Byla 3K-3-478/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Laužiko, Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Prano Žeimio,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Aris nafta“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Alauša“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Aris nafta“ dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir nuostolių atlyginimo priteisimo.

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5I. Ginčo esmė

6Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 25 071,31 Lt skolos už naftos produktus, 17 124,08 Lt delspinigių ir sutartinių palūkanų už piniginės prievolės nevykdymą, 88 156,04 Lt nuostolių atlyginimo, iš viso – 130 351,43 Lt.

7Ieškovas nurodė, kad pagal šalių 2008 m. spalio 15 d. sutartį Nr. 22/S-2008 2008 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais atsakovui pardavė 460 207,61 Lt vertės naftos produktų, tačiau šis už juos laiku neatsiskaitė; kad atsakovui 2008 m. lapkričio 17 d. – 2008 m. gruodžio 17 d. laikotarpiu apskaičiuota 1900,04 Lt palūkanų ir 23 171,27 Lt delspinigių, iš viso – 25 071,03 Lt, ir kad jie buvo padengti atsakovo 2008 m. gruodžio 22 d. ir gruodžio 30 d. įmokomis.

8Ieškovas nurodė, kad, Panevėžio apygardos teismui 2008 m. gruodžio 18 d. priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. L2-619-227/2008, atsakovas dalimis sumokėjo 460 207,61 Lt; kad pagal prekių pardavimo–pirkimo sutarties 4.7 punktą, tik apmokėjus delspinigius, kitos sumos yra skaičiuojamos kaip apmokėjimas už naftos produktus; kad nuo 2008 m. gruodžio 18 d. iki 2009 m. sausio 6 d. atsakovui papildomai priskaičiuota 1297,76 Lt metinių palūkanų ir 15 826,32 Lt delspinigių, iš viso – 17 124,08 Lt.

9Ieškovo teigimu, atsakovui laiku neatsiskaičius su ieškovu, jis negalėjo įsigyti 178 564 litrų 95 markės benzino, kurį pardavus po 2009 m. sausio 1 d., dėl akcizo benzinui padidinimo pasikeitus benzino kainai, būtų gavęs 93 353,26 Lt pajamų, ši suma yra minimali, nes po 2009 m. sausio 5 d. kainos tik augo. Ieškovo teigimu, atsakovui pagal sutartį apskaičiuota 393,87 Lt 6 procentų dydžio metinių palūkanų ir 4803,35 Lt delspinigių, iš viso – 5197,22 Lt, ši suma įskaitytina į dalį ieškovo patirtų nuostolių.

10II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

11Panevėžio apygardos teismas 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo 16 879,31 Lt skolos už naftos produktus, 30 000 Lt nuostolių, 1298,52 Lt žyminio mokesčio, 3291,48 Lt atstovavimo išlaidų, iš viso – 4590 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui ir 16 Lt pašto išlaidų – valstybei; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė iš ieškovo 28 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

12Teismas nustatė, kad 2008 m. spalio 15 d. sutartimi atsakovas įsipareigojo už prievolės įvykdymą ne laiku mokėti 7 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas ir 0,2 procento delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną.

13Teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, 2005 m. birželio 6 d. priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2005, kurioje konstatuota, jog 0,2 procento dydžio delspinigiai yra aiškiai per didelės netesybos ir jos turi būti mažinamos iki tokio dydžio, kad padengtų nukentėjusios šalies nuostolius, atsižvelgęs į tai, kad sutarties šalys yra privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo ir derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas, konstatavo, kad, atsižvelgiant į šalių interesų pusiausvyrą, teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus atitiktų 0,1 procento dydžio delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis).

14Teismas pažymėjo, kad pagal CK 6.73 straipsnio 1 dalį, kai pareiškiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą; išaiškino, kad tais atvejais, kai kreditorius prašo už prievolės netinkamą įvykdymą ir nuostolių, ir netesybų, tai netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą: priteisiamas nuostolių atlyginimas, o jų dydžiu sumažinama netesybų suma; nurodė, kad CK 6.258 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, kad kai pareiškiamas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, netesybos įskaitomos į nuostolius. Teismas konstatavo, kad ieškovo apskaičiuotas nuostolių dydis 2008 m. lapkričio 17 d. – 2009 m. sausio 6 d. mažintinas.

15Teismas taip pat pažymėjo, kad, apskaičiuodamas palūkanų ir delspinigių dydį ir prašydamas teismo priteisti iš atsakovo už 2008 m. gruodžio 18 d.–2009 m. sausio 6 d. laikotarpį 17 124,08 Lt delspinigių ir palūkanų, ieškovas neįvertino, jog atsakovui 2008 m. gruodžio 22 d., gruodžio 30 d. pervedus dalį lėšų, ieškovas iš gautų sumų yra atskaitęs delspinigius ir palūkanas pagal sutarties 4.7 punkto nuostatas.

16Teismas nurodė, kad, sumažinus netesybų dydį iki 0,1 procento nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną dieną ir atskaičius 6 procentų dydžio palūkanas, uždelsus laiku atsiskaityti, 2008 m. lapkričio 17 d.–2008 m. gruodžio 17 d. laikotarpiu atsakovas turėjo sumokėti 9685,65 Lt (11 585,63 - 1900,04), 2008 m. gruodžio 18 d.–2008 m. gruodžio 22 d. laikotarpiu – 1923,80 Lt, 2008 m. gruodžio 23 d.–gruodžio 30 d. laikotarpiu – 2988,56 Lt, 2008 m. gruodžio 31 d.–2009 m. sausio 4 d. laikotarpiu – 2281,30 Lt nuostolių. Teismas pažymėjo, kad, atsakovė 2008 m. gruodžio 22 d. sumokėjo 25 000 Lt, todėl, atskaičius ieškovo 2008 m. gruodžio 17 d.–2008 m. gruodžio 22 d. patirtus nuostolius, atsakovo skola tą dieną buvo 446 817,06 Lt (25 000 - 9685,65 – 1923,80 = 13 390,55 Lt; 460 207,61 – 13 390,55 = 446 817,06); atsakovui 2008 m. gruodžio 30 d. sumokėjus 60 000 Lt ir iš šios sumos atskaičius 2008 m. gruodžio 22 d.–2008 m. gruodžio 30 d. ieškovo nuostolius, atsakovo skola 2008 m. gruodžio 30 d. buvo 389 805,62 Lt; atsakovui 2009 m. sausio 5 d. sumokėjus 375 207,61 Lt ir iš jų atskaičius 2281,30 Lt nuostolius, atsakovo skola ieškovui už naftos produktus yra 16 879,31 Lt (375 207,61 – 2281,30 – 389 805,62).

17Teismas konstatavo, kad priteisti ieškovui iš atsakovo 17 124,08 Lt delspinigių ir palūkanų nėra pagrindo, o reikalavimas dėl 25 071,31 Lt skolos už naftos produktus priteisimo mažintinas iki 16 879,31 Lt.

18Teismas konstatavo, kad atsakovas, vykdantis naftos produktų prekybą ir žinodamas apie 2008 m. gruodžio 19 d. priimtus Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 33–36 straipsnių pakeitimus dėl bešviniam benzinui ir gazolinams taikomų akcizo tarifų didinimo nuo 2009 m. sausio 1 d., būdamas skolingas ieškovui, nesiėmė priemonių atsiskaityti su ieškovu ir veikė nesąžiningai pirkdamas naftos produktus. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nurodė, jog jo patirti 93 353,26 Lt nuostoliai yra minimalūs, tačiau įvertinęs, jog byloje nėra duomenų, kokio dydžio išlaidas įsigydamas degalus būtų turėjęs ieškovas (transporto išlaidoms, darbo užmokesčiui ir kt.), vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovo 30 000 Lt nuostolių.

19Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. gegužės 10 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimą pakeitė ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstė taip: ieškinį tenkino iš dalies; priteisė iš atsakovo ieškovui 25 071,31 Lt skolos už naftos produktus, 88 156,04 Lt nuostolių atlyginimo, 3265 Lt žyminio mokesčio išlaidų atlyginimo, 4000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė iš ieškovo 6 Lt ir iš atsakovo 38 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo į valstybės biudžetą; priteisė iš atsakovo ieškovui 1990 Lt žyminio mokesčio apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo ir 2000 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimo.

20Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino atsakovui ieškovo apskaičiuotus 23 171,27 Lt delspinigius už laikotarpį nuo 2008 m. lapkričio 17 d. iki 2008 m. gruodžio 17 d. ir, atsižvelgdamas į sumažintus delspinigius, nepagrįstai sumažino iš atsakovo priteistiną skolą už naftos produktus 8192 Lt suma nuo 25 071,31 Lt iki 16 879,31 Lt; kad teismas nepagrįstai netaikė CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatų, pagal kurias netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos. Teisėjų kolegija nustatė, kad 2008 m. gruodžio 22 d. atsakovo sumokėti 25 000 Lt ir dalis 2008 m. gruodžio 30 d. atsakovo sumokėtos 60 000 Lt sumos buvo panaudota sąskaitoje Nr. UTE 2008016 nurodytiems delspinigiams (23 171,27 Lt) ir palūkanoms (1900,40 Lt) padengti. Teisėjų kolegija konstatavo, kad toks įmokų paskirstymas atitinka CK 6.54 straipsnio normas, šalių sudarytos sutarties 4.7 punktą, teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2006). Teisėjų kolegija nurodė, kad, nuspręsdamas sumažinti delspinigius, kurie jau sumokėti, pirmosios instancijos teismas pažeidė CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą draudimą mažinti netesybas, kurios jau sumokėtos.

21Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino prašytus priteisti delspinigius nuo 0,2 iki 0,1 procento, kad sprendimas mažinti delspinigius nėra pakankamai motyvuotas. Teisėjų kolegija nurodė, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, sprendžiant dėl konkrečių netesybų dydžio, kiekvienu atveju atsižvelgiama į tokius kriterijus: šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines ar alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt. (2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007). Teisėjų kolegija pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog 0,2 procento dydžio netesybos yra aiškiai per didelės būtent šiuo atveju; kad teismas nevertino ieškovo argumentų, jog šalių sudarytoje sutartyje 0,2 procento dydžio delspinigiai yra pagrįsti, atsižvelgiant į sutartinių santykių ypatumus. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad naftos rinka yra specifinė, nes naftos produktų kainos nuolat kinta, todėl ieškovas gali patirti nuostolių ir dėl prarastų pajamų, kai dėl lėšų trūkumo negali įsigyti naftos produktų pardavimui tuo metu, kai naftos produktų kainos kyla.

22Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.73 straipsnio 2 dalį ir nukrypo nuo teismų praktikos, nes teismo teisė mažinti delspinigių dydį pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį nustatyta tik tais atvejais, kai delspinigių dydis didesnis už nuostolius, patirtus dėl prievolės nevykdymo, o ieškovas dėl vėluojančio atsakovo atsiskaitymo patyrė 93 353,26 Lt nuostolių negautų pajamų forma, ir tai yra kelis kartus daugiau už palūkanas ir delspinigius, kuriuos ieškovas prašė priteisti iš atsakovo.

23Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino priteistino iš atsakovo ieškovui nuostolių atlyginimo dydį, taip nukrypdamas nuo CK 6.251 straipsnyje įtvirtintų visiško nuostolių atlyginimo principo ir pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsnyje įtvirtintą teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarką, nes sprendimo dalis dėl nuostolių atlyginimo dydžio sumažinimo pagrįsta prielaidomis apie ieškovo išlaidas degalams įsigyti. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą dėl priteistino nuostolių atlyginimo dydžio, nes neįvertino, kad ieškovas, kaip naftos produktų prekyba besiverčianti įmonė, dėl didesnių naftos produktų kiekių įsigijimo neturi papildomų išlaidų darbo užmokesčiui. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad darbuotojų skaičius ir darbo užmokestis nuo tokių vienkartinio pobūdžio sandorių nepriklauso, taip pat kad transportavimo išlaidos sudaro labai mažą dalį naftos produktų kainos.

24III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

25Atsakovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutarties ir Panevėžio apygardos teismo 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimo dalis, kuriomis ieškinys buvo tenkintas iš dalies ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:

261. Teismai neteisingai taikė CK normas, reglamentuojančias prievolių vykdymą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos (2003 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1070/2003).

27Teismai teigė, kad atsakovo ieškovui sutarties pagrindu mokėtini delspinigiai buvo sumokėti 2008 m. gruodžio 22 d., 2008 m. gruodžio 30 d., 2009 m. sausio 5 d. įmokomis, nepaisant to, jog buvo nurodyta, kad mokama už kurą. Pagal CK 6.54 straipsnio 5 dalį kreditorius turi teisę atsisakyti priimti skolininko siūlomą įmoką, jeigu skolininkas nurodo kitokį įmokų paskirstymą, nei nustatyta šio straipsnio 1, 2, 3, 4 dalyse, taigi tarp jų – ir kitokį, nei nustatyta šalių pasirašytoje sutartyje. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai įrodo, kad atsakovas, mokėdamas ieškovui pagal sutartį, sumokėjo už kurą pagal ieškovo išrašytas sąskaitas–faktūras. Atsakovas aiškiai nurodė mokėjimo paskirtį – už kurą pagal ieškovo išrašytas sąskaitas. Ieškovas įmokas priėmė. Darytina išvada, kad ieškovas taip patvirtino atsakovo prievolės sumokėti skolą už naftos produktus įvykdymą, t. y. su tuo sutiko.

28Teismai netinkamai aiškino CK 6.39 straipsnio 2 dalies, 6.123 straipsnio 1 dalies nuostatas. CK 6.123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė pasibaigia tinkamu įvykdymu, taip pat tuo atveju, kai kreditorius vietoje numatyto įvykdymo priima kitos rūšies įvykdymą. CK 6.39 straipsnyje nustatytas prievolės įvykdymo būdo keitimo teisinis pagrindas. Pagal bendruosius tinkamo prievolių vykdymo principus skolininkas gali įvykdyti prievolę kitu, negu aptartas pradinėje sutartyje, būdu, tik tuo atveju, jeigu tokį įvykdymą priima kreditorius. CK 6.39 ir 6.123 straipsniuose nenustatyta, kokia forma kreditorius išreiškia sutikimą keisti prievolės įvykdymą, taigi kreditoriaus sutikimas priimti prievolės įvykdymą kitokiu būdu gali būti išreikštas raštu, žodžiu ar konkliudentiniais veiksmais. Tai suponuoja išvadą, kad tuo atveju, kai skolininkas privalo mokėti kreditoriui delspinigius, tačiau sumoka pagrindinę skolą, aiškiai tai įvardydamas, ir kreditorius tokią įmoką priima, laikytina, jog prievolės įvykdymą kreditorius priėmė, ir tai suponuoja išvadą, kad tokį įvykdymą priėmęs kreditorius netenka teisės jį ginčyti.

292. Teismai neteisingai taikė CPK normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šiuo klausimu (2006 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2006).

30Teismai, vertindami byloje surinktus įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, konstatavo egzistuojančiais faktus, nesant tam pakankamai duomenų. Kasatoriaus vertinimu, ieškovas neįrodė reikalavimo priteisti nuostolių atlyginimą pagrįstumo, t. y. neįrodė nuostolių egzistavimo fakto. Ieškovas nepateikė į bylą jokių dokumentų, leidžiančių daryti išvadą, kad būtent už ieškovo nurodytą sumą, ieškovo nurodytomis kainomis ir būtent iš nurodyto asmens iš tiesų ketino pirkti kurą, be to, teismui nebuvo pateikti duomenys apie ieškovo finansinius pajėgumus 2008 m. lapkričio–2009 m. sausio mėnesiais, taigi laikytina, kad ieškovas neįrodė, jog atitinkamu laikotarpiu visiškai neturėjo lėšų. Kritiškai vertintina ir apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ieškovas patyrė nuostolių laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 30 d. iki 2009 m. sausio 4 d., nes šią faktinę aplinkybę patvirtinančių dokumentų ar kitų duomenų nebuvo pateikta. Byloje konstatuota, kad benzino kainos dėl akcizų padidinimo pasikeitė 2009 m. sausio 1 d. – šią faktinę aplinkybę, kaip lėmusią nuostolių atsiradimą, nurodė ieškovas. Apeliacinės instancijos teismas motyvų, kuriais remdamasis padarė išvadą apie ieškovo ketinimą įsigyti didelius kiekius kuro būtent po 2008 m. gruodžio 30 d., iš viso nenurodė.

31Be to, paneigus išvadą, kad nuostolių patirta būtent 2008 m. gruodžio 30 d.–2009 m. sausio 4 d. laikotarpiu, ieškovui priteistinų nuostolių dydis privalėtų būti pakeistas net darant prielaidą, kad atitinkamo dydžio nuostolių buvo patirta, nes netesybų, nuostolių ir palūkanų sumos šiuo atveju įskaitytinos, t. y. ieškovui galėtų būti priteista tik didžiausia iš atitinkamų sumų.

323. Teismai neteisingai taikė CK normas, reglamentuojančias netesybas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šiuo klausimu.

33Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad net ir tuo atveju, kai netesybų dydį šalys nustato tarpusavio susitarimu, ne visada toks netesybų dydis gali būti reikalaujamas; jeigu netesybos (net jos ir nustatytos sutartyje), aiškiai per didelės ar neprotingos, jų dydis turi būti sumažintas iki tokios sumos, kuri padengtų nukentėjusios šalies nuostolius (2005 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2005; 2002 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-721/2002; 2003 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1125/2003; 2002 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1085/2002; 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1070/2003). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad kreditorius turi teisę į visišką nuostolių, padarytų dėl termino praleidimo, atlyginimą, bet, siekdamas netesybų priteisimo, didesnius už minimalius nuostolius kreditorius turi įrodyti (2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006).

34IV. Atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

35Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo atsakovo kasacinį skundą atmesti ir palikti galioti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartį; priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėtas kasaciniame teisme. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:

361. Teismai pagrįstai laikė, kad kreditorius (ieškovas), užskaitydamas atsakovo sumokėtas sumas delspinigiams padengti, nepažeidė CK 6.54 straipsnio 5 dalies nuostatų.

37Ieškovo ir atsakovo sudarytoje sutartyje dėl kuro tiekimo įmokų paskirstymo tvarka buvo nustatyta – pagal sutarties 4.7 punktą tik apmokėjus delspinigius, kitos sumos yra skaičiuojamos kaip apmokėjimas už naftos produktus. Atsakovas, mokėjimo nurodymuose nurodydamas kitą mokėjimo paskirtį (už kurą), nesilaikė šalių sudarytoje sutartyje nustatytos įmokų paskirstymo tvarkos, todėl CK 6.54 straipsnio 5 dalis šiuo atveju netaikytina. Pripažįstant skolininkui teisę savo nuožiūra vienašališkai keisti sutartyje nustatytą įmokų paskirstymo tvarką (nurodant kitą mokėjimo paskirtį mokėjimo nurodyme) būtų pažeistas CK 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatytas pacta sunt servanda principas. Atsakovas, mokėjimo pavedimuose nurodydamas, kad yra mokama skola už naftos produktus, nesilaikė šalių sudarytos sutarties sąlygų, todėl ieškovas šias įmokas pagrįstai užskaitė kaip delspinigius. CK 6.54 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę atsisakyti priimti skolininko siūlomą įmoką. Mokėjimo nurodymas, kuriame nurodyta mokėjimo paskirtis, yra nurodymas bankui pervesti pinigus, o ne pasiūlymas kreditoriui (ieškovui) dėl atsiskaitymo, kurį kreditorius gali priimti ar atmesti. Net ir tuo atveju, jei šalys nebūtų nustačiusios įmokų paskirstymo tvarkos sutartyje, šios turėtų būti įskaitomos CK 6.54 straipsnio 1–4 dalyse nustatyta tvarka nepriklausomai nuo mokėjimo nurodyme nurodytos įmokos paskirties.

38Teismai pagrįstai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1070/2003, nes faktinės aplinkybės nurodytoje ir šioje civilinėse bylose iš esmės skiriasi.

39Nepagrįstas kasatoriaus argumentas, kad teismai netinkamai aiškino CK 6.39 straipsnio 2 dalies ir 6.123 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismai padarė pagrįstą išvadą, kad kitokios mokėjimo paskirties nurodymas mokėjimo pavedime nereiškia skirtingos rūšies prievolės įvykdymo, nes bet kuriuo atveju įvykdoma piniginė prievolė, mokant pavedimu. Šalių sudarytoje sutartyje numatyti atsakovo įsipareigojimai sumokėti prekių kainą, o vėluojant atsiskaityti mokėti delspinigius ir palūkanas vertintini kaip atskiros atsakovo prievolės ieškovui. Šioje byloje ginčas yra kilęs ne dėl prievolės įvykdymo būdo pasirinkimo, o dėl skolininko teisės pasirinkti kitokią prievolę – prievolę sumokėti delspinigius ir palūkanas, ar prievolę sumokėti prekių kainą, todėl turi būti vadovaujamasi šalių sudarytos sutarties sąlygomis dėl įmokų paskirstymo arba CK 6.54 straipsniu.

402. Nėra jokio pagrindo abejoti apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ieškovui iki 2008 m. gruodžio mėnesio atgavus skolą, gauti pinigai būtų panaudoti 95 markės benzinui įsigyti, nes dėl akcizų padidinimo nuo 2009 m. sausio 1 d. 95 markės benzino įsigijimas laikotarpiu iki 2008 m. gruodžio 31 d. būtų buvęs pelningas sandoris. Iš ieškovo teismui pateiktų sąskaitų matyti, kad ieškovas 2008 m. gruodžio 30–31 dienomis įsigijo 95 markės benzino.

413. Esant sumokėtoms netesyboms, taip pat tuo atveju, jei nuostoliai viršija netesybas, nėra jokio pagrindo spręsti klausimo dėl netesybų sumažinimo (CK 6.73 straipsnis). Jei šioje byloje ir būtų galimybė spręsti klausimą dėl netesybų sumažinimo, nėra jokio pagrindo teigti, kad šalių sudarytoje sutartyje numatyti per dideli delspinigiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007, nurodyti kriterijai nepatvirtina delspinigių mažinimo būtinybės šioje civilinėje byloje. Šalys yra verslininkai, veikiantys naftos produktų rinkoje, kuri yra specifinė dėl didelių naftos produktų kainų svyravimų. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika patvirtina, kas ne visais atvejais sutartiniai 0,2 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną laikytini neprotingais (pvz., 2002 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-757/2002; 2003 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2003; 2003 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2003).

42Teisėjų kolegija konstatuoja:

43V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

44Kasaciniame skunde keliami iš esmės trys pagrindiniai teisės klausimai – įmokų paskirstymas, sprendžiant šalių ginčą pagal atsakovo atliktas įmokas, taip pat netesybas reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo, sprendžiant dėl ginčo šalių sudarytoje pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytų netesybų (delspinigių) priteisimo ir nuostolių, negautų pajamų forma, atlyginimo.

45Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą vienas iš pagrindų peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Tačiau kasacinis teismas turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas, jeigu to reikalauja viešasis interesas (CPK 353 straipsnio 2 dalis). Šioje byloje viešasis interesas nenustatytas, todėl kasacinis teismas neperžengia kasacinio skundo ribų ir nepasisako dėl kasacine tvarka neskundžiamo teismų atmesto reikalavimo.

46Dėl įmokų paskirstymo tvarkos (šalių sudarytos sutarties 4.7 punktas ir CK 6.54 straipsnis)

47CK 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Šioje byloje nekeliamas sutarties galios ir aiškinimo klausimas. Tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar buvo pakeistas šalių sudarytos sutarties 4.7 punkto vykdymas.

48Esant šalių sutartiniams santykiams turi būti taikoma šalių sudaryta sutartis, kiek ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, o jeigu šalys konkrečiu klausimu nesudarė susitarimo, tai teismas gali taikyti įstatymo nuostatas. Šioje byloje būtina išsiaiškinti sutarties 4.7 punkto ir CK 6.54 straipsnyje nustatyto reglamentavimo santykį.

49Šalių 2008 m. spalio 15 d. sudarytos sutarties 4.7 punkte šalys susitarė:

50„Jei pirkėjas laiku neapmoka už naftos produktus, tai, pareikalavus Pardavėjui, Pirkėjas moka 7 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas ir 0,2 proc. delspinigių nuo laikų neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Tik apmokėjus delspinigius, sekančios sumos skaičiuojamos kaip apmokėjimas už naftos produktus“. Taigi pagal šį sutarties punktą, pirma, apmokami delspinigiai, antra, tik po to, kai apmokami delspinigiai, kitos pirkėjo pervestos ir pardavėjo gautos sumos skaičiuojamos kaip apmokėjimas už naftos produktus.

51CK 6.54 straipsnyje nustatyta:

52„1. Jeigu šalys nesusitarė kitaip, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausia skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu.

532. Antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą.

543. Trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti.

554. Ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti.“

56Taigi pagal CK 6.54 straipsnio 1 dalį šalys sutartimi gali nustatyt nustatyti ir kitokį įmokų paskirstymą, negu jis nustatytas šiame CK straipsnyje. Iš sutarties 4.7 punkto matyti, kad šalys aiškiai susitarė kaip turi būti paskirstytos kreditoriaus gautos įmokos. Ieškovas teigia, kad jis gautas atsakovo įmokas įmokos paskirstė būtent taip kaip šalys nustatė sutartimi. Kasatorius teigia, kad jis nurodė, kad moka už kurą, t. y. už pagrindinę skolą, bet ne už delspinigius. Priimdamas mokėjimus, ieškovas savo elgesiu patvirtino sutinkąs pakeisti susitarimą paskirstyti įmokas. Taip jo siūlymą pakeisti sutarties 4.7 punkto vykdymą, ieškovas priėmė.

57CK 6.54 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatyta:

58„5. Kreditorius turi teisę atsisakyti priimti skolininko siūlomą įmoką, jeigu skolininkas nurodo kitokį įmokų paskirstymą, negu nustatyta šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse.

596. Kreditorius gali atsisakyti priimti pagrindinei prievolei įvykdyti mokamą sumą, jeigu tuo pat metu nesumokamos einamosios palūkanos, kurių mokėjimo terminas suėjęs.“

60Pagal konkrečios bylos aplinkybes sprendžiama, kaip sutartyje ar atskirose jos sąlygose atitinkamus klausimus reglamentuoja teisės normos – imperatyviai ar dispozityviai, t. y. kai šalys gali susitarti kitaip negu nustatyta įstatymo. Minėta, kad šalių sudarytos sutarties 4.7 punkte jos susitarė, jog pirmiausia apmokami delspinigiai, o tik po to kitos pirkėjo pervestos ir pardavėjo gautos sumos skaičiuojamos kaip apmokėjimas už naftos produktus. Taigi šalys sutartimi nustatė įmokų paskirstymo tvarką, kurios negalima pakeisti vienašališkai. Tai, kad šalių nustatyta įmokų paskirstymo tvarka negali būti vienašališkai pakeista, konstatavo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. lapkričio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Saurida“ v. UAB „Satirus“, bylos Nr. 3K-3-460/2010.

61Reikšmės neturi tai, ką (kokią mokėjimo paskirtį) skolininkas nurodo mokėjimo pavedimuose (nurodymuose), bet svarbu tai, kaip kreditorius paskirsto gautas įmokas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Stramina“ v. UAB „Komeksimas“, bylos Nr. 3K-3-143/2006). Kreditorius turi teisę pasinaudoti gautomis skolininko įmokomis. Nuoroda mokėjimo pavedime, kad mokama už kurą, negali paneigti kreditoriaus teisės paskirstyti skolininko sumokėtas įmokas taip kaip nustatyta sutartyje.

62Atsakovas privalo įrodyti, kad ieškovas, priimdamas atsakovo įmokas pagal mokėjimo pavedime nurodytą mokėjimo paskirtį, pakeitė sutarties 4.7 punkte nustatytą įmokų paskirstymo tvarką. Ieškovas neigia, kad jis sutiko pakeisti ir pakeitė sutartyje nustatytą įmokų paskirstymo tvarką. Taip pat neįrodyta, kad mokėjimo tvarka pakeista kokiu nors kitu būdu, pvz., raštu ar abiejų sutarties šalių elgesiu. Kasatorius sutarties vykdymo sąlygos pakeitimą grindžia įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis. Dėl jų kasacinis teismas yra pasisakęs daugelyje nutarčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje JAV įmonė Autodesk Inc. v. UAB „Arginta“, A. M., bylos Nr. 3K-3-422/06; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. S. ir G. B. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. UAB „Supla“, bylos Nr. 3K-3-350/2008; 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K. v. UAB ,,GeoTec–Baltija“, bylos Nr. 3K-3-20/2009; kt.). Kasaciniame skunde nekeliama nauja įrodymų vertinimo problema, dėl kurios turėtų pasisakyti kasacinis teismas, todėl plačiau dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo nepasisakoma. Kasacinio skundo motyvai apie tam tikrų įrodymų netinkamą įvertinimą, įrodymų tinkamumą, teismo išvadų nepagrįstumą ir kt. priskirtini faktų, o ne teisės aiškinimo ir taikymo klausimams. Kasacinis teismas negali paneigti apeliacinės instancijos teismo išvadų, nes būtų kitaip įvertinti nustatyti faktai bei pateiktas kitoks jų vertinimas, nes pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas sprendžia tik teisės klausimus ir nesprendžia fakto klausimų, yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Taigi teisėjų kolegija nevertina kasacinio skundo argumentų, patvirtinančių ar paneigiančių sutarties 4.7 punkto vykdymo pakeitimą.

63Dėl netesybas reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo ir jų santykio su ieškovo negautomis pajamomis

64

65Dėl netesybų paskirties, jų, santykio su nuostoliais, dydžio ir jo pakeitimo ir teismų formuojamos praktikos išsamiai pasisakė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2010 m. lapkričio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. individuali įmonė „Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010.

66Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

67Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad už sutartinės prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kreditorius gali reikalauti taikyti skolininkui dviejų formų sutartinę civilinę atsakomybę: netesybų išieškojimą ir (ar) nuostolių atlyginimą (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnis). Tuo atveju, jeigu kreditorius prašo dėl prievolės pažeidimo ir nuostolių, ir netesybų, pastarosios yra įskaitomos į nuostolių atlyginimą (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis). Netesybų įskaitymo esmė yra ta, kad kai kreditorius reikalauja ir netesybų, ir nuostolių bei pagrindžia savo reikalavimą, jam priteisiama didesnioji priklausanti suma, kuri apima mažesniąją. Kasacinio teismo išaiškinta, kad CK 6.73 straipsnio 1 dalyje ir 6.258 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas netesybų įskaitymo į nuostolius principas nesudaro teisinio pagrindo sumažinti sutartines netesybas iki įrodytų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N. v. T. M., bylos Nr. 3K-7-304/2007; kt.).

68Aptariant sutartines netesybas, svarbu pažymėti tai, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartį civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-7-367/2006; 2007 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje J. N. v. T. M., bylos Nr. 3K-7-304/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; kt.). Taigi šalių sutartyje sutartos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma.

69Nagrinėjamoje byloje ieškovas (kasatorius), remdamasis tuo, kad atsakovas pažeidė prievolę atsiskaityti už nupirktus naftos produktus pagal šalių sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, prašė teismo priteisti iš skolininko skolą, nuostolius ir netesybas. Teismai skolą įvardijo kaip netesybas, tačiau tai nepaneigia priteistos 25 071,31 Lt sumos pagrįstumo.

70Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala taip pat yra negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Teismai priteisė netesybas, bet nustatė jų skirtingą dydį. Taigi priteisus netesybas, nebuvo pagrindo priteisti nuostolius (juolab kad kreditorius juos prašė priteisti kaip nuostolius) negautų pajamų forma. Hipotetinės pajamos neįeina į negautų pajamų sampratą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi CK 6.258 straipsnio 4 dalimi, kurioje nustatyta, kad neįvykdžiusi prievolės įmonė (verslininkas) atsako tik už tuos nuostolius, kuriuos ji numatė ar galėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu kaip tikėtinus prievolės neįvykdymo padarinius. Priteisus netesybas, nebuvo pagrindo priteisti ir spėjamų nuostolių, kurių ieškovas neįrodė. Šių teismų sprendimų dalys, kuriomis priteistas nuostolių atlyginimas, naikintini ir ieškinys atmestinas. Apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria išspręsta dėl 25 071,31 Lt priteisimo, paliktina galioti.

71Dėl bylinėjimosi išlaidų kasacinės instancijos teisme

72Ieškovas UAB ,,Alauša“ už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą advokatui sumokėjo 3388 Lt ir tai patvirtina 2010 m. liepos 28 d. PVM sąskaita–faktūra bei tų pačių metų liepos 29 d. mokėjimo nurodymas. Ieškovui turėtų būti priteista 1000 Lt. Kasatorius atsakovas UAB „Aris nafta“ sumokėjo 3265 Lt žyminio mokesčio už paduodamą kasacinį skundą. Jam turėtų būti priteista 2400 Lt (CPK 98 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis). Iš šalių atitinkamai priteistinos (49,63 Lt) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis). Dėl kitų šalių turėtų išlaidų kasacinis teismas nesprendžia (93 straipsnio 4 dalis).

73Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

74Panevėžio apygardos teismo 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo UAB „Aris nafta“ priteistas ieškovui UAB „Alauša“ 30 000 Lt nuostolių atlyginimas ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutarties dalį, kuria priteista iš atsakovo UAB „Aris nafta“ ieškovui UAB „Alauša“ 88 156,04 Lt nuostolių atlyginimas, panaikinti ir šią ieškinio dalį atmesti.

75Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutarties dalį, kuria priteista iš atsakovo UAB „Aris nafta“ ieškovui UAB „Alauša“ 25 071,31 Lt palikti nepakeistą.

76Priteisti iš ieškovo UAB ,,Alauša“, į. k. 1836156220, buveinės adresas: Utenio a. 9, Utena, atsakovui UAB ,,Aris nafta“ į. k. 111792989, buveinės adresas: Mastaičių k., Kauno r., 1400 (vieną tūkstantį keturis šimtus) Lt žyminio mokesčio.

77Priteisti iš ieškovo UAB ,,Alauša“, į. k. 1836156220, buveinės adresas: Utenio a. 9, Utena, 40 (keturiasdešimt) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

78Priteisti iš atsakovo UAB ,,Aris nafta“ į. k. 111792989, buveinės adresas: Mastaičių k., Kauno r., 9,63 Lt (devynis litus 63 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

79Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 4. Teisėjų kolegija... 5. I. Ginčo esmė... 6. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 25 071,31 Lt skolos už naftos... 7. Ieškovas nurodė, kad pagal šalių 2008 m. spalio 15 d. sutartį Nr.... 8. Ieškovas nurodė, kad, Panevėžio apygardos teismui 2008 m. gruodžio 18 d.... 9. Ieškovo teigimu, atsakovui laiku neatsiskaičius su ieškovu, jis negalėjo... 10. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo... 11. Panevėžio apygardos teismas 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimu ieškinį... 12. Teismas nustatė, kad 2008 m. spalio 15 d. sutartimi atsakovas įsipareigojo... 13. Teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, 2005 m.... 14. Teismas pažymėjo, kad pagal CK 6.73 straipsnio 1 dalį, kai pareiškiamas... 15. Teismas taip pat pažymėjo, kad, apskaičiuodamas palūkanų ir delspinigių... 16. Teismas nurodė, kad, sumažinus netesybų dydį iki 0,1 procento nuo laiku... 17. Teismas konstatavo, kad priteisti ieškovui iš atsakovo 17 124,08 Lt... 18. Teismas konstatavo, kad atsakovas, vykdantis naftos produktų prekybą ir... 19. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010... 20. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 21. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 22. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai... 23. Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 24. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai... 25. Atsakovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų... 26. 1. Teismai neteisingai taikė CK normas, reglamentuojančias prievolių... 27. Teismai teigė, kad atsakovo ieškovui sutarties pagrindu mokėtini... 28. Teismai netinkamai aiškino CK 6.39 straipsnio 2 dalies, 6.123 straipsnio 1... 29. 2. Teismai neteisingai taikė CPK normas, reglamentuojančias įrodinėjimą,... 30. Teismai, vertindami byloje surinktus įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo... 31. Be to, paneigus išvadą, kad nuostolių patirta būtent 2008 m. gruodžio 30... 32. 3. Teismai neteisingai taikė CK normas, reglamentuojančias netesybas, nukrypo... 33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad net ir tuo atveju, kai... 34. IV. Atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 35. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo atsakovo kasacinį skundą... 36. 1. Teismai pagrįstai laikė, kad kreditorius (ieškovas), užskaitydamas... 37. Ieškovo ir atsakovo sudarytoje sutartyje dėl kuro tiekimo įmokų paskirstymo... 38. Teismai pagrįstai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m.... 39. Nepagrįstas kasatoriaus argumentas, kad teismai netinkamai aiškino CK 6.39... 40. 2. Nėra jokio pagrindo abejoti apeliacinės instancijos teismo išvada, kad... 41. 3. Esant sumokėtoms netesyboms, taip pat tuo atveju, jei nuostoliai viršija... 42. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 43. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 44. Kasaciniame skunde keliami iš esmės trys pagrindiniai teisės klausimai –... 45. Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą vienas iš pagrindų peržiūrėti... 46. Dėl įmokų paskirstymo tvarkos (šalių sudarytos sutarties 4.7 punktas ir... 47. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti... 48. Esant šalių sutartiniams santykiams turi būti taikoma šalių sudaryta... 49. Šalių 2008 m. spalio 15 d. sudarytos sutarties 4.7 punkte šalys susitarė:... 50. „Jei pirkėjas laiku neapmoka už naftos produktus, tai, pareikalavus... 51. CK 6.54 straipsnyje nustatyta:... 52. „1. Jeigu šalys nesusitarė kitaip, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant... 53. 2. Antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo... 54. 3. Trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti.... 55. 4. Ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti.“... 56. Taigi pagal CK 6.54 straipsnio 1 dalį šalys sutartimi gali nustatyt nustatyti... 57. CK 6.54 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatyta:... 58. „5. Kreditorius turi teisę atsisakyti priimti skolininko siūlomą įmoką,... 59. 6. Kreditorius gali atsisakyti priimti pagrindinei prievolei įvykdyti mokamą... 60. Pagal konkrečios bylos aplinkybes sprendžiama, kaip sutartyje ar atskirose... 61. Reikšmės neturi tai, ką (kokią mokėjimo paskirtį) skolininkas nurodo... 62. Atsakovas privalo įrodyti, kad ieškovas, priimdamas atsakovo įmokas pagal... 63. Dėl netesybas reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo ir... 64. ... 65. Dėl netesybų paskirties, jų, santykio su nuostoliais, dydžio ir jo... 66. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad netesybos (bauda,... 67. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad už sutartinės prievolės... 68. Aptariant sutartines netesybas, svarbu pažymėti tai, kad šalių sutartimi... 69. Nagrinėjamoje byloje ieškovas (kasatorius), remdamasis tuo, kad atsakovas... 70. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala taip pat yra negautos pajamos, kurias... 71. Dėl bylinėjimosi išlaidų kasacinės instancijos teisme... 72. Ieškovas UAB ,,Alauša“ už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą... 73. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 74. Panevėžio apygardos teismo 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimo dalį, kuria... 75. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010... 76. Priteisti iš ieškovo UAB ,,Alauša“, į. k. 1836156220, buveinės adresas:... 77. Priteisti iš ieškovo UAB ,,Alauša“, į. k. 1836156220, buveinės adresas:... 78. Priteisti iš atsakovo UAB ,,Aris nafta“ į. k. 111792989, buveinės adresas:... 79. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...