Byla 2-13-744/2016
Dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, santuokoje įgyto turto padalinimo

1Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėjas Laisvydas Zederštremas,

2sekretoriaujant Linai Pikšrienei,

3dalyvaujant: ieškovei N. V.,

4ieškovės atstovei advokatei Vandai Laukevičienei,

5nedalyvaujant: atsakovui A. V.,

6trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų UAB „Agrokoncernas“ atstovui,

7viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės N. V. ieškinį atsakovui A. V. ir trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų UAB „Agrokoncernas“ dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, santuokoje įgyto turto padalinimo,

Nustatė

8Ieškovė N. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, reikalaudama nutraukti santuoką tarp jos ir atsakovo A. (ieškinyje klaidingai nurodyta “A.“) V., a. k. ( - ) dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę, santuokoje įgytą turtą padalinti sekančią tvarka: nekilnojamąjį turtą – kiaulidę, unikalus numeris ( - ); veršidę, unikalus numeris ( - ); sandėlį, unikalus numeris ( - ); klėtį, unikalus numeris ( - ); siurblinę, unikalus numeris ( - ); siloso tranšėją, unikalus numeris ( - ); inžinerinę įrangą, unikalus numeris ( - ), esančius ( - ), asmeninės nuosavybės teise palikti atsakovui A. V., nepriteisti išlaikymo iš atsakovo, pripažinti atsakovo A. V. asmeninėmis skolomis jo prisiimtus kreditorinius įsipareigojimus kredito bendrovėms, įpareigoti atsakovą pateikti duomenis apie jo turimus kreditorius.

9Ieškinyje ieškovė N. V. nurodė, kad su atsakovu A. V. susituokė ( - ). Santuokoje gimė du vaikai, kurie yra pilnamečiai ir gyvena atskirai. Santuokoje niekada nebuvo tarpusavio supratimo, jie su atsakovu jau daugiau kaip metus laiko netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. Gyvenimas santuokoje nebeturi perspektyvų ir yra netikslingas. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą ir vaikams sulaukus pilnametystės abu su atsakovu išvyko dirbti į užsienį. Atsakovas tapo liguistai apvydus, meluodavo, šeimoje niekada nebuvo tvarkomas bendras biudžetas. Tarp jos ir atsakovo nutrūko bet koks emocinis ryšys, jų jau niekas nebesieja. Ji bandė tartis su atsakovu dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu, tačiau atsakovas nesutiko. Jam reikalinga namų šeimininkė ir jis neįsivaizduoja kitokio gyvenimo. O ji taip gyventi nebegali ir nebenori. Mano, kad santuoka nutrūko dėl jų abiejų kaltės. Ji taip pat nebuvo gera sutuoktinė, abu nesugebėjo prisitaikyti vienas prie kito trūkumų, suprasti ir atleisti, taip nutoldami vienas nuo kito. Išlaikymo iš atsakovo nereikalauja, nes yra darbinga. Santuokos metu atsakovas įsigijo nekilnojamąjį turtą – kiaulidę, veršidę ir kitus pastatus, esančius ( - ). Šis turtas paliktinas atsakovui, kadangi jis šį turtą įsigijo savo nuožiūra ir rizika, su ja nesuderinęs. Ji yra paveldėjusį butą ir dalį ūkinio pastato, esančių ( - ), tai yra jos asmeninė nuosavybė. Namų apyvokos daiktus su atsakovu yra pasidalinę. Ji kreditorinių įsipareigojimų neturi, o ar jų turi atsakovas, jai nežinoma. Šie kreditoriniai įsipareigojimai paliktini atsakovui, nes paskolas atsakovas ėmė savo vardu, ji už jas nelaidavo (1-3 b. l.).

10Ieškovė N. V. teismo posėdžio metu iš esmės palaikė visus ieškinio reikalavimus, tik atsisakė reikalavimo dėl nekilnojamojo turto, esančio ( - ), padalinimo, kadangi, kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu, šis turtas yra perleistas. Ji nurodė tas pačias faktines aplinkybes, kaip ir ieškinyje, papildydama, kad ji su atsakovu niekada darniai negyveno – nebuvo tarpusavio pagarbos, nebuvo dalijamasi ateities planais. Ji daug kartų prašė atsakovą nutraukti santuoką, tačiau jis visomis išgalėmis stengėsi ją priversti likti santuokoje. Jau anksčiau – 2001 ar 2002 metais – ji kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo, tačiau tas prašymas buvo paliktas nenagrinėtu. Problemų santuokoje buvo jau nuo 1997 ar 1998 metų. Niekada neturėjo savo būsto, ilgą laiką gyveno ūkiniuose pastatuose M. kaime. Bendro šeimos biudžeto niekada neturėjo. Atsakovas turėjo įsteigęs ūkį, tačiau jį valdė vienas, pinigais nesidalino. Ji vertėsi iš sezoninių darbų – augino ir pardavinėjo braškes, žąsis, kalakutus. Apie nupirktą nekilnojamąjį turtą – pastatus, esančius B. kaime, sužinojo iš kaimynų. Atsakovas iš pradžių neigė juos pirkęs, tačiau vėliau patvirtino. Atsakovas visada gyveno savo gyvenimą ir ateities planais su ja nesidalino. Apie savo verslą, sutartis bei skolas taip pat jai nepasakodavo. Apie jo skolas yra girdėjusi iš kaimynų, be to, atvažiuodavo „berniukai“, kurie gąsdindavo. Oficialių pranešimų iš teismo, kad jis skolingas, nėra gavusi. Ji nei vienoje byloje nebuvo patraukta atsakove, į teismą nebuvo kviečiama. Apie skolą UAB „Agrokoncernas“ iki teismo taip pat nieko nežinojo. Nežino, dėl ko susidarė ši skola. Apie atsakovo verslą nieko nežinojo. Žinojo tik tiek, kad jis užsiėmė grūdinėmis kultūromis, dirbo žemę, turėjo truputį gyvulių. Atsakovo individualioje veikloje nedalyvavo – jis to nenorėjo. Nebuvo ir įdarbinta jo įmonėje, nors ne kartą to prašė. 2006 ar 2007 metais, kai sūnus dar buvo nepilnametis, ji išvyko į Vilnių, darbo biržos organizuojamus kursus, o atsakovas tuo metu pabėgo į užsienį, dingo. Jis taip pasielgė todėl, kad ji nevažiuotų į šiuos kursus, o „tupėtų“ namuose. Iš pradžių net nežinojo, kur atsakovas išvyko. Tik vėliau paaiškėjo, kad jis išvyko į Švediją. Atsakovas iš užsienio dažniausiai grįždavo tik ant Kalėdų. Tačiau šeimai pinigų neperveždavo ir nesiųsdavo. Vaikams tapus pilnamečiais ir bankrutavus jos darbdaviui – DK „Baltikums draudimas“, ji taip pat išvyko į Švediją. Tai gal buvo 2008 metais. Iš pradžių su atsakovu gyveno viename name, kurį kartu nuomojosi. Tačiau su atsakovu santuokinių ryšių nepalaikė, bendro ūkio nevedė. Iš to namo išsikėlė praeitų metų liepos mėnesį, nuo to laiko su atsakovu nebuvo susitikusi. Gyvena ji nuo atsakovo 500-600 km atstumu ir nenori atskleisti tikro savo gyvenamosios vietos adreso. Nuo to laiko su atsakovu bendravo tik telefonu. Jis ją terorizuoja, verčia atsiimti pareiškimą dėl skyrybų, todėl ji ne visada atsiliepdavo arba padėdavo ragelį.

11Atsakovas A. V. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes nori išsaugoti santuoką. Prašė skirti terminą susitaikymui ir stabdyti bylą. Atsiliepime į pareiškimą atsakovas nurodė, kad 2004 metais jų šeimą užklupo finansiniai sunkumai, todėl su ieškove išvyko gyventi ir dirbti į Švediją. Jie abu daug dirbdavo, išvykdavo į komandiruotes, todėl per pastaruosius du metus su ieškove atitolo vienas nuo kito. Abu įnyko į darbus, finansinė gerovė jiems pasidarė svarbesnė nei tarpusavio emociniai ryšiai. Tačiau jis kartu su ieškove vykdavo atostogauti į Egiptą, grįždavo į Lietuvą aplankyti ieškovės giminių. Jie iki šiol gyvena viename name, veda bendrą ūkį, kartu sprendžia iškilusias problemas, todėl yra galimybė išsaugoti santuoką (29-31 b. l.).

12Atsakovas A. V. į teismo posėdį neatvyko, nors jo dalyvavimas teismo buvo pripažintas būtinu ir atsakovas apie tai žinojo, nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, nebendradarbiavo su savo atstove advokato padėjėja I. V., dėl ko ši buvo priversta nutraukti teisinių paslaugų sutartį, todėl, atsižvelgus į tai, kad atsakovui apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai, užtikrinti atsakovo dalyvavimą teismas neturi galimybių, kadangi jis gyvena užsienyje, byla buvo išnagrinėta iš esmės jam nedalyvaujant (CPK 384 straipsnio 2 dalis).

13Tretysis asmuo be savarankiškų reikalavimų UAB „Agrokoncernas“ per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė pripažinti, kad šalių prievolė trečiajam asmeniui pagal ( - ) pirkimo – pardavimo sutartį yra solidari. Prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime į ieškinį šis tretysis asmuo nurodė, kad atsakovas A. V. jam yra skolingas 8797,48 Eur, skola yra išieškoma per antstolį R. K. Skola susidarė labai senai iš ( - ) pirkimo – pardavimo sutarties, kuria atsakovas pirko agrocheminę produkciją savo ūkininko ūkio veiklai vykdyti ir neatsiskaitė. 2001 m. sausio 16 d. Pakruojo rajono apylinkės teismas išdavė teismo įsakymą. Ši ieškovės ir atsakovo prievolė pagal sutartį yra solidari, nes pagal Lietuvos Respublikos CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintą prezumpciją iš bendro turto vykdomos prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais ir poreikiais. Iš ūkininko ūkio vykdomos veiklos ir gaunamų pajamų buvo tenkinami šeimos interesai ir poreikiai, o iš šio verslo gaunamos pajamos yra laikomos bendromis šeimos pajamomis (71-72 b. l.).

14Byla buvo išnagrinėta šio trečiojo asmens UAB „Agrokoncernas“ atstovui nedalyvaujant, kadangi trečiajam asmeniui buvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, jis neprašė atidėti bylos nagrinėjimą, o atsiliepime į ieškinį prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant.

15Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių (1-3 b. l.), atsakovo A. V. atsiliepime į ieškinį nurodytų aplinkybių (29-31 b. l.), trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų UAB „Agrokoncernas“ atsiliepime į ieškinį nurodytų aplinkybių (71-72 b. l.), ieškovės N. V. paaiškinimų teismo posėdžio metu, byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ( - ) buvo įregistruota A. (santuokos liudijime nurodyta – „A.“) V., gimusio ( - ), a. k. ( - ) ir N. V. (R.), gimusios ( - ), a. k. ( - ) santuoka, įrašo Nr. ( - ) (4-5 b.l.). Santuokos metu šalys susilaukė dviejų vaikų – D. V., gimusios ( - ), ir T. V., gimusio ( - ), kurie šiuo metu jau pilnamečiai. Gyvenant santuokoje atsakovas A. V. ( - ) pirkimo – pardavimo pagrindu savo vardu įsigijo nekilnojamojo turto - kiaulidę, unikalus numeris ( - ); veršidę, unikalus numeris ( - ); sandėlį, unikalus numeris ( - ); klėtį, unikalus numeris ( - ); siurblinę, unikalus numeris ( - ); siloso tranšėją, unikalus numeris ( - ); inžinerinę įrangą, unikalus numeris ( - ), esančius Pakruojo rajono savivaldybėje, ( - ) (14-17 b. l.). Atsakovas A. V. liko skolingas už šį įsigytą turtą (14-17 b. l.). 2001 m. sausio 16 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. 22-21/2001 m. buvo įsakyta išieškoti iš A. V. 50819,02 Lt kreditoriui UAB „Agrokoncernas“. Vykdant šių pinigų išieškojimą antstolio R. K. patvarkymu buvo areštuotas aukščiau nurodytas nekilnojamasis turtas, esantis ( - ), ir 2006 m. kovo 2 d. buvo parduotas iš varžytinių pirkėjui R. P. (59-62 b. l.). Ieškovei N. V. asmeninės nuosavybės teise priklauso dalis ūkinio pastato, unikalus numeris ( - ), esančio ( - ), ir butas, unikalus numeris ( - ), esantis ( - ) (7-12 b. l.). Daugiau nekilnojamojo turto ir transporto priemonių šalys neturi (6, 13, 18 b. l.), kitą kilnojamąjį turtą yra pasidalinę. Nuo 1991 m. spalio 1 d. iki 2003 m. gruodžio 31 d. A. V. buvo įregistravęs ūkininko ūkį, nuo 2001 m. rugsėjo 10 d. iki 2009 m. spalio 12 d. buvo įregistravęs individualią įmonę. 2009 m. sausio 7 d. A. V. deklaravo išvykimą į Švediją (23 b. l.), kur gyvena iki šiol. N. V. nuo 2004 m. vasario 19 d. iki 2005 m. rugsėjo 26 d. dirbo UADB „Baltikums draudimas“ darbuotoja, o nuo 2005 m. rugsėjo 27 d. iki 2007 m. rugpjūčio 13 d. dirbo UAB „Baltikums konsultacijos“ darbuotoja. 2008 metais N. V. išvyko į Švediją, kur gyvena ir dirba iki šiol. Nuo 2014 metų šalys nebegyvena santuokinio gyvenimo, nuo 2015 metų liepos mėnesio faktiškai nebendrauja.

16Ieškinys tenkintinas visiškai.

17Dėl santuokos nutraukimo ir sutuoktinių kaltės

18Santuoka nutraukiama, jeigu teismas nustato, kad sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma (CPK 384 straipsnio 6 dalis). Tai reiškia, kad teismas priima sprendimą nutraukti santuoką, jeigu įsitikina, kad ji faktiškai iširo. Teismų praktikoje santuoka laikoma iširusia, jeigu sutuoktiniai kartu bendrai nebegyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu.

19Ieškovė N. V. ieškinyje nurodė, kad jos ir atsakovo santuoka yra faktiškai iširusi, kadangi jie daugiau nei metus laiko netvarko bendro ūkio ir nebegyvena santuokinio gyvenimo. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad ji su atsakovu niekada darniai negyveno – nebuvo tarpusavio pagarbos, nebuvo dalijamasi ateities planais. Ji daug kartų prašė atsakovą išsiskirti, tačiau jis visomis išgalėmis stengėsi ją priversti likti santuokoje. Ji jau 2001 ar 2002 metais kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo, tačiau tas prašymas buvo paliktas nenagrinėtu. Problemų santuokoje buvo jau nuo 1997 ar 1998 metų. Niekada neturėjo savo būsto, ilgą laiką gyveno ūkiniuose pastatuose Meldinių kaime. Bendro šeimos biudžeto niekada neturėjo. Atsakovas turėjo įsteigęs ūkį, tačiau jį valdė vienas, pinigais nesidalino. Ji vertėsi iš sezoninių darbų – augino ir pardavinėjo braškes, žąsis, kalakutus. Atsakovas visada gyveno savo gyvenimą ir ateities planais su ja nesidalino. 2006 ar 2007 metais, kai sūnus dar buvo nepilnametis, atsakovas pabėgo į užsienį. Tik vėliau paaiškėjo, kad jis išvyko į Švediją. Iš užsienio dažniausiai grįždavo tik ant Kalėdų. Tačiau šeimai pinigų neperveždavo ir nesiųsdavo. 2008 metais ji taip pat išvyko į Švediją. Iš pradžių su atsakovu gyveno viename name, kurį kartu nuomojosi. Tačiau su atsakovu santuokinių ryšių nepalaikė, bendro ūkio nevedė. Iš to namo išsikėlė praeitų metų liepos mėnesį, nuo to laiko su atsakovu nebuvo susitikusi. Gyvena ji nuo atsakovo 500-600 km atstumu ir nenori atskleisti tikro savo gyvenamosios vietos adreso. Nuo to laiko su atsakovu bendravo tik telefonu.

20Atsakovas A. V. atsiliepime į ieškinį prašė skirti terminą susitaikymui ir stabdyti bylą. Atsiliepime atsakovas pripažino, kad jis su ieškove daug dirbdavo, išvykdavo į komandiruotes, todėl per pastaruosius du metus atitolo vienas nuo kito. Abu įnyko į darbus, finansinė gerovė jiems pasidarė svarbesnė nei tarpusavio emociniai ryšiai. Tačiau, atsakovo teigimu, jis su ieškove iki šiol gyvena viename name, veda bendrą ūkį, kartu sprendžia iškilusias problemas, važiuoja atostogauti, grįžta į Lietuvą, todėl yra galimybė išsaugoti santuoką.

21Teismas 2015 m. spalio 20 d. nutartimi tenkino atsakovo A. V. prašymą ir paskyrė 4 mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti, o bylą sustabdė (43-44 b. l.), tačiau, sutuoktiniams per šį terminą nesusitaikius, 2016 m. kovo 2 d. nutartimi bylą atnaujino (55-56 b. l.).

22Iš ieškovės N. V. paaiškinimų matyti, kad jos ir atsakovo A. V. santuoka faktiškai iširo, kadangi jie daugiau nei metus laiko iki 2015 metų liepos mėnesio, kada ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo, nebetvarkė bendro ūkio ir nebegyveno santuokinio gyvenimo. Nors gyveno viename name, tačiau daugiau jų niekas nesiejo. Šiais ieškovės paaiškinimais netikėti teismas neturi jokio pagrindo, kadangi ieškovė juos davė būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų paaiškinimų davimą bei priesaikos sulaužymą. Ir nors atsakovas A. V. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškove veda bendrą ūkį ir kartu sprendžia iškilusias problemas, tačiau šių aplinkybių neįrodė (CPK 178 straipsnis). Teismo įsitikinimu šalių santuokos išsaugoti nebėra jokių galimybių, kadangi šalys nuo 2015 metų liepos mėnesio, kai ieškovė išsikėlė iš jos ir atsakovo nuomoto namo Švedijoje ir išvyko gyventi kitur, tai yra daugiau nei vieneri metai laiko, net nebuvo susitikę, ieškovė slepia nuo atsakovo savo naujos gyvenamosios vietos adresą, nes nenori su juo bendrauti, be to, atsakovas nedėjo jokių pastangų santuokai išsaugoti, nors teismas jo prašymu buvo paskyręs terminą sutuoktiniams susitaikyti. Santuoka sudaroma laisva vyro ir moters valia (CK 3.13 straipsnis), todėl, esant tokiai situacijai, kai sutuoktiniai daugiau nei metus laiko kartu negyvena ir per šį laikotarpį net nebuvo susitikę, ieškovė kategoriškai neigia galimybę išsaugoti santuoką, slepia nuo atsakovo savo gyvenamąją vietą ir nenori su juo bendrauti, darytina išvada, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi ir jų šeimos išsaugoti nebeįmanoma.

23Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką Lietuvos Respublikos CK trečiosios knygos antros dalies antro skyriaus ketvirtajame skirsnyje nustatytais pagrindais (dėl sutuoktinio kaltės), jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.60 straipsnio 1 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

24Teismas gali pripažinti sutuoktinį kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos CK trečiosios knygos straipsniuose, nustatančiuose sutuoktinių teises ir pareigas, ir dėl to sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos CK 3.27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. Lietuvos Respublikos CK 3.26 straipsnyje įtvirtintas sutuoktinių lygiateisiškumas reiškia ne tik vienodas teises, bet ir vienodas pareigas bei atsakomybę už visą šeimą. Lietuvos Respublikos CK 3.30 straipsnyje įtvirtina sutuoktinių pareigą išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų švietimu, sveikata, užtikrinti vaiko teisę į asmeninį gyvenimą, jo neliečiamybę, kitas jo teises, numatytas šiame straipsnyje. Sutuoktinių pareigos nustatytos ir Lietuvos Respublikos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92 straipsniuose. Lietuvos Aukščiausiais Teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas teisės normas, yra konstatavęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės.

25Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

26Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo Lietuvos Respublikos CK 3.60 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu, privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad sutuoktiniui, besiremiančiam aplinkybėmis, sudarančiomis kito sutuoktinio kaltės prezumpciją, tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013).

27Ieškovė N. V. ieškinyje prašė nustatyti, kad jos ir atsakovo santuoka iširo dėl jų abiejų kaltės. Ieškovės teigimu, ji su atsakovu niekada darniai negyveno – nebuvo tarpusavio sutarimo, pagarbos, nebuvo dalijamasi ateities planais, šeimoje niekada nebuvo tvarkomas bendras biudžetas, abu nesugebėjo prisitaikyti prie vienas kito trūkumo, suprasti ir atleisti, todėl nutolo vienas nuo kito. Atsakovas A. V. savo pozicijos dėl to, kas kaltas dėl jo ir ieškovės santuokos nutraukimo nepateikė, ieškovės ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių neginčijo, todėl teismas konstatuoja, kad ieškovės ieškinyje ir teismo posėdyje nurodytos aplinkybės, liečiančios sutuoktinių pareigų nevykdymą, yra įrodytos.

28Teismas, įvertinęs ieškovės N. V. nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad abu sutuoktiniai – tiek ieškovė N. V., tiek atsakovas A. V., pažeidė pagrindines sutuoktinių pareigas (būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, vienas kitą remti moraliai bei materialiai, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo), ir šie pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu turėjo įtakos santuokai iširti (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, abiem sutuoktiniams pristigo supratimo ir tolerancijos, jie kilusių problemų neketino spręsti abipusių nuolaidų būdu, t. y. šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, nesiekė tarpusavio supratimo, nedemonstravo moralinės pagarbos viena kitai, nedėjo pakankamai pastangų kurti bendrą santuokinį gyvenimą. Abu sutuoktiniai nesugebėjo siekti šeimos darnos abipusiu sutarimu ir pagarba, todėl pripažintina, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

29Po santuokos nutraukimo ieškovei N. V. paliktina santuokinė pavardė, nes ji to pageidauja, o pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos CK 3.69 straipsnio 2 dalyje, dėl ko jai negalėtų būti palikta santuokinė pavardė, nenustatyta (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

30Priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti ir pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo ir jų gyvenamosios vietos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalinimo, žalos atlyginimo klausimus (CPK 385 straipsnio 1 dalis).

31Buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymas

32Išlaikymas ieškovei N. V. iš atsakovo A. V. nepriteistinas, kadangi ieškovė to nereikalauja, be to, nėra tam numatytų pagrindų (CK 3.72 straipsnis).

33Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo

34Bendro turto padalijimo klausimą, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, teismas turi išspręsti nepriklausomai nuo to, kokiu iš Lietuvos Respublikos CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų nutraukiama santuoka (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Bendro turto padalijimas turi būti išspręstas teismo priimtame procesiniame sprendime dėl santuokos nutraukimo (CPK 385 straipsnio 1 dalis). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas).

35Ieškovė N. V. ieškinyje nurodė, kad santuokoje įgijo šį nekilnojamąjį turtą –kiaulidę, unikalus numeris ( - ); veršidę, unikalus numeris ( - ); sandėlį, unikalus numeris ( - ); klėtį, unikalus numeris ( - ); siurblinę, unikalus numeris ( - ); siloso tranšėją, unikalus numeris ( - ); inžinerinę įrangą, unikalus numeris ( - ), esančius ( - ), ir reikalavo šį turtą po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise palikti atsakovui A. V.. Tačiau, bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad šis nekilnojamasis turtas 2006 m. kovo 2 d. buvo parduotas iš varžytinių pirkėjui R. P., ieškovė šio savo reikalavimo atsisakė. Ieškovė rašytiniame ieškinio dalies atsisakymo pareiškime patvirtino, kad jai žinomos procesines ieškinio atsisakymo pasekmės. Ieškovas turi teisę bet kurioje proceso stadijoje raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad atsisako pareikšto ieškinio ar jo dalies (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovas turi teisę atsisakyti ieškinio, N. V. rašytiniame pareiškime patvirtino, kad jai žinomos priešieškinio atsisakymo pasekmės, šie ieškovės veiksmai neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, todėl ieškovės N. V. ieškinio dalyje dėl santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto, esančio ( - ), padalinimo atsisakymas priimtinas ir civilinė byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 140 straipsnio 1 dalis).

36Ieškovės N. V. vardu yra registruotas nekilnojamas turtas - dalis ūkinio pastato, unikalus numeris ( - ), esančio ( - ) ir butas, unikalus numeris ( - ), esantis ( - ), tačiau šis turtas yra ieškovės paveldėtas (7-12 b. l.), todėl yra asmeninė ieškovės nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir nedalintinas.

37Kadangi šalys daugiau nekilnojamųjų daiktų ir transporto priemonių neturi (6-18 b. l.), kitus kilnojamus daiktus, ieškovės teigimu, pasidalino iki ieškinio teismui pateikimo, atsakovas šios aplinkybės neginčijo, konstatuotina, kad šalys dalintino turto neturi.

38Dėl sutuoktinių turtinių prievolių

39Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.126 straipsnio 2 dalį sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalijimo, privalo pareiškime dėl ieškinio nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiųsdamas jiems pareiškimo dėl ieškinio kopiją.

40Ieškovė N. V. ieškiniu reikalavo pripažinti atsakovo A. V. asmeninėmis skolomis jo prisiimtus kreditorinius įsipareigojimus kredito bendrovėms ir įpareigoti atsakovą pateikti duomenis apie jo turimus kreditorius. Ieškovė tiek ieškinyje, tiek duodama paaiškinimus teismo posėdžio metu nurodė, kad ji jokių įsipareigojimų kreditoriams neturi, o apie atsakovo įsipareigojimus kreditoriams nežino. Ieškovė nurodė, kad su atsakovo bendro šeimos biudžeto niekada neturėjo. Atsakovas turėjo įsteigęs ūkį, tačiau jį valdė vienas, pinigais nesidalino, apie savo verslą, sutartis bei skolas taip pat jai nepasakodavo. Apie jo skolas yra girdėjusi tik iš kaimynų. Oficialių pranešimų iš teismo, kad jis skolingas, nėra gavusi. Ji nei vienoje byloje nebuvo patraukta atsakove, į teismą nebuvo kviečiama. Apie skolą UAB „Agrokoncernas“ iki teismo taip pat nieko nežinojo. Nežino, dėl ko susidarė ši skola. Apie atsakovo verslą nieko nežinojo. Žinojo tik tiek, kad atsakovas užsiėmė grūdinėmis kultūromis, dirbo žemę, turėjo truputį gyvulių. Atsakovo individualioje veikloje nedalyvavo – jis to nenorėjo. Nebuvo ir įdarbinta jo įmonėje.

41Atsakovas A. V. atsiliepime į ieškinį apie savo ir sutuoktines turtines prievoles nepasisakė, nenurodė jokių kreditorių. Tik ruošiantis bylą nagrinėti parengiamajame posėdyje, per atstovę pateikė duomenis apie tai, kad yra skolingas UAB „Agrokoncernas“, kurį jo prašymu teismas įtraukė į bylą trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų. Dėl ko susidarė skola UAB „Agrokoncernas“ atsakovas nenurodė, taip pat nenurodė kitų kreditorių.

42Tretysis asmuo be savarankiškų reikalavimų UAB „Agrokoncernas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė pripažinti, kad šalių prievolė trečiajam asmeniui pagal ( - ) pirkimo – pardavimo sutartį yra solidari. Atsiliepime nurodė, kad atsakovas A. V. jam yra skolingas 8797,48 Eur, skola yra išieškoma per antstolį R. K. Skola susidarė iš ( - ) pirkimo – pardavimo sutarties, kurios pagrindu atsakovas pirko agrocheminę produkciją savo ūkininko ūkio veiklai vykdyti ir neatsiskaitė. Ši skola iš atsakovo buvo priteista 2001 m. sausio 16 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo įsakymu. Trečiojo asmens teigimu, ieškovės ir atsakovo pagal sutartį yra solidari, nes pagal Lietuvos Respublikos CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintą prezumpciją iš bendro turto vykdomos prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais ir poreikiais. Iš ūkininko ūkio vykdomos veiklos ir gaunamų pajamų buvo tenkinami šeimos interesai ir poreikiai, o iš šio verslo gaunamos pajamos yra laikomos bendromis šeimos pajamomis.

43Sutuoktiniai sudaro įvairius sandorius, skirtus tiek asmeniniams kiekvieno sutuoktinio, tiek bendriems šeimos poreikiams patenkinti. Vieno arba abiejų sutuoktinių sudarytų sandorių ar kitais pagrindais atsiradusios turtinės prievolės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso trečiosios knygos VII skyriaus nuostatomis dėl sutuoktinių atsakomybės pagal turtines prievoles, skirstomos į asmenines ir bendrąsias sutuoktinių turtines prievoles. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, bendrosios sutuoktinių turtinės prievolės gali būti solidariosios ir dalinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, galimos įvairios sutuoktinių atsakomybės pagal jų turtines prievoles modifikacijos. Sutuoktinių turtinės prievolės pobūdžio nustatymas svarbus ne tik teisinio santykio identifikavimui ir kvalifikavimui, bet ir išieškojimui. Pagal bendrąją taisyklę asmeninės turtinės prievolės išieškomos iš asmeninio sutuoktinio turto, o sutuoktinių bendrosios turtinės prievolės – iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnis).

44Bendrosios sutuoktinių turtinės prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant dėl ginčijamos turtinės prievolės pripažinimo bendrąja sutuoktinių turtine prievole, kasacinėje jurisprudencijoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos teisiniame reguliavime nėra įtvirtinto bendros sutuoktinių atsakomybės pagal vieno iš jų prisiimtas prievoles principo, todėl, nesant tokios įstatyme expressis verbis įtvirtintos nuostatos, sąžiningas sutuoktinis, nedalyvaujantis santykiuose su kitais asmenimis, negali būti įpareigotas kito sutuoktinio sudarytų sandorių, kuriems jis negalėjo turėti įtakos ir dėl kurių nebuvo išreikšta jo valia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012). Kitas sutuoktinis savo valią gali išreikšti tiek tiesiogiai, tiek per atstovą. Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.32 straipsnio 1 dalį vienas sutuoktinis gali įgalioti kitą sutuoktinį veikti jo vardu ir jam atstovauti. Jeigu tam tikriems veiksmams atlikti reikalingas kito sutuoktinio sutikimas, tačiau tokio sutikimo dėl objektyvių priežasčių šis negali duoti, tai suinteresuoto sutuoktinio prašymu leidimą tiems veiksmams atlikti gali duoti teismas (CK 3.32 straipsnio 2 dalis). Jeigu vienas sutuoktinis veikė kito sutuoktinio vardu be įgaliojimo ar teismo leidimo, tai tokiems veiksmams ir jų padariniams taikomos šio kodekso šeštosios knygos normos, reglamentuojančios kito asmens reikalų tvarkymą be pavedimo (CK 3.32 straipsnio 3 dalis).

45Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad bendrosiomis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Prievolės, vykdomos iš bendro sutuoktinių turto, nustatytos Lietuvos Respublikos CK 3.109 straipsnio 1 dalyje. Be kitų prievolių, iš bendro sutuoktinių turto vykdomos ir prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Kaip yra išaiškinusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija jau aukščiau minėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, šios įstatyme įtvirtintos aplinkybės sukuria dvi turtinių prievolių, kurios vykdomos iš bendro sutuoktinių turto, grupes: pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais.

46Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija toje pačioje byloje pasisakė, kad Lietuvos Respublikos CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija netaikoma vieno iš sutuoktinių vardu sudarytai paskolos sutarčiai. Kasacinis teismas pažymėjo, kad kito sutuoktinio sutikimo prezumpcija nustatyta kreditoriaus interesais, kad šis, sudarydamas sandorius su sutuoktiniu, neturėtų tikrinti, ar kitas sutuoktinis sutinka su sandorio sudarymu. Dėl to ši prezumpcija taikoma tik kito sutuoktinio sutikimui ir nereiškia prezumpcijos, kad toks sandoris sudaromas šeimos interesais, t. y. kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės Lietuvos Respublikos CK 3.109 straipsnio prasme. Pagal savo prigimtį paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo kaip bendro turto savininko teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis kaip paskolos gavėjas sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu. Vadinasi, Lietuvos Respublikos CK 3.92 straipsnio 3 dalies nuostatos paskolos sutarties sudarymo atvejais netaikomos, todėl, siekiant, kad iš vieno sutuoktinio vardu sudarytos paskolos sutarties kilusios turtinės prievolės būtų pripažintos bendromis sutuoktinių turtinėmis prievolėmis, turi būti nustatyti šeimos interesai kaip prievolės bendrumo pagrindas (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

47Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad procesinė pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio sudaryto sandorio pagrindu atsiradusi turtinė prievolė būtų pripažinta bendrąja sutuoktinių turtine prievole (CPK 178 straipsnis); kreditoriui tenkanti procesinė pareiga įrodyti bendrosios turtinės prievolės sąlygas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2012 ir kt.).

48Iš bendro sutuoktinių turto taip pat vykdomos ir solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Solidariosios sutuoktinių turtinės prievolės gali atsirasti bendraisiais solidariųjų prievolių atsiradimo pagrindais. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.6 straipsnio 1 dalį solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis – ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad viena iš įstatyme nustatytų Lietuvos Respublikos CK 6.6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad solidarioji skolininkų nepreziumuojama, išimčių įtvirtinta Lietuvos Respublikos CK 3.109 straipsnio 2 dalyje, numatančioje sutuoktinių teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2012). Tačiau Lietuvos Respublikos CK 3.109 straipsnio 2 dalis sistemiškai turi būti taikoma su šio straipsnio 3 dalimi, pagal kurią solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti, taip pat 4 dalimi, kurioje nustatyta sutuoktinio, prisiimančio ir vykdančio prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, pareiga elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir prisiimant ir vykdant savo asmenines prievoles. Aiškinant ir taikant Lietuvos Respublikos CK 3.109 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas nuostatas kasacinėje jurisprudencijoje konstatuota, kad tai, ar sandoris yra būtinas ir ar jis atitinka šeimos poreikius, yra vertinamasis kriterijus, priklausantis nuo daugelio aplinkybių (šeimos gaunamų pajamų, turtinės bei socialinės padėties ir kitų veiksnių, lemiančių kiekvienos šeimos poreikius bei jų tenkinimo galimybes), todėl šeimos poreikių samprata kiekvienu atveju yra individuali (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2009).

49Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Civilinio kodekso trečiojoje knygoje yra įtvirtintos tik kai kurios asmeninės sutuoktinio turtinės prievolės. Asmeninės sutuoktinių prievolės kyla ir tais atvejais, kai nenustatomi bendrųjų turtinių prievolių atsiradimo pagrindai, pavyzdžiui neįrodžius aplinkybės, kad sandoriai buvo sudaryti šeimos poreikiais, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos CK 3.109 straipsnio 3 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2008).

50Sutuoktinių atsakomybė pagal neribotos atsakomybės juridinio asmens, kurių dalyviai yra abu sutuoktiniai, turtines prievoles turi tam tikrų ypatumų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje kurį laiką individualios įmonės buvimo šeimos verslu faktas buvo preziumuojamas, o iš individualios įmonės, įsteigtos santuokos metu, veiklos atsiradusios prievolės, remiantis Lietuvos Respublikos CK 3.109 straipsniu, buvo savaime pripažįstamos bendromis solidariosiomis sutuoktinių prievolėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2005 ir kt.). Laikytasi pozicijos, kad tik įrodžius, jog verslu vertėsi išimtinai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio žinios ar prieš jo valią ir verslo duodama nauda nebuvo panaudota šeimos interesais, būtų galima daryti priešingą išvadą. Toks prievolių, kylančių iš individualios įmonės veiklos, teisinis kvalifikavimas buvo grindžiamas siekiu apsaugoti individualios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-371/2009 ir kt.).

51Tačiau 2012 metais priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje, siekiant, kad be aiškaus įstatymine įtvirtinto pagrindo nebūtų nustatytos prievolės teisiniuose santykiuose nedalyvavusiam sutuoktiniui, ši pozicija buvo modifikuota. Kasacinis teismas išaiškino, kad individualios įmonės turto teisinis režimas ir iš jos veiklos gautų pajamų panaudojimas šeimos interesais negali būti pagrindas atsirasti sutuoktinio prievolei atsakyti už kito sutuoktinio individualios įmonės prievoles – tokia sutuoktinio prievolė negali būti siejama tik su individualios įmonės turto priklausymo bendrosios jungtinės nuosavybės teise faktu, nes šeimos ir įmonių teisės normose tokios sutuoktinio atsakomybės nenustatyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-400/2012). Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad individualios įmonės savininko sutuoktinio prievolė subsidiariai kartu su kitu sutuoktiniu, kuris yra individualios įmonės savininkas, atsakyti už šios įmonės prievoles, kai joms įvykdyti neužtenka įmonės turto, gali atsirasti tuo atveju, kai individuali įmonė yra šeimos verslas, t. y. verslui naudojamas ne tik bendras sutuoktinių turtas, bet ir jų abiejų fizinis bei intelektinis darbas, abu sutuoktiniai aktyviai dalyvauja įmonės veikloje. Tokiu atveju sutuoktinių veikla kvalifikuotina kaip jungtinė veikla, kurios tikslas – bendromis lėšomis ir darbu vykdyti individualios įmonės verslą.

52Individualios įmonės buvimo šeimos verslu faktas nėra preziumuojamas, šį faktą turi įrodyti individualios įmonės kreditorius, siekiantis gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įmonės savininko sutuoktinio turto (CPK 178 straipsnis). Jeigu tokia aplinkybė įrodyta, tai pagal Lietuvos Respublikos CK 6.6 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių prievolė yra solidari, bet įmonės atžvilgiu ši jų solidarioji prievolė yra subsidiari. Tai reiškia, kad pirmiausia prievolė vykdoma iš individualios įmonės turto, o jo nesant ar nepakankant – iš sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės, o šios nesant ar nepakankant – iš asmeninio kiekvieno sutuoktinio turto. Jei kreditorius neįrodo, kad individualios įmonės savininko sutuoktinis jungtinės veiklos pagrindais dalyvavo sutuoktinio individualios įmonės kaip šeimos versle, tai individualios įmonės savininko sutuoktinio prievolė atsakyti pagal individualios įmonės prievoles neatsiranda.

53Tretysis asmuo be savarankiškų reikalavimų UAB „Agrokoncernas“ prašė pripažinti, kad šalių prievolė trečiajam asmeniui yra solidari. Ši prievolė kildinama iš ( - ) tarp šio trečiojo asmens ir atsakovo A. V. sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią A. V. pirko agrocheminę produkciją savo ūkininko ūkio veiklai vykdyti ir neatsiskaitė. 2001 m. sausio 16 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. 22-21/2001 m. buvo įsakyta išieškoti iš A. V. 50819,02 Lt kreditoriui UAB „Agrokoncernas“. Vykdant šių pinigų išieškojimą antstolio R. K. patvarkymu buvo areštuotas aukščiau nurodytas nekilnojamasis turtas, esantis ( - ), ir 2006 m. kovo 2 d. buvo parduotas iš varžytinių pirkėjui R. P.. 2008 m. spalio 8 d. išieškotojas UAB „Agrokoncernas“ pateikė antstoliui prašymą grąžinti vykdomąjį dokumentą be įvykdymo ir 2008 m. spalio 19 d. antstolio patvarkymu vykdomoji byla buvo užbaigta Lietuvos Respublikos CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

54Iš ieškovės N. V. paaiškinimų bei trečiojo asmens UAB „Agrokoncernas“ atsiliepimo į ieškinį bei pateiktų dokumentų nustatyta, kad atsakovas A. V. skolos susidarymo momentu turėjo įregistravęs ūkininko ūkį, tai yra vertėsi žemės ūkio verslu. Skola susidarė, kai atsakovas iš trečiojo asmens ( - ) pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu pirko agrocheminę produkciją savo ūkininko ūkio veiklai vykdyti ir neatsiskaitė, likdamas skolingas 50819,02 Lt. Iš pirkimo – pardavimo sutarties dalyko (agrocheminės produkcijos) bei skolos dydžio akivaizdu, kad šis sandoris negali būti priskiriamas prie sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, o buvo sudarytas vykdyto žemės ūkio verslo interesais, todėl negali būti preziumuojama, kad ši prievolė yra solidari sutuoktinių prievolė, kaip teigia tretysis asmuo (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 2 dalis). Ieškovė N. V. nurodė, kad atsakovas A. V. jo vardu registruotą ūkį valdė vienas, iš verslo gautais pinigais nesidalino, apie savo verslą, sutartis bei skolas taip pat jai nepasakodavo. Ji taip pat nurodė, kad šeimoje niekada nebuvo vedamas bendras biudžetas. Šių aplinkybių nei atsakovas, nei tretysis asmuo nepaneigė, todėl teismas neturi pagrindo šiais ieškovės paaiškinimais netikėti. Tretysis asmuo UAB „Agrokoncernas“ neįrodė, kad jo ir atsakovo sudarytas agrocheminės produkcijos pirkimo – pardavimo sandoris buvo sudarytas šalių šeimos interesais, nors privalėjo šią aplinkybę įrodyti (CPK 178 straipsnis).

55Kadangi tretysis asmuo UAB „Agrokoncernas“ neįrodė, kad jo ir atsakovo sudarytas agrocheminės produkcijos pirkimo – pardavimo sandoris buvo sudarytas šalių šeimos interesais, nenustačius, kad šis sandoris buvo būtinas, siekiant išlaikyti šalių šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, nustatytina, kad prievolė pagal ( - ) tarp šio trečiojo asmens ir atsakovo A. V. sudarytą agrocheminės produkcijos pirkimo – pardavimo sutartį yra asmeninė atsakovo A. V. prievolė. Priimant šį sprendimą atsižvelgtina ir į tai, kad tretysis asmuo, turėdamas galimybę kreiptis į teismą ir prisiteisti skolą iš ieškovės, to nepadarė, skolą prisiteisė vien iš atsakovo, kas leidžia teismui daryti išvadą, kad tretysis asmuo neturėjo duomenų, kad minėta agrocheminės produkcijos pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta šalių šeimos interesais arba siekiant išlaikyti šalių šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą.

56Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

57Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė N. V. pateikė įrodymus, kad sumokėjo 42 Eur dydžio žyminį mokestį (21 b. l.), daugiau įrodymų, pagrindžiančių jos turėtas bylinėjimo išlaidas, nepateikė. Nors teismo sprendimas priimtas ieškovės naudai ir ji turėjo bylinėjimo išlaidų, jos iš atsakovės nepriteistinos, kadangi ieškovė ieškiniu to nereikalavo, o tai yra jos teisė.

58Iš atsakovo A. V. į valstybės pajamas priteistinos 12,10 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

59Dėl bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo

602016 m. rugpjūčio 11 d. 14.30 val. teisme buvo gautas atsakovo A. V. prašymas dėl civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo (CPK 256 straipsnis), kuriuo jis prašo atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, kadangi neturėjo galimybės dalyvauti 2016 m. liepos 29 d. teismo posėdyje, nors jo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, be to, šiame teismo posėdyje neturėjo ir atstovo. Tokiu būdu nepagrįstai buvo apribotos jo galimybės pateikti savo paaiškinimus.

61Teismas, baigiamųjų kalbų metu arba po jų iki sprendimo priėmimo pripažinęs, kad reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus, gali priimti nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 256 straipsnis), tačiau atsakovo A. V. prašymas dėl civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo atmestinas, kadangi jame jis nenurodė kokias konkrečiai svarbias bylai faktines aplinkybes jis galėtų nurodyti teismo posėdžio metu, kodėl jis šių aplinkybių nenurodė anksčiau, nors turėjo teisę duoti teismui paaiškinimus ir raštu (CPK 42 straipsnio 1 dalis), taip pat turėjo galimybę jas nurodyti per atstovą, taip pat nenurodė jokių priežasčių, kodėl neatvyko į 2016 m. liepos 29 d. teismo posėdį, nors jo dalyvavimas buvo būtinas.

62Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Dalyvaujantys byloje asmenys taip pat privalo bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (CPK 8 straipsnis). Šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 42 straipsnio 5 dalis).

63Atsakovas A. V. nevykdė aukščiau nurodytų pareigų – nebendradarbiavo ne tik su ieškove bei teismu, tačiau visiškai nebendravo ir nebendradarbiavo net su savo atstove, dėl ko ši buvo priversta nutraukti atstovavimo sutartį, be to, atstovei nutraukus atstovavimo sutartį nesudarė naujos atstovavimo sutarties ir nepranešė teismui apie ketinimą sudaryti naują atstovavimo sutartį, nors po atstovavimo sutarties su advokato padėjėja I. V. nutraukimo dar turėjo 17 dienų laiko, nepranešė teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis, į 2016 m. liepos 29 d. teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių, nors jo dalyvavimas buvo būtinas.

64Atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad ieškovė N. V. į teismo posėdį atvyko iš užsienio, dėl to, savaime suprantama, turėjo išlaidų ir nepatogumų, konstatuotina, kad atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, būtų pažeisti ieškovės, kuri procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, interesai.

65Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 263-268, 270, 271, 279 straipsniais, teismas

Nutarė

66Ieškinį tenkinti visiškai.

67Santuoką, įregistruotą ( - ), įrašo Nr. ( - ), tarp A. (santuokos liudijime nurodyta – „A.“) V., gimusio ( - ), a. k. ( - ) ir N. V. (R.), gimusios ( - ), a. k. ( - ) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

68Ieškovei po santuokos nutraukimo palikti santuokinę pavardę – „V.“.

69Nustatyti, kad atsakovo A. V., a. k. ( - ) prievolė pagal ( - ) tarp jo ir trečiojo asmens UAB „Agrokoncernas“, juridinio asmens kodas 133849777, sudarytą agrocheminės produkcijos pirkimo – pardavimo sutartį yra asmeninė atsakovo A. V. prievolė.

70Priteisti iš atsakovo A. V., a. k. ( - ) 12,10 Eur (dvylika eurų ir 10 centų) bylinėjimosi išlaidų į valstybės pajamas, sumokant jas į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamą sąskaitą (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos), įmokos kodas 5660.

71Priimti ieškovės N. V., a. k. ( - ) ieškinio dalyje dėl santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto, esančio ( - ), padalinimo atsisakymą ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.

72Dėl teismo sprendimo įteikimo atsakovui A. V. kreiptis su teisinės pagalbos prašymu į Lietuvos Respublikos ambasadą Š. K. (( - )).

73Papildomai teismo sprendimo atsakovui A. V. išsiųsti ir jo procesiniuose dokumentuose nurodyto elektroninio pašto adresu.

74Per tris darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo išsiųsti sprendimo patvirtintas kopijas Valstybės įmonei Registrų centras bei civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo ir nekilnojamojo turto padalinimo fakto įregistravimui.

75Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėjas Laisvydas Zederštremas,... 2. sekretoriaujant Linai Pikšrienei,... 3. dalyvaujant: ieškovei N. V.,... 4. ieškovės atstovei advokatei Vandai Laukevičienei,... 5. nedalyvaujant: atsakovui A. V.,... 6. trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų UAB „Agrokoncernas“... 7. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę... 8. Ieškovė N. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, reikalaudama nutraukti... 9. Ieškinyje ieškovė N. V. nurodė, kad su atsakovu A. V. susituokė ( - ).... 10. Ieškovė N. V. teismo posėdžio metu iš esmės palaikė visus ieškinio... 11. Atsakovas A. V. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į... 12. Atsakovas A. V. į teismo posėdį neatvyko, nors jo dalyvavimas teismo buvo... 13. Tretysis asmuo be savarankiškų reikalavimų UAB „Agrokoncernas“ per... 14. Byla buvo išnagrinėta šio trečiojo asmens UAB „Agrokoncernas“ atstovui... 15. Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių (1-3 b. l.), atsakovo A. V. atsiliepime į... 16. Ieškinys tenkintinas visiškai.... 17. Dėl santuokos nutraukimo ir sutuoktinių kaltės... 18. Santuoka nutraukiama, jeigu teismas nustato, kad sutuoktiniams toliau bendrai... 19. Ieškovė N. V. ieškinyje nurodė, kad jos ir atsakovo santuoka yra faktiškai... 20. Atsakovas A. V. atsiliepime į ieškinį prašė skirti terminą susitaikymui... 21. Teismas 2015 m. spalio 20 d. nutartimi tenkino atsakovo A. V. prašymą ir... 22. Iš ieškovės N. V. paaiškinimų matyti, kad jos ir atsakovo A. V. santuoka... 23. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką Lietuvos Respublikos CK... 24. Teismas gali pripažinti sutuoktinį kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis... 25. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra... 26. Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo Lietuvos... 27. Ieškovė N. V. ieškinyje prašė nustatyti, kad jos ir atsakovo santuoka... 28. Teismas, įvertinęs ieškovės N. V. nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad... 29. Po santuokos nutraukimo ieškovei N. V. paliktina santuokinė pavardė, nes ji... 30. Priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti ir... 31. Buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymas... 32. Išlaikymas ieškovei N. V. iš atsakovo A. V. nepriteistinas, kadangi... 33. Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo ... 34. Bendro turto padalijimo klausimą, be kitų privalomai spręstinų santuokos... 35. Ieškovė N. V. ieškinyje nurodė, kad santuokoje įgijo šį nekilnojamąjį... 36. Ieškovės N. V. vardu yra registruotas nekilnojamas turtas - dalis ūkinio... 37. Kadangi šalys daugiau nekilnojamųjų daiktų ir transporto priemonių neturi... 38. Dėl sutuoktinių turtinių prievolių... 39. Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.126 straipsnio 2 dalį sutuoktinis, pareiškęs... 40. Ieškovė N. V. ieškiniu reikalavo pripažinti atsakovo A. V. asmeninėmis... 41. Atsakovas A. V. atsiliepime į ieškinį apie savo ir sutuoktines turtines... 42. Tretysis asmuo be savarankiškų reikalavimų UAB „Agrokoncernas“ pateikė... 43. Sutuoktiniai sudaro įvairius sandorius, skirtus tiek asmeniniams kiekvieno... 44. Bendrosios sutuoktinių turtinės prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių... 45. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad bendrosiomis laikomos... 46. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija... 47. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad procesinė... 48. Iš bendro sutuoktinių turto taip pat vykdomos ir solidariosios sutuoktinių... 49. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad asmeninės... 50. Sutuoktinių atsakomybė pagal neribotos atsakomybės juridinio asmens, kurių... 51. Tačiau 2012 metais priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės... 52. Individualios įmonės buvimo šeimos verslu faktas nėra preziumuojamas, šį... 53. Tretysis asmuo be savarankiškų reikalavimų UAB „Agrokoncernas“ prašė... 54. Iš ieškovės N. V. paaiškinimų bei trečiojo asmens UAB „Agrokoncernas“... 55. Kadangi tretysis asmuo UAB „Agrokoncernas“ neįrodė, kad jo ir atsakovo... 56. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 57. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 58. Iš atsakovo A. V. į valstybės pajamas priteistinos 12,10 Eur išlaidos,... 59. Dėl bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo... 60. 2016 m. rugpjūčio 11 d. 14.30 val. teisme buvo gautas atsakovo A. V.... 61. Teismas, baigiamųjų kalbų metu arba po jų iki sprendimo priėmimo... 62. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti... 63. Atsakovas A. V. nevykdė aukščiau nurodytų pareigų – nebendradarbiavo ne... 64. Atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad ieškovė... 65. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 263-268, 270, 271, 279... 66. Ieškinį tenkinti visiškai.... 67. Santuoką, įregistruotą ( - ), įrašo Nr. ( - ), tarp A. (santuokos... 68. Ieškovei po santuokos nutraukimo palikti santuokinę pavardę – „V.“.... 69. Nustatyti, kad atsakovo A. V., a. k. ( - ) prievolė pagal ( - ) tarp jo ir... 70. Priteisti iš atsakovo A. V., a. k. ( - ) 12,10 Eur (dvylika eurų ir 10... 71. Priimti ieškovės N. V., a. k. ( - ) ieškinio dalyje dėl santuokos metu... 72. Dėl teismo sprendimo įteikimo atsakovui A. V. kreiptis su teisinės pagalbos... 73. Papildomai teismo sprendimo atsakovui A. V. išsiųsti ir jo procesiniuose... 74. Per tris darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo išsiųsti sprendimo... 75. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...