Byla e2A-1009-259/2018
Dėl turtinės žalos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje – A. Ž

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams T. L., R. L., R. S., P. I. dėl turtinės žalos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje – A. Ž.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

  1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo R. L. 46,20 Eur turtinei žalai atlyginti ir 3 Eur kompensacines palūkanas, iš atsakovo T. L. 69,47 Eur turtinei žalai atlyginti ir 1,50 Eur kompensacines palūkanas, iš atsakovo R. S. 115,83 Eur turtinei žalai atlyginti ir 3,60 Eur kompensacines palūkanas, iš atsakovo P. I. 81,66 Eur turtinei žalai atlyginti ir 1,71 Eur kompensacines palūkanas; priteisti iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2014 m. balandžio 15 d. vandeniu buvo užpiltos patalpų – buto, esančio ( - ), lubos, sienos bei grindys. Įvykio metu patalpos buvo apdraustos Gyventojų turto draudimu, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Gyventojų turto draudimo taisyklėmis Nr. 052 (2005 m. birželio 13 d. redakcija, galiojanti nuo 2005 m. liepos 1 d.). Patalpoms padarytą žalą apskaičiavo bei lokalinę sąmatą sudarė UAB „Skena“ statinio ekspertas A. Z.. Pagal lokalinę sąmatą sugadinto turto remonto (atkūrimo) kaina yra 9 255,35 Lt (su PVM). Vadovaujantis lokaline sąmata bei draudėjo pateikta PVM sąskaita faktūra serija JGST14 Nr. 0014, ieškovė apskaičiavo nuostolį ir išmokėjo 9 155,35 Lt (2 651,57 Eur) draudimo išmoką, išskaičiavusi 100 Lt (28,96 Eur) besąlyginę išskaitą. Ieškovės atstovas vyresnysis žalų ekspertas S. S. išsiaiškino, kad patalpų Nr. 11 užpylimas įvyko trūkus šalto vandens vamzdžiui perdangoje tarp antro ir trečio pastato aukštų. Poilsio pastate, esančiame ( - ), yra suformuoti 29 atskiri nekilnojamojo turto objektai, kurie nuosavybės teise priklauso atsakovams bei tretiesiems asmenims. Atsižvelgiant į tai, kad pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūra neperduota pastato administratoriui ar bendrijai, už pastato priežiūrą yra atsakingi pastato bendrojo naudojimo objektų bendrasavininkiai, kurie privalėjo tinkamai prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią bendrojo naudojimo inžinerinę įrangą, organizuoti vamzdyno remontą. Dauguma poilsio pastato, esančio ( - ), bendrasavininkų proporcingai turimai nuosavybės daliai atlygino užpylimo vandeniu butui, adresu ( - ), padarytą žalą. Atsakovai nesureagavo į ieškovės raginimą atlyginti žalą. Atsakovui R. L. priklauso patalpos, kurių bendras plotas 39,92 kv. m. Bendras pastato plotas 1093,54 kv. m. Atsakovui priklauso 3,65 proc. patalpų pastate, todėl atsakovas turėtų atlyginti 96,78 Eur (2651,57 Eur x 3,65/100). 2017 m. balandžio 25 d. atsakovas R. L. sumokėjo ieškovei 50,58 Eur. Likusi neatlyginta žala 46,20 Eur. Iš atsakovo R. L. turėtų būti priteista ieškovei 3 Eur (96,78 Eur x 0,05 palūkanų/365 (dienų skaičius metuose) x 227 (pradelstų dienų skaičius)) kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2015 m. gruodžio 16 d.) iki 2016 m. liepos 29 d. Atsakovui T. L. priklauso patalpos, kurių bendras plotas 28,66 kv. m. Atsakovui priklauso 2,62 proc. patalpų pastate, todėl atsakovas turėtų atlyginti 69,47 Eur. Iš atsakovo T. L. turėtų būti priteista ieškovei 1,5 Eur (už 153 pradelstas dienas) kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2016 m. vasario 28 d.) iki 2016 m. liepos 29 d. Atsakovui R. S. priklauso patalpos, kurių bendras plotas 47,77 kv. m. Atsakovui priklauso 4,3683 proc. patalpų pastate, todėl atsakovas turėtų atlyginti 115,83 Eur. Iš atsakovo R. S. turėtų būti priteista ieškovei 3,60 Eur ( už 227 pradelstas dienas) kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2015 m. gruodžio 16 d.) iki 2016 m. liepos 29 d. Atsakovui P. I. priklauso patalpos, kurių bendras plotas 33,68 kv. m. Atsakovui priklauso 3,0799 proc. patalpų pastate, todėl atsakovas turėtų atlyginti 81,66 Eur. Iš atsakovo P. I. turėtų būti priteista ieškovei 1,71 Eur (už 153 pradelstas dienas) kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2016 m. vasario 28 d.) iki 2016 m. liepos 29 d. Atsakovai, būdami pastato bendrasavininkai, nevykdė pareigos organizuoti namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūrą ir remontą (laiku neatliko pastato šalto vandens vandentiekio vamzdyno remonto darbų), t. y. elgėsi neteisėtai; dėl trūkusio šalto vandens vamzdžio pratekėjęs vanduo padarė žalą; tinkamai prižiūrėjus pastato bendrojo naudojimo inžinerinę sistemą (bendrojo naudojimo šalto vandens vandentiekio sistemą), žalos nebūtų atsiradę, t. y. tarp žalos ir neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys. Iš viso ieškovei neatlyginta 322,97 Eur padarytos turtinės žalos.
  2. Atsakovas R. S. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad jai atsirado pareiga patalpų, esančių ( - ), savininkui išmokėti draudimo išmoką, ir atitinkamai, kad ieškovė įgijo teisę regreso tvarka prašyti nuostolių atlyginimo. Byloje nėra jokių objektyvių ir patikimų patalpų užliejimo priežastį patvirtinančių įrodymų, o ieškovė remiasi išimtinai savo pačios darbuotojo – žalų eksperto S. S. – surašytu 2014 m. balandžio 16 d. turto sunaikinimo, sugadinimo aktu, kuriame nenustatyta konkreti patalpų užliejimo priežastis. Net pats trečiasis asmuo ieškovės atstovui nurodė, kad neįmanoma nustatyti, kurioje vietoje yra trūkęs vandentiekio vamzdis. Atsakovui niekuomet, iki ieškovės ieškinio gavimo, niekas iš kaimynų nepranešė apie įvykį, nebuvo siūloma spręsti trūkusio vamzdžio remonto klausimo, taip pat niekuomet nebuvo pateiktos jokios sąskaitos apmokėjimui už vamzdžio remontą, kas rodo, kad atsakomybę už vamzdžio remontą ir su tuo susijusias išlaidas kažkas prisiėmė. Ieškovė neįrodė ieškinyje nurodytų aplinkybių, jog patalpos, esančios ( - ), buvo užlietos būtent dėl trukusio bendrojo naudojimo vamzdžio, todėl atsakovas nėra atsakingas už turtinę žalą, nurodytą ieškovės ieškinyje. Perdangoje horizontaliai eina tik asmeniniai konkrečios patalpos savininkui priklausantys vamzdžiai, bet ne bendrojo naudojimo vamzdžiai, todėl atsakovas daro išvadą, kad trūkęs vamzdis priklauso konkrečiam asmeniui, galimai pačiam trečiajam asmeniui, ką patvirtina aplinkybė, jog trečiasis asmuo pats pašalino gedimą įrengdamas naują atšaką. Be to, trečiasis asmuo pastato bendraturčiams nepateikė jokių tariamai bendrojo naudojimo vamzdyno gedimo šalinimo išlaidas patvirtinančių dokumentų, kas taip pat patvirtina, jog patalpų užliejimas įvyko ne dėl bendrojo naudojimo vamzdyno gedimo. Atsakovo teigimu, ieškovė neįrodė patalpų savininkų, kuriems pareikštas ieškinys, neteisėtų veiksmų kaip vienos iš būtinųjų civilinė atsakomybės taikymo sąlygų. Be to, ieškovė prašomos atlyginti žalos dydį grindžia UAB „Skena“ padarytos žalos nustatymo ataskaita, kuri buvo parengta nenuvykus į užlietas patalpas ir faktiškai jų neapžiūrėjus, o tik pagal patalpų savininko pateiktas nuotraukas ir patalpų savininko A. Ž. pateiktą UAB „Jungtinės statybos“ PVM sąskaitą faktūrą. Ieškovė atsakovui nesiuntė ir jokių pranešimų apie ieškinyje nurodytų patalpų užliejimą ar reikalavimą atlyginti žalą, todėl ieškovės reikalavimas dėl kompensacinių palūkanų priteisimo iš atsakovo taip pat atmestinas kaip nepagristas.
  3. Atsakovai T. L., R. L. ir P. I. atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Kauno apylinkės teismas 2018 m. sausio 31 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės 1 572,00 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovui R. S. ir 64,23 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.
  2. Įvertinęs rašytinius įrodymus, šalių ir liudytojų paaiškinimus, teismas sprendė, jog ieškovė neįrodė atsakovų atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų, ir tuo pačiu reikalavimo pagrįstumo.
  3. Teismas nurodė, kad įvykio metu patalpų savininkas A. Ž. patalpose nebuvo, jis jose negyvena, kadangi visos name, adresu ( - ), esančios patalpos yra poilsio paskirties. Įvykį pastebėjo patalpas prižiūrinti kaimynė A. K., kuri pranešė apie tai patalpų Nr. 11 savininkui A. Ž. Jokiai kompetentingai avarinei tarnybai apie įvykį nebuvo pranešta, nebuvo kreiptasi dėl avarijos padarinių šalinimo, tik telefonu buvo informuotas draudikas AB „Lietuvos draudimas“. Ieškovė neatskleidė kaip ir kokiomis priemonėmis buvo nustatyta jos nurodoma avarijos priežastis, t. y. kad patalpos buvo užlietos dėl trūkusio bendro naudojimo šalto vandens vamzdžio. Žalų ekspertas vertintojas S. S. 2014 m. balandžio 16 d. turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodė, jog „tikėtina, kad vamzdis trūko perdangoje tarp II ir III aukštų“. Draudėjo atstovo A. Ž. užsakymu, UAB „Skena“ atliko tyrimą ir pateikė išvadą dėl aplietoms patalpoms padarytos žalos dydžio, t. y. kad patalpų suremontavimui reikia 9 255,35 Lt, tačiau duomenų, reikalingų nustatyti įvykio priežastis, nepateikė. Šią aplinkybę patvirtina ir A. Ž. AB „Lietuvos draudimas“ turto žalų ekspertui 2014 m. balandžio 23 d. išsiųstas pranešimas, kuriame teigiama, jog neįmanoma nustatyti kurioje vietoje yra trūkęs vandentiekio vamzdis, o santechnikos specialistai siūlo neardyti sienų ir grindų, nustatant gedimą, o naujai nutiesti vandentiekio atšaką apeinant seną vamzdyną.
  4. Teismo vertinimu, akivaizdu, jog įvykio priežastis, netgi konkreti vieta, nebuvo nustatyta. Pažymėjo, jog santechnikos specialistai pasiūlė neardyti grindų ir lubų, nustatant gedimą, o naujai nutiesti vandentiekio atšaką, apeinant seną vamzdyną, kas leidžia daryti prielaidą, jog vis tik avarija įvyko ne dėl bendro naudojimo vamzdžio trūkimo, kadangi gedimą nuspręsta palikti, o vandens tiekimą atnaujinti nutiesiant naują atšaką, už ką sutiko susimokėti pats patalpų savininkas A. Ž. Teismo vertinimu, nors byloje ir nėra pateikta įrodymų apie avarijos priežasčių bei padarinių pašalinimą A. Ž. priklausančiose patalpose, tačiau esantys duomenys yra pakankami teigti, jog trūkęs vamzdis, dėl kurio užlietos trečiojo asmens patalpos, negali būti laikomas bendro naudojimo, kadangi nors jis ir nebuvo remontuojamas, tačiau šiuo metu nedaro jokios įtakos kitiems pastato bendrasavininkiams ir jų naudojimuisi vandentiekiu. Nurodė, kad pats trečiasis asmuo vandens tiekimą į savo patalpas atsinaujino pasidaręs naują vandens atšaką, byloje duomenų apie tai, jog kas nors tvarkė trūkusį vamzdį, nėra, išlaidų už bendro vandentiekio vamzdžio tvarkymą iš bendrasavininkų nieks nereikalavo, o atnaujinus vandens tiekimą, vanduo pro lubas trečiojo asmens bute nebebėgo. Todėl teismas padarė išvadą, byloje nepateikta jokių pagrįstų įrodymų, kad ieškovė neginčijamai nustatė, jog patalpos buvo užlietos dėl trūkusio bendro naudojimo šalto vandens vamzdžio, už kurio priežiūrą atsakingi visi pastato bendrasavininkai.
  5. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog atsakovai naudojosi gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektu ne pagal jo tiesioginę paskirtį, pažeisdami kitų patalpų savininkų (naudotojų) teises ir teisėtus interesus (CK 4.83 straipsnio 1 dalis), nenustatyta aplinkybių, jog atsakovai savo veiksmais šalto vandens vamzdžiui padarė fizinį poveikį, dėl kurio vamzdis trūko, todėl nenustačius atsakovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, negalima konstatuoti ir kitos civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio tarp veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Todėl teismas sprendė, jog atsakovų civilinė atsakomybė nagrinėjamu atveju yra negalima.
  6. Teismas, atmetęs ieškinį, iš ieškovės atsakovui R. S. priteisė pagal pateiktus dokumentus jo turėtas 1 572 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro išlaidos advokatės pagalbai apmokėti už atsiliepimų į ieškinius parengimą, už susipažinimą su bylos medžiaga, pasiruošimą teismo posėdžiams ir atstovavimą teisme, taip pat už specialisto konsultaciją dėl patalpų užliejimo. Teismas sprendė, jog atsakovo prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis nėra per didelis, atitinka proceso įstatymo ir rekomendacijų nuostatas, todėl priteistinas iš ieškovės.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8

  1. Apeliaciniame skunde ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą. Apeliantė nesutinka su teismo pozicija, jog ieškovė neįrodė atsakovų atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų ir tuo pačiu reikalavimo pagrįstumo. Teismas visiškai nevertino ieškovės žalų eksperto vertintojo S. S. paaiškinimų, duotų posėdžio metu, kuris nurodė, kad atlikdamas apžiūrą jis lankėsi draudėjo patalpose ir virš šių patalpų esančiame bute. Draudėjo bute S. S. matė, kad pagal požymius vanduo sunkėsi iš lubų ir sienų, pagrindinis vandens srautas sklido iš lubų, o bute Nr. 20 viskas buvo sausa ir jokių vandens išsiliejimo požymių nebuvo. Jų pagrindu galima atmesti atsakovo eksperto pateiktoje išvadoje galimas užpylimo priežastis, susijusias su individualios inžinerinės įrangos defektais, kadangi apžiūrėjus butą Nr. 20, esantį virš ieškovės apdraustų patalpų, jokių vandens išsiliejimo požymių nenustatyta. Kitos atsakovo eksperto pateiktose išvadose nurodytos užpylimo priežastys yra susijusios būtent su bendro naudojimo inžinerinės įrangos defektais. Taigi, šiuo atveju yra pakankamas pagrindas daryti išvadai apie tai, kad tikėtina užpylimo priežastis yra bendro naudojimo vamzdyno defektas. Byloje nei atsakovas, nei trečiasis asmuo, negalėjo pasakyti, ar trūkęs vamzdis buvo remontuotas ar ne. Nepaisant to, ši aplinkybė nesudaro pagrindo teigti, kad trūkęs vamzdis nebuvo bendro naudojimo. Ta aplinkybė, kad jokie kaimynai nesikreipė dėl vamzdyno tvarkymo išlaidų atlyginimo, negali būti vertinama kaip esminė prielaida spręsti, kad trūkęs vamzdis buvo konkretaus buto savininko atsakomybės ribose.
    2. Neteisėti veiksmai civilinėje teisėje yra suprantami ne tik kaip veikimas, bet ir neveikimas. Teismas visiškai nevertino, ar atsakovai, būdami rūpestingi savininkai, atliko visus būtinus veiksmus, susijusius su bendrosios dalinės nuosavybės priežiūra ir valdymu. Atsakovai neatliko tų veiksmų, kuriuos turėjo atlikti bendro naudojimo inžinerinei įrangai prižiūrėti, ir toks neveikimas sąlygojo žalos atsiradimą. Pagal CK 4.83 straipsnį, butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.76 straipsnį kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Atsakovai neįrodinėjo, kad bendro naudojimo vamzdyno būklė buvo gera, jog buvo atliekamos kokios nors apžiūros, samdomas techninis prižiūrėtojas bendro naudojimo inžinerinės būklės stebėjimui ir pan. Šiuo atveju reikšminga ir ta aplinkybė, kad kiti bendrasavininkiai žalą atlygino.
    3. Apeliantė nurodė, kad šiuo atveju turėtų būti taikytina civilinė atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas, kur nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas, jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės. Taigi, minėta norma nustato „griežtąją“ civilinę atsakomybę t. y. atsakomybę be kaltės. Tai reiškia, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto objekto kuris sugriuvo ar turėjo kitų trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų faktą, bei padarytos žalos priežastinį ryšį, nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus ir kaltę. Apeliantės manymu, žalos atsiradimą sąlygojo bendrosios inžinerinės įrangos defektas, atsiradęs pastato bendrasavininkiams netinkamai įgyvendinat savo teises.
    4. Teismas pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų priteisimą. Teismas nevertino, kad ginčas šiuo atveju nebuvo sudėtingas, bylos nagrinėjimo trukmę lėmė atsakovo prašymai, kurie bylos išsprendimui neturėjo įtakos. Atsakovo pateiktos išlaidos nėra detalizuotos – į vieną poziciją įtraukiamas pasirengimas bylos nagrinėjimui, atstovavimas byloje ir kelionėje sugaištas laikas. Atsakovo atstovės kelionėje į Kauno apylinkės teismą sugaištas laikas nepatenka į Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.19 punkte nurodytas išlaidas. Advokatė nenurodė, jog ji turėjo kuro ar viešojo transporto išlaidų ir nepagrindžia kelionės išlaidų. Nenustačius išlaidų būtinumo Rekomendacijų 3 punkto nuostatų prasme, advokato kelionės išlaidos nepriteistinos. Atsakovo atstovė nepateikė atstovavimo posėdžiuose detalizacijos, kas užkerta galimybę įvertinti šių išlaidų pagrįstumą, kadangi, Rekomendacijos numatyta, jog už posėdžius, kurių trukmė mažesnė nei 30 min., išlaidos nepriteisiamos. Be to, pasirengimas bylos nagrinėjimui nėra numatytas kaip atskira kategorija veiksmų, už kuriuos priteisiamos išlaidos. Pasirengimas bylos nagrinėjimui gali būti traktuojamas tik kaip sudėtinė tam tikros teisinės pagalbos dalis. Šių kriterijų pirmosios instancijos teismas nevertino, todėl nepagrįstai priteisė atsakovui visas išlaidas.
  2. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas R. S. prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendime nurodė, jog šiuo atveju ieškovė turėjo įrodyti, kad žalą trečiojo asmens A. Ž. patalpoms padaręs vandens užliejimas įvyko dėl sutrūkusio bendro naudojimo šalto vandens vamzdžio. Teismas, ištyręs visus byloje esančius įrodymus, įskaitant proceso dalyvių paaiškinimus, padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, jog trečiojo asmens patalpų užliejimo priežastis nebuvo nustatyta, ir atitinkamai, nėra įrodymų, kad patalpų užliejimą lėmė bendrojo naudojimo vamzdžio trūkimas.
    2. Ieškovė nepateikė į bylą jokių objektyvių ir patikimų patalpų, esančiu adresu ( - ), užliejimo priežastį patvirtinančių įrodymų. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad minėtų patalpų užliejimo priežastis nebuvo nustatinėjama. 2014-04-16 turto sugadinimo akte buvo nurodyta tik preliminari, bet ne galutinė patalpų užliejimo priežastis. Ieškovės nuo 2005-07-01 galiojančių Gyventojų turto draudimo taisyklių Nr. 052 (toliau - Taisyklės) Draudimo sąlygų 8.1. punkte aiškiai nurodyta, kad akte užfiksuojama būtent draudiminio įvykio padaryta žala. Todėl 2014-04-16 turto sugadinimo aktas nėra dokumentas, kuriame nustatyta patalpų užliejimo priežastis. Be to, minėtame akte nurodyta, kad patalpų savininkas buvo informuotas apie tai, kokius dokumentus būtina pateikti Ieškovei, kad būtų nustatyta įvykio priežastis ir aplinkybės bei nuostolių dydis. Tačiau trečiasis asmuo ne tik nepateikė tokių dokumentų, bet ir 2014-04-23 el. laiške ieškovės atstovui nurodė, kad „neįmanoma nustatyti, kurioje vietoje yra trūkęs vandentiekio vamzdis“ ir siūlė nenustatinėti konkrečios vamzdyno gedimo vietos. Perdangoje horizontaliai eina tik asmeniniai konkrečios patalpos savininkui priklausantys vamzdžiai, bet ne bendrojo naudojimo vamzdžiai. Todėl darytina išvada, kad trūkęs vamzdis priklauso konkrečiam asmeniui, galimai pačiam trečiajam asmeniui, ką patvirtina aplinkybė, jog trečiasis asmuo pats pašalino gedimą įrengdamas naują atšaką. Akivaizdu, jog trūkus bendrojo naudojimo vamzdžiui naujos asmeninės atšakos įrengimas nepašalintų gedimo. Pačios ieškovės darbuotojas žalų ekspertas S. S. 2018-01-11 teismo posėdžio metu nurodė, kad patalpų užliejimo priežastys galėjo būti įvairios. Bet kuriuo atveju ši aplinkybė tik dar kartą patvirtina, kad patalpų užliejimo priežastis nėra susijusi su bendrojo naudojimo vamzdyno gedimu. Be to, kvalifikuoto specialisto D. V. išvada dėl patalpos ( - ), užliejimo priežasčių, patvirtina, kad minėtų patalpų užliejimas galėjo įvykti bent dėl 5 skirtingų priežasčių, kurios nėra susijusios su bendrojo naudojimo vamzdyno trūkimu. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas visiškai pagristai konstatavo, jog ieškovė neįrodė ginčo patalpų užliejimo priežasties ir neįgijo teisės reikalauti žalos atlyginimo iš pastato bendraturčių, iškaitant atsakovą.
    3. Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ir pagristai iš ieškovės atsakovo naudai priteisė 1 572 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovės teiginiai, kad bylos nagrinėjimo trukmę lėmė atsakovo prašymai, kurie bylos išsprendimui neturėjo įtakos, yra nepagrįsti jokiais leistinais įrodymais ar faktinėmis aplinkybėmis ir deklaratyvūs. Priešingai, atsakovo bylinėjimosi išlaidų padidėjimą lėmė pačios ieškovės netinkamas procesinis elgesys - ieškovė nesugebėjo tinkamai suformuluoti ieškinio, dėl ko atsakovui atsirado pareiga teikti atsiliepimus į patikslintus ieškinius, ieškovė nepateikė visų reikiamų įrodymų, dėl ko buvo atidedami teismo posėdžiai ir netgi atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės. Šios aplinkybės sudaro pagrindą nukrypti nuo LR CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir priteisti atsakovui visas jo turėtas išlaidas advokato pagalbai. Be to, šiuo atveju teismas įvertino visų advokato suteiktų paslaugų bendrą vertę ir jų atitiktį Rekomendacijose nustatytam maksimaliam dydžiui.
  3. Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

9Teismas

konstatuoja:

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus sprendžia dėl teisingo bylos išsprendimo.
  2. Byloje sprendžiamas ginčas dėl pastato bendrasavininkų atsakomybės už žalą, atsiradusią apliejus vandeniu vieno iš bendrasavininkų patalpas, trūkus pastate šalto vandens tiekimo vamzdžiui.
  3. Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, Kauno apygardos teismas nustatė, jog pastate, esančiame ( - ), suformuoti 29 atskiri nekilnojamojo turto objektai (el. b. 1 t., b. l. 3-4, 5-10; 5 t., b. l. 34-38), priklausantys asmeninės nuosavybės teise atskiriems fiziniams asmenims. Be kitų, atsakovui R. S. nuosavybės teise priklauso poilsio patalpos, unikalus Nr. ( - ), esančios ( - ), kurių bendras plotas 47,77 kv. m. (el. b. 2 t., b. l. 158-159), trečiajam asmeniui ieškovo pusėje A. Ž. nuosavybės teise priklauso poilsio patalpos, unikalus Nr. ( - ), esančios ( - ), kurių bendras plotas 36,16 kv. m. (el. b. 5 t., b. l. 31), atsakovui R. L. nuosavybės teise priklauso poilsio patalpos, unikalus Nr. ( - ), esančios ( - ), kurių bendras plotas 39,92 kv. m. (el. b. 4 t., b. l. 186-188), atsakovui P. I. nuosavybės teise priklauso poilsio patalpos, unikalus Nr. ( - ), esančios ( - ), kurių bendras plotas 33,68 kv. m. (el. b. 5 t., b. l. 32), atsakovui T. L. nuosavybės teise priklauso poilsio patalpos, unikalus Nr. ( - ), esančios ( - ), kurių bendras plotas 28,66 kv. m. (el. b. 5 t., b. l. 33). Visos patalpos, esančios minėtame pastate, yra poilsio paskirties.
  4. 2014 m. balandžio 14 d. buvo užlietos poilsio patalpos, esančios ( - ), priklausančios trečiajam asmeniui A. Ž. (el. b. 1 t. b. l. 11-14). Trečiajam asmeniui A. Ž. priklausančios patalpos ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ buvo apdraustos gyventojų turto draudimu. Ieškovė apskaičiavo dėl užliejimo trečiojo asmens bute atsiradusius nuostolius, pripažino įvykį draudiminiu ir išmokėjo trečiajam asmeniui A. Ž. 9 155,35 Lt (2 651,57 Eur) draudimo išmoką, išskaičiavusi 100 Lt (28,96 Eur) besąlyginę išskaitą. Ieškovė pasiūlė pastato bendrasavininkiams regreso tvarka atlyginti ieškovei atsiradusią dėl išmokėtos draudimo išmokos žalą. Kadangi keturi pastato bendrasavininkai T. L., R. L., R. S., P. I. atsisakė gera valia atlyginti proporcingai turimai minėto parstato nuosavybės daliai žalą, ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą jiems, prašė priteisti iš atsakovo R. L. 46,20 Eur turtinei žalai atlyginti ir 3 Eur kompensacines palūkanas, iš atsakovo T. L. 69,47 Eur turtinei žalai atlyginti ir 1,50 Eur kompensacines palūkanas, iš atsakovo R. S. 115,83 Eur turtinei žalai atlyginti ir 3,60 Eur kompensacines palūkanas, iš atsakovo P. I. 81,66 Eur turtinei žalai atlyginti ir 1,71 Eur kompensacines palūkanas; priteisti iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
  5. Kauno apylinkės teismas 2018 m. sausio 31 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės 1 572,00 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovui R. S. ir 64,23 Eur valstybės turėtas išlaidas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia ieškovė, esminiai apeliacinio skundo argumentai grindžiami tais motyvais, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl sprendime padarė neteisingas išvadas ir, šalių ginčą išsprendė neteisingai; atsakovai neatliko veiksmų, kuriuos turėjo atlikti bendro naudojimo inžinerinei įrangai prižiūrėti, remontuoti ir toks neveikimas sąlygojo žalos atsiradimą; nagrinėjamu atveju turėtų būti taikytina civilinė atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas, kur nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas, jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės; teismas pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų priteisimą, teismas nevertino, kad ginčas šiuo atveju nebuvo sudėtingas, bylos nagrinėjimo trukmę lėmė atsakovo prašymai, kurie bylos išsprendimui neturėjo įtakos, o atsakovo pateiktos išlaidos nėra detalizuotos – į vieną poziciją įtraukiamas pasirengimas bylos nagrinėjimui, atstovavimas byloje ir kelionėje sugaištas laikas. Todėl teismas nepagrįstai priteisė atsakovui visas pateiktas išlaidas.
  6. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojamas draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui (subrogacija). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Taigi subrogaciją galima apibūdinti kaip įstatymo pagrindu pereinančią draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisę asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009; 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012). CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009). Delikto pagrindu atsiradę santykiai yra deliktinės civilinės atsakomybės santykiai, todėl jiems taikomos atitinkamos civilinės atsakomybės taisyklės.
  7. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias tris civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai).
  8. Nagrinėjamoje byloje draudėjas atsakovų civilinės atsakomybės sąlygas grindė tomis aplinkybėmis (faktinis ieškinio pagrindas), jog vamzdis trūko bendrose pastato konstrukcijose; pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūra yra neperduota pastato administratoriui ar bendrijai; todėl už pastato priežiūrą yra atsakingi pastato bendrojo naudojimo objektų bendrasavininkiai; atsakovai, būdami pastato bendrasavininkai, nevykdė pareigos organizuoti namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūrą ir remontą (laiku neatliko pastato šalto vandens vandentiekio vamzdyno remonto darbų), t. y. elgėsi neteisėtai; dėl trūkusio šalto vandens vamzdžio pratekėjęs vanduo padarė turtinę žalą ieškovei. Ieškovė teigė, kad yra įrodžiusi visas tris būtinas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų.
  9. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, jog ieškovė neįrodė atsakovų būtinos atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų, kurie lemtų žalos atsiradimą. Ieškovė ir trečiasis asmuo ieškovės pusėje A. Ž. nepateikė byloje jokių leistinų įstatymo įrodymų, kad buvo būtinybė kitiems pastato bendrasavininkiams atlikti pastato perdangoje šalto vandens tiekimo vamzdyno remonto darbų, įrodymų, kad iki užliejimo vandens tiekimo sistemos vamzdžiai turėjo defektų, kuriuos buvo būtina šalinti (CPK 178 straipsnis, CK 4.83 straipsnio 1 dalis, 3 dalis), taip pat nepateikė įrodymų, jog atsakovai naudojosi gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektu ne pagal jo tiesioginę paskirtį, pažeisdami kitų patalpų savininkų (naudotojų) teises ir teisėtus interesus (CK 4.83 straipsnio 1 dalis). Šias išvadas apeliacinės instancijos teismas padarė išanalizavęs ir įvertinęs žemiau išvardintus įrodymus byloje.
  10. Iš ieškovės pateikto byloje 2014 m. balandžio 16 d. surašyto Turto sunaikinimo sugadinimo akto (el. b. l t. b. l. 11-14) turinio matyti, kad ieškovės įgaliotas žalų ekspertas vertintojas S. S. nenustatė tikslios trūkusio vandens tiekimo vamzdžio vietos, akte keliama tik prielaida, kad vamzdis trūko perdangoje tarp namo antro ir trečio aukštų. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teise, teismo posėdyje liudytoju apklaustas AB „Lietuvos draudimas“ žalų ekspertas vertintojas S. S. paaiškino, jog tikėtina, kad buvo trūkęs vamzdis pastato perdangoje. Vėliau tame pačiame teismo posėdyje apklaustas liudytoju S. S. paaiškino, jog tikėtina, kad trūko vamzdis sienoje, bet ties perdanga tarp antro ir trečio aukšto. Liudytojas nurodė, kad jis turėjo kiek įmanoma tiksliau nustatyti užliejimo priežastį, bet tam reikėjo specialių įrankių, trūkusio vamzdžio nebuvo matyti, todėl tokiais atvejais akte nurodoma tik tikėtina avarijos priežastis ir tikėtinai kaltas asmuo. Teigė, kad, jei būtų trūkęs vamzdis viršutinio buto vonioje, užliejimas būtų buvęs analogiškas akte nustatytoms aplinkybėms (2018 m. sausio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 58 min. 40 sek. – 1 val. 57 min. 10 sek.). Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje – A. Ž. teismo posėdžio metu paaiškino, kad vandens tiekimo vamzdyną savo bute susitvarkė pasidarydamas naują atšaką į savo butą. Gedimo vieta taip ir liko nesutvarkyta, nes net neaišku kur tas gedimas buvo. Lubose jokio vamzdžio, kai darė remontą, taip pat nematė (2018 m. sausio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 31 min. 30 sek. – 58 min. 5 sek.). Šie pirmiau išvardinti įrodymai ir to pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės nepagrindžia ieškovės teiginių, jog vandentiekio vamzdis trūko bendrose namo konstrukcijose, kurios nuosavybės teise priklauso visiems gyvenamojo namo bendrasavininkams, tame tarpe ir keturiems atsakovams ir, kad vandentiekio vamzdis trūko būtent perdangoje tarp antro ir trečio pastato aukštų.
  11. Nagrinėjamoje byloje nėra surinkta duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadas, kad vandentiekio vamzdis trūko bendrose pastato konstrukcijose, jog atsakovai naudojosi gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais ne pagal jo tiesioginę paskirtį, pažeisdami kitų patalpų savininkų (naudotojų) teises ir teisėtus interesus, laiku neatliko pastato vamzdyno remonto ir profilaktinių darbų. Nenustačius atsakovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo konstatuoti ir kitos civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio tarp veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos, kas lemia išvadą, jog atsakovų civilinė atsakomybė nagrinėjamu atveju yra negalima (CPK 178 straipsnis, CK 6.246-6.248 straipsniai). Teismas atkreipia dėmesį, jog ieškovo (draudiko) pareigą įrodyti atsakovų neteisėtus veiksmus, būtinybę nurodyti tikslią avarijos atsiradimo vietą, pateikti teismui įrodymus apie užpylimo šaltinius ir jo priežastis tokio pobūdžio bylose yra pažymėjęs ir Kauno apygardos teismas (Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 5 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-83-896/2018).
  12. Pirmiau nurodomų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigos paskirstymą, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, ko pasekoje padarė teisingas ir pagrįstas įrodymų visuma išvadas, todėl šalių ginčą išsprendė teisingai (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Teismas vertina, kad apeliantė, teikdama argumentus dėl tariamo proceso teisės normų pažeidimo teismui vertinant įrodymų visumą, nenurodo tai patvirtinančių konkrečių aplinkybių ir faktų, o skunde pakartodama ieškinyje nurodomas aplinkybes, siekia, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka iš naujo būtų vertinamos skunde išvardintos faktinės aplinkybės, byloje surinkti įrodymai, jų turinys ir, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, padarytos kitokios išvados nei Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 31 d. sprendime.
