Byla e2S-451-555/2017

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Advokatų profesinės bendrijos „Jankauskas ir partneriai“ atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-2840-722/2016 pagal pareiškėjo S. A. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims R. C., M. G., A. S., E. Š., G. P., Advokatų profesinei bendrijai „Jankauskas ir partneriai“, bankrutavusiai akcinei bendrovei bankas „Snoras“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“, antstoliams S. V., M. L., R. B., M. P., N. B. ir A. A..

3Apeliacinės instancijos teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Pareiškėjas S. A. kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti jam bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti ( - )
  2. Pareiškime nurodė, kad jo skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, dydis yra 31 365,52 Eur, t. y. viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas. Pareiškėjo nemokumą sukėlė tai, kad jo skoliniai įsipareigojimai yra dideli, o faktiškai gaunamos pajamos yra itin mažos, jų neužtenka net būtiniausiems poreikiams patenkinti. Jo pajamos laikotarpiu nuo 2015 m. spalio mėn. iki 2016 m. sausio mėn. sudarė 2 601,78 Eur, iš kurių išskaityta 1 587,58 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų bei lėšų kreditorių įsiskolinimams padengti, t. y. jo gaunamos pajamos sudarė vos 1 014,20 Eur, kas vidutiniškai per mėnesį sudaro 253,55 Eur. Pareiškėjas turi didelį skolinį įsipareigojimą R. C. bei daug mažesnių įsiskolinimų kitiems kreditoriams. Iš faktiškai gaunamų pajamų jis taip pat turi mokėti ir einamuosius mokėjimu – mokesčius, prisidėti prie bendrų šeimos įsipareigojimų. Kadangi gaunamos pajamos pagal turimus skolinius įsipareigojimus yra nedidelės, todėl jis negali tinkamai vykdyti skolinių įsipareigojimų kreditoriams. Be to, jo finansinės padėties pablogėjimą iš esmės lėmė ir skolininko G. P. nesąžiningumas negrąžinant suteiktos 43 443,00 Eur (150 000,00 Lt) paskolos. Pareiškėjas įrodinėjo, kad jo nemokumą sąlygojo ir nepakankamai įvertinti supančios aplinkos bei rizikos faktoriai, vis dar po krizės neatsigaunanti Lietuvos ekonomika. Pareiškėjas, sudarydamas sandorius su kreditoriais ir skolininkais, nenumatė gautinų lėšų ir būtinų mokėjimų apimčių balanso.
  3. Suinteresuoti asmenys R. C. ir Advokatų profesinė bendrija „Jankauskas ir partneriai“ nesutiko dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui S. A., teismo prašė atsisakyti iškelti jam bankroto bylą. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui neprieštaravo, kiti suinteresuoti asmenys per teismo nustatytą terminą atsiliepimų nepateikė, procesiniai dokumentai jiems buvo įteikti tinkamai.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7

  1. Jonavos rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 10 d. nutartimi pareiškėjui S. A. iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė ( - ) patvirtino 648,30 Eur sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti pareiškėjo bankroto procedūroms atlikti, patvirtino 310,00 Eur sumą reikalingą pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti, nustatė 30 dienų terminą kreditorių reikalavimams pateikti ir keturių mėnesių terminą mokumo atkūrimo plano projektui tvirtinti.
  2. Teismas nustatė, kad pareiškėjo skolinių įsipareigojimų (pagal pateiktas pažymas), kurių mokėjimo terminai suėję, dydis yra 31 365,52 Eur. Pareiškėjas turi vieną skolininką – G. P.. Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 2 d. įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-877-230/2015 pareiškėjo naudai buvo priteista iš G. P. 43 443,00 Eur negrąžinta paskola, 6 255,79 Eur delspinigių, iš viso 49 698,80 Eur, 5 procentai dydžio metinių palūkanų nuo priteistos 43 443,00 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. balandžio 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,1 035,42 Eur atstovavimo išlaidos. Šiuo metu pareiškėjas dirba ( - ) ir gauna vidutiniškai 253,55 Eur per mėnesį (išskaičiavus iš gaunamo atlyginimo valstybinio socialinio draudimo įmokas bei sumas, skirtas pareiškėjo įsiskolinimams padengti).
  3. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjo turimą turtą sudaro 1/8 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), 1/8 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), 1/8 dalis kiemo rūsio, unikalus Nr. ( - ), 1/8 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), 1/8 dalis kitų kiemo statinių, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ) Turtas areštuotas antstolių M. P., S. V., M. L., jo vertė – 553,25 Eur; žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) ( - ) Turtas areštuotas antstolių M. P., S. V., M. L., N. B., jo vertė – 2 114,00 Eur; žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) ( - ) esantis ( - ) Turtas areštuotas antstolių M. P., S. V., M. L., N. B., jo vertė – 2 636 Eur, transporto priemonių pareiškėjas neturi.
  4. Teismas nurodė, kad pareiškėjo išsilavinimas yra vidurinis, jis dirba ( - ) gauna vidutiniškai 253,55 Eur mėnesiui, dėl amžiaus ir sveikatos būklės jis negali dirbti papildomo darbo. Teismas tai pat pažymėjo, kad pareiškėjas nėra nurodęs, kad jis planuoja gauti daugiau pajamų, nei šiuo metu dirbdamas ( - ) bei jokių motyvų, konkrečių planų, kaip planuoja atkurti savo nemokumą. Pareiškėjas yra virš 60 metų amžiaus, geriau apmokamo darbo pagal savo išsilavinimą negali gauti, o papildomo darbo negali dirbti dėl amžiaus ir sveikatos. Šiuo metu gyvena remiamas sesers, motinos, sutuoktinės, atsiskaityti su kreditoriais planuoja iš gaunamo atlyginimo, iš turimo nekilnojamojo turto pardavimo, iš skolos išieškojimo iš G. P.. Galimybių iš G. P. išieškoti skolą šiuo metu nėra, kadangi G. P. perleido turimą turtą, išsiskyrė su žmona, perduodamas jai dalį turto, nedirba, yra neįgalus. Teismas nustatė, kad G. P. gauna 259,89 Eur netekto darbingumo pensiją, iš kurios antstolis gali dalimis išskaičiuoti skolą pareiškėjui.
  5. Teismas FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų sąlygų, kurioms esant atsisakytina iškelti fizinio asmens bankroto bylą, nenustatė.
  6. Dėl bankroto administratoriaus teismas sprendė, kad ( - ) atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus, sutinka vykdyti bankroto administratoriaus pareigas, yra apsidraudęs savo civilinę atsakomybę, o pateikta bankroto administratoriaus lėšų suma neprieštarauja FABĮ nuostatoms, tuo tarpu kreditoriai savo bankroto administratoriaus kandidatūros nesiūlė.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9

  1. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo Advokatų profesinė bendrija „Jankauskas ir partneriai“ prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartį dalyje dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui S. A. bei bankroto administratoriaus paskyrimo ir šioje dalyje perduoti nagrinėti klausimą iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir nevertino ar pareiškėjo finansinė būklė fizinio asmens bankroto iškėlimo metu atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodytą būklę, t. y. nevertino ir nenustatė pareiškėjo nemokumo fakto. Tiek nutartyje išdėstytos aplinkybės, tiek paties apreiškėjo nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjo finansinė būklė neatitinka nemokumą apibrėžiančių sąlygų, o nurodyti teiginiai yra deklaratyvus, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Taigi, pirmosios instancijos teismas nenustatė pareiškėjo nemokumo fakto, t. y. neįvertino ar jo turimų skolų, kurių mokėjimo terminai jau pradelsti, suma viršija 25 MMA, taip pat ar jis turi galimybę šiuo metu padengti šias skolas, ar tokia galimybė gali atsirasti ateityje, ar jis turi kokią nors galimybę iš G. P. atgauti skolą, ginčijant neteisėtai sudarytą turto perleidimą ir pan.
    2. Pirmosios instancijos teismas nevertino FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte numatytų aplinkybių buvimo pareiškėjo veiksmuose, t. y. neįvertino R. C. nurodytų aplinkybių, kad siekdamas išvengti savo prievolių vykdymo pareiškėjas įkeitė savo namą kitiems asmenims, paimdamas didelę paskolą. Taip pat neįvertino, ar pareiškėjo nuosavas verslas bankrutavo, ar minėto verslo neperleido kitiems asmenims, bei aplinkybės, kad pareiškėjas turi debitorių, tačiau nesiima jokių priemonių išieškoti skolą. Taigi, nebuvo tinkamai įvertintas pareiškėjo sąžiningumas, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.
    3. Pareiškėjas yra darbingo amžiaus, o objektyvių duomenų apie jo turimas sveikatos problemas byloje nėra, jis turi didelę darbo patirti, yra kvalifikuotas specialistas, verslininkas, įmonės ( - ) direktorius, kas sąlygoja išvadą, kad jis sąmoningai siekia išvengti įsipareigojimų įvykdymo, nesiekiant susirasti geriau apmokamo darbo. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo skoliniai įsipareigojimai atsirado panašiu laikotarpiu, tačiau jis vis tiek toliau skolinosi, sąmoningai siekdamas sukelti savo nemokumą.
    4. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų apie tai, kad jis negalėtų dirbti papildomo darbo, nenurodė ir jokių motyvų, planų ar veiksmų, kaip planuoja atkurti savo mokumą. Tuo tarpu vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas šiuo metu neturi pakankamai lėšų padengti visų turimų įsipareigojimų kreditoriams, negali būti objektyviu pagrindu kelti jam bankroto bylą.
  2. Atsiliepimu į suinteresuoto asmens atskirąjį skundą pareiškėjas S. A. prašo jį atmesti ir palikti galioti Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Pareiškėjo turimų skolinių įsipareigojimų dydis atitinka nemokumo sąlygas fizinių asmenų bankroto įstatymo prasme, t. y. pareiškėjas negali įvykdyti savo skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai yra susiję ir, kurių suma viršija 25 MMA. Šias aplinkybes nustatė ir pirmosios instancijos teismas. Be to, pareiškėjas nėra pajėgus dengti įsiskolinimus ir dėl to, kad jam yra likę vos 3 metai iki pensijos, o turimo turto ir pajamų neužtenka įsiskolinimams per protingą terminą padengti. Tuo tarpu aplinkybė, kad jis turi skolininką G. P., nesuponuoja išvados, kad šiuo metu pareiškėjas yra mokus, kadangi šiuo metu iš šio debitoriaus atgauti įsiskolinimą nėra jokios realios galimybės. Pareiškėjui neiškėlus bankroto bylos, jo skoliniai įsipareigojimai tik didėtų, blogintų pareiškėjo finansinę padėtį, dėl ko sumažėtų kreditorių galimybės atgauti bent dalį savo finansinių reikalavimų.
    2. Byloje nėra duomenų apie tai, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas sudarytais sandoriais sąmoningai siekė pabloginti savo finansinę padėtį, priešingai, juos sudarydamas negalėjo numatyti, kad jo verslas žlugs, o skolininkas G. P. jam negrąžins paskolintų pinigų. Vien ta aplinkybė, kad buvo sudaromi sandoriai, nesudaro pagrindo daryti išvados, kad pareiškėjas buvo nesąžiningas juos sudarydamas ir tokiu būdu siekė išvengti savo įsipareigojimų. Byloje taip pat nėra duomenų ir apie tai, kad pateikus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, tokiu būdu yra siekiama išvengti savo turimų įsiskolinimų kreditoriams, priešingai, pareiškėjui iškėlus bankroto bylą, jo turtą administruos profesionalas – bankroto administratorius, kuris ir užtikrins jo ir kreditorius interesų pusiausvyrą. Be to, be jokio pagrindo yra teigiama, kad pareiškėjas yra ( - ) direktorius, kadangi jis su šia įmone yra visiškai nesusijęs. Byloje taip pat nėra duomenų ir apie tai, kad pareiškėjas, iškėlus jam bankroto bylą, ketina gauti mažiau piniginių lėšų, ar kad nesieks kuo didesne apimtimi atsiskaityti su esamais kreditoriais. Kita vertus, šioje proceso stadijoje yra sprendžiamas bankroto bylos iškėlimo klausimas, iš anksto neteikiant mokumo atkūrimo plano, todėl tik iškėlus bankroto bylą, pareiškėjas turės pareigą paruošti mokumo atkūrimo planą, kuriame ir turės būti nurodytos mokumo atkūrimo priemonės.

10Apeliacinės instancijos teismas

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12

  1. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai).

    13Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

  2. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta iškelti pareiškėjui S. A. bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskirti ( - ) teisėtumo ir pagrįstumo.
  3. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Remiantis šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, fizinio asmens nemokumas – tai fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA). Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį, teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų.
  4. Suinteresuotas asmuo Advokatų profesinė bendrija „Jankauskas ir partneriai“ (toliau – apeliantas), nesutikdamas su priimta pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė pareiškėjo S. A. nemokumo fakto, t. y. ne tik nenustatė, ar pareiškėjo turima pradelstų įsiskolinimų suma viršija 25 MMA, bet ir aplinkybės, ar jis objektyviai neturi galimybės šias skolas padengti šiuo metu ar per protingą laikotarpį, o taip pat neįvertinto ir pareiškėjo galimybių iš skolininko G. P. atgauti 49 698,80 Eur skolą.
  5. Dėl fizinio asmens nemokumo pagal FABĮ kasacinio teismo yra išaiškinta, kad nemokumas – tai nesugebėjimas, neturėjimas iš ko mokėti už tai, kas įsipareigota. Nemokumą būtina skirti nuo nenoro atsiskaityti, laikino mokėjimų sutrikimo, gresiančio nemokumo ir situacijos, kai skolininko turtas nebepadengia jo įsipareigojimų. Remiantis FABĮ 2 straipsnio 2 dalimi, fizinio asmens nemokumas – tai asmens būklė, kai jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję ir kurių suma viršija 25 MMA, į skolinių įsipareigojimų sumą neįskaitant reikalavimų, kurie negali būti nurašyti (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktas). Taigi sprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo turi būti taikomi tokie kriterijai: skolų suma turi viršyti 25 MMA, šių skolų mokėjimo terminai turi būti pasibaigę ir asmuo faktiškai (objektyviai) neturi turėti galimybės šias skolas padengti. Kasacinio teismo pažymėta, kad situacija, kai asmens finansiniai įsipareigojimai didesni nei jo turimas turtas, tačiau gaunamos pajamos leidžia per protingą laikotarpį šiuos įsipareigojimus įvykdyti, reiškia, kad asmuo gali vykdyti skolinius įsipareigojimus. Vien tai, kad asmens turimų skolų suma viršija jo turimo turto vertę, nereiškia asmens nemokumo, jeigu jis gauna pajamas, kurios yra pakankamos skoloms padengti. Taip pat vien didelių pajamų gavimo faktas automatiškai nereiškia asmens mokumo, jeigu gaunamų, nors ir didelių, pajamų neužtenka jo įsipareigojimams padengti. Nustatant, ar asmuo pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, būtina nustatyti ir įvertinti jo per ataskaitinį laikotarpį (mėnesį) mokėtiną pinigų sumą, gaunamas pajamas, gaunamų sumų realumą, lėšas, būtinas pragyvenimui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. 3K-3-561/2014).
  6. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, dėl jų papildomai pasisako tiek, kiek šios aplinkybės susijusios su atskirojo skundo argumentais. Pažymėtina, kad priešingai nei yra teigiama atskirajame skunde, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl pareiškėjo (ne)mokumo fakto įvertino pateiktus įrodymus apie pareiškėjo turimus skolinius įsipareigojimus kreditoriams ir jų dydį, pareiškėjo gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį/nekilnojamąjį turtą, šeiminę padėtį, perspektyvas ir toliau vykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams, o taip pat galimybes pareiškėjui iš skolininko G. P. atgauti esamą įsiskolinimą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nustatė, kad pareiškėjo skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, dydis yra 31 365,52 Eur. Kaip matyti iš atskirojo skundo turinio, apeliantas šios pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl to nepasisako. Nustačius, jog pareiškėjo pradelstų skolinių įsipareigojimų suma yra 31 365,52 Eur, darytina išvada, kad ji daugiau nei tris kartus viršija 25 MMA (25*380 Eur). Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog pareiškėjas šiuo metu dirba ( - ) ir gauna vidutiniškai 253,55 Eur per mėnesį (išskaičiavus iš gaunamo atlyginimo valstybinio socialinio draudimo įmokas bei sumas, skirtas pareiškėjo įsiskolinimams dengti), kitų pajamų pareiškėjas neturi, o iki pensijos yra likę trys metai. Pareiškėjui taip pat priklauso tam tikras nekilnojamas turtas (1/8 dalis gyvenamojo namo, 1/8 dalis ūkinio pastato, 1/8 dalis kiemo rūsio, 1/8 dalis ūkinio pastato, 1/8 dalis kitų kiemo statinių (esantys ( - ) ir du žemės sklypai (esantys ( - ), ir ( - ) kurių bendra rinkos vertė yra 5 303,25 Eur. Pažymėtina, kad nesant ginčui dėl pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto vertės, spręstina, kad net ir pardavus jį, pareiškėjo turimi įsiskolinimai pasidengtų labai maža dalimi. Tuo tarpu, kaip pagrįstai atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo pareiškėjas, vien ta aplinkybė, kad jis turi skolininką G. P., nesudaro pagrindo spręsti, jog šiuo metu pareiškėjas yra mokus, ar turi realias galimybes iš G. P. atgauti įsiskolinimą. Skundžiama nutartimi yra nustatyta, šių aplinkybių neginčija ir pats apeliantas, kad G. P. turto, iš kurio būtų galima išieškoti priteistą įsiskolinimą, neturi. Taigi, pareiškėjas šiuo metu neturi realių galimybių iš G. P. atgauti visą skolą, ar bent jau tokią dalį, kuri galėtų padengti bent kažkokią dalį jo turimų skolinių įsipareigojimų kreditoriams, tuo tarpu vien tam tikrų aktyvių veiksmų atlikimas, kaip pavyzdžiui ginčijant galimai neteisėtai sudarytą G. P. turto perleidimą, pareiškėjui sukurtų ne tik papildomas laiko sąnaudas (ilgas teisminis nagrinėjimas, negarantuotas palankus sprendimas ir pan.), bet ir padidintų pareiškėjo papildomas išlaidas (žyminio mokesčio mokėjimas, specialių žinių poreikis samdantis teisininkus ir pan.).
  7. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjo S. A. faktinė materialinė padėtis atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje pateiktą nemokumo sąvoką. Nors pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nekonstatavo, tačiau apeliacinės instancijos teisme pakartotinai atliktas (ne)mokumo sąlygų vertinimas leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję, ir kurie viršija 25 MMA. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad priešingas aplinkybių konstatavimas, sudarytų sąlygas ir toliau pareiškėjui būti nemokiam, nes nei jo gaunamos pajamos, nei turimas turtas objektyviai vertinant neleistų padengti skolų kreditoriams, priešingai jos didėtų (kauptųsi palūkanos, delspinigiai, antstolių turimos vykdymo išlaidos). Šiuo atveju iškėlus pareiškėjui bankroto bylą, bus rengiamas fizinio asmens mokumo atkūrimo planas, siekiama su bankroto administratoriaus pagalba atkurti pareiškėjo mokumą, todėl tai labiau atitiktų tiek paties pareiškėjo, tiek jo kreditorių interesus, būtų užtikrinta pareiškėjo ir jo kreditorių teisėtų interesų pusiausvyra.
  8. Apeliantas atskiruoju skundu taip pat įrodinėja, kad pareiškėjas buvo nesąžiningas, sąmoningai, panašiu metu prisiimdamas naujų įsipareigojimų, sukėlė savo mokumą, tokiu būdu siekdamas išvengti turimų įsiskolinimų kreditoriams. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte numatytų aplinkybių buvimo pareiškėjo veiksmuose.
  9. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte numatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Taigi, fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui būtina nustatyti ne tik fizinio asmens nemokumo faktą, bet ir įvertinti, ar nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pažymi, kad nagrinėjamu atveju yra keliamas tik pareiškėjo sąžiningumo, kaip būtinosios bankroto bylos iškėlimo sąlygos klausimas (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas).
  10. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus (žr. mutatis mutandis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. J. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-336/2013; kt.).
  11. Kartu apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, kad egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti tiesioginę ar netiesioginę įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad tiesioginės ar netiesioginės įtakos mokumui neturėjęs nesąžiningas pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. J. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. 3K-3-516/2014).
  12. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiškimo dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui priėmimo klausimas neturi būti sprendžiamas pernelyg formaliai, taip pat neturi būti reikalaujama perteklinių arba akivaizdžių įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad plėtodamas teismo praktiką, kasacinis teismas išaiškino, kad FABĮ nėra nustatyta, jog dėl savo neatidaus elgesio nemokiu tapęs asmuo automatiškai laikomas nesąžiningu. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).
  13. Nagrinėjamu atveju, remiantis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu, sprendžiant dėl pareiškėjo sąžiningumo, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, turi būti įvertinti jo veiksmai (neveikimas) per paskutinius 3 metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos jam iškėlimo priėmimo, t. y. iki 2016 m. balandžio 6 d. Dėl šios priežasties apelianto nurodomi argumentai dėl pareiškėjo sandorių, sudarytų laikotarpiu iki 2013 m. balandžio 6 d., t. y. sandorio sudaryto su R. C., pareiškėjo namo kitiems asmenims įkeitimo sandorio (R. C. nurodytos aplinkybės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, t. y. kad namas įkeistas po metų po paskolos paėmimo iš R. C.), sandorio sudaryto su G. P., nepatvirtina pareiškėjo nesąžiningumo, nes jie buvo sudaryti daugiau negu prieš 3 metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo. Be to, byloje duomenų apie tai, kad pareiškėjas per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo būtų sudaręs CK 6.67 straipsnyje nurodytus sandorius, dėl kurių tapo nemokus, taip pat, kad būtų pateikęs neteisingą informaciją kreditoriams apie savo finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, tokiu būdu siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar sąmoningai tokią informaciją nuslėpė, nepateikta.
  14. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo sąžiningumo, taip pat įvertino byloje nustatytas aplinkybes, kad kitų pareiškėjo skolų, kurios susidarė 2012-2014 m. laikotarpyje, sumos nėra ženklios, skola E. Š. beveik išieškota, todėl sprendė, kad šie reikšmingos įtakos pareiškėjo mokumui neturėję sandoriai ar teismo sprendimai, kuriais iš pareiškėjo nuspręsta išieškoti pinigų sumas, neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti. Kadangi atskirajame skunde šios pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės nėra ginčijamos, dėl jų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.
  15. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiais Teismas, formuodamas FABĮ aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad pagal Lietuvoje pasirinktą FABĮ įtvirtintą fizinių asmenų nemokumo modelį nenustatytos privalomos sąlygos, kad asmeniui bankroto byla galėtų būti keliama tik tada, kai jis tapo nemokus dėl išskirtinių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (ligos, neįgalumo, nuo asmens nepriklausančio darbo netekimo ir pan.). FABĮ taip pat nėra nustatyta, kad vien neatidus asmens elgesys ar asmens nemokumą lėmęs netinkamas vartojimo galimybių įvertinimas savaime nereiškia jo nesąžiningumo. Neatidus fizinis asmuo, netinkamai įvertinęs savo vartojimo galimybes, taip pat gali būti laikomas sąžiningu ir jam gali būti keliama bankroto byla, jei nekonstatuojama jo nesąžiningų veiksmų. Atsižvelgus į nagrinėjamu atveju nustatytas aplinkybes, apeliantui nepateikus atskirajame skunde nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų (CPK 178 straipsnis), apelianto atskirojo skundo teiginiai dėl pareiškėjo nesąžiningumo atmestini.
  16. Apeliantas nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, taip pat nurodo, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų apie tai, kad jis negalėtų dirbti papildomo darbo, nenurodė motyvų, planų ir veiksmų, kaip planuoja atkurti savo mokumą.
  17. Pažymėtina, kad FABĮ įstatyme nėra numatyta pareiškėjo pareiga jau bankroto bylos iškėlimo metu pateikti teismui duomenis apie tai, kokiomis priemonėmis ir kaip jis ketina atkurti savo mokumą. Kaip jau minėta, fizinio asmens bankroto instituto įtvirtinimu siekiama dviejų tikslų – užtikrinti fizinio asmens kreditorių interesus ir kartu suteikti galimybę sąžiningam fiziniam asmeniui atkurti savo mokumą. Tuo tikslu, iškėlus fiziniams asmeniui bankroto byla, yra sudaromas planas, kuriame numatomas ne tik skolininkui priklausančio turto pardavimas bei lėšų paskirstymas, tačiau taip pat turi būti numatomos ir priemonės, skirtos fizinio asmens mokumui atkurti (persikvalifikavimas, įsidarbinimas ir kitos, FABĮ 7 straipsnis). Būtent minėtame plane konkretizuojamos fizinio asmens mokumo atkūrimo priemonės, jų įgyvendinimo tvarka. Numatomos priemonės turi būti realios, galinčios padėti pasiekti didesnį kreditorių reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinančios asmens, kuriam keliama bankroto byla, galimybę patenkinti minimalius būtinus poreikius.
  18. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad fizinio asmens mokumo atkūrimas galimas įvairiais būdais – išdėstant skolų mokėjimą, atleidžiant skolininką nuo visų ar dalies skolų, ir pan. Ar konkrečios fizinio asmens mokumo atkūrimo priemonės yra proporcingos, turi būti vertinama atsižvelgiant į individualias bylos aplinkybes – nemokaus asmens amžių, sveikatos būklę, jo realias galimybes gauti pajamų ir pan. Tuo atveju, jei fizinis asmuo dėl objektyvių priežasčių negali ir ateityje negalės atsiskaityti su kreditoriais, visiškas šio asmens atleidimas nuo skolų būtų suderinamas su FABĮ tikslais, ir priešingai, asmens, kuris gali patenkinti kreditorių reikalavimus, skolų nurašymas, jei tam nepritaria šio asmens kreditoriai, neužtikrintų teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (žr. pvz.: Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-443-823/2014, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2911-866/2015). Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog dėl skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyros yra sprendžiama tik tvirtinant mokumo atkūrimo planą, t. y. jau iškėlus fizinio asmens bankroto bylą. Tuo tarpu, vien ta aplinkybė, kad pareiškėjui yra iškelta bankroto byla, nesudaro pagrindo spręsti, kad pareiškėjas yra atleidžiamas nuo visų turimų skolinių įsipareigojimų, ir, kad jam nebekyla pareiga dėti maksimalias pastangas kuo didesne apimtimi įvykdyti jo turimus skolinius įsipareigojimus kreditoriams.
  19. Kadangi apeliantas atskiruoju skundu neginčija kitų skundžiama nutartimi nustatytų aplinkybių (bankroto administratoriaus kandidatūros, sumos skirtos bankroto procedūroms vykdyti ir kt.), todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to plačiau nepasisako. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sprendžia, kad nustačius, jog pareiškėjas S. A. atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalies įtvirtintą nemokumo sąvoką, o taip pat nesant FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytų sąlygų egzistavimo, kurioms esant būtų pagrindas atsisakyti iškelti pareiškėjui bankroto bylą, kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės priimtos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl jų neanalizuoja ir dėl jų plačiau nepasisako.
  20. Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

14Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Apeliacinės instancijos teismas šioje byloje turėjo 8,88 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios, atmetus atskirąjį skundą, yra priteistinos Valstybės naudai iš apelianto (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

15Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

Nutarė

16Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

17Priteisti iš suinteresuoto asmens Advokatų profesinės bendrijos „Jankauskas ir partneriai“, a. j. k. 302630495, Valstybės naudai 8,88 Eur (aštuonis eurus 88 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660).

18Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai