsakovui A. Š. ir įkeistų pakartotinai SEB bankui su sąlyga, jog bankas su ja atsiskaitys, pervedant 15.100,-Lt), už 92.000,-Lt pardavė atsakovui A. Š. hipoteka įkeistą jai nuosavybės teise priklausiusį butą (unikalus Nr. ( - )), esantį Kaune, ( - ), ir šis butas 2010-08-02, kuriam įregistruota kita hipoteka, yra įregistruotas A. Š. vardu (1t. b.l.11,20-26,36,87); 2010-08-06 AB SEB bankas ir atsakovas A. Š. sudarė kredito sutartį Nr. ( - ), kuria bankas šiam atsakovui suteikė 24.679,17 EUR kreditą, skirtą ginčo buto pirkimui su sąlyga, kad šis perkamą butą įkeis (1t. b.l.81-83); iš į bylą pateiktų mokėjimo nurodymų matyti, kad atsakovas A. Š. 2010-09-15 pervedė Butų savininkų bendrijai (toliau BSB) „Žilvitis“ bendroje sumoje 3.132,78 Lt už ( - ) namo renovaciją (1t. b.l.84,85; 2t. b.l.40,56); pagal BSB „Žilvitis“ paskolos už renovaciją lapelį ( - ) renovacijos paskola 2011 m. sausio mėnesį 4.852,61 Lt (1t. b.l.86); byloje pateikti dokumentai, išrašai iš medicininių dokumentų patvirtina, kad ieškovė yra neįgali, gauna 614,59 Lt senatvės pensiją, iki 2010-10-04 gyvenamąją vietą buvo deklaravusi Kaune, ( - ), nuo 2010-10-04 gyvenamoji vieta deklaruota Kauno r. sav., ( - ), jai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis nuo 2012-11-23 iki 2016-01-22, ji gydėsi įvairiose medicinos įstaigose 2010-02-12 – 2013-10-25, yra patyrusi du insultus, ji 2010-01-01 – 2013-08-31 santaupų „Swedbank“, AB sąskaitoje neturėjo, 2010-07-10 nebuvo įtraukta į neveiksnių asmenų registrą (1t. b.l.12-19,27-30,159-164; 2t. b.l.4,20,42-44); 2010-09-02 iki 2011-01-03 ieškovė buvo apgyvendinta pas individualią veiklą vykdančią D. J., kuriai už ieškovės priežiūrą atsakovas R. J. sumokėjo 6.100,-Lt (1t. b.l.98); 2010-08-02 atsakovas R. J. už mamos slaugą sumokėjo VšĮ „Edjuva“ 1.500,-Lt (2t. b.l.41); VSDFV Kauno skyriaus duomenimis atsakovas R. J. laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-12-13 išmokų negavo (1t. b.l.141,142); VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovo R. J. vardu yra įregistruotos 3 transporto priemonės, iš kurių PEUGEOT EXPERT, valstybinis Nr. ( - ), įgyta 2010-09-18 (1t. b.l.9); atsakovui R. J. asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (unikalus Nr. ( - )), sodo pastatas (unikalus Nr. ( - )), kuriam 2010 m. UAB „VYDO“ yra parengęs rekonstravimo į gyvenamąjį namą techninį projektą ir darbai vykdomi, ūkinis pastatas (unikalus Nr. ( - )), kiemo statiniai (unikalus Nr. ( - )) Kauno r. sav., ( - ), įgyti 2004-05-04 pirkimo-pardavimo sutartimi, kuriems įregistruota hipoteka (1t. b.l.10,99-140); ieškovė yra pateikusi teismui paaiškinimą apie jos bute buvusį kilnojamąjį turtą (2t. b.l.88).

122010-07-10 notarės M. Č. patvirtintą (notarinio registro Nr. ( - )) įgaliojimą, kuriuo ieškovė įgaliojo savo sūnų – atsakovą R. J. parduoti jai nuosavybės teise priklausantį butą Kaune, ( - ), ieškovė prašo pripažinti negaliojančiu, kadangi suklydo – manė išduodanti įgaliojimą tvarkyti buto mokesčius, bet ne parduoti butą. Tačiau iš ieškovės nurodytų aplinkybių matyti, jog dėl savo suklydimo ieškovė kaltina atsakovą R. J. bei notarę M. Č., nes R. J. paėmė jos asmens dokumentus ir pakvietė notarę M. Č., o ši neperskaitė įgaliojimo teksto po insulto buvusiai ieškovei, todėl ieškovė nesuprato kokį dokumentą pasirašė. 2010-07-30 sutartį, kuria atsakovui A. Š. buvo parduotas ieškovei, kurią atstovavo atsakovas R. J. pagal 2010-07-10 notarės M. Č. patvirtintą (notarinio registro Nr. ( - )) įgaliojimą, nuosavybės teisėmis priklausęs butas (unikalus Nr. ( - )) Kaune, ( - ), ieškovė prašo pripažinti niekine ir negaliojančia kaip neatitinkančią viešosios tvarkos ir geros moralės, bei prašo taikyti restituciją – butą grąžinti ieškovės nuosavybėn, atsakovui A. Š. priteisiant iš atsakovo R. J. 92.000,-Lt.

13Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu, tačiau kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai – taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, aiškinantis ne vien pažodinį sutarties tekstą, bet sutarties esmę, tikslus bei tikruosius sutarties šalių ketinimus, atsižvelgiant į susiklosčiusius šalių tarpusavio santykius, sutarties sudarymo aplinkybes, šalių elgesį po sutarties sudarymo, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą ir kt. (CK 6.193 str., LAT nutartys Nr.3K-3-195/2007, Nr.3K-7-229/2009). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, o ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo ar neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu ir faktus pripažįsta nustatytais, jei pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo (2004 12 30 LAT Senato nutarimo Nr.51 I dalies 3p., CPK 178 str.).

14Dėl įgaliojimo.

15Įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis, o atstovas, kurio teisės įgaliojime nėra apibrėžtos, turi teisę atlikti tik veiksmus, kurių reikia atstovaujamojo turtui ir turtiniams interesams išsaugoti bei turto priežiūrai (CK 2.137 str.). Šiuo atveju ginčijamu įgaliojimu atsakovui R. J. buvo suteikta teisė parduoti ieškovei priklausantį butą ir pagal šį įgaliojimą ginčo butas buvo parduotas.

16Sandoris, sudarytas iš esmės suklydus, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį, o suklydimu laikoma klaidinga prielaida – asmens neteisingas, iškreiptas tikrovėje esančių aplinkybių supratimas – apie egzistavusius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK1.90 str. 1,2d.). Suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys – esminės sandorio aplinkybės arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Suklydimas turi būti esminis, tai yra toks, jei normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 str. 4d.). Vertinant ar asmuo suklydo, taikytinas protingumo kriterijus, o tai reiškia, kad asmens elgesys vertintinas pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus elgesio adekvačioje situacijoje etaloną, nes protingumas reikalauja, jog žmogus domėtųsi savo teisėmis bei pareigomis, atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius – kokias teises ar pareigas jis įgis, o kokias praras, kadangi klaidingas ir teisių bei pareigų įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo (CPK 11 str. 7p., LAT nutartys Nr.3K-7-378/2005, Nr.3K-3-531/2009). Apgaulė, kurią iš esmės ieškovė taip pat nurodo, tai sandorį sudarančio asmens suklaidinimas dėl esminių sudaromo sandorio aplinkybių, kurios turėjo būti atskleistos kitai šaliai, pasireiškianti tuo, kad viena iš sandorio šalių ar kitas asmuo, nesantis sandorio šalimi, tyčia suklaidino (pranešė klaidingas žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes) kitą šalį tam, kad pastaroji sudarytų šį sandorį (CK 1.91 str. 5d.).

17Sandoris yra valinis aktas, todėl tokiu atveju svarbus ieškovės valios formavimosi procesas, jos tikrieji ketinimai, suvokimas tikrosios sandorio ir atskirų jo sąlygų esmės bei kas ieškovę veikė priimant tokį sprendimą (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1125/2003). Kaip matyti, ieškovė akcentuoja tuometinę savo sveikatos būklę, dėl kurios ji nesuprato ir negalėjo suprasti kokį dokumentą ji pasirašo, todėl pasirašė ką jai liepė ir net su kito asmens – atsakovo R. J. pagalba. Iš ginčijamo įgaliojimo tekste matyti, kad visi veiksmai, kuriuos ieškovė įgalioja atsakovą R. J. atlikti, nurodyti viename standartinio lapo puslapyje, o įgaliojimas atstovauti ieškovę parduodant butą netgi paryškintas tamsesniu šriftu, todėl aiškiai pastebimas, juolab, kad tame dokumente be įgaliotojos ir įgaliotinio vardų-pavardžių paryškinti tik keli žodžiai, nusakantys ką įgaliotinis gali pagal įgaliojimą atlikti (1t. b.l.8). Ieškovės teiginiai apie tuometinę jos sveikatos būklę, dėl ko ji įgaliojimo turinio teigia nesuvokusi bei suklydusi, taip pat teiginiai apie atsakovo R. J. bei trečiojo asmens notarės M. Č. veiksmus, ją suklaidinant ir net apgaunant, vertintini kritiškai ir atmestini, nes: ieškovė ginčijamą įgaliojimą pasirašė 2010-07-10, o insultą buvo patyrusi 2010-01-15; insultas yra galvos smegenų pažeidimas, sukeliamas staiga nutrūkus tam tikros smegenų dalies kraujotakai arba kraujui išsiliejus į smegenis, tačiau jo sukeliamos pasekmės kiekvienu atveju yra individualios; iš medicininių dokumentų apie ieškovės sveikatos būklę nuo 2010-02-12 iki 2010-03-24 ir nuo 2010-03-24 iki 2010-07-19 (1t. b.l.15,16), 2010 m. liepos mėnesį ieškovę gydžiusios gydytojos – liudytojos S. R., o taip pat ieškovę po minėto insulto lankiusios liudytojos I. V. parodymų, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo, atsakovo R. J. bei trečiojo asmens notarės M. Č., o ir pačios ieškovės paaiškinimų matyti, kad po insulto ieškovės kūnas, ypač kairė jo pusė, buvo pasilpusi, tačiau ieškovė visą laiką buvo sąmoninga, orientuota savyje ir aplinkoje, sugebanti adekvačiai bendrauti, taigi, jos suvokimas nebuvo pažeistas; po ginčijamo įgaliojimo pasirašymo ieškovė patyrė ir antrą insultą, tačiau ji sugeba savo teises ginti teisme pati, teikti nuoseklius ir apgalvotus paaiškinimus, be to, pateikė teismui jos bute buvusių daiktų sąrašą, o tai leidžia padaryti išvadą, jog net abu insultai ieškovės suvokimui nėra pakenkę; iš byloje ieškovės duotų paaiškinimų apie įvairiausias aplinkybes prieš insultus, po insultų ir tarpe jų, kurios nesusiję su ginčijamo įgaliojimo