Byla e2-132-196/2017
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. e2-1218-480/2017 pagal ieškovo JSC Alfa-Bank ieškinį atsakovams V. K. ir J. K., trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Vyrja“, dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovas JSC Alfa-Bank pateikė teismui ieškinį, kuriame prašo: pripažinti 2016 m. rugsėjo 7 d. VĮ Registrų centre įregistruotą 2015 m. lapkričio 4 d. dovanojimo sutartį, kuria V. K. perleido 68 360 002 paprastąsias vardines UAB ,,Vyrja“ akcijas savo sūnui J. K. negaliojančia ir taikyti restituciją, t. y. visas pagal 2016 m. rugsėjo 7 d. įregistruotą dovanojimo sutartį V. K. sūnui J. K. perleistas UAB ,,Vyrja“ akcijas grąžinti V. K.; išreikalauti iš atsakovų 2016 m. rugsėjo 7 d. įregistruotos 68 360 002 vnt. UAB ,,Vyrja“ akcijų dovanojimo sutarties originalą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad ginčijama dovanojimo sutartimi yra pažeidžiami ieškovo, kaip atsakovo V. K. kreditoriaus, teisės bei teisėti interesai. Atsakovas V. K. yra vienas iš holdingo bendrovės UAB „Vyrja“, kuriai priklauso UAB „ARVI ir ko“ įmonių grupės įmonės, taip pat ir netiesiogiai ir Rusijos Federacijoje įsteigta ribotos atsakomybės bendrovė „ARVI NPK“ akcininkų. Ieškovas ir ribotos atsakomybės bendrovė „ARVI NPK“ sudarė: 1) 2012 m. gruodžio 7 d. kredito sutartį Nr. 00Z15L, kuria „ARVI NPK“ iki 2018 m. lapkričio 1 d. buvo suteikta kredito linija su 380 000 000 Rusijos rublių išdavimo limitu; 2) 2013 m. liepos 19 d. kredito sutartį Nr. 00ZD7L, kuria „ARVI NPK“ iki 2018 m. lapkričio 1 d. buvo suteikta kredito linija su 50 000 000 Rub išdavimo limitu; 3) 2013 m. gruodžio 20 d. daugiavaliutės kredito linijos atidarymo sutartį Nr. 015W5L, kuria „ARVI NPK“ buvo suteikta kredito linija rubliais, doleriais ir eurais su 110 000 000 Rub išdavimo limitu, numatant grąžinimo terminą 2017 m. lapkričio 1 d.; 4) 2014 m. gegužės 22 d. daugiavaliutės kredito linijos atidarymo sutartį Nr. 01AG5L, kuria „ARVI NPK“ buvo suteikta kredito linija rubliais, doleriais ir eurais su 120 000 000 Rub išdavimo limitu, numatant grąžinimo terminą 2017 m. lapkričio 1 d. Ieškovas ir atsakovas V. K. 2015 m. lapkričio 27 d. sudarė sutartį dėl garantijų suteikimo ir įsipareigojimo atlyginti nuostolius, kuria atsakovas, be kita ko, garantavo tinkamą „ARVI NPK“ prievolių pagal minėtas kredito sutartis įvykdymą ir įsipareigojo pareiškėjui pareikalavus sumokėti mokėtiną sumą (prilyginant garantą pagrindiniam skolininkui), jei paskolos gavėjas ar kitas skolininkas nesumoka su garantuojamais įsipareigojimais susijusių sumų, taip pat susitarė su pareiškėju, kad, bet kokiam atsakovo garantuojamam įsipareigojimui tapus nevykdytinu, negaliojančiu ar neteisėtu arba nepavykus išieškoti bet kokios pareiškėjo reikalaujamos sumos, atsakovas prisiima savarankišką pagrindinį įsipareigojimą atlyginti pareiškėjui šio reikalavimu bet kokias patirtas išlaidas, nuostolius ar kitus įsipareigojimus, jei paskolos gavėjas ar kitas skolininkas nesumoka bet kokios mokėtinos sumos, kurią sumokėti skolininkai privalėtų pagal finansinius dokumentus atitinkamam mokėjimo terminui pasibaigus (jei toks įsipareigojimas nebūtų tapęs nevykdytinu, negaliojančiu ar neteisėtu). „ARVI NPK“ vėluojant atlikti mokėjimus pagal kredito sutartis, ieškovas 2016 m. balandžio 14 d. telegramomis pareikalavo „ARVI NPK“ prieš terminą grąžinti pagrindinę skolą, palūkanas ir netesybas pagal kredito sutartis per penkias darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos. „ARVI NPK“ nustatytu terminu pagrindinės skolos, palūkanų ir netesybų negrąžinus, 2016 m. rugsėjo 1 d. pranešimu pareikalavo, kad atsakovas, kaip garantijos davėjas, grąžintų mokėtinas sumas pagal kredito sutartis, kurios, 2016 m. rugpjūčio 19 d. duomenimis, iš viso sudarė 514 189 629,80 Rub ir 6 440 522,89 Eur. Atsakovo V. K. ir „ARVI NPK“ skola ieškovui pripažinta ir Maskvos teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. sprendimu, kuriuo teismas visiškai patenkino ieškovo ieškinį. Dovanojimo sutartis iš esmės pažeidžia ieškovo interesus, kadangi perleidus trečiojo asmens akcijas, atsakovo V. K. finansinė padėtis žymiai pablogėjo, jis faktiškai nebeturi galimybių iš likusio turto pilnai patenkinti ieškovo reikalavimo. Dovanojimo sutartimi atsakovas siekė išvengti savo įsipareigojimų kreditoriui vykdymo.
  2. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nepranešus atsakovams: 1) areštuoti 68 360 002 paprastąsias vardines UAB ,,Vyrja“ akcijas, kurias 2016 m. rugsėjo 7 d. VĮ Registrų centre įregistruota dovanojimo sutartimi V. K. perleido savo sūnui J. K.; 2) uždrausti atsakovui J. K. UAB „Vyija“ akcijomis ir jų suteikiamomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis disponuoti, uždraudžiant jas valdyti, įskaitant teisę balsuoti UAB ,,Vyrja“ visuotiniame akcininkų susirinkime, kuriame sprendimai turi būti priimti kvalifikuota balsų dauguma, be teismo, kuriame sprendžiamas ginčas, sutikimo.
  3. Ieškovo turtinis reikalavimas yra itin didelės vertės, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja didelė būsimo, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Ieškinio pateikimo dienai trečiojo asmens akcijos, anksčiau priklausiusios V. K., priklauso J. K. nuosavybės teise. Dėl šios priežasties J. K. turi visas galimybes akcijas perleisti tretiesiems asmenims įvairių susitarimų pagrindu. Atsakovas J. K. šiuo metu valdo kontrolinį trečiojo asmens akcijų paketą ir gali imtis veiksmų siekdamas sumažinti šių akcijų vertę ar kitaip pabloginti trečiojo asmens padėtį. Tokiu atveju, net ir patenkinus ieškovo ieškinį, akcijos būtų praradusios vertę ir nebegalėtų tinkamai užtikrinti ieškovo reikalavimų įvykdymo.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7

  1. Kauno apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartimi ieškovo JSC Alfa-Bank reikalavimų įvykdymui užtikrinti areštavo 68 360 002 paprastąsias vardines UAB ,,Vyrja“ akcijas, kurias 2016 m. rugsėjo 7 d. VĮ Registrų centre įregistruota dovanojimo sutartimi V. K. perleido savo sūnui J. K.; uždraudė atsakovui J. K. areštuotomis UAB „Vyrja“ akcijomis ir jų suteikiamomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis disponuoti, įskaitant teisę balsuoti UAB ,,Vyrja“ visuotiniame akcininkų susirinkime, kuriame sprendimai turi būti priimti kvalifikuota balsų dauguma; išaiškino atsakovams, kad už nutartyje nurodytų apribojimų pažeidimą atsakovai atsako nuo nutarties areštuoti turtą paskelbimo jiems momento, o šią nutartį priėmus atsakovams nedalyvaujant – nuo jos įregistravimo turto arešto aktų registre momento.
  2. Teismas nenustatė akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad pagal ieškovo pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jam palankus sprendimas, todėl laikė, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas.
  3. Teismas, įvertinęs ieškinyje nurodytus motyvus, prie ieškinio pateiktus rašytinius įrodymus bei aplinkybes, sprendė, jog prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su ieškovo pareikštais reikalavimais. Teismo vertinimu, neareštavus ginčo akcijų, J. K. gali akcijas perleisti tretiesiems asmenims, jas įkeisti ar kitaip jas apsunkinti, todėl taikė laikinąsias apsaugos priemones – 68 360 002 paprastųjų vardinių UAB ,,Vyrja“ akcijų, kurias 2016 m. rugsėjo 7 d. VĮ Registrų centre įregistruota dovanojimo sutartimi V. K. perleido savo sūnui J. K., areštą.
  4. Teismo vertinimu, neuždraudus atsakovui J. K. naudotis akcijų suteiktomis balsavimo teisėmis, visuotiniuose akcininkų susirinkimuose gali būti priimti sprendimai dėl tolesnio įmonės turto valdymo, kurie apsunkintų galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą arba gali būti padaryta žala dėl ginčo akcijų vertės sumažėjimo. Dėl to teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas uždrausti atsakovui J. K. balsuoti UAB ,,Vyrja“ visuotiniame akcininkų susirinkime, kuriame sprendimai turi būti priimti kvalifikuota balsų dauguma.
  5. Teismas sprendė, kad tokio pobūdžio ieškinio užtikrinimo priemones atitinka įstatymo leidėjo keliamus tikslus bei proporcingumo ir ekonomiškumo principus.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9

  1. Atskiruoju skundu atsakovas J. K. (apeliantas) prašo Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10Dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo vertinimo

    1. Preliminariai įvertinus ieškinio reikalavimus, matyti, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas ir ieškinys yra prima facie nepagrįstas.
    2. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sandorį galima pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Be kitų CK 6.66 straipsnio taikymo sąlygų, actio Pauliana taikymo atveju yra labai svarbus prievolės tarp kreditoriaus ir skolininko atsiradimo momentas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tik tie sandoriai, kurie yra sudaryti po prievolės atsiradimo momento, gali pažeisti kreditoriaus teises ir interesus, nes skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą.
    3. Priešingai nei nurodo ieškovas, dovanojimo sutartis yra reali, sudaryta notarine tvarka dar 2015 m. lapkričio 4 d. Atsakovui J. K. nėra žinoma apie ieškovo ir atsakovo J. K. tėvo V. K. santykius, jų sudarytas sutartis ir ieškovo reikalavimus V. K.. Iš ieškovo ieškinyje nurodytų aplinkybių ir pridėtų dokumentų matyti, kad garantijos sutartis, pagal kurią ieškovas laiko V. K. kreditoriumi sudaryta gerokai po 2015 m. lapkričio 4 d. dovanojimo sutarties, patvirtintos notarine tvarka, sudarymo. Taigi dovanojimo sutartis negalėjo ir negali pažeisti jokių ieškovo teisių ir interesų, nes tuo metu ieškovas nebuvo ir negalėjo būti atsakovo kreditoriumi. Ieškovo prie ieškinio pridėti dokumentai pagrindžia, o ir ieškovas tą pripažįsta, kad Rusijos Federacijos įsteigta ribotos atsakomybės bendrovė „ARVI NPK“ savo įsipareigojimus ieškovui vykdė iki 2016 m. kovo 25 d, o ieškovas reikalavimus atsakovui V. K. pradėjo reikšti tik 2016 m. rugsėjo 1 d.
    4. Actio Pauliana sąlygos neegzistuoja: dovanojimo sutartis buvo sudaryta sąžiningai, nepažeidžiant jokių dovanojimo sutarties šalių kreditorių, kurių nebuvo, teisių. Taigi preliminariai įvertinus ieškinio reikalavimus matyti, kad jokios CK 6.66 straipsnio taikymo sąlygos neegzistuoja ir ieškinys negalės būti patenkintas.

11Dėl grėsmės galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui

    1. Nei teismas skundžiamoje nutartyje, nei ieškovas savo prašyme nenurodė jokių įrodymų ar bent tikėtinų duomenų, kad būsimas teismo sprendimas galėtų pasunkėti ar tapti neįmanomas, ar kitų aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad atsakovas J. K. imtųsi kokių nors priemonių perleisti turimas akcijas ar priimti tokius sprendimus dėl UAB „Vyrja“ valdymo, kuriais padarytų žalą akcijų vertei. Tokių duomenų byloje taip pat nėra.
    2. Vien aplinkybė, kad atsakovas J. K. dovanojimo sutartimi įgijo UAB „Vyrja“ akcijų ar kad ieškovas tuo nepatenkintas, nesudaro jokio pakankamo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir tuo labiau negali lemti išvados, kad apeliantas imtųsi šį turtą perleisti, naikinti ar mažinti.
    3. Tiek prieš, tiek ir po dovanojimo sutarties sudarymo, UAB „Vyrja“ akcijos priklauso apelianto tėvams ir apeliantui, t. y. apeliantui - 65 proc., apelianto motinai – 25 proc., apelianto tėvui – 10 proc. Taigi apeliantas, kaip ir bet kuris šeimos narys, yra suinteresuotas pakelti šių akcijų vertę, o ne priešingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, jas įkeisti ar apsunkinti ar elgtis kažkokiu būdu, kad šeimos nariai finansiškai nukentėtų.
    4. Pagrindinis verslo įmonės tikslas – pelnas. Dėl to skundžiamoje nutartyje nurodyti deklaratyvūs argumentai, kad apeliantas, būdamas 65 proc. UAB „Vyrja“ akcininkas, galėtų imtis tokių sprendimų, kuriais galėtų būti apsunkintas įmonės turtas, padaryta žala, sumažinant akcijų vertę, prieštarauja bendrajai verslo logikai bei protingumo principams. Tokie teiginiai yra deklaratyvūs.
    5. Priešingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, žala įmonei ir jų akcijų vertei gali būti padaryta suvaržius apelianto, kaip UAB „Vyrja“ akcininko, turtines ir neturtines teises, kas ir buvo nepagrįstai padaryta skundžiama nutartimi.
    6. Draudimas disponuoti akcijomis ir jų suteikiamomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis, įskaitant draudimą balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime, gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, ko šiuo atveju nėra.
    7. Nei ieškovas, nei teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė jokių įrodymų ar įtikinamų argumentų, kokią apelianto naudojimasis turtinėmis ir neturtinėmis akcijų suteikiamomis teisėmis, iki teismas galutinai išspręs ginčą, galėtų turėti neigiamą įtaką ir (ar) apsunkinti akcijų grąžinimą V. K. ar padarytų kokią nors žalą.
    8. Nėra suprantama, kaip draudimas naudotis akcijų suteikiamomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis yra susijęs su ieškovo pareikštais ieškinio reikalavimais To teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė.
    9. Vien ta aplinkybė, kad ieškovas kreipėsi su ieškiniu į teismą, negali sudaryti pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir tuo labiau tokias, kuriomis neproporcingai apribojamos apelianto, kaip akcininko, teisės. Taip paneigiama šalių interesų pusiausvyra.
  1. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas JSC Alfa-Bank prašo Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais

12Dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo vertinimo

    1. Ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės bei su ieškiniu pateikti priedai patvirtina tarp ieškovo ir atsakovo V. K. buvus susitarimą dėl garantijos sutarties sudarymo ir atsakovo V. K. įsipareigojimo atsakyti už „ARVI NPK“ prievolių vykdymą dar iki atsakovo V. K. turėtų UAB „Vyrja“ akcijų perleidimo savo sūnui (2015 m. lapkričio 4 d.). Ieškovas dėl garantijos sutarties sudarymo tarėsi būtent su atsakovu V. K. dėl to, kad atsakovas V. K. buvo kontrolinį UAB „Vyrja“ (bendrovės, valdančios „ARVI“ įmonių grupę, kuriai priklauso ir „ARVI NPK“) akcijų paketą turintis asmuo. Ši aplinkybė nurodyta ir 2015 m. lapkričio 3 d. susitikimo protokolo 6 punkte, numatančiame, kad laidavimo už „ARVI NPK“ prievolių įvykdymą ieškovas pageidavo gauti būtent iš galutinio savininko (naudos gavėjo) – fizinio asmens. Atsakovas V. K., 2015 m. lapkričio 3 d. susitikimo metu įsipareigodamas sudaryti garantijos sutartį ir kitą dieną po susitikimo perleisdamas 40 proc. UAB „Vyrja“ akcijų savo sūnui, tačiau šio fakto neišviešindamas viešame registre daugiau nei 10 mėnesių (o perleidimo faktas išviešintas tik po to, kai teismas tenkino ieškovo reikalavimus atsakovui V. K.), pažeidė ieškovo teises ir pasielgė itin nesąžiningai.
    2. Ginčijamos 2015 m. lapkričio 4 d. dovanojimo sutarties sudarymo (dieną po susitarimo su ieškovu) ir jos įregistravimo viešame registre 2016 m. rugsėjo 7 d. (po nepalankaus teismo sprendimo priėmimo) datos aiškiai patvirtina, kad siekdamas išvengti būsimos prievolės įvykdymo atsakovas V. K. iš anksto perleido turtą savo sūnui apeliantui ir šį faktą atskleidė tik Rusijos teismui 2016 m. rugsėjo 6 d. priėmus ieškovui palankų sprendimą.
    3. Ieškovas buvo įsitikinęs atsakovą V. K., turint UAB „Vyrja“ kontrolinį akcijų paketą, ir minėtas atsakovas neabejotinai šią aplinkybę žinojo, todėl perleisdamas akcijas ir apie tai nepranešdamas ieškovui pažeidė tiek sąžiningumo principą, tiek ieškovo teisėtus lūkesčius. CK 4.262 str. numato, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka, todėl ieškovas, neturėdamas objektyvios galimybės sužinoti apie atsakovų sudarytą akcijų perleidimo sandorį, tiek garantijos sutarties sudarymo metu, tiek ir kreipdamasis į Rusijos teismą ar rengdamas ieškinį arbitražo teismui, buvo įsitikinęs, jog atsakovas V. K. tebėra UAB „Vyrja“ didžiosios dalies ir atitinkamai „ARVI NPK“ faktiniu (galutiniu) savininku.
    4. Atsakovas V. K., be UAB „Vyrja“ akcijų, iš esmės neturi jokio kito bent kiek vertingo turto, į kurį būtų galima nukreipti ieškovui priklausančių sumų išieškojimą. Remiantis viešais registro duomenimis atsakovas V. K. nuosavybės teise valdo tik vieno nekilnojamojo turto objekto dalį - 1/18 žemės sklypo, esančio V. K. g. 18B, Vilniuje, kurios vidutinė rinkos vertė lygi tik 8 167 Eur. Dar prieš kurį laiką atsakovas V. K. iš esmės visą turėtą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypus bei statinius – dovanojimo sutartimis perleido savo šeimos nariams: sūnui J. K., dukrai V. K..
    5. Perleisdamas 40 proc. UAB „Vyrja“ akcijų ir apie tai nuslėpdamas nuo ieškovo, atsakovas V. K. sukūrė tokią situaciją, kad nepaisant pasirašytos garantijos sutarties „ARVI NPK“ prievolių vykdymas liko neužtikrintas, kadangi atsakovas V. K. iš esmės yra nemokus, neturintis jokio turto, į kurį būtų galima nukreipti įsiskolinimo išieškojimą.
    6. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad Ieškovo ieškinio reikalavimų pagrįstumas yra įrodytas ne tik prima facie, tačiau ir iš esmės: ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę atsakovo V. K. atžvilgiu, akcijų perleidimo sutartis, kurios atsakovas V. K. neprivalėjo sudaryti, pažeidžia ieškovo teises, o šią sutartį sudarę asmenys (šeimos nariai) buvo nesąžiningi. Nors apeliantas teigia nežinojęs apie ieškovo ir atsakovo V. K. santykius, tačiau iš tiesų apeliantas aktyviai dalyvauja „ARVI“ grupės įmonių valdyme, yra UAB „Vyrja“ bendrasaturtis, be to, gyvena tuo pačiu adresu, kaip ir jo tėvas, todėl neabejotinai žinojo apie tokius atsakovo V. K. ir „ARVI NPK“ įsipareigojimus ieškovui.

13Dėl grėsmės galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui

    1. Ieškovas reiškia reikalavimą pripažinti 2016 m. rugsėjo 7 d. VĮ Registrų centre įregistruotą dovanojimo sutartį negaliojančia ir taikyti restituciją, t. y. visas pagal 2016 m. rugsėjo 7 d. įregistruotą dovanojimo sutartį perleistas UAB ,,Vyrja“ akcijas grąžinti atsakovui V. K.. Restitucija sandorių negaliojimo atveju yra suprantama kaip vienos šalies pareiga grąžinti kitai šaliai viską, ką yra gavusi pagal negaliojantį sandorį (CK 6.145 straipsnis).
    2. UAB „Vyrja“ akcijos, anksčiau priklausiusios atsakovui V. K., šiuo metu priklauso apeliantui nuosavybės teise. Teismas pagrįstai atsižvelgė, kad egzistuoja rizika, jog apeliantas bylos nagrinėjimo metu gali turimas akcijas perleisti tretiesiems asmenims įvairių susitarimų pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad pagal CK 6.66 straipsnio 5 dalies įtvirtintą nuostatą sandorio pripažinimas negaliojančiu neturi įtakos sąžiningų trečiųjų asmenų teisėms į turtą, kuris buvo pripažinto negaliojančiu sandorio objektas, laikinosiomis apsaugos priemonėmis turi būti siekiama apsaugoti ginčijamais sandoriais perleistą turtą nuo jo savininko veiksmų, kurie patenka į disponavimo šiuo turtu teisių turinį. Apeliantui perleidus ginčo akcijas sąžiningam trečiajam asmeniui, ieškovo ieškinio reikalavimų patenkinimas ir teismo sprendimo įvykdymas faktiškai taptų neįmanomas.
    3. Vien tai, kad apelianto dispozicijoje yra ginčo objektas – perleistos akcijos, kurios ieškovui palankaus sprendimo atveju galėtų būti grąžintos atsakovo V. K. nuosavybėn, teismų praktikoje pripažįstama kaip aplinkybė, patvirtinanti teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimą, todėl pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju yra būtina užtikrinti, jog ginčo turtas nebūtų perleistas tretiesiems asmenims, nes tik tokiu būdu teismo sprendimas būtų realiai įgyvendinamas.
    4. Teismų praktikoje pripažįstama, jog teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones pradinėje bylos stadijoje, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti; teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai atsižvelgė į tai, kad šiuo atveju grėsmė, jog apeliantas gali perleisti jam ginčijamu sandoriu padovanotas UAB „Vyrja“ akcijas tretiesiems asmenims, neabejotinai egzistuoja, ir tai pažymėjęs skundžiamoje nutartyje pritaikė laikinąsias apsaugos priemones.
    5. Nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra ne tik užtikrinti restitucijos taikymą ieškinio tenkinimo atveju, bet ir užtikrinti galimos restitucijos objektu esančio turto vertę.
    6. UAB „Vyrja“ yra holdingas, t. y. įmonė, kuri kontroliuoja kitas įmones, turi jų akcijų daugumą ar žymią dalį, kad galėtų daryti įtaką tų įmonių veiklai bei valdymui, tačiau pati aktyvios veiklos nevykdo. UAB „Vyrja“ neturi jokio nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto, tad šios bendrovės vienintelis turtas yra finansinis – kitų bendrovių akcijos. Netaikius apeliantui perleistų akcijų arešto, apeliantas turės galimybę sumažinti UAB „Vyrja“ valdomą turtą, perleisdamas valdomas kitų bendrovių akcijas kitoms su atsakovais susijusioms įmonėms ar atlikdamas kitus veiksmus, dėl kurių šių akcijų vertė sumažėtų. Perleistų akcijų vertei itin sumažėjus, ieškovo ieškinio reikalavimų tenkinimas prarastų prasmę, nes šių akcijų vertės nepakaktų patenkinti ieškovo turimą finansinį reikalavimą atsakovo V. K. atžvilgiu, todėl skundžiama nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra būtinos siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
    7. Apeliantas atskirajame skunde deklaratyviai nurodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturi iškreipti proceso šalių teisių ir interesų pusiausvyros. Teismų praktikoje yra pabrėžiama, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visais atvejais susijęs su tam tikrais suvaržymais asmeniui, kurio atžvilgiu tokios priemonės taikomos, todėl suvaržymų faktas per se nesudaro pagrindo spręsti, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Apeliantas, teigdamas, kad jo teisės ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo neproporcingai suvaržytos, privalo įrodyti šią aplinkybę, tačiau nagrinėjamu atveju apeliantas, tik abstrakčiai nurodydamas, kad jo teisės varžomos, to nepadarė.
Dėl apeliacinės bylos pagal atskirąjį skundą nutraukimo
    1. Apeliantas teismui galbūt melagingai teigia skundžiamą nutartį iš teismo gavęs tik 2016 m. spalio 3 d. Iš EPP bylos kortelės matyti, kad teismas skundžiamą nutartį atsakovams V. K. ir J. K. išsiuntė 2016 m. rugsėjo 23 d. 15 val. 30 min. Atsakovas J. K. teigia, kad teismo siųstus dokumentus gavo praėjus dešimt dienų nuo išsiuntimo, tačiau jokių įrodymų patvirtinti nurodomai aplinkybei nepateikia. Įvertinus tai, kad apelianto teismui iš Marijampolės siųstas atskirasis skundas teismą pasiekė kitą darbo dieną po išsiuntimo, atsakovo nurodomas nutarties gavimo laikas labai abejotinas. Ieškovas taip pat norėtų pažymėti, kad kitoje civilinėje byloje, nagrinėjamoje Vilniaus apygardos teisme, teismo dokumentai atsakovui V. K., gyvenančiam tuo pačiu adresu, kaip ir apeliantas, taip pat buvo išsiųsti 2016 m. rugsėjo 23 d. ir Marijampolėje gauti 2016 m. rugsėjo 27 d. Šią aplinkybę patvirtina pridedama Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. atsakovui V. K. išsiųsto voko su lydraščiu bei nutartimi kopija, pažymėta išsiuntimo ir gavimo antspaudais.
    2. Atsižvelgiant į tai, kad iš toliau esančio miesto siųsti dokumentai Marijampolę pasiekė kitą darbo dieną po išsiuntimo, apelianto nurodoma aplinkybė, jog iš arčiau esančio Kauno miesto siunta keliavo dešimt dienų kelia pagrįstų abejonių. Ieškovo vertinimu, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnyje įtvirtinta įrodinėjimo pareiga, apeliantas privalėjo teismui pateikti įrodymus, jog teismo dokumentus jis tikrai gavo jo nurodomą 2016 m. spalio 3 d. Tokių įrodymų nepateikus konstatuotina, kad apeliantas praleido CPK 335 straipsnio 1 dalyje nustatytą 7 dienų terminą nutarčiai apskųsti, todėl atskirąjį skundą turėjo būti atsisakyta priimti.
    3. CPK 75 straipsnio 1 dalies numato, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims. Kai apeliacinį (atskirąjį) skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) paduoda neturintis šios teisės asmuo, laikoma, kad apeliacinis procesas pradėtas pagal asmens, neturinčio teisės paduoti skundą, procesinį dokumentą. Todėl pirmosios instancijos teismas turėtų tokio asmens paduoto skundo nepriimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui (CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Pirmosios instancijos teismui priėmus asmens, neturinčio teisės jį paduoti, apeliacinį (atskirąjį) skundą, o apeliacinės instancijos teismui pastebėjus šį trūkumą, apeliacinis procesas turi būti nutrauktas (CPK 315 straipsnio 5 dalis).

14Teismas

konstatuoja:

15IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

16Dėl atskirojo skundo pateikimo termino

  1. CPK 335 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos; kai skundžiama teismo nutartis CPK nustatyta tvarka yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos.
  2. Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą kelia klausimą dėl apeliacinio proceso galimybės, nes suabejojo, ar atsakovo J. K. atskirasis skundas pateiktas nepraleidus įstatymo nustatyto termino.
  3. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad skundžiama nutartis priimta rašytinio proceso tvarka 2016 m. rugsėjo 23 d. Atsakovui J. K. nutartis įteikta 2016 m. spalio 3 d. Atskirasis skundas Kauno apygardos teismui išsiųstas 2016 m. spalio 7 d., gautas – 2016 m. spalio 10 d.
  4. Kadangi apelianto atskirasis skundas pateiktas nepraleidus įstatymo nustatyto termino, tai apeliacinė byla pagal atsakovo J. K. atskirąjį skundą nagrinėtina iš esmės.

17Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo dalyko

  1. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatyta.
  2. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

18Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų

  1. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
  2. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas, areštavo UAB ,,Vyrja“ 68 360 002 paprastąsias vardines akcijas, kurias 2016 m. rugsėjo 7 d. VĮ Registrų centre įregistruota dovanojimo sutartimi V. K. perleido savo sūnui J. K.; uždraudė atsakovui J. K. areštuotomis UAB „Vyrja“ akcijomis ir jų suteikiamomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis disponuoti, įskaitant teisę balsuoti UAB ,,Vyrja“ visuotiniame akcininkų susirinkime, kuriame sprendimai turi būti priimti kvalifikuota balsų dauguma. Apelianto teigimu, šiuo atveju neegzistuoja nei viena sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.

19Dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo

  1. Pagal susiformavusią teismų praktiką, teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Šio išankstinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Priešingu atveju, teismui padarius išvadą, kad pareikšti reikalavimai yra, galbūt, nepagrįsti ir ieškovui palankus teismo sprendimas negalėtų būti priimtas, būtų paneigta teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo būtinybė, o kartu ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-625/2010; 2013 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-363/2013; 2015 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-79-196/2015; 2016 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-739-180/2016; kt.). Kita vertus, tai nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, ir neturi jokios prejudicinės galios bylos išsprendimui. Teismas šioje proceso stadijoje tik preliminariai vertina ieškovo pareikšto ieškinio pagrįstumą.
  2. Nagrinėjamoje byloje apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumą tuo pagrindu, jog nėra laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – ieškovas tikėtinai nepagrindė ieškinio reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apelianto argumentu nesutinka. Nors apeliantas teigia, kad ieškinys yra prima facie nepagrįstas, nes neatitinka actio Pauliana sąlygų, tačiau šiuo metu toks teiginys savaime nėra pagrindas išvadai, kad ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas. Ieškovas ieškinyje nurodė savo argumentus, pateikė ieškinį pagrindžiančius rašytinius įrodymus, kurie, jo manymu, įrodo reikalavimo pagrįstumą. Atsakovo J. K. atskirojo skundo argumentai, bylos duomenys, preliminariai įvertintas ieškinys bei kartu su juo pateikti įrodymai nesudaro pagrindo apeliacinės instancijos teismui padaryti išvadą, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas ir negalėtų būti patenkintas, todėl, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo esant įvykdytai pirmajai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygai – preliminariam ieškinio pagrįstumui (faktinių aplinkybių nurodymas ir pateikti aplinkybes grindžiantys įrodymai).

20Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui

  1. Apeliantas ginčija ir pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nesiėmus ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
  2. Pažymėtina, jog actio Pauliana tikslas yra, pripažinus skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu, taikyti restituciją, sugrąžinant skolininkui turtą, kurį jis nesąžiningai perleido tretiesiems asmenims, ir šio turto sąskaita patenkinti kreditoriaus reikalavimą. Laikinosios apsaugos priemonės bylose, kuriose sandoriai ginčijami actio Pauliana pagrindu, ieškinio reikalavimui užtikrinti taikomos turto, kurio perleidimo sandoris ginčijamas, atžvilgiu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-739-180/2016).
  3. Byloje ginčijamos 2015 m. lapkričio 4 d. tarp atsakovų V. K. ir J. K. sudarytos dovanojimo sutarties objektas yra UAB ,,Vyrja“ 68 360 002 paprastosios vardinės akcijos. Patenkinus ieškinį actio Pauliana pagrindu būtent šios akcijos taptų restitucijos dalyku. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė šių akcijų areštą (CPK 145 straipsnio 1 dalies 3 punktas), nes jis užtikrina ieškovo tikėtina patenkintų reikalavimų įvykdymą, nes būtent šios akcijas, patenkinus ieškinį, būtų grąžintos atsakovui V. K.. Nusprendus, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė atsakovui J. K. nuosavybės teise priklausančių paprastųjų vardinių akcijų areštą, analizuotina, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai uždraudė atsakovui J. K. areštuotomis UAB „Vyrja“ akcijomis ir jų suteikiamomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis disponuoti, įskaitant teisę balsuoti UAB ,,Vyrja“ visuotiniame akcininkų susirinkime, kuriame sprendimai turi būti priimti kvalifikuota balsų dauguma.
  4. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti ekonomiškos bei proporcingos ir neturi suvaržyti atsakovo teisių labiau, nei būtina ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Be to, ekonomiškumo principas įpareigoja teismą siekti proceso dalyvių interesų balanso ir nevaržyti atsakovo laikinosiomis apsaugos priemonėmis daugiau, nei būtina teisėtiems ieškovo interesams apsaugoti.
  5. Sprendžiant klausimą, ar draudimas atsakovui J. K. areštuotomis UAB „Vyrja“ akcijomis ir jų suteikiamomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis disponuoti, įskaitant balsuoti UAB „Vyrja“ visuotiniame akcininkų susirinkime, kuriame sprendimai turi būti priimti kvalifikuota balsų dauguma, užtikrina ieškinio reikalavimus, apeliacinio teismo vertinimu, tikslinga atsižvelgti ir įvertinti 2015 m. lapkričio 4 d. dovanojimo sutarties pasekmes – po dovanojimo sutarties sudarymo apeliantas nuosavybės teise valdo didžiąją dalį UAB „Vyrja“ akcijų (kaip nurodo apeliantas savo atskirajame skunde, po šios sutarties sudarymo atsakovas J. K. valdo 65 proc. įmonės akcijų). Taip apeliantas įgyja teisiškai reikšmingą įtaką įmonės valdyme, jo balsas visuotiniuose akcininkų susirinkimuose gali tapti lemiamas priimant sprendimus, susijusiais su bendrovei priklausančio turto valdymu ir disponavimu.
  6. Balsavimas visuotiniame akcininkų susirinkime – tai teisiškai reikšmingas juridinio asmens dalyvio – akcininko elgesys (veiksmas), jam įgyvendinant įstatymo suteiktą neturtinę teisę dalyvauti sprendžiant bendrovės reikalus. Naudojimasis akcijų valdytojui suteikiama teise šiomis akcijomis balsuoti yra susijęs su jo dalyvavimu akcininkų susirinkimui priimant sprendimus, susijusius su bendrovei priklausančio turto valdymu, disponavimu. Tokiais sprendimais gali būti prisiimti įsipareigojimai bendrovės vardu, susiję su bendrovei priklausančio turto apsunkinimu, įsipareigojimais prieš trečiuosius asmenis, turto perleidimu, kas gali apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą, taip pat padaryti žalą sumažėjus akcijų vertei arba joms tapus bevertėmis (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-673/2008; 2015 m. gruodžio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-2136-117/2015).
  7. Iš ieškinio ir jo pateiktų priedų matyti, kad UAB „Vyrja“ neturi registruotino nekilnojamojo turto, įmonės įstatinis kapitalas – 170 900 000 Lt (49 496 061,17 Eur), vardinių paprastųjų akcijų skaičius - 170 900 000, akcijos nominali vertė – 1 Lt (0,29 Eur) (ieškinio priedai Nr. 13, 17). Netaikius atsakovui J. K. draudimo areštuotomis UAB „Vyrja“ akcijomis ir jų suteikiamomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis disponuoti, įskaitant teisę balsuoti UAB ,,Vyrja“ visuotiniame akcininkų susirinkime, apeliantas turės galimybę sumažinti UAB „Vyrja“ valdomą turtą ar atlikti kitus veiksmus, dėl kurių šios įmonės akcijų vertė sumažėtų. Perleistų akcijų vertei sumažėjus, galimas ieškovui palankus teismo sprendimas netektų esminės reikšmės, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos apribojo galimybes atsakovui J. K. balsuoti areštuotų akcijų suteikiamais balsais bendrovės visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, priimant sprendimus, kuriems priimti yra reikalinga kvalifikuota balsų dauguma (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
  8. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl apelianto argumentų, kuriais teigiama, kad taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis neproporcingai suvaržomos jo, kaip akcininko, teisės, pažymi, kad kilus pagrįstai būtinybei konkrečiu atveju realizuoti laikinosiomis apsaugos priemonėmis apribotas teises, atsakovas gali kreiptis į teismą su prašymu leisti naudotis šia teise priimant konkretų sprendimą ar išsprendžiant konkretų klausimą (CPK 146, 148 straipsniai).
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų
  1. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis bei konstatuoja, jog kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
  2. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

22Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai