Byla 2-3471-541/2014
Dėl skolos, netesybų priteisimo ir turtinės žalos atlyginimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Vėgelienė,

2sekretoriaujant Bartautei Čepytei,

3dalyvaujant ieškovui E. M.,

4ieškovei R. M.,

5ieškovų atstovui advokatui E. L.,

6atsakovų M. B. ir Ž. B. atstovui advokato padėjėjui G. U.,

7atsakovo R. V. B. atstovei advokatei J. K.,

8viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų R. M. ir E. M. ieškinį atsakovams R. V. B., Ž. B. ir M. B. dėl skolos, netesybų priteisimo ir turtinės žalos atlyginimo,

Nustatė

9ieškovai kreipėsi į teismą prašydami priteisti jiems solidariai iš visų atsakovų 7 203,11 Lt turtinės žalos atlyginimo; priteisti iš atsakovo R. V. B. 2 463,40 Lt skolos, 2 007,50 Lt delspinigių, 700,00 Lt užstato dydžio baudą už sutarties 7.2 punkto pažeidimą, 6 300,00 Lt baudą už sutarties 5.7 punkto pažeidimą; priteisti solidariai iš visų atsakovų 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

10Ieškovai nurodė, kad 2012-05-10 d. tarp ieškovo E. M. ir atsakovo R. V. B. buvo pasirašyta gyvenamųjų patalpų (buto) nuomos sutartis, kuria ieškovas išnuomavo 4 kambarių butą, adresu ( - ). Taip pat buvo pasirašytas bute esančios įrangos ir daiktų priedas bei jų įvertinimas litais. Pažymėjo, jog kadangi sutartis buvo sudaryta su atsakovu R. V. B., jis atsakingas dalyje dėl nuomos sutarties pažeidimo. Sutartis buvo sudaryta vienerių metų laikotarpiui tikslu gyventi, sutartyje įrašyti kartu gyvensiantys atsakovo šeimos nariai Ž. B., M. B. ir E. B., o kadangi Ž. B. ir M. B. yra pilnamečiai jie kartu su atsakovu R. V. B. solidariai atsakingi už ieškovams padarytą turtinę žalą. Atsakovas R. V. B. nuomos sutartimi įsipareigojo kiekvieną mėnesį mokėti po 700,00 Lt nuomos mokesčio, buto išlaikymo išlaidas iki mėnesio 15 d. pervedant pinigus į ieškovo sąskaitą, taip pat davė 700,00 Lt užstatą, tačiau jau pirmus tris mėnesius po sutarties sudarymo vėlavo atsiskaityti. Be to, ieškovui nuvykus į butą paaiškėjo, kad jis blogai prižiūrimas ir netvarkomas, galiausiai, atsakovas nurodė, jog išsikraustys iš buto nepasibaigus sutarčiai, t. y. 2012-11-01 d. Tačiau atsakovai iš buto neišsikraustė, neatsiskaitė su ieškovais už rugsėjo ir spalio mėnesius, pradėjo vengti susitikimų, todėl ieškovė su policija ir kitais asmenimis pateko į butą pasinaudojusi savo raktais ir pamatė, jog bute buvo didžiulė netvarka, visur purvina, sugadinti bute buvę daiktai ir įranga, o atsakovas su šeima jau buvo išsikraustę, nutraukdami nuomos sutartį be įspėjimo, į skambučius neatsakinėjo. Ieškovė pakeitė durų spyną ir apie tai informavo nuomininkus. Po įvykio ieškovai kreipėsi į advokatą, kuris derino susitikimą su atsakovu, tačiau jis taip ir neįvyko, kreipėsi į antstolį, kuris konstatavo faktines aplinkybes dėl turto sugadinimo. Taigi atsakovas R. V. B. pažeidė atitinkamus nuomos sutarties punktus, už nuomą bei komunalines paslaugas pagal sąskaitas-faktūras už rugsėjo ir spalio mėnesius liko skolingas 2 463,40 Lt, už sutarties nutraukimą ir pažeidimą iš atsakovo priteistinas 700,00 Lt užstatas, už vėlavimą mokėti nuomos mokestį paskaičiuoti 1 386,00 Lt delspinigiai, už laiku nesumokėtus komunalinius mokesčius – 621,50 Lt delspinigiai, už sutarties 5.7. punkto pažeidimą, t. y. už buto priėmimo-perdavimo akto neįforminimą, raktų neperdavimą ir jam naudotis perduotų daiktų neperdavimą tokios būklės, kurios jie buvo jam perimant, remiantis sutarties 6.4. punktu priteistina 6 300,00 Lt bauda. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas atsakovo prašymu sudarė su UAB „Balticum TV“ paslaugų teikimo sutartį 12 mėn. laikotarpiui ir moka už paslaugas, kuriomis nesinaudoja, iš atsakovo priteistina 423,00 Lt žala už telekomunikacijos sutarties vykdymą, taip pat priteistina 400,00 Lt už antstolio darbo apmokėjimą, kaip ieškovų patirti nuostoliai dėl netinkamo sutarties vykdymo, o pastarosios sumos įskaitytinos į netesybas. Viso iš atsakovo R. V. B. remiantis šalių nuomos sutartimi priteistina 11 470,90 Lt. Ieškovai dėl visų atsakovų padarytų veiksmų patyrė turtinę žalą, kuri sudaro 9 603,15 Lt, tačiau minusavus buto sutvarkymo išlaidas (2 400,04 Lt), kurios įtrauktinos į netesybas, iš visų atsakovų solidariai prašo priteisti 7 203,11 Lt žalos atlyginimo (b. l. 1-9, I t.).

11Atsakovai R. V. B., Ž. B. ir M. B. pateiktu atsiliepimu pripažino 2 463,40 Lt sumą už buto nuomą ir komunalines paslaugas už rugsėjo-spalio mėnesius, tačiau mano, jog turi būti iš šios sumos minusuotas sumokėtas 700,00 Lt užstatas, tokiu būdu pripažino ieškinio reikalavimą dėl 1 763,40 Lt už buto nuomą, o likusius ieškinio reikalavimus prašė atmesti. Nurodė, jog delspinigiai turėtų būti mažinami iki 5 proc. metinio dydžio, kadangi pasitikėdamas agentūra atsakovas R. V. B. pasirašė nuomos sutartį nesusipažinęs su jos turiniu, o joje nustatyti delspinigiai yra neprotingi, taip pat neprotinga sutartimi nustatyta bauda už sutarties 5.7. punkto pažeidimą ir mažintina iki 5,00 Lt už dieną, 700,00 Lt užstato dydžio bauda taip pat mažintina iki 100,00 Lt. Dėl turtinės žalos atsakovai pažymėjo, jog nustatant šios žalos dydį turi būti įvertinta daikto įsigijimo vertė, data, nusidėvėjimo procentas ir likutinė vertė, ko ieškovai nenurodo, todėl vadovautis jų pateiktomis sumomis nėra teisinio pagrindo (b. l. 139-142, I t.).

12Teismo posėdžio metu ieškovė R. M. ieškinio reikalavimą palaikė, paaiškino, jog šie nuomininkai buvo pirmieji nuomininkai bute, o iki tol butas buvo gerai sutvarkytas, apstatytas baldais, jame niekas negyveno 6 metus. Kai vyras susirgo ji nuvyko į butą su pažįstamu ir pamatė didžiulę netvarką, bute buvo nemalonus kvapas, nuomininkai žadėjo kai išsikraustys viską sutvarkyti, tačiau jie išsikraustyti vėlavo, vėliau į skambučius nebeatsakinėjo, todėl į butą įėjo su policija, pakeitė spyną. Ieškovė patvirtino, kad bute esantys baldai, buto įranga buvo nepataisomai sugadinti, o iki tol baldai buvo tvarkingi, kai kuri buitinė technika nauja, buto stovis buvo užfiksuotas nuotraukose dedant skelbimą dėl nuomos (b. l. 67, 70-71, II t.).

13Teismo posėdyje ieškovas E. M. palaikė ieškinį, patvirtino ieškovės išdėstytas aplinkybes, papildomai paaiškino, kad R. V. B. nuomos sutartį perskaitė atidžiai, pasirašė savo ranka, sutartis buvo pakankamai aiški, baldų ir namų apyvokos reikmenų priedas standartinis, kainos jame apytikslės, jas nustatė kartu su atsakovu, B. bute gyveno nuo 2012-05-11 iki 2012-11-01. Pradžioje nuomininkai mokėjo mokesčius, kai apsilankydavo bute, buvo vėlus metas, kambarių neapžiūrinėdavo, bute matė visą šeimą, iki rugsėjo mėnesio abejonių dėl nuomininkų nekilo, tačiau vėliau jie pradėjo sakyti, jog negali sumokėti, pradėjo neleisti užeiti į butą (b. l. 68, 70-71, II t.).

14Ieškovų atstovas teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad šalys sutartimi numatė delspinigius ir netesybas, be to, nuostolius ieškovai įskaitė į netesybas. Atkreipė dėmesį į nuomos sutarčių specifiką, jog pastebėjus pažeidimą realiai atgauti turtą yra sudėtinga, kyla sunkios pasekmės, todėl netesybos paprastai numatomos didelės ir jos yra pateisinamos, be to, nuo pažeidimo praėjo daugiau nei metai, ieškovai negalėjo nuomoti buto, nes atsakovai planavo skirti turto vertinimo ekspertizę, kuri dėl jų veiksmų taip ir nebuvo paskirta, atsakovai grubiai pažeidė sutarties sąlygas, toks nerūpestingumas nėra pateisinamas. Pažymėjo, jog atsakovai patys sutartyje įrašė, kas gyvens bute, ieškovai kontroliuoti, kas padarė žalą, negali, todėl šie asmenys atlyginti žalą turi solidariai, o pagal sutartinę atsakomybę reikalauja atlyginti žalą tik iš R. V. B.. Pasirašytas sutarties priedas nustatė ribas, kaip atsakovai atsako už sugadinimus, atsakovas R. V. B. tarėsi dėl esamos daiktų vertės, be to, pats atsakovas dirba statybos srityje, taigi turėjo labiau išmanyti vertes, o prašomos priteisti sumos neviršija priede nurodytų daiktų vertės. Be to, nuostolių, tiesiogiai susijusių su sutartimi, suma įskaityta į netesybas. Prašė tenkinti ieškinį bei proporcingai priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas (b. l. 70-71, II t.).

15Teismo posėdyje atsakovas R. V. B. paaiškino, jog sutartis jam jau buvo pateikta su nurodytomis kainomis, kurios, kaip jis suprato, yra naujų baldų, šių kainų kartu nenustatinėjo. Prasidėjus finansinėms problemoms išsikraustė išsiveždami pagrindinius daiktus, o kas liko ir atrodė kaip šiukšlynas, tiesiog nespėjo susitvarkyti, tačiau, priešingai nei teigia ieškovai, baisios netvarkos nebuvo. Nurodė, jog visi baldai bute jau buvo nenauji, nusidėvėję ir ne visi funkcionavo, kai kas buvo sugadinta gyvenant, tačiau ne tiek ir ne už tokias sumas, kaip teigia ieškovai. Pasirašant sutartį detaliai visko neapžiūrinėjo, butas atrodė tvarkingas, ir būtų viską išsikraustydamas sutvarkęs. Pažymėjo, jog ieškovas galėjo apžiūrėti butą, tačiau niekada to neprašė, pripažino, kad liko skolingi už buto nuomą ir komunalinius, tačiau dėl kitų reikalaujamų sumų nesutiko, išsikrausčius gavo žinutę, kad pakeistos spynos, signalizacija, todėl negalėjo perduoti buto šeimininkams, nespėjo ir sutvarkyti buto (b. l. 34-41, 69-71, II t.).

16Atsakovo R. V. B. atstovė teismo posėdyje nurodė, jog jos atstovaujamasis jokios žalos nepadarė, ieškinys yra nepagrįstas, o atsakovo kaltė dalinė. Sutartį atsakovas pasirašė neskaitydamas, o joje numatytos sąlygos atsakovo atžvilgiu yra drąstiškos. Atsakovai turėjo skubiai kraustytis ir nespėjo sutvarkyti buto, netgi pasiėmė ne visus savo daiktus, o ieškovai užkirto kelią sutvarkyti butą, paėmė atsakovų daiktus, pakeitė spynas. Turtinės žalos ieškovai neįrodė, niekas negalėjo pasakyti, koks daiktų stovis buvo prieš atsikraustant, be to, daiktai nusidėvėjo gyvenant, todėl žalos sumoms nėra pagrindo, o buto remontas, kurį atliko ieškovų pažįstamas, negali būti atliekamas atsakovų sąskaita ir jo kainų vertinti negalima, be to, pasirašydamas priedą atsakovas jo neskaitė (b. l. 70-71, II t.).

17Teismo posėdyje dalyvavęs atsakovų M. B. ir Ž. B. atstovas nurodė, jog reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra neįrodytas, todėl atmestinas. Turto vertinimas buvo ieškovų subjektyvi nuomonė, neaišku, ar buvo būtinas nurodomų dalių remontas, tai natūrali dėvėjimosi pasekmė, o ieškovai nurodo neproporcingai dideles daiktų atstatymo sumas. Šių atsakovų atsakomybę ieškovai kildina iš delikto, todėl turi būti nustatyta tiksli žala ir neteisėti veiksmai (b. l. 70-71, II t.).

18Ieškovė R. M., atsakovai Ž. B. ir M. B. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį jiems pranešta tinkamai, jie yra atstovaujami advokatų, jų dalyvavimas teismo posėdyje nebuvo pripažintas būtinu, todėl teismas, vadovaudamasis CPK 246 straipsniu nagrinėja bylą jiems nedalyvaujant.

19Ieškinys tenkintinas iš dalies.

