Byla e2-1134-450/2020
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 17 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas įtraukti J. J. į kreditorių sąrašą bankrutavusios J. įmonės „Jonas“ bankroto byloje

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Romualdos Janovičienės ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 17 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas įtraukti J. J. į kreditorių sąrašą bankrutavusios J. įmonės „Jonas“ bankroto byloje.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 29 d. nutartimi J. įmonei „Jonas“ iškėlė bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Top Consult“. Ši nutartis įsiteisėjo 2019 m. birželio 6 d. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, taip pat patvirtintas patikslintas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas.

72.

8Pareiškėjas J. J. pateikė nemokumo administratoriui 2020 m. sausio 31 d. prašymą, prašydamas įtraukti jį į bankrutavusios J. įmonės „Jonas“ kreditorių sąrašą.

93.

10Nemokumo administratorė prašė teismo J. J. prašymą atmesti, nurodydama, kad prašymą dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo nemokumo procese teikiantis subjektas turi perduoti administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodyti, kaip įmonė yra užtikrinusi šių reikalavimų įvykdymą. Nurodė, kad įtraukti pareiškėją į įmonės kreditorių sąrašą su 338 930 Eur reikalavimo suma nėra pagrindo, nes su prašymu nepateikta duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo reikalavimo teisę į J. įmonę „Jonas“ 338 930 Eur sumai, nepateikta duomenų apie prašyme nurodomo turto perleidimą įmonei ir kt. Be to, 2020 m. sausio 31 d. prašymas dėl įtraukimo į kreditorių sąrašą pateiktas praleidus nemokumo bylą nagrinėjančio teismo nustatytą terminą kreditorių finansiniams reikalavimams pateikti. Nėra pagrindų atnaujinti praleistą procesinį terminą, nes pareiškėjas žinojo apie Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 29 d. nutartimi, kuria J. įmonei „Jonas“ iškelta bankroto byla, nustatytą 45 dienų terminą nuo nutarties įsiteisėjimo kreditorių finansiniams reikalavimams pareikšti.

114.

12Pareiškėjas J. J. pateikė atsiliepimą į nemokumo administratorės prieštaravimus, nurodydamas, kad 2020 m. sausio 31 d. prašymas dėl įtraukimo į kreditorių sąrašą pateiktas tik sužinojus apie savo teises, nes administratorė UAB „Top Consult“ nevykdo savo funkcijų.

13II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

145.

15Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 17 d. nutartimi bankrutavusios J. įmonės „Jonas“ bankroto byloje netenkino pareiškėjo J. J. prašymo įtraukti jį į kreditorių sąrašą su 338 930 Eur finansinio reikalavimo suma.

166.

17Teismas, įvertinęs J. J. pateiktus dokumentus finansiniam reikalavimui pagrįsti: UAB „Capital vertinimas“ atlikto nekilnojamojo turto – pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), vertinimo ataskaitos ištrauką; UAB „OBER HAUS nekilnojamasis turtas“ atlikto nekilnojamojo turto – žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), vertinimo ataskaitos ištrauką; valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašus, sprendė, kad šie dokumentai nepatvirtina J. J. turimo finansinio reikalavimo.

187.

19Jokių kitų dokumentų, iš kurių būtų galima įvertinti pateikto reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus ir kt., J. J. nepateikė nei nemokumo administratorei, nei teismui, todėl laikė, kad J. J. finansinis reikalavimas nėra pagrįstas ir atsisakė jį įtraukti į bankrutavusios J. įmonės „Jonas“ kreditorių sąrašą.

208.

21Teismas konstatavo, jog apie 2019 m. kovo 29 d. nutartimi nustatytą 45 dienų terminą kreditorių finansiniams reikalavimams pareikšti J. J. turėjo būti žinoma dar iki atskirojo skundo dėl 2019 m. kovo 29 d. nutarties pateikimo teismui (iki 2019 m. balandžio 10 d.), tuo tarpu J. J. prašymas įtraukti jį į kreditorių sąrašą pateiktas tik 2020 m. sausio 31 d., t. y. praleidus nustatytą terminą finansiniams reikalavimams pareikšti. J. J. jokių svarbių termino praleidimo priežasčių nei 2020 m. sausio 31 d. prašyme įtraukti jį į bankrutavusios J. įmonės „Jonas“ kreditorių sąrašą, nei atsiliepime į nemokumo administratorės prieštaravimus nenurodė, praleisto termino atnaujinti teismo neprašė. Todėl teismas sprendė, kad šios aplinkybės taip pat sudaro pagrindą atmesti J. J. prašymą įtraukti jį į J. įmonės „Jonas“ kreditorių sąrašą.

22III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

239.

24Pareiškėjas J. J. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 17 d. nutartį, atnaujinti finansinio reikalavimo pateikimo terminą ir įtraukti J. J. į kreditorių sąrašą su 338 930 Eur dydžio finansiniu reikalavimu bankrutavusios J. įmonės „Jonas“ bankroto byloje. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

259.1.

26Teismo patvirtinta kreditorių finansinių reikalavimų suma yra 460 043,67 Eur pagal nemokumo administratorės pateiktus nepatikrintus dokumentų duomenis.

279.2.

282017 m. sausio 24 d. J. įmonė „Jonas“ ir įkaito davėjai, J. J. bei D. J. sudarė sutartinę hipoteką su kreditoriumi UAB „Saudema“ (priedas Nr. 5). Jokių hipotekų su fiziniais asmenimis nebuvo ir nėra sudaryta.

299.3.

30Nemokumo administratorė apie finansinio reikalavimo pateikimą, kad būtų pripažintas kreditoriumi, pareiškėjo neinformavo. Apie tai sužinojo susipažinęs su dokumentais.

3110.

32Nemokumo administratorė UAB „Top Consult“ atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

33Teisėjų kolegija

konstatuoja:

34IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3511.

36Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

3712.

38Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas, konstatavęs įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo J. J. finansinį reikalavimą, nepakankamumą, atmetė prašymą įtraukti jį į bankrutavusios J. įmonės „Jonas“ kreditorių sąrašą su 338 930 Eur finansinio reikalavimo suma. Ginčijamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas vertina neperžengdamas atskirojo skundo ribų, t. y. pagal atskirajame skunde nurodytus faktinius ir teisinius argumentus. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

3913.

40Pareiškėjas kartu su atskiruoju skundu pateikė: pažymėjimą apie įregistruotą nekilnojamąjį turtą; 2017 m. rugžjūčio 31 d. UAB „Capital vertinimas“ atlikto nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos ištrauką; J. įmonės „Jonas“ nuostatus; vykdomąjį įrašą; UAB „Ober Haus nekilnojamasis turtas“ atlikto nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos ištrauką; 2017 m. sausio 24 d. sutartinę hipoteką; 2009 m. liepos 15 d. pirkimo–pardavimo sutartį, kuriuos prašo priimti prie bylos.

4114.

42Siekiant užtikrinti civilinio proceso principus ir apeliacinio proceso tikslus, įstatyme nustatytas draudimas apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Tačiau šis draudimas nėra absoliutus: naujus įrodymus pateikti galima, jei pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar jei šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

4315.

44Kasacinis teismas, aiškindamas šias normas, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016). Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016).

4516.

46Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo kartu su atskiruoju skundu pateiktų dokumentų ryšį su nagrinėjama byla, konstatuoja, kad pareiškėjo teikiamų 2017 m. rugpjūčio 31 d. UAB „Capital vertinimas“ atlikto nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos ir UAB „Ober Haus nekilnojamasis turtas“ atlikto nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos ištraukų priėmimo klausimas jau yra išspręstas ir šie dokumentai pirmosios instancijos teismo yra priimti į bylą, todėl pakartotinis jų priėmimo klausimas apeliacinės instancijos teisme nesvarstytinas. Kiti pareiškėjo teikiami dokumentai priešingoms šalims yra / turi būti žinomi, jie gali būti reikšmingi klausimo dėl atsisakymo įtraukti pareiškėją į bankrutavusios J. įmonės „Jonas“ kreditorių sąrašą pagrįstumo išsprendimui, šių dokumentų priėmimas neužvilkins bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo, todėl nauji rašytiniai įrodymai priimami ir apeliacinės instancijos teismas juos vertins.

4717.

48Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ) ir neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). Pagal JANĮ 155 straipsnio 1 dalį iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams JANĮ nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio straipsnio 1–5 punktuose nustatytas išimtis.

4918.

50Ginčijamo finansinio reikalavimo tvirtinimo procedūra pradėta galiojant ĮBĮ, nors skundžiama teismo nutartis priimta galiojant JANĮ, tačiau kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka patenka į JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, taikymo išimtį, todėl šiuo atveju taikytos ĮBĮ nuostatos, kurios taikomos ir apeliaciniam procesui.

