Byla 2A-1166-622/2012
Dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo UAB „Introtrade“

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Audriaus Saulėno, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Alonos Romanovienės rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo UAB „Autotentas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-01 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Coface Austria Kreditversicherung AG ieškinį atsakovui UAB „Autotentas“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo UAB „Introtrade“,

Nustatė

2ieškovas Coface Austria Kreditversicherung AG 2010-05-11 priimtu ieškiniu prašė iš atsakovo UAB „Autotentas“ priteisti 34 949,32 Lt skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 048 Lt bylinėjimosi išlaidų.

32011-12-21 gautas ieškovo ieškinio dalyko patikslinimas – ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 25 000 Lt skolos, 456,21 Lt palūkanų (nuo skolos atsiradimo momento 2010-01-13 iki ieškinio padavimo dienos 2011-05-04) ir 6 procentų metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (t. 2, b.l. 106-108). Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas – 668,04 Lt dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 6 655 Lt dėl advokato teisinės pagalbos, 1 815,90 Lt dėl procesinių dokumentų vertimo ir 546,96 Lt ieškovo atstovo kelionėms į teismo posėdžius.

4Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-02-01 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui Coface Austria Kreditversicherung AG iš atsakovo UAB „Autotentas“ 22 500 Lt skolos, 410,55 Lt palūkanų, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos 22 910,55 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2010-05-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5 921,40 Lt bylinėjimosi išlaidų, kitą ieškinio dalį atmetė. Taip pat iš atsakovo UAB „Autotentas“ Valstybei priteisė 32 Lt pašto išlaidų, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-05-12 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovo UAB „Autotentas“, į. k. 141721617, buveinė (duomenys neskelbtini), turto arešto – mastą sumažino iki 22 910,55 Lt ir paliko galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, pavedė Valstybinei mokesčių inspekcijai grąžinti 214 Lt žyminio mokesčio į atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) AB SEB banke ieškovui Coface Austria Kreditversicherung AG, registracijos numeris (duomenys neskelbtini), veikiančiam per Coface Austria Kreditversicherung AG Lietuvos filialą, (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, kad UAB „ARIS BALTIJA“ nesuteikė ieškovui visos informacijos apie atsakovo skolos dydį ir subrogacijos pagrindu ieškovui negalėjo pereiti daugiau reikalavimo teisių, nei turėjo draudėjas į atsakovą. Pažymėjo, kad ieškovui įstatymo pagrindu pagal draudimo sutartį po 2010-01-13 išmokos perėjo 22 500 Lt dydžio reikalavimo teisė į atsakovą, kuris neapmokėjo prekių sutarties pagrindu išrašytų sąskaitų. Taip pat nurodė, kad UAB „ARIS BALTIJA“ perleido trečiajam asmeniui UAB „Introtrade“ reikalavimo teisę į atsakovo 25 000 Lt skolą, tačiau reikalavimo teisių perleidimo sutartis tarp UAB „ARIS BALTIJA“ ir UAB „Introtrade“ buvo sudaryta 2010-01-26 – t. y. po to, kai ieškovas 2010-01-13 išmokėjo draudimo išmoką UAB „ARIS BALTIJA“ ir ieškovui įstatymo pagrindo perėjo reikalavimo teisė į skolos priteisimą iš atsakovo (t. 1, b. l. 58-62). Kaip jau minėta, atsakovas negalėjo perleisti daugiau reikalavimo teisių, nei turėjo (2010-01-26), todėl ieškovo reikalavimas priteisti 22 500 Lt skolą iš atsakovo yra teisėtas ir pagrįstas.

5Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-01 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliantas nurodė, kad išreikalautoje bankroto byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad kokios nors reikalavimo teisės priklausytų ar būtų perėjusios ieškovui. Pažymėjo, jog procesiniai dokumentai UAB „Introtrade“ buvo įteikti netinkamai. Nurodė, jog teismas nepasisakė dėl 200 000 Lt dydžio premijos, kurią nepagrįstai gavo ieškovas. Atsakovas skunde kelia klausimą: ar ieškovas pagal draudimo sutartį apskritai įgijo subrogacijos teisę? Vien draudimo išmokos faktas į Aris Polska Sp. Z. O. O. sąskaitą, kuri su atsakovu jokių santykių neturėjo, dar neįrodo subrogacijos teisės, o sutartys, pagal kurias draudimo išmoka atlikta į Aris Polska Sp. Z. O. O. sąskaitą yra apsimestiniai sandoriai. Nurodė, kad teismas patvirtino taikos sutartį, kai UAB „Aris Baltija“ dar nebuvo bankrutavusi, o papildomus susitarimus dėl draudimo sutarties su ieškovu, sudarė vėliau, jau po bankroto bylos iškėlimo.

6Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti galioti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Ieškovas nurodė, kad trečiasis asmuo turi teisę, bet ne pareigą pateikti atsiliepimą į ieškovo pareikštą ieškinį. Pažymėjo, kad papildoma draudimo įmoka niekaip nėra susijusi su nagrinėjamo ieškinio dalyku. Tarp draudiko ir draudėjo nebuvo ir nėra kilusio ginčo dėl neva nepagrįstai paskaičiuotos papildomos draudimo įmokos ir tai niekaip neįtakoja apelianto teisių ir pareigų.

7Apeliacinis skundas atmestinas.

8Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

9Iš rašytinių bylos duomenų matyti, jog atsakovas ginčija ieškovo reikalavimo teisę įgytą subrogacijos pagrindu. Atsakovas skunde nurodė, kad ieškovas apskritai neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti atlyginti patirtus nuostolius, nes byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių subrogacijos teisės įgijimą. Taigi byloje keliamas klausimas dėl ieškovo subrogacijos teisės įgijimo.

10Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Iš pateiktų PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad atsakovas UAB „Autotentas“ buvo skolingas UAB „ARIS Baltija“ (t. 1, b. l. 21-23). Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju UAB „ARIS Baltija“ yra draudėjas – naudos gavėjęs, įvykus draudiminiam įvykiui gaunantis draudimo sutartyje nustatyto dydžio draudimo išmoką (CK 6.987 straipsnis). Lietuvos Apeliacinis teismas 2010-01-12 patvirtino atsakovo UAB „Autotentas“ ir UAB „ARIS Baltija“ laisva valia sudarytą taikos sutartį. Šia taikos sutartimi atsakovas UAB „Autotentas“ pripažino 25 000 Lt dydžio piniginę prievolę, abipusiu sutarimu nustatė šios prievolės vykdymo tvarką (t. 1, b. l. 50-52). Taigi šia taikos sutartimi atsakovas UAB „Autotentas“ įsipareigojo įvykdyti turtinę prievolę, o UAB „ARIS Baltija“ įgijo teisę reikalauti, jog prievolė būtų įvykdyta tinkamai (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). 2007-12-20 pasirašytas Globalliance prekinio kredito draudimo liudijimas (polisas), kuriuo draudikas (ieškovas) Coface Austria Kreditversicherung AG draudimo polise numatytais atvejais įsipareigojo draudėjui UAB „ARIS Baltija“ draudiminio įvykio atvejais sumokėti draudimo išmoką (t. 1, b. l. 75-80). Taigi draudikas Coface Austria Kreditversicherung AG vadovaudamasis sutarties nuostatomis atlygino UAB „ARIS Baltija“ patirtus nuostolius. Remiantis 2009-12-31 susitarimo dėl draudimo išmokų pagal Globalliance prekinio kredito draudimo liudijimą (polisą) (t. 1, b. l. 24-27) bei sprendimu dėl draudimo išmokos (t. 1, b. l. 31-32) draudikui perėjo reikalavimo teisė. Pastarąja sutartimi šalys susitarė, kad draudėjas atlygins 90 procentų draudiko patirtų nuostolių (t. 1, b. l. 31). Atsižvelgiant į tai, kad UAB „ARIS Baltija“ bankroto metu atsakovo UAB „Autotentas“ skola siekė 25 000 Lt (t. 1, b. l. 132), draudėjui perėjo 90 procentų dydžio reikalavimo teisė, lygi 22 500 Lt.

11Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad ieškovas neįgijo reikalavimo teisės, kadangi byloje nėra pagrindinės draudimo sutarties. Teismas pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.). Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.

12Iš rašytinių bylos duomenų matyti, kad ieškovas (draudikas) Coface Austria Kreditversicherung AG ir draudėjas UAB „ARIS Baltija“ 2007-12-20 pasirašė Globalliance prekinio kredito draudimo polisą GAC 0305/07 (t. 1, b. l. 75-80), kurį šalys vadina „Draudimo sutartimi“ (t. 1, b. l. 24), taip pat 2009-12-31 pasirašė susitarimą dėl draudimo išmokų pagal Globalliance prekinio kredito draudimo liudijimą (polisą) GAC 0305/07 (t. 1, b. l. 24-27). Taigi byloje surinktų įrodymų visetas leidžia pagrįstai teigti, jog šalys buvo sudariusios draudimo sutartį, kurios pagrindu ieškovui (draudikui) Coface Austria Kreditversicherung AG perėjo subrogacijos teisė pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį. Šias aplinkybes taip pat patvirtina UAB „ARIS Baltija“ prašymas draudimo išmokai gauti (t. 1, b. l. 15) bei banko išrašas apie išmokėta draudimo išmoką (t. 1, b. l. 32). Duomenų, paneigiančių šias aplinkybes, byloje nėra, todėl atsakovo teiginiai, jog ieškovas Coface Austria Kreditversicherung AG neįgijo reikalavimo teisės, yra nepagrįsti. Taip pat pažymėtina, jog šią prievolę patvirtina šalių sudaryta taikos sutartis. Ta aplinkybė, jog prievolė turi būti vykdomas ne taikos sutarties šaliai, o draudikui Coface Austria Kreditversicherung AG, nepaneigia prievolės privalomumo. Priešingai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog subrogacija (lot. – subrogare) – tai subjektų pasikeitimas prievolėje. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą subrogacijos sampratą ir jos tikslą reikia aiškinti kaip įstatymo nustatytą bendrosios taisyklės, kad prievolės įvykdymas lemia jos pasibaigimą (CK 6.123 straipsnio 1 dalis), išimtį. Išimtys nustatomos tam, kad draudikas, įstojęs vietoj draudėjo (naudos gavėjo), išlaikytų visas jo teises, nes, įvykdžius prievolę, pagal bendrąją taisyklę ji pasibaigtų, todėl kreditorius prarastų senosios prievolės privalumus. Įstatymų leidėjas, nustatydamas specialius subrogacijos atvejus (pvz., draudimo santykiuose), jau pačioje teisės normoje akcentuoja kreditorių pasikeitimo būdą egzistuojančioje prievolėje, nes CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama pagal taisykles, nustatančias draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. vasario mėn. 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2008). Taigi skolininko prievolė atlyginti draudėjui jo išmokėtas sumas, pasikeitus pirmajam kreditoriui, neišnyksta.

13Apeliantas skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas, nes teismas nepasisakė dėl ieškovo gautos 200 000 Lt dydžio premijos iš BUAB „ARIS Baltija“. Atsakovas taip pat nurodė, jog ši premija paneigia draudimo teisinius santykius ir toks sandoris turi būti laikomas apsimestiniu. Kolegija pažymi, jog ieškovas šiomis aplinkybėmis negrindžia savo reikalavimo, taip pat atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas nereikalauja priteisti 200 000 Lt, tačiau reikalauja žymiai mažesnės sumos. Pažymėtina, jog sprendžiant klausimą dėl draudimo išmokos atlyginimo, UAB „ARIS Baltija“ atliktas 200 000 Lt dydžio pervedimas draudikui Coface Austria Kreditversicherung AG neturi jokios teisinės reikšmės. Ta aplinkybė, jog draudikui Coface Austria Kreditversicherung AG buvo pervesta 200 000 Lt dydžio premija ar dovana, nenuginčija ir nepanaikina atsakovo prievolės atlyginti draudikui išmokėtą draudimo išmoką. Pabrėžtina, jog UAB „ARIS Baltija“ ir ieškovas Coface Austria Kreditversicherung AG yra verslo subjektai, todėl tarp jų gali būti vykdomi įvairiausi atsiskaitymai, kurie niekaip nėra susiję su šioje byloje nagrinėjamu draudiminiu įvykiu, todėl atsakovo teiginiai, jog 200 000 Lt premija paneigia prievolę atlyginti draudiko patirtus nuostolius, laikytini nepagrįstais.

14Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad trečiajam asmeniui UAB „Introtrade“ nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai. Atsakovas nurodė, kad yra duomenys, jog procesiniai dokumentai yra išsiųsti, tačiau nėra duomenų apie jų įteikimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal CPK 142 straipsnio 1 dalį kartu su ieškinio kopija teismas atsakovui ir tretiesiems asmenims nusiunčia pranešimą dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį pateikimo teismui. Pranešime teismas nustato ne trumpesnį kaip keturiolikos ir ne ilgesnį kaip trisdešimties dienų terminą atsiliepimams pareikšti, nurodo atsiliepimų nepateikimo pasekmes ir atsakovo pareigą pateikti atsiliepimą į ieškinį. Išimtiniais atvejais teismas, atsižvelgdamas į atsakovo ar trečiojo asmens prašymą ir bylos sudėtingumą, gali šį terminą pratęsti iki šešiasdešimties dienų. Jeigu užsienyje gyvenanti šalis nepaskyrė atstovo byloje, privalo paskirti įgaliotą asmenį, gyvenantį Lietuvos Respublikoje, kuriam būtų įteikiami su byla susiję procesiniai dokumentai. Jeigu užsienyje gyvenanti šalis neįvykdo šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos ir nenurodo įgalioto asmens, visi procesiniai dokumentai, skirti užsienyje esančiai šaliai, lieka byloje ir yra laikomi įteiktais (CPK 805 straipsnio 1, 2 dalys). Iš bylos duomenų matyti, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas išsiuntė reikiamus dokumentus lietuvių ir anglų kalbomis bei, atsižvelgdamas į tai, jog adresatas yra registruotas užsienyje, nustatė 40 dienų terminą atsiliepimui pateikti (t. 2, b. l. 79). Duomenų, jog trečiasis asmuo būtų paskyręs atstovą byloje ar įgaliojęs kitą asmenį, nėra. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, konstatuotina, kad minėti dokumentai buvo įteikti (t. 2, b. l. 92-93), todėl atsakovo teiginiai, jog atsakovui nebuvo tinkamai įteikti dokumentai, laikytini nepagrįstais.

15Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, susijusias su subrogacijos taikymu, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl jis paliktinas nepakeistas.

16Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326-331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

17Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-01 sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai