Byla 2-614-513/2014
Dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, sekretoriaujant Astai Baristienei, dalyvaujant ieškovės BUAB „Vinada“ bankroto administratorės UAB „Jonvita“ įgaliotai atstovei S. L., atsakovo A. L. atstovui advokatui R. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Vinada“ ieškinį atsakovui A. L. dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo,

Nustatė

2ieškovė BUAB „Vinada“ prašo priteisti iš atsakovo A. L. 3 186 648,57 Lt turtinės žalos atlyginimą. Žalą kildina iš atsakovo, buvusio UAB „Vinada“ direktoriaus, pareigos 2011-01-15, įsiteisėjus 2011-01-04 teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą UAB „Vinada“, perduoti bankroto administratorei UAB „Jonvita“ bankrutuojančios įmonės balansą, turtą, kitus įmonės dokumentus nevykdymo. Nurodo, kad ieškinio suma nustatyta pagal UAB „Vinada“ 2007 m. balanso duomenis. Pagal bankrutuojančios įmonės 2007-12-31 balansą, bendra turto vertė – 4 898 817 Lt. Ieškovė sumažino žalą, remdamasi 2008-12-15 Šilutės rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3025-164/2008 partvirtinta UAB „Livena“ ir UAB „Vinada“ taikos sutartimi, pagal kurią du autovežiai ir dvi priekabos perduotos už 350 232,80 Lt skolą UAB „Livena“ (šalys sutarė, kad 350 232,80 Lt skolos suma atitinka šių transporto priemonių vertę); lizingo bendrovės UAB „SEB lizingas“ pateikta informacija apie įsigytus tris vilkikus ir tris priekabas (vadovaujantis Pelno mokesčio įstatymu ir 12-uoju Verslo apskaitos standartu, buvo apskaičiuota UAB „SEB VB lizingas“ grąžintų automobilių ir priekabų 1 325 090,13 Lt vertė, kuri buvo neįtraukta į UAB „Vinada“ 2007 m. balansą). Taip pat mažina žalą 32 646,50 Lt, nes tiek pinigų liko UAB „Vinada“ sąskaitoje bankroto bylos įsiteisėjimo dieną, bei 3 200 Lt, nes 2013-12-04 perėmė policijos surastą priekabą „Skif Kober“, valst. Nr. ( - ) (su dokumentais). Teigia, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, numatytus Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 str. 7 d. 1 p., CK 2.87 str. 1, 2, 4 dalyse. Teigia, kad atsakovas ginčo atveju supainiojo juridinio asmens turtą su savo turtu. Nesilaikydamas minėtų teisės normų reikalavimų, atsakovas pažeidė savo, kaip įmonės vadovo, pareigas, dėl ko įmonė patyrė žalą. Dėl teisinę pareigą pažeidusio atsakovo veiksmų, t. y. neveikimo, žala atsirado tiesiogiai ir tai patvirtina esant priežastinį ryšį tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos. Įrodymų, kad neperduoto bankroto administratoriui įmonės turto vertė yra mažesnė, nei prašoma priteisti ginčo žalos suma, atsakovas teismui nepateikė (t. 1, b. l. 2–5, t. 2, b. l. 22–23, 76).

3Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad įmonės turtas, nurodytas 2007 m. balanse, yra formalus, dėl įvairių priežasčių buvo nurašytas, tik nebuvo tinkamai buhalteriškai įformintas, apie ką administratorius buvo informuotas. Atsakovas įmonės turto nepasisavino, priežastinio ryšio tarp jo veiksmų ir žalos nenustatyta, jo kaltė negali būti preziumuojama, nes įmonės dokumentų negali perduoti dėl kito asmens nusikalstamos veikos. Buvęs įmonės buhalteris S. K. netinkamai vykdė savo pareigas, 2009 m. rugpjūčio mėnesį dingo ir dėl jo aplaidaus darbo turtas nebuvo tinkamai nurašytas. Dėl buhalterio prarastų dokumentų

42010-04-29 kreipėsi į Šilutės PK dėl ikiteisminio tyrimo. Įmonė veiklą vykdė iki 2009 m., o ieškovas remiasi 2007 metų balanso duomenimis. Iki 2009 m. visi įmonės automobiliai jau buvo parduoti. 2007 m. balanse ilgalaikiu kilnojamuoju turtu nurodo 10 (dešimt) autovežių „Scania“ su priekabomis. Paaiškina, kad 2 (du) iš nurodytų autovežių su priekabomis parduoti, 3 (trys) grąžinti UAB „SEB VB lizingas“, o likusių 5 (penkių) dokumentus atsakovas pateiks teismui iš jas nupirkusių įmonių, nes jie buvo perduoti minėtam buhalteriui, kuris ir dingo kartu su visais kitais įmonės dokumentais. Įmonės trumpalaikiu turtu pagal 2007 m. balansą laiko įmonės vardu nupirktus naudotus automobilius, kurie buvo parduodami klientams, o pardavimo dokumentai perduodami ir laikomi pas minėtą buhalterį, kuris vėliau šį turtą nurašydavo, apskaičiuodavo įmonei privalomus mokėti mokesčius (b. l. 39).

5Ieškovės BUAB „Vinada“ bankroto administratorės UAB „Jonvita“ įgaliota atstovė S. L. teismo posėdyje prašo ieškinį tenkinti ir priteisti 3 186 648,57 Lt turtinės žalos atlyginimą. Nurodo, kad ieškovei žinomos ir suprantamos ieškinio dalies reikalavimo atsisakymo teisinės pasekmės. 2011-01-15 įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti UAB „Vinada“ bankroto bylą, atsakovas nevykdė pareigos perduoti administratorei įmonės dokumentus, antspaudą bei įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę. Tik po raginimų 2011-03-22 administratorei buvo perduoti įmonės dokumentai, iš esmės nereikšmingi (avansų įskaitos, kelionės lapai), o reikšmingi finansinės atskaitomybės dokumentai už laikotarpį nuo įmonės veiklos pradžios iki bankroto bylos iškėlimo nebuvo perduoti. Taip pat nebuvo perduoti turto pirkimo, turto pradėjimo eksploatuoti dokumentai, nurašymo aktai ar pardavimo sąskaitos faktūros. Mano, jog tokių dokumentų atsakovas neperdavė sąmoningai, nes paraginus atsakovą dar kartą dokumentų jis neperdavė. Atsakovas dokumentų, balanso teismui neteikė, o vienintelį 2007 m. balansą ieškovė gavo iš bankroto bylos, jį byloje pateikė ieškovė (VSDFV Klaipėdos skyrius), inicijavusi bankroto bylos iškėlimą. Iš visų turimų dokumentų nustatė, kad pagal bankrutuojančios įmonės 2007-12-31 balansą turtą sudaro 3 298 688 Lt ilgalaikis kilnojamasis turtas ir 1 599 129 Lt trumpalaikis turtas. Balansas bankroto bylos įsiteisėjimo dieną sudarytas nebuvo, todėl įmonės turtui nustatyti rėmėsi duomenimis, gautais iš VĮ „Regitra“, kuri pateikė duomenis apie įmonės vardu esamus 7 automobilius. Dėl šių automobilių paieškos ieškovė kreipėsi į policiją, kuri yra radusi ir grąžinusi priekabą „Skif Kober“, valst. Nr. ( - ), 3 200 Lt vertės (vertę nustatė ieškovės pasamdyta turto vertinimo bendrovė). Taip pat dėl įmonės turto kreipėsi į VĮ Registrų centrą, kuri pranešė, jog UAB „Vinada“ savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi. Prašo vadovautis balanse nurodyto turto verte, nes tokį turtą įmonė turėjo, balansas bankroto byloje gautas iš Juridinių asmenų registro ir yra oficialus įmonės finansinės atskaitomybės dokumentas, viso 2007 m. laikotarpio. Kitų balansų Juridinių asmenų registrui įmonė neteikė ir tai rodo neatsakingą atsakovo požiūrį į bendrovės valdymą. Buhalteris S. K. teikė duomenis „Sodrai“ apie dirbančiuosius iki 2009 m. rugpjūčio mėnesio, kitų ataskaitų neteikė. Apie pareigą teikti duomenis tiek „Sodrai“, tiek mokesčių inspekcijai atsakovas turėjo žinoti ir ją vykdyti, be to, ankstesniais metais, t. y. iki 2007 m., atitinkamus duomenis atsakovo įmonė teikė.

6Atsakovo atstovas advokatas R. J. teismo posėdyje nurodė, kad su ieškiniu atsakovas nesutinka. Tokią poziciją grindžia tuo, jog šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas Tauragės AVPK dėl buvusio įmonės buhalterio S. K. veiksmų. Be to, ginčo žala yra įmonės turėti naudoti automobiliai, kurie visi buvo parduoti, tačiau buhalterio nenurašyti ir dėl to vyksta minėtas ikiteisminis tyrimas, tuo pagrindu prašo teismo bylą sustabdyti. Paaiškina, kad įmonė vykdė naudotų automobilių įvežimą ir pardavimą, pinigų apyvarta iš šios veiklos buvo didelė. Atsakovas įmonės buhalteriu paskyrė S. K.. Teigia, kad pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą vadovas neatsako už apskaitos organizavimą, o turi parinkti apskaitos politiką ir ją įgyvendinti. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 str. 1 d., apskaitą tvarko struktūrinis padalinys arba vyr. buhalteris ir už ją atsako. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 20 str., apskaitos dokumentams dingus, jų vadovas priima sprendimą dėl jų atkūrimo, 21 str. – vadovas neatsako už dokumentų nepildymą ar neteisingą jų pildymą. Šiuo atveju ne atsakovas, o bankroto administratorė turi priimti sprendimą dėl buhalterinių dokumentų atkūrimo arba kreiptis į pareigūnus dėl nusikalstamos buhalterio ar vadovo veikos nustatymo. Atsakovas duomenų atstovui dėl aplaidžios ar apgaulingos apskaitos ar dėl dokumentų dingimo nepateikė, be to, bendravimas su atsakovu yra komplikuotas dėl numatytos atsakovo širdies operacijos ir iš dalies dėl atsakovo nenoro bendradarbiauti. Ieškinys pagrįstas prielaidomis, turto vertė nenustatyta. Nurodo, jog buvo perkami vilkikai, mokamos įmokos lizingo bendrovei ir visa tai buvo įmonės išlaidos, kurias nustatyti šiuo atveju sudėtinga. CPK 163 str. 1 d. 3 p. pagrindu prašo bylą sustabdyti, iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla, kurioje sprendžiamas tiek atsakovo, tiek S. K. (buhalterio) baudžiamosios atsakomybės klausimas. Šiuo metu spręsti dėl atsakovo kaltės (tyčios) buvimo ginčo žalai kilti galima tik spėlioti, o baudžiamojoje byloje yra daugiu duomenų ir atsakovo (ne) kaltė baudžiamojoje byloje bus labiau įrodinėjama. Teigia, kad 2010-04-20 su pareiškimu atsakovas kreipėsi į Šilutės r. PK dėl S. K. veiksmų ir tai patvirtina, kad atsakovas neturėjo dokumentų, perduotinų administratorei. Mano, jog atsakovo veiksmuose nėra civilinės atsakomybės sąlygų, nėra jo kaltės, vyksta ikiteisminis tyrimas Tauragės AVPK. Mano, kad ieškinio suma nepagrįsta, nes vadovaujamasi senu 2007 m. balansu, o bankroto bylos iškėlimo dieną realaus įmonės balanso sudaryti ir nustatyti turto negalima, nes nėra dokumentų.

7Ieškinys tenkintinas iš dalies.

8Ieškovei atsisakius 1 711 169,43 Lt ieškinio sumos ši bylos dalis nutrauktina (CPK 140 str. 1 d., 293 str. 4 p.).

9Juridinio asmens valdymo organo nariai turi fiduciarines pareigas juridiniam asmeniui, t. y. pareigas veikti išimtinai juridinio asmens interesais (CK 2.87 str.), ir šių pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas lemia valdymo organo nario atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį. Taigi, įmonė, manydama, kad jos valdymo organo narys netinkamai vykdė savo pareigas ar jų neįvykdė ir dėl to jai buvo padaryta žala, turi teisę reikalauti, kad toks valdymo organo narys šią žalą atlygintų (CK 2.87 str. 7 d.). Sprendžiant atsakovo, kaip buvusio UAB „Vinada“ vadovo, civilinės atsakomybės klausimą būtina nustatyti ne tik tai, ar ieškinyje nurodyti atsakovo veiksmai (neveikimas) buvo neteisėti, t. y. ar jais buvo pažeista atsakovo pareiga juridinio asmens ir kitų jo organų narių atžvilgiu elgtis sąžiningai ir protingai (CK 2.87 str. 1 d.) arba neįvykdyti ar netinkamai įvykdyti įstatymų reikalavimai, bet ir tai, ar įmonei iš tiesų buvo padaryta reali žala, o jeigu žala buvo padaryta, tai ar ji atsirado būtent dėl ieškinyje nurodytų atsakovo veiksmų (neveikimo) (CK 6.246–6.249 str.). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovė neprivalo įrodinėti, kad atsakovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, turi atsakovas.

10Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 str. 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. Pagal CPK 176 str. 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miesto projektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje DNSB „Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. UAB „TELE-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Geosprendimai“ v. G. K., bylos Nr. 3K-3-177/2011).

11Nagrinėjamu atveju ieškovė buvusio vadovo veiksmų neteisėtumą grindė tuo, kad jis netinkamai vykdė savo, kaip įmonės vadovo, pareigas – neperdavė UAB „Vinada“ bankroto administratorei UAB „Jonvita“ turto ir dokumentų, dėl ko įmonė patyrė 3 186 648,57 Lt žalą. Ieškovė padarytos žalos dydžiui nustatyti vadovavosi iš 2007 m. balanse nurodytos turto vertės minusavusi:

121) 350 232,80 Lt – 2008-12-15 Šilutės rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3025-164/2008 patvirtinta taikos sutartis tarp UAB „Livena“ ir UAB „Vineda“, pagal kurios 2 p. šalys susitarė: „Skolininkė UAB „Vinada“ perduoda išieškotojos UAB „Livena“ nuosavybėn 2008-10-15 antstolės A. T. aprašytą pagal Šiaulių apygardos teismo 2008-08-25 nutartį turtą, t. y. du automobilius su priekabomis: automobilį SCANIA P114L, valst. Nr. ( - ) unikalus Nr. ( - ), kurio kaina yra 75 116,40 Lt, su priekaba LOHR C2GKMH, valst. Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), kurios kaina yra 100 000 Lt, ir automobilį SCANIA P114L, valst. Nr. ( - ) unikalus Nr. ( - ), kurio kaina yra 75 116,40 Lt, su prikaba LOHR C2GKMH, valst. Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), kurios kaina yra 100 000 Lt. Šis turtas nuosavybės teise priklauso UAB „Vinada“, jo bendra vertė yra 350 232,80 Lt, kas atitinka UAB „Livena“ skoliniam reikalavimui.“ (t. 1, b. l. 63, 64, 65);

132) 1 325 090,13 Lt – lizingo bendrovei UAB „SEB VB lizingas“ grąžintų trijų vilkikų ir trijų priekabų vertė, apskaičiuota taikant nusidėvėjimą pagal Pelno mokesčio įstatymą (t. 2, b. l. 27);

143) 32 646,50 Lt – grynųjų pinigų likutis UAB „Vinada“ sąskaitoje nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dieną (t. 2, b. l. 26);

154) 3 200 Lt – bankroto administratorės 2013-12-04 perimtos (policijos surasta) iš E. J. S. BUAB „Vinada“ priklausančios priekabos „Skif Kober“, valst. Nr. ( - ) (su dokumentais), vertė, kuri nustatyta UAB „Aireda“ (t. 2, b. l. 77, 78).

16CPK 140 str. 1 d. numatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Teismui priėmus atsisakymą nuo ieškinio reikalavimų civilinė byla nutraukiama (CPK 293 str. 4 p.). Civilinę bylą nutraukus šalims dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu vėl kreiptis į teismą neleidžiama (CPK 294 str. 2 d.). CPK 42 str. 2 d. nustatyta, kad teismas nepriima ieškovo atsisakymo nuo ieškinio, jeigu tai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Atsakovo atstovas dėl ieškinio sumažinimo neprieštarauja, ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog atsisako nuo ieškinio dalies ir jai žinomos ieškinio (jo dalies) atsisakymo teisinės pasekmės. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas, įvertinęs ieškinio reikalavimo sumažinimą pagrindžiančių faktinių duomenų turinį, ginčo pobūdį, atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimo pripažįsta neprieštaraujančiu imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, todėl priima ieškovės atsisakymą nuo 1 711 169,43 Lt ieškinio reikalavimo ir šią bylos dalį nutraukia.

17Atsakovas teigia, kad jo kaltės ginčo situacijoje nėra, nes visą įmonės buhalteriją tvarkė ir dokumentaciją turėjo, o nuo 2009 m. rugpjūčio mėnesio su visais dokumentais dingo bendrovės buhalteris S. K., dėl kurio galbūt nusikalstamos veikos vyksta ikiteisminis tyrimas Tauragės AVPK. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, jog 5 (penkių) autovežių su priekabomis dokumentus pateiks teismui iš jas nupirkusių įmonių, tačiau tokių duomenų teismui nepateikė ir atsakovo atstovas teismo posėdžio metu jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių tokie įrodymai nebuvo pateikti teismui ir/ar tokių įrodymų gauti nepavyksta (nepavyko) ir pan., nenurodė, prašymų dėl tokių įrodymų išreikalavimo teisme atsakovas (jo atstovas) taip pat neteikė.

18Pažymėtina, kad teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus. Įrodinėjimo dalykas yra juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimą ar nebuvimą; faktai, kuriais pagrįsti šalių reikalavimai ir atsikirtimai bei kitos aplinkybės, kurias būtina nustatyti taikant materialines teisės normas ginčo santykiams reglamentuoti. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.), jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 185 str. 2 d.). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 str. 1 d., 180 str.), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 str.). Teismas įrodinėjimo procese gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 str. 3 d.).

19Pagal 2007 m. balanso duomenis, 2007-12-31 įmonė turėjo 3 298 688 Lt vertės ilgalaikio turto, kurį sudarė 1 075 Lt nematerialusis turtas, 3 297 613 Lt kitas ilgalaikis turtas; trumpalaikio 1 599 129 Lt vertės turto, kurį sudarė 1 488 522 Lt vertės atsargos, išankstiniai mokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys, per vienerius metus gautini 109 623 Lt ir 984 Lt vertės pinigai ir piniginiai ekvivalentai (t. 1. b. l. 8–9, 10, 11–20). Nustatyta, kad šis balansas pasirašytas atsakovo ir 2008-04-30 pateiktas VĮ Registro centro Klaipėdos filialui (t. 1, b. l. 8–9, 10, 11–20, 39, t. 2, b. l. 50). Tauragės AVPK Nusikaltimų tyrimo skyrius, vykdydamas Klaipėdos apygardos teismo prašymą informuoti apie ikiteisminio tyrimo Nr. 30-9-00054-12 procesinę stadiją ir pateikti byloje esančių specialistų ar ekspertų išvadų kopijas (t. 2, b. l. 20), 2013-10-30 paštu pateikė FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2013-03-29 Specialisto išvadą „Dėl UAB „Vinada“ ūkinės finansinės veiklos“ Nr. 5-3/29 (toliau – Specialisto išvada), kurioje pateikti UAB „Vinada“ atlikto laikotarpio nuo 2007-01-01 iki 2011-01-04 ūkinės finansinės veiklos tyrimo duomenys (t. 2, b. l. 30, 31–60, 61).

20Išanalizavus anksčiau išdėstytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pripažįsta, jog bendrovė veiklą vykdė iki 2009 metų ir iki 2009 m. visi įmonės automobiliai buvo parduoti, tačiau nenurodo, kur yra už parduotą turtą gautos lėšos ir nepateikė įrodymų, kur ir kada tos lėšos buvo panaudotos, kad 2007 m. balanse ilgalaikiu kilnojamuoju turtu nurodyta 10 (dešimt) autovežių (vilkikų) su priekabomis (įranga), į tai, kad atsakovas nepateikė teismui įrodymų apie įmonės transporto priemonių pardavimą ir / ar dokumentus, patvirtinančius, jog į įmonės kasą buvo įnešti pinigai pardavus transporto priemones, įvertinus 2007 m. balanso duomenis, remiantis Specialisto išvada, konstatuotijna, jog sprendžiant dėl ginčo žalos dydžio pagrįstumo būtina ištirti:

211) kiek transporto priemonių įmonė turėjo laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2011-01-04, kiek jų pardavė ir, jei pardavė, tai už kiek ir kada, o jei tokių duomenų byloje nėra (neišsaugoti, nepateikti dokumentai ir pan.), tai nustatyti jų vertę 2009 m. gruodžio mėn.;

222) kas sudaro UAB „Vinada“ 2007 m. balanse nurodytą kitą 3 297 613 Lt sumai ilgalaikį turtą ir kokia jo vertė bankroto bylos iškėlimo dieną;

234) kas sudaro UAB „Vinada“ 2007 m. balanse nurodytą 1 075 Lt sumos ilgalaikį nematerialųjį turtą ir 1 599 129 Lt sumos trumpalaikį turtą, ar toks turtas realiai buvo (yra), ar pasikeitė jo vertė bankroto bylos iškėlimo dieną.

24Minėta, kad ieškovė žalą kildina ne tik iš neteisėtų atsakovo veiksmų, pasireiškusių įmonės dokumentų bankroto administratorei neperdavimu, bet ir įmonei priklaususio turto neperdavimu. Ieškovės argumentai dėl dokumentų neperdavimo, teismo nuomone, pagrįsti iš dalies. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė patvirtino, jog dalį dokumentų atsakovas, nors ir po raginimų bei pavėluotai, visgi perdavė. Tačiau, teismo vertinimu, aplinkybė, jog atsakovas 2011-03-22 perdavė administratorei tik dalį dokumentų ir tai grindžia visos dokumentacijos neva laikymu pas buhalterį S. K., kuris nuo 2009 m. rugpjūčio mėnesio pasislėpė, rodo atsakovo paaiškinimų prieštaringumą ir / ar nepaaiškina, kodėl kai kuriuos dokumentus (nereikšmingus įmonės finansinei atskaitomybei nustatyti) atsakovas turėjo ir galėjo pateikti administratorei, o reikalingų įmonės veiklai už laikotarpį nuo įmonės veiklos pradžios iki bankroto bylos iškėlimo pagrįsti neturėjo ir negalėjo pateikti.

25Atsakovo atstovo argumentai, jog ginčo atveju įmonės vadovas (atsakovas) pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą (toliau – BAĮ) neatsako už apskaitos organizavimą, o turi parinkti apskaitos politiką ir ją įgyvendinti, jog apskaitą įmonėje tvarkė buhalteris S. K. ir jis turi atsakyti už dokumentų dingimą ir pan., atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad ūkio subjektai apskaitą turi tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams (BAĮ 4 str.). Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą; patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis (BAĮ 19 str. 1, 2 d.). Bendrovės vadovas atsako už: 1) bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą; 2) metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą (žr. Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 10 d. redakcija, galiojusi 2006-07-27–2010-03-01, Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 12 d. redakcija, galiojanti nuo 2010-03-01 ir šiuo metu). Jei dingsta arba visiškai ar iš dalies sugadinami apskaitos dokumentai, apskaitos registrai, juos praradęs ar sugadinęs darbuotojas ūkio subjekto vadovui rašo pasiaiškinimą. Ūkio subjekto vadovas priima sprendimą dėl jų atkūrimo Vyriausybės nustatyta tvarka (BAĮ 20 str. 1 d.). Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas; už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas (BAĮ 21 str. 1, 2 d.).

26Sistemiškai aiškinant išdėstytą teisinį reguliavimą, konstatuotina, kad atsakovas, laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2011-01-04 dirbęs UAB „Vinada“ direktoriumi, turėjo pareigas laikytis nurodytų teisės aktų reikalavimų, inter alia organizuoti įmonės veiklą, kontroliuoti įmonėje tvarkomą buhalterinę apskaitą, o nustatęs, jog apskaita tvarkoma netinkamai, reikalauti iš apskaitą tvarkančių asmenų pasiaiškinimų, spręsti dėl trūkstamų ar nesamų įformintų dokumentų suradimo ar atkūrimo ir pan. Aplinkybė, jog atsakovas tik 2010-04-29, t. y. jau po S. K. atleidimo iš darbo 2010-02-05, žinodamas, jog 2008 ir 2009 metus įmonė neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui, jog įmonė nuo 2009 m. pabaigos veiklos nevykdo, transporto priemonių neturi ir veiklos toliau tęsti neketina, kreipėsi su pareiškimu į Šilutės r. PK viršininką, prašydamas atlikti ikiteisminį tyrimą dėl buhalterio S. K. neteisėtų veiksmų (t. 1, b. l. 41), vertinama kaip objektyviai pavėluotas atsakovo mėginimas aiškintis įmonėje tvarkytos buhalterinės apskaitos teisėtumą ir teisingumą. Be to, 2010-08-26 nutarimu Šilutės r. PK administracinę procedūrą pagal minėtą atsakovo 2010-04-29 pareiškimą nutraukė, inter alia nustačius, jog iki 2009-08-01 buhalteris S. K. pareigas ėjo tinkamai (teikė duomenis „Sodrai“, VMI), tačiau po 2009-08-01 pareigas vykdė aplaidžiai ir pradėjo laiku nebepateikti informacijos „Sodrai“ ir VMI. Nurodė, jog į apklausą aplinkybėms patikslinti kviestas atsakovas neatvyko (t. 1, b. l. 42). Ši aplinkybė, nesant paneigtai aplinkybei, jog į apklausą atsakovas neatvyko dėl objektyvių priežasčių, leidžia teigti, kad atsakovas nesirūpino ginčo situacijos operatyviu išnagrinėjimu. Kitą pareiškimą (jame jo data nurodyta 2009-01-20) Šilutės r. PK dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo dėl S. K. atsakovas padavė 2011-12-30 (t. 1, b. l. 58). Šilutės r. PK 2012-01-09 nutarimu nutarė atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, inter alia nustačius, jog įmonei paskelbus bankrotą, teisė reikalauti dokumentų iš buhalterio pereina bankroto administratoriui, tačiau pareiškimas dėl tyrimo dėl S. K. iš bankroto administratoriaus negautas (t. 1, b. l. 59). 2013-11-25 ieškovė pateikė Tauragės AVPK ONTS 2013-11-21 raštą, kuriame nurodyta, kad Tauragės AVPK atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 30-9-00054-12 pagal BK 183 str. 2 d. ir 223 str. 1 d. dėl didelės vertės turto pasisavinimo ir aplaidžios apskaitos tvarkymo ir ikiteisminis tyrimas dar nebaigtas, informuojama, kad rasta ir paimta įmonei priklausanti priekaba „Skif Kober“, valst. Nr. RL030 (t. 1, b. l. 70). Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog atsakovas antrą kartą į policiją kreipėsi praėjus daugiau kaip metams po pirmojo kreipimosi ir jau esant įsiteisėjusiai Klaipėdos apygardos teismo 2011-01-04 nutarčiai, kuria UAB „Vinada“ iškelta bankroto byla, taip pat rodo, jog toliau ginčo situaciją (dėl apskaitos įmonėje tvarkymo, įmonės dokumentų (ne) buvimo) atsakovas ėmėsi spręsti tik po bankroto bylos iškėlimo ir pats jokių veiksmų įmonės dokumentams, svarbiems įmonės turtui nustatyti, atkurti ir/ar rasti, neatliko ir jokių faktinių duomenų apie įmonės turėtą turtą bankroto bylos iškėlimo dieną nei ieškovei, nei teismui nepateikė. Tokia atsakovo pozicija byloje vertintina kaip atsakovo siekis vilkinti bylos nagrinėjimą ir / ar tokiu būdu nutolinti įmonei padarytos žalos atlyginimo mokėjimą.

27Specialisto išvados duomenimis nustatyta, kad S. K. laikotarpiu nuo 2008-10-03 iki 2010-02-05 dirbo UAB „Vinada“ vyr. buhalteriu ir 2012-09-24 apklaustas kaip įtariamasis (ikiteisminiame tyrime Nr. 30-9-00054-12) nurodė, kad, pradėjus dirbti įmonėje UAB „Vinada“, nebuvo nei trumpalaikio, nei ilgalaikio turto sąrašo, kreditorių sąrašo, atskaitingų asmenų likučių, didžiosios knygos, o visus buhalterinius dokumentus, kuriuos turėjo, 2010 m. vasarą grąžino A. L. (atsakovui, t. 2, b. l. 34). Duomenų, patvirtinančių aplinkybę, jog buhalteris S. K. grąžino dokumentus atsakovui 2010 m. vasarą, byloje nėra, tačiau tai tik patvirtina, jog atsakovas nevykdė pareigos numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, bei apskaitos dokumentus saugoti teisės aktų nustatyta tvarka ir todėl šiuo metu bei iškėlus bankroto bylą atsakovas galbūt neturėjo ir negalėjo visų įmonės dokumentų ir turto pagal finansinę atskaitomybę perduoti administratorei.

28Atsakovo prašymas CPK 163 str. 1 d. 3 p. pagrindu šią civilinę bylą sustabdyti, iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla Tauragės AVPK, kurioje sprendžiamas atsakovo ir S. K. baudžiamosios atsakomybės klausimas, netenkintinas. Minėtas Tauragės AVPK ONTS 2013-11-21 raštas patvirtina, jog Tauragės AVPK atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 30-9-00054-12 pagal BK 183 str. 2 d. ir 223 str. 1 d. dėl didelės vertės turto pasisavinimo ir aplaidžios apskaitos tvarkymo ir ikiteisminis tyrimas dar nebaigtas. Tuo tarpu CPK 163 str. 1 d. 3 p. numato privalomą bylos sustabdymą tuo atveju, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išnagrinėta kita byla, nagrinėjama baudžiamąja tvarka. Taigi akivaizdu, jog ikiteisminio tyrimo laikyti byla, nagrinėjama baudžiamąja tvarka, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamas prašymas juridiškai nepagrįstas.

29Dėl įmonės nuosavybės teise registruotų transporto priemonių kiekio ir vertės nustatymo

30CK 6.249 str. 1 d. inter alia nustatyta, kad, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

31VĮ „Regitra“ ir Specialisto išvados duomenys patvirtina, jog UAB „Vinada“ vardu registruotos 6 (šešios) transporto priemones – priekaba „Skif Kober“, valst. Nr. ( - ), ir penki keleiviniai automobiliai – „NISSAN PATROL“, valst. Nr. ( - ) „BMW 728“, valst. Nr. ( - ) „MERCEDES ( - ) valst. Nr. ( - ) „MERCEDES BENZ S350“, valst. Nr. ( - ) ir „OPEL ZAFIRA“, valst. Nr. ( - ) (t. 1, b. l. 26–29, t. 2, b. l. 42–43). Duomenų, jog šios transporto priemonės, išskyrus priekabą „Skif Kober“, valst. Nr. ( - ), kuri yra surasta policijos ir perduota administratorei 2013-12-04 (t. 2, b. l. 76, 77, 78) ir / ar dokumentai, kurie patvirtintų šių priemonių pardavimą, išardymą dalimis, dalių pardavimą, nurašymą ar kt., buvo atsakovo perduoti bankroto administratorei įsiteisėjus 2011-01-04 nutarčiai iškelti bankroto bylą UAB „Vinada“, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, atsakovo argumentai, jog nurodytos keleivinės transporto priemonės bei priekaba „Skif Kober“, valst. Nr. ( - ) buvo išardytos dalimis, ši priekaba ir dar dvi transporto priemonės susidėvėjo techniškai, viena sugedo, dvi pateko į avarijas ir buvo nepataisomai sugadintos, laikytini nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis, todėl atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad viešame registre įrašyti duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.626 str.), o civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) bet kuriuo atveju lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Akivaizdu, jog atsakovo versiją dėl minėtos priekabos susidėvėjimo, išardymo dalimis, paneigia, byloje įrodyta aplinkybė, jog ši priekaba rasta ir perduota administratorei, nustatyta jos vertė. Specialisto išvadoje pažymėta, kad 2008-10-08 ir 2009-01-06 turto areštų aktai patvirtina, jog minėtos transporto priemonės yra areštuotos antstolių ir atsakovas laikotarpiu nuo 2009-01-06 iki 2011-01-04 nepagrindė apskaitos dokumentais šių šešių transporto priemonių panaudojimo, taip pažeidė 2011-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo IX-574 6 str. 2 d.

32Byloje nepateikta duomenų, kokia kiekvieno iš minėtų penkių automobilių vertė. Teismas pažymi, kad UAB „Vinada“ aiškinamojo rašto dalyje „2.2. Ilgalaikis materialusis turtas“ inter alia nurodyta, kad įmonė transporto priemonėms taiko tiesinį nusidėvėjimo metodo skaičiavimą ir taiko nuo 6 iki 10 metų ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvą (t. 1, b. l. 12–13). Pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) 18 str. 5 d. nustatyta, kad taikant tiesinį metodą, metinė nusidėvėjimo arba amortizacijos suma apskaičiuojama kaip ilgalaikio turto įsigijimo kainos ir to turto likvidacinės vertės skirtumo bei nusidėvėjimo arba amortizacijos laiko (metais) santykis. Šio įstatymo straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad ilgalaikio turto grupės ir jo nusidėvėjimo arba amortizacijos maksimalūs normatyvai (metais) nustatyti šio įstatymo 1 priedėlyje; vienetas pats nusistato (pasirenka) ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos laikotarpį, ne trumpesnį negu nustatyti šio įstatymo 1 priedėlyje ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvai (metais), ir likvidacinę vertę, ne didesnę kaip 10 procentų įsigijimo kainos. Iš 1 priedėlio nustatyta, kad, ne senesniems kaip 5 metų lengviesiems automobiliams taikomas 6, kitiems lengviesiems automobiliams – 10, krovininiams automobiliams, priekaboms ir puspriekabėms, autobusams, ne senesniems kaip 5 metų, bei kitiems krovininiams automobiliams, priekaboms ir puspriekabėms, autobusams – 4 metų nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvai (metais).

33Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, nustačius, jog atsakovas nepateikė duomenų apie automobilių – 1984 m. gamybos „NISSAN PATROL“, valst. Nr. ( - ) 1998 m. gamybos „BMW 728“, valst. Nr. ( - ) 1988 m. gamybos „MERCEDES ( - ) valst. Nr. ( - ) 2002 m. gamybos „MERCEDES BENZ S350“, valst. Nr. ( - ) ir 1999 m. gamybos „OPEL ZAFIRA“, valst. Nr. ( - ), nurašymą ar išardymą ir pardavimą dalimis ir / ar pan., įvertinus tai, kad 2009 m. pabaigoje (gruodžio mėnesį) dvi iš minėtų transporto priemonių buvo senesnės nei 20 metų, dvi – daugiau kaip 10 metų ir viena 7 metų senumo, atsižvelgiant į Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlyje nustatytą tokių transporto priemonių nusidėvėjimo normatyvą 10, viešas, internete skelbiamas tokių transporto priemonių pardavimo kainas (žr. interneto svetaines – www.auto.plius.lt, www.autogidas.lt), vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, bendra šių transporto priemonių vertė laikytina 5 000 Lt.