5119.

52Byloje nustatyta, kad J. įmonei „Jonas“ bankroto byla iškelta 2019 m. kovo 29 d.; šia nutartimi buvo nustatytas 45 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminas, per kurį kreditoriai turėjo teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartimi patvirtintas J. įmonės „Jonas“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. Pats pareiškėjas J. J. prašymą nemokumo administratoriui pateikė tik 2020 m. sausio 31 d., nurodydamas, kad jo įnašas į įmonę yra gyvenamasis namas (unikalus Nr. ( - )) ir žemės sklypas (unikalus Nr. ( - )), kurių vertė paskaičiuota vertintojų yra 338 930 Eur ir prašė tvirtinti tokio dydžio jo finansinį reikalavimą. Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo J. J. prašymo įtraukti jį į kreditorių sąrašą su 338 930 Eur finansinio reikalavimo suma bankrutavusios J. įmonės „Jonas“ bankroto byloje.

5320.

54Taip pat apeliantas ginčija bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų dydį, tačiau toks argumentas nepatenka į atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 17 d. nutarties ribas. CPK 306 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme. Kadangi skundžiamoje nutartyje nebuvo nagrinėjami kitų kreditorių ir jų finansinių reikalavimų patvirtinimo bei dydžio klausimai, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų nepasisako.

5521.

56Apeliantas ginčija atsisakymą tvirtinti šį finansinį reikalavimą, prašo atnaujinti finansinio reikalavimo pateikimo terminą, patvirtinti 338 930 Eur dydžio finansinį reikalavimą ir teigia, kad nemokumo administratorė apie finansinio reikalavimo pateikimą, kad būtų pripažintas kreditoriumi, pareiškėjo neinformavo; apie tai sužinojo susipažinęs su dokumentais. 2017 m. sausio 24 d. J. įmonė „Jonas“ ir įkaito davėjai, J. J. bei D. J. sudarė sutartinę hipoteką su kreditoriumi UAB „Saudema“, todėl jis turi būti įtrauktas į J. įmonės „Jonas“ kreditorių sąrašą. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais.

5722.

58Bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas yra vienas bankroto byloje būtinų spręsti klausimų. ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas; teismas ne vėliau kaip per 45 dienas nuo kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo gavimo dienos priima nutartį patvirtinti neginčijamus kreditorių reikalavimus (neginčijamą jų dalį); kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu (nesumokėti mokesčiai, kitos privalomosios įmokos, įsiskolinimas atleistiems darbuotojams), tvirtinami teismo nutartimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Kreditoriai reikalavimus reiškia ne tiesiogiai teismui, bet bankroto administratoriui, kuris, išdėstęs teismui argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba prašo jų netvirtinti (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 10 punktas, 21 straipsnio 1 dalis).

5923.

60Teismų praktikoje, aiškinant ĮBĮ bei CPK normas dėl bankrutuojančios įmonės kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo, yra pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012). Be to, kasacinio teismo išaiškinta, kad kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais; neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Bylose dėl kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo, bankroto proceso tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai ar iš dalies tenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų tenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis buvo tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to kreditoriaus reikalavimas gali būti tvirtinamas tik patikrintas; pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankroto administratorius ir (arba) teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme; nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių reikalavimų, teismas taip pat tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

6124.

62Kita vertus, civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinis teismas pažymėjo, kad aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2015).

6325.

64Teismo galimybės nustatyti faktines bylos aplinkybes yra ribotos. Kadangi byloje sprendžiamas ginčas paprastai kilęs iš praeities įvykių, kuriuose teismas nedalyvavo, praeityje buvusios aplinkybės yra nustatinėjamos įrodymų pagalba. Atsižvelgiant į tai, kuriai šaliai lengviau įrodyti vienas ar kitas aplinkybes, materialinės ir proceso teisės normos tarp šalių paskirsto įrodinėjimo pareigą. Įrodinėjimo pareigą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo pareiga pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo pareigos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Šia prasme įrodinėjimo subjektas taip pat yra teismas, nes jis CPK ir kitų įstatymų numatytais atvejais gali rinkti įrodymus savo iniciatyva. Kitas įrodinėjimo pareigos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo pareiga (negatyvusis įrodinėjimo pareigos aspektas). Negatyvusis įrodinėjimo pareigos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš procesinės aklavietės, kai įrodymų tiksliai nustatyti praeities įvykius nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2012). Nors bylose, susijusiose su bankroto teisiniais santykiais, teismo vaidmuo yra aktyvesnis, tai nereiškia, kad šios kategorijos bylose nesilaikoma rungimosi principo ir bendrųjų, paminėtų, įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklių (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1053-823/2016).

6526.

66Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas savo finansinį reikalavimą grindė UAB „Capital vertinimas“ atlikto nekilnojamojo turto – pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), vertinimo ataskaitos ištrauka; UAB „OBER HAUS nekilnojamasis turtas“ atlikto nekilnojamojo turto – žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), vertinimo ataskaitos ištrauka; VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašais; taip pat apeliacinės instancijos teismui pateiktais dokumentais: pažymėjimu apie įregistruotą nekilnojamąjį turtą; J. įmonės „Jonas“ nuostatais; vykdomuoju įrašu; 2017 m. sausio 24 d. sutartine hipoteka; 2009 m. liepos 15 d. pirkimo–pardavimo sutartimi. Pažymėtina, kad 2009 m. liepos 15 d. pirkimo–pardavimo sutartimi J. įmonė „Jonas“ iš UAB „Jono Statyba“ įsigijo gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. ( - ), kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso J. J. ir D. J.. Minėtas sklypas 2017 m. sausio 24 d. sutartine hipoteka įkeistas skolininkų J. įmonės „Jonas“ ir J. J. įsipareigojimams, kylantiems iš su UAB „Saudema“ pasirašytos 2016 m. gruodžio 21 d. taikos sutarties, užtikrinti.

6727.

68Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo J. J. pateikti Nekilnojamojo turto registro išrašai patvirtina tik tai, kad pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ), ir kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. ( - ), priklauso J. įmonei „Jonas“; šį turtą įmonė 2009 m. liepos 15 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigijo iš UAB „Jono Statyba“. Žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso J. J. ir D. J. bei sutartine hipoteka 2017 m. sausio 24 d. buvo įkeistas. Pareiškėjo pateiktos nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitų ištraukos patvirtina galimą minėto nekilnojamojo turto rinkos vertę. Savo ruožtu, J. įmonės „Jonas“ nuostatų 25 punkte įtvirtinta, kad turtas įmonei priklauso nuosavybės teise. Įmonės turtas yra įmonės nuosavybėn perduotas įmonės savininkui asmeninės nuosavybės teise priklausęs turtas, taip pat turtas, įgytas įmonės vardu (Nuostatų 26 punktas). Nuostatų 27 punkte detalizuojama turto perdavimo / paėmimo tvarka ir jos įforminimas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šie dokumentai nepatvirtina J. J. turimo finansinio reikalavimo fakto. Tuo tarpu jokių kitų dokumentų, iš kurių būtų galima spręsti apie pateikto reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus ir kt., kurie pagrįstų reikalavimo dalyką, prašomą patvirtinti kreditorinio reikalavimo sumą, pareiškėjas nepateikė.

6928.

70Aptariamų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad apie Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 29 d. nutartimi nustatytą 45 dienų terminą kreditorių finansiniams reikalavimams pareikšti J. J. turėjo būti žinoma dar iki atskirojo skundo dėl šios nutarties pateikimo teismui (iki 2019 m. balandžio 10 d.), tuo tarpu J. J. prašymas įtraukti jį į kreditorių sąrašą pateiktas tik 2020 m. sausio 31 d., t. y. praleidus nustatytą terminą finansiniams reikalavimams pareikšti. Apeliantas abstrakčiai nurodo, kad nemokumo administratorė apie finansinio reikalavimo pateikimą, kad būtų pripažintas kreditoriumi, pareiškėjo neinformavo, tačiau nenurodo konkrečių aplinkybių, kurios jam sutrukdė kreiptis į teismą dar iki 2019 m. balandžio 10 d. Pats pareiškėjas yra bankrutavusios įmonės savininkas, todėl jam buvo žinoma apie bankroto bylos iškėlimo faktą nuo pat teismo nutarties priėmimo (pateikimo), bei buvo informuotas apie teismo nustatytą terminą kreditorių finansiniams reikalavimams pateikti. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas ne tik neįrodė turimo finansinio reikalavimo pagrįstumo, bet ir 2020 m. sausio 31 d. prašymą dėl įtraukimo į kreditorių sąrašą pateikė ženkliai praleidęs nemokumo bylą nagrinėjančio teismo nustatytą terminą kreditoriniams reikalavimams pateikti ir šio termino nėra pagrindo atnaujinti (ĮBĮ 10 straipsnio 9 dalis).

7129.

72Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti taip pat lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai, todėl siekiant įgyvendinti minėtus bankroto proceso tikslus, svarbu įvertinti kiekvieno kreditoriaus teikiamo reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354-969/2015). Teisėjų kolegija pažymi, kad jeigu teismas patvirtintų nepagrįstą kreditoriaus finansinį reikalavimą, taip būtų pažeidžiami kitų kreditorių interesai, kadangi kreditorius, kurio reikalavimas nepagrįstas, įgytų perdėtą pranašumą kitų bankrutuojančios bendrovės (įmonės) kreditorių atžvilgiu tiek galimybės gauti reikalavimo patenkinimą, tiek kitų ĮBĮ įtvirtintų kreditorių teisių skolininko bankroto byloje įgyvendinimo aspektu.

7330.

74Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad apeliantas nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina byloje esančius įrodymus, nėra pagrindas pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Kiti skunde nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

75Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

76Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 29 d. nutartimi J. įmonei „Jonas“... 7. 2.... 8. Pareiškėjas J. J. pateikė nemokumo administratoriui 2020 m. sausio 31 d.... 9. 3.... 10. Nemokumo administratorė prašė teismo J. J. prašymą atmesti, nurodydama,... 11. 4.... 12. Pareiškėjas J. J. pateikė atsiliepimą į nemokumo administratorės... 13. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 14. 5.... 15. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 17 d. nutartimi bankrutavusios J.... 16. 6.... 17. Teismas, įvertinęs J. J. pateiktus dokumentus finansiniam reikalavimui... 18. 7.... 19. Jokių kitų dokumentų, iš kurių būtų galima įvertinti pateikto... 20. 8.... 21. Teismas konstatavo, jog apie 2019 m. kovo 29 d. nutartimi nustatytą 45 dienų... 22. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai... 23. 9.... 24. Pareiškėjas J. J. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m.... 25. 9.1.... 26. Teismo patvirtinta kreditorių finansinių reikalavimų suma yra 460 043,67 Eur... 27. 9.2.... 28. 2017 m. sausio 24 d. J. įmonė „Jonas“ ir įkaito davėjai, J. J. bei D.... 29. 9.3.... 30. Nemokumo administratorė apie finansinio reikalavimo pateikimą, kad būtų... 31. 10.... 32. Nemokumo administratorė UAB „Top Consult“ atsiliepimo į atskirąjį... 33. Teisėjų kolegija... 34. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 35. 11.... 36. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320... 37. 12.... 38. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas,... 39. 13.... 40. Pareiškėjas kartu su atskiruoju skundu pateikė: pažymėjimą apie... 41. 14.... 42. Siekiant užtikrinti civilinio proceso principus ir apeliacinio proceso... 43. 15.... 44. Kasacinis teismas, aiškindamas šias normas, yra konstatavęs, kad... 45. 16.... 46. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo kartu su atskiruoju... 47. 17.... 48. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos... 49. 18.... 50. Ginčijamo finansinio reikalavimo tvirtinimo procedūra pradėta galiojant... 51. 19.... 52. Byloje nustatyta, kad J. įmonei „Jonas“ bankroto byla iškelta 2019 m.... 53. 20.... 54. Taip pat apeliantas ginčija bankroto byloje patvirtintų kreditorių... 55. 21.... 56. Apeliantas ginčija atsisakymą tvirtinti šį finansinį reikalavimą, prašo... 57. 22.... 58. Bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas yra... 59. 23.... 60. Teismų praktikoje, aiškinant ĮBĮ bei CPK normas dėl bankrutuojančios... 61. 24.... 62. Kita vertus, civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12... 63. 25.... 64. Teismo galimybės nustatyti faktines bylos aplinkybes yra ribotos. Kadangi... 65. 26.... 66. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas savo finansinį reikalavimą grindė... 67. 27.... 68. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo J. J.... 69. 28.... 70. Aptariamų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad apie Vilniaus apygardos... 71. 29.... 72. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas... 73. 30.... 74. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 75. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 76. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 17 d. nutartį palikti...