Byla e2A-83-896/2018
Dėl žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės K. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei K. K., tretiesiems asmenims N. D., uždarajai akcinei bendrovei „Inservis“, uždarajai akcinei bendrovei „CManagement“ dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjas

Nustatė

4Ginčo esmė

5Ieškovė nurodė, kad 2015 m. birželio 15 d. vandeniu buvo užlietas trečiajam asmeniui N. D. priklausantis butas, esantis ( - ), Kaune. Butas užlietas iš viršaus esančio buto Nr. 60, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei K. K., dėl ko sušlapo ir atšoko bute Nr. 56 ant sienų esantys tapetai. Tarp trečiojo asmens ir ieškovės buvo sudaryta Būsto draudimo sutartis. Ieškovė įvykį pripažino draudiminiu ir trečiajam asmeniui išmokėjo 198,00 Eur draudimo išmoką, kurią paskaičiavo kaip remonto išlaidas, būtinas sugadintam turtui atstatyti iki buvusios būklės prieš pat įvykį bei neviršijančios to turto atkūrimo vertės. Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovės 198,00 Eur žalos atlyginimo, 6,78 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė, kuriai nuosavybės teise priklauso butas, esantis ( - ), Kaune, su ieškiniu nesutiko. Atsakovė nurodė, kad įvykis įvyko ne dėl jos kaltės, o dėl po grindimis trūkusio karšto vandens vamzdžio tarpaukštinėje perdangoje, kurią sumontavo statytojas. Atsakovė nėra atsakinga už vamzdyną, kuris yra tarpaukštinėje perdangoje po butų grindimis, nes jokių darbų neatliko ir negalėjo žinoti ar matyti, o tuo labiau pasirūpinti namui, o ne butui priklausančiu turtu. Žalą ieškovė turėtų išsiieškoti iš namo priežiūrą vykdančios įmonės UAB „Inservis“ ir statytojo.

6Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovės K. K. ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ 198,00 Eur žalos atlyginimą, 6,78 Eur kompensacinių palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. birželio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,00 Eur žyminio mokesčio ir 70,08 Eur išlaidų už teisinę pagalbą. Teismas nustatė, kad nėra ginčo dėl padarytos žalos trečiajam asmeniui N. D. užliejus vandeniu jai priklausantį butą Nr. 60 fakto, taip pat nėra ginčo dėl išmokėto draudimo išmokos dydžio, tačiau byloje kilo ginčas dėl atsakingo asmens už padarytą žalą. Atsakovė nesutiko, jog ji yra atsakinga už padarytą žalą, kadangi tiek trečiojo asmens, tiek atsakovės butai buvo užlieti dėl netvarkingo tarp aukštų esančio karšto vandens vamzdyno, kuris praleidžia vandenį. Dėl buto užliejimo vandeniu atsakovei draudimo kompanija UAB „PZU Lietuva“ išmokėjo 2 500 Eur draudimo išmoką. Atsakovės nuomone, dėl įvykio yra kaltas namo administratorius UAB „Inservis“ ir statytojas. Teismas sprendė, kad atsakovė nepaneigė aplinkybės, jog buto Nr. 56 užliejimo vandeniu židinys randasi atsakovės bute Nr. 60, taip pat, kad atsakovė neįrodė, kad ji nėra kalta dėl įvykusio buto Nr. 56 užliejimo vandeniu. UAB „Inservis“ vadovas 2017 m. vasario 13 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kategoriškai nesutinka su atsakovės teiginiais, kad UAB „Inservis“ netinkamai prižiūrėjo namą ( - ), Kaune, kad nevykdė administratoriaus pareigų. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad kreipėsi į UAB „Inservis“ ir ar į statytoją dėl netinkamai išvedžiotų vamzdynų. Vien ta aplinkybė kur randasi vamzdynas ar sienoje, ar po grindimis, neturi jokios reikšmės žalos padarymui, UAB „Inservis“ neturi jokios informacijos dėl atsiradusios žalos atsakovės bute Nr. 60. Teismas nurodė, kad atsakovė ir trečiasis asmuo N. D., manydamos, jog yra neteisingai išvedžioti ir trūkę vamzdynai gyvenamajame daugiabučiame name, kuriame yra jų butai, turėtų kreiptis į generalinį rangovą UAB „Invalda Construction Management“, kadangi dar nėra suėję CK 6.698 straipsnyje numatyti terminai defektų pašalinimui. Teismas nurodė, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad kreipėsi į UAB „Inservis“ dėl paslėptų trūkumų išaiškinimo, t. y. dėl ne pagal projektą sumontuotų ir trūkusių karšto vandens vamzdynų tarpaukštinėje perdangoje, o UAB „Inservis“ atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad į jų įmonę nei atsakovė, nei trečiasis asmuo N. D. šiuo klausimu nesikreipė. Tokį pat atsakymą UAB „Inservis“ davė raštu 2015 m. liepos 23 d. Nr. 01-348 ir ieškovei, t. y., kad informacijos apie aplietus butus neturi. Kviesta į teismo posėdį liudytoja E. V., dirbusi UAB „Inservis“, į teismo posėdį neatvyko, o šalys neprašė atidėti 2017 m. birželio 8 d. posėdžio ir kviesti šią liudytoją. Teismas laikė nepakankamu įrodymu Priedo Nr. 1 prie turto apžiūros akto Nr. 256232 pastaboje nurodytą tekstą dėl UAB „Inservis“ darbuotojo teiginių apie butų užliejimo vandeniu priežastis, kadangi minėtame akte nėra užfiksuota, jog apžiūroje dalyvavo UAB „Inservis“ darbuotojas, nenurodytas UAB „Inservis“ darbuotojo, kurio teiginiais vadovaujasi atsakovė, nei vardas, nei pavardė, nei pareigos, Priedas Nr. 1 prie turto apžiūros akto ir pats aktas nepasirašytas UAB „Inservis“ darbuotojo. UAB „Inservis“ atstovas teismo posėdžio metu ir UAB „Inservis“ rašte nurodė, kad buto Nr. 56 savininkas į UAB „Inservis“ nesikreipė, kad jokios informacijos apie aplietus butus neturi. Teismo vertinimu, ieškovė įrodė 3 civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. žalą, kuri atitinka išmokėtai N. D. draudimo išmokai, atsakovės neteisėtus veiksmus, pasireiškusius nepakankamu rūpestingumu ir atidumu, kad nepadaryti žalos kitam asmeniui, svetimam turtui, nes atsakovė, suvokdama, kad būtent iš jos buto prabėga vanduo, nesikreipė nei į statytoją-generalinį rangovą UAB „Invalda Construkcion Management“, nei į namo administratorių UAB „Inservis“, ir priežastinį ryšį tarp N. D. patirtų nuostolių dėl buto, esančio ( - ), Kaune 2015 m. birželio 15 d. užliejimo vandeniu ir atsakovės neteisėtų veiksmų. Teismas nurodė, kad atsakovė, atlyginusi žalą, gali kreiptis į statytoją-generalinį rangovą UAB „Invalda Construkcion Management“ ar į namo administratorių dėl paslėptų trūkumų nustatymo.

8Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

9Apeliaciniu skundu atsakovė K. K., atstovaujama advokato Ruslan Mazurov, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias civilinę atsakomybę. Teismas nenustatė atsakovės neteisėtų veiksmų, t. y., kad atsakovė padarė žalą savo tyčiniais veiksmais, nes vanduo tekėjo ne iš atsakovės buto viduje esančių vamzdžių, o iš tarpaukštinių vamzdžių, kurie netrūko (tokio fakto niekas net nenustatinėjo), bet statytojo veiksmais buvo netinkamai sumauti, ko pasėkoje per kelerius metus vanduo pradėjo skverbtis ne tik į atsakovės butą (koridoriuje, vonioje), bet ir į kitų namo gyventojų butus. Be to, atsakovės butas nėra virš trečiojo asmens buto. Šios aplinkybės teismas nesiaiškino ir padarė neteisingas išvadas. Trečiojo asmens butas yra pirmame aukšte, tačiau išsidėstymas yra ne toks, kokį nurodo teismas. Trečiojo asmens butas pagal išsidėstymą yra greta atsakovės buto. Nagrinėjamoje byloje atsakingas už žalą asmuo turėjo būti pripažintas UAB „Inservis“, vykdęs namo inžinerinės įrangos priežiūrą pagal sutartį, todėl civilinė atsakomybė turėjo būti taikoma UAB „Inservis“. Vamzdynas, kuriuo pradėjo nutekėti vanduo, yra viso statinio patalpų inžinerinės sistemos, t. y. vamzdynas priklauso ne konkrečiam butui, bet visam namui. Trečiasis asmuo UAB „Inservis“ tinkamai ir laiku buvo informuotas apie prasiskverbiantį vandenį atsakovės bute koridoriuje per sienas ir vonioje per sienas, todėl turėjo ir privalėjo sureaguoti, nustatyti priežastis, tačiau to nepadarė, dėl ko galimai ir trečiajam asmeniui N. D. dėl tokio atsakingo asmens neveikimo atsirado žala. Ieškovei buvo pasiūlyta pakeisti byloje atsakovą, tačiau ieškovė kategoriškai laikėsi savo pozicijos, nors ieškinio reikalavimo atsakovei neįrodė. Teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus duomenis, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teismas nurodo, kad UAB „Inservis“ darbuotojai buto, esančio ( - ), Kaune apžiūroje nedalyvavo, nes atsakovės teiktuose aktuose nėra nurodyti jokie šios UAB darbuotojai, nėra pasirašyta ant akto ir kt. Teismas rėmėsi trečiojo asmens parodymais, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad kreipėsi į UAB „Inservis“. Šie duomenys prieštarauja vieni kitiems, kadangi teismui pateikti lokalinė sąmata ir atliktų darbų perdavimo aktas, kurie buvo sudaryti būtent trečiojo asmens po to, kuomet 2014 m. buvo užlietas atsakovės butas. Aktą ir lokalinę sąmatą pasirašė trečiojo asmens darbuotojai E. V. bei V. D., kurie kviesti į teismo posėdį neatvyko. Būtent juos prašė apklausti trečiasis asmuo UAB „Inservis“, kuris ir privalėjo užtikrinti minėtų liudytojų dalyvavimą procese. Teismui pateikti draudimo kompanijos UAB „PZU Lietuva“ apžiūros aktai, kuriuose konstatuota, kad atsakovei padaryta žala, apliejant butą vandeniu koridoriuje dvi sienas, po grindimis prakiuręs šilto vandens vamzdis, apžiūrą buvo atlikę ir trečiojo asmens darbuotojai - UAB „Inservis“ darbuotojai. Akte Nr. 256232 padaryta pastaba, kad UAB „Inservis“ darbuotojų teigimu, vamzdynai išvedžioti ne pagal projektą, nerasti vamzdžiai sienose. Teismas nepagrįstai visą įrodinėjimo naštą perkėlė atsakovei. Ieškovė, neatlikusi išsamaus tyrimo, pateikė ieškinį teismui, apsiribojo tik trečiojo asmens UAB „Inservis“ raštu, kad jie neatsakingi už žalą, o atsakovės butas yra žalos atsiradimo židinys. Teisėjas

konstatuoja:

10Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinių skundų teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Byloje kilo ginčas dėl subrogacinio reikalavimo atlyginti draudėjui išmokėtą draudimo išmoką dėl buto užliejimo. Tarp šalių nėra ginčo dėl padarytos žalos trečiajam asmeniui N. D. užliejus vandeniu jai priklausantį butą Nr. 60 fakto, taip pat nėra ginčo dėl išmokėto draudimo išmokos dydžio, tačiau byloje kilo ginčas dėl už padarytą žalą atsakingo asmens. Ieškovė teigia, kad buto Nr. 56 užliejimo vandeniu židinys randasi atsakovės bute Nr. 60. Atsakovė teigia, kad įvykis įvyko ne dėl jos kaltės, o dėl po grindimis trūkusio karšto vandens vamzdžio tarpaukštinėje perdangoje, kurią sumontavo statytojas. Atsakovė nėra atsakinga už vamzdyną, kuris yra tarpaukštinėje perdangoje po butų grindimis, nes jokių darbų neatliko ir negalėjo žinoti ar matyti, o tuo labiau pasirūpinti namui, o ne butui priklausančiu turtu. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė nepaneigė aplinkybės, jog buto Nr. 56 užliejimo vandeniu židinys randasi atsakovės bute Nr. 60, taip pat, kad atsakovė neįrodė, kad ji nėra kalta dėl įvykusio buto Nr. 56 užliejimo vandeniu, todėl ieškinį patenkino. Atsakovės apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl padarė neteisingas išvadas. Nustatyta, kad butas, esantis ( - ), Kaune nuosavybės teise priklauso atsakovei K. K. (elektroninės bylos apyrašas, t. 1, b.l. 32-33). 2015 m. birželio 25 d. surašytas Turto sunaikinimo, sugadinimo aktas, kuriame pagal buto Nr. 56 savininkės N. D. paaiškinimus nurodyta, kad ji 2015 m. birželio mėnesio viduryje pastebėjo atšokusius tapetus. Turto sunaikinimo, sugadinimo akto surašymo metu AB „Lietuvos draudimas“ atstovė ir N. D. nuvyko į vienu aukštu aukščiau esantį butą Nr. 60, o jo gyventoja K. K. paaiškino, kad užliejimas galėjo įvykti dėl vandentiekio avarijos perdangoje tarp aukštų, nes avarinė tarnyba nuardė jos koridoriaus sieną, grindis, kad išsiaiškinti priežastį (elektroninės bylos apyrašas, t. 1, b.l. 21-22). Dėl buto esančio ( - ), Kaune 2015 m. birželio 15 d. užliejimo AB „Lietuvos draudimas“ užvesta žalos byla Nr. 1596389, apskaičiuota 198 EUR draudimo išmoka, kuri išmokėta draudėjai N. D. (elektroninės bylos apyrašas, t. 1, b.l. 25-28). Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ ikiteismine tvarka aiškinosi dėl buto Nr. 56 užliejimo vandeniu priežasčių ir dėl atsakingų asmenų už padarytą žalą, kreipėsi į daugiabučio gyvenamojo namo ( - ), Kaune administratorių UAB „Inservis“ (elektroninės bylos apyrašas, t. 1, b.l. 29). UAB „Inservis“, atsakydama į AB „Lietuvos draudimas“ pretenziją atsakė, kad UAB „Inservis“ nėra atsakinga dėl 2015-06-15 įvykio, kad užliejimo židinys buvo ( - ), Kaune esančiame bute, kad buto atsakomybės ribose esantis karšto vandens vamzdis leido vandenį po grindimis (elektroninės bylos apyrašas, t. 1, b.l. 31). CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp pastarojo ir reikalavimą jam pareiškusio draudiko susiklosto deliktiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja bendrosios deliktinės atsakomybės normos. Šiuo atveju ieškovės ir atsakovės sutartiniai santykiai nesieja, todėl atsakovei gali būti taikoma deliktinė atsakomybė CK 6.245 straipsnio 4 dalies pagrindu. Siekiant išsiaiškinti, ar atsakovei kyla deliktinė atsakomybė, nagrinėjamoje byloje būtina nustatyti deliktinės atsakomybės sąlygas. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl force majeure (nenugalimos jėgos) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Taigi, šioje teisės normoje įtvirtinta deliktinė civilinė atsakomybė kyla be kaltės ir jai atsirasti pakanka nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Minėtas civilinės atsakomybės sąlygas, reikšdama reikalavimą dėl draudimo išmokos grąžinimo, privalo įrodyti ieškovė (CPK 178 straipsnis). Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (CK 6.245 str. 1 d.). Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, tuo tarpu deliktinė atsakomybė atsiranda dėl žalos padarymo, kuri nesusijusi su sutartiniais veiksmais, kai nesilaikoma bendro pobūdžio elgesio standarto elgtis atidžiai, rūpestingai (CK 6.245 str. 3 d.). Civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms būtinosioms jos sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) bei privalančio atsakyti subjekto kaltei. Civilinėje teisėje skolininko kaltė preziumuojama. Kalto asmens elgesys suprantamas kaip nemokėjimas užtikrinti reikiamo atidumo, rūpestingumo ir apdairumo, kuris buvo būtinas konkrečiomis sąlygomis. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Tokiu atveju neteisėti asmens veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016). Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino įrodymus, kuriais šalys įrodinėjo buto užliejimo židinio vietą, todėl pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą dėl už žalą atsakingo asmens. Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas, įrodinėdamas atsakovės neteisėtus veiksmus, t.y. trečiojo asmens N. D. buto užliejimo židinio vietą, rėmėsi tokiais duomenimis: 1) atsakovės K. K. butas yra aukščiau nei trečiojo asmens N. D. butas; 2) N. D. buto užliejimo židinio vieta yra aukščiau nei jos butas; 3) atsakovės K. K. bute avarinė tarnyba buvo nuardžiusi jos koridoriaus sieną, grindis, kad išsiaiškinti priežastį; 4) UAB „Inservis“, kuri žalos atsiradimo metu buvo namo techninę priežiūrą atliekantis asmuo, raštu nurodė, kad nėra atsakinga dėl 2015-06-15 įvykio, kad užliejimo židinys buvo ( - ), Kaune esančiame bute (buto atsakomybės ribose esantis karšto vandens vamzdis leido vandenį po grindimis) (elektroninės bylos apyrašas, t. 1, b.l. 31). Jokių kitų įrodymų, patvirtinančių buto užliejimo židinio vietą ieškovas nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog buto užliejimo židinio vieta yra atsakovės K. K. buto atsakomybės ribose. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad UAB „Inservis“ raštas, kuriuo remiasi ieškovas, ir kuriame nurodyta, jog buto užliejimo židinio vieta yra atsakovės K. K. buto atsakomybės ribose, nelaikytinas patikimu įrodymu, nes neparemtas jokiais objektyviais duomenimis (namo projektu ir vamzdynų schema, avarijos vietos užfiksavimo aktu, fotonuotraukomis ar pan.). Apeliacinės instancijos teismui abejonių kelia ir tai, kad nors UAB „Inservis“ 2015 m. liepos 23 d. rašte nurodo, jog neturi jokios informacijos apie aplietą butą, esantį ( - ), tačiau jau 2015 m. rugpjūčio 26 d. rašte konstatuoja, kad „užliejimo, kurio metu nukentėjo 56 butas, židinys buvo ( - ), Kaune esančiame bute (buto atsakomybės ribose esantis karšto vandens vamzdis leido vandenį po grindimis)„. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad tuo atveju, jei atsakovė K. K. nesikreipė į UAB „Inservis“ dėl avarijos likvidavimo, pastaroji negalėjo žinoti aplinkybių, nurodytų savo 2015 m. rugpjūčio 26 d. rašte, o šias aplinkybes bei buto užliejimo židinio vietą galėjo žinoti tik tuo atveju, jei UAB „Inservis“ darbuotojai atliko avarijos likvidavimo ar avarijos vietos kilimo diagnozavimo darbus. Kartu pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas 2017 m. gruodžio 4 d. nutartimi pasiūlė šalims pateikti įrodymus, patvirtinančius buto užliejimo židinio vietą, tačiau šalys tokių įrodymų nepateikė. Atsižvelgtina ir į tai, kad UAB „Inservis“, kuris žalos atsiradimo momentu buvo namo techninę priežiūrą vykdantis asmuo, yra aiškiai suinteresuotas, jog būtų konstatuota, kad avarijos vieta yra ne bendrojo naudojimo vamzdynai, o vamzdynų dalys, esančios butų savininkų atsakomybės ribose. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad vien ta aplinkybė, jog atsakovės K. K. butas yra aukščiau nei trečiojo asmens N. D., ir tai, kad K. K. bute, siekiant nustatyti avarijos vietą, buvo ardyta koridoriaus siena bei grindys, neįrodo, jog buto užliejimo židinio vieta yra N. K. buto atsakomybės ribose. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad vien deklaratyvių teiginių nurodymas, nesant įrodymų apie fakto konstatavimą, negali patvirtinti padarytos žalos kilimo vietos. Taigi, šiuo atveju ieškovė privalėjo nustatyti ir pateikti teismui duomenis apie tikslią buto užliejimo židinio vietą ir avarijos priežastis, tačiau iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovė, įvykus draudiminiam įvykiui, nesiaiškino žalos atsiradimo židinio, o rėmėsi tik 2015-06-25 surašyto Turto sunaikinimo, sugadinimo aktu bei UAB „Inservis“ rašte išdėstytomis prielaidomis ir ta aplinkybe, kad atsakovės butas yra aukščiau nei aplietas butas. Todėl darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, jog buto užliejimo židinio vieta yra atsakovės buto atsakomybės ribose, taigi ji ir neturėjo pareigos, ką neteisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, kreiptis į statytoją-generalinį rangovą UAB „Invalda Construkcion Management“, ar į namo administratorių UAB „Inservis“ dėl avarijos likvidavimo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, kurie yra viena iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį atmesti. Teismų praktikoje laikomasi taisyklės, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstomos priklausomai nuo visos bylos baigties, o ne nuo atskiro procesinio veiksmo byloje rezultato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66-686/2016; kt.). Šis procesinis sprendimas byloje rodo, kad atsakovės apeliacinis skundas tenkinamas, o ieškovės ieškinys atmetamas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimo išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Taigi, priteistinos atsakovės ir trečiojo asmens turėtos bylinėjimosi išlaidos iš bylą pralaimėjusios šalies – ieškovės. Nustatyta, kad atsakovė turėjo šias bylinėjimosi išlaidas – 300 Eur išlaidos advokato padėjėjos pagalbai apmokėti (elektroninės bylos apyrašas, t. 2, b.l. 135). Iš ieškovės taip pat priteistinos 8,69 Eur pašto išlaidos valstybei (CPK 96 str.).

12Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

13Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atmesti.

14Priteisti iš AB „Lietuvos draudimas“, į.k. 110051834, 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas K. K., a.k. ( - ).

15Priteisti iš AB „Lietuvos draudimas“, į.k. 110051834, 8,69 Eur (aštuonis eurus 69 ct) pašto išlaidas valstybei.

16Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai