Byla 2A-977-431/2015
Dėl skolos ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo byloje – UAB „Grangeras“, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybinė energetikos inspekcija prie Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainiaus Rinkevičiaus, Jūratės Varanauskaitės,

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Finiens“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui UAB „Finiens“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo byloje – UAB „Grangeras“, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybinė energetikos inspekcija prie Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos.

3Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 7.162,29 Lt skolos už šilumos energiją, 100,88 Lt palūkanų, 6 % dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog tiekia šilumos energiją pastatui, kuriame yra atsakovui nuosavybės teise priklausanti negyvenamoji patalpa – slėptuvė. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše šios negyvenamosios patalpos šildymo būdas nurodytas centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų. Šalys nėra sudarę individualios rašytinės šilumos pirkimo-pardavimo sutarties, tačiau ją yra sudariusios konkliudentiniais veiksmais. Patalpų savininkas turi pareigą mokėti už šilumos energiją Lietuvos Respublikos įstatymų, Vyriausybės ir Valstybės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimų nustatyta tvarka ir tarifais. Atsakovas savo pareigos atsiskaityti už šilumos energiją tinkamai nevykdė, nors ieškovas pateikdavo jam sąskaitas ir tvarkingai tiekė šilumos energiją pagal teisės aktų reikalavimus. Už šilumos energiją nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2013 m. balandžio 30 d. susidarė 7.162,29 Lt skola. Suvartotas šilumos kiekis, nustatytas pagal pastato įvade įrengto atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso rodmenis, buvo skirstomas pastato butų ir kitų patalpų savininkams pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. O3-19 patvirtintą Šilumos paskirstymo metodą Nr. 4 bei Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. O3-41 patvirtintą Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodą Nr. 5. Atsakovas neįrodė, jog nuo namo centrinio šildymo sistemos jis atsijungė teisėtai. Šilumos ūkį reguliuojančiuose teisės aktuose yra įtvirtinti imperatyvūs reikalavimai buto šilumos įrenginių atjungimui nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemos, todėl tik esant atliktiems teisės aktuose nustatytiems veiksmams ir esant numatytiems dokumentams, sąlygojantiems teisėtą, nepažeidžiantį kitų subjektų teisių šildymo įrangos atjungimą, galimas šildymo įrangos atjungimo (prievolių pabaigos) fakto nustatymas. Atsakovas nesutiko su ieškiniu. Nurodė, jog atsakovui nuosavybės teise priklausančios patalpos paskirtis – slėptuvė. Joje niekas negyvena, jokios veiklos nevykdo, joje taip pat nėra įrengtų centrinio apšildymo prietaisų, patalpos visiškai nešildomos. Todėl ieškovo išrašytos sąskaitos už tiekiamą šilumos energiją atsakovui nepagrįstos. Šalys nėra sudarę individualios rašytinės šilumos pirkimo-pardavimo sutarties nei raštu, nei konkliudentiniais veiksmais. Sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais tik abiem šalims tinkamai vykdant savo įsipareigojimus ir tai pripažįstant, o šiuo atveju atsakovas realiai negauna jokios paslaugos, nes jo patalpoje nėra centrinio apšildymo prietaisų, kuriais apskritai būtų įmanoma tiekti šilumos energiją. Atsakovas jokiais veiksmais nėra pripažinęs energijos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo fakto. Negyvenamąją patalpą atsakovas įgijo pagal 2010 m. pirkimo-pardavimo sutartį iš UAB „Grangeras“. Tuo metu patalpose jau nebuvo jokių šilumai tiekti būtinų prietaisų, juos dar iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo su atsakovu išmontavo UAB „Grangeras“. Trečiasis asmuo UAB „Grangeras“ nepateikė atsiliepimo byloje, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jis informuotas tinkamai, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Institucija, teikianti išvadą byloje, nurodė, jog atsakovo patalpoje esantys centrinio šildymo prietaisai laikytini atjungtais neteisėtai, o šilumos tiekimo vartojimo santykiai – nepasibaigusiais. Teisės aktai suteikia daugiabučio namo butų savininkams atjungti savo buto šildymo sistemą nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos, tačiau įgyvendindami šią teisę jie turi laikytis teisės aktų nustatytos atjungimo tvarkos. Buto ir kitų patalpų šildymo būdas keičiamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka rekonstruojant pastatą (inžinerines sistemas). Pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymą Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 117 punktą vartotojai arba jų vardu teisėtai veikiantis asmuo šilumos vartojimo įrenginių atjungimo ir po atjungimo liekančių sistemų pertvarkymo bei naujų pasirinktų šildymo sistemų organizacinius, priešprojektinius, projektavimo, įrengimo ir kitus su atjungimu susijusius darbus atlieka pagal teisės aktų reikalavimus ir projektą suinteresuotų patalpų savininkų lėšomis. Šių taisyklių 123 punktas nustato, kad pastato ar jo sekcijos (bloko) ar daugiabučio namo buto ar kitų patalpų šilumos vartojimo įrenginiai pripažįstami atjungti nuo atjungimo akto ir susitarimo dėl šilumos pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo pasirašymo dienos, jeigu šilumos pirkimo-pardavimo sutartyje nustatyta kitaip. Įvertinus tai, konstatuotina, kad nutraukti šilumos ir (ar) karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartį gali tik teisėtai patalpos šildymo būdą pakeitęs vartotojas, priešingu atveju laikytina, kad sutartiniai santykiai tarp ieškovo ir atsakovo nepasibaigė, atsakovas turi prievolę mokėti už šilumos energiją iki jis teisės aktų nustatyta tvarka įteisins patalpų šildymo sistemos įrenginių atjungimą nuo bendros namo šildymo sistemos.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 7 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovo UAB „Finiens“ ieškovui UAB „Vilniaus energija“ 7.162,29 Lt skolos, 100,88 Lt palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą – 7263,17 Lt už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo 2013 m. birželio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 232 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovo valstybės naudai 27,24 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu Teismas nustatė, kad tarp šalių nekilo ginčo dėl tos aplinkybės, kad šiai dienai ginčo negyvenamojoje patalpoje nėra šildymo prietaisų. Tarp šalių taip pat nekilo ginčo dėl to, kad šių šildymo prietaisų joje pagal bylos duomenis nėra tik nuo 2010 m. rugpjūčio mėnesio, tačiau iki tol jie buvo. Tarp šalių kilo ginčas, ar šie prietaisai išmontuoti teisėtai ir ar jų išmontavimo teisėtumas turi įtakos sprendžiant, ar atsakovas įgijo prievolę mokėti už ieškovo nurodomą kaip tiekiamą šilumos energiją atsakovo patalpai.

8Šildymo prietaisų išmontavimo ginčo patalpoje metu galiojęs Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas suteikė šilumos vartotojui, pakeitusiam buto (butų), kitų patalpų šildymo ir aprūpinimo karštu vandeniu būdą, teisę nutraukti šilumos ir (ar) karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartį (29 straipsnio 1 dalis), tačiau ši teisė nebuvo absoliuti, ji turėjo būti įgyvendinama laikantis teisės aktais nustatytos imperatyvios atsijungimo tvarkos. Pastato šildymo ir karšto vandens sistema – pastate įrengtas techninių priemonių kompleksas, skirtas į pastatą perduotai arba pastate gaminamai šilumai ir (ar) karštam vandeniui į patalpas pristatyti (Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnis). Tam, kad neįvyktų šios sistemos išbalansavimas ir nebūtų pažeisti kitų namo pastato bendraturčių teisėti interesai, teisės aktais (Lietuvos Respublikos statybos įstatymu, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymu, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis ir kt.) yra patvirtinta speciali butų (patalpų) atjungimo nuo bendros energijos tiekimo visam namui sistemos tvarka. Pagal šildymo prietaisų išmontavimo ginčo patalpoje metu galiojusias Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintas Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles (263 punktas), taip pat šiuo metu galiojančias Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintas Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles (123 punktas) pastato ar jo sekcijos (bloko) arba daugiabučio namo buto ar kitų patalpų šilumos vartojimo įrenginiai pripažįstami atjungti ne nuo faktinio jų atjungimo, o nuo tam tikrų dokumentų surašymo – atjungimo akto ir susitarimo dėl šilumos pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo pasirašymo dienos, jeigu šilumos pirkimo-pardavimo sutartyje nenustatyta kitaip. Taigi, iki atjungimo fakto įteisinimo teisiškai pastato ar jo sekcijos (bloko) arba daugiabučio namo buto ar kitų patalpų šilumos vartojimo įrenginiai nelaikomi atjungtais, o šių patalpų savininkas laikomas šilumos vartotoju Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio prasme. Byloje nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad 2010 m. rugpjūčio mėnesį išmontuojant šildymo prietaisus ginčo patalpoje ar vėliau toks aktas ir susitarimas buvo pasirašyti (CPK 178 straipsnis). Todėl teigti, kad faktiškai išmontavus šilumos prietaisus ginčo patalpoje, ginčo patalpos tapo nešildomomis, o jas įgijęs atsakovas nustojo būti šilumos vartotoju Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio prasme, teismas neturi pagrindo. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalis nustato, jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka CK nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti metodai gali būti taikomi tik suderinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą ir įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas. 2004 m. lapkričio 11 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr. O3-121 patvirtintų Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių 9 punktas numato, kad šilumos paskirstymo vartotojams metodai rengiami ir taikomi, kai visi pastato vartotojai prijungti prie centralizuoto šildymo sistemos, o daliai vartotojų atsijungus nuo centralizuoto šildymo sistemos, paskirstymo metodas papildomas metodu, leidžiančiu apskaičiuoti šilumos dalį, suvartotą daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nepaisant to, kokiu būdu šildomos jo patalpos. Paskirstymo metodai rengiami ir taikomi kai daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistema įrengta pagal projektą ir atitinka privalomuosius reikalavimus. Kadangi kiekvienam iš namo bendraturčių, tarp jų atsakovui, tenkanti mokėti namui suteiktos šilumos energijos dalis nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2013 m. balandžio 1 d. buvo paskaičiuojama pagal šilumos paskirstymo metodus Nr. 4 ir 5, kurie taikomi tik tuo atveju, kai visi pastato vartotojai, tarp jų atsakovas, prijungti prie centralizuoto šildymo sistemos, teigti, kad ši energijos dalis atspindi ne realiai suvartotą atsakovo šildymo energijos kiekį, jos kainą, teismas neturi pagrindo.

9Prie sutarčių, kurias galima sudaryti konkliudentiniais veiksmais, priskiriamos ir energijos pirkimo-pardavimo sutartys (CK 6.384 straipsnio 1 dalis, 6.391 straipsnis). Nepaisant to, kad faktiškai iki atsakovui įgyjant ginčo patalpą nuosavybėn šildymo prietaisai joje buvo išmontuoti (CK 6.383 straipsnio 2 dalis), šiai patalpai ieškovas, nieko nežinodamas apie savavališką šildymo prietaisų išmontavimą, tiekė šilumą, o atsakovas, nesiimdamas veiksmų įforminti šilumos prietaisų išmontavimo kaip atsijungimo nuo namo centrinio šildymo sistemos teisės aktų nustatyta tvarka, ją priimdavo. Šilumos energijos priėmimo fakto nepaneigia atsakovo nurodyta aplinkybė, kad ginčo patalpa atsakovas faktiškai nesinaudojo, nes šiluma daugiabučiame name esančioms patalpoms iki patalpų savininkas atsijungia nuo centralizuoto šildymo sistemos teikiama nepriklausomai nuo to, ar tose patalpose vyksta kokia nors veikla ar ne. Todėl, teismo vertinimu, šių dviejų priešpriešinių juridinių faktų, nulemtų šalių valia atliktais konkliudentiniais veiksmais, pakanka konstatuoti, kad atsakovą ir ieškovą nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2013 m. balandžio 1 d. saistė šilumos energijos pirkimo-pardavimo santykiai (CK 6.383 straipsnio 1 dalis, 6.161 straipsnio 3, 4 dalys) Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas, įsigydamas ginčo patalpą iš UAB „Grangeras“, turėjo žinoti, kad patalpai yra tiekiama šilumos energija, nes nekilnojamojo turto registre ginčo patalpos šildymas numatytas būtent iš centralizuotų sistemų. Po patalpų įgijimo ieškovas teisme pareiškė atsakovui reikalavimą dėl skolos už šiai patalpai tiekiamą šilumos energiją priteisimo už laikotarpį nuo 2011 m. balandžio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., kurio atsakovas neginčijo. Pastarojoje byloje priimtas 2012 m. kovo 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, o jo res judicata galios, taip pat sprendime nustatytų faktinių aplinkybių prejudicinės galios nekeičia ta aplinkybė, kad šis sprendimas buvo priimtas už akių.

10CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kai šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti, kad ši įvykdytų prievolę natūra (CK 6.213 straipsnio 1 dalis), o už prievolės netinkamą vykdymą ar neįvykdymą reikalauti atlyginti šalies patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Kadangi atsakovas nevykdė jam kylančios prievolės mokėti už jo patalpai teikiamas šilumos energijos paslaugas, taip pat šilumos energiją, teikiamą namo bendroms reikmėms, dėl ko atsakovas iš esmės atsikirtimų net nepateikė, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 7.162,29 Lt skolos, susidariusios už suteiktą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2013 m. balandžio 30 d., tenkintinas.

11III. Apeliacinio skundo argumentai

12Atsakovas UAB „Finiens“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

13Nurodo, jog teismas neatsižvelgė į atsakovo pateiktus įrodymus, kad negyvenamosios patalpos, už kurių šildymą buvo pateiktos sąskaitos, yra nešildomos, nes jose nėra jokių šildymo prietaisų, prijungtų prie centralizuotos šilumos energijos tiekimo sistemos. Šias aplinkybes pagrindė pateikti dokumentai: 2013 m. spalio 4 d. UAB „Kardos“ patalpų patikrinimo aktas, 2013 m. lapkričio 15 d. antstolio faktinių aplinkybių protokolas, 2013 m. lapkričio 22 d. UAB „Grangeras“ raštas. Teismas padarė išvadą, kad patalpoje esantys centrinio šildymo prietaisus atsakovas atjungė neteisėtai, todėl šilumos tiekimo vartojimo santykiai tarp ginčo šalių laikytini nepasibaigusiais. Šiuo atveju teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio nuostatomis. Sprendime nurodyta, kad byloje esančių įrodymų pakanka konstatuoti, kad atsakovą ir ieškovą ginčo laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2013 m. balandžio 1 d. saistė šilumos energijos pirkimo-pardavimo santykiai. Teismas nurodytas teisės aktų normas taikė netinkamai. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad atsakovui priklausančios patalpos nuo centralizuotos šilumos energijos tiekimo sistemos buvo atjungtos ankstesniojo patalpų savininko UAB „Grangeras“. Po to, kai UAB „Grangeras“ pardavė patalpas atsakovui, šilumos energijos pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai tarp ieškovo ir UAB „Grangeras“ nutrūko. Su atsakovu jokia rašytinė sutartis dėl šiluminės energijos tiekimo nebuvo pasirašyta. Pagal CK 6.383 straipsnio 2 dalį energijos pirkimo-pardavimo sutartis sudaroma su abonentu tik tuo atveju, kai jis turi energiją naudojančius įrenginius ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus, kurie prijungti prie energijos tiekimo tinklų, ir kai įrengti energijos apskaitos prietaisai. Byloje buvo pateikta pakankamai įrodymų, kad patalpos nėra prijungtos prie centralizuotos šilumos energijos tiekimo sistemos. Esant tokioms aplinkybėms, šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis su atsakovu negalėjo būti sudaryta. Nesudaręs energijos pirkimo-pardavimo sutarties su atsakovu, ieškovas neturėjo teisės reikalauti, kad atsakovas sumokėtų už energiją, kurios faktiškai nebuvo ir kuri negalėjo būti tiekiama. Patalpas nuo centralizuotos šilumos energijos tiekimo sistemos atjungė ankstesnysis patalpų savininkas UAB „Grangeras“, todėl atsakovui neigiamos pasekmės dėl tokio atsijungimo negali atsirasti.

14Ieškovas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad antstolio surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas negali būti laikomas pagrindu patvirtinti teisėtą šildymo būdo pakeitimą, patalpos šilumos įrenginių atjungimą nuo namo šildymo ir karšto vandens sistemos. Teisės aktai nenumato antstoliams tokios kompetencijos, taip pat antstolis neturi teisės ir konstatuoti, kad atlikti veiksmai atitinka techninius, teisės aktų reikalavimus, nepažeidžia kitų pastato butų (patalpų) savininkų teisių bei teisėtų interesų, nepadaro jiems žalos. Atsakovas nepateikė teisėtą patalpos šilumos įrenginių atjungimą patvirtinančių dokumentų. Atjungimo veiksmai atlikti savavališkai, nesilaikant teisės aktuose nustatytos tvarkos. Šilumos ūkio įstatymas (originalios redakcijos 25 ir 29 straipsniai) nuo pat jo priėmimo nedraudė ir nedraudžia vartotojui atjungti savo buto (patalpos) šilumos įrenginius, bet ši teisė nėra absoliuti, ji turi būti įgyvendinama laikantis teisės aktais nustatytos imperatyvios atsijungimo tvarkos, be to nepadaryti žalos. Ieškovas neginčija vartotojų teisės pirkti prekes ar paslaugas savo nuožiūra, neneigia vartotojų teisės atsijungti nuo centrinio šildymo sistemos, tačiau teigia, kad įgyvendindami šias teises jie privalo laikytis teisės aktais nustatytos atsijungimo nuo centrinio šilumos energijos tiekimo sistemos tvarkos. Juk iš neteisės (neteisėtų veiksmų) negali atsirasti teisė. Tol, kol atjungimas vykdomas pažeidžiant teisės aktais nustatytą reglamentavimą, tol, kol nėra įvykdoma teisės aktų nustatyta atsijungimo nuo centrinio šildymo sistemos įteisinimo procedūra, tol vartotojas (atsakovas) laikomas šilumos energijos gavėju Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio prasme, tai yra kartu su kitais vartotojais tais pačiais pagrindais dalyvauja įvadinio skaitiklio užfiksuoto šilumos energijos kiekio paskirstyme ir mokesčių priskaitymo (priskyrimo) už tai procese. Šilumos ūkį reguliuojančiuose teisės aktuose yra įtvirtinti imperatyvūs reikalavimai buto šilumos įrenginių atjungimui nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemos, todėl tik esant atliktiems teisės aktuose nustatytiems veiksmams ir esant numatytiems dokumentams, sąlygojantiems teisėtą, nepažeidžiantį kitų subjektų teisių šildymo įrangos atjungimą, galimas šildymo įrangos atjungimo (prievolių pasibaigimo) fakto nustatymas. Jei nėra realizuojami teisės aktų normose įtvirtinti imperatyvūs nurodymai ir reikalavimai, negalima konstatuoti ir atjungimo fakto. Todėl centralizuotai tiekiamos šilumos energijos vartotojai, norėdami atjungti savo patalpas nuo centralizuotos šilumos sistemos ir nutraukti šilumos pirkimo-pardavimo sutartį, turi laikytis teisės aktuose nustatytos specialios atsijungimo procedūros, nepažeisti tiek kitų šilumos vartotojų, tiek šilumos tiekėjo interesų bei nepadaryti jiems žalos. Tai, kad atsakovės patalpos šilumos įrenginiai de facto (bet ne de jure) atjungti nuo centralizuoto šildymo, neatleidžia atsakovo nuo pareigos apmokėti už jai priskirtą šilumos energijos kiekį patalpos šildymui, nes ieškovas tiekė šilumos energiją visam pastatui ir jo kiekis buvo paskirstytas visiems pastato bendraturčiams. Ieškovas negavo atlygio, apskaičiuoto atsakovui už jam priklausančios patalpos šildymui priskirtą šilumos energijos kiekį.

15Išvadą teikianti institucija, Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos, nurodo, kad klausimą dėl apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo prašo spręsti teismo nuožiūra.

16IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

17Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

18Byloje kilo ginčas dėl atsakovo pareigos mokėti už teikiamą šilumos energiją, kada atsakovui priklausanti patalpa yra neteisėtai atjungta nuo centrinės šildymo sistemos. Byloje nustatyta, kad atsakovui nuo 2010 m. rugpjūčio 31 d. nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa, kuri pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis yra šildoma iš centralizuotų sistemų (t. I, b.l. 10-11). Minėtą patalpą atsakovas įsigijo iš ankstesnio savininko UAB „Grangeras“, kuris 2010 m. rugpjūčio mėnesį parduodamas patalpas atjungė nuo centrinio šildymo sistemų (t. I, b.l. 123). UAB „Kardos“ 2013 m. spalio 4 d. patalpų patikrinimo aktas patvirtina, kad atsakovui priklausančiose patalpose nėra radiatorių, šilumos apskaitos prietaisų, praeinančių vamzdžių, yra tik magistraliniai vamzdžiai (t. I, b.l. 88; 101-107). Antstolio V. M. 2013 m. spalio 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, jog atsakovui priklausančiose patalpose nėra sumontuota radiatorių ar kitokių centrinio apšildymo prietaisų (t. I, b.l. 112-116). Antstolio V. M. 2013 m. lapkričio 15 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nustatyta, kad UAB „Vilniaus energija“ vadybininkas apžiūrėjęs patalpas, konstatavo, kad atsakovui priklausančiose patalpose šildymo prietaisų nėra, patalpose yra izoliuoti magistraliniai vamzdynai (t. I, b.l. 118-120). UAB „Grangeras“ 2013 m. lapkričio 22 d. raštu nurodė, kad 2010 m. rugpjūčio mėnesį išmontavo radiatorius iš patalpų, todėl atsakovui parduotose patalpose nebuvo šilumai tiekti reikalingų centrinio apšildymo prietaisų (t. I, b.l. 123). Patalpų atjungimą nuo centrinės šildymo sistemos patvirtina 2010 m. rugpjūčio mėnesio atliktų darbų aktas (t. I, b.l. 124). Pažymėtina, kad pirmos instancijos teismas skundžiamame sprendime atsižvelgė į aukščiau nurodytus atsakovo pateiktus įrodymus, juos aptarė ir pripažino, kad jie patvirtina, jog atsakovui priklausančios patalpos yra atjungtos nuo centrinio šildymo sistemos. Byloje nebuvo ginčo dėl šios aplinkybės. Pirmos instancijos teismas analizavo klausimą, ar šilumos prietaisai išmontuoti teisėtai bei ar neteisėtas atsijungimas nuo centrinių šildymo sistemų atleidžia atsakovą nuo pareigos mokėti už ieškovo toliau tiekiamą šilumos energiją. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamame sprendime padaryta išvada, kad atsakovui priklausančioje patalpoje ankstesnio savininko atlikti atjungimo nuo centrinės šildymo sistemos darbai nebuvo teisėti. Pagal šildymo prietaisų išmontavimo ginčo patalpoje metu galiojusias Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 255–263 punktų nuostatas šilumos įrenginiai pripažįstami atjungti nuo atjungimo akto pasirašymo datos, jeigu šilumos vartojimo sutartyje nenustatyta kitaip. Pagal šiuo metu galiojančių Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 122-123 punktus pastato ar jo sekcijos (bloko) šilumos įrenginiai atjungiami dalyvaujant valdytojo ir šilumos tiekėjo įgaliotiems atstovams. Baigus pastato ar jo sekcijos (bloko) šilumos ir (ar) karšto vandens vartojimo įrenginių atjungimo darbus, pastato, buto ar kitų patalpų savininkas (ar) valdytojas ir šilumos tiekėjas pasirašo jų atjungimo aktą. Pastato ar jo sekcijos (bloko) šilumos vartojimo įrenginiai pripažįstami atjungti nuo nurodyto atjungimo akto ir susitarimo dėl šilumos pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo pasirašymo dienos, jeigu šilumos pirkimo–pardavimo sutartyje nenustatyta kitaip. Atsakovo pateikti dokumentai patvirtina tik aplinkybę, jog jam priklausanti patalpa yra faktiškai atjungta nuo centrinių šilumos tinklų. Tačiau šie dokumentai nepatvirtina, jog atjungimas buvo atliktas teisėtai, pagal tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus. UAB “Grangeras” pateiktas 2010 m. rugpjūčio mėnesio atliktų darbų aktas (t. I, b.l. 124) nepatvirtina šių darbų teisėtumo. Atsakovas nepateikė į bylą patalpos valdytojo ir šilumos tiekėjo pasirašyto šilumos vartojimo įrenginių atjungimo akto. Todėl pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, kad atsakovui priklausanti patalpa buvo neteisėtai atjungta nuo centrinių šilumos tinklų.

19Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą aptarta atjungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos procedūra, išaiškintas reikalavimas laikytis nustatytos šildymo sistemos įrenginių atjungimo tvarkos, pakeičiant savo buto (patalpų) šildymo būdą (LAT 2007 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-359/2007; 2012 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2012; 2012 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-385/2012; kt.). Pagal kasacinio teismo praktiką vartotojai, neteisėtai atjungę buto šildymo sistemą nuo bendrų šildymo įrenginių, išlieka šilumos energijos vartotojai iki teisės aktų nustatyta tvarka įteisins buto šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimą ir jiems tenka pareiga mokėti už šilumos energiją (LAT 2012 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2012; 2012 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2012; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2012; 2013 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2013; kt.).

20Kasacinis teismas, nagrinėdamas ginčą dėl pareigos sumokėti už suteiktą šilumos energiją, yra išaiškinęs, kad naujojo turto savininko teisės ir pareigos yra išvestinės iš buvusio savininko teisių ir pareigų, todėl visa apimtimi perėmęs nuosavybės teises į įsigytą objektą atsakovas perėmė ir buvusio objekto savininko prisiimtas pareigas dėl objekto eksploatacijos, tarp jų – ir buvusio savininko pareigą atsikaityti pagal sutartį dėl šilumos energijos objektui tiekimo (LAT 2002 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1311/2002; 2012 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2012). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas nėra sudaręs rašytinės sutarties su ieškovu dėl šilumos energijos tiekimo, tačiau byloje yra įrodymai, jog buvęs patalpų savininkas UAB „Grangeras“ patalpas įgijo su veikiančia centrine šildymo sistema. Taigi pripažintina, kad UAB „Grangeras“ pagal CK 6.383-6.384 straipsnio nuostatas su ieškovu sudarė šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartį konkliudentiniais veiksmais. Atsakovas, įgijęs patalpas iš UAB „Grangeras“, įgijo ir pareigas atsiskaityti už šilumos energiją pagal buvusio savininko konkliudentiniais veiksmais sudarytą šilumos pirkimo-pardavimo sutartį. Buvęs patalpų savininkas, nesilaikydamas iki patalpų perleidimo atsakovo nuosavybėn 2010 m. rugpjūčio mėnesį galiojusių teisės aktų nustatytos tvarkos, atjungė patalpų šildymo sistemos įrenginius, taigi atsakovas pats neatliko patalpų šildymo sistemos įrenginių atjungimo nuo bendros namo šildymo sistemos. Tačiau, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir išaiškinimais, nustatytas patalpų šildymo sistemos įrenginių atjungimo procedūrų pažeidimas laikytinas tęstiniu (LAT 2012 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2012). Atsakovas, įsigijęs patalpas be šildymo sistemos įrangos, ieškovui reiškiant pretenzijas dėl neatsiskaitymo už šilumos energiją ir civilinės bylose Nr. 2-3320-545/2012 ir Nr. 2-3401-937/2013 teismams konstatavus šilumos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą konkliudentiniais veiksmais ir priteisus ieškovo reikalaujamą skolą už suteiktą šilumos energiją, turėjo galimybę teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti patalpų šildymo įrangos atjungimą. Tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų atlikęs nurodytuose teisės aktuose reglamentuotas patalpų šildymo sistemos įrenginių atjungimo nuo bendros namo šildymo sistemos procedūras. To nepadaręs atsakovas pagal aukščiau nurodytas Taisyklių nuostatas liko šilumos energijos vartotoju. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovo skolą už suteiktą šilumos energiją ir palūkanas.

21Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

22Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-331 str.,

Nutarė

23Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB... 3. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 7.162,29 Lt skolos už šilumos... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 7 d. sprendimu ieškinį... 8. Šildymo prietaisų išmontavimo ginčo patalpoje metu galiojęs Lietuvos... 9. Prie sutarčių, kurias galima sudaryti konkliudentiniais veiksmais,... 10. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti... 11. III. Apeliacinio skundo argumentai... 12. Atsakovas UAB „Finiens“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus... 13. Nurodo, jog teismas neatsižvelgė į atsakovo pateiktus įrodymus, kad... 14. Ieškovas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti,... 15. Išvadą teikianti institucija, Valstybinė energetikos inspekcija prie... 16. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 18. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo pareigos mokėti už teikiamą šilumos... 19. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai,... 20. Kasacinis teismas, nagrinėdamas ginčą dėl pareigos sumokėti už suteiktą... 21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai... 22. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 23. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti...