Byla 2A-423-516/2010

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Gudžiūnienės, kolegijos teisėjų Dalios Višinskienės ir Andžej Maciejevski, sekretoriaujant A.Bajarūnaitei

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. D. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 11 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės D. A. ieškinį atsakovui G. D. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio padidinimo.

3Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4Ieškovė D. A. 2009-04-30 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti 2006-09-06 Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimu patvirtintas santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygas, padidinant atsakovui G. D. nustatytą išlaikymą nepilnametei dukrai J. D. , gim. ( - ), nustatant, kad jos išlaikymui D. D. privalo mokėti po 800 Lt periodinių išmokų kas mėnesį, nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės.

5Nurodė, kad 2006-09-06 sprendimu patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatyto 200 Lt dydžio išlaikymo nepakanka patenkinti augančio vaiko poreikius. J. D. pradėjo lankyti ( - ) pagrindinės mokyklos priešmokyklinio ugdymo grupę, be to pablogėjo jos sveikata. J. D. diagnozuotas alerginis dermatitas ir neurozė, nusilpęs regėjimas. Ieškovė taip pat nurodė, kad šiuo metu ji nedirba, kadangi slaugo neįgalų savo dėdę, kurio rūpintoja ji yra paskirta teismo sprendimu. Trakų rajono apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 18 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies. Teismas pakeitė 2006-09-06 Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygas nustatant, kad G. D. J. D. teikia išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokamomis po 500 Lt kas mėnesį nuo 2009-04-30 iki vaiko pilnametystės, Kitoje dalyje ieškovės ieškinį atmetė.

6Teismas konstatavo, kad ieškovės nurodyti vaiko susirgimai alerginiu dermatitu ir neuroze yra laikino pobūdžio. Išlaidos susijusios su priemonių regėjimui gerinti įgijimu taip pat laikytinos epizodinėmis išlaidomis, neturinčiomis tiesioginės įtakos vaiko išlaikymui, skiriamam kas mėnesį. Tuo tarpu pats vaiko pablogėjusio regėjimo gydymas laikytinas ilgalaikiu specialiuoju poreikiu, reikalaujančiu papildomų išlaidų vaistams, kitoms regėjimo korekcijos priemonėms. Įvertinęs tai, teismas konstatavo, kad tik prieš trejus metus, šalys tarpusavio sutartimi buvo nustatę 400 Lt per mėnesį vaiko poreikių lygį (išeinant iš prezumpcijos, kad tėvų pareigos išlaikyti vaiką yra lygios), kad šalių vaikas yra dar ikimokyklinio amžiaus, ieškovės nurodytą sumą vaiko poreikiams tenkinti – 1444 Lt- vertino kaip pernelyg didelę. Iš visų byloje nustatytų aplinkybių teismas padarė išvadą, kad realius vaiko poreikius atitiktų 1000 Lt per mėnesį jų tenkinimo lygis.

7Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovė yra darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų, kad ji būtų riboto darbingumo, todėl ieškovės nurodyta aplinkybė, kad ji negali dirbti dėl dėdės slaugymo, vertintina kaip neturinti įtakos sprendžiant vaiko išlaikymo klausimą. Teismo teigimu, prisiimtos pareigos kitiems asmenims negali įtakoti jų pareigos išlaikyti savo vaikus ar leisti prisidėti mažesne dalimi prie savo vaiko išlaikymo.

8Įvertinęs byloje esančius šalių paaiškinimus, įrodymus, šalių turtinę padėtį, jų gaunamas pajamas ir galimybes uždirbti, teismas konstatavo, kad abu tėvai privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo lygiomis dalimis.

9Apeliaciniu skundu atsakovas G. D. prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2009-09-18 sprendimą dalyje dėl išlaikymo teismo nepilnametei dukrai J. D. periodinėmis išmokomis po 500 Lt kas mėnesį pakeisti. Atsakovas prašo nustatyti nepilnametei dukrai išlaikymą periodinėmis išmokomis po 250 Lt kas mėnesį.

10Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

111) pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė vaiko poreikių turinį ir tėvų turtinę padėtį, bei netaikė materialinės teisės normos – CK 3.201 str. 1 d. Teigia, kad teismas sprendime visiškai nepasisakė dėl tėvų turtinės padėties pasikeitimo po 2006-09-06 Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimo priėmimo. Apelianto nuomone, dėl netinkamo materialinės teisės normos taikymo teismo sprendimas turi būti pakeistas. Atsakovo teigimu, pagal 3.201 str. 1 d. nuostatas, teismas turi teisę pakeisti priteisto išlaikymo dydį ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio klausimą, o tik tais atvejais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės. Be to, teismo priteistas 500 Lt išlaikymo dydis nustatytas neatsižvelgiant į CK 1.5 str. įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus;

122)

13iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio neaišku, kuo remiantis teismas padarė išvadą, kad 6 metukų vaikui išlaikymui mėnesiui reikalinga 1000 Lt suma. Pažymi, kad ši teismo nurodyta suma neatitinka LAT formuojamos praktikos. Apelianto nuomone, vaiko išlaikymo dydis turi atitikti protingus jo poreikius ir tuo pačiu tėvų turtinę padėtį. Dukra yra tik 6 metukų amžiaus, jos poreikiai nėra dideli. Apelianto teigimu, nuo 2006-09-06 teismo sprendimo priėmimo praėjo 3 metai, per šį laiką dukters poreikiai neišaugo 2,5 karto, kad jos išlaikymui būtų reikalinga 1000 Lt mėnesiui. Atsakovas pažymi, kad ieškovė neįrodė dukters laisvalaikiui patiriamų 100 Lt išlaidų ir išlaidų jos kultūriniam ugdymui 80 Lt per mėnesį. Teigia, kad neįrodyta ieškovės išlaidos 450 Lt internetui ir gyvenamajam būstui, kuriame gyvena dukra. Apelianto nuomone, nelogiška, kad tokia suma kainuoja kaime išlaikyti namą kas mėnesį. Dukra dėl mažo amžiaus internetu nesinaudoja;

143) pirmosios instancijos teismas nenustatė objektyvios atsakovo turtinės padėties ir galimybės po 500 Lt kas mėnesį dukters išlaikymui. Teigia, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas jokių pajamų neturėjo. Išskaičiavus iš apelianto atlyginimo priteistą 500 Lt sumą, jam neliktų pragyvenimui ir 300 Lt, iš kurių jis negalėtų patenkinti net minimalių savo poreikių. Be to, apelianto dabartinė sutuoktinė laukiasi jo kūdikio. Apeliantas pažymi, kad jo turtinė padėtis po 2006-09-06 nei kiek nepagerėjo, per šį laiką jokio brangaus turto neįgijo. Teismas taip pat netyrė ir ieškovės turtinės padėties pasikeitimo;

154) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padidintą išlaikymą priteisė nuo 2009-04-30, kai ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu. Teigia, kad tarp atsakovo ir ieškovės kilus ginčui dėl išlaikymo dukrai dydžio, tik išnagrinėjus bylą teisme priimamas konkretus sprendimas. Apeliantas mano, kad padidintą išlaikymą teismas galėjo priteisti tik nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

16Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė D. A. prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2009-09-18 sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

17Teigia, kad paprastai vaikų poreikiai didėja augant vaikams. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju vaiko poreikiai pasikeitė tiek, kad buvo pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Teigia, kad dukrai pradėjus eiti į pagrindinės mokyklos pirmąją klasę išlaidos, susijusios su jos ugdymu, padidėjo dar labiau. Vaikui šiuo metu reikia pirkti daugiau ir įvairesnių mokymo priemonių, nes šiuo metu ji mokosi pagal mokyklinio ugdymo programą. Pažymi, kad nuo Lazdijų rajono apylinkės teismo 2006-09-06 sprendimu atsakovui nustatyto išlaikymo dydžio per daugiau nei 3 metus pasikeitė ir bendra ekonominė situacija LR, t.y. per šį laikotarpį buvo infliacija, išaugo beveik visų prekių ir paslaugų kainos. Taigi dėl objektyvių priežasčių padidėjus ieškovės ir jos dukters poreikiams, pasikeitė ir ieškovės turtinė padėtis, nes visos nuo 2009-09-06 momento padidėjusios išlaidos teko jai.

18Dėl vaiko poreikių ieškovė nurodo, kad jog ji ieškinyje nurodė ir pagrindė didesnę nepilnamečio vaiko poreikius tenkančią sumą negu skundžiamame sprendime nustatė pirmosios instancijos teismas. Tačiau atsižvelgdama į bendrąją dabartinę ekonominę situaciją LR, sprendimo toje dalyje neginčijo.

19Dėl atsakovo turtinės padėties ieškovė teigia, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo gaunamas pajamas. Nurodo, kad iš atsakovo pozicijos dėl gaunamų pajamų šaltinių ir jų dydžių intensyvios kaitos galima spręsti, kad jis sąmoningai neteikia šios informacijos, taip ribodamas tiek ieškovės, tiek teismo galimybes nustatyti jo gaunamų pajamų šaltinius ir dydį. Ieškovė taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas bylos nagrinėjimo metu sutiko teikti savo nepilnametei dukrai išlaikymą po 300 Lt periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį, o apeliaciniu skundu šią sumą jau prašo sumažinti iki 250 Lt. Be to, atsakovo argumentas, kad jis turės išlaikyti dar vieną vaiką, niekuo neįrodytas. Teigia, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad jo sužadėtinė tikrai laukiasi, o jei ir laukiasi, vis dar lieka neaišku, ar šio laukiamo kūdikio tėvas yra atsakovas, nes vaikas dar negimęs.

20Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

21Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (LR CK 3.192 str. 1 d.). Jeigu tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo šios pareigos, teismas priteisia išlaikymą pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (LR CK 3.194 str.1 d.). Byloje nustatyta, kad Lazdijų rajono apylinkės teismo 2006-09-06 sprendimu buvo patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria susitarta, kad atsakovas G. D. skirs dukters J. išlaikymui periodines išmokas 200 Lt kas mėnesį iki dukters pilnametystės (b.l. 4).

22CK 3.201 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė teismui pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Tokią nuostatą patvirtina ir suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-495/2008; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Todėl pripažįstamas nepagrįstu apelianto argumentas, kad nagrinėjamoje byloje apskritai neegzistavo pagrindas pakeisti išlaikymo dydį, nes esą jo turtinė padėtis po teismo sprendimo, kuriuo buvo nustatytas išlaikymas, priėmimo, nepagerėjo.

23Sprendžiant dėl vaikams teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, taip pat to paties straipsnio 3 dalyje nustatytu imperatyvu, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Taigi teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo, turi derinti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus, su bendruoju civilinių santykių teisinio reglamentavimo proporcingumo principu (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), kuris reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

24Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-495/2008). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009 ir kt.). Tačiau šis kriterijus nėra imperatyvus, jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos. Pažymėtina ir tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, tėvų turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

25Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, o juolab - išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

26Nagrinėjamoje byloje ieškovė kreipėsi į teismą, nurodydama, kad atsakovo teikiamas išlaikymas- 200 Lt per mėnesį , neatitinka dukters poreikių, kadangi dukra turi sveikatos problemų, išaugo poreikiai maistui, rūbams, laisvalaikiui bei jų kainos, dukra pradėjo lankyti priešmokyklinio ugdymo grupę, taigi, atsirado išlaidų mokymo priemonėms. Kaip minėta, teismų praktikoje vadovaujamasi prezumpcija, kad minimalių vaiko poreikių patenkinimui reikalinga suma, atitinkanti vienos minimalios mėnesio algos dydį (1MMA), t.y. laikomasi nuostatos, jog 800 Lt suma yra pakankama vieno vaiko minimaliems poreikiams patenkinti, jeigu jis neturi specialių poreikių. Be to, šis kriterijus, kaip minėta, yra orientacinis, nors akivaizdu, jog šešerių- septynerių metų vaiko poreikiai tiek maistui, tiek rūbams bei higienos priemonėms, lyginant su paauglio, kuriam 15-17 metų, yra mažesni, todėl taikant paminėtąjį orientacinį kriterijų teismas turi atsižvelgti ir į vaiko amžių, jo gyvenamąją vietą, kad teismo nustatytas vaiko poreikių lygis atitiktų realias išlaidas jo būtiniesiems poreikiams patenkinti. Teismas, remdamasis ieškovės paaiškinimais, jos pateiktais rašytiniais įrodymais, (b.l. 29, 33-34), nustatė, kad ieškovės nurodyta 1440 Lt išlaidų suma dukters išlaikymui nėra reali ir konstatavo, jog vaiko poreikių patenkinimui reikalinga 1000 Lt suma, įvertinant specialiuosius šalių dukters poreikius- jos regos sutrikimą ir kasmėnesines išlaidas jo gydymui bei korekcijai. Tokią išvadą teismas grindė minėtąja teismų praktikoje suformuota prezumpcija dėl 1 MMA dydžio vaiko poreikių patenkinimui bei nurodomomis papildomomis išlaidomis, susijusiomis su regos sutrikimu. Tačiau, kaip minėta, 1 MMA dydis yra orientacinis, jis nėra imperatyvus, todėl net ir nustatydamas būtiniesiems vaiko poreikiams patenkinti reikalingą išlaidų sumą, teismas turi įsitikinti, jog būtent tokio dydžio suma (šiuo metu- 800 Lt) kas mėnesį yra reikalinga konkretaus vaiko būtinųjų poreikių tenkinimui. Neginčytina, jog kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, avalynė, higienos priemonės, mokyklinio amžiaus vaikui- papildomai mokymo priemonės, taip pat, pagal galimybes, tėvai turi užtikrinti vaiko lavinimą, ugdymą, todėl yra patiriamos tam tikros išlaidos laisvalaikiui; taip pat, vaiko daliai tenka tam tikra būsto išlaidų dalis. Tačiau teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu apelianto argumentą, jog atsižvelgiant į mergaitės amžių (šiuo metu jai šešeri metai), gyvenamąją vietą (ieškovė su šeima gyvena kaimo vietovėje), tiek ieškovės nurodomos išlaidos maistui, tiek rūbams, avalynei, būsto išlaikymui yra aiškiai per didelės. Kaip antai, ieškovės nurodoma 100 Lt išlaidų suma kas mėnesį rūbams, taip pat tokio pat dydžio suma kas mėnesį avalynei yra visiškai nepagrįsta, netgi įvertinant tai, kad vaikas auga. Taip pat, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu ir apelianto argumentą, kad pernelyg didelės nurodomos išlaidos maistui (380 Lt, įskaitant maitinimą mokykloje ir namuose), 150 Lt išlaidos būstui, gyvenant kaime ir namą kūrenant kietu kuru (atsižvelgiant į tai, kad šiltuoju metų laikotarpiu kūrenimas apskritai nereikalingas), išlaidos laisvalaikiui- 100 Lt per mėnesį tokio amžiaus vaikui taip pat yra didelės. Kai tėvų turtinė padėtis nėra itin gera, visos būtinosios išlaidos turi būti įvertinamos, paskirstomos racionaliai. Taip pat, pagal ieškovės pateiktus įrodymus, nėra pagrindo daryti išvadą, kad specialiesiems mergaitės poreikiams, o būtent, regos sutrikimo gydymui, išlaidos per mėnesį vidutiniškai sudarytų 200 Lt, nes išlaidos akinių įsigijimui, kaip pagrįstai nurodė teismas, yra praktiškai vienkartinės, o duomenų, kad regos sutrikimo gydymui būtų skirti kokie nors brangiai kainuojantys vaistai, ieškovė nepateikė. Išlaidos vitaminams ar maisto papildams mėnesiui 200 Lt negali siekti. Įvertindama šiuos argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsižvelgiant į mergaitės amžių ir gyvenamąją vietą bei specialiųjų poreikių pobūdį, nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą konstatuoti, kad vaiko būtinųjų poreikių patenkinimui būtų reikalinga didesnė, negu 1 MMA suma, t.y. kad 800 Lt sumos nepakaktų jos poreikiams maistui, rūbams, avalynei, mokymo priemonėms, būstui, laisvalaikiui ir vitaminams, skirtiems regos sutrikimo profilaktikai, patenkinti.

27Dėl tėvų turtinės padėties ir jų dalies vaiko išlaikymo prievolėje.

28Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šalių turtinę padėtį, amžių, darbingumo lygį, nustatė, kad tėvų pareiga nagrinėjamoje situacijoje išlaikymo prievolėje yra lygi. Apeliaciniu skundu ši teismo išvada iš esmės nėra ginčijama. Apeliantas tik nurodo, kad konkretaus vaiko poreikiams patenkinti turėtų pakakti 500-600 Lt. Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija, pripažindama vaiko poreikių lygį 1 MMA apimtyje, ją sudarančią 800 Lt sumą paskirsto lygiomis dalimis, t.y. po 400 Lt kiekvienam iš tėvų. Teisėjų kolegija sutinka su teismo argumentu, kad aplinkybė, jog ieškovė nedirba dėl savo dėdės rūpybos, negali būti vertinama kaip atleidžianti ją nuo vaiko išlaikymo pareigos ar sudaranti pagrindą mažinti jos dalį išlaikymo prievolėje.

29Taip pat, paskirstydama tėvų dalis vaiko išlaikymo prievolėje, teisėjų kolegija neatsižvelgia į apeliaciniame skunde nurodomą aplinkybę dėl būsimo apelianto kūdikio gimimo, nes, visų pirma, ši aplinkybė nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nei bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu dar nebuvo įvykusi, tuo tarpu teismo sprendimas negali būti grindžiamas būsimomis aplinkybėmis, ateityje įvyksiančiais faktais; antra, jeigu vaiko gimimas turės esminės įtakos atsakovo turtinei padėčiai, tai galės būti pagrindu jau atsakovui reikšti ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo Civilinio kodekso 3.201 str. pagrindu; tuo tarpu nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ieškovės ir atsakovo dukters Justės išlaikymo dydžio nustatymo klausimas.

30Dėl momento, nuo kada priteisiamas padidintas išlaikymas.

31Apeliantas skunde nepagrįstai nurodo, jog didesnis išlaikymas turėjo būti priteistas ne nuo ieškinio padavimo, o nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Civilinio kodekso 3.200 str. numatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Atsižvelgiant į prioritetinio vaiko teisių apsaugos principą šeimos teisniuose santykiuose, ši teisė norma pagal analogiją taikytina ir sprendžiant išlaikymo padidinimo klausimą, kadangi ieškovė, kreipdamasi į teismą, reikalavimą grindė būtent padidėjusiais vaiko poreikiais. Vaiko poreikiai atitinkamai padidėjo ne teismui priėmus sprendimą ar jam įsiteisėjus, todėl padidintas išlaikymas vaikui turi būti teikiamas nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos ir skundžiamu teismo sprendimu jis pagrįstai priteistas nuo 2009-04-30.

32Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog teisinis pagrindas pakeisti išlaikymo dydį nagrinėjamoje byloje egzistavo, tačiau teismas, nagrinėdamas bylą, nustatė pernelyg didelius, įrodymais nepagrįstus vaiko poreikius, dėl šios priežasties teismo sprendimas keičiamas (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p.), priteistą išlaikymo sumą sumažinant iki 400 Lt.

33Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str., iš apelianto valstybei priteistinos procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidos, kurios apeliacinės instancijos teisme sudarė 5,80 Lt.

34Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str., teismas

Nutarė

37Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. sprendimą pakeisti, priteistą iš G. D. išlaikymo dukrai J. D. sumą sumažinant iki 400 Lt (keturių šimtų litų) periodinių išmokų kas mėnesį. Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.

38Priteisti iš G. D. valstybei 5,80 Lt (penkis litus ir 80 centų) procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidų, mokamų banke į surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4. Ieškovė D. A. 2009-04-30 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama... 5. Nurodė, kad 2006-09-06 sprendimu patvirtinta sutartimi dėl santuokos... 6. Teismas konstatavo, kad ieškovės nurodyti vaiko susirgimai alerginiu... 7. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovė yra darbingo amžiaus, byloje nėra... 8. Įvertinęs byloje esančius šalių paaiškinimus, įrodymus, šalių turtinę... 9. Apeliaciniu skundu atsakovas G. D.... 10. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 11. 1) pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė vaiko poreikių turinį ir... 12. 2)... 13. iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio neaišku, kuo remiantis... 14. 3) pirmosios instancijos teismas nenustatė objektyvios atsakovo turtinės... 15. 4) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padidintą išlaikymą priteisė... 16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą... 17. Teigia, kad paprastai vaikų poreikiai didėja augant vaikams. Pirmosios... 18. Dėl vaiko poreikių ieškovė nurodo, kad jog ji ieškinyje nurodė ir... 19. Dėl atsakovo turtinės padėties ieškovė teigia, kad atsakovas bylos... 20. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 21. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta tėvų pareiga materialiai... 22. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė teismui pakeisti priteisto... 23. Sprendžiant dėl vaikams teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo turi būti... 24. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi... 25. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių... 26. Nagrinėjamoje byloje ieškovė kreipėsi į teismą, nurodydama, kad atsakovo... 27. Dėl tėvų turtinės padėties ir jų... 28. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šalių turtinę padėtį,... 29. Taip pat, paskirstydama tėvų dalis vaiko išlaikymo prievolėje, teisėjų... 30. Dėl momento, nuo kada priteisiamas... 31. Apeliantas skunde nepagrįstai nurodo, jog didesnis išlaikymas turėjo būti... 32. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog... 33. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str., iš... 34. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str.,... 37. Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. sprendimą pakeisti,... 38. Priteisti iš G. D. valstybei 5,80 Lt (penkis litus ir 80 centų) procesinių...