20Byloje nustatyta, kad sutuoktiniams R. M. ir E. M. (b. l. 108, I t.) bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį priklauso butas, adresu ( - ), įgytas 1997-01-16 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 227 pagrindu (b. l. 97-98, I t.) 2012-05-10 d. tarp E. M. ir R. V. B. buvo sudaryta gyvenamųjų patalpų (buto) nuomos sutartis Nr. 2012/1, pagal kurią nuomotojas už 700,00 Lt dydžio mokestį išnuomavo nuomininkui tikslu gyventi butą, adresu ( - ), o nuomininkas įsipareigojo tinkamai valdyti ir naudotis butu, laiku mokėti nuomos ir kitus mokesčius. Sutartyje nurodyta, jog bute taip pat turi teisę gyventi Ž. B., M. B. ir E. B., nuomos pradžia – 2012-05-10 d., sutartis sudaryta iki 2013-05-10 d., numatyta, kad nuomininkas sumoka nuomotojui 700,00 Lt užstatą (b. l. 19-24, I t.). Prie sutarties šalys pasirašė Priedą Nr. 1 „Bute esančių daiktų ir įrangos sąrašas bei jų vertinimas“ (b. l. 25-27, I t.). Atsakovai, nutraukdami sutartį anksčiau termino, išsikraustė iš buto, remiantis prieš ir po išsikraustymo darytomis nuotraukomis palikdami butą netvarkingą (b. l. 58-65, 72-78, I t.), ką užfiksavo ir antstolis 2012-11-07 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 13-12-783 (b. l. 67-79, I t.). Iš telefone esančios žinutės nuotraukos matyti, jog ieškovai derino susitikimo laiką, informavo atsakovą apie buto atidarymą su policija (b. l. 66, I t.), o vėliau ieškovė R. M. kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK (b. l. 82, 84-85) dėl nuomos sutarties nesilaikymo, tačiau komisariatas 2012-11-09 d. nutarimu atsisakė pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną (b. l. 96, I t.),

21Liudytojas V. K. paaiškino, kad ginčo bute statė langus, atlikdavo bute kai kuriuos ūkinius darbus, taip pat R. M. prašymu, vasaros laikotarpiu, keitė spynos širdelę, kadangi nuomininkai buvo suniokoję butą. Liudytojas patvirtino, kad bute buvo nepakeliama smarvė, tualetas apdergtas, koridoriuje – tepalai, padangos, lova sulaužyta, virtuvėje iškrypusios kriauklės durelės, išbėgusios šiukšlės, indaplovė užsikimšusi, purvinas vanduo su indais, stovėjo supuvusios uogienės ar grybų stiklainiai, išbėgę ant grindų, kilimas buvo pilnas eglių spyglių, ant jo matėsi pėdos, nuorūkos gesintos į palangę, žaliuzėse tamsi dėmė, sienos ištepliotos nešvariomis rankomis, kalnai šiukšlių, lovoje buvo dėmės, šuns ar katės plaukai. Liudytojo teigimu, nebuvo visiškai aišku, ar nuomininkai išsikėlę, spintose daiktų nežiūrinėjo. Nurodė, jog yra buvęs tuose namuose, paskutinį kartą gal prieš du metus, ir jie visada spindėjo švara, o tą kartą atrodė, kad tai ne tas pats butas (b. l. 44, 48-51, II t.).

22Liudytojas F. F. paaiškino, kad yra vyresnysis patrulis, praėjusių metų rudenį gavęs iškvietimą atvyko į ieškovų butą. Nurodė, jog jam buto šeimininkė paaiškino, kad nuomininkai išvažiavo ir paliko sugadintą butą, užėjus viskas buvo išvartyta, sugadinta, sulaužyta, buvo daromos nuotraukos, liudytojui atrodė, jog nuomininkai jau buvo išvažiavę, liudytojo nuomone, R. M. iškvietė policiją dėl to, kad vėliau nekiltų abejonių (b. l. 45, 48-51, II t.).

23Liudytoja T. K. paaiškino, kad gyveno kartu vienoje laiptinėje, o ieškovai - tvarkinga, inteligentų šeima. Nurodė, jog kelis kartus yra buvus bute, butas visada buvo tvarkingas. Kažkur pavasarį, gegužę, atvažiavo nuomininkai, kurie nešdami daiktus išlaužė gėles. Kartą liudytoja laiptinėje rado laišką, adresuotą R. M., o nunešusi jį ir užėjusi į butą pamatė, kad visur šiukšlės, purvas, po kiek laiko matė, kad nuomininkai išvažiuoja, kraunasi daiktus. Po to paskambino R. M. ir paprašė užeiti pažiūrėti, kokį butą jie paliko. Užėjusi pamatė, kad bute buvo baisi smarvė, visur popieriai, nešvarūs skudurai, šunų išmatos ant grindų, sulaužyta lova, virtuvėje sugadinta indaplovė, mėtėsi eglių spygliai, grindys sudraskytos, nuomininkų ten nebuvo (b. l. 47-51, II t.).

24Nuomos teisinių santykių turinį sudaro veiksmai, kuriuos šalys atlieka įgyvendindamos teises ir vykdydamos pareigas, atsiradusias iš sutarties. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdymo principas, kuris reiškia, kad šalys privalo laikytis sutarties sąlygų, jas tinkamai vykdyti. Pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnis). Be to, CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis).

25Dėl skolos priteisimo

26Byloje šalys neginčija nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo, įsiskolinimo už buto nuomą ir komunalinius mokesčius, tačiau atsakovas R. V. B., sutikdamas su ieškovų paskaičiuota skola už buto nuomą ir komunalines paslaugas, teigia, jog jo sudarant sutartį sumokėtas 700,00 Lt užstatas įskaitytinas į skolą ir skola atitinkamai mažintina. Ieškovų teigimu, 700,00 Lt užstatas laikytinas bauda už sutarties 7.2. punkto pažeidimą ir ši suma įskaitytina į nuostolius.

27Nuomos sutarties 5.1. punkte nustatyta, jog siekiant užtikrinti sutarties sąlygų vykdymą, nuomininkas įsipareigoja sumokėti nuomotojui 700,00 Lt užstatą, kuris turi būti grąžintas nuomininkui pasibaigus sutarčiai, o sutarties 7.2. punkte šalys numatė, jog nuomininko iniciatyva nutraukus sutartį nepraėjus 12 mėnesių nuo sutarties įsigaliojimo datos, užstatas nėra grąžinamas ir atitenka nuomotojui, išskyrus sutartyje numatytus atvejus. Nagrinėjamu atveju nuomininkas pažeidė nuomos sutarties sąlygas ir anksčiau laiko nutraukė sutartį, taigi šalių numatytas užstatas atliko netesybų (kompensacinę) funkciją, t. y. jis siejamas su netinkamu prievolės įvykdymu ir nustatytas kaip minimalių nuomotojo nuostolių suma nuomininkui nutraukus sutartį anksčiau laiko, todėl nagrinėjamu atveju užstato suma savo prigimtimi negali atlikti nuomos bei komunalinių mokesčių mokėjimo funkcijos, nes šios sumos kyla iš sutarties vykdymo, o ne iš sutarties nutraukimo teisinių pasekmių, todėl atsakovo R. V. B. argumentas, jog užstato suma įskaitytina į skolos sumą nepagrįstas. Atsižvelgiant į išdėstytą, atsakovui neginčijant nuomos bei komunalinių mokesčių dydžio (b. l. 51-57, I t.), teismui pripažinus, jog užstatas negali būti įskaičiuojamas į skolos sumą, iš atsakovo R. V. B. ieškovų naudai solidariai priteistina 1 400,00 Lt nuomos mokesčio ir 1 063,40 Lt komunalinių mokesčių už 2012 m. rugsėjo-spalio mėnesius, iš viso 2 463,40 Lt skolos.

28Dėl netesybų priteisimo

29Nagrinėjamu atveju nuomos sutarties 6.1. punktu nuomininkas įsipareigojo mokėti 1,0 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, o sutarties 6.4 punkte atsakovas taip pat įsipareigojo papildomai mokėti baudos mokestį – 100,00 Lt už kiekvieną dieną už sutarties 5.7 punkto pažeidimą. Atsakovas neginčija sutartyje numatytų delspinigių ir baudos pagrįstumo, tačiau remdamasis CK 6.258 straipsnio 3 dalimi, esant sutartinei atsakomybei prašo delspinigius sumažinti iki 5 proc. metinio dydžio, o baudą – iki 5,00 Lt už dieną.

