Byla 2S-1551-230/2012
Dėl išskaitų pagal vykdomuosius raštus sumažinimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A.A. suinteresuotų asmenų R. N. ir Ž. N. atskiruosius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1896-752/2012 pagal pareiškėjos A.A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims antstolei Gitai Andrijauskienei, išieškotojams R. N. ir Ž. N. dėl išskaitų pagal vykdomuosius raštus sumažinimo.

2Teisėja, išnagrinėjusi atskiruosius skundus ir civilinę bylą,

Nustatė

3Pareiškėja pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą sumažinti Kauno apygardos teismo 2007 m. birželio 20 d. nutartimi nustatytą iš jos gaunamų pajamų išieškomą dydį nuo 80 proc. visų pajamų iki 50 proc. Pareiškime nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. kovo 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-01155-505/2007 ieškovų R. N. ir Ž. N. ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės A.A. ieškovui Ž. N. 10 512, 07 Lt žalos atlyginimo nuo 2001-06-05 iki 2006-05-24 ir po 121,49 Lt periodinio žalos atlyginimo nuo 2006-05-24 iki ieškovas Ž. N. mokysis nustatyta tvarka įregistruotos aukštosios, aukštesniosios, profesinės mokyklos dieniniame skyriuje, iki jam sukaks 24 metai. Kauno apygardos teismas 2007 m. birželio 20 d. nutartimi panaikino Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovų reikalavimas nustatyti, kad iš atsakovei priklausančių išmokų išieškojimui būtų išskaitoma 100 proc. priteistų sumų iki bus visiškai padengtos priteistos ir išieškomos sumos, ir šią ieškinio dalį tenkino iš dalies, nustatant, kad iš atsakovei A. A. priklausančių išmokų ieškovams priteistų sumų išieškojimui būtų išskaitoma 80 proc. iki bus visiškai padengtos priteistos ir išieškomos sumos. Pareiškėja nurodė, jog yra neįgali, nedarbinga ir neturi jokios galimybės dirbti ir padidinti savo pajamas bei padengti priteistas sumas. Gaunama invalidumo pensija tik 650 Lt, kitų pajamų, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi. Išskaitant 80 proc. pagal vykdomuosius dokumentus, jos pragyvenimui ir gydymui lieka tik 130 Lt, todėl nustatyta piniginė prievolė pažeidžia jos, kaip skolininkės, teisėtus interesus, suvaržo net pačių minimaliausių jos poreikių tenkinimą, o taip pat pažeidžia bendruosius protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus. Pareiškėja kreipėsi į teismą CPK 284 straipsnio 1 dalies pagrindu dėl 80 procentų išskaitų dydžio, nustatyto 2007 m. birželio 20 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, sumažinimo, kas atitinka sprendimo įvykdymo tvarkos pakeitimą.

4Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 19 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino dalinai. Pakeitė 2007 m. birželio 20 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civ. byloje Nr. 2A-729-378/2007 nustatytą išskaitų iš pareiškėjos A.A. dydį ir nustatė, kad iš jai priklausančių išmokų būtų išskaitoma 60 proc. suinteresuotiems asmenims - išieškotojams R. N. ir Ž. N. priteistų sumų išieškojimui, iki bus visiškai padengtos priteistos ir išieškomos sumos, taip pat priteisė iš pareiškėjos A.A. suinteresuotam asmeniui Ž. N. 805,86 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šiuo atveju taikytinos CPK 284 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą, taip pat nustatė, kad išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus šiuo metu vykdomas tik iš pareiškėjos gaunamos invalidumo pensijos, kurios dydis šiuo metu yra 650 Lt, kito turto pareiškėja neturi. Spręsdamas dėl išskaitų dydžio pakeitimo, teismas atsižvelgė į pasikeitusias aplinkybes, t.y. tai, jog 2007 m. birželio 20 d. Kauno apygardos teismo nutarties priėmimo metu pareiškėjos gaunama invalidumo pensija sudarė 444,09 litus, tačiau tuo metu pareiškėja atlikinėjo bausmę Panevėžio pataisos namuose ir buvo pilnai išlaikoma valstybės lėšomis, jai buvo teikiamas nemokamas gydymas ir vaistai, todėl kolegija tuo metu sprendė, kad išskaitant iš jos gaunamų pajamų 80 procentų, jos teisės nebus pažeistos. Šiuo metu pareiškėja nėra valstybės išlaikoma, kadangi 2009-11-11 Panevėžio apygardos teismo nutartimi buvo lygtinai paleista iš pataisos įstaigos, todėl apylinkės teismas pripažino, kad tos aplinkybės, kurios buvo nustatytos priimant Kauno apygardos teismo nutartį, yra iš esmės pasikeitusios. Teismas nustatė, kad pareiškėja šiuo metu gyvena kartu su tėvais jiems priklausančiame bute, tėvai jai padeda, leidžia naudotis butu, taip pat remdamasis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatė, kad išėjusi iš bausmės atlikimo vietos pareiškėja turėjo sveikatos problemų ir išlaidų gydymui. Tačiau nepaisant to, kad pareiškėja neįrodė, jog jai nuolat reikalingos lėšos gydymui ir vaistams, teismas sprendė, kad pareiškėjai neesant valstybės išlaikomai, jai liekanti 130 litų suma yra per maža, neužtikrinanti jai galimybės patenkinti net būtinuosius (fiziologinius) poreikius. Teismas nurodė, jog nors pareiškėja nepateikė detalaus paskaičiavimo ir įrodymų, kad per dieną jai reikia ne mažiau kaip 5 Lt maistui, taip pat higienos reikmėms, kitiems būtiniems kasdieniniams poreikiams, tačiau šiuo metu vienai dienai tenkanti 4,33 Lt (130:30) suma akivaizdžiai yra neadekvati tai sumai, iš kurios neįgalus asmuo galėtų išgyventi. Todėl teismas iškaitų dydį sumažino nuo 80 iki 60 proc. ir sprendė, kad toks iškaitų dydžio sumažinimas turėtų užtikrinti galimybę pareiškėjai patenkinti būtinuosius poreikius, taip pat neturėtų esmingai pažeisti išieškotojų teisėtus lūkesčius ir interesus, nes pagal vykdomuosius raštus kas mėnesį jiems išieškoma suma sumažės neženkliai.

5Pareiškėja A. A. atskiruoju skundu prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartį ir nustatyti, kad iš jai priklausančių išmokų būtų išskaitoma iki 50 proc. priteistų sumų išieškojimui iki bus visiškai padengtos priteistos ir išieškomos sumos pagal Kauno apygardos teismo 2007 m. birželio 20 d. nutartį. Nurodo, kad teismas netinkamai nustatė faktines aplinkybes. Net kalinės maitinimui 2006-2008 m. buvo skiriama po 6 Lt per dieną, todėl maitinimui reikia apie 200 Lt per mėnesį. Taip pat būtinos dar minimalios išlaidos higienos reikmėms ir kitiems būtiniems poreikiams. Pareiškėjos raštiškuose paaiškinimuose nurodytos jos būtinos kasdieninės išlaidos, pateikti 2 mėnesių kvitai, iš kurių matyti, kad šios išlaidos yra 416-540 Lt per mėnesį. Ji yra nedarbinga, daug metų serga chroniškomis ligomis, kurių gydymui reikalingi vaistai. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog jai nėra paskirti nuolatinai vartotini vaistai. Pareiškėja, būdama provizorė, nereceptinius vaistus perka pati, išvengdama išlaidų vykimui pas gydytoją, todėl negalinti pateikti gydymuisi ir vaistams išleidžiamas tikslias pinigų sumas pagrindžiančių įrodymų. Išlaidos vaistams per mėnesį sudaro apie 200 Lt. Todėl vidutiniškai pačioms būtiniausioms išlaidoms reikalinga 480 Lt suma per mėnesį, iš kurių vien maistui 180 Lt suma, o pagal skundžiamą nutartį pareiškėjai tektų 263,54 Lt kas mėnesį. Be to, išieškotojai iš jos – invalidės jau yra gavę virš 100 tūkst. Lt.

6Suinteresuoti asmenys R. N. ir Ž. N. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą atmesti. Nurodo, jog nutartis neteisėta, išieškomos sumos dydis sumažintas nepagrįstai ir tuo pažeidžiami išieškotojų interesai. Teismas išsprendė ne sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą, o pakeitė įsiteisėjusią apeliacinės instancijos teismo nutartį, tačiau tokia teisė teismui CPK nėra numatyta. Teismas netinkamai taikė CPK 284 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Iš dalies tenkindamas pareiškėjos prašymą, teismas atsižvelgė išimtinai tik į pareiškėjos teiginius, kurie neįrodyti, ką pripažino ir pats teismas. Teismas neįvertino aplinkybės, jog pareiškėjai nustatyta II invalidumo grupė, ir ji visam laikui pripažinta nedarbinga 1999 m., t.y. iki nusikaltimo padarymo, o 2007 m. ji pripažinta iš dalies darbinga, nustatytas 35 proc. darbingumas, tačiau pareiškėja į darbo biržą dėl galimybės įsidarbinti niekada nesikreipė. Teismas paleido A. A. į laisvę, patikėjęs jos tvirtinimu, kad išėjusi į laisvę ji galės dirbti ir mokėti daugiau žalai padengti. Teismui patenkinus pareiškėjos prašymą, įsiteisėjęs teismo sprendimas galės būti įvykdytas tik beveik po 60 metų, kai A. A. bus 107 metai.

7Pareiškėja atsiliepimu į suinteresuotų asmenų skundą prašo jį atmesti. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK 284 straipsnio nuostatas, kadangi nustatyto dydžio piniginė prievolė pažeidė pareiškėjos interesus, išskaitų dydis suvaržė net pačių minimaliausių poreikių tenkinimą, pareiškėja neturi galimybių pasveikti, dirbti ir padidinti savo pajamas bei padengti išieškomas sumas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

8Pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų atskirieji skundai atmestini. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

9CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Suinteresuoti asmenys atskirajame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas išsprendė ne sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą, o pakeitė įsiteisėjusią apeliacinės instancijos teismo nutartį, nors tokia teisė teismui CPK nėra numatyta. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais skundo argumentais, kadangi, kaip nurodyta, CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė ne tik sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti, bet ir pakeisti jo vykdymo tvarką. Kauno apygardos teismas 2007 m. birželio 20 d. nutartimi nustatė Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 23 d. sprendimo vykdymo tvarką, t.y. nustatė, kad iš pareiškėjai A. A. priklausančių išmokų būtų išskaitoma 80 proc. suinteresuotiems asmenims R. N. ir Ž. N. priteistų sumų išieškojimui, iki bus visiškai padengtos išieškomos sumos. Pareiškėja prašė sumažinti Kauno apygardos teismo 2007 m. birželio 20 d. nutartimi nustatytą iš jos gaunamų pajamų išieškomą dydį nuo 80 proc. visų pajamų iki 50 proc. t.y. prašė pakeisti sprendimu priteistos žalos išieškojimo ribas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl sprendimo vykdymo tvarkos, nustatytos Kauno apygardos teismo 2007 m. birželio 20 d nutartimi, pakeitimo.

10Teismų praktikoje yra suformuota nuostata, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, o sprendžiant tokį klausimą taip pat yra aktualūs Lietuvos Respublikos CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje uždaroji akcinė bendrovė „Parama“ v akcinė bendrovė „VITI“ Nr. 3K-3-521/2011, 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracija v. E. S. ir kt. Nr. 3K-3-594/2006). Galimybė pakeisti teismo sprendimo įvykdymo tvarką ne tik nepaneigia, bet kartu ir užtikrina įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą ir vykdytinumą bei išieškotojo interesų apsaugą, jeigu skolininkas elgiasi nesąžiningai, t.y. vengia įvykdyti teismo sprendimą – neatlieka veiksmų, kuriuos jis buvo įpareigotas atlikti teismo sprendimu. Sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas yra reglamentuotas įstatymo, ir tik realiai galimas sprendimo vykdymas užtikrina jo įvykdymą apskritai. Nurodyta įstatymo nuostata, būdama tiesiogiai susijusi su teismo sprendimo privalomumo principo užtikrinimu, kartu reikalauja ir bendrųjų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų tarpusavio derinimo, kas užtikrintų teisėtų abiejų civilinio proceso šalių interesų pusiausvyrą. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo tvarkos pakeitimo, kaip ir dėl vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, turi būti įvertintas ir asmenų finansinis pajėgumas bei jų turtinė padėtis, susiklosčiusi šio klausimo sprendimo momentu. Turtinę padėtį apibūdina ne tik asmens periodinės pajamos, bet taip pat ir išlaidos, nuosavybės teise turimas turtas ir pan. Sunki turtinė padėtis ar sprendimo vykdymą apsunkinančios aplinkybės yra vertinamojo pobūdžio sąvokos, nustatomos nagrinėjant konkrečią situaciją. VSDFV Kėdainių skyriaus pažyma patvirtina, kad pareiškėjai mokama 650 Lt invalidumo pensija, iš kurios per mėnesį yra išskaitoma 80 proc. pagal vykdomuosius dokumentus (t.2, b.l. 11-12). Teismo posėdyje sprendimą vykdanti antstolė nurodė, jog išieškojimas vykdomas tik iš pareiškėjos gaunamos invalidumo pensijos, nes kito turto ar pajamų šaltinio pareiškėja neturi (t.2, b.l. 95). Nustatęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareiškėjai padarius išskaitas iš invalidumo pensijos liekanti 130 Lt suma per mėnesį yra per maža, kadangi neužtikrina galimybės patenkinti net būtinuosius pareiškėjos poreikius. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra pagrįsta byloje esančiais įrodymais, todėl atmestinas suinteresuotų asmenų skundo argumentas, jog teismas atsižvelgė išimtinai tik į pareiškėjos teiginius, kurie nepagrįsti įrodymais. Suinteresuoti asmenys skunde nurodo, jog pareiškėja 2007 m. pripažinta iš dalies darbinga, jai nustatytas 35 proc. darbingumas, tačiau ji į darbo biržą dėl galimybės įsidarbinti niekada nesikreipė, todėl nesistengia vykdyti teismo sprendimo. Tačiau pripažintina, kad esant nurodytam pareiškėjos darbingumo lygiui, įvertinus šiuo metu susiklosčiusią situaciją darbo rinkoje, pareiškėjai rasti darbą yra sudėtinga.

11Pareiškėja, nesutikdama su nutartimi ir prašydama išmokų dydį sumažinti iki 50 proc., teigia, kad negalinti pateikti gydymuisi ir vaistams išleidžiamas tikslias pinigų sumas pagrindžiančių įrodymų, kadangi jai nėra paskirti nuolatinai vartotini vaistai, o nereceptinius vaistus perka pati. Tai reiškia, kad pareiškėja pati pripažįsta, jog ji negali pagrįsti įrodymais savo paaiškinimų apie būtinas išlaidas vaistams įsigyti, todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėja šių išlaidų dydžio neįrodė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, kurių pagrindu pagrįstai sprendė, jog pareiškėjos finansinė padėtis yra pakankamai sunki ir komplikuota, ir vykdant teismo sprendimą bei iš jos gaunamų pajamų išskaitant 80 proc., jai tenkanti 4,33 Lt suma į dieną neužtikrina minimalių žmogaus fiziologinių poreikių. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka, kad išskaitų dydžio sumažinimas iki 60 proc. turėtų užtikrinti galimybę pareiškėjai patenkinti būtinuosius poreikius, taip pat esmingai neturėtų pažeisti suinteresuotų asmenų teisėtų lūkesčių ir interesų, nes jiems išieškoma suma sumažės neženkliai. Teismas taip pat sprendžia, kad sumažintas išskaitų dydis iki 60 proc. sprendimo privalomumo, bendrųjų protingumo, teisingumo principų esmingai nepažeis bei labiau užtikrins teisėtų pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų interesų pusiausvyrą. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą, teisingai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, todėl skundai atmestini, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

12Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

13atskiruosius skundus atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ryšiai