Byla 2A-1693-390/2010

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio, kolegijos teisėjų Leono Jachimavičiaus, Arvydo Žibo, sekretoriaujant Violetai Mažeikienei, dalyvaujant ieškovui R. Š., Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros atstovei S. R., Lietuvos Respublikos Policijos departamento atstovei D. K., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo R. Š., atsakovų Lietuvos Respublikos Policijos departamento prie LR Vidaus Reikalų ministerijos, LR Generalinės prokuratūros, LR Teisingumo ministerijos apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. Š. patikslintą ieškinį atsakovams: Lietuvos Respublikos Policijos departamentui prie LR Vidaus Reikalų ministerijos, LR Generalinei prokuratūrai, LR Teisingumo ministerijai dėl 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

2Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3Ieškovas patikslintu ieškiniu (b.l. 59-65) prašė priteisti iš Lietuvos Respublikos 10 000 Lt neturtinės žalos. Paaiškino, kad 2004-12-09 autoavarijos metu jis buvo stipriai sužalotas, buvo praradęs sąmonę, ilgą laiką buvo gydomas, gydosi ir naudoja vaistus ir šiuo metu, dėl šio sužalojimo yra netekęs 60 procentų darbingumo. Dėl autoavarijos buvo iškelta baudžiamoji byla E. J. G., jis buvo pripažintas kaltu, nuteistas. Tyrimo metu nustatyta, kad kaltinamasis vairavo būdamas neblaivus (nustatytos 2.77 prom.). Baudžiamoji byla buvo iškelta 2004-12-09, 2005-02-03 jis buvo pripažintas nukentėjusiuoju, du kartus baudžiamoji byla buvo nutraukta ir du kartus atnaujinta. Ikiteisminis tyrimas pabaigtas tik 2007-11-20. Kauno miesto apylinkės teismo 2008-11-05 nuosprendžiu E. J. G. buvo pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 4 dalį ir nuteistas. Mano, kad bylos ikiteisminis tyrimas užsitęsė pernelyg ilgai, jis, būdamas labai sunkios sveikatos būklės, buvo priverstas rūpintis baudžiamosios bylos eiga, rašyti skundus dėl jos vilkinimo ir nepagrįsto nutraukimo, dėl to emociškai išgyventi. Pati prokuratūra savo raštu yra pripažinusi, kad buvo vilkinamas ikiteisminis tyrimas. Antrą kartą ikiteisminio tyrimo pareigūnas nutraukė tyrimą neįvykdęs prokuroro nurodymų atlikti nurodytus tyrimo veiksmus. Kreipiantis į teismą su prašymu paskirti autotechninę ekspertizę, prašymas buvo atmestas dėl to, kad netinkamai buvo suformuluoti klausimai ekspertui. Ši nekompetentinga tyrėjo ir jį prižiūrinčio prokuroro veikla leido užvilkinti ikiteisminį tyrimą.

4Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gegužės 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui R. Š. iš Lietuvos Respublikos policijos departamento 3000 Lt, o iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atžvilgiu ieškinio reikalavimą atmetė. Priteisė iš atsakovų: Lietuvos Respublikos policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros valstybei po 11,25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad ieškovas įrodė, jog atsakovai: Lietuvos Respublikos policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos bei Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, tirdami baudžiamąją bylą dėl autoavarijos, kurioje buvo sužalotas ieškovas, vilkino ikiteisminį tyrimą, dėl ko ieškovas patyrė neigiamų išgyvenimų, būdamas sunkios sveikatos būklės po avarijos, buvo priverstas dėti papildomas pastangas, kad būtų suaktyvintas ikiteisminis tyrimas baudžiamoje byloje (CPK 178 straipsnis). Konstatavo, kad šiuo atveju Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija negali būti atsakinga už užvilkintą ikiteisminį tyrimą, nes ji nevykdo ikiteisminio tyrimo veiklos ir kontrolės, dėl to nėra priežastinio ryšio tarp ieškovui padarytos žalos ir šios institucijos veiklos. Teismo nuomone, kad ikiteisminis tyrimas buvo vilkinimas įrodo šios aplinkybės: paties ieškovo pirmoji apklausa po autoįvykio buvo atlikta po 23 dienų, t.y. 2005-01-04 (autoavarija įvyko 2004-12-09), o ieškovas pripažintas nukentėjusiuoju dar beveik po mėnesio laiko, t.y. 2005-02-03. Nukentėjusiuoju civiliniu ieškovu ieškovas buvo pripažintas tik baigiant ikiteisminį tyrimą, t.y. beveik po trijų metų laiko nuo įvykusios avarijos – 2007-11-06 (baudž. b.l. 181). Ikiteisminis tyrimas du kartus nutrauktas ir vėl atnaujintas. Pirmą kartą ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas 2005-09-23 (baudž. b.l. 92), o prokuroro 2006-03-03 nutarimu atnaujintas (baudž. b.l. 101). Šiuo atveju ikiteisminio tyrimo atnaujinimą vilkino ir prokuratūra, nes pagal ieškovo skundą ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas tik po 5 mėnesių. Po pirmojo ikiteisminio tyrimo atnaujinimo, tyrėjas papildomą liudytoją apklausė beveik po dviejų mėnesių, nepilnai ir nevisapusiškai išpildė kitus prokuroro nutarime nurodytus ikiteisminio tyrimo trūkumus. Nepilnai ir neišsamiai atlikus ikiteisminį tyrimą, antrą kartą jis buvo nutrauktas 2006-10-27, bylos nutraukimą iš esmės motyvuojant tais pačiais motyvais, kaip ir nutraukiant pirmą kartą (baudž. b.l. 124). Pakartotinai ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas 2006-12-15 (baudž. b.l. 130). Tyrėjui buvo nurodyta išsiaiškinti aplinkybes dėl ieškovui padaryto kūno sužalojimo sunkumo. Teismo vertinimu, šis faktas taip pat rodo, kad tyrėjas aplaidžiai vykdė savo darbines funkcijas, dėl ko buvo užvilkintas ikiteisminis tyrimas, nes jis, 2005-01-03 kreipdamasis į gydymo įstaigą dėl ieškovo sveikatos būklės (baudž. b.l. 34) neuždavė labai svarbaus tyrimui klausimo dėl ieškovui padaryto kūno sužalojimo pavojingumo, nesidomėjo ir po to, kai gavo atsakymą iš medicinos įstaigos (baudž. b.l. 77). Tyrėjas nekompetentingai pateikė klausimus ekspertams, dėl ko teismas atsisakė priimti nutartį dėl ekspertizės paskyrimo. Prokuroro 2007-01-19 nutarimu buvo konstatuota, kad ikiteisminis tyrimas buvo vilkinamas (baudž. b.l. 137), kas patvirtina ieškovo aiškinimus dėl baudžiamosios bylos nepagrįstai ilgą ikiteisminį tyrimą. Teismas sprendė, kad ikiteisminio tyrimo trukmė nuo 2004-12-09 iki 2007-11-28, t.y. beveik trys metai laiko yra aiškiai per ilgas terminas. Atsižvelgiant į objektyvias priežastis susijusias su ikiteisminiu tyrimu (medicininės nukentėjusių apžiūros, ekspertizės), kiti procesiniai veiksmai galėjo būti atlikti žymiai operatyviau, juolab, kad baudžiamoje byloje nėra objektyvios informacijos, kad tam tikri veiksniai būtų trukdę operatyviam įvykio aplinkybių ištyrimui. Konstatavo, kad ikiteisminį tyrimą kontroliuojantis prokuroras J. D. nesiėmė pakankamų jo kompetencijai priskirtų veiksmų, kad ikiteisminis tyrimas būtų atliktas kiek įmanoma per trumpesnį laiko tarpą, todėl prokuratūra taip pat atsakinga už neturtinės žalos padarymą ieškovui. Dėl aplaidžių ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros pareigūnų veiksmų ieškovas patyrė fizinį skausmą ir nepatogumus, kai turėjo ginti savo teises – vykti su skundais į įvairias institucijas dėl tyrimo vilkinimo nepilnai sugijus sulaužytai kojai ir rankai. Jis taip pat patyrė ir dvasinius išgyvenimus. Teismas nurodė, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į ikiteisminio tyrimo vilkinimu padarytą žalą, šią žalą padariusių asmenų kaltę, paties ieškovo turtinę padėtį, taip pat vadovavosi sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais ir sprendė, kad didesnė kaltės dalis tenka ikiteisminį tyrimą atlikusiam tyrėjui, todėl ieškovui priteisė 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (iš policijos departamento - 3000 Lt, iš prokuratūros 2000 Lt).

5Apeliaciniu skundu R. Š. prašo 2010-05-20 sprendimą pakeisti ir priteisti ieškovui iš Lietuvos Respublikos Policijos departamento 5000 Lt, o iš Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros – 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti (t. II, b.l. 7-9). Apeliantas nesutinka su teismo priteistu neturtinės žalos dydžiu. Mano, kad teismas nepagrįstai sumažino reikalaujamą priteisti sumą, todėl sprendimas šia dalimi yra nepagrįstas ir keistinas. Ikiteisminis tyrimas užtruko 1077 dienas, teismas ieškovui priteisė 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimui. Taigi, už kiekvieną dieną, kurią ieškovas patyrė emocinę įtampą, fizinį skausmą, buvo priverstas vartoti vaistus, kurie kelia neigiamą šalutinį poveikį, patyrė kitus neigiamus išgyvenimus buvo priteista 4 Lt 64 ct. Mano, kad tokio dydžio neturtinės žalos priteisimas neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų. Nei vienas, bent minimalias pajamas gaunantis žmogus, net už keletą kartų didesnę sumą nesutiktų išgyventi to, ką ieškovas patirdavo tuo metu. Patirtą įtampą ir skausmą tiksliai įkainoti yra labai sunku, tačiau akivaizdu, kad priteista suma yra aiškiai per maža. Mano, kad atsižvelgiant į žalą padariusių valstybės institucijų turtinę padėtį (LR CK 6.250 str.), į tai, jog tiek pats ieškovas, tiek ir kiti Lietuvos Respublikos piliečiai moka mokesčius į Lietuvos Respublikos biudžetą ir turi teisėtus lūkesčius tikėtis, jog valstybė (jos institucijos) tinkamai ir kvalifikuotai atliks jai priskirtas funkcijas, o už neteisėtus veiksmus prisiims atsakomybę ir teisingai atlygins žalą, priteistas žalos atlyginimas yra neprotingai mažas.

6Apeliaciniu skundu atsakovas Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra prašo panaikinti 2010-05-20 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti (t. II, b.l. 3-6). Teigia, jog priimant sprendimą teismas pažeidė procesinės ir netinkamai taikė materialinės teisės normas, vertindamas faktines bylos aplinkybes padarė neteisingas išvadas. Žalą atsiradusią dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro veiksmų, atlygina valstybė, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ar teismo kaltės (CK 6.272 str. 1 d.). Vadovaujantis CK 6.273 str. l d. nuostatomis, bylose kai žalą privalo atlyginti valstybe, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Lietuvos Respublikos vyriausybė 2001-07-26 nutarimu Nr.932 „Dėl atstovavimo valstybei bylose dėl žalos atlyginimo“ įgaliojo valstybei žalos atlyginimo bylose atstovauti valstybes institucijas (valstybinio administravimo subjektus) dėl kurios arba dėl kurios pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų ar veiksmų atsirado žala. Teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai netaikė LR CK 6.272 str. 1 d. ir CK 6.273 str. l d. nuostatų, neteisingai nustatė Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Policijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos procesinę padėtį, nurodydamas juos atsakovais ir nepagrįstai iš jų priteisė žalą, nežiūrint to, jog šios institucijos tokio pobūdžio bylose yra tik atsakovo - Lietuvos valstybės atstovai ir, kad ieškovas jam padarytą žalą prašė priteisti iš Lietuvos valstybės. Be to, teismas ginčijamu sprendimu priteisdamas žalos atlyginimą nukentėjusiajam, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausio Teismo suformuotos praktikos, jog vadovaujantis LR CK 6.272 straipsnio 1 dalies ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatomis, žala, padaryta bylos vilkinimu (nereikalingu delsimu) priteisiama asmeniui, kurio atžvilgiu yra vykdomas baudžiamasis persekiojimas (LAT 2003-10-01 Nr. 3K-3-895/2003; LAT 2007-02-06 Nr. 3K-3-7/2007). Ieškovas baudžiamajame procese dalyvavo ne kaip įtariamasis (kaltinamasis), o kaip nukentėjusysis. Jokie procesiniai veiksmai, kurie buvo atliekami ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nukreipti į ieškovo teisių ar laisvių suvaržymą. Taip pat nurodo, kad teismas neteisingai įvertino faktines aplinkybes ir padarė nepagrįstą išvadą, jog ikiteisminio tyrimo veiksmais - tai kad ieškovas nukentėjusiuoju pripažintas beveik po dviejų mėnesių po autoįvykio, kad civiliniu ieškovu pripažintas tik baigiant ikiteisminį tyrimą, tai kad ikiteisminis tyrimas, prokuroro nutarimais buvo du kartus nutrauktas ir du kartus atnaujintas, yra ikiteisminio tyrimo vilkinimas. Nukentėjusiojo statusą, vadovaujantis BPK 28 straipsniu, asmuo įgyja esant faktiniam ir juridiniam pagrindams. Tam, kad nustatyti ar yra faktinis pagrindas vieną ar kitą žalą patyrusį asmenį pripažinti nukentėjusiuoju, būtina turėti ir pakankamai duomenų, kad jo atžvilgiu buvo padaryta nusikalstama veika. Ginčo atveju ieškovas žalą patyrė autoįvykio metu, kurio kilimą sąlygojo ir paties ieškovo grubus Kelių eismo taisyklių pažeidimas. Todėl, tam kad susidaryti pagrįstą manymą, jog ieškovo atžvilgiu galėjo būti padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, turėjo būti atlikti bent būtiniausi pirminiai ikiteisminio tyrimo veiksmai. Teisė į ieškinį, vadovaujantis BPK 110 straipsniu, atsiranda esant pakankamai duomenų, kad asmens atžvilgiu buvo padaryta nusikalstama veika. Tik ikiteisminio tyrimo metu surinkus įrodymus ir prokurorui įvertinus, jog jų pakanka asmeniui pranešti apie įtarimą dėl nusikaltimo padarymo ir tik nustačius, jog šiuo nusikaltimu nukentėjusiajam asmeniui yra padaryta žala dėl kurios atlyginimo gali būti pareikštas ieškinys, atsiranda ir pagrindas nukentėjusįjį pripažinti civiliniu ieškovu. Todėl teismo motyvai, jog pripažįstant ieškovą nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu prokuroro buvo vilkinamas bylos tyrimas yra visiškai nepagrįsti. Nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą yra procesinis sprendimas, kuriuo užbaigiamas ikiteisminis tyrimas, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo konstatuoti, kad laikotarpiu, kai ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ir nevykdomas, baudžiamoji byla buvo vilkinama. Negali būti vertinamas kaip bylos vilkinimas ir tas faktas, jog ikiteisminis tyrimas kelis kartus buvo nutrauktas ir vėl atnaujinamas. Lietuvos Apeliacinis Teismas yra konstatavęs, kad Baudžiamojo proceso kodekso normos nustato pareigą prokurorui vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Skirtingose baudžiamojo proceso stadijose surinktų įrodymų pakankamumas apsprendžia atitinkamas išvadas dėl kaltininko veikos buvimo ar nebuvimo, jos kvalifikavimo, ir jos skirtingose stadijose gali skirtis (2008-01-21 nutartis byloje Nr. 2A-66/2008). Todėl tai, kad prokuroro nutarimai nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo panaikinti aukštesniojo prokuroro nutarimais, negali būti vertinamas kaip neteisėtas procesinis veiksmas, dėl kurio valstybei kyla civilinė atsakomybė CK 6.272 straipsnio pagrindu.

7Apeliaciniu skundu atsakovas Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija prašo panaikinti 2010-05-20 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti (t. II, b.l. 15-19). Nurodo, kad neturtinę žalą teismas priteisė iš netinkamų atsakovų tokio pobūdžio bylose, nes už neteisėtais veiksmais padarytą žalą atsako ne institucijos, įstaigos, kurių tarnautojai, pareigūnai padarė žalą, o valstybė, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas, o ieškinys atmestas. Teismas nenurodė jokio materialios teisės normos, kurios pagrindu ieškovui padaryta žalą privalo atlyginti patikslintame ieškinyje nurodyti atsakovai. Visiškai neaišku, kokią normą pritaikė teismas priimdamas tokį sprendimą. Teismas teisiškai nekvalifikavo šalių susiklosčiusius santykius, nenurodė jokios materialios teisės normos, kurios pagrindu priteisiama žala, nepagrįstai priteisė neturtinės žalos atlyginimą ieškovui. Teismas konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai aplaidžiai atliko ikiteisminį tyrimą, ikiteisminis tyrimas nebuvo atliktas per kiek įmanomai trumpesnį laiko tarpą. Iš teismo sprendimo neaišku, ar šį ikiteisminio tyrimo pareigūnų pažeidimą teismas laikė neteisėtu neveikimu, kadangi aplaidus veiksmas savaime nėra neteisėtu veiksmu. Teismas nurodė, kad tyrėjas galėjo atlikti visus ikiteisminio tyrimo veiksmus greičiau, taip pat turėjo nuo pat pradžių užduoti klausimą teismo medicinos instituto Kauno ekspertiniam skyriui ar ieškovui padarytas sužalojimas pavojingas gyvybei. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad būtinybė užduoti tam tikrus klausimus kilo vėliau, nes ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir vyko pagal nusikaltimo numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje, pažymius. Tik vėliau, pasikeitus kvalifikacijai, iškilo būtinybė užduoti tam tikrus klausimus ekspertiniam skyriui. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas buvo pripažintas civiliniu ieškovu tik 2007-11-06, nors ikiteisminis tyrimas vyko nuo 2004-12-09. Pažymi, kad nei ikiteisminio tyrimo tyrėjas, nei prokuroras negali pripažinti civiliniu ieškovu asmenį, kuris ikiteisminio tyrimo metu nepareiškė ieškinio. Svarbu ir tai, kad pats ieškovas neskubėjo tokio ieškinio pareikšti, nors apie galimybę pareikšti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje ieškovas buvo informuotas. Teismas savo sprendime (3 lapas, 2 pastraipa) nurodė, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas, vangiai atliko būtinus tyrimo veiksmus bei nevykdė prokurorų nurodymų, nors byloje nėra jokių duomenų, kad baudžiamojo proceso metu ikiteisminio tyrimo teisėjas atliko kažkokius procesinius veiksmus, teismas taip pat nurodė teisės normas, pavyzdžiui CK 2.50 straipsnis (Juridinių asmenų atsakomybė pagal savo prievoles), kuriuos, nėra ir negali būti susijusios su nagrinėjama byla. Baudžiamojoje byloje, pradėtoje pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, ieškovo procesinė padėtis buvo nukentėjusysis, vėliau, pareiškus civilinį ieškinį, ieškovas buvo pripažintas civiliniu ieškovu. Todėl CK 6.272 straipsnio nuostatos nėra taikytinos, nes jokių kardomųjų poveikio priemonių, ieškovo atžvilgiui nebuvo ir negalėjo būti taikoma. Taip pat netaikytina ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies norma dėl asmens teisės j greitą procesą, nes minėta norma taikoma tik tuomet, kai yra sprendžiamas tam tikro asmens civilinio pobūdžio teisių ir pareigų ar jam pareikšto kokio nors baudžiamojo kaltinimo klausimas. Toks asmuo pagal šį Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos straipsnį turi teisę, kad bylą per įmanomai trumpiausią laiką viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir bešališkas teismas. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad dėl aplaidžių pareigūnų veiksmų ieškovas patyrė fizinį skausmą, nes gindamas savo teises turėjo vykti į įvairiais institucijas, tačiau neatsižvelgė į tai, kad skundai ir prašymai ieškovo įstaigoms bei institucijoms buvo teikiami raštu, todėl būtinybės vykti asmeniškai, nebuvo. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad prašymus, skundus jam rašė advokatas, pas kurį jam reikėjo nuvykti asmeniškai. Taip pat iš teismo sprendimo neaišku, kuo remdamasis teismas padarė išvadą, kad ieškovas patyrė dvasinius išgyvenimus. Teismas net nenurodė, kuo pasireiškė dvasiniai išgyvenimai, ar jie atsirado dėl ikiteisminio pareigūnų neveikimo arba įtakos dvasiniams išgyvenimas turėjo įtakos ir aplinkybės. Visi ieškovo teiginiai buvo deklaratyvūs ir abstraktus, įrodymų, pagrindžiančių, kad neturtinė žalajam buvo padaryta teisėsaugos institucijų atliktais veiksmais (neveikimu), nėra. Pažymi, kad fizinis skausmas galėjo kilti dėl sužalojimų, tačiau ne dėl pradėto ir vykdomo baudžiamojo proceso, nes tarp baudžiamojo proceso trukmės ir ieškovui sukelto fizinio skausmo nėra jokio priežastinio ryšio. Taip pat teigia, kad teismas, priteisdamas 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nurodė, kad atsižvelgia į žalą padariusių asmenų kaltę. Tačiau ir teismo sprendime nenurodyta teisėsaugos institucijų pareigūnų kaltės forma - tyčia ar neatsargumas, nes priklausomai nuo kaltės formos gali kilti klausimas dėl atgręžtinio reikalavimo teisės, t. y. žalos reikalavimo iš kalto asmens. Priteisdamas 5000 Lt dydžio sumą neturtinei žalai atlyginti, dėl per ilgo ikiteisminio tyrimo, teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos, o priteista suma nėra adekvati galimai padarytam pažeidimui (LAT CBS teisėjų kolegija 2010-02-12 nutartimi civilinėje byloje J. R. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-75/2010, paliko galioti apeliacinės instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškovui dėl per ilgo baudžiamojo proceso buvo priteista 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti, EŽTT 2009-01-20 sprendimu byloje Norkūnas v. Lietuva, pareiškimo Nr. 302/05 (dėl per ilgo proceso, kuris truko septynis metus ir penkis mėnesius teismas priteisė 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimo); EŽTT 2009-01-20 sprendimu byloje Četvertakas v. Lietuva, pareiškimo Nr. 16013/02; EŽTT 2000-10-10 sprendimas byloje Grauslys v. Lietuva, bylos Nr. 36743/97 (dėl per ilgo proceso, kuris truko šešerius metus ir keturis mėnesius, teismas priteisė 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimo). Minėtose LAT ir EŽTT bylose neturtinė žala buvo priteista asmenims, kurie baudžiamajame procese buvo įtariamaisiais, kaltinamaisiais, o vėliau ir teisiamaisiais. Nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, procesinė padėtis baudžiamajame procese skiriasi nuo įtariamojo, kaltinamojo padėties. Suvaržymai, apribojimai baudžiamajame procese taikomi paprastai įtariamajam, kaltinamajam, teisiamajam. Pradėtas ikiteisminis tyrimas neužkerta kelio nuo nusikaltimo nukentėjusiajam asmeniui pareikšti civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka. Todėl ieškovas jam padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą galėjo gauti ir nepasibaigus baudžiamajam procesui. Apie šią teisę ieškovas buvo ne kartą informuotas raštu (Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros 2007-03-14 raštas Nr. 02013, 2007-10-12 raštas Nr. 15-074/7, tačiau šia savo teise nepasinaudojo, o laukė, kad žala būtų priteista baudžiamajame procese. Pažymi, kad teismas nevertino ir nepasisakė dėl atsakovų nurodytų faktinių aplinkybių, kurios turėjo įtakos galimos žalos atsiradimui. Teismas paviršutiniškai įvertino baudžiamosios bylos aplinkybes, neatsižvelgė į tai, kad eismo įvykio kilimui sąlygojo ir ieškovo veiksmai, o tai turėjo tiesioginės įtakos baudžiamojo proceso eigai.

8Apeliaciniu skundu atsakovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos prašo panaikinti 2010-05-20 sprendimo dalį, kurioje ieškinys buvo patenkintas, ir joje priimti naują sprendimą- R. Š. ieškinį atmesti, o likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą (t. II, b.l. 28-31). Teigia, kad teismo priimtas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsnio reikalavimų. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl atsakovų argumentų, susijusių su sąlygomis deliktinei atsakomybei kilti. Be to šis sprendimas prieštarauja suformuotai teismų praktikai. 2010-05-20 sprendimu žala priteista ieškovui iš Policijos departamento ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, tačiau žalą atsiradusią dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro veiksmų, atlygina valstybė, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ar teismo kaltės (CK 6.272 str. 1 d.). Nėra aišku, kodėl teismas, priimdamas sprendimą, netaikė LR CK 6.272 str. 1 d. ir CK 6.273 str. 1 d. nuostatų, neteisingai nustatė Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros ir Policijos departamento procesinę padėtį, nurodydamas juos atsakovais ir nepagrįstai iš jų priteisė žalą. Ieškovas prašė priteisti jam padarytą neturtinę žalą būtent iš valstybės. Tokio pobūdžio bylose tiek Policijos departamentas, tiek Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija yra tik atsakovo - Lietuvos valstybės atstovai. Vienintelis ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtas veiksmas - tai baudžiamosios bylos vilkinimo faktas, kuris konstatuotas Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2007-01-19 nutarime. Šiame nutarime konstatuota, kad nuo 2006-12-28 iki 2007-01-19, t.y. per 23 kalendorines dienas ikiteisminio tyrimo pareigūnai neatliko jokių ikiteisminio tyrimo veiksmų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs dėl drausminės atsakomybės taikymo už neveikimą (administracinėje byloje Nr. A-1480/2005). Minėtoje byloje teismas, nurodė, jog taikant pareiškėjui tarnybinę atsakomybę už neveikimą, turi būti įvertinamas ne tik objektyvus atsakomybės už neveikimą pagrindas - pareiga atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus, bet ir subjektyvus pagrindas - galėjimas veikti kaip to reikalauja teisės aktai. Nustatant galėjimą veikti kaip to reikalauja teisės aktai, privalu atsižvelgti į visas neveikimo metu egzistuojančias faktines aplinkybes, kurios sąlygoja galimybę pareiškėjui veikti kaip to reikalauja teisės aktai arba gali būti padaryta priešinga išvada, kad susiklosčiusioje faktinėje situacijoje pareiškėjas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, veikti kaip to reikalauja teisės aktai, negalėjo. Taigi, vertinant tyrėjo neveikimą, būtina atsižvelgti ir į jo esamą darbo krūvį, tiriamų bylų kiekį. Kiekvienoje ikiteisminio tyrimo byloje reikia atlikti ne vieną veiksmą, paprastai ikiteisminio tyrimo tyrėjai tuo pačiu metu atlieka ne vieną, o nuo keliolikos iki keliasdešimt ikiteisminių tyrimų. Todėl gali susidaryti tokios situacijos, kai ne nuo tyrėjo valios priklausančių priežasčių, neįmanoma veikti taip, kaip reikalauja teisės aktai. Šiuo atveju ieškovo aktyvumas buvo tikrai reikalingas, ieškovas (ikiteisminio tyrimo metu - nukentėjusysis) turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą būti aktyviu proceso dalyviu. Jis realizavo savo teisę teikti prašymus ir skundus baudžiamojo proceso metu, jo skundai buvo tenkinami. Be to svarbu ir tai, kad ieškovas baudžiamajame procese dalyvavo ne kaip įtariamasis (kaltinamasis), o kaip nukentėjusysis. Jokie procesiniai veiksmai, kurie buvo atliekami ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nukreipti į ieškovo teisių ir laisvių suvaržymą, ikiteisminis tyrimas pradėtas ne jo atžvilgiu. Todėl net nėra aišku, kokią įtaką šis neveikimas (pažeidimas), trukęs 23 dienas, turėjo ieškovo teisėms ir teisėtiems interesams. Teismas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo trukmė nuo 2004-12-09 iki 2007-11-28, t.y. beveik trys metai laiko yra aiškiai per ilgas terminas. Šis laikotarpis yra bendras laikotarpis, neatsižvelgiant į tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo du kartus nutrauktas ir du kartus atnaujintas. Priėmus nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, ikiteisminis tyrimas yra baigiamas, todėl sekantis laikotarpis iki ikiteisminio tyrimo atnaujinimo, negali būti laikomas ikiteisminiu tyrimu. Pirmosios instancijos teismas pripažino neteisėtu teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimą, tokiu atveju žala galėjo būti priteista tik už šiuos veiksmus. Europos Žmogaus Teisių Teismas 2010 m. sausio 5 d. paskelbė sprendimą byloje Š. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 35624/04), kuriuo pripažino Lietuvą pažeidus teisę į teisingą bylos nagrinėjimą ir už baudžiamąjį procesą, vykusį 8 metus ir devynis mėnesius priteisė 1700 eurų (apie 5865 Lt) neturtinei žalai atlyginti. Akivaizdu, jog šioje byloje ieškovui teismo priteista neturtinė žala yra per didelė ir neatitinka teismų praktikos. Pažymi, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies norma taikoma tik tuomet, kai yra sprendžiamas asmens baudžiamojo kaltinimo klausimas. Nagrinėjamu atveju ieškovui nebuvo sprendžiamas baudžiamojo kaltinimo klausimas. Taip pat nurodo, kad teismas nepasisakė dėl atsakovo atstovo prašymo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.253 ir 6.282 straipsnius, kuriuose numatyta, jog civilinė atsakomybė netaikoma arba asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės, jeigu žala atsirado dėl paties nukentėjusiojo kaltės. Kadangi Kauno miesto apylinkės prokuratūros nutarimuose yra konstatuota, kad dėl eismo įvykio kilimo yra paties ieškovo R. Š. kaltės, todėl civilinė atsakomybė šiuo atveju nėra taikytina.

9Atsiliepime į apeliacinius skundus atsakovas Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra nurodo, kad su apelianto R. Š. apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Mano, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas motyvais, išdėstytais atsakovų Lietuvos Respublikos policijos departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos, LR Generalinės prokuratūros, LR Teisingumo ministerijos apeliaciniuose skunduose.

10Atsiliepime į apeliacinius skundus atsakovas Lietuvos Respublikos policijos departamentas prie LR vidaus reikalų ministerijos nurodo, kad sutinka su atsakovų LR generalinės prokuratūros, LR teisingumo ministerijos apeliaciniais skundais.

11Atsiliepimu į apeliacinius skundus atsakovas LR Teisingumo ministerija prašo R. Š. apeliacinį skundą atmesti, o LR Generalinės prokuratūros ir LR policijos departamento prie LR Vidaus Reikalų ministerijos apeliacinius skundus patenkinti. Atsakovo nuomone, ieškovui priteistos neturtinės žalos dydis yra didesnis nei priteisiama panašaus pobūdžio bylose. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad susirašinėdamas su valstybinėmis institucijomis jis turėjo vykti pas advokatą ir dėl to patyrė didelį fizinį skausmą. Byloje nėra įrodymų, kad jis vyko viešuoju transportu bei kiek kartų turėjo vykti į ikiteisminio tyrimo įstaigą. Ikiteisminio tyrimo metu ieškovas galėjo jausti įtampą, nerimą, tačiau tai natūralūs reiškiniai, kurie paprastai būdingi kiekvienam asmeniui bei yra nesunkiai įveikiami. Tačiau neturtine žala pripažįstami tik tie sukrėtimai, kurie viršija įprastinius, o šiuo atveju nėra logiška teigti, kad proceso trukmė ieškovui, kuris baudžiamojo proceso metu turėjo nukentėjusiojo, o ne įtariamojo ar kaltinamojo statusą, galėjo sukelti tokius žymius dvasinius išgyvenimus, kad jie būtų vertinami kaip neturtinė žala.

12Ieškovo R. Š. ir atsakovų apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

13Dėl nukentėjusiojo asmens teisės reikšti reikalavimą valstybei dėl žalos, atsiradusios pareigūnams netinkamai atlikus ikiteisminį tyrimą, atlyginimo ir dėl atsakovo Lietuvos valstybės atstovų

14

15Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nagrinėdama civilinę bylą Nr. 3K-3-313/2010, 2010m. liepos 8d. priimtoje nutartyje pažymėjo, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija ( toliau – Konvencija) yra privalomas ir tiesiogiai taikomas teisės aktas ( L R Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1995 m. sausio 24 d. išvadoje ,,Dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 4, 5, 9, 14 straipsnių ir jos Ketvirtojo protokolo 2 straipsnio atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ vertindamas Konvencijos santykį su Lietuvos valstybės vidaus teisine sistema konstatavo, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija yra ypatingas tarptautinės teisės šaltinis, kurio tikslas yra visuotinis – siekti, kad Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje skelbiamos teisės būtų visuotinai ir veiksmingai pripažįstamos ir kad jų būtų laikomasi ginant ir toliau įgyvendinant žmogaus teises ir pagrindines laisves. Šiuo, t. y. tikslo, požiūriu Konvencija atlieka tokią pat funkciją kaip ir konstitucinės žmogaus teisių garantijos, nes Konstitucija įtvirtina šias garantijas šalyje, o Konvencija – tarptautiniu lygmeniu. Apibrėždamas Konstitucijos ir Konvencijos santykį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad ratifikuota Konvencija taps valstybės teisės aktų sistemos dalimi; ratifikuodama Konvenciją Lietuva kartu prisiims įsipareigojimą garantuoti Konvencijoje įtvirtintas žmogaus teises ir laisves kiekvienam jos jurisdikcijoje esančiam asmeniui; valstybės organai, vykdantys teisinę žmogaus teisių ir laisvių gynybą, turės tiesiogiai taikyti Konstitucijos normas, taip pat įgyvendinti Konvencijos nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Pranas Jucys v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-7-363/2008). Jos aiškinamos ir taikomos remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika (Konvencijos 19, 32 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Michailas Bolotovas v. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Generalinė prokuratūra, bylos Nr. 3K-3-895/2003; 2004 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Michailas Bolotovas v. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Generalinė prokuratūra, bylos Nr. 3K-7-298/2004; 2007 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Asta Nečiuškienė v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-7-7/2007; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Raimundas Meilus v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-196/2007).

16Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra atvejai kai dėl pernelyg ilgo baudžiamojo proceso) civilinis ieškovas netenka galimybės susilaukti savo civilinių teisių klausimo išsprendimo baudžiamajame procese, gali būti nustatomas ir Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojamos asmens teisės į teismą pažeidimas (Baškiene v. Lithuania; Anagnostopoulos c. Gr?ce, no. 54589/00, arr?t du 3 avril 2003; Gousis c. Gr?ce, no 8863/03, arr?t du 29 mars 2007). Teisėjų kolegijos nuomone, dėl pernelyg ilgo bylinėjimosi ir nukentėjusysis baudžiamajame procese kaip ir civilinis ieškovas gali netekti galimybės, kad jo klausimas būtų išspręstas per įmanomai trumpiausią laiką ir tai galėtų būti nustatomas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojamos asmens teisės į teismą pažeidimas.

17Atsižvelgiant į nurodytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas turėjo taikyti Konvenciją bei remtis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika ir nustatyti Konvencijoje garantuojamas ieškovo teises, tačiau to nebuvo padaryta. Teisėjų kolegija taip pat dėl aukščiau nurodytų argumentų laiko nepagrįstais apeliantų apeliacinio skundo motyvus, kad ieškovas būdamas nukentėjusiu asmeniu baudžiamojoje byloje, negali reikšti reikalavimų valstybei dėl žalos atlyginimo, jei jo nuomone, nebuvo atliktas tinkamas ikiteisminis tyrimas ir dėl to patirta žalos.

18Apeliantų Lietuvos Respublikos Generalinės Prokuratūros, Policijos Departamento prie L R Vidaus Reikalų ministerijos ir L R Teisingumo ministerijos apeliacinių skundų argumentai, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą nepagrįstai netaikė C K 6. 273 straipsnio 1 dalies nuostatų, neteisingai sustatė Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros ir Policijos Departamento prie L R Vidaus Reikalų ministerijos procesinę padėtį, nurodydamas juos atsakovais ir priteisdamas iš jų žalos atlyginimą nagrinėjamoje byloje pripažintini teisiškai pagrįstais.

19C K 6. 273 straipsnyje aiškiai nustatyta, kad bylose dėl žalos, kurią privalo atlyginti valstybė, atlyginimo valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Pagal šią teisės normą Vyriausybė gali įgalioti tam tikras institucijas būti valstybės atstovais bylose dėl žalos atlyginimo. Vyriausybė 2001m. birželio 26d. Nutarime Nr. 932 nustatė, kad žalos atlyginimo bylose valstybei atstovautų valstybės institucijos, dėl kurių pareigūnų veiksmų atsirado žala. Nagrinėjamoje byloje ieškovas žalos atlyginimą prašė priteisti iš valstybės, tačiau pirmosios instancijos teismas priteisė žalą iš institucijų, kurios atstovavo valstybę ir nenurodė jokių tinkamų argumentų savo išvadoms pagrįsti. Teismas savo sprendime nurodė, kad taiko C K 6. 263 straipsnio 1 dalį, tačiau tarp šalių susiklosčiusių santykių nekvalifikavo pagal šią teisės normą. Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybei, kaip ir bet kuriam kitam asmeniui, yra taikoma bendro pobūdžio rūpestingumo pareiga, įtvirtinta C K 6. 263 straipsnio 1 dalyje. Tai reiškia, kad valstybė, įgyvendinama savo funkcijas per atitinkamas valstybės institucijas ir pareigūnus, privalo užtikrinti, kad valstybės institucijos ir pareigūnai veiktų teisėtai. Valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ne tik dėl neteisėto teisėsaugos institucijų veikimo ar neteisėto neveikimo, bet ir tuo pagrindu, kad jų pareigūnai nevykdo bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008m. liepos 8d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364-2008; 2006m. birželio 7d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006). Valstybės pareiga taip pat yra užtikrinti reikiamą valstybės pareigūnų kvalifikaciją, kad dėl nekvalifikuotų pareigūnų veiksmų nebūtų padaroma žalos kitiems asmenims. Kai valstybės pareigūnai veikia aiškiai nekvalifikuotai, valstybei turi būti taikoma didesnė atsakomybė, nes valstybė pažeidė ne tik savo pareigą užtikrinti, kad jos pareigūnai veiktų rūpestingai, bet ir pareigą užtikrinti tinkamą savo pareigūnų kvalifikaciją ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005m. lapkričio mėn. 23d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Esant nurodytiems argumentams nagrinėjamoje byloje tik valstybei gali atsirasti prievolė atlyginti žalą, dėl ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros pareigūnų netinkamo pareigų vykdymo ar nevykdymo, bet ne institucijoms atstovaujančioms valstybę.

20

21Dėl valstybės civilinės atsakomybės sąlygų nustatymo

22

23Valstybės civilinė atsakomybė už pareigūnų veiksmus vykdant ikiteisminį tyrimą atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų bei atsiradusios žalos. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė ir nagrinėdamas bylą nenustatinėjo ar yra visos šios valstybės civilinės atsakomybės sąlygos. Teismas savo sprendime akcentavo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro aplaidų pareigų vykdymą ir proceso trukmės aspektą, tačiau baudžiamojo proceso trukmės būtent pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį ir visus EŽTT praktikoje suformuotus kriterijus (proceso trukmė, bylos sudėtingumas, besiskundžiančio asmens ir valstybės institucijų elgesys ir tokio proceso reikšmė asmeniui) nevertino. Pabrėžtina, kad siekiant vertinti, ar procesas yra per ilgas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies prasme, reikia nustatyti jo pradžios ir pabaigos momentą, konkrečią trukmę, po to vertinti proceso eigą pagal pirmiau minėtus kriterijus, be kita ko, analizuoti konkrečius procesinius delsimus, jų priežastis ir t.t. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009m. lapkričio 30d. nutartyje nagrinėdama civilinę bylą Nr. 3K-3-534/2009 akcentavo, kad sprendžiant, ar nebuvo pažeista teisė į bylos nagrinėjimą per kiek įmanoma trumpiausią laiką, vertintina bylos trukmę lemiančių aplinkybių visuma, siekiant nustatyti ne proceso trukmės ilgumą apskritai, bet jos pagrįstumą.

24Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad baudžiamoji byla, kurioje ieškovas buvo nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu yra išnagrinėta ir nusikaltimą padaręs asmuo yra nuteistas. Kauno miesto apylinkės teismo 2008m. lapkričio 5d. nuosprendžiu buvo ieškovo civilinis ieškinys patenkintas ir priteista iš nuteistojo ieškovui 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Ieškovas pareikštu ieškiniu valstybei nagrinėjamoje byloje ieškinio neturtinės žalos dydį grindžia faktiškai tomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir ieškinyje baudžiamojoje byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo. Todėl nustatant neturtinės žalos dydį svarstytina, ar ieškovo prašoma priteisti žala aplamai atsirado dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų neveikimo.

25Teisėjų kolegija apibendrindama išdėstytus argumentus pirmosios instancijos teismo sprendimą pripažinti pagrįstu ir teisėtu negali (CPK 263 straipsnis), nes teismas priimdamas sprendimą netaikė ir neteisingai taikė teisės normas, susijusias su nukentėjusiojo asmens teise reikalauti valstybės atlyginti žalą dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų vykdant ikiteisminį tyrimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padaręs nurodytus pažeidimus nenustatė ir neišsiaiškino teisiškai reikšmingų aplinkybių ginčui tarp šalių išspręsti, neatskleidė bylos esmės. Pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, todėl apylinkės teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ( CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

26Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija,

Nutarė

28Apeliacinius skundus patenkinti iš dalies.

29Kauno miesto apylinkės teismo 2010m. gegužės 20d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. Ieškovas patikslintu ieškiniu (b.l. 59-65) prašė priteisti iš Lietuvos... 4. Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gegužės 20 d. sprendimu ieškinį... 5. Apeliaciniu skundu R. Š. prašo 2010-05-20 sprendimą pakeisti ir priteisti... 6. Apeliaciniu skundu atsakovas Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra... 7. Apeliaciniu skundu atsakovas Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija prašo... 8. Apeliaciniu skundu atsakovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos... 9. Atsiliepime į apeliacinius skundus atsakovas Lietuvos Respublikos Generalinė... 10. Atsiliepime į apeliacinius skundus atsakovas Lietuvos Respublikos policijos... 11. Atsiliepimu į apeliacinius skundus atsakovas LR Teisingumo ministerija prašo... 12. Ieškovo R. Š. ir atsakovų apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.... 13. Dėl nukentėjusiojo asmens teisės reikšti reikalavimą valstybei dėl... 14. ... 15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 16. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra atvejai kai dėl pernelyg ilgo... 17. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad... 18. Apeliantų Lietuvos Respublikos Generalinės Prokuratūros, Policijos... 19. C K 6. 273 straipsnyje aiškiai nustatyta, kad bylose dėl žalos, kurią... 20. ... 21. Dėl valstybės civilinės atsakomybės sąlygų nustatymo... 22. ... 23. Valstybės civilinė atsakomybė už pareigūnų veiksmus vykdant ikiteisminį... 24. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad baudžiamoji byla, kurioje ieškovas buvo... 25. Teisėjų kolegija apibendrindama išdėstytus argumentus pirmosios instancijos... 26. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,... 28. Apeliacinius skundus patenkinti iš dalies.... 29. Kauno miesto apylinkės teismo 2010m. gegužės 20d. sprendimą panaikinti ir...