Byla 2A-257-117/2015
Dėl nuostolių atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto Z. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Z. A. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei DNB bankui dėl nuostolių atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas Z. A. 2007 m. lapkričio 9 d. sudarė su atsakovu AB DNB banku (toliau – Bankas) tris obligacijų pasirašymo sutartis (toliau – Obligacijų pasirašymo sutartys), pagal kurias įsigijo Banko platinamų trijų skirtingų emisijų su akcijomis susietų obligacijų (SASO) už 1 050 000 Lt sumą (toliau – Obligacijos). Obligacijoms apmokėti ieškovas įnešė 210 000 Lt nuosavų lėšų, o likusią 840 000 Lt sumą Bankas jam paskolino su 6,60 proc. palūkanomis pagal tą pačią dieną sudarytas tris skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartis (toliau – Kredito sutartys). Bankui 2010 m. lapkričio 15 d. iš ieškovo išpirkus Obligacijas pagal minėtas sutartis, ieškovui buvo išmokėta 42 336,44 Lt suma. Likusi ieškovo investuotų nuosavų lėšų dalis, t. y. 167 663,56 Lt, buvo panaudota palūkanoms pagal Kredito sutartis apmokėti, ir ši suma sudaro ieškovo nuostolius, kuriuos ieškovas, pareikšdamas ieškinį, prašė priteisti iš atsakovo.

6Ieškovas nurodė, kad žala jam turi būti atlyginama pagal bendruosius žalos atlyginimo principus (CK 6.63, 6.251, 6.256, 6.263 str.). Nurodė, kad Bankas, tinkamai nesurinkęs ir neįvertinęs informacijos apie ieškovo, kaip neprofesionalaus investuotojo, finansinę padėtį, žinias, patirtį, investavimo tikslus ir kt., kaip to reikalauja Finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau – FPRĮ) ir Vertybinių popierių komisijos 2007 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 1K-22 patvirtintų Investicinių paslaugų teikimo ir klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisyklių (toliau – Taisyklės) nuostatos dėl tinkamumo ir priimtinumo testų atlikimo, neteisėtai suteikė ieškovui investavimo rekomendacijas įsigyti Banko išleistų Obligacijų už ieškovo nuosavas ir Banko paskolintas lėšas, nors ieškovui tokios investavimo strategijos rizika buvo nepriimtina ir netinkama. Bankas tinkamai neįvykdė FPRĮ 22 straipsnio 3 dalyje numatytos pareigos pateikti informaciją apie finansines priemones ir siūlomą investavimo strategiją, įskaitant konsultacijas ir įspėjimą apie riziką, kuri būdinga investuojant į Banko išleistas obligacijas skolintomis lėšomis. Bankas pažeidė FPRĮ 21 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl egzistuojančio tarp Banko ir ieškovo interesų konflikto, kadangi Banko darbuotojai prieš pradėdami teikti investicines paslaugas ieškovui, neatskleidė ieškovui informacijos apie tiesioginę naudą, kurią Bankas gauna sudarydamas sutartis su ieškovu, ir atsiriboja nuo bet kokios rizikos, ją perkeldamas ieškovui. Tik Banko veiksmai (suteiktos investavimo rekomendacijos, Banko aktyvus skatinimas įsigyti Obligacijas) lėmė ieškovo apsisprendimą sudaryti Obligacijų ir Kredito sutartis. Šie Banko veiksmai lėmė žalos atsiradimą ieškovui. Pagal CK 6.256 straipsnio 4 dalį Banko kaip verslininko atsakomybė yra griežta, t. y. be kaltės.

7Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad investuojant į Obligacijas investuotojai turi galimybę gauti neriboto dydžio grąžą, kurios dydis priklauso išimtinai nuo rinkos pokyčių, o nesėkmės atveju rizikuoja negauti jokio prieaugio, tačiau visada atgauna investuotas lėšas. Ieškovas anksčiau buvo įsigijęs kitų Obligacijų, todėl jam buvo žinomos Obligacijų savybės bei su jomis susijusios rizikos. Kliento anketoje aiškiai nurodyta, kad atsižvelgiant į ieškovo suteiktą informaciją, Banko nuomone, ieškovui labiausiai tinka investuoti į investicinį indėlį, o dėl Obligacijų įsigijimo skolintomis lėšomis Bankas pateikė įspėjimą, jog šis instrumentas ieškovui nėra tinkamas, todėl į jį investuoti nepataria. Tai, kad ieškovas vis tiek nusprendė investuoti į Obligacijas skolintomis lėšomis, jokiu būdu nereiškia, kad Bankas jam rekomendavo tai daryti, o teisės aktai nenumato Bankui pareigos tokiu atveju atsisakyti su klientu sudaryti sutartį. Žinant, kad Obligacijoms yra būdinga rinkos rizika ir kad investuojant nuosavomis lėšomis rizikuojama negauti prieaugio, t. y. atgauti tik nominalią Obligacijų vertę, klientui turi būti akivaizdu, kad įsigyjant Obligacijas skolintomis lėšomis, papildomai atsiranda pareiga mokėti palūkanas, kurias, nesant prieaugio, klientas turi sumokėti iš nuosavų lėšų. Ieškovas neįrodinėja, kad Bankas būtų pažeidęs su ieškovu sudarytą sutartį. Deliktinė atsakomybė taip pat netaikytina, nes ieškovo nurodomi nuostoliai yra sutartinių prievolių vykdymo padariniai. Sumokėtos palūkanos ieškovui galėtų būti priteistos tik nuginčijus tarp šalių sudarytus sandorius.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė.

10Teismas nustatė, kad šalys sudarė tris 2007 m. lapkričio 9 d. skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartis ir obligacijų pasirašymo sutartis, kurių pagrindu, ieškovas už nuosavas ir iš Banko pasiskolintas lėšas nuosavybės teise įsigijo Banko 2007 metais išleistų obligacijų, susietų su akcijomis ir vertybinių popierių rinkų indeksais. Ieškovas nėra įtrauktas į Vertybinių popierių komisijos tvarkomą profesionalių investuotojų sąrašą, tačiau prieš sudarydamas ginčo sandorius jau buvo įgijęs investavimo patirties, nes su atsakovu buvo sudaręs ne vieną sandorį, susijusį su investicijomis. Be to, 2007 m. spalio 15 d. sudaręs obligacijų pasirašymo sandorį, ieškovas jau tada turėjo galimybę susipažinti su obligacijų platinimo sąlygomis ir obligacijoms būdingomis rizikomis. Remdamasis ieškovo paaiškinimais bei liudytojos J. G. parodymais, teismas nustatė, kad atsakovo firminiuose lapuose ieškovui buvo detaliai pateikta reikiama informacija apie galimą pelną bei riziką. Todėl teismas sprendė, kad atsakovas tinkamai įvykdė FPRĮ 22 straipsnyje nustatytą pareigą. Teismas nesutiko su ieškovo teiginiu, kad atsakovo darbuotoja jam teikė investavimo rekomendacijas, nors neturėjo reikiamos kvalifikacijos. Pasak teismo, J. G. pateikė ieškovui informaciją apie obligacijų platinimą, tačiau duomenų, patvirtinančių, jog ji ar kiti atsakovo darbuotojai ieškovui teikė investavimo rekomendacijas, byloje nėra pateikta. Įvertinęs ieškovo veiksmus, teismas konstatavo, kad ieškovas pats domėjosi investicijomis ir rinko informaciją apie galimą riziką bei sandorių pelningumą. Teismas atmetė ieškovo argumentą, jog atsakovas prieš sudarydamas sandorius nesurinko reikiamos informacijos apie jį. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovas iki ginčo sandorių su atsakovu jau buvo sudaręs investavimo sandorių, kliento anketa buvo sudaryta dvi dienos prieš ginčo sandorius. Pasisakydamas dėl ieškovo argumento, kad atsakovas pažeidė FPRĮ 21 straipsnyje įtvirtintą pareigą informuoti ieškovą apie galimą interesų konfliktą teikiant investicines paslaugas, teismas nurodė, kad ieškovui iš bazinio prospekto turinio turėjo būti žinoma, jog jam skolinama suma obligacijoms įsigyti iš tikrųjų lieka Banke ir ją Bankas ir toliau naudojo pagrindinėje savo veikloje. Teismas nenustatė aplinkybių, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, kurie sąlygojo ieškovo apsisprendimą sudaryti ginčo sandorius. Pasak teismo, atsakovo veiksmai neturėjo įtakos ieškovo nuostolių atsiradimui, todėl nėra priežastinio ryšio tarp ieškovo nuostolių ir atsakovo veiksmų. Teismas konstatavo, kad byloje nėra nustatytų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti, todėl ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

12Apeliantas Z. A. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

131. Apeliantas buvo neprofesionalus klientas, kuris negali tinkamai įvertinti su investavimu skolintomis lėšomis į tokias finansines priemones susijusios rizikos, neturi pakankamai žinių, įgūdžių ir patirties pagrįstiems investiciniams sprendimams savarankiškai priimti, todėl apeliantui Bankas, teikdamas finansines paslaugas, turėjo taikyti maksimalų jo interesų apsaugos režimą, tačiau, priešingai nei konstatuota teismo sprendime, šios savo pareigos neįvykdė. Apeliantas yra vartotojas, sudaręs su Banku standartinės formos sutartis, kuris pasitikėjo save kaip profesionalą identifikuojančiu verslo subjektu. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad vien tik nedidelės patirties, sudarant įvairaus pobūdžio su investavimus skolintomis lėšomis net nesusijusius sandorius, turėjimas atleido Banką nuo pareigos laiku pateikti apeliantui visą informaciją, susijusią su ginčo sandoriais prisiimama rizika ir egzistuojančiu interesų konfliktu ir nuo pareigos visada veikti geriausiomis klientui sąlygomis ir įvykdyti visus veiksmus, kuriuos atlikti reikalauja neprofesionalų investuotoją saugantys teisės aktai. Aplinkybė, kad apeliantas pagal 2007 m. spalio 15 d. Obligacijų pasirašymo sutartį įsigijo obligacijų nuosavomis lėšomis, neįrodo, kad apeliantas turėjo investavimo į obligacijas skolintomis lėšomis patirties ir galėjo suvokti prisiimamos rizikos mastą.

142. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje nėra nustatytų atsakovo neteisėtų veiksmų, teikiant investicines paslaugas apeliantui. Priešingai nei konstatavo teismas, byloje esanti įrodymų visuma patvirtina, kad Bankas, siūlydamas asmeniškai apeliantui įsigyti jo išleistas Obligacijas nuosavomis ir skolintomis lėšomis, teikė investavimo rekomendacijas. Banko darbuotoja J. G. pati savo iniciatyva siūlė asmeniškai apeliantui įsigyti Obligacijų, tai patvirtina byloje esantys jos elektroniniai laiškai, Banko firminiai blankai su jos darbuotojos paskaičiavimais tik apie galimą pelną. Apeliantas neturėjo galimybės rinktis investuoti į vienos ar kitos emisijos Obligacijas. Vertybinių popierių komisijos sprendime nurodyta, kad Banko veikla siūlant strategiją atitiko požymius veiksmų, atliekamų teikiant investavimo rekomendacijas klientams. Bankas, prieš suteikdamas investavimo rekomendacijas apeliantui, tinkamai nesurinko ir neįvertino informacijos apie apeliantą, todėl investavimo rekomendacijas apeliantui teikė neteisėtai. Kliento anketoje apeliantas nurodė, kad sutinka tik su tokia rizika, dėl kurios nepatirs nuostolių, t. y. nepraras investuojamų nuosavų lėšų, kurios buvo visa apelianto sukaupta santaupų suma. Kliento anketoje nebuvo renkama informacija apie apelianto nuolatinių pajamų šaltinį, turtą, investicijas ir nuolatinius finansinius įsipareigojimus, kaip to reikalauja Taisyklių 48–57 punktai.

153. Bankas tinkamai neįvykdė FPRĮ 22 straipsnio 3 dalyje numatytos pareigos pateikti informaciją apie apelianto įsigytą finansinę priemonę ir banko siūlomą investavimo strategiją, įskaitant konsultacijas ir įspėjimą apie riziką, kuri būdinga investuojant į banko išleistas Obligacijas skolintomis lėšomis, dar likus pakankamai laiko iki sutarčių su Banku sudarymo, o Obligacijų pasirašymo ir Kredito sutartyse bei Baziniame prospekte ir Galutinėse sąlygose nėra atskleistos visos investavimui į Obligacijas skolintomis lėšomis būdingos rizikos, turinčios lemti tinkamą investicinio sprendimo priėmimą. Apeliantui nebuvo pateiktas Bazinis prospektas (kuriame nurodyta pagrindinė rizika) nei likus pakankamai laiko iki sutarčių su Banku sudarymo, nei Obligacijų pasirašymo ir Kredito sutarčių su Banku sudarymo metu. Galutinės sąlygos buvo pateiktos tik po sutarčių sudarymo. Banko darbuotoja prieš sutarčių su apeliantu pasirašymą privalėjo nedviprasmiškai ir išsamiai išaiškinti, kad jos paskaičiuotas 10 proc. ir 25 proc. prieaugis iš obligacijų įsigijimo nėra numatytas jo įsigyjamo finansinio produkto Galutinėse sąlygose ir apeliantas gali prarasti investuotas nuosavas lėšas, jei Obligacijų prieaugis bus neigiamas.

164. Teismas, konstatuodamas, kad nagrinėjamu atveju Bankas nepažeidė savo pareigos atskleisti egzistuojančio interesų konflikto turinį, selektyviai vertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai ignoruodamas savo paties nustatytą aplinkybę, kad Bankas gavo naudą iš sudarytų ginčo sandorių. Pagal Finansų maklerio įmonės veiklos organizavimo taisyklių 69.1 p., preziumuojama, kad interesų konfliktas egzistuoja, kai dėl teikiamų investicinių ar papildomų paslaugų arba dėl vykdomos investicinės veiklos ar kitų priežasčių finansų maklerio įmonė gali turėti finansinės naudos arba išvengti nuostolių kliento sąskaita. Bankas gavo tiesioginę naudą nepaisant to, kad apeliantas patyrė didelius nuostolius. Banko darbuotoja nepranešė apeliantui apie egzistuojantį interesų konfliktą, ko pasėkoje buvo pažeistos FPRĮ 21 straipsnio nuostatos.

175. Banko darbuotoja J. G., konsultavusi apeliantą investavimo į Obligacijas klausimais ir teikusi jam investavimo rekomendacijas, neturėjo finansų maklerio licencijos, todėl neturėjo reikiamos kvalifikacijos tokiems veiksmams atlikti. Dėl šios priežasties J. G. neturėjo teisės teikti apeliantui finansinių paslaugų, o atlikdama šiuos veiksmus, pažeidė FPRĮ 14 straipsnio 1 dalį.

186. Nurodyti Banko padaryti teisės aktų pažeidimai įrodo, kad Bankas pažeidė ne tik savo fiduciarines pareigas kliento (apelianto) atžvilgiu, bet ir teisės aktuose numatytas savo pareigas veikti sąžiningai, rūpestingai ir teisingai, geriausiomis klientui sąlygomis, todėl yra nustatytos visos reikšmingos aplinkybės, leidžiančios konstatuoti neteisėtus Banko veiksmus. Priešingai nei konstatavo teismas, tik Banko veiksmai lėmė apelianto apsisprendimą sudaryti Kredito ir Obligacijų pasirašymo sutartis ir iš šių sutarčių apelianto patirtų nuostolių atsiradimą. Bankui tinkamai atlikus nurodytus veiksmus, apeliantas Banko darbuotojos teikiamas investavimo rekomendacijas būtų vertinęs kaip jam netinkamas, ko pasėkoje ginčo sutartys apskritai nebūtų sudarytos. Banko atsakomybė už įsipareigojimų, kurie yra verslo dalis, nevykdymą yra griežta, t. y. be kaltės (CK 6.256 str. 4 d.). Bankas negali dėl savo neteisėtų veiksmų gauti finansinę naudą apelianto patiriamų nuostolių sąskaita.

197. Teismas nesivadovavo Lietuvos banko ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos išvadomis šioje byloje, nors tam egzistavo visos prielaidos. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos išvadoje pripažinta, kad Obligacijų pasirašymo sutarties 1.13 punkto sąlygos, nustatančios, kad sutartyje vartojamos sąvokos, kiti sutartyje neaptarti klausimai yra reglamentuojami programos prospekte, taip pat šios sutarties standartinėmis sąlygomis yra įtvirtintas vartotojo patvirtinimas, kad jis yra susipažinęs su minėtu programos prospektu, atitinka CK 6.188 straipsnio 2 dalies 9 punkto sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, t. y. įpareigoja vartotoją vykdyti sutarties sąlygas, su kuriomis jis neturėjo realios galimybės susipažinti iki sutarties sudarymo, be teisės jų atsisakyti. Todėl teismo motyvas, kad ieškovui turėjo būti žinomas bazinio prospekto turinys, yra nepagrįstas. Lietuvos banko išvadoje nurodyta, kad Vertybinių popierių komisijos sprendimas gali būti pateikiamas kaip kompetentingos institucijos vertinimas ar išvada. Šis Komisijos sprendimas pagrindžia visus apelianto išdėstytus argumentus dėl Banko padarytų pažeidimų, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamo ginčo standartinės formos sutartys buvo sudarinėjamos analogišku būdu, kaip ir su kitais neprofesionaliais investuotojais, o pats apeliantas niekaip neišsiskyrė iš kitų neprofesionalių investuotojų, kad galėtų būti kvalifikuojamas kaip labiau informuota ir patyrusi šalis nei kiti tokio pobūdžio sandorius sudarę vartotojai.

208. Tos pačios sudėties Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas pagal faktines aplinkybes beveik identišką šiam atvejui civilinę bylą Nr. 2-3826-640/2013 dėl Banko padarytų teisės aktų, pardavus už paskolintas lėšas platinamas obligacijas kitam neprofesionaliam investuotojui, tokius Banko padarytus teisės aktų pažeidimus konstatavo. Kitose civilinėse bylose taip pat buvo nustatyti Banko padaryti teisės aktų pažeidimai, analogiški nagrinėjamam atvejui.

21Atsakovas AB DNB bankas prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

221. Ieškovui pateikta informacija buvo pakankama, kad vidutiniškai protingas ir apdairus asmuo galėtų suprasti sandorio esmę ir iš jo kylančias rizikas. Informacija ieškovui buvo pateikta pakankamai iš anksto. Anksčiau sudarytos Obligacijų pasirašymo sutarties (nuosavomis lėšomis) turėjo pakakti, kad apeliantas išsiaiškintų esmines Obligacijų savybes ir rizikas, jog nesėkmės atveju Obligacijos gali neuždirbti jokio prieaugio. Ieškovas pateiktuose procesiniuose dokumentuose pats pripažino, kad buvo informuotas ir suprato, kad už kreditą reikės mokėti palūkanas ir kad yra rizika patirti nuostolių, bei kad tokia rizika jam priimtina.

232. Bankas Kliento anketoje pasirašytinai įspėjo ieškovą, kad Obligacijų įsigijimas skolintomis lėšomis yra jam netinkamas instrumentas. Banko darbuotoja J. G. ieškovui teikė tik bendro pobūdžio informaciją, o ne asmeninę nuomonę ar garantiją dėl Obligacijų pelningumo. Elektroniniuose laiškuose nėra jokių rekomendacijų įsigyti konkrečias Obligacijas, juo labiau skolintomis lėšomis. Lapelių iš užrašų knygutės su Banko simbolika leidžia manyti, kad ieškovui buvo padedama geriau suprasti, kokiu principu skaičiuojamos už kreditą mokėtinos palūkanos ir gautinas pelnas. Tikėtina, kad ieškovas buvo pasižymėjęs ir galimo maksimalaus nuostolio sumą, tačiau visų lapelių nepateikė. Jokių kitų objektyvių įrodymų, kad J. G. aktyviai siūlė ieškovui įsigyti Obligacijas skolintomis lėšomis ir žadėjo garantuotą pelną, ieškovas nepateikė. Ieškovas, nepaisydamas Kliento anketoje pateikto įspėjimo, suvokdamas, kad gali patirti nuostolių, savo iniciatyva nusprendė sudaryti ginčo sandorius. Joks teisės aktas neįpareigoja Banko tokiais atvejais atsisakyti sudaryti su klientais sutartis. Kliento anketa visiškai atitiko teisės aktų reikalavimus.

243. Visa teisės aktų reikalauta informacija apie Obligacijas ir joms būdingas rizikas buvo ieškovui pateikta Baziniame prospekte ir Galutinėse sąlygose ir tai visiškai atitiko teisės aktų reikalavimus ir buvo pakankama. Ieškovas susipažinimą su Baziniu prospektu patvirtino pasirašydamas Obligacijų pasirašymo sutartis. LAT kitoje byloje neįžvelgė, kad tokia Obligacijų pasirašymo sutarčių sąlyga būtų nesąžininga ar kad toks patvirtinimas būtų netinkamas. Bazinis prospektas buvo paskelbtas viešai laikantis teisės aktų reikalavimų. Ieškovui turėjo būti suvokiami skirtumai tarp investicijų nuosavomis lėšomis ir investicijų skolintomis lėšomis, kadangi iki ginčo sutarčių sudarymo ieškovas buvo įsigijęs obligacijų nuosavomis lėšomis.

254. Nagrinėjamu atveju interesų konflikto apskritai nebuvo ir negalėjo būti, nes bankas buvo suinteresuotas savo klientų pasitenkinimu, t. y. investicijų sėkme. Bankas negalėjo numatyti, ar klientų investicijos bus sėkmingos, ar ne – tai priklausė išimtinai nuo rinkos pokyčių. Aiškinant interesų konfliktą taip, kaip nurodo ieškovas, Bankas apskritai nebegalėtų verstis savo veikla, nes Banko vienas iš tikslų yra pelno siekimas. Ieškovas prisiėmė riziką patirti ribotą, iš anksto žinomo dydžio nuostolį (palūkanų dydžio), o Bankas prisiėmė riziką, kad reikės išmokėti ieškovui neriboto dydžio prieaugį (Bankas šią riziką valdė sudarydamas opciono sandorius).

265. J. G. ieškovui teikė tik bendro pobūdžio informaciją. Ieškovo užpildyta Kliento anketa ir joje pateikta rekomendacija dėl ieškovui tinkamų finansinių priemonių bei įspėjimas dėl ieškovui netinkamų finansinių priemonių buvo parengti Banko maklerių, kurie turėjo finansų maklerio licencijas.

276. Bankas nepažeidė jokių teisės aktuose nustatytų pareigų ar bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Tarp Banko veiksmų ir ieškovo nuostolių nėra jokio priežastinio ryšio. Obligacijos neuždirbo prieaugio ir ieškovo pareiga mokėti palūkanas iš nuosavų lėšų atsirado ne dėl banko veiksmų, o dėl nepalankiai susiklėsčiusių rinkos sąlygų. Ieškovo nuostolių perkėlimas Bankui paneigtų investavimo esmę, rizikos sandorių prigimtį bei atleistų ieškovą nuo atsakomybės už savo veiksmus. Bankas nėra ir negali būti kaltas dėl to, kad akcijų rinkos drastiškai smuko dėl staigios ir nenumatytos ekonominės krizės, kas buvo vienintelė Obligacijų prieaugio neuždirbimo priežastis. Ieškovo prašoma priteisti suma, kuri susidarė sumokėjus palūkanas už teisėtų sutarčių pagrindu paimtas paskolas, yra ne ieškovo nuostoliai, o teisėtų sutarčių vykdymo padariniai.

287. Šioje byloje nagrinėjamus santykius reglamentuoja specialūs teisės aktai, kuriuose vartotojo statusui nėra teikiama teisinės reikšmės, todėl VVTAT išvados yra neaktualios. VVTAT išvada dėl Obligacijų pasirašymo sutarčių 1.13 punkto akivaizdžiai prieštarauja teisės aktuose įtvirtintai prospektų paskelbimo tvarkai, LAT praktikai ir faktinėms aplinkybėms. Vertybinių popierių komisijos sprendimas neturi įrodymų galios, o Lietuvos bankas, pateikdamas jį į bylą kaip išvadą, aiškiai nurodė, kad Komisija netyrė ir nevertino konkrečių klientų, tame tarpe ir ieškovo, situacijų. Šios išvados teismui neturi privalomosios galios.

298. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014 pagrindžia Banko poziciją, ieškovui buvo atskleista pakankama informacija apie Obligacijas, jų savybes, rizikas ir jų įsigijimą skolintomis lėšomis, ir ši informacija buvo pateikta tinkamai.

30IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

31Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

32Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).

33Šiuo atveju ginčas kilo dėl nuostolių, kuriuos apeliantas patyrė investavęs į atsakovo platintus vertybinius popierius, t. y. su akcijomis susietas obligacijas (SASO), atlyginimo. Taigi byloje keliamas atsakovo kaip finansų tarpininko civilinės atsakomybės klausimas.

34Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Jeigu vienai iš šalių prievolės vykdymas kartu yra ir profesinė veikla, ši šalis turi vykdyti prievolę taip pat pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus (CK 6.38 str. 2 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neatsižvelgiant į tai, kokias nuostatas pažeidė finansų tarpininkas – įstatymo ar sutarties, jo atsakomybė klientui laikytina sutartine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-684/2015). Todėl siekiant teisingai išspręsti šį ginčą būtina nustatyti, ar yra visos sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. neteisėti sutarties šalies veiksmai (CK 6.246 str.), žala (nuostoliai) (CK 6.249 str.), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių (CK 6.247 str.). Dar viena sutartinės civilinės atsakomybės taikymo būtinoji sąlyga yra kaltė, kuri pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalies nuostatą yra preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Sutartinės civilinės atsakomybės taikymo atveju įmonė (verslininkas) atsako be kaltės, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 str. 4 d.).

35Dėl Banko neteisėtų veiksmų

36Sudarant ginčo sandorius galiojo Finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau – FPRĮ) nuostatos, įgyvendinančios Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. balandžio 21 d. direktyvą dėl finansinių priemonių rinkų Nr. 2004/39/ES (MiFID), kurioje įtvirtinti finansų tarpininko profesinės veiklos reikalavimai. FPRĮ 22 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama finansų tarpininko pasyvi pareiga neklaidinti investuotojo, kuri reikalauja, kad visa informacija, kurią finansų maklerio įmonė teikia klientams ir (arba) potencialiems klientams, įskaitant reklaminio pobūdžio informaciją apie įmonės veiklą ir siūlomas paslaugas, būtų teisinga, aiški ir neklaidinanti. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta finansų tarpininko aktyvi pareiga atskleisti informaciją investuotojui, kuri reikalauja aiškiai ir suprantamai suteikti klientams ir potencialiems klientams visą reikalingą informaciją, kurios pagrindu jie galėtų suprasti siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2014). Kasacinis teismas savo praktikoje yra ne kartą pasisakęs dėl pareigos pateikti teisingą, aiškią ir neklaidinančią informaciją klientams apie atsakovo platinamą investavimo produktą ? obligacijas, susietas su akcijų indeksais skolintomis lėšomis, ir nurodęs, kad atsakovas šios pareigos tinkamai neįvykdė, praktiškai akcentavo tik galimą investicijos naudą tinkamai neatskleisdamas rizikos masto. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad informacija turėtų būti suprantama investuotojams, kuriems ji yra skirta, t. y. šiuo atveju neprofesionaliesiems investuotojams. Rizikos mastas yra vienas svarbiausių aspektų, kuris turi būti atskleistas neprofesionaliajam investuotojui tam, kad būtų tinkamai įgyvendinta informacijos atskleidimo pareiga. Kai bankas siūlo neprofesionaliesiems investuotojams įsigyti SASO vertybinius popierius ne nuosavomis, o banko paskolintomis lėšomis, siūlomo investavimo produkto rizikos laipsnis pasikeičia, nes tokiu atveju tam, kad siūlomas investicinis produktas būtų pelningas, jo gaunama priemoka turi atsverti už kreditą mokamas palūkanas. Šį skirtumą bankas turi aiškiai ir suprantamai atskleisti neprofesionaliesiems investuotojams ir įspėti juos dėl obligacijų, susietų su akcijų indeksais, skolintomis lėšomis įsigijimo rizikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014; 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2014; 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2014; kt.).

37Byloje nustatyta, kad Obligacijas pagal ginčo sutartis apeliantas įsigijo ne tik už nuosavas, bet ir už Banko paskolintas lėšas. Atsakovo teigimu, visa teisės aktų reikalauta informacija apie Obligacijas ir joms būdingas rizikas ieškovui buvo pateikta Baziniame prospekte ir Galutinėse sąlygose. Toks atsakovo teiginys prieštarauja Vertybinių popierių komisijos 2011 m. liepos 28 d. sprendimui, kuriame yra konstatuota, kad su investavimu skolintomis lėšomis susijusi rizika nebuvo aprašyta Banko parengtuose prospektuose bei galutinėse sąlygose. Todėl vien Obligacijų pasirašymo sutarties pasirašymas, kartu patvirtinant susipažinimą su Baziniu prospektu, negali būti pripažintas tinkamu rizikos išaiškinimu investuotojui. Tai, kad apeliantas iki ginčo sutarčių sudarymo jau buvo įsigijęs SASO vertybinių popierių už nuosavas lėšas, neatleidžia atsakovo nuo pareigos suteikti klientui informaciją apie investavimo rizikas skolintomis lėšomis. Pirmosios instancijos teismas savo išvadą, kad atsakovas tinkamai išaiškino ieškovui rizikas, susijusias su investavimu skolintomis lėšomis, iš esmės grindė ieškovo paaiškinimais bei liudytojos J. G. (buvusios Banko darbuotojos) parodymais. Nustatyta, kad J. G. konsultavo apeliantą prieš pasirašant ginčo sutartis. Byloje yra pateikti užrašai, kuriuose J. G. pateikė apeliantui skaičiavimus dėl galimo Obligacijų pelno (3 t., 103-107 b. l.). Iš 2013 m. spalio 14 d. teismo posėdžio protokolo (3 t., 112-124 b. l.) matyti, kad apelianto ir J. G. bylos nagrinėjimo metu duoti paaiškinimai ir parodymai yra prieštaringi, kadangi ieškovas iš esmės teigė, jog J. G. jam akcentavo pelno gavimą ir nurodė, kad nesėkmės atveju nuostolis daugiausiai bus tik trys procentai, o J. G. teigė, kad apeliantui buvo išaiškintos visos rizikos, susijusios su investavimu į Obligacijas tiek nuosavomis, tiek skolintomis lėšomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokiems ieškovo paaiškinimų ir liudytojos parodymų neatitikimams, konstatuoti, kad apeliantui prieš pasirašant ginčo sutartis buvo aiškiai ir nedviprasmiškai suteikta informacija ir apeliantas buvo tinkamai įspėtas dėl SASO vertybinių popierių įsigijimo skolintomis lėšomis rizikos, nėra pagrindo (CPK 185 str.). Pažymėtina ir tai, kad ginčo sandorių sudarymo metu galiojusių Vertybinių popierių komisijos 2007 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 1K-22 patvirtintų Investicinių paslaugų teikimo ir klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisyklių 33 punkte buvo nustatyta, kad finansų maklerio įmonė privalo pateikti klientams ir potencialiems klientams apibendrintą finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymą, atsižvelgdama į klientų kategoriją, kuriai klientas priskirtas (neprofesionalusis ar profesionalusis klientas), ir kitas aplinkybes. Tokiame aprašyme turi būti paaiškintas konkretaus finansinių priemonių tipo pobūdis ir šiam finansinių priemonių tipui būdinga rizika, kad klientas galėtų priimti pagrįstą investicinį sprendimą. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad apeliantui buvo pateiktas nurodytus reikalavimus atitinkantis investavimo į SASO skolintomis lėšomis aprašymas. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas FPRĮ 22 straipsnyje įtvirtintos informavimo pareigos apelianto atžvilgiu tinkamai neįvykdė.

38Apelianto teigimu, Bankas, siūlydamas asmeniškai įsigyti Obligacijas, teikė investavimo rekomendacijas. Atsakovas mano, kad Banko darbuotoja J. G. apeliantui teikė tik bendro pobūdžio informaciją, o ne rekomendaciją įsigyti konkrečias Obligacijas. Pažymėtina, kad FPRĮ investavimo rekomendaciją apibrėžia ne tik kaip banko iniciatyva, bet taip pat kaip ir kliento iniciatyva teikiamą asmeninio pobūdžio rekomendaciją dėl vieno ar kelių sandorių, susijusių su finansinėmis priemonėmis (FPRĮ 3 str. 12 d.). Byloje nustatyta, kad apeliantas domėjosi investavimo galimybėmis, o Banko darbuotoja el. paštu siuntė apeliantui informaciją apie platinamas SASO emisijas (1 t., 90 b. l.). Gavęs šią informaciją, apeliantas savo iniciatyva kreipėsi dėl konkretaus investicinio produkto. Taigi tokiu atveju atsakovas, teikdamas konsultacijas dėl investavimo į SASO vertybinius popierius skolintomis lėšomis ir, kaip nurodyta pirmiau, nesuteikdamas aiškios ir nedviprasmiškos informacijos apie tokio investavimo riziką, iš esmės skatino apeliantą sudaryti atitinkamus investavimo sandorius, t. y. teikė investavimo rekomendacijas, tokiu būdu pažeisdamas pareigą veikti rūpestingai ir geriausiomis klientui sąlygomis (FPRĮ 22 str. 1 d.). Šios išvados nepaneigia ta aplinkybė, kad užpildžius kliento anketą 2007 m. lapkričio 7 d., t. y. prieš dvi dienas iki ginčo sandorių sudarymo, apeliantas pasirašytinai buvo supažindintas su Banko rekomendacija investuoti į investicinį indėlį ir įspėjimu, kad investavimas į SASO skolintomis lėšomis nėra tinkamas instrumentas apeliantui (2 t., 25 b. l.).

39Apeliantas taip pat įrodinėjo, kad Bankas pažeidė savo pareigą atskleisti egzistuojančio interesų konflikto turinį (FPRĮ 21 str. 1 d.). Teismas atmetė šį argumentą, nurodydamas, kad ieškovui turėjo būti žinoma, jog skolinama yra atlygintinai, t. y. už palūkanas. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino Banko veiksmų teisėtumą šiuo aspektu. Pagal FPRĮ 22 straipsnio 1 dalies nuostatą, finansų tarpininkai turi veikti geriausiomis klientui sąlygomis ir jo interesais, taigi turi lojalumo pareigą. Ši bendrojo pobūdžio pareiga aiškintina kartu su FPRĮ 13 straipsnio 2 dalimi, kurioje įtvirtinta, kad finansų maklerio įmonė privalo įgyvendinti ir taikyti veiksmingas organizacines ir administracines priemones, skirtas užkirsti kelią interesų konfliktams, kurie galėtų neigiamai paveikti jos klientų interesus, taip pat su FPRĮ 21 straipsniu, kuriame konkrečiai nustatyta finansų tarpininko pareiga vengti interesų konfliktų, 1 dalyje nurodant, kad finansų maklerio įmonė privalo vengti interesų konfliktų ir imtis visų reikalingų priemonių, skirtų nustatyti interesų konfliktus, kylančius tarp įmonės, jos vadovų, darbuotojų, agentų, taip pat kitų su įmone tiesiogiai ar netiesiogiai kontrolės ryšiais susijusių asmenų ir įmonės klientų arba vien tik tarp įmonės klientų, kai interesų konfliktai kyla įmonei teikiant investicines paslaugas, papildomas paslaugas arba jų derinį. Pagal 21 straipsnio 2 dalį, jeigu priemonės, kurių finansų maklerio įmonė ėmėsi vadovaudamasi šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi, yra nepakankamos užtikrinti žalos klientų interesams prevenciją, finansų maklerio įmonė, prieš pradėdama teikti investicines ir (arba) papildomas paslaugas, turi aiškiai atskleisti klientui interesų konflikto turinį ir šaltinį. Aiškindamas šias teisės normas, Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad finansų tarpininko lojalumo pareiga elgtis geriausiomis klientui sąlygomis ir jo interesais kartu suponuoja draudimą susikurti interesų konflikto situaciją, todėl pagal bylos faktines aplinkybes konstatavus tinkamai neatskleisto interesų konflikto faktą, preziumuojamas ir nelojalus finansų tarpininko elgesys. Tai lemia finansų tarpininko pareigą paneigti šią prezumpciją, įrodant, kad konkretus interesų konfliktas, nors ir egzistavo, tačiau buvo nepavojingas, nes nepažeidė kliento interesų, t. y. įrodyti, kad finansų tarpininkas net ir interesų konflikto situacijoje išliko lojalus klientui (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-665/2014). Teismų praktikoje yra konstatuota, kad Bankas, platindamas SASO, veikė neatskleisto interesų konflikto sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-164-378/2015; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168-687/2015). Bankas neprisiėmė investavimo nepasiteisinimo rizikos, ją iš esmės visa apimtimi perkeldamas investuotojams. Bankas privalėjo šią informaciją apeliantui atskleisti, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė.

40Dėl žalos dydžio

41Apeliantas patirtą žalą, t. y. nuostolius apskaičiavo kaip prarastą investuotų nuosavų lėšų dalį, kuri buvo panaudota palūkanoms pagal Kredito sutartis apmokėti (210 000 Lt - 42 336,44 Lt = 167 663,56 Lt). Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovas iš viso sumokėjo 167 231,07 Lt palūkanų, t. y. 432,49 Lt mažiau nei nurodomas nuostolių dydis. Byloje esantis apelianto banko sąskaitos išrašas patvirtina, kas 2010 m. lapkričio 15 d. Bankui iš apelianto išpirkus Obligacijas pagal ginčo sutartis, apeliantui buvo išmokėta 42 767,63 Lt suma (2 t., 43 b. l.). Todėl laikytina, kad apelianto įrodyti nuostoliai sudaro 167 231,07 Lt.

42Dėl priežastinio ryšio

43Konstatavus, kad dėl netinkamo atsakovo pareigų prieš sudarant ginčo sandorius vykdymo apeliantui nebuvo tinkamai išaiškinta visa su šių sandorių sudarymu susijusi rizika, netinkamai suteiktos investavimo rekomendacijos, neatskleista apie egzistuojantį interesų konfliktą, ir dėl to apeliantas nesuvokė visos rizikos, ir apeliantui teigiant, kad, suvokdamas visą galimą riziką jis ginčo sandorių nebūtų sudaręs, konstatuotina esant priežastinį ryšį tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir apeliantui kilusios žalos (CK 6.247 str.). Pažymėtina, kad priežastiniam ryšiui konstatuoti nereikalaujama, kad neteisėti veiksmai būtų vienintelė žalos atsiradimo priežastis, pakanka konstatuoti, kad neteisėti veiksmai buvo viena iš žalą nulėmusių priežasčių. Teisėjų kolegijos vertinimu, Banko neteisėti veiksmai turėjo reikšmingos įtakos apelianto apsisprendimui dėl prisiimtų įsipareigojimų apimties, tinkamai neįvertinus investicijų rizikos, galimų praradimų tikimybės. Tai sąlygojo apelianto patirtus nuostolius, kurie pasireiškia dalies investuotų nuosavų lėšų praradimu. Dėl šios priežasties atmestinas atsakovo argumentas, kad apelianto nuostolius lėmė išimtinai 2008 m. kilusi pasaulinė ekonominė finansų krizė.

44Dėl kaltės

45Pagal bendrąsias civilinę atsakomybę reglamentuojančias normas, jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės (CK 6.248 str. 4 d.). Žalą padaręs asmuo gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės, jei nukentėjęs asmuo atliko veiksmus, dėl kurių jis pats kaltas ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai (CK 6.253 str. 5 d.). Pažymėtina, kad minėtos bendrosios mišrią kaltę nustatančios civilinės atsakomybės normos gali būti taikomos mažinant atsakovo atsakomybės laipsnį atsižvelgiant į ieškovo kaltus veiksmus nepaisant to, kad atsakovui kaip verslo subjektui taikytina atsakomybė be kaltės.

46Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantas nėra įtrauktas į Vertybinių popierių komisijos tvarkomą profesionalių investuotojų sąrašą, tačiau prieš sudarydamas ginčo sutartis jau turėjo investavimo patirties, nes su atsakovu buvo sudaręs ne vieną sandorį, susijusį su investicijomis: 2007-11-07 investicinio indėlio sutartį (2 t., 15-18 b. l.), 2007-08-16 investicinių fondų vienetų pirkimo sandorį (2 t., 20 b. l.), 2007-08-16 terminuoto indėlio sutartį (2 t., 21-22 b. l.), 2007-08-16 papildomo savanoriško pensijų kaupimo sutartį (2 t., 23-24 b. l.). Be to, 2007-10-15 šalys buvo sudariusios SASO sandorį, pagal kurį apeliantas buvo investavęs tik nuosavas lėšas (2 t., 19 b. l.). Byloje taip pat nustatyta, kad apeliantas ilgą laiką ėjo įmonės vadovo pareigas, todėl turėjo komercinių sandorių sudarymo patirties. Sudarydamas ginčo sandorius apeliantas investavo pakankamai didelę nuosavų lėšų sumą. Būdamas apdairus ir rūpestingas, apeliantas turėjo suvokti, jog investicija į obligacijas, kaip ir bet koks kitas verslas, yra susijęs su tam tikra rizika. Ginčo sutartyse nėra įtvirtintos nuostatos dėl garantuoto SASO prieaugio, o Baziniame prospekte ir Galutinėse sąlygose aiškiai nurodoma, kad SASO prieaugis priklauso nuo rinkos sąlygų ir ateityje gali svyruoti. Pasirašydamas Obligacijų pasirašymo sutartis, apeliantas patvirtino, kad sutarčių pasirašymo dieną su Programos prospektu buvo susipažinęs (1.13 p.). Teismo posėdyje apeliantas teigė, kad sutartis pasirašė neskaitęs Bazinio prospekto. Apeliacinio skundo argumentas, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos išvadoje minėta Obligacijų pasirašymo sutarčių 1.13 punkto sąlyga pripažinta kaip atitinkanti CK 6.188 straipsnio 2 dalies 9 punkto sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, atmestinas, nes kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad SASO sandoriams taikoma speciali FPRĮ nuostatų apsauga, o CK nuostatos dėl vartojimo sutarčių netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168-687/2015).

47Šios aplinkybės rodo paties nukentėjusio asmens nerūpestingumą (tai šioje byloje iš esmės ir įrodinėjo atsakovas), todėl yra pagrindas konstatuoti abiejų šalių mišrią kaltę dėl atsiradusių nuostolių. Teisėjų kolegijos vertinimu, visiškas Banko atleidimas nuo civilinės atsakomybės šiuo atveju nebūtų teisingas sprendimas (CK 1.5 str.), todėl spręstina dėl Banko atsakomybės sumažinimo proporcingai apelianto kaltei (CK 6.248 str. 4 d., 6.253 str. 5 d.).

48Nagrinėjamu atveju kiekvienos iš šalių padaryti pažeidimai pagal sunkumą vertintini labai panašiai, nors ir yra skirtingo pobūdžio. Abi šalys buvo nepakankamai rūpestingos vykdydamos savo pareigas, todėl žala atsirado tiek dėl ieškovo, tiek dėl apelianto kaltės. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas apelianto patirtus nuostolius sumažinti per pusę (50 proc.) ir atitinkamai tokiu laipsniu sumažinti atsakovo atsakomybės laipsnį. Tokia išvada darytina ir atsižvelgus į formuojamą teismų praktiką sprendžiant ginčus kitose pagal faktines aplinkybes panašiose civilinėse bylose (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-164-378/2015; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168-687/2015; 2015 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-684/2015; 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2014).

49Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė finansų tarpininko profesines pareigas reglamentuojančias teisės normas, todėl nepagrįstai konstatavo atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų nebuvimą. Šie procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimai lėmė neteisingą šio ginčo išsprendimą, todėl skundžiamas sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinį tenkinti iš dalies, ieškovui iš atsakovo priteisiant 24 216,73 Eur (83 615,53 Lt) nuostolių (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

50Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

51CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

52Pagal byloje pateiktus duomenis, ieškovas už ieškinį yra sumokėjęs 4 353 Lt (1 260,71 Eur) žyminį mokestį. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartimi apeliantas atleistas nuo 3 000 Lt (868,86 Eur) žyminio mokesčio dalies, o likusios 1 290,12 Lt (373,64 Eur) dalies už apeliacinį skundą sumokėjimas atidėtas. Ieškovas byloje patyrė 6 000 Lt (1 737,72 Eur) išlaidų už advokato teisinę pagalbą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliacinėje instancijoje ir kasaciniame teisme.

53Atsakovas patyrė 14 520 Lt (4 205,28 Eur) išlaidų už advokato teisinę pagalbą bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

54Patenkinus 50 proc. ieškovo reikalavimų, ieškovui iš atsakovo priteistina 630,35 Eur žyminio mokesčio už ieškinį, 186,82 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 868,86 Eur advokato išlaidų, iš viso 1686,03 Eur; atsakovui iš ieškovo priteistina 2 102,64 Eur advokato išlaidų. Atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, atsakovui iš ieškovo priteisiama 416,61 Eur bylinėjimosi išlaidų.

55Valstybei iš apelianto priteistina 186,82 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 3,62 Eur su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų, iš atsakovo – 434,34 Eur dalį žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, nuo kurios mokėjimo apeliantas buvo atleistas, bei 3,62 Eur su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų (CPK 96 str.).

56Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

57Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti iš dalies.

58Priteisti iš atsakovo akcinės bendrovės DNB banko, į. k. 112029270, 24 216,73 Eur (dvidešimt keturis tūkstančius du šimtus šešiolika eurų 73 ct) nuostolių atlyginimo ieškovui Z. A., a. k. ( - )

59Priteisti iš ieškovo Z. A., a. k. ( - ) 416,61 Eur (keturis šimtus šešiolika eurų 61 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovui akcinei bendrovei DNB bankui, į.k. 112029270.

60Priteisti iš ieškovo Z. A., a. k. ( - ) 186,82 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt šešis eurus 82 ct) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 3,62 Eur (tris eurus 62 ct) su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų valstybei.

61Priteisti iš atsakovo akcinės bendrovės DNB banko, į. k. 112029270, 434,34 Eur (keturis šimtus trisdešimt keturis eurus 34 ct) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 3,62 Eur (tris eurus 62 ct) su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų valstybei.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas Z. A. 2007 m. lapkričio 9 d. sudarė su atsakovu AB DNB banku... 6. Ieškovas nurodė, kad žala jam turi būti atlyginama pagal bendruosius žalos... 7. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad investuojant į Obligacijas... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 10. Teismas nustatė, kad šalys sudarė tris 2007 m. lapkričio 9 d. skolinimo... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 12. Apeliantas Z. A. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio... 13. 1. Apeliantas buvo neprofesionalus klientas, kuris negali tinkamai įvertinti... 14. 2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje nėra nustatytų atsakovo... 15. 3. Bankas tinkamai neįvykdė FPRĮ 22 straipsnio 3 dalyje numatytos pareigos... 16. 4. Teismas, konstatuodamas, kad nagrinėjamu atveju Bankas nepažeidė savo... 17. 5. Banko darbuotoja J. G., konsultavusi apeliantą investavimo į Obligacijas... 18. 6. Nurodyti Banko padaryti teisės aktų pažeidimai įrodo, kad Bankas... 19. 7. Teismas nesivadovavo Lietuvos banko ir Valstybinės vartotojų teisių... 20. 8. Tos pačios sudėties Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas pagal... 21. Atsakovas AB DNB bankas prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir... 22. 1. Ieškovui pateikta informacija buvo pakankama, kad vidutiniškai protingas... 23. 2. Bankas Kliento anketoje pasirašytinai įspėjo ieškovą, kad Obligacijų... 24. 3. Visa teisės aktų reikalauta informacija apie Obligacijas ir joms būdingas... 25. 4. Nagrinėjamu atveju interesų konflikto apskritai nebuvo ir negalėjo būti,... 26. 5. J. G. ieškovui teikė tik bendro pobūdžio informaciją. Ieškovo... 27. 6. Bankas nepažeidė jokių teisės aktuose nustatytų pareigų ar bendro... 28. 7. Šioje byloje nagrinėjamus santykius reglamentuoja specialūs teisės... 29. 8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje... 30. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 31. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.... 32. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 33. Šiuo atveju ginčas kilo dėl nuostolių, kuriuos apeliantas patyrė... 34. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas... 35. Dėl Banko neteisėtų veiksmų... 36. Sudarant ginčo sandorius galiojo Finansinių priemonių rinkų įstatymo... 37. Byloje nustatyta, kad Obligacijas pagal ginčo sutartis apeliantas įsigijo ne... 38. Apelianto teigimu, Bankas, siūlydamas asmeniškai įsigyti Obligacijas, teikė... 39. Apeliantas taip pat įrodinėjo, kad Bankas pažeidė savo pareigą atskleisti... 40. Dėl žalos dydžio... 41. Apeliantas patirtą žalą, t. y. nuostolius apskaičiavo kaip prarastą... 42. Dėl priežastinio ryšio... 43. Konstatavus, kad dėl netinkamo atsakovo pareigų prieš sudarant ginčo... 44. Dėl kaltės... 45. Pagal bendrąsias civilinę atsakomybę reglamentuojančias normas, jeigu dėl... 46. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantas nėra įtrauktas į Vertybinių... 47. Šios aplinkybės rodo paties nukentėjusio asmens nerūpestingumą (tai šioje... 48. Nagrinėjamu atveju kiekvienos iš šalių padaryti pažeidimai pagal sunkumą... 49. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 50. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 51. CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas... 52. Pagal byloje pateiktus duomenis, ieškovas už ieškinį yra sumokėjęs 4 353... 53. Atsakovas patyrė 14 520 Lt (4 205,28 Eur) išlaidų už advokato teisinę... 54. Patenkinus 50 proc. ieškovo reikalavimų, ieškovui iš atsakovo priteistina... 55. Valstybei iš apelianto priteistina 186,82 Eur žyminio mokesčio už... 56. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 57. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimą panaikinti ir... 58. Priteisti iš atsakovo akcinės bendrovės DNB banko, į. k. 112029270, 24... 59. Priteisti iš ieškovo Z. A., a. k. ( - ) 416,61 Eur (keturis šimtus... 60. Priteisti iš ieškovo Z. A., a. k. ( - ) 186,82 Eur (vieną šimtą... 61. Priteisti iš atsakovo akcinės bendrovės DNB banko, į. k. 112029270, 434,34...