Byla 2A-33-440/2017
Dėl kaltės

1Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės, pirmininkės ir pranešėjos Vilijos Valantienės, sekretoriaujant Kristinai Rupšienei, dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei V. L.,

2teismo posėdyje, apeliacine žodinio proceso tvarka, išnagrinėjus atsakovo A. V. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-13-744/2016 pagal ieškovės N. V. ieškinį atsakovui A. V. ir trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų uždarajai akcinei bendrovei „Agrokoncernas“ dėl santuokos nutraukimo dėl kaltės.

3Teisėjų kolegija,

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė N. V. prašė nutraukti santuoką tarp jos ir atsakovo A. V., sudarytą ( - ) Mažeikių rajono civilinės metrikacijos skyriuje dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę, santuokoje įgytą turtą padalinti sekančią tvarka: nekilnojamąjį turtą – kiaulidę, unikalus numeris ( - ); veršidę, unikalus numeris ( - ); sandėlį, unikalus numeris ( - ); klėtį, unikalus numeris ( - ); siurblinę, unikalus numeris ( - ); siloso tranšėją, unikalus numeris ( - ); inžinerinę įrangą, unikalus numeris ( - ), esančius ( - ), asmeninės nuosavybės teise palikti atsakovui A. V., nepriteisti išlaikymo iš atsakovo, pripažinti atsakovo A. V. asmeninėmis skolomis jo prisiimtus kreditorinius įsipareigojimus kredito bendrovėms.
  1. Nurodė, kad santuokoje gimė du vaikai, kurie yra pilnamečiai ir gyvena atskirai. Santuokoje niekada nebuvo tarpusavio supratimo, jie su atsakovu jau daugiau kaip metus laiko netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. Gyvenimas santuokoje nebeturi perspektyvų ir yra netikslingas. Tarp jos ir atsakovo nutrūko bet koks emocinis ryšys, jų jau niekas nebesieja. Mano, kad santuoka nutrūko dėl jų abiejų kaltės. Išlaikymo iš atsakovo nereikalauja, nes yra darbinga. Santuokos metu atsakovas įsigijo nekilnojamąjį turtą – kiaulidę, veršidę ir kitus pastatus, esančius ( - ). Šis turtas paliktinas atsakovui, kadangi jis šį turtą įsigijo savo nuožiūra ir rizika, su ja nesuderinęs. Ji yra paveldėjusį butą ir dalį ūkinio pastato, esančių ( - ), tai yra jos asmeninė nuosavybė. Namų apyvokos daiktus su atsakovu yra pasidalinę. Ji kreditorinių įsipareigojimų neturi, o jei jų turi atsakovas, jai nežinoma. Šie kreditoriniai įsipareigojimai paliktini atsakovui, nes paskolas atsakovas ėmė savo vardu, ji už jas nelaidavo. Teismo posėdžio metu atstovė nurodė, kad atsakovas turėjo įsteigęs ūkį, tačiau jį valdė vienas, pinigais nesidalino. Ji vertėsi iš sezoninių darbų – augino ir pardavinėjo braškes, žąsis, kalakutus. Apie nupirktą nekilnojamąjį turtą – pastatus, esančius ( - ), sužinojo iš kaimynų. Atsakovas iš pradžių neigė juos pirkęs, tačiau vėliau patvirtino. Apie savo verslą, sutartis bei skolas taip pat jai nepasakodavo. Nurodė, kad atsisako reikalavimo dėl nekilnojamojo turto, esančio ( - ), padalinimo, kadangi, paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu, šis turtas yra perleistas.
  1. Atsakovas A. V. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes nori išsaugoti santuoką. Prašė skirti terminą susitaikymui ir stabdyti bylą. Nurodė, kad 2004 metais jų šeimą užklupo finansiniai sunkumai, todėl su ieškove išvyko gyventi ir dirbti į Švediją. Jie abu daug dirbdavo, išvykdavo į komandiruotes, todėl per pastaruosius du metus su ieškove atitolo vienas nuo kito. Tačiau iki šiol gyvena viename name, veda bendrą ūkį, kartu sprendžia iškilusias problemas, todėl yra galimybė išsaugoti santuoką.
  1. Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų uždaroji akcinė bendrovė ( toliau –UAB) „Agrokoncernas“ prašė pripažinti, kad šalių prievolė trečiajam asmeniui pagal 2000 m. vasario 1 d. pirkimo – pardavimo sutartį yra solidari. Nurodė, kad atsakovas A. V. yra skolingas 8797,48 Eur, skola yra išieškoma per antstolį R. K.. Skola susidarė iš 2000 m. vasario 1 d. pirkimo – pardavimo sutarties, kuria atsakovas pirko agrocheminę produkciją savo ūkininko ūkio veiklai vykdyti ir neatsiskaitė. 2001 m. sausio 16 d. Pakruojo rajono apylinkės teismas išdavė teismo įsakymą. Ši ieškovės ir atsakovo prievolė pagal sutartį yra solidari, nes pagal Lietuvos Respublikos CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintą prezumpciją iš bendro turto vykdomos prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais ir poreikiais. Iš ūkininko ūkio vykdomos veiklos ir gaunamų pajamų buvo tenkinami šeimos interesai ir poreikiai, o iš šio verslo gaunamos pajamos yra laikomos bendromis šeimos pajamomis.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

  1. Pakruojo rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 11 d. nusprendė ieškinį tenkinti. Santuoką, įregistruotą ( - ) Mažeikių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. ( - ), tarp A. (santuokos liudijime nurodyta – „A.“) V., gimusio ( - ) Pakruojo rajone, ir N. V. (R.), gimusios ( - ) Šiaulių rajone, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovei po santuokos nutraukimo palikti santuokinę pavardę – „V.“. Nustatyti, kad atsakovo A. V. prievolė pagal 2000 m. vasario 1 d. tarp jo ir trečiojo asmens UAB „Agrokoncernas“, juridinio asmens kodas 133849777, sudarytą agrocheminės produkcijos pirkimo – pardavimo sutartį yra asmeninė atsakovo A. V. prievolė. Priimti ieškovės N. V. ieškinio dalyje dėl santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto, esančio ( - ), padalinimo atsisakymą ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.
  1. Teismas pažymėjo, kad 2015 m. spalio 20 d. nutartimi tenkino atsakovo A. V. prašymą ir paskyrė 4 mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti, civilinę bylą sustabdė, tačiau, sutuoktiniams per šį terminą nesusitaikius, 2016 m. kovo 2 d. nutartimi bylą atnaujino.
  1. Teismo įsitikinimu šalių santuokos išsaugoti nebėra jokių galimybių, kadangi šalys nuo 2015 metų liepos mėnesio, kai ieškovė išsikėlė iš jos ir atsakovo nuomoto namo Švedijoje ir išvyko gyventi kitur, tai yra daugiau nei vieneri metai laiko, net nebuvo susitikę, ieškovė slepia nuo atsakovo savo naujos gyvenamosios vietos adresą, nes nenori su juo bendrauti, be to, atsakovas nedėjo jokių pastangų santuokai išsaugoti, nors teismas jo prašymu buvo paskyręs terminą sutuoktiniams susitaikyti. Santuoka sudaroma laisva vyro ir moters valia (CK 3.13 straipsnis), todėl, esant tokiai situacijai teismas padarė išvadą, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi ir jų šeimos išsaugoti nebeįmanoma.
  1. Teismas, įvertinęs bylos duomenis padarė išvadą, kad abu sutuoktiniai nesugebėjo siekti šeimos darnos abipusiu sutarimu ir pagarba, todėl pripažino, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).
  1. Išlaikymas ieškovei N. V. iš atsakovo A. V. nepriteistinas, kadangi ieškovė to nereikalauja, be to, nėra tam numatytų pagrindų (CK 3.72 straipsnis).
  1. Ieškovė nurodė, kad santuokoje įgijo nekilnojamąjį turtą esantį ( - ), ir reikalavo šį turtą po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise palikti atsakovui A. V.. Tačiau, bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad šis nekilnojamasis turtas 2006 m. kovo 2 d. buvo parduotas iš varžytinių pirkėjui R. P., ieškovė šio savo reikalavimo atsisakė. Ieškovė rašytiniame ieškinio dalies atsisakymo pareiškime patvirtino, kad jai žinomos procesines ieškinio atsisakymo pasekmės. Teismas sprendė, kad atsisakymas priimtinas, civilinė byla šioje dalyje nutrauktina.
  1. Ieškovės N. V. vardu yra registruotas nekilnojamas turtas - dalis ūkinio pastato, esančio ( - ), ir butas, esantis ( - ), tačiau šis turtas yra ieškovės paveldėtas, todėl yra asmeninė ieškovės nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir nedalintinas.
  1. Kadangi šalys daugiau nekilnojamųjų daiktų ir transporto priemonių neturi, kitus kilnojamus daiktus, ieškovės teigimu, pasidalino iki ieškinio teismui pateikimo, atsakovas šios aplinkybės neginčijo, teismas konstatavo, kad šalys dalintino turto neturi.
  1. Teismo vertinimu trečiasis asmuo UAB „Agrokoncernas“ neįrodė, kad trečiojo asmens ir atsakovo sudarytas agrocheminės produkcijos pirkimo – pardavimo sandoris buvo sudarytas šalių šeimos interesais. Teismui nenustačius, kad šis sandoris buvo būtinas, siekiant išlaikyti šalių šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, teismo vertinimu prievolė pagal 2000 m. vasario 1 d. tarp trečiojo asmens ir atsakovo A. V. sudaryta agrocheminės produkcijos pirkimo – pardavimo sutartis yra asmeninė atsakovo A. V. prievolė. Teismas atsižvelgė į tai, kad trečiasis asmuo, turėdamas galimybę kreiptis į teismą ir prisiteisti skolą iš ieškovės, to nepadarė, skolą prisiteisė vien iš atsakovo.

6II. Apeliacinio skundo argumentai

  1. Apeliaciniu skundu atsakovas A. V. prašo panaikinti Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

714.1. Teismas pripažino šalių dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, tačiau išnagrinėjo bylą atsakovui nedalyvaujant. Tokiu būdu buvo pažeistos procesinės teisenos normos ir šis pažeidimas turėjo esminės įtakos neteisėto sprendimo priėmimui.

814.2. Teismas padarė išvadą, kad jų santuokos išsaugoti nebėra galimybės. Minėtas aplinkybes teismas nustatė tik pagal ieškovės paaiškinimus. Atsakovas nebuvo išklausytas ir jam ši teisė nebuvo užtikrinta, nepaisant to, kad advokato padėjėja nurodė, kad atsakovas pageidauja būti išklausytas, nori teikti paaiškinimus. Be to, atsakovas teikė ir prašymą teismui dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė išvadą, jog šis prašymas netenkintinas, nes atsakovas negali nurodyti jokių naujų aplinkybių. Tokia teismo išvada nepagrįsta, teismas nesuteikdamas atsakovui galimybės teikti paaiškinimus teismo posėdyje pažeidė atsakovo teisę į teisingą teismą.

914.3. Tik įvertinęs ieškovės ir atsakovo paaiškinimus, teismas galėjo daryti išvadas dėl santuokos iširimo. Pakruojo rajono apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, jog buvo nagrinėjama šeimos byla, kad atsakovo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, galėjo išklausyti atvykusią ieškovę ir atidėti nagrinėjimą, paskiriant kitą posėdį nes atsakovas neatvyko dėl objektyvių priežasčių.

  1. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10Apeliacinis skundas atmestinas.

  1. Nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės kilo dėl sprendimo nutraukti santuoką, dėl civilinės bylos išnagrinėjimo atsakovui nedalyvaujant teismo posėdyje.
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teismas, remdamasis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
  1. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į atsakovo argumentus apeliacinis skundas nagrinėtas žodinio proceso tvarka.
  1. Byloje nustatyta, kad ( - ) Mažeikių rajono civilinės metrikacijos skyriuje buvo įregistruota A. (santuokos liudijime nurodyta – „A.“) V., gimusio ( - ) Pakruojo rajone ir N. V. (R.), gimusios ( - ) Šiaulių rajone santuoka, įrašo Nr. ( - ). Santuokos metu šalys susilaukė dviejų vaikų – D. V., gimusios ( - ), ir T. V., gimusio ( - ), kurie šiuo metu jau pilnamečiai. Gyvenant santuokoje atsakovas A. V. 2000 m. rugsėjo 13 d. pirkimo – pardavimo pagrindu savo vardu įsigijo nekilnojamojo turto - kiaulidę, veršidę, sandėlį, klėtį, siurblinę, siloso tranšėją, inžinerinę įrangą, esančius ( - ). Atsakovas A. V. liko skolingas už šį įsigytą turtą. 2001 m. sausio 16 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. 22-21/2001 m. buvo įsakyta išieškoti iš A. V. 50819,02 Lt kreditoriui UAB „Agrokoncernas“. Vykdant šių pinigų išieškojimą antstolio R. K. patvarkymu buvo areštuotas aukščiau nurodytas nekilnojamasis turtas, esantis ( - ), ir 2006 m. kovo 2 d. buvo parduotas iš varžytinių pirkėjui R. P.. Ieškovei N. V. asmeninės nuosavybės teise priklauso dalis ūkinio pastato, esančio ( - ), ir butas, esantis ( - ). Atsižvelgiant į bylos duomenis teismas konstatavo, kad daugiau nekilnojamojo turto ir transporto priemonių šalys neturi, kitą kilnojamąjį turtą yra pasidalinę. Nuo 1991 m. spalio 1 d. iki 2003 m. gruodžio 31 d. A. V. buvo įregistravęs ūkininko ūkį, nuo 2001 m. rugsėjo 10 d. iki 2009 m. spalio 12 d. buvo įregistravęs individualią įmonę. 2009 m. sausio 7 d. A. V. deklaravo išvykimą į Švediją, kur gyvena iki šiol. N. V. nuo 2004 m. vasario 19 d. iki 2005 m. rugsėjo 26 d. dirbo UADB „Baltikums draudimas“ darbuotoja, o nuo 2005 m. rugsėjo 27 d. iki 2007 m. rugpjūčio 13 d. dirbo UAB „Baltikums konsultacijos“ darbuotoja. 2008 metais N. V. išvyko į Švediją, kur gyvena ir dirba iki šiol. Nuo 2014 metų šalys nebegyvena santuokinio gyvenimo, nuo 2015 metų liepos mėnesio faktiškai nebendrauja.
  1. Apeliacinėje instancijoje, 2017 m. sausio 31 d. žodinio teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad nori taikytis su atsakove, reiškė prašymą skirti mediaciją, teigė, kad prieš atvykdamas į teismo posėdį kalbėjo telefonu su ieškove, prašė taikytis, ji jam neatsakiusi kategoriškai, kad nesitaikys, pasakė, kad pažiūrėsim. Todėl jis tikisi, kad jų santuoką yra galimybė išsaugoti. Teismo posėdžio metu ieškovė telefonu per atstovę nurodė, kad ji yra galutinai nusprendusi santuoką nutraukti, mediaciją nesutinka taikyti nes neturi galimybės atvykti be to neketina taikytis. Sutinka spręsti dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu. Ji ir pati tai atsakovui siūlė bet jis nesutiko. Apeliacinės instancijos teismas suteikė galimybę šalims spręsti dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu. Bylos nagrinėjimas atidėtas 2017 m. kovo 16 d. 9 val. 30 min.
  1. Teisme gautas šalių prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu, tačiau prieš posėdį 2017 m. kovo 15 d. gautas atsakovo raštas dėl apeliacijos, kuriame jis nurodė, kad palaiko savo apeliacinio skundo argumentus, kadangi jis nebuvo apklaustas ir išklausytas pirmosios instancijos teisme, kad to nebuvo padaryta ir Šiaulių apygardos teismo posėdyje. Taip pat pateikė 1999 m. kovo 4 d. N. V. sutikimą dėl turto įkeitimo AB Lietuvos žemės ūkio bankui.
  1. Ieškovės atstovė apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė, kad ji šalims sutarus dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu paruošė sutartį dėl santuokos nutraukimo, pirmiau ją pasirašė atsakovas, vėliau perdavė pasirašymui ieškovei ir tuomet persiuntė teismui. Atsakovui persigalvojus, prašo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodė, kad ieškovė yra galutinai apsisprendusi santuoką nutraukti, o atsakovas siekdamas išsaugoti santuoką vilkina bylos nagrinėjimą. Atstovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas sudarė galimybes atsakovui atvykti į teismo posėdį bet jis neatvyko. Atsakovo pagrindinis skundo argumentas, kad jis nebuvo išklausytas teisme. Mano, kad jis tokią teisę turėjo tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme. Atstovė papildomai nurodė, kad jai nebuvo žinomos aplinkybės dėl ieškovės sutikimo įkeisti turtą, tačiau dėl šių aplinkybių ji paaiškino, kad susitikimas buvo formalus, turtu ir lėšomis naudojosi atsakovas. Ji atsisakė reikalavimo padalinti turtą taip išsakydama savo poziciją, kad dėl turto neturi jokių pretenzijų.
  1. Bylos duomenimis atsakovas A. V. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo nesutinka, nes nori išsaugoti santuoką. Prašė skirti terminą susitaikymui ir stabdyti bylą. Pirmosios instancijos teismas 2015 m. spalio 20 d. nutartimi atsakovo prašymą tenkino. Paskyrė šalims 4 mėnesių susitaikymo terminą. 2016 m. kovo 2 d. teismo nutartimi atsižvelgiant į ieškovės prašymą, šalims nesusitaikius teismas atnaujino bylos nagrinėjimą. 2016 m. gegužės 12d. teismo posėdyje dalyvavusi atsakovo atstovė nurodė, kad atsakovo pozicija nėra aiški, todėl prašė jo dalyvavimą pripažinti būtinu. Teismas 2016 m. gegužės 12 d. teismo nutartimi šalių dalyvavimą 2016 m. liepos 29 d. teismo posėdyje pripažino būtinu. Ieškovė į teismo posėdį atvyko. Teismas pažymėjo, kad atsakovas A. V. į teismo posėdį neatvyko, nors jo dalyvavimas teismo buvo pripažintas būtinu ir atsakovas apie tai žinojo, nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, nebendradarbiavo su savo atstove advokato padėjėja I. V., dėl ko ši buvo priversta nutraukti teisinių paslaugų sutartį, todėl, atsižvelgus į tai, kad atsakovui apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai, užtikrinti atsakovo dalyvavimą teismas neturi galimybių, kadangi jis gyvena užsienyje, byla buvo išnagrinėta iš esmės jam nedalyvaujant (CPK 384 straipsnio 2 dalis).
  1. Byloje 2016 m. rugpjūčio 10 d. gautas iš atsakovo prašymas atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, kadangi pasak jį jis neturėjo galimybės dalyvauti teismo posėdyje, neturėjo galimybių pateikti paaiškinimus, nebuvo atstovaujamas. Bylos duomenimis atsakovas nepateikė duomenų pagrindžiančių jo neatvykimo į posėdį priežastis. Iš bylos duomenų matyti, kad nors atsakovas buvo informuotas apie posėdį, jokių prašymų iš jo prieš teismo posėdį dėl bylos nagrinėjimo nebuvo gauta.
  1. Pirmosios instancijos teismas dėl atsakovo prašymo atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės pažymėjo, kad atsižvelgiant į CPK nuostatas baigiamųjų kalbų metu arba po jų iki sprendimo priėmimo pripažinęs, kad reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus, gali priimti nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 256 straipsnis). Tačiau teismo vertinimu atsakovo A. V. prašymas dėl civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo atmestinas, kadangi jame jis nenurodė kokias konkrečiai svarbias bylai faktines aplinkybes jis galėtų nurodyti teismo posėdžio metu, kodėl jis šių aplinkybių nenurodė anksčiau, nors turėjo teisę duoti teismui paaiškinimus ir raštu (CPK 42 straipsnio 1 dalis), taip pat turėjo galimybę jas nurodyti per atstovą, taip pat nenurodė jokių priežasčių, kodėl neatvyko į 2016 m. liepos 29 d. teismo posėdį, nors jo dalyvavimas buvo būtinas.
  1. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas nebendradarbiavo ne tik su ieškove bei teismu, bet ir su savo atstove, dėl ko ši buvo priversta nutraukti atstovavimo sutartį, be to, atstovei nutraukus atstovavimo sutartį nesudarė naujos atstovavimo sutarties ir nepranešė teismui apie ketinimą sudaryti naują atstovavimo sutartį, nors po atstovavimo sutarties su advokato padėjėja nutraukimo dar turėjo 17 dienų laiko, nepranešė teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nenurodė nedalyvavimo priežasties, į 2016 m. liepos 29 d. teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių, nors jo dalyvavimas buvo būtinas. Teismas įvertinęs konkrečias aplinkybes, bei tai, kad ieškovė N. V. į teismo posėdį atvyko iš užsienio, dėl to, teismo vertinimu turėjo išlaidų ir nepatogumų, konstatavo, kad atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, būtų pažeisti ieškovės, kuri procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, interesai, todėl bylą išnagrinėjo iš esmės.
  1. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje yra akcentuojama svarba į teisę būti realiai informuotam apie vykstantį teismo procesą (EŽTT 2006 m. birželio 22 d. sprendimas byloje D. O. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 423/03). EŽTT yra nurodęs, kad proceso šalių lygybės principas, būdamas sudėtinė platesnės teisingo bylos nagrinėjimo koncepcijos dalis, reikalauja, kad kiekviena šalis turėtų prieinamą galimybę pristatyti savo bylą tokiu būdu, kuris nepastatytų jos į žymiai nepalankesnę padėtį, palyginus su oponentu (žr., be kitų, Kress prieš Prancūziją [GC], Nr. 39594/98, § 72, ECHR 2001‑VI). Iš principo, jis įtvirtina ir šalių galimybę susipažinti ir pasisakyti dėl visų byloje esančių įrodymų ar paaiškinimų, turint tikslą paveikti jo sprendimą (žr. Fretté prieš Prancūziją, Nr. 36515/97, § 47, ECHR 2002‑I). Šalių lygybės principas prarastų prasmę, jei vienai iš jų nebūtų pranešta apie teismo posėdį tokiu būdu, kad ji turėtų galimybę jame dalyvauti norėdama įgyvendinti savo teises, įtvirtintas nacionalinėje teisėje – kai tuo metu kita šalis tokias savo teises veiksmingai įgyvendina (žr. Švenčionienė prieš Lietuvą, Nr. 37259/04, 25 punktas, 2008 m. lapkričio 25 d.). Siekiant užtikrinti teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, įtvirtintą Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, būtina šalis tinkamai informuoti apie apeliacinį procesą ir suteikti galimybę pasisakyti dėl pateiktų argumentų (žr. sprendimo 28 punktą). Dalyvavimas teismo posėdyje įgalina vieną šalį pateikti argumentus dėl bylos esmės, o šių argumentų neperdavimas kitai šaliai, dėl ko ji negali į juos atsakyti, juolab kad poveikis teismo sprendimui, kurį būtų turėjusios priešingos šalies pateiktos pastabos, a priori negali būti įvertintas, kelia grėsmę byloje dalyvaujančio asmens pasitikėjimui teisingumo vykdymu, paremtam inter alia žinojimu, kad dėl kiekvieno byloje esančio dokumento bus galima pareikšti savo nuomonę (žr. sprendimo 29 punktą, taip pat Nideröst-Huber prieš Šveicariją, 1997 vasario 18 sprendimas, Reports of judgments and decisions 1997-I, § 29).
  1. Kasacinio teismo nutartyse ne kartą konstatuota, kad teismas negali nagrinėti bylos, kai nedalyvauja kuris nors iš byloje dalyvaujančių asmenų, jeigu jis nebuvo tinkamai informuotas apie teismo posėdžio vietą ir laiką, nes tokiu atveju būtų pažeidžiama teisė būti išklausytam, šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2009 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-211/2009; 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2010). Absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami ir tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas).Šalių teisę būti išklausytoms teismo posėdyje užtikrina įstatymo nuostatos dėl tinkamo šalių informavimo apie teismo posėdžio laiką ir vietą (CPK 133 straipsnis). Dalyvaujantiems byloje asmenims šaukimas ar pranešimas turi būti įteiktas įstatyme nustatyta tvarka ir tokiais terminais, kad jie turėtų pakankamai laiko nustatytu laiku atvykti į teismą ir pasirengti bylai (CPK 133 straipsnio 2 dalis).
  1. Apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Konkrečiu atveju atsakovui buvo įteikti procesiniai dokumentai, jis buvo informuotas apie posėdį, iki teismo posėdžio turėjo pakankamai laiko informuoti teismą dėl neatvykimo, teikti prašymus dėl kitos posėdžio datos, teikti teismui savo poziciją, tačiau apeliacinio teismo vertinimu netinkamai naudojosi jam suteiktomis procesinėmis teisėmis ( CPK 42 straipsnis, 142 straipsnis, 226 straipsnis, 178 straipsnis ).
  1. Apeliacinio teismo vertinimu nors pirmosios instancijos teismas ir buvo pripažinęs atsakovo dalyvavimą būtinu, tačiau tai, kad įvertinęs konkrečias bylos aplinkybes išnagrinėjo bylą iš esmės atsakovui nedalyvaujant, nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad teismas pažeidė procesines teisės normos ir kad pagal atsakovą šis pažeidimas turėjo esminės įtakos neteisėto sprendimo priėmimui.
  1. Be to pažymėtina, kad nors atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad jis nebuvo išklausytas, kad teismas pažeidė jo teises bei teisę į teisingą teismą, teigia, kad jo pozicija tam tikrais klausimais po anksčiau rašyto atsiliepimo galėjo pasikeisti, tačiau atsakovas nenurodė kokių aplinkybių jis neturėjo galimybių nurodyti ar paaiškinti, kokių įrodymų neturėjo galimybių pateikti. Apeliantas apeliaciniame skunde be argumentų, kad byla buvo nepagrįstai išnagrinėta jam nedalyvaujant nepateikė jokių argumentų dėl teismo išnagrinėtų klausimų dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės pagrįstumo ir teisėtumo, dėl ieškovės ieškinio atsisakymo dėl turto padalijimo ir kitų.
  1. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas 2016 m. gruodžio 13 d. nutartimi žodinį bylos nagrinėjimą paskyrė 2017 m. sausio 13 d. Iš atsakovo gavus prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo prašymas buvo tenkintas ir bylos nagrinėjimas buvo perkeltas į 2017 m. sausio 31 d. 13 val. Atsakovas buvo informuotas apie posėdį, jam buvo paaiškinta dėl pasirūpinimo atstovavimu ir kita. Į teismo posėdį atsakovas atvyko ir apeliacinio teismo vertinimu atsižvelgiant į atsakovo argumentus, yra pagrindo spręsti, kad apelianto pagrindinis apeliacijos tikslas išsaugoti santuoką. Ir nors atsakovas tikisi, kad jų santuoką yra galimybė išsaugoti, ir tam reikėtų daugiau laiko, ieškovė nurodė, kad taikytis nesutinka, nurodė, kad per skirtą laiką nesusitaikė, yra galutinai apsisprendusi santuoką nutraukti. Apeliacinės instancijos teismas sudarė galimybę atsakovui išnaudoti galimybę susitaikyti su ieškove, arba spręsti dėl santuokos nutraukimo bendru susitarimu. Tačiau, kaip minėta nors teisme ir buvo gautas susitarimas, tačiau atsakovas savo poziciją pakeitė.
  1. Pažymėtina, kad atsakovas buvo informuotas apie posėdį, turėjo galimybes savo poziciją išdėstyti tiek raštu, tiek žodžiu, tačiau savo teisėmis tinkamai nepasinaudojo ne todėl, kad pirmosios instancijos teismas neužtikrino jam tokių teisių, tačiau veikdamas savo paties nuožiūra. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Privalo bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (CPK 8 straipsnis). Privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Apeliacinio teismo pažymėtina, kad atsakovas nors ir nurodė, kad atvyks į apeliacinės instancijos teismo posėdį, tačiau neatvyko, nenurodė neatvykimo priežasčių.
  1. Nors atsakovas 2017 m. kovo 15 d. rašte nurodė, kad jis nebuvo išklausytas ne tik, kad pirmosios instancijos teisme bet ir Šiaulių apygardos teisme, su tokiais atsakovo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Kaip minėta nors atsakovas su minėtu raštu pateikė 1999 m. kovo 4 d. N. V. pasirašytą sutikimą, tačiau jokių aplinkybių dėl pateikto dokumento, išskyrus tai, kad ieškovė dalyvavo kreditoriniuose santykiuose, nenurodė. Kaip minėta ir apeliaciniame skunde atsakovas jokių papildomų argumentų dėl teismo sprendime padarytų išvadų nenurodė.
  1. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje esančius duomenis padarė išvadą, kad trečiasis asmuo UAB „Agrokoncernas“ neįrodė, kad konkretus pirkimo – pardavimo sandoris buvo sudarytas šalių šeimos interesais. Teismas nustatė, kad prievolė pagal 2000 m. vasario 1 d. tarp šio trečiojo asmens ir atsakovo A. V. sudarytą agrocheminės produkcijos pirkimo – pardavimo sutartį yra asmeninė atsakovo A. V. prievolė. Pažymėjo tai, kad padarant išvadas, atsižvelgta ir į tai, kad trečiasis asmuo, turėdamas galimybę kreiptis į teismą ir prisiteisti skolą iš ieškovės, to nepadarė, skolą prisiteisė vien iš atsakovo. Teisėjų kolegijai nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, tuo labiau, kad nei atsakovas nei trečiasis asmuo teismo išvadų neginčijo, trečiasis asmuo apeliacinio skundo neteikė.
  1. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti įrodymus; 2) įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsakovas minėtą 1999 m. kovo 4 d. ieškovės sutikimą pateikė tik prieš pat posėdį apeliacinės instancijos teismui. Nenurodė kokias aplinkybes nori pagrįsti, kokią reikšmę šis dokumentas atsakovo vertinimu turi pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui, kodėl šio dokumento nepateikė anksčiau ir kita. Apeliacinės instancijos teismas priėmęs dokumentą persiuntė jį ieškovei. Ieškovė per atstovę nurodė aplinkybes dėl šio dokumento pasirašymo, nurodydama, kad bankas reikalavo papildomo garanto, kad tai buvo formalumas ir kita. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateikti dokumentai, duomenys priimtini (CPK 314 straipsnis ). Tačiau pažymėtina, kad atsakovui nenurodžius konkrečių argumentų, atsižvelgiant į dokumento paskirtį, turinį, įvertinus pirmosios instancijos išvadas, apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo išvadoms, kad pateikti duomenys paneigia pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas ar turi įtakos teismo sprendimo teisėtumui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad procesinė pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio sudaryto sandorio pagrindu atsiradusi turtinė prievolė būtų pripažinta bendrąja sutuoktinių turtine prievole (CPK 178 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2012).
  1. Priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti ir pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo ir jų gyvenamosios vietos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalinimo, žalos atlyginimo klausimus (CPK 385 straipsnio 1 dalis).
  1. Ieškovė buvo pareiškusi prašymą dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto, kiaulidės, veršidės, sandėlio, klėties, siurblinės, siloso tranšėjos, inžinerinės įrangos, esančių ( - ) padalijimo prašydama šį turtą po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise palikti atsakovui A. V.. Tačiau, bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad šis nekilnojamasis turtas 2006 m. kovo 2 d. buvo parduotas iš varžytinių pirkėjui R. P., ieškovė šio savo reikalavimo atsisakė. Teismas spręsdamas dėl ieškovės ieškinio reikalavimo šioje dalyje atsisakymo pažymėjo, kad ieškovė rašytiniame ieškinio dalies atsisakymo pareiškime patvirtino, kad jai žinomos procesines ieškinio atsisakymo pasekmės. Kad ieškovė turi teisę bet kurioje proceso stadijoje raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad atsisako pareikšto ieškinio ar jo dalies (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 1 dalis). Teismas sprendė, kad ieškovės veiksmai neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, todėl ieškovės N. V. ieškinio dalyje dėl santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto, esančio ( - ), todėl padalinimo atsisakymas priimtinas ir civilinė byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 140 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovės atstovė papildomai nurodė, kad ieškovė pareikšdama ieškinio atsisakymą šioje dalyje iš esmės išreiškė poziciją, kad ji dėl turto jokių pretenzijų neturi. Apeliacinės instancijos teismo pažymėtina, kad apeliantas apeliaciniame skunde jokių argumentų dėl teismo sprendimo teisėtumo, dėl teismo išvadų sprendžiant turto klausimus, bei priimant ieškovės atsisakymą nuo ieškinio, nenurodė. Apeliacinio teismo vertinimu spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į tai, kad realiai minėto dalintino turto nebėra, ieškovė nereiškė jokių pretenzijų, nepažeidė atsakovo teisių, todėl apeliacinis teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako.
  1. Dėl apelianto skunde išdėstytų argumentų apeliacinio teismo pažymėtina, kad remiantis CPK 12 straipsniu civilinės bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Todėl kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Rungimosi principo esmė yra ta, kad būtent šalims tenka įrodinėjimo pareiga. Įrodymai civilinėje byloje yra su įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje susiję faktiniai duomenys, gauti įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir tvarka, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus arba atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja ( CPK 176 straipsnio 1 dalis). Remiantis CPK 185 straipsniu teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, bet byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.
  1. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Europos žmogaus teisių teismo praktika, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti byloje pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos žmogaus teisių teismo Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad jei apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinį skundą pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams, tai neprivalo jų išsamiai kartoti, gali tiesiog jiems pritarti. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra tikslinga kartoti pirmosios instancijos teismo motyvų.
  1. Apeliacinės instancijos teismui įvertinus apeliacinio skundo argumentus, pripažinus, kad apeliantui buvo sudarytos visos sąlygos tinkamai pasinaudoti jam CPK suteiktomis teisėmis, jis buvo informuotas apie teismo posėdžius, savo poziciją turėjo galimybę nurodyti tiek raštu, tiek žodžiu, tiek per atstovą, tiek pats tiesiogiai, tačiau savo procesinėmis teisėmis tinkamai nepasinaudojo, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų bei apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso metu išreikštų lūkesčių dėl galimybės susitaikyti su sutuoktine būtų per daug formalu ir neteisinga kitos šalies atžvilgiu. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika, ir tuo pagrindu priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  1. Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kaip minėta teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
  1. Bylinėjimosi išlaidos atmetus apeliacinį skundą neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė prašymo priteisti patirtas išlaidas nepareiškė.

11Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

12Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

13Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

14Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims, trečiajam asmeniui.

Proceso dalyviai
Ryšiai