34Dėl įmonės lizingo būdu įgytų transporto priemonių kiekio ir vertės nustatymo

35Iš AB SEB lizingas pateiktų teismui dokumentų, Specialisto išvados nustatyta, kad UAB „Vinada“ ir UAB „SEB VB lizingas“ laikotarpiu nuo 2003-03-28 iki 2006-06-23 pasirašė 8 (aštuonias) lizingo sutartis dėl 20 (dvidešimties) transporto priemonių, kurių bendra vertė 1 810 592 EUR su PVM arba 6 251 612,05 Lt (t. 1, b. l. 136–200, t. 2, b. l. 43, 2–6).

36Šalys sutaria, jog 2007 m. balanso eilutėje „IV. Kitas ilgalaikis turtas“ nurodytą 3 297 613 Lt sumą sudaro įmonės valdytų transporto priemonių vertė. Teismas pažymi, kad ieškovė ieškinio reikalavimą sumažino 1 325 090,13 Lt suma, argumentuodama ir remdamasi tuo, kad šią sumą sudaro lizingo bendrovei grąžintų trijų vilkikų ir trijų priekabų vertė, apskaičiuota taikant nusidėvėjimą pagal Pelno mokesčio įstatymą. Dėl tokio sumažinimo bei ieškinio reikalavimo 1 325 090,13 L sumai atsisakymo atsakovo atstovas teismo posėdyje neprieštaravo, ieškovės pateikto transporto priemonių vertės apskaičiavimo (nusidėvėjimo), banko pateiktų lizingo sutarčių neginčijo (t. 1, b. l. 137–200, t. 2, b. l. 2–5, 27, 43–49). Be to, atsakovo apeliaciniame skunde (t. 1, b. l. 100) nurodyta aplinkybė, jog ieškovė ieškinį turėtų sumažinti 2 120 141,04 Lt suma, t. y. bendra trijų vilkikų ir trijų priekabų įsigijimo verte (t. 1, b. l. 137–143, 156–159, 165–171, 178–181) leidžia teigti, jog atsakovas iš esmės pripažįsta padaręs žalą, tačiau neįvertina aplinkybės dėl šių transporto priemonių nusidėvėjimo, buvusio šių priemonių grąžinimo lizingo bendrovei metu.

37Įvertinęs ginčo pobūdį, ieškovės 2013-08-19 rašte pateiktą poziciją dėl eksperto skyrimo ir informaciją, jog įmonė transporto priemonių administratorei nėra perdavusi (dėl ko apžiūrėti ir įvertinti jų neįmanoma), įvertinęs teismo iniciatyva byloje surinktų rašytinių duomenų – lizingo sutarčių – 2005-03-22 Nr. L2005-030040, 2004-04-07 Nr. L2004-030061 ir 2005-03-22 Nr. L2005-030041 (t. 1, b. l. 186–200, t. 2, b. l. 2–5), Specialisto išvados turinį, remdamasis minėtos Aiškinamojo rašto dalies „2.2. Ilgalaikis materialusis turtas“ turiniu, vadovaujantis Pelno mokesčio įstatymo 18 str., inter alia reglamentuojančiu ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimo tvarką ir normatyvus, CK 6.249 str. 1 d., teismas sprendžia, jog ginčo atveju įmanoma nustatyti 6 (šešių) transporto priemonių vertes 2009 m. gruodžio mėn. Minėta, jog atsakovas tvirtina, kad visi įmonės turėti automobiliai iki 2009 m. rugpjūčio mėnesio jau buvo parduoti, taigi teismas mano, kad objektyvu transporto priemonių vertes skaičiuoti iki 2009 m. pabaigos, t. y. 2009 m. gruodžio mėn.

38Nustatyta, kad 2005-03-22 lizingo sutartimi Nr. L2005-030040 bendrovė iš UAB „SEB VB lizingas“ įsigijo 2 (dvi) transporto priemones – „Scania P380LB4x2MLB“, 2005 m. gamybos, kurių kiekviena kainavo po 284 351,05 Lt, taigi iš viso – 568 707,52 Lt (t. 1, b. l. 186–187). Remiantis tuo kas išdėstyta anksčiau, teismo skaičiavimu, vienos šių transporto priemonių vertė 2009 m. gruodžio mėn. buvo 85 305,22 Lt (paskaičiuota: 284 351,05 Lt x 10 procentų (dauginama iš turto likvidacinės vertės procento pagal PMĮ 18 str. 2 d. Pažymėtina, kad Aiškinamajame rašte turto likvidacinės vertės procentas nenurodytas) = 28 7435,11 Lt; 284 351,05 Lt – 28 7435,11 Lt = 255 915,95 Lt (atimama turto nusidėvėjimo likvidacinė vertė); 255 915,95 : 6 metų = 42 652,66 Lt (dalijama iš turto nusidėvėjimo normatyvo (metais), žr. Aiškinamojo rašto dalis „2.2. Ilgalaikis materialusis turtas“); 42 652,66 Lt : 12 mėn. = 3 554,39 Lt (padalijus gauname vieno mėnesio nusidėvėjimo sumą); 3 554,39 Lt x 56 mėn. (mėnesių skaičius, laikotarpis nuo 2005 m. balandžio iki 2009 m. gruodžio mėn.) = 199 045,84 Lt; 284 351,05 Lt – 199 045,84 Lt = 85 305,22 Lt (likutinė vertė). Taigi, dviejų transporto priemonių „Scania P380LB4x2MLB“ vertė 2009 m. gruodžio mėn. laikytina 170 610,44 Lt suma (85 305,22 Lt x 2 = 170 610,44 Lt).

392005-03-22 lizingo sutartimi Nr. L2005-030041 bendrovė iš UAB „SEB VB lizingas“ įsigijo 2 (dvi) transporto priemones – autovežius „LOHR CHR 1.43“, 2005 m. gamybos, kurių kiekvienas kainavo po 372 008,19 Lt, taigi iš viso – 744 016,38 Lt (t. 1, b. l. 200, t. 2, b. l. 2). Teismo skaičiavimu, vienos šių transporto priemonių vertė 2009 m. gruodžio mėn. buvo 111 602,58 Lt (apskaičiuota: 372 008,19 Lt x 10 procentų = 37 200,82 Lt; 372 008,19 Lt – 37 200,82 Lt = 334 807,37 Lt; 334 807,37 : 6 metų = 55 801,23 Lt; 55 801,23 Lt : 12 mėn. = 4 650,10 Lt; 4 650,10 Lt x 56 mėn. = 260 405,61 Lt; 372 008,19 Lt – 260 405,61 Lt = 111 602,58 Lt (likutinė vertė). Taigi, abiejų autovežių „LOHR CHR 1.43“ verte 2009 m. gruodžio mėn. laikytina 223 205,16 Lt suma (111 602,58 Lt x 2 = 223 205,16 Lt).

402004-07-07 lizingo sutartimi Nr. L2004-030061 bendrovė iš UAB „SEB VB lizingas“ įsigijo 2 (dvi) transporto priemones – autovežius „LOHR CHR 132“, 2004 m. gamybos, kurių kiekvienas kainavo po 378 127,83 Lt, taigi viso – 756 255,66 Lt (t. 1, b. l. 193–195). Teismo skaičiavimu, vienos šių transporto priemonių vertė 2009 m. gruodžio mėn. buvo 61 445,75 Lt (apskaičiuota: 378 127,83 Lt x 10 procentų = 37 812,78 Lt; 378 127,83 Lt – 37 812,78 Lt =

41340 315,05 Lt; 340 315,05 : 6 metų = 56 719,18 Lt; 56 719,18 Lt : 12 mėn. = 4 726,59 Lt; 4 726,59 Lt x 67 mėn. (mėnesių skaičius, laikotarpiu nuo 2004 m. gegužės iki 2009 m. gruodžio mėn.) =

42316 682,08 Lt; 378 127,83 Lt – 316 682,08 Lt = 61 445,75 Lt (likutinė vertė). Taigi, abiejų autovežių „LOHR CHR 132“ verte 2009 m. gruodžio mėn. laikytina 122 891,50 Lt suma (61 445,75 Lt x 2 = 122 891,50).

43Remdamasis tuo, kas išdėstyta anksčiau, teismas daro išvadą, jog byloje nustatyta ir įrodyta, kad iškėlus bankroto bylą atsakovas neperdavė bankroto administratorei turto – 6 minėtų transporto priemonių, kurių bendra vertė 516 707,10 Lt (170 610,44 Lt + 223 205,16 Lt + 122 891,50 Lt = 516 707,10 Lt), ir minėtų 5 keleivinių automobilių, kurių bendra vertė 5 000 Lt, taigi iš viso ilgalaikio turto vertė – 521 707,10 Lt. 2007 m. balanse kaip kitas ilgalaikis turtas nurodyta 3 297 613 Lt suma ginčo atveju laikytina pagrįsta tik iš dalies, nes faktiškai atsakovas neperdavė 521 707,10 Lt sumos ilgalaikio turto.

44Dėl 1 075 Lt sumos ilgalaikio nematerialiojo turto ir 1 599 129 Lt sumos trumpalaikio turto sumai sudėties ir tokio turto egzistavimo fakto bei vertės

45Teismas pažymi, kad ieškovė byloje nepateikė jokių dokumentų, kurie patvirtintų 1 075 Lt sumos ilgalaikio nematerialiojo turto bei 1 599 129 Lt trumpalaikio turto egzistavimo faktą. Specialisto išvada patvirtina, jog tyrimui taip pat nebuvo pateikta įmonės atsargų, išankstinių apmokėjimų, nebaigtų vykdyti sutarčių, per vienerius metus gautinų sumų apskaitos registrų, todėl negalima įvertinti laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2011-01-04 įmonės atsargų, išankstinių mokėjimų, nebaigtų vykdyti sutarčių, per vienerius metus gautinų sumų likučių. Nėra duomenų, jog įmonė vykdė atsargų pirkimų ūkines operacijas su atskaitingais asmenimis (t. 2, b. l. 49–50). Taip pat Specialisto išvadoje nurodoma, kad tyrimui nepateiktas ilgalaikio turto apskaitos registras, todėl negalima įvertinti, kaip laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2011-01-04 įmonė užregistravo ilgalaikį turtą, transporto priemonių panaudojimą. Iki 2007-01-01 įmonė pagrindė apskaitos dokumentais 10 (dešimties) transporto priemonių „Scania“ ir 10 (dešimt) transporto priemonių „LOHR“, įsigijimą iš UAB „SEB VB lizingas“, kurių bendra vertė 6 251 612,05 Lt (t. 2, b. l. 25). Įvertinęs išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog 2007 m. balanse ilgalaikiu nematerialiuoju turtu įrašyta 1 075 Lt suma ir trumpalaikiu turtu įrašyta 1 599 129 Lt suma realiai buvo pas atsakovą ir / ar tokios vertės turtą atsakovas turėjo bankroto bylos iškėlimo metu, neįrodė, kas faktiškai sudaro tokį turtą ir / ar yra (buvo) pasikeitusi jo vertė bankroto bylos iškėlimo dieną. Nesant tokių duomenų, teismas neturi pagrindo spręsti, jog aptariamas turtas realiai buvo, negali patikrinti ir nustatyti jo vertės.

46Dėl piniginių lėšų likučio įmonės sąskaitoje

47Iš ieškovės pateiktos BUAB „Vinada“ pajamų-išlaidų ataskaitos nuo 2011-01-14 iki 2013-04-10 nustatyta, kad įmonės piniginis likutis atsiskaitomosiose sąskaitose bankroto bylos iškėlimo dieną buvo 32 646,50 Lt (t. 2, b. l. 26). Šia suma ieškovė sumažino prašomo priteisti žalos atlyginimo dydį ir atsakovas tam neprieštaravo, todėl konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju klausimas dėl įmonės piniginių lėšų likučio yra išspręstas.

48Išdėstytų ir įvertintų aplinkybių bei teismo išvadų pagrindu teismas konstatuoja, kad atsakovas yra atsakingas už žalą neperdavęs bankroto administratorei įmonės dokumentų ir turto. Atsakovas, kaip įmonės vadovas (direktorius) turėjo pareigą imtis priemonių priklausančiam turtui nustatyti ir įtraukti į apskaitą ir išsaugoti. Be to, net ir tuo atveju, jei atsakovo darbo vadovu metu įmonės turto apskaita buvo netinkamai tvarkoma, būtent jis turėjo pareigą imtis priemonių įmonės turimam turtui tinkamai įtraukti į apskaitą ir išsaugoti. Atsakovui tinkamai nevykdant jam pavestų pareigų, konstatuotina, kad atsakovas, būdamas įmonės vadovu ir atsakingu asmeniu už įmonei priklausančio turto valdymą, naudojimąsi ir disponavimą juo, tyčia ar dėl aplaidumo neišsaugodamas bankroto administratoriui perduotino turto, nepateikdamas šio turto realizavimo ar jo panaudojimo įmonės interesais pagrindžiančių dokumentų, atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą.

49Teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, jog atsakovas, realiai neturėdamas UAB „Vinada“ dokumentų, jų perduoti bankroto administratorei negalėjo. Duomenų, jog atsakovas iki 2007 metų ir iki bankroto bylos iškėlimo bei šiuo metu buvo (yra) nedarbingas ir / ar sirgo (serga) ir pan. ir tai buvo (yra) objektyvi priežastis, sukliudžiusi tinkamai valdyti įmonę, organizuoti jos darbą laikantis teisės aktų reikalavimų bei realizuoti turimas pareigas, nėra. Teismas mano, kad atsakovo advokatas, teismo posėdžio metu užsimindamas apie atsakovo sveikatos problemas ir jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepateikdamas, tik apibūdino atsakovo abejingą požiūrį į ginčo sprendimą.

50Byloje nustatęs, jog įmonė turėjo 521 707,10 Lt vertės ilgalaikio turto bankroto bylos iškėlimo dieną, jo atsakovas bankroto administratorei neperdavė ir, nesant kitų įrodymų apie turtą ir / ar paneigiančių transporto priemonių vertes, teismas konstatuoja, kad dėl atsakovo anksčiau nurodytų neteisėtų veiksmų UAB „Vinada“ patyrė 521 707,10 Lt turtinę žalą, kurią atsakovas privalo atlyginti (CK 2.87 str. 7 d., 6.249 str. 1 d., 6.263 str. 2 d.).

51Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

52Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). CPK 80 str. 1 d. numato, kad kiekvienas ieškinys yra apmokamas žyminiu mokesčiu, kuris skaičiuojamas nuo ieškinio sumos. Ieškinį patenkinus iš dalies (16,37 procento), iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 1 509 Lt žyminis mokestis (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p.).

53Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

54Klaipėdos apygardos teismas 2011-07-22 nutartimi taikydamas laikinąsias apsaugos priemones areštavo atsakovo turto už 3 922 099,80 Lt sumą (t. 1, b. l. 32–33). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkinamas dėl 521 707,10 Lt sumos, todėl atitinkamai keistinas ir laikinųjų apsaugos priemonių mastas, laikinosios apsaugos priemones galioja iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 145 str. 2 d., 150 str. 3 d.).

55Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270 straipsniais,

Nutarė

56priimti ieškovės BUAB „Vinada“ atsisakymą nuo 1 711 169,43 Lt ieškinio reikalavimo ir šią bylos dalį nutraukti.

57Ieškinį tenkinti iš dalies.

58Priteisti ieškovei BUAB „Vinada“, juridinio asmens kodas 177315077, iš atsakovo A. L., asmens kodas ( - ) 521 707,10 Lt (penkis šimtus dvidešimt vieną tūkstantį septynis šimtus septynis litus ir 10 ct) žalos atlyginimo.

59Kitą ieškinio dalį atmesti.

60Priteisti iš atsakovo A. L. valstybei 1 509 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus devynis litus) žyminio mokesčio.

61Sumažinti atsakovo A. L. turtui Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartimi taikytą laikinųjų apsaugos priemonių mastą iki 521 707,10 Lt (penkių šimtų dvidešimt vieno tūkstančio septynių šimtų septynių litų ir 10 ct).

62Sprendimą per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj,... 2. ieškovė BUAB „Vinada“ prašo priteisti iš atsakovo A. L. 3 186 648,57 Lt... 3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad įmonės turtas, nurodytas 2007... 4. 2010-04-29 kreipėsi į Šilutės PK dėl ikiteisminio tyrimo. Įmonė veiklą... 5. Ieškovės BUAB „Vinada“ bankroto administratorės UAB „Jonvita“... 6. Atsakovo atstovas advokatas R. J. teismo posėdyje nurodė, kad su ieškiniu... 7. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 8. Ieškovei atsisakius 1 711 169,43 Lt ieškinio sumos ši bylos dalis... 9. Juridinio asmens valdymo organo nariai turi fiduciarines pareigas juridiniam... 10. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išvados apie faktines aplinkybes... 11. Nagrinėjamu atveju ieškovė buvusio vadovo veiksmų neteisėtumą grindė... 12. 1) 350 232,80 Lt – 2008-12-15 Šilutės rajono apylinkės teismo nutartimi... 13. 2) 1 325 090,13 Lt – lizingo bendrovei UAB „SEB VB lizingas“ grąžintų... 14. 3) 32 646,50 Lt – grynųjų pinigų likutis UAB „Vinada“ sąskaitoje... 15. 4) 3 200 Lt – bankroto administratorės 2013-12-04 perimtos (policijos... 16. CPK 140 str. 1 d. numatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas,... 17. Atsakovas teigia, kad jo kaltės ginčo situacijoje nėra, nes visą įmonės... 18. Pažymėtina, kad teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato... 19. Pagal 2007 m. balanso duomenis, 2007-12-31 įmonė turėjo 3 298 688 Lt vertės... 20. Išanalizavus anksčiau išdėstytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad... 21. 1) kiek transporto priemonių įmonė turėjo laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki... 22. 2) kas sudaro UAB „Vinada“ 2007 m. balanse nurodytą kitą 3 297 613 Lt... 23. 4) kas sudaro UAB „Vinada“ 2007 m. balanse nurodytą 1 075 Lt sumos... 24. Minėta, kad ieškovė žalą kildina ne tik iš neteisėtų atsakovo veiksmų,... 25. Atsakovo atstovo argumentai, jog ginčo atveju įmonės vadovas (atsakovas)... 26. Sistemiškai aiškinant išdėstytą teisinį reguliavimą, konstatuotina, kad... 27. Specialisto išvados duomenimis nustatyta, kad S. K. laikotarpiu nuo 2008-10-03... 28. Atsakovo prašymas CPK 163 str. 1 d. 3 p. pagrindu šią civilinę bylą... 29. Dėl įmonės nuosavybės teise registruotų transporto priemonių kiekio ir... 30. CK 6.249 str. 1 d. inter alia nustatyta, kad, jeigu šalis nuostolių dydžio... 31. VĮ „Regitra“ ir Specialisto išvados duomenys patvirtina, jog UAB... 32. Byloje nepateikta duomenų, kokia kiekvieno iš minėtų penkių automobilių... 33. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, nustačius, jog atsakovas nepateikė... 34. Dėl įmonės lizingo būdu įgytų transporto priemonių kiekio ir vertės... 35. Iš AB SEB lizingas pateiktų teismui dokumentų, Specialisto išvados... 36. Šalys sutaria, jog 2007 m. balanso eilutėje „IV. Kitas ilgalaikis turtas“... 37. Įvertinęs ginčo pobūdį, ieškovės 2013-08-19 rašte pateiktą poziciją... 38. Nustatyta, kad 2005-03-22 lizingo sutartimi Nr. L2005-030040 bendrovė iš UAB... 39. 2005-03-22 lizingo sutartimi Nr. L2005-030041 bendrovė iš UAB „SEB VB... 40. 2004-07-07 lizingo sutartimi Nr. L2004-030061 bendrovė iš UAB „SEB VB... 41. 340 315,05 Lt; 340 315,05 : 6 metų = 56 719,18 Lt; 56 719,18 Lt : 12 mėn. = 4... 42. 316 682,08 Lt; 378 127,83 Lt – 316 682,08 Lt = 61 445,75 Lt (likutinė... 43. Remdamasis tuo, kas išdėstyta anksčiau, teismas daro išvadą, jog byloje... 44. Dėl 1 075 Lt sumos ilgalaikio nematerialiojo turto ir 1 599 129 Lt sumos... 45. Teismas pažymi, kad ieškovė byloje nepateikė jokių dokumentų, kurie... 46. Dėl piniginių lėšų likučio įmonės sąskaitoje... 47. Iš ieškovės pateiktos BUAB „Vinada“ pajamų-išlaidų ataskaitos nuo... 48. Išdėstytų ir įvertintų aplinkybių bei teismo išvadų pagrindu teismas... 49. Teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, jog atsakovas, realiai... 50. Byloje nustatęs, jog įmonė turėjo 521 707,10 Lt vertės ilgalaikio turto... 51. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 52. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos... 53. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių ... 54. Klaipėdos apygardos teismas 2011-07-22 nutartimi taikydamas laikinąsias... 55. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259,... 56. priimti ieškovės BUAB „Vinada“ atsisakymą nuo 1 711 169,43 Lt ieškinio... 57. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 58. Priteisti ieškovei BUAB „Vinada“, juridinio asmens kodas 177315077, iš... 59. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 60. Priteisti iš atsakovo A. L. valstybei 1 509 Lt (vieną tūkstantį penkis... 61. Sumažinti atsakovo A. L. turtui Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. liepos 22... 62. Sprendimą per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos galima apskųsti...