  13. Pasisakydamas dėl apeliacinio skundo argumentų, jog nagrinėjamu atveju atsakovams turėtų būti taikytina „giežtoji“ civilinė atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas, kur nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas, jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad jeigu patalpų užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016). Tačiau šiose kasacinio teismo nutartyse nagrinėtos kitos faktinės situacijos, t. y. kai užliejimo priežastis ir šaltinis yra patalpose, esančiose virš užlieto objekto.
  14. Nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodinėjo, kad vandentiekio avarijos šaltinis ir užliejimo priežastis buvo netinkamai valdomose ir naudojamose patalpose, esančiose virš trečiojo asmens draudėjo A. Ž. turimų patalpų. Ieškovė įrodinėjo, kad už vandentiekio vamzdžio trūkimą atsakingi visi pastato bendrasavininkiai. Šioje nutartyje jau minėta, kad bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, nenustatyta atsakovų būtinos atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų, kurie lemtų žalos atsiradimą (nutarties 21-23 pastraipos). Taikant atsakomybę asmeniui pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas, būtina įrodyti bendrąsias civilinės teisinės atsakomybės sąlygas, taip pat priežastinį ryšį tarp neteisėto veikimo ir atsiradusių nuostolių, ko ieškovė byloje neatliko (CPK 178 straipsnis). Todėl atsakomybė ir pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas atsakovams negalima.
  15. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmes ir į tą aplinkybę, kad pastato ( - ) bendrosios konstrukcijos priklauso be atsakovų ir trečiajam asmeniui A. Ž.. Jeigu tikėti ieškovės teiginiais, kad visi pastato bendrasavininkai (tame tarpe ir trečiasis asmuo ieškovės pusėje A. Ž.) laiku neatliko pastato šalto vandens vandentiekio vamzdyno remonto darbų, netinkamai valdė turtą ir ne pagal paskirtį naudojosi pastatu, o vandentiekio vamzdis trūko bendrose namo konstrukcijose, paties A. Ž. neteisėti veiksmai lėmė vamzdžio trūkimą ir patalpų užliejimą. Pasitvirtinus tokioms aplinkybėms, pagal byloje pateiktas draudimo taisykles (el. b. 4 t. b. l. 114-165) A. Ž. buto užliejimas negalėjo būti pripažintas draudiminiu įvykiu, nes įvyko dėl paties draudiko neteisėtų veiksmų. Tokiu atveju ieškovė, pripažinusi A. Ž. patalpų užliejimą draudiminiu įvykiu, elgėsi neatsakingai, veikė savo rizika ir turi prisiimti tokio elgesio teisines pasekmes, o ne siekti nepagrįstai perkelti atsakomybę atsakovams.
  16. Pasisakydamas dėl apeliantės argumentų, jog pirmosios instancijos teisme neteisingai apskirstė bylinėjimosi išlaidas, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (2 dalis). Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (3 dalis).
  17. Kauno apygardos teismas nustatė, jog atsakovas R. S. pirmosios instancijos teismui yra pateikęs rašytinius įrodymus apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudarė 1 572 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimų į ieškinius parengimą, už susipažinimą su bylos medžiaga, pasiruošimą teismo posėdžiams ir atstovavimą teisme, taip pat už specialisto konsultaciją dėl patalpų užliejimo (el. b. l. 2 t., b. l. 145-147; 4 t., b. l. 81-84; 5 t., b. l. 108-111). Kauno apylinkės teismas, atsižvelgdamas į LR Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų taryba patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendė, jog atsakovo prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis nėra per didelis, atitinka proceso įstatymo ir rekomendacijų nuostatas, todėl priteistinas iš ieškovės (CK 1.5 straipsnis, CPK 88 straipsnis, 98 straipsnis, Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85; Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija). Atmetęs ieškovės ieškinį, iš ieškovės atsakovui R. S. priteisė pagal pateiktus dokumentus jo patirtas 1 572 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 93 straipsnio 1 dalis.). Įstatymų leidėjas nėra įtvirtinęs privalomos nuostatos, kad kaip bylinėjimosi išlaidos būtų privalomai atskirai nurodamos kelionei turėtos išlaidos, pasirengimo bylai bei atstovavimo teisme paslaugų apimtis ir užmokestis už jas. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas pateikė pakankamai išsamius duomenis apie advokato atliktą darbą, jo trukmę ir įkainius. Todėl apeliacinio skundo motyvai, jog atsakovas pateikė netikslias ir neišsamias ataskaitas apie turėtų išlaidų sudėtį ir struktūrą, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimo dalį.
  18. Nustatyta, kad atsakovas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme turėjo 484 Eur išlaidų atsiliepimui į apeliacinį skundą parengti (popierinės b. 3 t. b. l. 149). Apeliacinį skundą atmetus, atsakovo turėtos išlaidos priteisiamos iš apeliantės (CPK 98 straipsnis).
  19. Nustatyta, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 11,09 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, šios išlaidos valstybei lygiomis dalimis priteisiamos iš apeliantės (CPK 92 str.).

11Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

12Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

13Priteisti iš akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ (į. k. 110051834) R. S. (a. k. ( - ) 484 Eur turėtų išlaidų, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

14Priteisti iš akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ (į. k. 110051834) valstybei 11,09 Eur išlaidų, turėtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

15Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai