Byla e2A-326-601/2016
Dėl asmens garbę ir orumą žeminančių bei tikrovės neatitinkančių duomenų paneigimo ir neturtinės žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintauto Koriagino ir Arūno Rudzinsko teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB ,,Rinkos aikštė“ ir ieškovo V. M. apeliacinius skundus dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. M. patikslintą ieškinį UAB „Rinkos aikštė“, trečiajam asmeniui K. K. dėl asmens garbę ir orumą žeminančių bei tikrovės neatitinkančių duomenų paneigimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

2Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas:

51. Įpareigoti UAB „Rinkos aikštė” paneigti 2014 m. rugsėjo 6 d. laikraštyje „Rinkos aikštė“ Nr. 101 (2760) 1 ir 2 puslapiuose atspausdintame straipsnyje su antrašte „V. M. vėl kankina valdžios troškulys” paskleistus tikrovės neatitinkančius ir žeminančius V. M. garbę bei orumą duomenis tokia pačia forma kaip jie buvo paskleisti ir ne vėliau kaip per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paskelbti tokio pobūdžio paneigimą:

6„2014 m. rugsėjo 6 d. laikraščio „Rinkos aikštė” Nr. 101 (2760) 1 ir 2 puslapiuose paskleistų tikrovės neatitinkančių ir žeminančių V. M. garbę ir orumą duomenų paneigimas: „2014 m. spalio 11 d. (nurodant datą padarytas akivaizdus rašymo apsirikimas, turėtų būti 2014 m. rugsėjo 6 d.) laikraščio „Rinkos aikštė“ Nr. 101 (2760) 1 ir 2 puslapiuose buvo išspausdintas straipsnis su antrašte „V. M. vėl kankina valdžios troškulys”. Šiame straipsnyje be kitos informacijos buvo paskleisti šie tikrovės neatitinkantys ir V. M. garbę ir orumą žeminantys teiginiai:

7- <...> „Žmogus, kuris nuolat konfliktuoja su kaimynais ir užsitveria tvora nuo aplinkinių neleisdamas nei vaikams, nei suaugusiems džiaugtis gamtos turtais”,

8- <...> „Ir visa tai, po to, kai V. M. pakeitė net šešias partijas. Kuriose jis bebuvo, visos sugriuvo - neliko nei komunistų, nei Ūkio partijos, nei Naujosios Sąjungos, nei Pilietininkų”,

9- <...> „Ir kaip galima pasitikėti žmogumi, kuris viešai prisipažįsta galimai esąs nusikaltėlis, rašydamas, kad: „nuo 1996 metų man, kaip politinių kampanijų dalyviui, teko betarpiškai stebėti kaip pradžioje sąlyginai nedideli pažeidimai virsdavo vis didesniais ir ilgainiui įgavo nusikaltimų požymius”. Nusikaltimo slėpimas - irgi nusikaltimas. Vadinasi, stebėdami pažeidimus, virstančius nusikaltimų požymių turinčiais veiksniais ir apie tai nepranešdamas teisėsaugai, V. M. taip pat darė nusikaltimą”,

10- <...> „O kokio darbo tikėtis iš tokio politiko, kuris, dirbdamas privačioje įstaigoje Jonavoje, darbo metu randa laiko nemokamai dalinti laikraščius Kėdainiuose?”.

112. Įpareigoti UAB „Rinkos aikštė” paneigti 2014 m. spalio 11 d. laikraštyje „Rinkos aikštė” Nr. 116 (2775) 1 ir 3 puslapiuose atspausdintame straipsnyje su antrašte „Ponas V. M.: „Nekenčiu, vadinasi esu”. Kam Kėdainių kolumbariumui reikalingas meras?” paskleistus tikrovės neatitinkančius ir žeminančius V. M. garbę bei orumą duomenis tokia pačia forma kaip jie buvo paskleisti ir ne vėliau kaip per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paskelbti tokio pobūdžio paneigimą:

12„2014 m. spalio 11 d. laikraštyje „Rinkos aikštė” Nr. 116 (2775) 1 ir 3 puslapiuose paskleistų tikrovės neatitinkančių ir žeminančių V. M. garbę ir orumą duomenų paneigimas – „2014 m. spalio 11 d. laikraštyje „Rinkos aikštė” Nr. 116 (2775) 1 ir 3 puslapiuose atspausdintas straipsnis su antrašte „Ponas V. M.: „Nekenčiu, vadinasi esu”. Kam Kėdainių kolumbariumui reikalingas meras?”. Šiame straipsnyje be kitos informacijos buvo paskleisti šie tikrovės neatitinkantys ir V. M. garbę ir orumą žeminantys teiginiai:

13- <...> „Kažkada pasinaudojęs savo bendražygio V. U. finansine parama, pasitikėjimu ir palankumu, šis ponas užsiropštė į aukščiausias valdžios viršukalnes”.

143. Įpareigoti UAB „Rinkos aikštė” paneigti 2015 m. sausio 24 d. laikraštyje „Rinkos aikštė” Nr. 10 (2818) 5 ir 8 puslapiuose atspausdintame straipsnyje su antrašte „Vietoj kultūros liberalai pasiūlys gėjų eitynes?” paskleistus tikrovės neatitinkančius ir žeminančius V. M. garbę bei orumą duomenis tokia pačia forma kaip jie buvo paskleisti ir ne vėliau kaip per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paskelbti tokio pobūdžio paneigimą:

15„2015 m. sausio 24 d. laikraštyje „Rinkos aikštė” Nr. 10 (2818) 5 ir 8 puslapiuose paskleistų tikrovės neatitinkančių ir žeminančių V. M. garbę ir orumą duomenų paneigimas – „2015 m. sausio 27 d. laikraštyje “Rinkos aikštė” Nr. 10 (2818) 5 ir 8 puslapiuose atspausdintas straipsnis su antrašte „Vietoj kultūros liberalai pasiūlys gėjų eitynes?”. Šiame straipsnyje be kitos informacijos buvo paskleisti šie tikrovės neatitinkantys ir V. M. garbę ir orumą žeminantys teiginiai:

16- <...> „Liberalų planas atimti iš Kėdainių 20 mln. litų, kurie buvo skirti Kultūros centro renovacijai, išdegė. Drąsiai galima spausti dešinę neabejotinam šios diversijos autoriui, kandidatui į rajono merus V. M. – politikas kenkti rajonui pradėjo dar net nespėjęs ateiti į valdžią. Per savo statytinius ir laikraštėlį [...] jis pasiekė savo […] tiek LR Prezidentė, tiek Premjeras, tiek visos įmanomos institucijos buvo užverstos V. M. statytinio J. M. R. skundais“,

17- <…>„Mauras savo darbą atliko, o V. M. jam dosniai atsidėkojo – parūpino skundikui J. V. R. šiltą vietelę liberalų kandidatų sąraše į Kėdainių rajono savivaldybės tarybą”.

184. Įpareigoti UAB „Rinkos aikštė” paneigti 2015 m. vasario 7 d. laikraštyje „Rinkos aikštė” Nr. 16 (2824) 5 ir 14 puslapiuose atspausdintame straipsnyje su antrašte „Liberalai Kėdainiuose kurs darbo vietas pagal netradicinę orientaciją?” paskleistus tikrovės neatitinkančius ir žeminančius V. M. garbę bei orumą duomenis tokia pačia forma kaip jie buvo paskleisti ir ne vėliau kaip per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paskelbti tokio pobūdžio paneigimą:

19„2015 m. vasario 7 d. laikraštyje „Rinkos aikštė” Nr. 16 (2824) 5 ir 14 puslapiuose paskleistų tikrovės neatitinkančių ir žeminančių V. M. garbę ir orumą duomenų paneigimas – „2015 m. vasario 7 d. laikraštyje „Rinkos aikštė” Nr. 16 (2824) 5 ir 14 puslapiuose atspausdintas straipsnis su antrašte „Liberalai Kėdainiuose kurs darbo vietas pagal netradicinę orientaciją?”. Šiame straipsnyje be kitos informacijos buvo paskleisti šie tikrovės neatitinkantys ir V. M. garbę ir orumą žeminantys teiginiai:

20<...> „Kaip nebendrauja nei su [...] kaimynais ir netgi su žmona. Bet centrinė valdžia, deja, ne žmona. Ir jos iš namų neišvarysi“,

21<...> „Niekam ne paslaptis, kad ilgą laiką kyšininku tituluotas V. M. buvo keistomis aplinkybėmis išteisintas. Tas netikėtas išteisinimas ir dabartiniai destruktyvūs V. M. veiksmai tik dar labiau patvirtina įtarimus, kad galimai išteisinimas kyšio ėmimo byloje – ne šiaip sau“.

225. Priteisti iš atsakovės UAB „Rinkos aikštė” 10 000 eurų sumą neturtinės žalos atlyginimo.

236. Priteisti iš atsakovės ieškovui 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

247. Priteisti iš atsakovės visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

25II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

26Kėdainių rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies.

27Įpareigojo atsakovę UAB „Rinkos aikštė” paneigti 2014 m. rugsėjo 6 d. laikraštyje „Rinkos aikštė“ Nr. 101 (2760) 1 ir 2 puslapiuose atspausdintame straipsnyje su antrašte „V. M. vėl kankina valdžios troškulys” paskleistus tikrovės neatitinkančius ir žeminančius V. M. garbę bei orumą duomenis tokia pačia forma kaip jie buvo paskleisti, ne vėliau kaip per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paskelbiant tokio pobūdžio paneigimą:

28„Laikraščio „Rinkos aikštė“ paskleistų neatitinkančių tikrovės ir žeminančių V. M. garbę ir orumą duomenų paneigimas

292014 m. spalio 6 d. laikraščio „Rinkos aikštė“ Nr. 101 (2760) 1 ir 2 puslapiuose buvo išspausdintas straipsnis su antrašte „V. M. vėl kankina valdžios troškulys”. Šiame straipsnyje, be kitos informacijos, buvo paskleisti šie tikrovės neatitinkantys ir V. M. garbę ir orumą žeminantys teiginiai:

30- <...> „Vadinasi, stebėdamas pažeidimus, virstančius nusikaltimų požymių turinčiais veiksmais ir apie tai nepranešdamas teisėsaugai, V. M. taip pat darė nusikaltimą”,

31- <...> „kuris, <...>, darbo metu randa laiko nemokamai dalinti laikraščius Kėdainiuose”.

32Priteisė ieškovui V. M. iš atsakovės UAB „Rinkos aikštė“ 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-04-20 iki teismo sprendimo dėl neturtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo ir 53,50 Eur žyminio mokesčio.

33Ieškinio reikalavimus įpareigoti atsakovę UAB „Rinkos aikštė“ paneigti teiginius: „Tiek LR Prezidentė, tiek Premjeras, tiek visos įmanomos institucijos buvo užverstos V. M. statytinio J. M. R. skundais“ ir „Kaip nebendrauja nei su <…> kaimynais ir netgi su žmona. Bet centrinė valdžia, deja, ne žmona. Ir jos iš namų neišvarysi“ paliko nenagrinėtais.

34Kitoje dalyje ieškinį atmetė.

35Teismas, laikė, kad ieškovas nesilaikė šios kategorijos ginčui privalomos ikiteisminės nagrinėjimo tvarkos dėl šiuo ieškiniu ginčijamų ir prašomų paneigti teiginių „Tiek LR Prezidentė, tiek Premjeras, tiek visos įmanomos institucijos buvo užverstos V. M. statytinio J. M. R. skundais“ ir „Kaip nebendrauja nei su <…> kaimynais ir netgi su žmona. Bet centrinė valdžia, deja, ne žmona. Ir jos iš namų neišvarysi“, todėl ieškovo ieškinį dalyje dėl šių teiginių paneigimo paliko nenagrinėtu. Pažymėjo, kad asmens garbė ir orumas, taikant CK 2.24 straipsnį, ginami nustačius tokių faktų visetą: 1) žinių paskleidimo faktą; 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą; 3) faktą, kad žinios žemina ieškovo garbę ir orumą; 4) faktą, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Ieškovas pripažintinas viešu asmeniu, dėl ko sprendžiant ginčą dėl garbės ir orumo, jam taikoma mažesnė pažeidžiamų teisių apsauga.

36- Dėl teiginio „Žmogus, kuris nuolat konfliktuoja su kaimynais ir užsitveria tvora nuo aplinkinių neleisdamas nei vaikams, nei suaugusiems džiaugtis gamtos“ teismas sutiko su Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendime padaryta išvada, kad informacija apie ieškovo nesutarimus su kaimynais yra vertinamojo pobūdžio, rašytiniai įrodymai patvirtina, kad tarp I. L., D. Š. ir ieškovo šeimos ilgą laiką tęsėsi įvairūs nesutarimai. Konfliktų su I. L. ir D. Š. pradžioje ir vėliau žemės sklypas buvo bendroji jungtinė ieškovo ir jo sutuoktinės nuosavybė ir abu sutuoktinai turėjo lygias teises šį turtą valdyti, juo naudotis ir realizuoti kitas turto savininkui suteikiamas teises, ginčijamam teiginiui paskelbti buvo pakankamas faktinis pagrindas.

37- Dėl teiginio „Ir visa tai po to, kai V. M. pakeitė net šešias partijas. Kuriose jis bebuvo, visos sugriuvo – neliko nei komunistų, nei Ūkio partijos, nei Naujosios Sąjungos, nei Pilietininkų“, teismas sprendė, kad juose paskelbta žinia apie tai, kad ieškovas buvo šešių politinių partijų nariu, tarp jų Ūkio partijos bei Naujosios Sąjungos. Nors iš duomenų matyti, kad ieškovas buvo 4, o ne 6 partijų nariu, pažymėjo, kad iš spaudos nereikalaujama visiško tikslumo ir kad duomenys visiškai atitiktų tikrovę, tik reikalaujama, kad žurnalistas, paskleidęs žinias, elgtųsi sąžiningai. Atsakovė rėmėsi anksčiau paskelbta vieša informacija, kuri paneigta nebuvo. Teismas laikė, kad paskelbta nevisiškai tiksli informacija apie partijas, kurių nariu buvo ieškovas, ir jų skaičių, pati savaime nėra žeminanti ir nepažeidžia asmens garbės ir orumo. Ieškovas kaip politikas kritikuojamas dėl politinių pažiūrų nepastovumo. Viešas asmuo turi toleruoti apie jį paskelbtą, nors ir nevisiškai tikslią informaciją ar nuomonę, nors ji būtų išreikšta pakankamai agresyviai ar kandžiai, turi rodyti didesnį pakantumą spaudoje reiškiamoms nuostatoms ar žinioms. Nėra pagrindo pripažinti, kad nurodytu teiginiu peržengtos leistinos saviraiškos laisvės ribos. Straipsnyje nėra konstatuojama, kad šių partijų veiklos pabaiga buvo nulemta būtent ieškovo veiksmų ar paties ieškovo narystės jose fakto.

38- Dėl teiginio „Ir kaip galima pasitikėti žmogumi, kuris viešai prisipažįsta galimai esąs nusikaltėlis, rašydamas, kad: „nuo 1996 metų man, kaip politinių kampanijų dalyviui, teko betarpiškai stebėti kaip pradžioje sąlyginai nedideli pažeidimai virsdavo vis didesniais ir ilgainiui įgavo nusikaltimų požymius”. Nusikaltimo slėpimas - irgi nusikaltimas. Vadinasi, stebėdamas pažeidimus, virstančius nusikaltimų požymių turinčiais veiksmais ir apie tai nepranešdamas teisėsaugai, V. M. taip pat darė nusikaltimą”, ieškovas neneigė pasakytos frazės, tačiau teismas darė išvadą, jog ginčijamo teiginio sakinyje „Vadinasi, stebėdamas pažeidimus, virstančius nusikaltimų požymių turinčiais veiksmais ir apie tai nepranešdamas teisėsaugai, V. M. taip pat darė nusikaltimą“ buvo paskelbta konstatuojamojo pobūdžio informacija apie ieškovo padarytą nusikaltimą. Autorė vienareikšmiškai ir kategoriškai ieškovo elgesį (neveikimą) įvardindama kaip nusikaltimo darymą, sukūrė naujus duomenis, neegzistavusius iki tol. Teiginio formuluotė ,,Vadinasi, stebėdamas pažeidimus <...>“ suponuoja priešingą išvadą, reiškiančią, jog autorė buvo visiškai tikra dėl paskelbtos žinios tikrumo ir teisingumo. Teismas darė išvadą, kad atsakovė paskleidė duomenis, kurie vertintini kaip žinia. Nurodytas teiginys pažemino ieškovo garbę ir orumą, jo paskelbimas neabejotinai suponavo neigiamas visuomenės nuostatas apie ieškovą. Atsakovė nepateikė įrodymų apie ginčijamos žinios atitikimą tikrovei, nėra jokių duomenų, kad dėl nusikaltimo slėpimo ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas tyrimas ir pan., teismas darė išvadą, kad paskleista žinia apie ieškovo padarytą nusikaltimą neatitinka tikrovės. Teismas sprendė, kad turi būti paneigtas tik tas teiginys, kuriame yra paskelbta konstatuojamojo pobūdžio tikrovės neatitinkanti informacija: „Vadinasi, stebėdamas pažeidimus, virstančius nusikaltimų požymių turinčiais veiksmais ir apie tai nepranešdamas teisėsaugai, V. M. taip pat darė nusikaltimą.“

39- Dėl teiginio „O kokio darbo tikėtis iš tokio politiko, kuris, dirbdamas privačioje įstaigoje Jonavoje, darbo metu randa laiko nemokamai dalinti laikraščius Kėdainiuose?“, teismas, atsižvelgęs į šio teiginio paskelbimo kontekstą, sprendė, kad jame yra pateikiama: autoriaus reiškiama abejonė, ar ieškovas tinkamai atliks savo darbą, ir šią autoriaus abejonę sukėlusios faktinės aplinkybės, jog ieškovas, dirbdamas privačioje įstaigoje Jonavoje, darbo metu dalino laikraščius Kėdainiuose. Atsakovė jokių įrodymų, patvirtinančių paskelbtos žinios apie leidinio platinimą atitiktį tikrovei nepateikė. Nors pati savaime informacija apie leidinio platinimą nėra įžeidžianti, žeminanti asmens garbę ir orumą, tačiau nėra pakankamas pagrindas spręsti, kad ginčo teiginyje esanti informacija apie laikraščio platinimo faktą, ir tokia veikla užsiėmimo savo darbo metu, atitinka tikrovę. Teismas sprendė, kad ginčijamas teiginys galėjo būti padaryti neigiamą poveikį ieškovo dalykinei, profesinei reputacijai, žeidžia ieškovo garbę ir orumą, įpareigojo atsakovę paneigti ginčo teiginio dalį, kuria yra paskleista konstatuojamo pobūdžio tikrovės neatitinkanti informacija: „<...>, kuris, <...>, darbo metu randa laiko nemokamai dalinti laikraščius Kėdainiuose“.

40- Dėl teiginio „Kažkada pasinaudojęs savo bendražygio V. U. finansine parama, pasitikėjimu ir palaikymu, šis ponas užsiropštė į aukščiausias valdžios viršukalnes“, šiame teiginyje paskelbta subjektyvaus vertinamojo pobūdžio informacija apie priemones ir būdus, kurių padedamas ieškovas pasiekė aukščiausias politines pozicijas, ir konstatuojamąjį pobūdį turtinti informacija apie V. U. finansinę paramą ieškovui. Ginčo teiginyje pateiktas vertinimas, kad ieškovui aukštas politines pozicijas pasiekti padėjo V. U. pasitikėjimas ir palaikymas, turi pakankamą faktinį pagrindą, šis vertinimas nėra įžeidžiančio pobūdžio, nežemina ieškovo, kaip politiko, garbės ir orumo. Teismas sprendė, kad teiginio dalyje „pasinaudojęs finansine parama“ informacija neatitinka tikrovės, tačiau nepateikta duomenų, kad žemina ieškovo jo garbę ir orumą.

41- Dėl laikraštyje „Rinkos aikštė” Nr. 10 (2818) išspausdintame straipsnyje „Vietoj kultūros liberalai pasiūlys gėjų eitynes?” paskelbtų teiginių.

42Teismas atsižvelgęs į tai, kad ginčo publikacijos paskelbimo metu viešojoje erdvėje vykdo diskusija dėl savivaldybės investavimo politikos, Kėdainių kultūros centro rekonstrukcijos poreikio ir tikslingumo, šiam tikslui planuojamų lėšų (laikraštyje ,,Kėdainių aidai“), darė išvadą, kad ginčo publikacija jos autorė išreiškė savo kritišką požiūrį į ieškovo ir kitų Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio narių viešai išreikštą poziciją Kėdainių kultūros centro rekonstrukcijos klausimu. Teiginys „Liberalų planas atimti iš Kėdainių 20 mln. litų, kurie buvo skirti Kultūros centro rekonstrukcijai, išdegė“ nestokojo faktinio pagrindo. Teiginio dalimi „Drąsiai galima spausti dešinę neabejotinam šios diversijos autoriui, kandidatui į rajono merus V. M. – politikas kenkti rajonui pradėjo dar net nespėjęs ateiti į valdžią. Per savo statytinius ir laikraštėlį <…> jis pasiekė savo <…>.“, straipsnio autorė pareiškė savo nuomonę, kurios negalima tapatinti su objektyvios informacijos (žinių) pateikimu. Tai, jog ieškovo poziciją Kultūros centro renovacijos klausimu autorė apibūdino kaip kenkiančią rajonui, yra autoriaus subjektyvus vertinimas, kuriam tiesos kriterijus nėra taikomas. Teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo spręsti, kad vartojant nevisiškai tinkamą žodį „statytinis“ buvo pažeista ieškovo garbė ir orumas. Teiginiu „Mauras savo darbą atliko. O V. M. jam dosniai atsimokėjo – parūpino skundikui J. V. R. šiltą vietelę liberalų kandidatų sąraše į Kėdainių rajono savivaldybės tarybą”, autorius išsakė savo subjektyvią išvadą (vertinimą) apie realų įvykį, t. y. J. M. R. iškėlimą kandidatu į Kėdainių rajono tarybos narius Liberalų sąjūdžio sąraše, sąlygojusius veiksnius. Ginčo teisiniai neperžengia saviraiškos laisvės ribų ir nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmenybė turi būti teikiama ieškovo, kaip viešojo asmens, garbės ir orumo gynimui, o ne atsakovės saviraiškos laisvei.

43- Dėl 2015-02-07 laikraštyje „Rinkos aikštė” išspausdintame K. K. straipsnyje „Liberalai Kėdainiuose kurs darbo vietas pagal netradicinę orientaciją?” paskelbto teiginio: „Kaip nebendrauja nei su <…> kaimynais ir net žmona. Bet centrinė valdžia, deja, ne žmona. Ir jos iš namų neišvarysi“ teismas pasisakė, kadangi ieškiniu reiškiamas reikalavimas dėl neturtinės žalos, padarytos paskelbiant ir šį teiginį atlyginimo. Dėl teiginio dalies „Kaip nebendrauja nei su <…> kaimynais ir net žmona“ teismas sprendė, kad buvo paskelbta konstatuojamąjį pobūdį turinti informacija, kad ieškovas nebendrauja su kaimynais ir žmona teismas laikė neatitinkančia tikrovės, tačiau vien žinios apie ieškovo nebendravimą su kaimynais ir žmona paskleidimas, nenurodant jokių papildomų duomenų apie tai lėmusias priežastis, nesudaro pagrindo spręsti, kad jos paskleidimu buvo pažeminta ieškovo garbė ir orumas. Teiginio dalimi „Bet centrinė valdžia, deja ne žmona. Ir jos iš namų neišvarysi“ nėra skleidžiama žinia, jog ieškovas išvarė žmoną iš namų, todėl atsakomybė už šio teiginio paskelbimą atsakovei taip pat negali būti taikoma.

44- Teiginiuose: „Niekam ne paslaptis, kad ilgą laiką kyšininku tituluotas V. M. buvo keistomis aplinkybėmis išteisintas. Tas netikėtas išteisinimas ir dabartiniai destruktyvūs V. M. veiksmai tik dar labiau patvirtina įtarimus, kad galimai išteisinimas kyšio ėmimo byloje – ne šiaip sau“ yra paskelbta informacija, susijusi su faktu, jog ieškovas buvo išteisintas, kas atitinka tikrovę. Frazė „kyšininku tituluotas“ nėra tolygi žiniai įtariamas/kaltinamas kyšio ėmimu. Baudžiamoji byla, kurioje įtarimai/kaltinimai pareikšti ieškovui, buvo plačiai aprašoma, todėl vertinti ieškovą kaip „kyšininku tituluotą“ buvo pakankamas faktinis pagrindas. Baudžiamąją bylą įvardinant kaip „kyšio davimo“ nebuvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija.

45Teismas, įvertinęs ginčo teiginių paskelbimo kontekstą, šių teiginių turinį ir tai, kokį įspūdį jais buvo siekiama sudaryti skaitytojui, sprendė, kad reikalavimo nuomonę (subjektyvius samprotavimus) reikšti sąžiningai nebuvo laikomasi. Vėliau sekusiuose ginčo teiginiuose žodžiai „kyšininku“, „kyšio ėmimo byloje“ buvo pavartoti tikslingai, akivaizdžiai siekiant sustiprinti anksčiau iškelto įtarimo pagrįstumą, tačiau nutylint tiek atsakovei, tiek straipsnio autorei, trečiajam asmeniui K. K. neabejotinai žinomą (ar turėjusią būti žinoma) informaciją, jog konkrečiai ieškovas M. M. toje byloje buvo kaltinamas ne kyšio ėmimu (ar davimu), o kitomis nusikalstamomis veikomis. Taip buvo siekiama visuomenei sudaryti neigiamą nuomonę apie ieškovą, kaip paperkamą asmenį, ir to negalima pripažinti sąžiningu nuomonės reiškimu. Tačiau ieškovas, įvertinęs viešųjų asmenų kritikos ribas, turėjo būti pasiruošęs kritikai ir pasirengęs laikyti ją neatskiriama politinės veiklos dalimi. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog saviraiškos laisvės ribų peržengimas pasiekė tokį sunkumą, kad būtų pakankamas pagrindas už tai taikyti civilinę atsakomybę.

46Teismas, vertindamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, sprendė, kad laikraštyje „Rinkos aikštė“ išspausdinta publikacija „V. M. vėl kankina valdžios troškulys“, kurioje buvo paskelbti abudu teiginiai, teismo pripažinti tikrovės neatitinkančiais ir ieškovo garbę bei orumą žeminančiais, visuomenės informavimo priemonė turėjo galimybę ir pareigą patikrinti duomenų tikrumą prieš jų paskleidimą, sprendė, kad atsakovė UAB „Rinkos aikštė“ yra atsakinga už laikraštyje „Rinkos aikštė“ neatitinkančių tikrovės duomenų, žeminančių ieškovo garbę ir orumą, paskleidimu per visuomenės informavimo priemonę padarytą žalą ieškovui. Teiginiai: „Vadinasi, stebėdamas pažeidimus, virstančius nusikaltimų požymių turinčiais veiksmais ir apie tai nepranešdamas teisėsaugai, V. M. taip pat darė nusikaltimą.“ ir „<...> kuris, <...>, darbo metu randa laiko nemokamai dalinti laikraščius Kėdainiuose“ sukelia neturtinio pobūdžio praradimus, todėl neturtinės žalos padarymo faktas paskleidus šį teiginį nekelia abejonių.

47Spręsdamas dėl teiginio „<...> kuris, <...>, darbo metu randa laiko nemokamai dalinti laikraščius Kėdainiuose“ padarytos neturtinės žalos atlyginimo, teismas nors ir pripažino, kad skleidžiant tikrovės neatitinkančią informaciją, galima susidaryti neigiamą nuomonę apie ieškovą, tačiau vertino, kad tokio pobūdžio informacijos paskleidimas nesukelia tokių intensyvių neigiamų padarinių asmens reputacijai, kaip teiginiai apie nusikalstamos veikos padarymą. Darė išvadą, kad pakankama satisfakcija ieškovui – paskleisto teiginio paneigimas. Teismas sprendė, kad 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra pakankamas.

48III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

49Apeliantė (atsakovė) UAB ,,Rinkos aikštė“ apeliaciniu skundu prašo:

  • Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015-10-15 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1220-673/2015 dalį, kuria atsakovė UAB „Rinkos aikštė“ įpareigota paneigti 2014-09-06 laikraštyje „Rinkos aikštė“ Nr. 101 (2760) 1 ir 2 puslapiuose atspausdintame straipsnyje su antrašte „V. M. vėl kankina valdžios troškulys“ paskleistus teiginius - <...>„ Vadinasi, stebėdamas pažeidimus, virstančius nusikaltimų požymių turinčiais veiksmais ir apie tai nepranešdamas teisėsaugai, V. M. taip pat darė nusikaltimų“, - <...> „kuris, <...>, darbo metu randa laiko nemokamai dalinti laikraščius Kėdainiuose“, taip pat dalį, kuria priteista ieškovui V. M. iš atsakovės UAB „Rinkos aikštė“ 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-04-20 iki teismo sprendimo dėl neturtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo ir 53,50 Eur žyminio mokesčio, panaikinti kaip nepagrįstą;
  • priimti naują sprendimą – ieškovo V. M. patikslintą ieškinį atsakovei UAB „Rinkos aikštė“, trečiam asmeniui K. K., dėl asmens garbę ir orumą žeminančių bei tikrovės neatitinkančių duomenų paneigimo, ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą;
  • priteisti iš ieškovo V. M. atsakovės UAB „Rinkos aikštė“ naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

50Motyvuose nurodė: 1.Teismas teiginį „Vadinasi, stebėdamas pažeidimus, virstančius nusikaltimų požymių turinčiais veiksmais ir apie tai nepranešdamas teisėsaugai, V. M. taip pat darė nusikaltimų“ vertino atskirai nuo viso straipsnio ir viso ginčo teiginio konteksto, taip nukrypo nuo LAT praktikos. Šį teiginį vertino Žurnalistų etikos inspektorius, teismas be pagrindo atmetė logišką ir teisėtą Žurnalistų etikos inspektoriaus išvadą. Atsakovė elgėsi sąžiningai ir pačioje publikacijoje nurodė interpretavimo pagrindą, t. y. straipsnyje labai aiškiai atskyrė žinią ir nuomonę. Atsakovė išreiškė aštrią, agresyvią kritiką, bet turinčią pakankamą faktinį pagrindą. 2. Sprendime teismas nepagrįstai rėmėsi LAT praktika, išdėstyta LAT teisėjų kolegijos 2012-11-13 nutartyje, civ. byloje Nr. 3K-3-479-2012. Šios bylos aplinkybės esmingai skiriasi nuo minėtoje LAT byloje nagrinėtų aplinkybių. 3. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovės paskelbtas teiginys „<...>, kuris, <...>, darbo metu randa laiko nemokamai dalinti laikraščius Kėdainiuose“ neatitinka tikrovės, žemina ieškovo garbę ir orumą. Tokia klaidinga išvada padaryta dėl to, kad teismas ginčo teiginio dalį vertino atsietai nuo viso publikacijos konteksto. Teiginys „O kokio darbo tikėtis iš tokio politiko, kuris, dirbdamas privačioje įstaigoje Jonavoje, darbo metu randa laiko nemokamai dalinti laikraščius Kėdainiuose?“ vertintinas kartu su kitu tos pačios publikacijos teiginiu „Praėjusį penktadienį savivaldybės darbuotojams jis nemokamai bruko kelių puslapių atspausdintą skaitalą, kurį skambiai pavadino dvisavaitiniu Kėdainių rajono laikraščiu“, kurio ieškovas neskundė teismui. Junginys ,,darbo metu“, turėtų būti suprantamas kaip abstraktus. Ieškovas dirba iki 14 val. ir atsakovė pagrįstai galėjo šios aplinkybės nežinoti. 4. Atsakovės paskelbtos publikacijos „V. M. vėl kankina valdžios troškulys“ tikslas buvo leidinio, kuriame pateikiami ieškovo rašiniai ir paties ieškovo, kaip viešojo asmens, kritiškas vertinimas. Tokio pobūdžio informacija yra svarbi visuomenei, todėl atsakovė turėjo teisėtą pagrindą tokią informaciją skleisti. 5. Teismas be jokio pagrindo neproporcingai susiaurino leistinas ieškovo kaip viešo asmens kritikos ribas. Atsakovė apie ieškovą nepaskleidė tikrovės neatitinkančios, jo garbę ir orumą pažeminusios informacijos, todėl ir nesukėlė ieškovui neturtinės žalos. Ieškovas teismui nepateikė nei vieno įrodymo, patvirtinančio, jog jis dėl atsakovės veiksmų patyrė neturtinę žalą. 6. Teismas akivaizdžiai suklydo, aiškindamas ir taikydamas CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. nuostatas. Ieškovo ir atsakovės nesiejo piniginiai prievoliniai teisiniai santykiai ir ginčas teisme buvo ne dėl netinkamo piniginės prievolės įvykdymo, todėl teismas neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-04-20 iki teismo sprendimo dėl neturtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo. 7. Teismo sprendimas, kiekvienai iš šalių palikti prie jos turėtų bylinėjimosi išlaidas ir jų nepriteisti, yra neteisėtas ir prieštaraujantis CPK 93 str. nuostatoms. Teismas teisingai konstatavo, kad teismo sprendimu iš ieškinyje nurodytų devynių teiginių patenkintas reikalavimas tik dėl dviejų teiginių paneigimo, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinto tik 10 proc. t. y. tačiau teismas nusprendė šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų šioje byloje nepriteisti.

51Ieškovas V. M. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015-10-15 sprendimą:

521.1. panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmesti ieškovo V. M. ieškinio reikalavimai įpareigoti atsakovą UAB „Rinkos aikštė" paneigti šiuos teiginius: 1) „<...> Niekam ne paslaptis, kad ilgą laiką kyšininku tituluotas V. M. buvo keistomis aplinkybėmis išteisintas. Tas netikėtas išteisinimas ir dabartiniai destruktyvūs V. M. veiksmai tik dar labiau patvirtina įtarimus, kad galimai išteisinimas kyšio ėmimo byloje - ne šiaip sau“; 2) „Kažkada pasinaudojęs savo bendražygio V. U. finansine parama, pasitikėjimu ir palankumu, šis ponas užsiropštė į aukščiausias valdžios viršukalnes“; 3) „<...>Žmogus, kuris nuolat konfliktuoja su kaimynais ir užsitveria tvora nuo aplinkinių neleisdamas nei vaikams, nei suaugusiems džiaugtis gamtos turtais“; 4) „<...> Ir visa tai, po to, kai V. M. pakeitė net šešias partijas. Kuriose jis bebuvo, visos sugriuvo - neliko nei komunistų, nei Ūkio partijos, nei Naujosios Sąjungos, nei Pilietininkų“, ir: 1.1.1. įpareigoti UAB ,,Rinkos aikštė“ paneigti 2014 m. rugsėjo 6 d. laikraštyje ,,Rinkos aikštė“ Nr. 101 (2760) 1 ir 2 puslapiuose atspausdintame straipsnyje su antrašte ,,V. M. vėl kankina valdžios troškulys“ paskleistus tikrovės neatitinkančius ir žeminančius V. M. garbę bei orumą duomenis tokia pačia forma kaip jie buvo paskleisti ir ne vėliau kaip per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paskelbti tokio pobūdžio paneigimą: ,,2014 m. rugsėjo 6 d. laikraščio ,,Rinkos aikštė“ Nr. 101 (2760) 1 ir 2 puslapiuose paskleistų tikrovės neatitinkančių ir žeminančių V. M. garbę ir orumą duomenų paneigimas: ,,2014 m. spalio 11 d. laikraščio ,,Rinkos aikštė“ Nr. 101 (2760) 1 ir 2 puslapiuose buvo išspausdintas straipsnis su antrašte ,,V. M. vėl kankina valdžios troškulys“. Šiame straipsnyje be kitos informacijos buvo paskleisti šie tikrovės neatitinkantys ir V. M. garbę ir orumą žeminantys teiginiai: <...> ,,Žmogus, kuris nuolat konfliktuoja su kaimynais ir užsitveria tvora nuo aplinkinių neleisdamas nei vaikams, nei suaugusiems džiaugtis gamtos turtais“, <...> ,,Ir visa tai, po to, kai V. M. pakeitė net šešias partijas. Kuriose jis bebuvo, visos sugriuvo - neliko nei komunistų, nei Ūkio partijos, nei Naujosios Sąjungos, nei Pilietininkų“ - įpareigoti UAB ,,Rinkos aikštė“ paneigti 2014 m. spalio 11 d. laikraštyje ,,Rinkos aikštė“ Nr. 116 (2775) 1 ir 3 puslapiuose atspausdintame straipsnyje su antrašte ,,Ponas V. M.: ,,Nekenčiu, vadinasi esu“. Kam Kėdainių kolumbariumui reikalingas meras?“ paskleistus tikrovės neatitinkančius ir žeminančius V. M. garbę bei orumą duomenis tokia pačia forma kaip jie buvo paskleisti ir ne vėliau kaip per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paskelbti tokio pobūdžio paneigimą: ,,2014 m. spalio 11 d. laikraštyje „Rinkos aikštė,, Nr. 116 (2775) 1 ir 3 puslapiuose paskleistų tikrovės neatitinkančių ir žeminančių V. M. garbę ir orumą duomenų paneigimas - ,,2014 m. spalio 11d. laikraštyje ,,Rinkos aikštė“ Nr. 116 (2775) 1 ir 3 puslapiuose atspausdintas straipsnis su antrašte ,,Ponas V. M.: ,,Nekenčiu, vadinasi esu“. Kam Kėdainių kolumbariumui reikalingas meras?'. Šiame straipsnyje be kitos informacijos buvo paskleisti šie tikrovės neatitinkantys ir V. M. garbę ir orumą žeminantys teiginiai: <...> „Kažkada pasinaudojęs savo bendražygio V. U. finansine parama, pasitikėjimu ir palankumu, šis ponas užsiropštė į aukščiausias valdžios viršukalnes“; 1.1.2. įpareigoti UAB ,,Rinkos aikštė“ paneigti 2015 m. vasario 7 d. laikraštyje ,,Rinkos aikštė“ Nr. 16 (2824) 5 ir 14 puslapiuose atspausdintame straipsnyje su antrašte „Liberalai Kėdainiuose kurs darbo vietas pagal netradicinę orientaciją?“ paskleistus tikrovės neatitinkančius ir žeminančius V. M. garbę bei orumą duomenis tokia pačia forma kaip jie buvo paskleisti ir ne vėliau kaip per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paskelbti tokio pobūdžio paneigimą: ,,2015 m. vasario 7 d. laikraštyje ,,Rinkos aikštė“ Nr. 16 (2824) 5 ir 14 puslapiuose paskleistų tikrovės neatitinkančių ir žeminančių V. M. garbę ir orumą duomenų paneigimas - ,,2015 m. vasario 7 d. laikraštyje ,,Rinkos aikštė“ Nr. 16 (2824) 5 ir 14 puslapiuose atspausdintas straipsnis su antrašte ,,Liberalai Kėdainiuose kurs darbo vietas pagal netradicinę orientacijų?“. Šiame straipsnyje be kitos informacijos buvo paskleisti šie tikrovės neatitinkantys ir V. M. garbę ir orumą žeminantys teiginiai: <...> „Niekam ne paslaptis, kad ilgą laiką kyšininku tituluotas V. M. buvo keistomis aplinkybėmis išteisintas. Tas netikėtas išteisinimas ir dabartiniai destruktyvūs V. M. veiksmai tik dar labiau patvirtina įtarimus, kad galimai išteisinimas kyšio ėmimo byloje - ne šiaip sau“.

  1. Pakeisti teismo sprendimo dalį, kuria V. M. iš atsakovės UAB „Rinkos aikštė“, priteistas 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas ir šią teismo sprendimo dalį išdėstyti taip: „priteisti V. M., a. k. ( - ) naudai iš UAB „Rinkos aikštė“, į. k. ( - ), 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-04-20 iki teismo sprendimo dėl neturtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo ir žyminį mokestį“.
  2. Kitą Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015-10-15 sprendimo dalį palikti nepakeistą.
2. Priteisti iš UAB „Rinkos aikštė“ V. M. visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

53Motyvuose nurodė: 1. Dėl teiginio „<...> Niekam ne paslaptis, kad ilgą laiką kyšininku tituluotas V. M. buvo keistomis aplinkybėmis išteisintas. Tas netikėtas išteisinimas ir dabartiniai destruktyvūs V. M. veiksmai tik dar labiau patvirtina įtarimus, kad galimai išteisinimas kyšio ėmimo byloje - ne šiaip sau“. Teiginyje kalbama apie nusikalstamą veiką, įtvirtintą BK 225 str., t. y. kyšininkavimą. Apeliantui niekuomet nebuvo pareikšti kaltinimai padarius BK 225 str. įtvirtintą nusikalstamą veiką, kadangi jis buvo kaltinamas pagal BK 228 str. ir 300 str. Apeliantas buvo išteisintas ne dėl „kyšio ėmimo“, o dėl visiškai kitų nusikalstamų veikų, apie ką publikacijoje visiškai neužsimenama. Teismas išvadas padarė vadovaudamasis atsakovo paaiškinimais bei į bylą pateiktomis, juos neva pagrindžiančiomis publikacijomis, tačiau publikacijose nekonstatuota, kad apeliantas įtariamas ar kaltinamas kyšininkavimu. Publikacijos rengtos bei publikuotos dar tuo metu, kai baudžiamasis procesas tik buvo prasidėjęs ir viešosios informacijos rengėjams bei skleidėjams nebuvo žinoma, ar dėl pareikštų kaltinimų apeliantas bus išteisintas, ar ne. Nuosprendžiu apeliantas buvo išteisintas dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Visos publikacijos, kiek tai susiję su apeliantu, šiuo metu nėra aktualios, nes juose užfiksuota pasenusi, šališka bei neteisinga informacija. Skaitant autorės pavartotas frazes susidaro įspūdis, kad teiginiu yra kategoriškai tvirtinama, jog apeliantas – „kyšininkas“ ir jam iškelta baudžiamoji byla. Tokia išvada tik autorės subjektyvus vertinimas. Teigiant, kad apeliantas „tituluojamas kyšininkas“, kuris buvo išteisintas būtent „kyšio ėmimo“ byloje, paskelbė naują konstatuojamojo pobūdžio informaciją. Pati atsakovo atstovė V. S. paaiškino, kad jai buvo žinoma, jog ieškovas nebuvo kaltinamas „kyšininkavimu“. Atsakovė disponavo informacija, neabejotinai įrodančia, kad apeliantas ne tik nebuvo įtariamas/kaltinamas kyšininkavimu, bet ir tai, kad net ir dėl tų veikų, dėl kurių jam buvo pareikšti kaltinimai, jis buvo išteisintas. Tokie atsakovo veiksmai yra piktnaudžiavimas saviraiškos laisve. Nepagrįsti teismo teiginiai, kad ,,byloje asmenims, tarp jų ir ieškovui, buvo pareikšti kaltinimai dėl <...> korupcinio pobūdžio veikų, kas visuomenės sąmonėje tapatinama su kyšininkavimu“, taip teikdamas teismas imasi iš naujo spręsti baudžiamojoje byloje jau išspręstą apelianto kaltės klausimą ir dar dėl tos veikos, kurios padarymu šis apskritai nebuvo kaltintas. Kėdainių rajono apylinkės teismas ne tik nepagrįstai ir neteisėtai atmetė apelianto reikalavimą paneigti ginčijamus teiginius, tačiau ir tai, kad ignoruodamas įsiteisėjusį ir privalomą teismo nuosprendį, labai grubiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą nekaltumo prezumpcijos principą. Pasisakydamas dėl atsakovo civilinės atsakomybės, Kėdainių rajono apylinkės teismas, neteisingai konstatavo, jog paskleisti teiginiai – nuomonė, jo teiginiais, kiek tai susiję su atsakovo bei trečiojo asmens nesąžiningumu, yra absoliučiai teisingi ir pagrįsti, tačiau galutinė išvada prieštaraujanti atliktam teisiniam vertinimui. Teigdamas, kad ieškovas ,,turėjo numanyti, jog jo, kaip politiko veikla bei jo atžvilgiu vykdytas baudžiamasis persekiojimas <...>“, nevertino ir konkrečiai nenustatė, kokiai viešųjų asmenų kategorijai buvo priskiriamas apeliantas teiginių paskelbimo metu, kaip ir to, kuo skiriasi „A“ lygio vieši asmenys nuo „B“ lygio viešų asmenų, neaptarė skirtingiems lygiams priskiriamų asmenų kritikos ribų, todėl negalėjo tinkamai ir teisingai nustatyti, kokios yra leistinos kritikos ribos apelianto atžvilgiu. Atsakovas buvo ne tik nesąžiningas, tačiau tyčiniais kryptingais veiksmais siekė diskredituoti apeliantą, todėl jis negalėjo būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. 2.Dėl teiginio „Žmogus, kuris nuolat konfliktuoja su kaimynais ir užsitveria tvora nuo aplinkinių neleisdamas nei vaikams, nei suaugusiems džiaugtis gamtos turtais“. Šiuo klausimu teismo pozicija tinkamai nemotyvuota, vienpusiška, prieštaraujanti kitiems byloje esantiems duomenims bei LAT formuojamai teismų praktikai. Teismas visiškai neanalizavo paties straipsnio ir jo struktūros, paskelbto teiginio ryšio su kita publikacijoje pateikiama informacija, neatsižvelgė į jo paskelbimo kontekstą. Ginčijamas teiginys pateiktas kaip konkretus faktas. Aplinkybė apie apelianto konfliktus gali būti patikrinama įrodinėjimo priemonėmis, todėl laikytina žinia, kuri privalo atitikti tikrovę. Atsakovas, disponuodamas informacija apie apelianto šeimos narių, o ne jo paties ginčą (jog I. L., D. Š. įvairioms institucijoms teikė skundus prieš apeliantą), ją iškreipė bei straipsnyje pateikė kaip paties visiškai naujai skleidžiamą žinią. Paminėtu teiginiu siekta ne sąžiningai informuoti visuomenę, bet sąmoningai sudaryti skaitytojams įspūdį, kad apeliantas savo konfliktišku elgesiu siekia kenkti asmenims. Paskleidus tokius teiginius, apelianto savęs vertinimas pakito, jis buvo priverstas teisintis prieš kitus asmenis, kas žemina jo garbę ir orumą. Kėdainių rajono apylinkės teismas pažeidė CPK 185 str. reikalavimus bei padarė neteisingą išvadą dėl to ,,kad „žurnalistų teisė reikšti savo nuomonę apima ir tam tikro laipsnio faktų perdėjimų (hiperbolizavimų) <...>“. Iš bylos duomenų matyti, kad konfliktų iniciatoriumi buvo ne apeliantas ar jo šeimos nariai, bet I. L. bei D. Š., kas neabejotinai buvo žinoma ir pačiam atsakovui. Teismas teiginiais, kad atsakovas neva elgėsi sąžiningai ir tiesiog hiperbolizavo tam tikrus faktus, itin formaliai vertino susidariusią situaciją bei žurnalistams numatytą įpareigojimą faktus aiškiai atskirti nuo nuomonės. Atsakovas piktnaudžiauja jam suteikta saviraiškos laisve ir tokiu būdu pažeidinėja apelianto teises bei laisves, šiuo atveju – garbę ir orumą. 3. Dėl teiginio „Ir visa tai po to, kai V. M. pakeitė net šešias partijas. Kuriose jis bebuvo, visos sugriuvo - neliko nei komunistų, nei Ūkio partijos, nei Naujosios Sąjungos, nei Pilietininkų“. Teismas padarė vienareikšmišką išvadą, kad atsakovo apie apeliantą paskleisti teiginiai yra žinios, kas reiškia, kad jos turi būti tikslios, teisingos ir neiškraipytos, kaip yra šiuo atveju. Apeliantas niekuomet nebuvo „Ūkio“ ar „Naujosios Sąjungos“ partijų nariu, ką neabejotinai žinojo ir pats atsakovas, turintis pareigą tikrinti skleidžiamos informacijos teisingumą. Viešųjų asmenų kritikos ribos yra platesnės negu privačių asmenų, tačiau informacijos apie viešą asmenį paskelbimu turi būti sąžiningai siekiama informuoti visuomenę apie to asmens veiklą. Teismas privalėjo neginčijamai nustatyti ne tik tai, kurio lygio viešu asmeniu laikomas apeliantas, kokios kritikos ribos taikomos jo atžvilgiu, bet ir tai, jog atsakovas, paskelbdamas ginčijamus teiginius, elgėsi sąžiningai. Teismas nesiaiškino, ar atsakovas prieš skelbdamas neteisingą informaciją, dėjo visas pastangas, kad išsiaiškintų, kelioms gi iš tiesų partijoms priklausė apeliantas. Ieškovas atsakovė buvo informavęs, kelioms partijoms jis priklauso. Tai nurodyta oficialiuose valstybės interneto tinklalapiuose. Atsakovui tikrai buvo žinoma, kelioms realiai partijoms priklausė apeliantas, tačiau tą žinodamas, atsakovas nusprendė sąmoningai tokią klaidingą informaciją vis tiek paskelbti. Teismas teiginį analizavo neatsižvelgiant į kontekstą. Ginčijamas teiginys patalpintas straipsnio paragrafe, kuris pavadintas „Tik griaunanti jėga ir destrukcija“, kas suponuoja išvadą, jog tokiu būdu, kalbant apie apelianto priklausomumą partijoms, siekta pademonstruoti, kad jis savo veiksmais lemia partijų, kurioms priklausė, žlugimą. Akcentuojama ne vien partijų kiekį, bet tai, jog tiek daug partijų sugriovė būtent apeliantas, taip tyčia siekiama sudaryti destruktyvaus ir neigiamo, griaunančio asmens įspūdį. Nė viena iš atsakovo nurodytų aplinkybių nėra teisinga. Pateikiant faktą, kad iš Darbo partijos apeliantas išėjo pats ir todėl ji liko nesugriuvusi, iš esmės norima duoti suprasti, kad iš kitų partijų apeliantas buvo arba pašalintas, arba priverstas išstoti ne savo valia. Vertindamas atsakovo (ne) sąžiningumą, teismas turėjo įvertinti, kad atsakovas privalėjo skleidžiamus faktus patikrinti, kad ir pasitikslinant pas patį apeliantą, ko nepadarė, be to, net ir informuotas apie paskleistos informacijos neteisingumą, atsisakė ją paneigti. 4. Dėl teiginio „Kažkada pasinaudojęs savo bendražygio V. U. finansine parama, pasitikėjimu ir palaikymu, šis ponas užsiropštė į aukščiausias valdžios viršukalnes“. Šiuo teiginiu siekiama pademonstruoti, jog apeliantas nėra kompetentingas, kad savo pastangomis būtų galėjęs pasiekti tai, ką jau yra pasiekęs, bandoma parodyti, kad apelianto karjeros sėkmingą klostymąsi nulėmė V. U. bei jo skiriama finansinė parama. Dėl V. U. ,,( - )“ bylos leidžiama netiesiogiai suprasti, kad apeliantas karjerą padarė galimai nesąžiningais ar netgi neteisėtais būdais. Rinkėjai neigiamai galvos apie tokį asmenį, kuris pats vienas nesugeba nieko pasiekti, tiek apie tokį, kuris praktiškai „nusipirko“ aukštą valdžios postą. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad, net jeigu atsakovas tokias išvadas padarė atsižvelgdamas į kokius nors kitus duomenis, straipsnyje tai buvo pateikta kaip konstatuojamojo pobūdžio informacija, sudarant įspūdį, kad apeliantas tik dėl V. U. padarė tokią sėkmingą karjerą. Apeliantas niekada nesinaudojo V. U. finansine ar kitokia parama. Tam tikros pareigos objektyviai nepriklauso nuo V. U. valios. Be to, V. U. itin šališkai nuolat aukštinamas trečiojo asmens straipsniuose, kuriuos publikuoja atsakovas, kas leidžia abejoti žurnalistės bei atsakovo objektyvumu. 5. Dėl atsakovo nesąžiningumo ir veiksmų sistemingumo. Naudojantis saviraiškos, informacijos laisve, turi būti paisoma tiek Lietuvos Respublikos teisės aktuose, tiek ir Lietuvos Respublikai privalomuose tarptautiniuose dokumentuose nustatytų apribojimų. Apeliantas yra viešas asmuo, tačiau nepaisant to, atsakovas vis tiek turi pareigą elgtis etiškai bei sąžiningai, kas reiškia, kad apie tokį asmenį negali būti skelbiama informacija, kuria siekiama jį įžeisti ar pažeminti, ar kad tokios kritikos ribos yra begalinės <...>. Šiuo atveju įvertinus pačių publikacijų sistemingumą, matyti, kad jose tikslingai neigiamai aprašomas būtent apeliantas. Atsakovas, paskelbdamas visus anksčiau paminėtus teiginius, teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų nesilaikė, tokiu būdu siekė įžeisti, paniekinti, užgauliai pažeminti apeliantą, pakirsti visuomenės pasitikėjimą juo bei pažeminti jo garbę ir orumą. Teismas nepagrįstai atsakovo nesąžiningumą vertino atsietai nuo visų teiginių paskleidimo konteksto, neatsižvelgęs į ankstesnius atsakovo veiksmus, į tai, kiek laiko ir kokiu mastu tęsiasi toks atsakovo elgesys. Tai, kad atsakovas elgiasi nesąžiningai patvirtina tai, kad kartą jau buvo iš dalies patenkintas apelianto ieškinys atsakovui dėl garbės ir orumo pažeidimo. Be to, atsakovas publikuoja vieno ir to paties autoriaus (trečiojo asmens) straipsnius, kuriuo apeliantas apibūdinamas negatyviai. 6. Dėl neturtinės žalos. Teismas visapusiškai ir kompleksiškai neįvertino visų neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių. Nepagrįstai teismas priteisė 1 000 Eur neturtinės žalos, pažymėdamas, kad teiginių paskleidimo mastas nebuvo itin didelis. Paskleisti teiginiai žemina apeliantą bei mažina jo savivertę, atsakovas diskreditavo apeliantą visuomenės, ypač - Kėdainių rajono gyventojų, akyse. Sistemiškas ir tendencingas tikrovės neatitinkančios informacijos pateikimas visuomenei padarė žalą apelianto emocinei būsenai. Apeliantas patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, buvo pažemintas, pablogėjo jo reputacija kaip visuomenėje žinomo, darbštaus ir garbingo asmens, teko ištverti neigiamą kolegų bei visuomenės narių reakciją. Atsakovo veiksmai buvo kryptingi ir sąmoningi, jo elgesys nesąžiningas. Apelianto patirta neturtinė žala gerokai didesnio dydžio, t. y. 10 000 Eur dydžio.

54Atsakovė UAB ,,Rinkos aikštė“ atsiliepimu prašo apelianto V. M. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą; priteisti iš apelianto atsakovės naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

55Motyvuose nurodė: 1. Apeliantas yra viešas asmuo (politikas), tačiau jis šią reikšmingą aplinkybę be jokio pagrindo siekia neproporcingai susiaurinti leistinas jo kaip viešo asmens kritikos ribas. Apeliantas itin jautriai reaguoja į viešai skelbiamą jam nepalankią kritiką. 2. Dėl teiginio „<...>Niekam ne paslaptis, kad ilgą laiką kyšininku tituluotas V. M. buvo keistomis aplinkybėmis išteisintas. Tas netikėtas išteisinimas ir dabartiniai destruktyvūs V. M. veiksmai tik dar labiau patvirtina įtarimus, kad galimai išteisinimas kyšioėmimo byloje ne šiaip sau." kvalifikavimo. Teiginyje nurodyta informacija susijusi su ieškovo išteisinimo faktu, kas atitinka tikrovę. Tai atsakovės nuomonė, turinti faktinį pagrindą. Teismas pagrįstai sprendė, kad vertinti ieškovą kaip „kyšininku tituluotą“ buvo pakankamas faktinis pagrindas. Įvardinant kaip „kyšio davimo“ nebuvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kadangi toje pačioje baudžiamojoje byloje kaltintam V. V. buvo pareikšti kaltinimai ir dėl kyšių ėmimo. Ieškovas turėjo numanyti, jog jo, kaip politiko veikla bei jo atžvilgiu vykdytas baudžiamasis persekiojimas gali tapti kritiškos ir nemalonios viešosios diskusijos objektu ir būti tam pasiruošęs. Nėra pagrindo konstatuoti, jog saviraiškos laisvės ribų peržengimas pasiekė tokį sunkumą, kad būtų pakankamas pagrindas už tai taikyti civilinę atsakomybę. 3. Dėl teiginio „Kažkada pasinaudojęs savo bendražygio V. U. finansine parama, pasitikėjimu ir palankumu, šis ponas užsiropštė į aukščiausias valdžios viršukalnes“ kvalifikavimo. Teismas pagrįstai vertino, kad šiame teiginyje paskelbta subjektyvaus vertinamojo pobūdžio informacija apie priemones ir būdus, kurių padedamas apeliantas pasiekė aukščiausias politines pozicijas, ir konstatuojamąjį pobūdį turinti informacija apie V. U. finansinę paramą ieškovui. Nuodytas teiginys turi pakankamą faktinį vertinimą šis vertinimas nėra įžeidžiančio pobūdžio, nežemina Apelianto, kaip politiko, garbės ir orumo. 4. Dėl teiginio „Žmogus, kuris nuolat konfliktuoja su kaimynais ir užsitveria tvora nuo aplinkinių neleisdamas nei vaikams, nei suaugusiems džiaugtis gamtos turtais“ kvalifikavimo. Teiginys vertinamojo pobūdžio, kuriai tiesos kriterijus nėra taikomas, yra konstatuojamoji informacija apie ieškovo užtvertą tvorą. Ginčijamam vertinamajam teiginiui apie apelianto nuolatinius nesutarimus su kaimynais paskelbti buvo pakankamas faktinis pagrindas. Ginčo teiginyje informacija nėra pateikiama taip, kad sudarytų įspūdį, jog visų konfliktų iniciatorius yra apeliantas. Ginčijamame teiginyje paskelbta žinia apie sklypo užtvėrimą tvora iš esmės atitinka tikrovę. Žurnalistų teisė reikšti savo nuomonę apima ir tam tikro laipsnio faktų perdėjimą. 5. Dėl teiginio ,,Ir visa tai, po to, kai V. M. pakeitė net šešias partijas. Kuriose jis bebuvo, visos sugriuvo – neliko nei komunistų, nei Ūkio partijos, nei Naujosios Sąjungos, nei Pilietininkų“ kvalifikavimo. Iš spaudos nereikalaujama visiško tikslumo ir kad duomenys visiškai atitiktų tikrovę, tik kad žurnalistas elgtųsi sąžiningai. Tokia informacija buvo publikuojama anksčiau, kuri nebuvo neigta. Skelbta nevisiškai tiksli informacija apie partijas, kurių nariu buvo ieškovas, ir jų skaičių, pati savaime nėra žeminanti ir nepažeidžia asmens garbės ir orumo. Nėra pagrindo pripažinti, kad leistinos saviraiškos laisvės ribos buvo peržengtos ir teiginiu „Kuriose jis bebuvo, visos sugriuvo – neliko nei komunistų, nei Ūkio partijos, nei Naujosios Sąjungos, nei Pilietininkų“, nes straipsnyje nėra tvirtinama, konstatuojama, kad šių partijų veiklos pabaiga buvo nulemta būtent apelianto veiksmų ar paties apelianto narystės jose fakto. Autorius realius įvykius (partijų baigtį) ir ieškovo ryšius su šiomis partijomis sugretino panaudodamas žodį ,,sugriuvo“. Atsakovės paskleistos informacijos netikslumus nėra pagrindo konstatuoti, kaip leistinų saviraiškos laisvės ribų peržengimą. 6. Dėl neturtinės žalos. Apelianto reikalavimas atlyginti jam neturtinę žalą nepagrįstas nei faktinėmis aplinkybėmis, nei teisiniu reguliavimu. Atsakovė apie apeliantą nepaskelbė informacijos, kuri pažeistų apelianto garbę ir orumą, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo reikalauti iš atsakovės atlyginti neturtinę žalą.

56Ieškovas V. M. atsiliepimu prašo atmesti atsakovės UAB „Rinkos aikštė“ 2015-11-12 apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015-10-15 sprendimo dalies civilinėje byloje Nr. e2-1220-673/2015 panaikinimo.

57Motyvuose nurodė: 1. Dėl teiginio „Vadinasi, stebėdamas pažeidimus, virstančius nusikaltimų požymių turinčiais veiksmais ir apie tai nepranešdamas teisėsaugai, V. M. taip pat darė nusikaltimą“. Teismas išsamiai ir detaliai analizavo teiginyje vartojamas sąvokas, publikacijos pavadinimą bei tekstą, teiginio reikšmę straipsnio kontekstą. Tai, kad paskleista ne žinia, o nuomonė, tėra deklaratyvus atsakovės pareiškimas. Pati atsakovė į bylą nepateikė jokių duomenų ir net neįrodinėjo fakto, kad paskleistos žinios teisingos. Paskleisti duomenys neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo garbę bei orumą. Negalima sutikti ir su apeliantės teiginiu, kad inspektoriaus išvada neva logiška ir kad publikacijoje esantys ginčo teiginiai turėtų būti suprantami perkeltine prasme. Publikacijoje vartojami specifiniai ir labai aiškią prasmę turintys išsireiškimai, kurie tikslingai pavartoti siekiant priskirti ieškovui moralės ir netgi teisės požiūriu smerktinus veiksmus. Publikacijoje kalbama apie ,,nusikaltimą“, kas reiškia, kad apeliantė apie jį žinodama, turėjo žinoti, kad nusikaltimo slėpimas, apie ką kalbama publikacijoje, užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Inspektoriaus išvada nėra logiška, prieštaraujanti Lietuvos Respublikos teisėje įtvirtintam reguliavimui. Apeliantė elgėsi nesąžiningai, teigdama apie ieškovo nusikaltimą, kas visuomenei leidžia manyti, kad jis kaltas. Atsakovė sistemingai atliko veiksmus prieš ieškovą. Apeliantės argumentas, jog teismas neva negalėjo remtis šia LAT nutartimi civ. b. Nr. 3K-3-497/2012 tėra deklaratyvus pasisakymas. Nurodytu teiginiu paskleista konstatuojamojo pobūdžio informacija apie ieškovo padarytą nusikaltimą. Apeliantė publikacijoje ieškovui priskyrė baudžiamosios teisės požiūriu smerktiną elgesį. 2. Dėl teiginio „<...> kuris, <...>, darbo metu randa laiko nemokamai dalinti laikraščius Kėdainiuose“. Apeliantė teigdama, kad ginčo teiginio dalis neva vertinta atsietai nuo publikacijos konteksto, nenurodė konkrečių tokią deklaratyvią išvadą pagrindžiančių argumentų, kai apylinkės teismas sprendime detaliai išanalizavo ir motyvuotai atmetė. Ieškovas pasirinko savo teisių gynimo būdą, ir tai, jog ieškovas nusprendė ginčyti tik dalį teiginių, neatitinkančių tikrovės, dar nereiškia, kad su kitais publikacijos teiginiais, nors ir neatitinkančiais tiesos, jis sutinka. Teismas pagrįstai atmetė apeliantės teiginį ir dėl to, jog žodžių junginys „darbo metu“ neva turėtų būti suprantamas abstrakčiai. Apeliantės tikslas buvo sąmoningai įtikinti skaitytoją, jog ieškovas savo darbo metu užsiėmė pašaline, su darbo funkcijomis nesusijusią veikla. Niekuo neparemtas apeliantės teiginys, jog autorė neva pagrįstai galėjo nežinoti, kada pasibaigia ieškovo darbo laikas, kadangi ji turi įstatyminę pareigą įsitikinti, jog skleidžiama informacija yra teisinga, patikima, tačiau nepatikrinusi skleidžiamos informacijos teisingumo, duomenis piktybiškai paskleidė. 3. Nepagrįstai teigiama, kad ieškovas yra viešas asmuo, todėl teismas nepagrįstai susiaurino ieškovo kaip viešo asmens kritikos ribas. Nors viešam asmeniui, palyginus su privačiu, ir taikytinas didesnės tolerancijos kritikai reikalavimas, tačiau tai nereiškia, kad apie tokį asmenį gali būti skelbiama informacija, kuria siekiama jį įžeisti ar pažeminti. Skiriami keli viešųjų asmenų lygmenys, nuo ko priklauso ir galimos reikšti kritikos ribos. Taigi, atsakovė turėjo elgtis etiškai ir sąžiningai. Ta pati žurnalistė aukščiau nurodytas situacijas sistemingai atkartoja. 4. Dėl neturtinės žalos. Įstatymas nereikalauja, kad būtų įrodytas realus garbės ir orumo sumažėjimas dėl tikrovės neatitinkančių žinių paskleidimo – pakanka nustatyti, jog neteisėtais veiksmais buvo paskleistos tikrovės neatitinkančios žinios, kurios bendražmogiškos moralės požiūriu žemina garbę ir orumą. Apeliantui paskleidus apie ieškovą tiesos neatitinkančius, jo garbę ir orumą žeminančius duomenis, jis turi pareigą atlyginti ir ieškovo patirtą neturtinę žalą. 5. Dėl procesinių palūkanų. Pareiga atlyginti neturtinę žalą yra turtinė prievolė, kurią pažeidęs asmuo turi pareigą atlyginti ir nuo priteistos sumos priskaičiuotas 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Pagrindas priteisti procesines palūkanas yra apeliantės asmeninė atsakomybė už tai, kad ji atsisakė prievolę vykdyti geruoju ir dėl to ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą. 6. Dėl bylinėjimo išlaidų. CPK 93 str. 4 d. įtvirtinta teismo teisė „nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių“, todėl teismas, vadovaudamasis teisingumo ir sąžiningumo principais, visiškai pagrįstai nusprendė pasinaudoti CPK suteikiama teise, kas nereiškia, kad teismo sprendimas yra neteisėtas.

58IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

59Apeliaciniai skundai atmestini.

60Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

61Ginčo esmė – ar buvo paskleisti asmens garbę ir orumą žeminantys ir tikrovės neatitinkantys duomenys.

62Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl šių atsakovės paskelbtų teiginių: 1. Atsakovės 2014 m. rugsėjo 6 d. UAB „Rinkos aikštė“ leidžiamame to paties pavadinimo laikraštyje „Rinkos aikštė“ Nr. 101(2760) 1 ir 2 puslapiuose buvo išspausdintas trečiojo asmens K. K. straipsnis „V. M. vėl kankina valdžios troškulys“, kuriame paskelbti ieškovo ginčijami teiginiai: 1.1 „Žmogus, kuris nuolat konfliktuoja su kaimynais ir užsitveria tvora nuo aplinkinių neleisdamas nei vaikams, nei suaugusiems džiaugtis gamtos turtais“; 1.2 „Ir visa tai po to, kai V. M. pakeitė net šešias partijas. Kuriose jis bebuvo, visos sugriuvo – neliko nei komunistų, nei Ūkio partijos, nei Naujosios Sąjungos, nei Pilietininkų“;

    1. „Ir kaip galima būtų pasitikėti žmogumi, kuris viešai prisipažįsta galimai esąs nusikaltėlis, rašydamas, kad: „nuo 1996 metų man, kaip politinių kampanijų dalyviui, teko betarpiškai stebėti kaip pradžioje sąlyginai nedideli pažeidimai virsdavo vis didesniais ir ilgainiui įgavo nusikaltimų požymius”. Nusikaltimo slėpimas - irgi nusikaltimas. Vadinasi, stebėdamas pažeidimus, virstančius nusikaltimų požymių turinčiais veiksmais ir apie tai nepranešdamas teisėsaugai, V. M. taip pat darė nusikaltimą”;
    2. „O kokio darbo tikėtis iš tokio politiko, kuris, dirbdamas privačioje įstaigoje Jonavoje, darbo metu randa laiko nemokamai dalinti laikraščius Kėdainiuose?”.
2. 2014 m. lapkričio 11 d. laikraštyje „Rinkos aikštė” Nr. 116 (2775) 1 ir 3 puslapiuose išspausdintas A. B. straipsnis „Ponas V. M.: „Nekenčiu, vadinasi esu”. Kam Kėdainių kolumbariumui reikalingas meras?”, kuriame paskelbtas ieškovo ginčijamas teiginys: 2.1 „Kažkada pasinaudojęs savo bendražygio V. U. finansine parama, pasitikėjimu ir palankumu, šis ponas užsiropštė į aukščiausias valdžios viršukalnes”. 3. 2015 m. vasario 7 d. laikraštyje „Rinkos aikštė” Nr. 16 (2824) 5 ir 14 puslapiuose išspausdintame K. K. straipsnyje „Liberalai Kėdainiuose kurs darbo vietas pagal netradicinę orientaciją?” paskelbtas šis ieškovo ginčijamas teiginys: 3.1 „Niekam ne paslaptis, kad ilgą laiką kyšininku tituluotas V. M. buvo keistomis aplinkybėmis išteisintas. Tas netikėtas išteisinimas ir dabartiniai destruktyvūs V. M. veiksmai tik dar labiau patvirtina įtarimus, kad galimai išteisinimas kyšio ėmimo byloje – ne šiaip sau“.

63Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinių skundų argumentais ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (CPK 185 str.) bei tinkamai pritaikė materialinės teisės normas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo šalių nurodytas aplinkybes, įvertino visus byloje surinktus įrodymus, pagrįstai rėmėsi kasacinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose bei išdėstė išsamius teismo sprendimo motyvus, su kuriais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti, jiems pritaria, todėl jų nekartoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis Nr. 3K-3-252/2010). Taigi, teisėjų kolegija pasisako tik dėl tų apeliacinių skundų argumentų, kuriuos akcentuoja apeliantai, ir kurie galbūt nebuvo išsamiau akcentuoti pirmosios instancijos teismo.

64Pažymėtina, kad asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje, tačiau ši teisė nėra absoliuti. Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 str. 3 d.), t. y. asmuo, kuris naudojasi teise skleisti informaciją, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve, įgyvendindamas šią teisę, neturi varžyti kitų asmenų teisių. Tokiu atveju, kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė, nustatyta CK 2.24 straipsnio 1 dalyje.

65Asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą (CK 2.24 str. 1 d.). Preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visumą: 1) žinių (faktų ir duomenų) paskleidimą, 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą, 3) faktą, kad paskleistos žinios neatitikta tikrovės ir 4) faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011).

66Dėl atsakovės apeliacinio skundo.

67Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jog: 1) teiginiai: a) <...> „ Vadinasi, stebėdamas pažeidimus, virstančius nusikaltimų požymių turinčiais veiksmais ir apie tai nepranešdamas teisėsaugai, V. M. taip pat darė nusikaltimą”, b) <...> „kuris, <...>, darbo metu randa laiko nemokamai dalinti laikraščius Kėdainiuose”, - žemina ieškovo garbę ir orumą; 2) buvo pagrindas taikyti CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio 1 d. nuostatas ir priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas; 3) buvo pagrindas nepriteisti šalims viena iš kitos bylinėjimosi išlaidų.

68Taikant civilinę atsakomybę dėl asmens teisės į garbę ir orumą, būtina konstatuoti, kad buvo paskleista informacija (žinia). Teismų praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis, o nuomonė – asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žinios nuo nuomonės atribojimo pagrindas yra tas, kad žiniai taikomas tiesos kriterijus, nes faktų ir duomenų egzistavimą galima nustatyti įrodymais. Kai asmuo, išreikšdamas nuomonę apie įvykius, paskelbia naujas žinias, žeminančias asmens garbę ir orumą ir neatitinkančias tikrovės, asmens teisės yra ginamos Civiliame kodekse ir Visuomenės informavimo įstatyme nustatyta tvarka. Pagrindiniu duomenų ir nuomonės atribojimo veiksniu turi būti laikomas teiginių patikrinimo, įrodomumo kriterijus. Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad, vertinant, ar paskleista informacija yra žinia ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-481/2012).

69Teisėjų kolegija pažymi, jog priešingai nei nurodo apeliantė, iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, jog ginčo teiginius teismas vertino viso straipsnio kontekste bei nurodė išsamius motyvus, su kuriais nesutikti nėra jokio pagrindo. Neabejotina, kad pirmuoju ginčo teiginiu (a) skaitytojui paskleidžiama žinia, jog ieškovas toleruoja nusikaltimus ir juos daro (naudojamas būtasis laikas), nors tam pagrįsti apeliantė nepateikė įrodymų (žinia neatitinka tikrovės). Taip pat pažymėtina, kad, priešingai nei nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 13 d. nutartimi, civ. byloje Nr. 3K-3-479/2012, kurioje pasisakyta, kad tuo atveju, kai paskleidžiami duomenys, jog asmuo padarė nusikaltimą, nesant dėl to asmens priimto apkaltinamojo nuosprendžio, duomenų įžeidžiamumo, garbę ir orumą žeminančio pobūdžio nereikia įrodinėti, tokie duomenys yra akivaizdžiai žeminantys asmenį. Tai, kad šioje nutartyje buvo vertinami teiginiai paskleisti apie privatų asmenį, o ne apie viešą asmenį, nėra pagrindas kitaip interpretuoti nutartyje padarytą išvadą. Nors viešojo asmens atžvilgiu ir gali būti toleruojama nevisiškai tiksli informacija ar net agresyvi kritika, tačiau tai nereiškia, jog apie viešą asmenį gali būti paskleisti duomenys (žinia) apie tai, jog jis padarė nusikaltimą, kas negali būti prilyginta netiksliai informacijai, juo labiau tai nėra kritika. Taip pat neabejotina, kad antruoju ginčo teiginiu (b) skaitytojui paskleidžiama žinia, jog ieškovas, dirbdamas privačioje įstagoje, darbo metu dirba ne jam priskirtą darbą, o kitą – dalina laikraščius, kas neatitinka tikrovės (atsakovė tam pagrįsti nepateikė įrodymų). Tokiu būdu skaitytojui sudaromas ieškovo, kaip nesąžiningo, neatsakingo, neatliekančio savo darbo, įvaizdis, kas neabejotinai žemina jo, kaip politiko ir kaip privačioje įmonėje dirbančio vadovaujantį darbą darbuotojo, garbę ir orumą. Tai, kad atsakovė galėjo nežinoti ieškovo darbo laiko (penktadieniais iki 14 val.), nėra pagrindas nepripažinti, jog ginčo teiginys nebuvo žeminančio ieškovo garbę ir orumą pobūdžio. Pažymėtina, kad tarptautinėje ir nacionalinėje praktikoje asmens garbė ir orumas ginami ne tik nuo ją žeminančių tikrovės neatitinkančių žinių skleidimo, bet ir nuo nesąžiningos, neturinčios objektyvaus faktinio pagrindo kritikos, nuomonės ar vertinimo. Taigi visuomenei pateikiama informacija apie tam tikrus įvykius turi būti teisinga, pagrįsta faktais. Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 1 punktą žurnalistai turi teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus; viešosios informacijos rengėjai, skleisdami informaciją visuomenei, neturi iškraipyti teisingos, nešališkos informacijos bei nuomonių; neturi skelbti nepagrįstų, nepatikrintų, faktais neparemtų kaltinimų (Visuomenės informavimo priemonių įstatymo 22 straipsnio 8 dalies 1, 4 punktai).

70Teisėjų kolegija nepagrįstu laiko apeliantės nesutikimą dėl priteistų 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamų procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą. Ieškovas, kreipdamasis į teismą, siekia, kad jo reikalavimas būtų kuo greičiau patenkintas, o nurodytoje teisės normoje nustatytu teisiniu reguliavimu skolininkui taikoma atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Nagrinėjamu atveju, nustačius, kad atsakovės paskleistos žinios, žeminančios ieškovo garbę ir orumą ir neatitinkančios tikrovės, padarė ieškovui neturtinę žalą (įvertinta 1 000 Eur), atsakovei yra kilusi prievolė šią žalą (išreikštą pinigais - pinigine prievole) atlyginti, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas priteisė procesines palūkanas (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

71Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl bylinėjimosi išlaidų, kurių, remiantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi (nukrypstant nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų taisyklių), teismas šalims nepriteisė viena iš kitos, o kiekvieną iš jų paliko prie jų patirtų išlaidų. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas motyvavo savo sprendimą, o apeliantė nenurodė jokių motyvų (išskyrus tai, kad turėjo būti vadovaujamasi CPK 92 str. 2 d.), kodėl teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos motyvais ir atsižvelgdama į ginčo specifiką, į visų ginčo teiginių turinį, kuriuose panaudota netiksli informacija ir itin agresyvi retorika, į straipsnių su netikslia informacija ieškovo atžvilgiu sistemingumą, į patenkinto ieškinio dalį, į tai, kad iš esmės atsakovės veiksmai lėmė šalių ginčą, į ieškovo žymiai mažesnes bylinėjimosi išlaidas, jų susidarymo priežastis, sprendžia, jog ieškovo procesinis elgesys buvo tinkamas, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą pirmosios instancijos teismas išsprendė tinkamai, t. y. pagrįstai nukrypo nuo 93 straipsnio 2 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 str. 4 d.).

72Dėl ieškovo apeliacinio skundo.

73Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo buvo nepripažinti žeminančiais jo garbę ir orumą ir neatitinkančiais tikrovės, šie ginčo teiginiai: 1. „Niekam ne paslaptis, kad ilgą laiką kyšininku tituluotas V. M. buvo keistomis aplinkybėmis išteisintas. Tas netikėtas išteisinimas ir dabartiniai destruktyvūs V. M. veiksmai tik dar labiau patvirtina įtarimus, kad galimai išteisinimas kyšio ėmimo byloje – ne šiaip sau“; 2. „Žmogus, kuris nuolat konfliktuoja su kaimynais ir užsitveria tvora nuo aplinkinių neleisdamas nei vaikams, nei suaugusiems džiaugtis gamtos turtais“; 3. „Ir visa tai po to, kai V. M. pakeitė net šešias partijas. Kuriose jis bebuvo, visos sugriuvo – neliko nei komunistų, nei Ūkio partijos, nei Naujosios Sąjungos, nei Pilietininkų“; 4. „Kažkada pasinaudojęs savo bendražygio V. U. finansine parama, pasitikėjimu ir palankumu, šis ponas užsiropštė į aukščiausias valdžios viršukalnes”.

74Apeliantas savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia tuo, jog buvo netinkamai pritaikytos įrodymų vertinimą reglamentuojančios teisės normos ir, kad teismas nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos tokio pobūdžio bylose.

75Teisėjų kolegija apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad tiek abi bylos šalys, tiek pirmosios instancijos teismas, grįsdami savo argumentus, nurodo tą pačią tarptautinę ir nacionalinę teisminę praktiką, tačiau ją vertina sau palankia prasme. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šalims gerai žinoma teisminė praktika tokio pobūdžio bylose, todėl išsamiau jos neanalizuoja. Kaip jau minėta, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kurie yra pakankamai išsamūs ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose. Iš apeliacinio skundo galima suprasti, kad apeliantas nukrypimą nuo teisminės praktikos iš esmės sieja su netinkamu įrodymų vertinimu, t. y. pagal byloje esančius įrodymus, teismas, pagal teisminę praktiką, turėjo pripažinti ginčo teiginius žeminančiais jo garbę ir orumą ir neatitinkančiais tikrovės.

76Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012).

77Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo teiginius viso straipsnio kontekste, loginius jų sąsajumo aspektus su visu straipsniu, neturi pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus.

78Byloje nėra ginčo, kad apeliantas yra viešasis asmuo (Kėdainių rajono savivaldybės tarybos narys, 2015 m. kandidatavo į mero postą, 2006-2008 m. buvo Seimo pirmininkas, 2004-2008 m. buvo Seimo narys, 1997-2004 m. buvo Kėdainių rajono savivaldybės meras), kuris nesinaudoja tokiu pačiu garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pagal CK 2.24 straipsnio 6 dalį viešieji asmenys turi toleruoti apie juos skelbiamus duomenis (nors ir nevisiškai tikslius, tačiau kuriems taip pat neturi trūkti faktinio pagrindo), kurie privataus asmens aspektu galėtų būti vertinami kaip garbės ir orumo pažeidimas. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje suformuluotas didesnės politikų tolerancijos kritikai reikalavimas (žr. Lingens v. Austria, judgment of 8 July 1986, Series A no. 103, p. 26, § 42; ir Incal v. Turkey, judgment of 9 June 1998, Reports 1998-IV, p. 1567, § 54). Sprendžiant dėl asmens, paskleidusio duomenis apie viešąjį asmenį ir jo valstybinę ar visuomeninę veiklą, atsakomybės svarbiausia yra duomenų paskleidimo tikslas ir juos paskleidusio asmens elgesys. Jeigu duomenis paskleidęs asmuo veikė sąžiningai, t. y. pagrindinis jo tikslas buvo informuoti visuomenę apie viešąjį asmenį ir jo veiklą tokiais klausimais, kuriuos visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti (yra viešasis interesas), tai informacijos netikslumai arba agresyvi atakuojanti kritika nėra pagrindas tam asmeniui taikyti atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011).

79Nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė, kokiai viešųjų asmenų kategorijai priskiriamas apeliantas ir į tai neatsižvelgė. Teismo sprendime (15 lapas) yra nurodyta, jog teismas atsižvelgia į tai, kad apeliantas yra Kėdainių rajono savivaldybės narys <...>. Taigi, pirmosios instancijos teismas, priešingai, negu nurodo apeliantas, priimdamas sprendimą atsižvelgė į tai, kad apeliantas yra regioninio lygio politikas, t. y. ne A ir ne B lygio valdininkas, kurių atžvilgiu galėtų būti taikoma didesnė garbės ir orumo gynimo apsauga, negu politiko, nors ir regioninės reikšmės, atžvilgiu. Be to, pažymėtina, kad apeliantas yra gerai žinomas visos šalies mastu dėl savo buvusios politinės veiklos, todėl jo garbės ir orumo gynimo apsauga mažėja ir negali būti vertinama tik kaip paprasto (nežinomo nacionaliniu mastu) savivaldybės tarybos nario.

80Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose, reziumuodama, pažymi, kad: 1. ginčo teiginiai -„Niekam ne paslaptis, kad ilgą laiką kyšininku tituluotas V. M. buvo keistomis aplinkybėmis išteisintas. Tas netikėtas išteisinimas ir dabartiniai destruktyvūs V. M. veiksmai tik dar labiau patvirtina įtarimus, kad galimai išteisinimas kyšio ėmimo byloje – ne šiaip sau“ – nors ir nevisai tikslūs bei agresyviai kritikuojantys, tačiau pagrįstai nepripažinti apelianto garbę ir orumą žeminančiais ir neatitinkančiais tikrovės, nes šiuo atveju nebuvo paskelbti duomenys, kuriems nebuvo tam tikro faktinio pagrindo (ikiteisminio tyrimo buvimas apelianto atžvilgiu); 2. ginčo teiginys - „Žmogus, kuris nuolat konfliktuoja su kaimynais ir užsitveria tvora nuo aplinkinių neleisdamas nei vaikams, nei suaugusiems džiaugtis gamtos turtais“, - nors ir nevisai tikslus, tačiau pagrįstai nepripažintas apelianto garbę ir orumą žeminančiu ir neatitinkančiu tikrovės, nes šiuo atveju nebuvo paskelbti duomenys, kuriems nebuvo tam tikro faktinio pagrindo (buvo nesutarimai su kaimynais I. L. ir D. Š.; žemės sklypas, dėl kurio kilo ginčai, priklausė apeliantui su sutuoktine bendrosios jungtinės nuosavybės teise; buvo pastatyta tvora); 3. ginčo teiginiai - „Ir visa tai po to, kai V. M. pakeitė net šešias partijas. Kuriose jis bebuvo, visos sugriuvo – neliko nei komunistų, nei Ūkio partijos, nei Naujosios Sąjungos, nei Pilietininkų“ - nors ir nevisai tikslūs, tačiau pagrįstai nepripažinti apelianto garbę ir orumą žeminančiais ir neatitinkančiais tikrovės, nes šiuo atveju nebuvo paskelbti duomenys, kuriems nebuvo tam tikro faktinio pagrindo (tokia informacija jau buvo paskleista anksčiau; nors apeliantas nebuvo Ūkio ir Naujosios Sąjungos partijų nariu, tačiau tam tikru laiku dalyvavo rinkimuose kaip Lietuvos valstiečių ir Lietuvos ūkio partijų koalicijos kandidatas ir kaip Naujosios Sąjungos kandidatas savivaldybių tarybų rinkimuose); 4. ginčo teiginys - „Kažkada pasinaudojęs savo bendražygio V. U. finansine parama, pasitikėjimu ir palankumu, šis ponas užsiropštė į aukščiausias valdžios viršukalnes” - nors ir nevisai tikslus (nepateikta įrodymų, kad apeliantas naudojosi V. U. finansine parama), tačiau pagrįstai nepripažintas apelianto garbę ir orumą žeminančiu, nes finansinės paramos gavimas, ypatingai politiniame gyvenime, nėra smerktinas elgesys, o partijos pirmininko pasitikėjimas ir palankumas, vertintina tik kaip teigiamai apibūdinančios apeliantą aplinkybės. Taigi, šiuo teiginiu nėra paskleisti duomenys, žeminantys apelianto garbę ir orumą, juo labiau šis teiginys nepaneigia apelianto kompetencijos ir indėlio jo politinėje veikloje.

81Netenkinus apelianto apeliacinio skundo dėl ginčo teiginiuose paskleistų duomenų pripažinimo žeminančiais apelianto garbę ir orumą ir neatitinkančiais tikrovės, nėra pagrindo didinti pirmosios instancijos teismo nustatytos (priteistos) neturtinės žalos dydžio. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas taisykles, taip pat atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes: paskleistų žinių pobūdį, apimtį, žinių paplitimą, jų vertinimą ir svarbą visuomenėje, nukentėjusiojo požiūrį ir reakciją į paskleistas žinias bei atsakovų elgesį. Nagrinėjamu atveju, ginčo teiginių paskleidimo mastas nebuvo didelis, straipsnis išspausdintas rajono laikraštyje, paskleisti duomenys apie viešą asmenį (politiką), kuris turi didesnę galimybę atsikirsti, todėl nustatytas 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra teisingas ir pakankamas (CK 6.250 str. 2 d.).

82Kiti apeliacinių skundų argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

83Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad tenkinti apeliacinių skundų, jame nurodytais motyvais, nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

84Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331

85straipsniu,

Nutarė

86Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas:... 5. 1. Įpareigoti UAB „Rinkos aikštė” paneigti 2014 m. rugsėjo 6 d.... 6. „2014 m. rugsėjo 6 d. laikraščio „Rinkos aikštė” Nr. 101 (2760) 1 ir... 7. - <...> „Žmogus, kuris nuolat konfliktuoja su kaimynais ir užsitveria... 8. - <...> „Ir visa tai, po to, kai V. M. pakeitė net šešias partijas.... 9. - <...> „Ir kaip galima pasitikėti žmogumi, kuris viešai... 10. - <...> „O kokio darbo tikėtis iš tokio politiko, kuris, dirbdamas... 11. 2. Įpareigoti UAB „Rinkos aikštė” paneigti 2014 m. spalio 11 d.... 12. „2014 m. spalio 11 d. laikraštyje „Rinkos aikštė” Nr. 116 (2775) 1 ir... 13. - <...> „Kažkada pasinaudojęs savo bendražygio V. U. finansine... 14. 3. Įpareigoti UAB „Rinkos aikštė” paneigti 2015 m. sausio 24 d.... 15. „2015 m. sausio 24 d. laikraštyje „Rinkos aikštė” Nr. 10 (2818) 5 ir 8... 16. - <...> „Liberalų planas atimti iš Kėdainių 20 mln. litų, kurie... 17. - <…>„Mauras savo darbą atliko, o V. M. jam dosniai atsidėkojo –... 18. 4. Įpareigoti UAB „Rinkos aikštė” paneigti 2015 m. vasario 7 d.... 19. „2015 m. vasario 7 d. laikraštyje „Rinkos aikštė” Nr. 16 (2824) 5 ir... 20. <...> „Kaip nebendrauja nei su [...] kaimynais ir netgi su žmona. Bet... 21. <...> „Niekam ne paslaptis, kad ilgą laiką kyšininku tituluotas V.... 22. 5. Priteisti iš atsakovės UAB „Rinkos aikštė” 10 000 eurų sumą... 23. 6. Priteisti iš atsakovės ieškovui 5 procentų dydžio metines palūkanas... 24. 7. Priteisti iš atsakovės visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.... 25. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 26. Kėdainių rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 15 d. sprendimu ieškinį... 27. Įpareigojo atsakovę UAB „Rinkos aikštė” paneigti 2014 m. rugsėjo 6 d.... 28. „Laikraščio „Rinkos aikštė“ paskleistų neatitinkančių tikrovės ir... 29. 2014 m. spalio 6 d. laikraščio „Rinkos aikštė“ Nr. 101 (2760) 1 ir 2... 30. - <...> „Vadinasi, stebėdamas pažeidimus, virstančius nusikaltimų... 31. - <...> „kuris, <...>, darbo metu randa laiko nemokamai dalinti... 32. Priteisė ieškovui V. M. iš atsakovės UAB „Rinkos aikštė“ 1000 Eur... 33. Ieškinio reikalavimus įpareigoti atsakovę UAB „Rinkos aikštė“ paneigti... 34. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.... 35. Teismas, laikė, kad ieškovas nesilaikė šios kategorijos ginčui privalomos... 36. - Dėl teiginio „Žmogus, kuris nuolat konfliktuoja su kaimynais ir... 37. - Dėl teiginio „Ir visa tai po to, kai V. M. pakeitė net šešias partijas.... 38. - Dėl teiginio „Ir kaip galima pasitikėti žmogumi, kuris viešai... 39. - Dėl teiginio „O kokio darbo tikėtis iš tokio politiko, kuris, dirbdamas... 40. - Dėl teiginio „Kažkada pasinaudojęs savo bendražygio V. U. finansine... 41. - Dėl laikraštyje „Rinkos aikštė” Nr. 10 (2818) išspausdintame... 42. Teismas atsižvelgęs į tai, kad ginčo publikacijos paskelbimo metu... 43. - Dėl 2015-02-07 laikraštyje „Rinkos aikštė” išspausdintame K. K.... 44. - Teiginiuose: „Niekam ne paslaptis, kad ilgą laiką kyšininku tituluotas... 45. Teismas, įvertinęs ginčo teiginių paskelbimo kontekstą, šių teiginių... 46. Teismas, vertindamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, sprendė, kad... 47. Spręsdamas dėl teiginio „<...> kuris, <...>, darbo metu randa... 48. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai... 49. Apeliantė (atsakovė) UAB ,,Rinkos aikštė“ apeliaciniu skundu prašo: 50. Motyvuose nurodė: 1.Teismas teiginį „Vadinasi, stebėdamas pažeidimus,... 51. Ieškovas V. M. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kėdainių rajono apylinkės... 52. 1.1. panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmesti ieškovo V. M.... 53. Motyvuose nurodė: 1. Dėl teiginio „<...> Niekam ne paslaptis, kad... 54. Atsakovė UAB ,,Rinkos aikštė“ atsiliepimu prašo apelianto V. M.... 55. Motyvuose nurodė: 1. Apeliantas yra viešas asmuo (politikas), tačiau jis... 56. Ieškovas V. M. atsiliepimu prašo atmesti atsakovės UAB „Rinkos aikštė“... 57. Motyvuose nurodė: 1. Dėl teiginio „Vadinasi, stebėdamas pažeidimus,... 58. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 59. Apeliaciniai skundai atmestini.... 60. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 61. Ginčo esmė – ar buvo paskleisti asmens garbę ir orumą žeminantys ir... 62. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl šių... 63. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinių skundų argumentais ir sprendžia,... 64. Pažymėtina, kad asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus... 65. Asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis,... 66. Dėl atsakovės apeliacinio skundo.... 67. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jog: 1)... 68. Taikant civilinę atsakomybę dėl asmens teisės į garbę ir orumą, būtina... 69. Teisėjų kolegija pažymi, jog priešingai nei nurodo apeliantė, iš... 70. Teisėjų kolegija nepagrįstu laiko apeliantės nesutikimą dėl priteistų 5... 71. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl... 72. Dėl ieškovo apeliacinio skundo.... 73. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo buvo... 74. Apeliantas savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia... 75. Teisėjų kolegija apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Pažymėtina,... 76. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12... 77. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo teiginius viso straipsnio kontekste,... 78. Byloje nėra ginčo, kad apeliantas yra viešasis asmuo (Kėdainių rajono... 79. Nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, jog pirmosios instancijos teismas... 80. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes,... 81. Netenkinus apelianto apeliacinio skundo dėl ginčo teiginiuose paskleistų... 82. Kiti apeliacinių skundų argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės... 83. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 84. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1... 85. straipsniu,... 86. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 15 d. sprendimą palikti...