davimu, matyti, kad jie yra aiškūs ir išsamūs, tačiau paklausus apie aplinkybes, susijusias su ginčijamu įgaliojimu ir jo sudarymu, ieškovė teigia nieko nesupratusi, nesuvokusi, patyrusi spaudimą bei nieko neatsimenanti, be to, prastai mačiusi, neturėjusi akinių, pasirašiusi atsakovui R. J. laikant jos ranką, nors įgaliojime ieškovės ranka parašyti jos vardai, pavardė ir parašas parašyti lygia rašysena, kas neadekvačiai besijaučiančiam, neorientuotam erdvėje ir savyje žmogui, juolab, laikant jo ranką būtų sunkiai įmanoma; pažymėtina, kad savo parašo ir rankraštinio vardų bei pavardės užrašymo tikrumo ieškovė neneigė ir patvirtino, jog pas ją į slaugos ligoninę buvo atvykusi moteris, kuri davė pasirašyti dokumentą, o įrodymų ar duomenų apie kitokių ieškovės dokumentų pasirašymą byloje nėra; nors atsakovas R. J. galėjo turėti suinteresuotumą ieškovės buto pardavimu, siekdamas pasigerinti savo finansinę padėtį ar buitį – praplėsti savo gyvenamą sodo namą, tačiau notarė M. Č., kuri yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatyme nustatytas funkcijas – užtikrinti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių bei dokumentų, neturinti tiesioginio suinteresuotumo ginčijamo įgaliojimo sudarymu, paneigė ieškovės teiginius dėl ieškovės buvimo neadekvačia – nesiorientavimo ar nesupratimo kas vyksta, ką pasirašo, ar kad prieš ieškovę buvo naudojamas spaudimas arba prievarta, o pasirašymas vyko laikant ieškovės ranką, priešingai – notarė M. Č. nurodė, jog kruopščiai, atsakingai ir be artimųjų aiškinosi su pačia ieškove jos valią, klausė ar ieškovė supranta išduodanti įgaliojimą būtent dėl buto pardavimo ir ar tikrai sutinka, kad atsakovas R. J. gautų už butą pinigus, aiškinosi ar ieškovė nėra spaudžiama iš artimųjų pusės, aiškinosi buto pardavimo priežastis, tikrino registre duomenis apie ieškovės veiksnumą, ieškovės psichinę būklę aiškinosi pas ligoninės gydytojus ir bendraudama pati, siekiant įsitikinti ar ieškovės nuovoka nesutrikusi, garsiai perskaitė ieškovei įgaliojimo tekstą, o pasirašant dokumentą prie pasirašančiosios rankos niekas nesilietė ir nepadėjo; šias notarės nurodytas aplinkybes patvirtino ir įgaliojimo sudarymo metu buvęs atsakovas R. J., o priešingų tam įrodymų byloje nėra; pažymėtina, kad teismas šiuo atveju notarės M. Č. suinteresuotumo neįžvelgia, juolab, kad jos patvirtintų dokumentų panaikinimas kenkia notarės, kaip profesionalės, reputacijai, o duomenų apie materialinės naudos gavimą iš ginčijamo įgaliojimo sudarymo bei patvirtinimo teismas neturi (Notariato įstatymo 2 str., CPK 177, 178, 185 str., 2t. b.l.43,44).

18Taigi, iš bylos medžiagos matyti, kad be pačios ieškovės aiškinimų apie jos nesuvokimą, nesupratimą dėl sveikatos būklės, suklaidinimą (apgaulę) ar suklydimą dėl išduodamo įgaliojimo kitų įrodymų byloje nėra (CPK 177, 178, 185 str.). Be to, ieškovė nurodė, jog apie jos išdeklaravimą iš ginčo buto ir buto pardavimą sužinojo dar 2010 m., tačiau į teismą ji kreipėsi tik 2013-06-06, todėl toks delsimas leidžia manyti, kad tam įtakos galėjo turėti pasikeitusi ieškovės situacija – pagerėjusi jos sveikatos būklė (1t. b.l.3). Pažymėtina, kad posėdžiuose pati ieškovė nurodė įgaliojimo pasirašymo metu nieko neplanavusi, negalvojusi apie butą, nes jos butas – karstas, o tai leidžia manyti buvus atsakovo R. J. nurodytas aplinkybes – kad ieškovė, suvokdama savo sveikatos būklės sunkumą, žinodama, jog atsakovas R. J. dėl turimo mažo gyvenamojo ploto neturi galimybių jos apgyvendinti pas save ir neturi lėšų jos slaugai, o slauga nėra pigi, santaupų slaugai ieškovė neturėjo, nesitikėdama kitų savo vaikų pagalbos bei manydama, kad jai savo buto gali ir neprireikti, nes viena pati gyventi jau nebegalės, pati nusprendė parduoti ginčo butą, kurio lėšos turėjo būti panaudotos ieškovės skolos D. M. grąžinimui, ieškovės slaugai ir R. J. turimo būsto praplėtimui, kur po išleidimo iš ligoninės ieškovė galėtų apsigyventi, juolab, kad kitų trijų ieškovės vaikų nedalyvavimas byloje nei ieškovės, nei atsakovo R. J. pusėje leidžia manyti buvus ieškovės šeimos susitarimą, kokį nurodė atsakovas R. J. – ieškove, jos priežiūra už lėšas, gautas pardavus butą, rūpinsis būtent šis ieškovės vaikas – atsakovas R. J. (CPK 177, 178, 185 str., 1t. b.l.161-164). Taigi, išanalizavus bylos medžiagą – byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių ir jų atstovų paaiškinimus, liudytojų parodymus ir aukščiau išdėstytus argumentus, darytina išvada, jog labiau tikėtina, kad ieškovė nesuklydo dėl sudaromo sandorio – įgaliojimo turinio, nebuvo apgauta ar suklaidinta, o dėl savo tuometinės sveikatos būklės galėjo suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti, tačiau pasikeitus gyvenimo aplinkybėms – pagerėjus jos sveikatos būklei tiek, kad ieškovė jaučiasi galinti ir norinti gyventi savarankiškai, pakeitė savo ketinimus ir siekia pakeisti jos išduoto įgaliojimo sukeltas jai pačiai pasekmes bei grąžinti buvusią situaciją – atgauti turėtą butą, todėl ieškovės reikalavimas dėl ginčo įgaliojimo pripažinimo negaliojančiu laikytinas nepagrįstu bei neįrodytu, todėl netenkintinas (CK 1.89, 1.90, 1.91 str., CPK CPK 3 str. 1,7d., 12, 177, 178, 185 str.).

19Dėl pirkimo-pardavimo sutarties.

202010-07-30 sutartį, kuria buvo parduotas ieškovei nuosavybės teisėmis priklausęs ginčo butas Kaune, ( - ), ieškovė prašo pripažinti niekine ir negaliojančia kaip neatitinkančią viešajai tvarkai ir gerai moralei. Abu atsakovai, taip pat trečiasis asmuo AB SEB bankas su tuo nesutinka, be to, atsakovas A. Š. nurodo esąs sąžiningas įgijėjas, todėl iš jo butas negali būti išreikalautas.

21Prieštaraujančiais viešajai tvarkai ir gerai moralei laikomi sandoriai, kuriuos sudaryti draudžia įstatymai (CK 1.81 str.). Ieškovė iš esmės nenurodė kokius konkrečius įstatymus ar poįstatyminius aktus pažeidžia ginčijama buto pirkimo-pardavimo sutartis, o ieškovės nurodyti argumentai dėl sandorio prieštaravimo viešajai tvarkai ir gerai moralei, laikytini nepagrįstais, nes: sudaryti pirkimo-pardavimo sutartis, taip pat ir dėl nekilnojamojo turto, įstatymai nedraudžia, priešingai – tai yra ekonomikos vystymąsi sąlygojantis veiksnys (6.305 str., CPK 185 str.); tai, kad atsakovas R. J. pardavė butą, nors tuo metu ieškovę ištiko antras insultas, nelaikytina geros moralės ir viešosios tvarkos pažeidimu, kadangi įprastai, tariantis su nekilnojamojo turto agentūromis dėl buto pardavimo (šiuo atveju butas buvo parduodamas per UAB „Laturta“), asmenys prisiima įsipareigojimus, kurių nesavalaikis vykdymas ar atsisakymas juos vykdyti sukelia itin nepageidaujamas turtines pasekmes (didelės baudos ir pan.); butas pardavimo metu buvo įkainotas 81.400,-Lt, parduotas už 92.000,-Lt sumą ir nors namas buvo ką tik renovuotas, kas neabejotinai pakelia tokiame name esančio buto vertę, įrodymų apie lėšų (bent dalinių) už renovaciją sumokėjimą ieškovė nepateikė, o 3.132,78 Lt už renovaciją sumokėjo ne ieškovė, bet atsakovas A. Š., taigi, negalima konstatuoti, jog buto pirkėjas atsakovas A. Š. įsigijo butą už ženkliai mažesnę kainą nei tikroji jo vertė; ginčo butą atsakovas A. Š. įsigijo sau, tarpininkaujant UAB „Laturta“, apžiūrėjęs perkamą butą, mokėdamas iš banko gauto kredito lėšomis, o ginčo sutartį sudarė su notaro patvirtintą ir nenuginčytą įgaliojimą savo nuožiūra parduoti ieškovei priklausantį butą turinčiu asmeniu (atsakovu R. J.) įstatymų nustatyta tvarka – pas valstybės tam įgaliotą asmenį notarę J. R.; už ginčo butą sutartyje numatytus pinigus gavo ieškovę atstovavęs įgaliotinis atsakovas R. J.; byloje nėra duomenų ar įrodymų, jog atsakovas A. Š. žinojo ar turėjo galimybę sužinoti apie ieškovę ir jos sveikatos būklę iš kaimynų, bendrijos, kt., o įstatymai nenumato, sudarant sandorį per notaro patvirtintą ir galiojantį įgaliojimą turintį asmenį, reikalauti iš įgalioto asmens informacijos apie įgaliotojo sveikatos būklę, vykti pas įgaliotoją papildomai atsiklausti jo valios bei kur šis gyvens po sandorio sudarymo, nes įgaliotojo valia yra išreikšta jo išduotame įgaliojime ir priešingu atveju įgaliojimo išdavimas neturėtų jokios prasmės, be to, domėjimasis ieškovės gyvenamąja vieta po sandorio sudarymo sudarytų prielaidas manyti apie nedorus kėslus ieškovės atžvilgiu ar pažeisti jos atžvilgiu Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatas (CK 2.137 str.); kitų įrodymų, patvirtinančių šios bylos atsakovų ar kitų asmenų tarpusavio piktavališkus susitarimus dėl ieškovės turto perleidimo ar kitų aplinkybių, leidžiančių abejoti atsakovo A. Š. sąžiningumu, įrodymų apie atsakovo A. Š. žinojimą, kad atsakovas R. J. viršija savo kaip įgaliotinio teises ar jų neturi, ieškovė nenurodė ir nepateikė, o aplinkybių, dėl kurių būtų atsiradusi atsakovo A. Š. pareiga papildomai domėti ieškovės sveikata, valia, gyvenamąja vieta po sandorio sudarymo ar abejoti sandorio teisėtumu, šiuo atveju nebuvo (CPK 177, 178, 185 str.). Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, darytina išvada, jog: nėra pagrindo atsakovo A. Š. elgesio pripažinti nesąžiningu, nepakankamai apdairiu ir rūpestingu; aplinkybių, kurios sandorio sudarymo metu sudarė pagrindą atsakovui A. Š. abejoti atsakovo R. J. įgaliojimų tinkamumu, byloje nenustatyta; nepripažinus ieškovės išduoto įgaliojimo negaliojančiu, nėra pagrindo atsakovo R. J. veiksmus, sudarant ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartį, pripažinti viršijančiais įgaliojimus ar sudarytais neturint tokios teisės; ieškovė nepaneigė atsakovo A. Š. sąžiningumo prezumpcijos ir neįrodė, kad ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartis neatitinka viešosios tvarkos ir geros moralės, o jeigu ieškovė pagal šį ginčo sandorį už parduotą butą negavo pinigų, tai tų pinigų ji turi teisę reikalauti iš atsakovo R. J.; ieškinio reikalavimas dėl 2010-07-30 sutarties, kuria buvo parduotas ieškovei nuosavybės teisėmis priklausęs ginčo butas Kaune, ( - ), pripažinimo niekine ir negaliojančia kaip neatitinkančios viešajai tvarkai bei gerai moralei, o taip pat išvestinis reikalavimas taikyti restituciją atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti (CK 1.81, 1.92 str., 2.133 str. 1,4,5,9d., 2.150 str., 6.305 str., 177, 178, 185 str., CPK 3 str. 1,7d., 12, 177, 178, 185 str., LAT nutartys Nr.3K-3-147/2007, 3K-3-173/2011, Nr.3K-3-412/2012).

22Ieškinio netenkinus, iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos: valstybei – 2.883,-Lt žyminio mokesčio, kuris jai buvo atidėtas 2013-06-26 nutartimi, ir 60,81 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu; atsakovui R. J. – 4.383,46 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti; atsakovui A. Š. – 700,-Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 79, 84 str., 88 str. 1d. 3,6p., 93, 96, 98 str., 1t. b.l.2,37,38,89,90; 2t. b.l.2,69-85).

23Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 259, 263-271 str.,

Nutarė

24Ieškinį atmesti.

25Priteisti iš ieškovės D. O. A. (a.k( - ) gyv. Kaune, ( - )) atsakovui R. J. (a.k( - ) gyv. Kauno r., ( - ) k.) 4.383,46 Lt (keturių tūkstančių trijų šimtų aštuoniasdešimt trijų litų 44ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

26Priteisti iš ieškovės D. O. A. (a.k( - ) gyv. Kaune, ( - )) atsakovui A. Š. (a.k( - ) gyv. Kaune, ( - )) 700,-Lt (septynių šimtų litų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

27Priteisti iš ieškovės D. O. A. (a.k( - ) gyv. Kaune, ( - )) 2.883,-Lt (du tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt tris litus) žyminio mokesčio ir 60,81 Lt (šešiasdešimties litų 81ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

28Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo teisėja Virginija Baškienė, sekretoriaujant Agnietei... 2. Ieškovė ieškiniu, pavadintu ieškinio trūkumų šalinimu, prašo 1)... 3. Ieškovė ir jos atstovas palaiko ieškinį ir prašo jį tenkinti. Ieškinys... 4. Atsakovė R. J. ir jo atstovė su ieškiniu nesutinka ir prašo atmesti.... 5. Atsakovas A. Š. su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, nesutikimas... 6. Trečiasis asmuo notarė M. Č. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį... 7. Trečiasis asmuo notarė J. R. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį... 8. Trečiasis asmuo D. M. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta... 9. Trečiasis asmuo SEB bankas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį... 10. Ieškinys netenkintinas.... 11. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad: 2010-07-10 Kauno miesto... 12. 2010-07-10 notarės M. Č. patvirtintą (notarinio registro Nr. ( - ))... 13. Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – užtikrinti sandorių ir jų... 14. Dėl įgaliojimo. ... 15. Įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam... 16. Sandoris, sudarytas iš esmės suklydus, gali būti teismo tvarka pripažintas... 17. Sandoris yra valinis aktas, todėl tokiu atveju svarbus ieškovės valios... 18. Taigi, iš bylos medžiagos matyti, kad be pačios ieškovės aiškinimų apie... 19. Dėl pirkimo-pardavimo sutarties.... 20. 2010-07-30 sutartį, kuria buvo parduotas ieškovei nuosavybės teisėmis... 21. Prieštaraujančiais viešajai tvarkai ir gerai moralei laikomi sandoriai,... 22. Ieškinio netenkinus, iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos:... 23. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 259, 263-271 str.,... 24. Ieškinį atmesti.... 25. Priteisti iš ieškovės D. O. A. (a.k( - ) gyv. Kaune, ( - )) atsakovui R. J.... 26. Priteisti iš ieškovės D. O. A. (a.k( - ) gyv. Kaune, ( - )) atsakovui A. Š.... 27. Priteisti iš ieškovės D. O. A. (a.k( - ) gyv. Kaune, ( - )) 2.883,-Lt (du... 28. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per...