30Netesybų sąvoka expressis verbis nustatyta CK 6.71 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią nuostatą netesybos – įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai). Pažymėtina, kad šalių teisė susitarti dėl netesybų, tarp jų ir dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Netesybų paskirtis yra dvejopa: jos skatina skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat yra laikomos viena iš sutartinės civilinės atsakomybės formų (CK6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkas nevykdo ar netinkamai vykdo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko atlyginti patirtus nuostolius ir (ar) sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad ši nuostata reiškia, jog, šalims susitarus sutartyje dėl atsakomybės už sutarties pažeidimą netesybų forma, nebus panaikinta kreditoriui galimybė reikalauti atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2010-11-29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2010; kt.). Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Taigi sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą. Sutartyje nustatydamos netesybų dydį, šalys gali susitarti dėl nuostolių ir netesybų (išskyrus įstatymo nustatytas netesybas) santykio bei taip konkretizuoti sutartinės civilinės atsakomybės ir prievolės įvykdymo užtikrinimo ypatumus.

31Pažymėtina, kad kriterijus, kuriuos taikant sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos vertina netesybas teismai, nagrinėdami konkrečias bylas, bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kurio pareiga – formuoti vienodą teismų praktiką. Pagal formuojamą praktiką nurodytos aplinkybės vertintinos atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-05 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2007-10-12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007 ir kt.).

32Teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo mažinti šalių sudarytoje sutartyje numatytas netesybas. Tarp šalių susiklostė nuomos teisiniai santykiai (ne vartojimo ar kt., kuriuose atsakovas būtų silpnesnioji šalis), tokiuose teisiniuose santykiuose abi šalys yra lygios, atsakovas, pasirašydamas nuomos sutartį, turėjo teisę derėtis dėl sutarties sąlygų (ką patvirtina aplinkybė, jog buvo išbraukta sutarties sąlyga dėl avanso mokėjimo), o atsakovo pozicija, jog pasitikėdamas viso sutarties teksto neskaitė, prieštarauja bendriesiems atidumo ir rūpestingumo standartams, todėl tokie atsakovo teiginiai nesudaro teisinio pagrindo mažinti laisva šalių valia sulygtų netesybų dydį. Atsižvelgiant į išdėstytą ieškovų reikalavimas atsakovui R. V. B. dėl 700,00 Lt dydžio užstato, 2 007,50 Lt delspinigių ir 6 300,00 Lt baudos, viso 9 007,50 Lt netesybų yra teisėtas ir pagrįstas.

33Dėl atsakovų civilinės atsakomybės

34Ieškovai dalį nuostolių atlyginimo (už grindų, baldų ir kitos įrangos sugadinimą) prašo priteisti iš atsakovų R. V. B., Ž. B. ir M. B. solidariai remdamiesi deliktinės civilinės atsakomybės institutu motyvuodami tuo, kad atsakovai Ž. B. ir M. B., kaip ir E. B., kuri dėl savo amžiaus negali būti atsakove byloje, nuomos sutartyje buvo įrašyti kaip bute kartu gyvenantys asmenys, todėl bendrais savo veiksmais padarė ieškovui nustatytą žalą.

35Deliktinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, tuo tarpu sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamas ginčas yra kilęs nuomos teisinių santykių kontekste. Kaip jau buvo minėta, paprastai nuomos teisinių santykių turinį sudaro veiksmai, kuriuos šalys atlieka įgyvendindamos teises ir vykdydamos pareigas, atsiradusias iš sutarties. Ieškovų ir atsakovo R. V. B. sudarytoje nuomos sutartyje nuomininko statusas yra suteikiamas atsakovui R. V. B., tik jis vienasmeniškai pasirašė nuomos sutartį, be to, jis sutartimi tiesiogiai įsipareigojo vienasmeniškai atsakyti už bute esančius baldus, įrangą ir kitus daiktus pagal prie sutarties pridedamą ir taip pat tik šio atsakovo pasirašytą sąrašą, įsipareigojo atsakyti už atsiradusią žalą butui ir jame esantiems daiktams (sutarties 2 dalis). Sudarytos nuomos sutarties sąlygos leidžia teismui prieiti prie išvados, jog ieškovams atsiradusi žala, susijusi su buto įranga ir bute esančiais daiktais, yra tiesiogiai ir vienareikšmiškai susijusi su sutartimi, joje numatytų būtent atsakovo R. V. B. įsipareigojimų tinkamu vykdymu, todėl nėra pagrindo taikyti deliktinės civilinės atsakomybės kitiems atsakovams Ž. B. bei M. B.. Nei vienas ieškovo nurodomas sugadinimas neišeina už nuomos sutarties ribų, atsakovai Ž. B. bei M. B. nepasirašė nuomos sutarties, tiesiogiai neišreiškė valios sudaryti nuomos sutartį, taigi jiems nekyla su sutarties pažeidimu atsirandančios pasekmės. Remiantis išdėstytu, atsakovams Ž. B. ir M. B. civilinė deliktinė atsakomybė netaikytina, o atsakovui R. V. B. taikytina civilinė sutartinė atsakomybė už ieškovams padarytą žalą.

36Sutartinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos nustato, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis); asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Jeigu sutarties šalys gera valia neišsprendžia iš sutarties vykdymo kilusio ginčo, šalis, kurios sutartiniai interesai pažeisti, turi teisę teismine tvarka reikalauti iš kitos šalies nuostolių atlyginimo. Ši šalis teisme privalo įrodyti bendrąsias sutartinės civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus kitos šalies veiksmus vykdant sutartį (CK 6.246 straipsnis); patirtą žalą (nuostolius) (CK 6.249 straipsnis); priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.247 straipsnis); neteisėtus veiksmus atlikusios šalies kaltę, kuri, įrodžius pirmąsias tris sąlygas, preziumuojama (CK 6.248 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2014).

37Taigi sutartinės civilinės atsakomybės atveju neteisėti skolininko veiksmai pasireiškia sutartinės prievolės pažeidimu (CK 6.256 straipsnis). Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės suteikia pagrindą išvadai, kad atsakovas R. V. B. pažeidė nuomos sutartimi prisiimtas prievoles: laiku ir tinkamai mokėti nuomos mokestį, komunalinius mokesčius ir kitus mokesčius (5.3.1. punktas), saugoti butą ir neleisti jam pablogėti (5.3.2. punktas), nelaikyti bute naminių gyvūnų (5.3.10. punktas) ir kitas nuostatas. Atsakovas neįrodė, kad nepažeidė nuomos sutarties, o jo argumentai, jog patys ieškovai, pakeisdami buto durų spynas, nesudarė galimybių sutvarkyti buto ir pašalinti atsiradusią žalą, nepagrįsti, kadangi atiduoti nuomos objektą tokį, koks jis buvo iki nuomos santykių atsiradimo, yra nuomininko, nutraukusio nuomos sutartį anksčiau laiko, pareiga, kurios atsakovas neįvykdė, nepateikė jokių duomenų, kad siekė grąžinti ieškovams raktus ir/ar sutvarkyti butą, priešingai, vengė susitikimų su ieškovais (b. l. 66, I t.), todėl pripažintina, jog byloje nustatyta atsakovo civilinės atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai, pasireiškę nuomos sutarties pažeidimais.

38Dėl ieškovo patirtos žalos (nuostolių) atlyginimo

39CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; kt.). Ieškovai prašo priteisti turtinę žalą, kuri visa bendrai sudaro 9 603,15 Lt.

40Ieškovai prašo priteisti 423,00 Lt žalą dėl atsakovo naudai sudarytos sutarties vykdymo. Nurodo, kad atsakovo prašymu 2012-10-14 d. tarp UAB „Balticum TV“ ir E. M. buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. 2012/05/14-VA11 (b. l. 41-43, I t.), kuria ieškovas įsipareigojo mokėti už televizijos ir interneto paslaugas po 47,00 Lt, o atsakovui nuo rugsėjo mėnesio pradėjus nemokėti už šias paslaugas, ieškovas jau patyrė 188,00 Lt nuostolių iki 2013-06-01 d. ir dar turės sumokėti 235,00 Lt (b. l. 101-107, I t.). Pažymėtina, jog paslaugų teikimo sutartį ieškovas sudarė vienasmeniškai, laisva valia. Nuomos sutartimi atsakovas įsipareigojo mokėti komunalinius ir kitus mokesčius, susijusius su butu (sutarties 4.2 punktas). Teismo vertinimu, televizijos ir interneto paslaugos neapima šių mokesčių, kadangi nuomos objektas – butas, gali būti naudojamas pagal paskirtį ir be papildomai teikiamų TV, interneto paslaugų, be to, ieškovo sprendimas sudaryti sutartį, be kita ko, terminuotą, t. y. 12 mėnesių, taip pat nebuvo sąlygotas atitinkamų sutartinių įsipareigojimų, todėl atsakovas neturi pareigos vykdyti šios prievolės ir atitinkamai ieškovo nurodyta suma nelaikytina ieškovo patirtais nuostoliais dėl nuomos sutarties nutraukimo ar netinkamo vykdymo.

41Ieškovas taip pat prašo priteisti 400,00 Lt išlaidų už antstolio darbo apmokėjimą (b. l. 80-81, I t.), kadangi šios išlaidos susijusios su netinkamu sutarties vykdymu. Teismo vertinimu, išlaidos už antstolio suteiktas paslaugas laikytinos žala, atsiradusia dėl sutarties pažeidimo, t. y. neteisėtų atsakovų veiksmų, tačiau šių išlaidų priežastinis ryšys yra netiesioginis bei per daug nutolęs, kad būtų galima pripažinti jį teisiškai reikšmingu. Kreiptis į antstolį buvo ieškovų pasirinkimas, kaip vienas iš savo pažeistų teisių gynimo būdų ir oficialių įrodymų gavimo priemonė, tačiau šios ieškovų patirtos išlaidos nebuvo būtinos, kaip atsakovo neteisėtų veiksmų pasekmė, tokia ieškovų pareiga nebuvo tieisogiai numatyta nuomos sutartyje, taigi, atitinkamai, ieškovų nurodyta suma nelaikytina ieškovo patirtais nuostoliais dėl nuomos sutarties nutraukimo.

42Byloje nustatyta, jog nutraukus nuomos sutartį ir išsikėlus nuomininkams buvo užfiksuoti atitinkami buto įrengimų, jame esančių daiktų sugadinimai, t. y. buvo padaryta žala bute esantiems baldams, daiktams, buto įrengimams, kurią atlyginti ieškovai ieškiniu taip pat prašo. CK 6.500 straipsnyje nustatyta, kad jei nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Pažymėtina, jog jeigu daikto būklė pablogėja dėl jo natūralaus susidėvėjimo arba dėl jo normalaus naudojimo laikantis nuomos sutarties sąlygų, tai tokiais atvejais nuomininkas neprivalo atlyginti atsiradusių nuostolių nuomotojui, nebent sutartyje būtų nustatyta kitaip (CK 6.499 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nuomotojas turi žinoti ir gali iš anksto numatyti išnuomojamo daikto pabloginimą, taigi jis negali pagrįstai tikėtis dėl daikto pabloginimo nuostolių atlyginimo, jei tokia teisė į nuostolių atlyginimą nesuteikta sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-1116 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2007; 2008-11-25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2008; kt.). Taigi remiantis formuojama teismų praktika žalos, atsiradusios dėl nuomojamo daikto pabloginimo, atlyginimo klausimas, jeigu jis buvo aptartas nuomos sutartyje, sprendžiamas vadovaujantis sutartyje nustatytomis žalos atlyginimo taisyklėmis. Nagrinėjamu atveju nuomos sutartyje žalos atlyginimo klausimas buvo išsamiai aptartas. Sutarties 2.2. punkte numatyta, jog nuomininkas vienašališkai atsako už atsiradusią žalą butui ir sąraše esantiems daiktams ar jų netekimą, būklės ar funkcionalumo pablogėjimą, o taip pat savo lėšomis dengia sąraše esančių daiktų remonto išlaidas. Jei sąraše esantys daiktai (daiktas) buvo prarasti, tampa netinkami naudoti ir/ar neremontuotini, nuomininkas per 15 dienų sumoka nuomotojui sugadinto daikto (-ų) pilną vertę, kuri nurodyta sutarties priede Nr. 1 arba su nuomotojo sutikimu pakeičia sugadintą daiktą analogišku (b. l. 19, I t.).

43Nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta, kad išnuomotame bute esančių daiktų sąraše nebuvo užfiksuota jokių trūkumų, su tokia faktine situacija atsakovas, pasirašydamas bute esančių daiktų ir įrangos sąrašą, sutiko. Atsakovas teigia, jog sąraše nurodytų daiktų vertės laikytinos naujų daiktų kaina, jis taip suprato sutarties priedą. Sutarties 2.1. punkte nustatyta, jog sąraše yra nurodoma visų išvardintų daiktų vertės deklaracija (b. l. 19), t. y. sutartyje tiesiogiai numatyta, jog sąraše nurodomos ne daiktų įsigijimo, o perdavimo momentu esančios vertės, be to, pats atsakovas pripažino, jog bute daiktai buvo ne nauji, taigi pasirašydamas prie sutarties pridedamą sąrašą atsakovas, kaip bonus pater familias, turėjo suvokti, jog sąraše nurodomos perdavimo momentu esančios ne naujų daiktų ir buto įrangos vertės ir pasirašydamas sutiko su tokiu daiktų įvertinimu, todėl atsakovo argumentai dėl sąraše nurodomų daiktų verčių nepagrįsti.

44Teismo vertinimu, nagrinėjimu atveju antstolio užfiksuoti, liudytojų parodymais, foto nuotraukomis (b. l. 58-78, I t.; b. l. 48-51, II t.) patvirtinti bute esančių daiktų bei įrangos sugadinimai, už kuriuos ieškovai prašo atlyginti žalą, yra įrodyti, atsakovas R. V. B. sutartimi įsipareigojo atlyginti šią žalą pagal pasirašytą prie sutarties pridedamą sąrašą ir būtent pagal sąraše nurodytas vertes, visi nustatyti sugadinimai į sąrašą yra įtraukti (b. l. 25-27, I t.). Tuo tarpu atsakovo teiginiai, jog daiktai jau buvo sugadinti/nusidėvėję iki nuomos sutarties sudarymo, nepateikiant jokių tai patvirtinančių įrodymų ir atsakovui pasirašius sąrašą dėl bute esamų daiktų, laikytini neįrodytais (CPK 12, 178 straipsniai). Nagrinėjamu atveju reikšminga yra ir tai, kad atsakovas, bylos nagrinėjimo metu kėlęs ekspertizės skyrimo klausimą, nepasinaudojo šia savo teise, taigi neįrodė, jog nepadarė žalos nurodytiems objektams.

45Ieškovai prašo priteisti 2 400,04 Lt išlaidų, patirtų UAB „ABC švara“ už buto sutvarkymą po atsakovų išsikraustymo (b. l. 86, I t.), 171,01 Lt išlaidų už ritininių žaliuzių remontą UAB „Ardena“ (b. l. 87, I t.). Šios išlaidos yra realios, faktiškai ieškovų patirtos, pagrįstos atitinkamais mokėjimų dokumentais, todėl laikytina, kad šią žalą ieškovai įrodė ir ji priteistina iš atsakovo R. V. B..

46Ieškovai taip pat prašo priteisti 5 191,22 Lt išlaidų, sumokėtų UAB „Arolso statyba“ už buto remonto darbus (b. l. 88, 89, I t.), išlaidas už lovos remontą, kurios turėtų sudaryti 750,00 Lt, bei už virtuvės stalviršio remontą, kuris kainuotų 1 090,88 Lt (b. l. 90-93, 94-95I t.), t. y. šių išlaidų ieškovai nepatyrė, o remiasi preliminaria remonto darbų apskaičiavimo kaina.

47CK 6.249 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog teismas gali atidėti būsimos žalos įvertinimą arba įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Šiais atvejais kaip žalos atlyginimą teismas gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu. Taigi atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, kad siekiant pašalinti ieškovams atsiradusią žalą, yra pagrindas priteisti iš atsakovo R.V. B. ieškovams solidariai būsimus nuostolius už lovos bei virtuvės stalviršio remontą, o atsakovui nepateikus įrodymų dėl galimų tokių remonto darbų kitų kainų ieškovo naudai priteisiama 5 191,22 Lt išlaidų už buto remonto darbus, 750,00 Lt dydžio žalos atlyginimas už lovos remontą ir 1 099,88 Lt nuostolių už virtuvės stalviršio remontą (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

48Ieškovas prie patirtos žalos priskaičiuoja ir negautas pajamas už 2 mėnesių buto nuomą nuo 2012-11-05 iki 2013-01-07 d., kas sudaro 1 400,00 Lt.

49Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su netesėtais kalto asmens veiksmais. Netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos), sutartinės atsakomybės taikymo viena priemonių, atlyginami tik atsižvelgiant į tai, ar iš tikrųjų jie realiai padaryti. Bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-11-06 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2007-05-08 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007; 2008-02-11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2011-0321 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2011; kt.).

50Byloje nustatyta, kad nuomos sutartis buvo sudaryta 12 mėnesių laikotarpiui, o nutraukta nuomininko iniciatyva. Sutarties 7.2. punkte nustatyta, kad nuomininkas turi teisę anksčiau laiko nutraukti sutartį raštu įspėjęs nuomotoją ne anksčiau kaip prieš du mėnesius iki sutarties nutraukimo dienos. Nagrinėjamu atveju ieškovas žodžiu pranešė apie sutarties nutraukimą nuo 2012-11-01 d., t. y. nepasibaigus terminui, o faktiškai išsikėlė 2012-11-04 d. Šioje byloje šalys nekelia ginčo dėl nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą pagrįstumo, sutarties nutraukimo tvarkos pažeidimo, tačiau nuomos sutarties nutraukimas yra aktualus dėl to, kad, atsakovui pažeidus nuomos sutarties nuostatas dėl daikto pabloginimo, ieškovas prašo už du mėnesius atlyginti negautas pajamas, kurias jis būtų gavęs, jei ieškovas būtų grąžinęs tinkamos būklės daiktą ir jis jį būtų iškart išnuomavęs kitiems asmenims. Ieškovai negautas pajamas už nurodytą laikotarpį grindžia tik aplinkybe, kad dėl atsakovų paliktos netvarkos ir būtinų atlikti remonto darbų jie negalėjo išnuomoti buto kitiems asmenims, tačiau tokie motyvai neatitinka išvardintų realumo, apibrėžtumo kriterijų. Neginčijant sutarties nutraukimo, t. y. ieškovams neprieštaraujant, kad nuomininkas išsikeltų anksčiau sutartyje nustatyto termino, ieškovai negalėjo numatyti iš anksto ir pagrįstai tikėtis, kad gaus pajamas už 2 mėnesių laikotarpį po buto atlaisvinimo, be to, negautų pajamų apibrėžtas laikotarpis (2 mėnesiai), grindžiamas buto ruošimu kitiems nuomininkams, nėra įrodytas, kaip teismo posėdyje patvirtinto patys ieškovai, jie iki šiol nesiekė toliau nuomoti buto, todėl darytina išvada, kad ieškovų reikalavimas atlyginti negautas pajamas – buto nuomos mokestį už 2 mėnesius (1 400,00 Lt), remiantis vien ta aplinkybe, kad dėl nuomininkų veiksmų jie negalėjo jo išnuomoti kitiems asmenims būtent 2 mėnesius po sutarties nutraukimo, nepagrįstas ir ši žala nepriteistina.

51Apibendrinant išdėstytą, teismas sprendžia, jog nustatytos visos atsakovo R. V. B. sutartinei civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos: atsakovas pažeidė nuomos sutartį (neteisėti veiksmai), dėl ko ieškovams atsirado turtinė žala, priežastiniu ryšiu susieta su sutarties sąlygų pažeidimais, o atsakovo kaltė, įrodžius pirmąsias tris sąlygas, preziumuojama ir atsakovas šios prezumpcijos bylos nagrinėjimo metu nepaneigė, todėl iš atsakovo R. V. B. ieškovų naudai solidariai iš viso priteistina 9 603,15 Lt nuostolių atlyginimo: 2 400,04 Lt už buto valymo paslaugas, 171,01 Lt už žaliuzių remontą, 5 191,22 Lt už buto įrangos remontą, 750,00 Lt lovos remonto išlaidų ir 1 090,88 Lt virtuvės stalviršio remonto išlaidų.

52Dėl nuostolių ir netesybų įskaitymo bei žalos mažinimo

53Teismų praktikoje CK 6.73 straipsnio 1 dalies normoje įtvirtintas netesybų ir nuostolių santykis aiškinamas kaip neleidžiantis šalims nustatyti baudinių netesybų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-11-05 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1070/2003; 2005-09-19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2005; 2005-10-19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005; kt.). Netesybų įskaitymo esmė ta, jog, kreditoriui reikalaujant netesybų ir nuostolių bei pagrindus savo reikalavimą, jam priteisiama didesnioji priklausanti suma, kuri apima mažesniąją. Tais atvejais, kai nuostolių suma didesnė nei sutartimi nustatytos netesybos, pagal CK 6.73 straipsnio 1 dalį priteisiamas nuostolių atlyginimas, apimantis įskaitomą netesybų sumą.

54Šioje byloje susidarė situacija, kai teismui pripažinus, jog visi ieškovų patirti nuostoliai kilo iš nuomos sutarties ir nėra pagrindo taikyti deliktinės atsakomybės bei priteisti žalą iš atsakovų Ž. B. bei M. B., ieškiniu reikalaujama atlyginti netesybas, kurias sudaro: užstatas, delspinigiai ir bauda pagal šalių sudarytą sutartį (iš viso 9 007,50 Lt) bei ieškovų patirti nuostoliai dėl sutarties pažeidimo (iš viso 9 603,15 Lt). Kadangi sutartinės netesybos skirtos kompensuoti kreditoriaus patirtus nuostolius, todėl turi būti įskaitomos viena į kitą pagal CK 6.258 straipsnio 2 dalies reikalavimus, iš atsakovo R. V. B. priteisiamas nuostolių atlyginimas, t. y. 9 603,15 Lt, apimantis įskaitomą netesybų sumą (9 007,50 Lt).

55Pagal CK 6.251 straipsnio 2 dalį teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Nurodytoje teisės normoje nustatyta visiško nuostolių atlyginimo principo išimtis, todėl ji turi būti taikoma labai atsargiai ir tik išimtiniais atvejais, kai yra jos taikymo sąlygos ir sąžiningumas, protingumas bei teisingumas iš tiesų reikalauja sumažinti nuostolių atlyginimo dydį. Atsakovas R. V. B. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 2013-02-08 d. sprendimu Nr. (1.7.)-S-395-13 yra 100 proc. atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų (b. l. 143-145, I t.). Atsakovas M. B. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 2013-05-28 d. sprendimu Nr. (1.7.)-S-1745-13 yra 100 proc. atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų (b. l. 186-188, I t.). Atsakovė Z. B. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 2013-05-28 d. sprendimu Nr. (1.7.)-S-1744-13 yra 100 proc. atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų (b. l. 2-4, II t.). Nors pastarieji du atsakovai nelaikytini civilinės atsakomybės subjektais šioje byloje, tačiau jų, kaip atsakovo R. V. B. šeimos narių, materialinė padėtis reikšminga sprendžiant klausimą dėl nuostolių atlyginimo dydžio mažinimo atsakovui. Taigi šios aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad atsakovo turtinė padėtis yra sunki, ginčas kilo iš gyvenamosios patalpos nuomos teisinių santykių, atsakovas yra fizinis asmuo, o nuomos sutartis sudaryta šeimos poreikiams tenkinti, t. y. dėl sutarties vykdymo atsakovas negavo finansinės naudos, pelno, taigi, teismo vertinimu, šiuo atveju taikant visišką nuostolių atlyginimo principą atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių, todėl įvertinus tai, kad ieškovai taip pat yra fiziniai asmenys ir jų kaltės vykdant nuomos sutartį nenustatyta, vadovaujantis šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principais, yra pagrindas mažinti priteistų nuostolių

56atlyginimo dydį (9 603,15 Lt) 30 proc., t. y. iki 6 722,00 Lt sumos.

57Dėl procesinių palūkanų

58CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Vadovaujantis minėtomis CK normomis iš atsakovo R. V. B. priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (9 185,40 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2013-01-28 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

59Dėl bylinėjimosi išlaidų

60Ieškovai už ieškinį sumokėjo 760,00 Lt žyminio mokesčio (b. l. 10), nurodė, kad iš šios sumos 560,00 Lt yra už turtinį reikalavimą, o 200,00 Lt – už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taip pat bylos nagrinėjimo metu ieškovai pateikė dar vieną prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir už jį taip pat sumokėjo 200,00 Lt dydžio žyminį mokestį (b. l. 161, I t.). Pažymėtina, jog įstatymai nenumato pareigos ieškovui mokėti žyminį mokestį už kartu su ieškiniu ar bylos nagrinėjimo metu teikiamą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pareikštas ieškinyje ar pateiktas bylos nagrinėjimo metu, nelaikytinas savarankišku reikalavimu skaičiuojant ieškinio sumą CPK 85 straipsnio 1 dalies 10 punkto prasme, todėl CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu ieškovams iš viso grąžintina 400,00 Lt žyminio mokesčio, sumokėto 2013-01-22 d. bei 2013-03-21 d. mokėjimo kvitais, AB Swedbank banke.

61Bylos nagrinėjimo metu ieškovai patyrė 560,00 Lt žyminio mokesčio išlaidų (atskaičius ieškovams teismo grąžintą dalį žyminio mokesčio) (b. l. 10) ir 2 000,00 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (b. l. 11-13, I t.; b. l. 5, 17-23, II t.). Teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą atsakovui R. V. B., valstybė patyrė 400,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (b. l. 8, II t.). Duomenų apie kitas šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra.

62Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui - proporcingai atmestų reikalavimų daliai. Ieškovų patenkintų reikalavimų dalis sudaro 49 proc., o atmestų - 51 proc.

63Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (patenkinta 49 proc.), ieškovams iš atsakovo R. V. B. priteistina 274,40 Lt žyminio mokesčio (560,00 Lt * 49 %) ir 980,00 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (2 000,00 Lt * 49 %), iš viso 1 254,40 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

64Byloje susidarė 129,09 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Remiantis CPK 92 straipsniu ir 96 straipsnio 2 dalimi, valstybės naudai iš atsakovo R. V. B. proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistina 63,25 Lt (129,09 Lt * 49 %) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

65CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog teismas gali nukrypti nuo CPK nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, jog yra pagrindas nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir sumažinti iš ieškovų priteistinas bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai (t. y. išlaidas, patirtas teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą atsakovui R. V. B. bei procesinių dokumentų siuntimo išlaidas), kadangi ieškovai sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, o aplinkybė, kad teismas sumažino iš atsakovo priteistinų nuostolių dydį nesudaro pagrindo taikyti minėtą proporciją paskirstant ir bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad teismas pripažino pagrįstu ieškovų reikalavimą dėl 9 603,15 Lt nuostolių priteisimo, laikytina, jog atmestų ieškinio reikalavimų suma sudaro 35 proc., todėl iš ieškovų lygiomis dalimis valstybės naudai priteistina 140,00 Lt bylinėjimosi išlaidų už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (t. y. po 70,00 Lt iš kiekvieno ieškovo) bei 45,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. po 22,75 Lt iš kiekvieno ieškovo.

66Šioje civilinėje byloje teismo 2013-03-25 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotos atsakovų Ž. B. ir M. B. pinigines lėšos, turtinės teisės bei nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas (b. l. 164-165, I t.). Teismui konstatavus, kad civilinė atsakomybė atsakovų Ž. B. ir M. B. atžvilgiu netaikytina, t. y. atmetus ieškovo materialinį reikalavimą šių atsakovų atžvilgiu, laikinosios apsaugos priemonės atsakovams Ž. B. ir M. B. naikintinos (CPK 149 straipsnis).

67Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 98, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

68ieškinį tenkinti iš dalies.

69Priteisti solidariai ieškovams R. M., a. k. ( - ), ir E. M., a. k. ( - ), iš atsakovo R. V. B., a. k. ( - ), 2 463,40 Lt (du tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt tris litus 40 ct) skolos, 6 722,00 Lt (šešis tūkstančius septynis šimtus dvidešimt du litus 00 ct) nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (9 185,40 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2013-01-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 254,40 Lt (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt keturis litus 40 ct) bylinėjimosi išlaidų.

70Kitą ieškinio dalį atmesti.

71Priteisti iš atsakovo R. V. B., a. k. ( - ), Lietuvos Respublikos valstybei 63,25 Lt (šešiasdešimt tris litus 25 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank”, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

72Priteisti iš ieškovų R. M., a. k. ( - ), ir E. M., a. k. ( - ), Lietuvos Respublikos valstybei po 22,75 Lt (dvidešimt du litus 75 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų iš kiekvieno ieškovo, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank”, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

73Priteisti iš ieškovų R. M., a. k. ( - ), ir E. M., a. k. ( - ), Lietuvos Respublikos valstybei po 70,00 Lt (septyniasdešimt litų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno ieškovo, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank”, įmokos kodas 5630, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

74Grąžinti ieškovams R. M., a. k. ( - ), ir E. M., a. k. ( - ), 400,00 Lt (keturis šimtus litų 00 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2013-01-22 d. bei 2013-03-21 d. mokėjimo kvitais, AB Swedbank banke, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Vilniaus apskrities valstybinė Vilniaus miesto mokesčių inspekcija šio sprendimo pagrindu.

75Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-8062-541/2013 (Nr. 2-3471-541/2014) taikytas laikinąsias apsaugos priemones – areštą atsakovams Ž. B., a. k. ( - ), ir M. B., a. k. ( - ), nuosavybės teise priklausančiam turtui.

76Sprendimui įsiteisėjus, jo patvirtintą kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui - Centrinei hipotekos įstaigai.

77Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Vėgelienė,... 2. sekretoriaujant Bartautei Čepytei,... 3. dalyvaujant ieškovui E. M.,... 4. ieškovei R. M.,... 5. ieškovų atstovui advokatui E. L.,... 6. atsakovų M. B. ir Ž. B. atstovui advokato padėjėjui G. U.,... 7. atsakovo R. V. B. atstovei advokatei J. K.,... 8. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę... 9. ieškovai kreipėsi į teismą prašydami priteisti jiems solidariai iš visų... 10. Ieškovai nurodė, kad 2012-05-10 d. tarp ieškovo E. M. ir atsakovo R. V. B.... 11. Atsakovai R. V. B., Ž. B. ir M. B. pateiktu atsiliepimu pripažino 2 463,40 Lt... 12. Teismo posėdžio metu ieškovė R. M. ieškinio reikalavimą palaikė,... 13. Teismo posėdyje ieškovas E. M. palaikė ieškinį, patvirtino ieškovės... 14. Ieškovų atstovas teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad šalys sutartimi... 15. Teismo posėdyje atsakovas R. V. B. paaiškino, jog sutartis jam jau buvo... 16. Atsakovo R. V. B. atstovė teismo posėdyje nurodė, jog jos atstovaujamasis... 17. Teismo posėdyje dalyvavęs atsakovų M. B. ir Ž. B. atstovas nurodė, jog... 18. Ieškovė R. M., atsakovai Ž. B. ir M. B. teismo posėdyje nedalyvavo, apie... 19. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 20. Byloje nustatyta, kad sutuoktiniams R. M. ir E. M. (b. l. 108, I t.) bendrosios... 21. Liudytojas V. K. paaiškino, kad ginčo bute statė langus, atlikdavo bute kai... 22. Liudytojas F. F. paaiškino, kad yra vyresnysis patrulis, praėjusių metų... 23. Liudytoja T. K. paaiškino, kad gyveno kartu vienoje laiptinėje, o ieškovai -... 24. Nuomos teisinių santykių turinį sudaro veiksmai, kuriuos šalys atlieka... 25. Dėl skolos priteisimo... 26. Byloje šalys neginčija nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo, įsiskolinimo... 27. Nuomos sutarties 5.1. punkte nustatyta, jog siekiant užtikrinti sutarties... 28. Dėl netesybų priteisimo... 29. Nagrinėjamu atveju nuomos sutarties 6.1. punktu nuomininkas įsipareigojo... 30. Netesybų sąvoka expressis verbis nustatyta CK 6.71 straipsnio 1 dalyje. Pagal... 31. Pažymėtina, kad kriterijus, kuriuos taikant sprendžiama, ar netesybos ne per... 32. Teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo mažinti šalių sudarytoje... 33. Dėl atsakovų civilinės atsakomybės... 34. Ieškovai dalį nuostolių atlyginimo (už grindų, baldų ir kitos įrangos... 35. Deliktinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri... 36. Sutartinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos nustato, kad... 37. Taigi sutartinės civilinės atsakomybės atveju neteisėti skolininko veiksmai... 38. Dėl ieškovo patirtos žalos (nuostolių) atlyginimo... 39. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas... 40. Ieškovai prašo priteisti 423,00 Lt žalą dėl atsakovo naudai sudarytos... 41. Ieškovas taip pat prašo priteisti 400,00 Lt išlaidų už antstolio darbo... 42. Byloje nustatyta, jog nutraukus nuomos sutartį ir išsikėlus nuomininkams... 43. Nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta, kad išnuomotame bute esančių... 44. Teismo vertinimu, nagrinėjimu atveju antstolio užfiksuoti, liudytojų... 45. Ieškovai prašo priteisti 2 400,04 Lt išlaidų, patirtų UAB „ABC švara“... 46. Ieškovai taip pat prašo priteisti 5 191,22 Lt išlaidų, sumokėtų UAB... 47. CK 6.249 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog teismas gali atidėti būsimos... 48. Ieškovas prie patirtos žalos priskaičiuoja ir negautas pajamas už 2... 49. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos,... 50. Byloje nustatyta, kad nuomos sutartis buvo sudaryta 12 mėnesių laikotarpiui,... 51. Apibendrinant išdėstytą, teismas sprendžia, jog nustatytos visos atsakovo... 52. Dėl nuostolių ir netesybų įskaitymo bei žalos mažinimo... 53. Teismų praktikoje CK 6.73 straipsnio 1 dalies normoje įtvirtintas netesybų... 54. Šioje byloje susidarė situacija, kai teismui pripažinus, jog visi ieškovų... 55. Pagal CK 6.251 straipsnio 2 dalį teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės... 56. atlyginimo dydį (9 603,15 Lt) 30 proc., t. y. iki 6 722,00 Lt sumos.... 57. Dėl procesinių palūkanų... 58. CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas neįvykdęs savo piniginės... 59. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 60. Ieškovai už ieškinį sumokėjo 760,00 Lt žyminio mokesčio (b. l. 10),... 61. Bylos nagrinėjimo metu ieškovai patyrė 560,00 Lt žyminio mokesčio... 62. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 63. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (patenkinta 49 proc.), ieškovams... 64. Byloje susidarė 129,09 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Remiantis... 65. CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog teismas gali nukrypti nuo CPK... 66. Šioje civilinėje byloje teismo 2013-03-25 d. nutartimi buvo pritaikytos... 67. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 98, 259,... 68. ieškinį tenkinti iš dalies.... 69. Priteisti solidariai ieškovams R. M., a. k. ( - ), ir E. M., a. k. ( - ), iš... 70. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 71. Priteisti iš atsakovo R. V. B., a. k. ( - ), Lietuvos Respublikos valstybei... 72. Priteisti iš ieškovų R. M., a. k. ( - ), ir E. M., a. k. ( - ), Lietuvos... 73. Priteisti iš ieškovų R. M., a. k. ( - ), ir E. M., a. k. ( - ), Lietuvos... 74. Grąžinti ieškovams R. M., a. k. ( - ), ir E. M., a. k. ( - ), 400,00 Lt... 75. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartimi... 76. Sprendimui įsiteisėjus, jo patvirtintą kopiją išsiųsti Turto arešto... 77. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas...