Byla 2A-417-657/2013
Dėl atidalijimo iš bendrosios dalines nuosavybes

1Kauno apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Žibutes Budžienes (pranešeja), Dales Burdulienes, Leono Jachimaviciaus (kolegijos pirmininkas),

2Sekretoriaujant Rasai Juronienei,

3Dalyvaujant ieškovui G. P., ieškovu D. M. ir G. P. atstovei advokatei Aušrai Rucienei, atsakovo A. M. atstovei advokatei Eglei Grucytei,

4Viešame teismo posedyje žodinio proceso tvarka išnagrinejo ieškovu D. M. ir G. P. bei atsakovo A. M., atstovaujamo advokates Egles Grucytes, apeliacinius skundus del Kauno miesto apylinkes teismo 2012 m. lapkricio 5 d. sprendimo civilineje byloje Nr. 2-2949-775/2012 pagal ieškovu D. M. ir G. P. patikslinta ieškini atsakovui A. M. bei atsakovo A. M. priešieškini del atidalijimo iš bendrosios dalines nuosavybes.

5Kolegija, išnagrinejusi apeliacini skunda,

6N u s t a t e:

7I. Ginco esme

8Ieškovai D. M. ir G. P. kreipesi i teisma, patikslintu ieškiniu prašydami atidalinti ieškovams priklausancius žemes sklypus iš bendrosios dalines nuosavybes: 203 kv.m ploto žemes sklypa, plane pažymeta indeksu „A“ paskirti A. M., 800 kv.m ploto žemes sklypa, plane pažymeta indeksu „B“ D. M., ir 2802 kv.m ploto žemes sklypa, plane pažymeta indeksais „C“ – 467 kv.m ir „D“ – 2335 kv.m skirti G. P. pagal ju pateikta projekta (T.1, b.l. 35-36). Ieškovai nurode, kad jie kartu su atsakovu A. M., bendrosios dalines nuosavybes teise valdo 0,3805 ha dydžio žemes sklypa (unikalus Nr. ( - )), esanti adresu ( - ). D. M. priklauso 800/3805 sklypo dalys, G. P. priklauso 2802/3805 sklypo dalys, o atsakovui A. M. priklauso 203/3805 sklypo dalys. Sklypu šalys naudojasi pagal 2009-08-03 notaro patvirtinta sutarti del naudojimosi tvarkos nustatymo. Šia sutarti pasiraše ieškovai ir K. P., kuri veliau dovanojimo sutartimi savo sklypo dali perleido A. M.. Ieškovai nori atsidalinti iš bendrosios dalines nuosavybes, taciau A. M. su tuo nesutinka, savo siulomo atsidalinimo projekto neteikia, nebendradarbiauja. Ieškovu užsakymu II „Topomatas“ 2011-10-03 atsižvelgdamas i 2011 m. rugsejo 23 d. Kauno miesto apylinkes teismo nutarti šioje byloje parenge sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturciu nustatymo plana ir preliminaria sklypo schema, kuriu pagrindu ieškovai prašo atidalinti sklypa iš bendrosios dalines nuosavybes.

9Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies (T.1, b.l. 59-61), pateike priešieškini, kuriame praše atidalijima iš bendros dalines nuosavybes atlikti pagal jo pateikta projekta (T.1, b.l. 86-88). Nurode, kad patikslintame ieškinyje nurodyta atidalijimo tvarka iš esmes atitinka bendraturciams priklausancias sklypo dalis, taciau atsakovas, vadovaudamasis ekonomiškumo principu, siulo atidalinti žemes sklypus taip, kaip nurodyta jo pateiktame žemes sklypo plane. Nepaisant bendraturciu susitarimo del naudojimosi sklypu tvarkos, realiai atsakovas i savo žemes sklypo dali bei statinius patenka butent plane nurodytu ivažiavimu ir del to iš žemes sklypo bendraturciu niekada nebuvo sulaukes priekaištu. Atidalijus žemes sklypus bendrosios dalines nuosavybes savininkams pagal jo pateikta žemes sklypo plana, praše nustatyti servituta, suteikianti atsakovui teise neatlygintinai, bet kuriuo paros metu ir bet kuriuo metu laiku netrukdomai naudotis žemes sklypo B dalyje, priklausancioje ieškovui D. M., esanciu ivažiavimu (plane pažymetas E-84) eiti ir važiuoti transporto priemonemis i atsakovui asmenines nuosavybes teise priklausanti žemes sklypa ir tiesti inžinierinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, nurodytoje žemes sklypo dalyje, nes kitaip jis netures galimybes privažiuoti prie savo pastatu. Be to, atsakovas nesutiko perkelti garažo duris i kita pastato puse.

10II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esme

11Kauno miesto apylinkes teismas 2012 m. lapkricio 5 d. sprendimu patikslinta ieškini ir priešieškini atmete (T.1, b.l. 149-152). Išnagrinejes ir ivertines šaliu pateiktus žemes sklypu atidalijimo projektus, teismas padare išvada, jog atidalijus žemes sklypus pagal ieškovu pateikta projekta, atsakovui nebutu galimybes privažiuoti prie jo pastatu 3G1p, 4I1p, 5I1p. Ieškovu argumenta, kad atsakovui priklauso kitas šalia esantis žemes sklypas, esantis adresu ( - ), ir atsakovas galetu pasidaryti ivažiavima i garaža iš šio sklypo puses, teismas atmete kaip nepagrista. Teismo nuomone toks budas neproporcingai apsunkintu atsakovo turimo nekilnojamojo turto naudojima ir jo teisiu igyvendinima, nes jis turetu pats isirengti garažo vartus kitoje pastato puseje. Be to, žemes sklypai ( - ) yra du skirtingi sklypai, jie nera sujungti ir kol kas neketinama juos sujungti, todel kol jie funkcionuoja atskirai, jie turi atitikti reikalavimus, keliamus atskiram žemes sklypui. Ieškovu teigimu ju atidalijimo projektas paruoštas pagal 2009-08-03 tarp bendraturciu patvirtinta žemes sklypo naudojimosi tvarka, kuri iregistruota NT registre, taciau teismas pažymejo, jog žemes sklypu atidalijimo projektas gali ir neatitikti nustatytos naudojimosi žemes sklypu tvarkos. Atsakovas priešieškiniu siule jam ieškovo D. M. žemes sklype nustatyti servituta eiti, važiuoti transporto priemonems, tiesti inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas. Atsakovo projektas pažeistu minetu dvieju bendraturciu teises ir interesus, nes tarp šaliu yra konfliktine situacija ir ieškovui D. M. nebutu sudaryta galimybe tinkamai igyvendinti savo nuosavybes teises. Teismo nuomone, toks atidalinimas iš bendrosios dalines nuosavybes yra neracionalus ir neatitinka bendraturcio poreikiu, šaliu santykiai ir taip yra konfliktiški, todel toks atidalijimas sukurtu tarp ginco šaliu dar sudetingesnius nei bendraturciu teisinius santykius. Teismas pažymejo, kad servitutas nustatomas tik tada, kai jo nenustacius nebutu imanoma naudoti daikto normaliomis sanaudomis pagal paskirti. Teismo nuomone, atsakovo elgesys bendraturciu atžvilgiu rodo, jog jis piktybiškai neieško kompromiso ir siekia ieškovo D. M. nuosavybes saskaita tenkinti savo poreikius. Teismas konstatavo, jog šaliu pateikti žemes sklypo atidalijimo planai neatitinka atidalijimo tvarkos nustatymo principu ir reikalavimu. Be to, teismas pažymejo, jog tiek ieškovu, tiek atsakovo pateiktuose žemes sklypu atidalijimo projektuose pažymeta ir prašoma atidalinus ieškovui G. P. jo dali, paskirti jam du sklypus, t.y. 467 kv. m ir 2335 kv.m ploto. Tai reiškia, jog prašoma ne tik atidalinti šio ieškovo 2802 kv.m. ploto sklypa iš bendros dalines nuosavybes, bet ši sklypa dar padalinti i du atskirus sklypus - 467 kv. m ir 2335 kv.m ploto. Teismas akcentavo, jog žemes sklypu padalinimas atliekamas ne teismine tvarka, o kreipiantis i atitinkamas teritoriju planavimo funkcijas atliekancias institucijas. Nurode, kad tai teismas jau buvo pažymejes savo nutartyje, spresdamas ieškinio priemimo klausima, taciau šalys i tai neatsižvelge ir savo reikalavimu nepakeite. Tuo labiau, kad del G. P. žemes sklypo dalies padalijimo net nera tarp šaliu jokio ginco. Teismas sprende, kad ir del šios priežasties teismas negali atlikti atidalijimo nei pagal ieškovu, nei pagal atsakovo pateiktus projektus, todel, kad butu išlaikyta tarp šaliu interesu pusiausvyra, nebutu pažeistos kitos šalies teises ir teritoriju planavimo reikalavimai, kitu atidalijimo variantu šalims teismui nepateikus, patikslinta ieškini ir priešieškini atmete.

12III. Apeliaciniu skundu ir atsiliepimu i juos argumentai

13Byloje apeliacinius skundus pateike tiek ieškovai, tiek atsakova atstovaujanti advokate Egle Grucyte.

14Apeliaciniu skundu ieškovai prašo Kauno miesto apylinkes teismo 2012 m. lapkricio 5 d. sprendima panaikinti ir priimti nauja sprendima, kuriuo patikslinta ieškini patenkinti, o atsakovo priešieškini – atmesti, iš atsakovo ieškovu naudai priteisti bylinejimosi išlaidas. Be to, prašo apeliacini skunda nagrineti žodinio proceso tvarka (T.1, b.l. 153-155). Apeliantai mano, kad sprendimas yra neteisetas ir nepagristas, nes buvo priimtas netinkamai taikant materialines ir procesines teises normas. Ieškovu apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

151. Teismas, priimdamas sprendima, neivertino visu bylos rašytiniu irodymu, sprendima nepagristai grinde nutartimi, kuri aukštesnes instancijos teismo buvo panaikinta. Sprendimas priimtas aiškiai šališko teismo. Mano, kad ta pati teiseja, kuri nepagristai buvo atsisakiusi priimti ieškini, negalejo šio ieškinio nagrineti iš esmes, nes jau priimdamas ieškini, teismas buvo suformaves savo išankstine nuomone del patikslinto ieškinio.

162. Sprendimu teismas pažeide visu šaliu teises i nuosavybe. Teigia, kad ieškovu pateiktas atidalijimo projektas atitinka bendraturciu dalis, visiškai atitinka susitarima tarp bendrasavininkiu del žemes sklypo naudojimosi tvarkos ir nepažeidžia atsakovo interesu. Ieškovu pateiktame projekte nenustatyta jokiu servitutu, taciau jie ir nera reikalingi, kadangi iki dabar visiems bendraturciams buvo priimtina 2009-08-03 susitarime nustatyta naudojimosi sklypu tvarka. Atsakova tokia naudojimosi tvarka taip pat tenkino, jis niekam del to pretenziju nereiške ir laikesi susitarimo salygu.

17Patikslintu atsiliepimu i ieškovu apeliacini skunda atsakova atstovaujanti advokate Egle Grucyte prašo ieškovu apeliacini skunda atmesti bei iš ieškovu atsakovo naudai priteisti bylinejimosi išlaidas (T.2, b.l. 23-25). Nurodo, kad atsakovas nesutinka su ieškovu apeliaciniu skundu. Teigia, kad nera pagrindo konstatuoti apeliantu skunde nurodytu proceso teises normu pažeidimo, nes teismas vertino apeliantu pateiktus irodymus, o tai, kad nebuvo priimtas ieškovams palankus sprendimas, nera pagrindas pripažinti, kad buvo pažeistos irodymu vertinimo taisykles. Sutinka, kad teismas, priimdamas skundžiama sprendima, pažeide visu šaliu teise i nuosavybe. Teismas pagristai konstatavo, jog patikslintu priešieškiniu pateiktas žemes sklypo atidalijimo projektas neproporcingai apsunkintu atsakovo turimo nekilnojamojo turto naudojima ir jo teisiu igyvendinima. Ieškovu projektas nera priimtinas atsakovui. Atsakovas neprieštarauja, kad G. P. jo sklypas butu atidalintas i du sklypus.

18Apeliaciniu skundu atsakova atstovaujanti advokate Egle Grucyte prašo Kauno miesto apylinkes teismo 2012 m. lapkricio 5 d. sprendima panaikinti ir priimti nauja sprendima – atsakovo priešieškini tenkinti bei iš ieškovu atsakovo naudai priteisti bylinejimosi išlaidas. Be to, prašo byla nagrineti žodinio proceso tvarka bei priimti papildomai pateikiamus dokumentus, patvirtinancius apeliaciniame skunde išdestytas aplinkybes (T.2, b.l. 3-8). Teigia, kad sprendimas yra neteisetas ir nepagristas, nes priimtas netinkamai taikant materialines ir procesines teises normas. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

191. Kaip ir atsiliepime i ieškovu apeliacini skunda, teigia, kad teismas, pažeide visu šaliu teises i nuosavybe. Šioje byloje teismas turejo išspresti tik tinkamiausio bendrosios nuosavybes atidalijimo klausima. Ieškovai, teikdami patikslinta ieškini, nepateike jokio projekto, kuris užtikrintu apelianto galimybe nevaržomai patekti i jam asmenines nuosavybes teise priklausancius statinius, todel teismas pagristai konstatavo, jog patikslintu priešieškiniu pateiktas žemes sklypo atidalijimo projektas neproporcingai apsunkintu atsakovo turimo nekilnojamojo turto naudojima ir jo teisiu igyvendinima. Ieškovu pateiktas žemes sklypo atidalijimo planas pažeidžia apelianto teises ir teisetus interesus nekliudomai naudotis jam priklausanciu turtu.

202. Teismas netinkamai nustate faktines bylos aplinkybes – neteisingai ir nepagristai konstatavo, kad ginco sklypu šalys naudojasi pagal 2009-08-03 notaro patvirtinta sutarti del naudojimosi tvarkos nustatymo. Teigia, kad rašytiniai bylos irodymai patvirtina fakta, kad nepaisant bendraturciu susitarimo del naudojimosi sklypu tvarkos, realiai yra susikloste, jog apeliantas i jam asmenines nuosavybes teise priklausancia žemes sklypo dali bei asmenines nuosavybes teise priklausancius pastatus patenka butent plane nurodytu ivažiavimu.

213. Teismas pažeide servituto teisinius santykius reglamentuojancias materialiosios teises normas, neatsižvelge i šiuo klausimu teismu praktikos formuojamas nuostatas. Nagrinejamoje byloje buvo sprendžiama del servituto nustatymo ieškovo D. M. žemes sklypo dalyje, siekiant užtikrinti tinkama apeliantui asmenines nuosavybes teise priklausanciu pastatu - garažo, ukinio pastato bei rezervuaro naudojima. Atidalijus žemes sklypus iš bendrosios nuosavybes, apeliantas netures galimybes patekti i jam asmenines nuosavybes teise priklausancius pastatus, o naujo privažiavimo irengimas, garažo vartu, iejimu i pastatus irengimas yra neimanomas del techniniu galimybiu, be to tai butu neracionalus sprendimas, reikalaujantis iš apelianto dideliu išlaidu ir daugelio organizaciniu sprendiniu. Todel servituto butinumas yra objektyvus ir vienintelis budas išspresti viešpataujanciojo daikto savininko interesu tinkama igyvendinima.

22Ieškovai atsiliepimo i atsakovo atstoves apeliacini skunda nepateike.

23IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybes, teisiniai argumentai ir išvados

24Apeliaciniai skundai atmestini.

25Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje itvirtintu bylos nagrinejimo ribu, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytu ribu, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesini sprendima teisetumo ir pagristumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nera CPK 329 straipsnio antroje ir trecioje dalyse nurodytu absoliuciu sprendimo negaliojimo pagrindu. Teiseju kolegija, išnagrinejusi byla apeliacine tvarka, daro išvada, kad absoliuciu sprendimo negaliojimo pagrindu nera, todel pasisako tik del apeliaciniu skundu argumentu.

26Tarp ieškovu ir atsakovu kiles gincas del žemes sklypo atidalijimo iš bendrosios dalines nuosavybes.

27Del atidalijimo iš bendrosios dalines nuosavybes

28Atidalijimas iš bendrosios dalines nuosavybes yra vienas iš bendrosios dalines nuosavybes teises igyvendinimo budu. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teise reikalauti atidalyti jo dali iš bendrosios dalines nuosavybes. Šio straipsnio prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturcio statuso pasikeitimus. Šiuo budu igyvendinus bendraturcio kaip savininko teises, pasibaigia jo su kitais bendraturciais turima bendroji daline nuosavybe. Atidalijus pasikeicia bendro daikto teisinis režimas – suformuojami atskiri nuosavybes teises objektai, kurie (jeigu daugiau bendraturciu nebeliko) valdomi, jais naudojamasi ir disponuojama savarankiškai, o bendrosios dalines nuosavybes teise pasibaigia. Taigi bendrosios dalines nuosavybes teises dalyvio turto dali atidalijus iš bendro turto, bendroji daline nuosavybe pasibaigia, o atsidalijes bendraturtis tampa tik jam priklausancios turto dalies (daikto) savininku bei turi teise valdyti, naudotis ir disponuoti turtu savo nuožiura (CK 4.37 str. 1 d.).

29Byloje nustatyta, kad šalys yra 3805 kv.m namu valdos žemes sklypo (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) k.v.), esancio ( - ) bendraturciai (T.1, b.l. 7-11). Ieškovui G. P. nuosavybes teise priklauso 2802 kv.m žemes sklypo, ieškovui D. M. – 800 kv.m, o atsakovui A. M. – 203 kv.m. Sklype taip pat yra šalims asmenines nuosavybes teise priklausantys pastatai: G. P. – gyvenamasis namas (unikalus Nr. ( - )), D. M. – gyvenamasis namas (unikalus Nr. ( - )) ir šiltnamis (unikalus Nr. ( - )), o atsakovui A. M. garažas (unikalus Nr. ( - )), ukinis pastatas (unikalus Nr. ( - )) ir rezervuaras (unikalus Nr. ( - )) (T.1, b.l. 13-15). D. M. ir A. M. bendrosios dalines nuosavybes teise, po ½ dali priklauso kiti statiniai (inžineriniai) – kiemo statiniai (šulinys, kanalizacijos šulinys – 5 vnt., drenažo šulinys – 2 vnt., kiemo aikštele, tvora, pavesine) (unikalus Nr. ( - )). 2009-08-03 sutartimi (notarinio registro Nr. ( - )) nustatyta naudojimosi žemes sklypu tvarka (T.1, b.l. 19-23).

30Istatymas reglamentuoja, jog formuojant arba pertvarkant žemes sklypus, turi buti laikomasi tam tikru reikalavimu, o butent: prie statinio gali buti formuojamas tik vienas žemes sklypas, reikalingas statiniui ar irenginiui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre irašyta jo tiesiogine paskirti. Žemes sklypai, suformuoti statiniams arba irenginiams eksploatuoti, natura nedalijami, išskyrus atvejus, kai žemes sklypas padalijamas arba atidalijama dalis iš bendrosios nuosavybes kartu su statinio ar irenginio padalijimu ar dalies iš bendrosios nuosavybes atidalijimu, suformuojamas atskiras statinys ar irenginys ir šiam statiniui ar irenginiui eksploatuoti reikalingas žemes sklypas gali funkcionuoti kaip atskiras daiktas (Žemes istatymo 40 str.).

31Kasacinio teismo jurisprudencija bylose del atidalijimo iš bendrosios dalines nuosavybes ir servituto nustatymo yra itin plati ir nuosekli. Kasacinis teismas 2006 m. spalio 30 d. nutartyje, priimtoje civilineje byloje Nr. 3K-3-559/2006, yra nurodes, jog sprendžiant del atidalijimo budo teismine tvarka, reikia pasirinkti toki atidalijimo buda, kuris geriausiai apgintu daugelio bendraturciu interesus, taip pat nepaneigtu ne vieno iš bendraturciu teises i jam priklausancia dalytino turto dali. Teismo patvirtinama atidalijimo iš bendrosios dalines nuosavybes tvarka turetu užtikrinti tolesni tokio turto naudojimo racionaluma. Taip pat teikiami atidalijimo variantai turi buti proceduriškai ir techniškai priimtini (t.y. imanomi igyvendinti, nedaryti neproporcingos žalos daiktui), atitikti bendraturciu dalis ir nepažeisti treciuju asmenu teisiu. Kasacinis teismas formuoja praktika, pagal kuria teismas, vertindamas, ar prašomas atidalijimo iš bendrosios dalines nuosavybes projektas atitinka nuosavybes teisiu igyvendinima ar ne, taip pat žemes santykius reglamentuojanciu teises aktu reikalavimus, turi tam tikra diskrecijos teise; ja igyvendindamas, teismas vadovaujasi CK 1.5 straipsnyje itvirtintais teisingumo, protingumo ir sažiningumo principais. Juos taikant ivertinamos aplinkybes apie bendraturcio esmini interesa naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi, ar siuloma tvarka nepažeis bendraturciu teisiu ir teisetu interesu jiems tenkancios naudotis dalies vertingumo požiuriu, iskaitant tai, ar dalys lygiavertes pagal funkcine paskirti (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2006-10-13 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-536/2006).

32Del šaliu pateiktu projektu. Abi šalys pateike savarankiškus atidalijimo projektus; ieškovai – parengta II „Topomatas“ (T.1, 38), atsakovas – parengta UAB „Inžineriniai tyrinejimai“ Klaipedos filialo (T.1, b.l. 90). Pateikto projekto tinkamumas ir pagristumas vertintinas pagal kelis esminius kriterijus: pateiktas projektas turi neprieštarauti teises aktu reikalavimams, nepažeisti treciuju asmenu teisiu; atidalijamos (realiosios dalys) turi buti adekvacios, t.y. kiek imanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybes teiseje (idealiasias dalis); tvirtinamas projektas turi atitikti socialines taikos ir proporcingumo kriterijus, t.y. turi buti patogus visiems bendraturciams ir užtikrinanti jiems galimybe naudojant daikta pagal paskirti gauti maksimalia nauda; turi buti atsižvelgiama i nusistovejusias faktinio naudojimosi daiktu salygas. Nagrinejamu atveju pirmosios instancijos teismas pagristai akcentavo, jog ieškovu pateiktas projektas riboja atsakovo galimybe privažiuoti prie jam priklausanciu pastatu. Pažymetina, kad pagal ši plana taip pat nera išsprendžiamas klausimas naudojimosi bendrosios dalines nuosavybes teise ieškovui D. M. ir atsakovui A. M. priklausanciais pastatais kiemo statiniai (šulinys, kanalizacijos šulinys – 5 vnt., drenažo šulinys – 2 vnt., kiemo aikštele, tvora, pavesine) (unikalus Nr. ( - )). Nurodytos aplinkybes leidžia daryti išvada, jog ieškovu pateiktas projektas neatitinka adekvatumo, socialines taikos ir proporcingumo kriteriju. Net ir sutinkant su ieškovu apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovas prie jam nuosavybes teise galetu privažiuoti per gretima, jam nuosavybes teise priklausanti sklypa, negalima paneigti to, kad ieškovai netiesiogiai pripažista atitinkamo ivažiavimo i atsakovui atidalijama sklypa nebuvima, Ivertinant ir tai, kad bendro naudojimo objektas – sodo pavesine yra menkaverte ir avarinio stovio (T.2, b.l. 113-119), pastato ilgalaikis naudojimas pagal bylos aplinkybes nera imanomas (atsižvelgiant i jo technine bukle, tvarkymo perspektyva, naudojimo galimybe ir kita) teiseju kolegija sprendžia, jog šie apeliacinio skundo argumentai neturejo itakos galutines teismo išvados teisetumui ir pagristumui. Ta aplinkybe, kad parengtas ieškovu projektas labiau atitinka tarp šaliu nustatyta naudojimosi žemes sklypu tvarka, negali buti vertinama ginco atveju, kaip savarankiškas pagrindas ieškiniui patenkinti.

33Iš atsakovo pateikto žemes sklypo atidalijimo projekto matyti, kad atsakovas siekia atidalinti savo asmenines nuosavybes teise valdoma žemes sklypo dali nuo ieškovu, iš dalies pakeiciant notaro patvirtinta sutartimi nustatyta naudojimosi tvarka ir nustatant servituta ieškovui D. M. priklausanciame sklype. Toki atsakovo siuloma atidalijimo projekta, teiseju kolegija vertina kritiškai, nes atsakovas nesutikdamas ivažiuoti i jam priskirtina dali ieškovu plane pažymeta „A“ – 203 kv.m per gretima, jam nuosavybes teise priklausanti sklypa, esanti ( - ), siekia naudotis po atidalijimo naujai suformuotu ieškovui D. M. priklausanciu sklypu „B“ – 800 kv.m, prašydamas nustatyti neatlygintini servituta. Tokiu budu, atidalijimas pagal atsakovo siuloma projekta, galimai pažeistu šaliu interesu balansa, nebutu užtikrinta šaliu interesu pusiausvyra, tolesnis tokio turto naudojimo racionalumas, nebutu išvengta šaliu gincu ateityje. Atidalinimo iš bendrosios dalines nuosavybes institutas egzistuoja tam, kad butu galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisiu turini sudaranciu teisiu igyvendinima i bendra daikta, kad ateityje butu išvengta gincu, kylanciu tarp bendraturciu jiems igyvendinant šias teises, tai daiktas negali buti dalijamas taip, kad po jo padalijimo atsidalijusiu savininku teisiu igyvendinimas butu neproporcingai apsunkintas ivairiais suvaržymais ar kitu asmenu teisemis i atidalytaja daikto dali, nes tai tarp savininku sukurtu dar sudetingesnius nei bendraturciu teisinius santykius (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-459/2007). Ivertinus šias aplinkybes, kolegija sprendžia, kad nera neabejotinos tikimybes, jog toks atidalijimo budas (atidalijimas pagal atsakovo pateikta projekta) neprieštarauja CK 4.80 straipsnyje itvirtinto atidalijimo iš bendrosios dalines nuosavybes instituto tikslams, t.y. nebus nepasiektas tikslas valdyti juos asmenines nuosavybes teisemis.

34Apeliantai nurodo, kad skundžiamu teismo sprendimu nebuvo pasiekta CK 4.80 straipsnio 1 dalyje numatytu tikslu, kuris pasiekiamas tuomet, kai atidalijimu pasibaigia bendroji daline nuosavybes su kitais bendraturciais, kadangi tiek ieškovai, tiek atsakovas sutiko, jog G. P. butu atidalinta žemes sklypo dalys pažymetos šaliu pateiktuose planuos indeksais „C“ – 467 kv.m ir „D“ – 2335 kv.m, kas sudaro bendra 2802 kv.m plota, t.y. šioje dalyje tarp šaliu ginco nera. CPK 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas priima ieškinio (taip pat dalies ieškinio reikalavimu) pripažinima, jeigu nera CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu: t.y. tokie atsakovo veiksmai del ieškinio (priešieškinio, jo dalies) pripažinimo neprieštarauja imperatyvioms istatymu nuostatoms ar viešejam interesui. Teiseju kolegijos nuomone, šie skundu argumentai nesudaro pagrindo apylinkes teismo sprendima pripažinti nepagristu. Absoliuciu atidalijimu (padalijimu) teisinis santykis kvalifikuojamas tuo atveju, kai iš bendrosios nuosavybes teisiniu santykiu pasitraukia visi bendraturciai, t. y. ne tik sumažeja bendraturciu skaicius, bet ir apskritai pasibaigia bendroji daline nuosavybe, nes daiktas (daiktai) tampa asmenines nuosavybes teises objektu. Atskyrus vieno bendraturcio dali, sumažeja bendraturciu skaicius, taciau daiktas išlieka bendrosios dalines nuosavybes teises objektu, kiti bendraturciai tarp saves lieka neatidalyti. Šis atidalijimas vadinamas santykiniu atidalijimu (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2010 m. vasario men. 18 d. Teismu praktikos nagrinejant gincus del bendrosios dalines nuosavybes apžvalga, Teismu praktika 32). Iš šaliu pateiktu žemes sklypo atidalijimo planu sprendiniu (T1, b.l. 38, 90) matyti, yra siekiama atidalyti iš bendrosios dalines nuosavybes suformuojant visiškai nauja 467 kv.m žemes sklypa, atitenkanti nuosavybes teise ieškovui G. P.. Tokiu budu šioje byloje atidalijima iš bendrosios nuosavybes teisiu šalys betarpiškai sieja ne tik su žemes sklypo atidalijimu, bet ir padalijimu. Iš teismui pateikto ieškinio matyti, kad ieškovai nori ne tik atsidalinti iš bendrosios dalines nuosavybes, bet ir nori G. P. tenkanti sklypa padalinti i du atskirus naujus sklypus. Pažymetina, kad atidalinus žemes sklypa iš bendrosios dalines nuosavybes, butu nustatyta kiekvieno savininko atskira turto dalis, o ieškovas jam skirtame naujai suformuotame sklype gali nevaržomai atlikti bet kokius sklypo padalinimo veiksmus. Žemes sklypo padalinimas nuosavame žemes sklype yra vykdomas administracine, o ne teismine tvarka, nereikalaujant bendraturciu sutikimo, pateikiant prašyma savivaldybes administracijai pertvarkyti Nekilnojamojo turto registre iregistruotus žemes sklypus (LR Vyriausybes 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 patvirtintu Žemes sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritoriju planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestu teritorijose tvarkos aprašo 4.2.1. p.; 12 p.).

35Del servituto. Atsakovas A. M. gincija, kad jam pagal ieškovu projekta teksianti žemes sklypas dalis (203 kv.m plane pažymeta Nr.1, T.1, b.l. 38) negales buti naudojama pagal paskirti nesant privažiavimo prie jo, ir todel tinkamam jo naudojimui užtikrinti atsakovas praše nustatyti kelio servituta pagal jo atidalinimo projekta ieškovui D. M. atiteksianciame žemes sklype.

36Lietuvos Aukšciausiasis Teismas yra išdestes pozicija, kad kai viena šalis siekia servituto nustatymo kuo mažesnemis jai sanaudomis iš keliu galimu variantu, teisingo atlyginimo klausimas privalo buti svarstomas, net ir nesant pateikto savarankiško reikalavimo atlyginti nuostolius CK 4.129 straipsnio pagrindu; servituto turetojas igyja teise naudotis svetimu daiktu, o šio daikto savininkas patiria atitinkamu teisiu ribojimu, kurie turi buti kompensuojami. Procesine viešpataujanciojo daikto savininko pareiga kelti kompensacijos dydžio klausima išplaukia iš reikalavimo siekti abieju daiktu savininku interesu pusiausvyros, o šio reikalavimo turi laikytis ne tik byla nagrinejantis teismas, bet ir sažininga proceso šalis, prašanti nustatyti servituta (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2012 m. gegužes 10 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-210/2012). Be to, kasacinis teismas 2012 m. spalio 23 d. nutartyje, priimtoje civilineje byloje Nr. 3K-3-433/2012, yra išaiškines, kad nesant pareikšto savarankiško reikalavimo, servituto atlygintinumo klausima teismas gali spresti tada, kai pateikti keli skirtingi servituto projektai. Pagal formuoja praktika tuo atveju, kai pateikiamas vienas servituto projekta ir nesiuloma atlyginti už savininko teisiu suvaržyma, teismai neturi pagrindo spresti servituto atlygintinumo klausimo, nes priešingu atveju, butu paneigta CK 4.129 straipsnyje itvirtinta savininko teise i nuostoliu atlyginima.

37Iš atsakovo pateikto projekto aišku, kad jo prašomas nustatyti kelio servitutas ieškovui D. M. turinti atitekti žemes sklypa padalintu i dvi dalis, taip pat faktiškai užimtu 84 kv.m sklypo ploto, kas sudarytu daugiau kaip 10 % sklypo ploto. Ieškovai apeliaciniame skunde nurodo, kad toks D. M. turincio atitekti sklypo apsunkinimas nera neadekvatus šiuo konkreciu atveju, ypac svarstant ieškovu galimybe iš viso realiai igyvendinti jiems priklausancias nuosavybes teises. Teiseju kolegija mano, jog pirmosios instancijos teismas pagristai konstatavo, kad nustacius atsakovo reikalaujama servituta, atsakovas ieškovo D. M. saskaita tenkintu savo turtinius interesu. Pažymetina, kad nustacius atsakovo prašoma kelio servituta praktiškai sumažetu ieškovo D. M. žemes sklypo naudingasis plotas; kelio servitutas kirstu ieškovo sklypa per puse, o tai savaime apribotu ieškovo galimybe tinkamai naudotis jam priklausanciu žemes sklypu; atsakovas teikdamas prašyma del servituto nustatymo nepateike savo siulymo kaip jis kompensuotu ieškovo del servituto patiriamus nuostolius. Nagrinejamoje byloje atsakovas A. M. praše nustatyti neatlygintini kelio servituta pagal vieninteli projekta. Kiti kelio servituto projektai byloje nebuvo svarstomi, o ieškovas D. M. taip pat nereiške savo pozicijos ir reikalavimu del kompensacijos. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime taip pat nurode, kad servitutas gali buti nustatomas tik tokiu atveju, kai nenustacius servituto nebutu imanoma naudoti daikto normaliomis sanaudomis pagal paskirti. Sutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, teiseju kolegija pažymi, kad atsakovas visiškai nepagrinde savo reikalavimo nustatyti neatlygintini servituta D. M. sklype. Tokiu atveju atsakovo siulomas atidalinimo natura variantas, teiseju kolegijos nuomone, ne tik, kad iškreipia bendraturciu interesu pusiausvyra, bet taipogi apsunkins ieškovo D. M. kaip savininko teisiu igyvendinima, o kartu potencialiai gali sukelti tarp šaliu papildomus gincus ateityje. Del išdestytu motyvu, teiseju kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas del priešieškinio reikalavimo nustatyti neatlygintini servituta atmestas pagristai.

38Del kitu apeliaciniu skundu argumentu. Teiseju kolegija nesutinka su apeliaciniu skundu argumentais, kad atmesdamas tiek ieškini, tiek priešieškini, teismas neišsprende šaliu ginco ir apribojo bedraturciu teise atsidalinti iš bendrosios dalines nuosavybes.

39Kolegija konstatuoja, kad šios kategorijos bylose gincas laikomas išsprestu atidalijus iš bendrosios dalines nuosavybes, nes teismui atmetus visus šaliu siulymus, jos lieka pirminiame variante. Tokie sprendimai, kai atmetami visi siulomi variantai turi buti išimtiniai. Taciau šios bylos kontekste, butent toks sprendimas priimtas pagristai, nes net ir atmetus ieškini ir priešieškini, šalys grižta ne i ta situacija, kuomet bet kuris iš bendraturciu gali naudotis bet kuria sklypo dalimi, o i ta situacija, kuomet sklypo tarpusavio naudojimas apibrežiamas ju paciu sudaryta sutartimi (T.1, b.l. 19-23). Be to, ivertinus gincijamo sprendimo ir šaliu apeliaciniu skundo turini, atkreiptinas demesys i tai, jog procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principai bylose del atidalijimo iš bendrosios dalines nuosavybes lemia šaliu pareiga pateikti tinkamus ir racionalumo, patogumo bei mažiausios itakos nusistovejusiai tvarkai kriterijus atitinkancius atidalijimo iš bendrosios dalines nuosavybes projektus. Nors nagrinejamu atveju abi šalys pateike savarankiškus atidalijimo iš bendrosios dalines nuosavybes projektus, taciau iš šaliu procesiniu dokumentu ir pasisakymu, tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacines instancijos teisme matyti, jog ieškovas G. P. nori ne tik atsidalinti, bet ir padalinti sklypa. Nors ieškovui G. P. teismas buvo išaiškines, kad ieškovas turetu patikslinti savo reikalavimus (taip pat ir atsakovas), taciau jie šia teise nesinaudojo, nors turejo tam visas galimybes, buvo atstovaujamos advokatu. Tokiu budu šalys aiškiai pripažino nebuve pakankamai aktyvios, o tai iš esmes vertintina, kaip netinkamas naudojimasis suteiktomis procesinemis teisemis. Teismas negali už bendraturcius parengti tinkamo naudojimosi daiktu tvarkos projekto, jis tik vykdo teisinguma konkreciose bylose spresdamas, ar pagal bendraturciu pateikus projektus galima tenkinti prašyma ir nutraukti bendraja daline nuosavybe. Tuo atveju, jeigu visi bendraturciu byloje pateikti naudojimosi bendrosios dalines nuosavybes teises objektu tvarkos projektai yra netinkami ir ydingi, teismas turi teise juos atmesti. Be to svarbu pamineti ir tai, jog tokia bylos baigtimi nera užkertamas kelias šalims ginti ju galimai pažeidžiamas materialines teises ateityje keliant klausima del egzistuojancio susitarimo teisetumo ir teikiant teismui tvirtinti šioje nutartyje ivardintus reikalavimus atitinkancius atidalijimo žemes sklypu projektus.

40Del byla išnagrinejusio teismo šališkumo

41Apeliantai D. M. ir G. P. irodineja, kad šia byla išnagrinejo šališkas teismas, nes ginca sprendusi teiseja, atsisakydama priimti ju pareiškima jau buvo išreiškusi išankstine del busimo teismo sprendimo. Teiseju kolegija su minetais argumentai neturi pagrindo sutikti. Kaip žinia, teismu praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo, teigdamas, jog byla išnagrinejo šališkas teismas, turi pagristi tai, jog byla išnagrineta neobjektyviai, kad teisejas, išnagrinejes šia byla, buvo ar galejo buti suinteresuotas jos baigtimi, etc. (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-154/2012). Be to, bylos šalis, taip teigianti, privalo tinkamai naudotis proceso teise nušalinti byla nagrinejanti teiseja (CPK 178 str.). Pareiškimas del teisejos nušalinimo nebuvo paduotas, teismo posedžiu metu nušalinimo teisejai nebuvo pareikšta. Pažymetina ir tai, kad teismo veiksmai, kuriais buvo leista šalims pasinaudoti ju procesinemis teisemis – pasiulyta siekti taikaus susitarimo byloje, pašalinti ieškinio trukumus (patikslinti ieškinio reikalavimus), negali buti vertinami kaip išankstines nuomones del sprendimo pareiškimas. Atkreiptinas demesys ir i tai, kad teiseju kolegija, patikrinusi skundžiamo teismo sprendimo teisetuma ir pagristuma, konstatavo, jog tarp šaliu kiles gincas iš esmes išsprestas teisingai – tinkamai kvalifikuoti šaliu teisiniai santykiai, teisingai ivertinti irodymai bei nustatytos aktualios faktines aplinkybes. Teiseju kolegijos isitikinimu, visa tai nesuteikia pagrindo spresti, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas bei suinteresuotas bylos baigtimi (CPK 64-66 str.).

42Kasacinio teismo praktikoje pripažistama, kad teismo pareiga pagristi priimta procesini spendima neturetu buti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti i kiekviena argumenta. Atmesdamas apeliacini skunda, apeliacines instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnes instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, kt.). Remdamasi išdestytu, teiseju kolegija daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ivertino byloje surinktus irodymus, tinkamai nustate faktines bylos aplinkybes, visapusiškai ištyre ir ivertino bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taike materialines bei procesines teises normas, laikesi Lietuvos Aukšciausiojo Teismo praktikos tokio pobudžio bylose, todel skundžiamas teismo sprendimas yra teisetas ir pagristas. Ieškovu ir atsakovo apeliaciniu skundu argumentai nesudaro teisinio pagrindo skundžiama teismo sprendima pakeisti arba panaikinti (CPK 320 str., 326 str. 1 d. 1 p.).

43Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teiseju kolegija

Nutarė

44Kauno miesto apylinkes teismo 2012 m. lapkricio 5 d. sprendima palikti nepakeista.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti... 2. Sekretoriaujant Rasai Juronienei,... 3. Dalyvaujant ieškovui G. P., ieškovu 4. Viešame teismo posedyje žodinio proceso tvarka išnagrinejo ieškovu 5. Kolegija, išnagrinejusi apeliacini skunda,... 6. N u s t a t e:... 7. I. Ginco esme... 8. Ieškovai D. M. ir G. P. kreipesi i... 9. Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies (T.1, b.l. 59-61), pateike... 10. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esme... 11. Kauno miesto apylinkes teismas 2012 m. lapkricio 5 d. sprendimu patikslinta... 12. III. Apeliaciniu skundu ir atsiliepimu i juos argumentai... 13. Byloje apeliacinius skundus pateike tiek ieškovai, tiek atsakova atstovaujanti... 14. Apeliaciniu skundu ieškovai prašo Kauno miesto apylinkes teismo 2012 m.... 15. 1. Teismas, priimdamas sprendima, neivertino visu bylos rašytiniu irodymu,... 16. 2. Sprendimu teismas pažeide visu šaliu teises i nuosavybe. Teigia, kad... 17. Patikslintu atsiliepimu i ieškovu apeliacini skunda atsakova atstovaujanti... 18. Apeliaciniu skundu atsakova atstovaujanti advokate Egle Grucyte prašo Kauno... 19. 1. Kaip ir atsiliepime i ieškovu apeliacini skunda, teigia, kad teismas,... 20. 2. Teismas netinkamai nustate faktines bylos aplinkybes – neteisingai ir... 21. 3. Teismas pažeide servituto teisinius santykius reglamentuojancias... 22. Ieškovai atsiliepimo i atsakovo atstoves apeliacini skunda nepateike.... 23. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybes, teisiniai... 24. Apeliaciniai skundai atmestini.... 25. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje itvirtintu bylos... 26. Tarp ieškovu ir atsakovu kiles gincas del žemes sklypo atidalijimo iš... 27. Del atidalijimo iš bendrosios dalines nuosavybes... 28. Atidalijimas iš bendrosios dalines nuosavybes yra vienas... 29. Byloje nustatyta, kad šalys yra 3805 kv.m namu valdos žemes sklypo (unikalus... 30. Istatymas reglamentuoja, jog formuojant arba pertvarkant žemes sklypus, turi... 31. Kasacinio teismo jurisprudencija bylose del atidalijimo iš bendrosios dalines... 32. Del šaliu pateiktu projektu. Abi šalys pateike savarankiškus atidalijimo... 33. Iš atsakovo pateikto žemes sklypo atidalijimo projekto matyti, kad atsakovas... 34. Apeliantai nurodo, kad skundžiamu teismo sprendimu nebuvo pasiekta CK 4.80... 35. Del servituto. Atsakovas A. M. gincija, kad jam pagal... 36. Lietuvos Aukšciausiasis Teismas yra išdestes pozicija, kad kai viena šalis... 37. Iš atsakovo pateikto projekto aišku, kad jo prašomas nustatyti kelio... 38. Del kitu apeliaciniu skundu argumentu. Teiseju kolegija nesutinka su... 39. Kolegija konstatuoja, kad šios kategorijos bylose gincas laikomas išsprestu... 40. Del byla išnagrinejusio teismo šališkumo... 41. Apeliantai D. M. ir G. P. irodineja,... 42. Kasacinio teismo praktikoje pripažistama, kad teismo pareiga pagristi priimta... 43. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 44. Kauno miesto apylinkes teismo 2012 m. lapkricio 5 d....