Byla 2A-720/2013
Dėl skolos, delspinigių ir papildomų išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Perfo“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danguolės Martinavičienės ir Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ ieškinį atsakovui A. G. dėl skolos, delspinigių ir papildomų išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Perfo“.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti

5iš UAB „Perfo“ ir A. G. solidariai 38 010,79 Lt nesumokėtų mokėjimų, 13 683,87 Lt delspinigių, 12 045,31 Lt dydžio įsiskolinimo mokėjimo sutartyje likusį įsiskolinimą, 2 246,11 Lt dydžio papildomas išlaidas, iš viso 65 986,08 Lt, 5 % metinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad „Swedbank lizingas“, UAB ir UAB „Perfo“ sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. LT061851 (2007-10-10) ir lizingo sutartį Nr. LT061850 (2007-10-10), pagal kurias ieškovas įsipareigojo iš atsakovo nurodytų pardavėjų nupirkti sutartyse nurodytą turtą ir perduoti jį naudoti ir valdyti atsakovui su sąlyga, kad atsakovas sutartyse numatytais terminais mokės sutartines įmokas. Vėliau ieškant priimtinesnio atsakovo skolos padengimo būdo, ieškovas pasiūlė pasirašyti įsiskolinimo mokėjimo sutartį susidariusio debitorinio įsiskolinimo likvidavimui. Ieškovas su atsakovu pasirašė įsiskolinimo mokėjimo sutartį Nr. LT081081 (2009 01 06). Ieškovas ir A. G. sudarė laidavimo sutartis Nr. LT061851/L (2009-01-16)711061850/L (2009-01-16), LT081081/L (2009-01-06) pagal kurias atsakovas įsipareigojo įvykdyti atsakovo UAB „Perfo“ neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas prievoles, prisiimtas pagal sutartis Nr. LT061851, LT061850, LT081081. Skolininkui UAB „Perfo“ nevykdant sutartinių įsipareigojimų ir nemokant įmokų pagal sutartis, ieškovas 2009 m. kovo 3 d. išsiuntė pretenziją Nr. 01-20-17916, reikalaudamas sumokėti susidariusį įsiskolinimą per 14 dienų ir įspėjo skolininką, kad šio reikalavimo neįvykdžius, sutartys bus vienašališkai nutrauktos. Skolininkui per nustatytą terminą neįvykdžius ieškovo reikalavimo sumokėti skolą, pastarasis, vienašališkai nutraukė sutartis ir pareikalavo sumokėti susidariusį įsiskolinimą bei grąžinti sutarčių pagrindu valdytą ir naudotą turtą. Ieškovas 2009 m. birželio 8 d. pranešimu Nr. 2828 pareikalavo atsakovo A. G. iki 2009 m. birželio 25 d. įvykdyti UAB „Perfo“ neįvykdytas arba netinkamai įvykdytas prievoles pagal sutartis, tačiau šių savo įsipareigojimų pagal laidavimo sutartis A. G. neįvykdė. UAB „Perfo“ įpareigojimą grąžinti turtą pagal sutartis įvykdė, tačiau liko nepadengtas susidaręs įsiskolinimas pagal sutartis – 51 694,66 Lt (38 010,79 Lt nesumokėti mokėjimai, 13 683,87 Lt nesumokėti delspinigiai) ir nepadengtas įsiskolinimo mokėjimo sutartyje Nr. LT081081 likęs įsiskolinimas – 12 045,31 Lt, iš viso – 63 739,97 Lt.

6Kauno apygardos teismui 2011 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi iškėlus UAB „Perfo“ bankroto bylą, 2011 m. lapkričio 17 d. nutartimi „Swedbank lizingas“, UAB ieškinio reikalavimai atsakovui A. G. išskirti į atskirą bylą.

7Atsakovas prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Nurodė, kad visos ginčo sutartys yra terminuotos, nes numato galutinį terminą, kuomet turi būti įvykdytos sutartyse numatytos prievolės. CK 6.88 straipsnis numato, kad laidavimu užtikrinta terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio. Abi lizingo sutartis ieškovas nutraukė 2009 m. gegužės 11 d., o įsiskolinimo mokėjimo sutarties įvykdymo terminas suėjo 2009 m. liepos 30 d. Ieškinį teisme ieškovas pareiškė tik 2011 m. liepos mėnesį, t.y. po dviejų metų. Atsakovo nuomone, ieškovas neišlaikė ieškinio senaties termino, pareikšdamas ieškinį A. G. ir ieškinys turėtų būti atmestas. Taip pat nurodė, kad nors sutartis Nr. LT061851 yra pavadinta išperkamosios nuomos sutartimi, tačiau, atsakovo vertinimu, atsižvelgiant į jos pobūdį ir bendrąsias nuostatas tai yra lizingo sutartis, kurios dalyku negalėjo būti žemė, todėl šis sandoris kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms yra niekinis ir negalioja. Atsakovo vertinimu, abiejose sutartyse numatyti 0,2 proc. už dieną delspinigiai yra neprotingai dideli, todėl mažintini iki protingos, kuri galėtų būti 0,02 proc., sumos.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Kauno apygardos teismas 2012 m. vasario 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui „Swedbank lizingas“, UAB iš atsakovo A. G. 50 056,11 Lt įsiskolinimo pagal sutartis, 6 841,94 Lt delspinigių, 2 246,11 Lt dydžio papildomas išlaidas, iš viso 59 144,15 Lt, 5 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2011 m. liepos 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nustatė, kad atsakovas A. G. šio sprendimo dalyje dėl 50 056,11 Lt įsiskolinimo pagal sutartis, 6 841,94 Lt delspinigių, 2 246,11 Lt dydžio papildomas išlaidas, iš viso 59 144,15 Lt priteisimo atsako solidariai su trečiuoju asmeniu bankrutuojančia uždarąja akcine bendrove „Perfo“, kurios bankroto byloje Nr. B.2-870-555/2012 Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 14 d. nutartimi yra patvirtintas ieškovo Swedbank lizingas“, UAB kreditorinis reikalavimas. Priteisė iš atsakovo A. G. 1 803 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

9Spręsdamas dėl atsakovo argumento, jog išperkamosios nuomos sutartis Nr. LT061851 prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, nes šis sandoris iš tikrųjų yra lizingo sutartis, kurios objektu negali būti žemė, teismas nurodė, kad sutarties laisvės principas leidžia šaliai sudaryti sandorius, kurie neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Teismas nurodė, kad galimybė sudaryti išperkamosios nuomos sutartį yra numatyta CK 6.503 straipsnyje. Šis sandoris yra atribojamas nuo lizingo sutarties pagal kiekvienos iš sutarčių tikslą. Lizingo sutarties atveju lizingo gavėjo tikslas yra turėti teisę valdyti ir naudoti daiktą už atlyginimą (nuosavybės teisės perėjimas nėra esminis požymis), o išperkamosios nuomos atveju dominuoja skolininko interesas įgyti nuosavybės teisę į nuomojamą daiktą. Šiuo atveju teismas nenustatė pagrindo ex officio pripažinti išperkamosios nuomos sutartį niekine, todėl tenkino ieškovo prašymą priteisti iš skolininko laiduotojo nesumokėtas įmokas pagal išperkamosios nuomos ir įsiskolinimo sutartis.

10Teismas, spręsdamas dėl prašomų priteisti netesybų dydžio, nurodė, kad jos yra įskaitomos į nuostolius, kad jomis siekiama kompensuoti nuostolius, o ne bausti ir tai negali būti priemonė praturtėti kitos šalies sąskaita. Mažindamas netesybų dydį iki 0,1 procento, teismas vadovavosi CK 6.233 straipsnio nuostatomis dėl sutarties keitimo, 6.228 straipsnio nuostatomis dėl esminės šalių nelygybės, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei įvertino šalių sutartimi nustatytą netesybų dydį, tą aplinkybę, jog sutarties šalys yra verslo subjektai. Teismas atsisakė mažinti netesybas iki 0,02 procento per dieną, nes sprendė, jog tokiu būdu būtų paneigta sutarties šalių valia dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, sutarties nuostatos būtų koreguotos labiau, nei to reikėtų pagal protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus (CK 6.228 straipsnio 2 dalis). Teismas nusprendė, kad 0,1 procento už dieną netesybos nepažeistų šalių interesų pusiausvyros ir atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

11Spręsdamas dėl išlaidų, susijusių su sutarties nutraukimu, kompensavimu, teismas nurodė, kad pagal nutrauktų sutarčių 11.2.3 punktą ieškovas įgijo teisę reikalauti atlyginti nuostolius, kurie ieškovą grąžintų į padėtį, kokia ji būtų buvusi, jeigu skolininkas būtų tinkamai vykdęs sutartis. Kadangi tarp šalių nebuvo ginčo dėl to, kad skolininkas netinkamai vykdė sutartines prievoles mokėti įmokas, o prašomos priteisti išlaidos yra susijusios su turto išlaikymu ar būtinos nustatant turto faktinę padėtį, teismas šias išlaidas priteisė ieškovui.

12Pateikdamas motyvus dėl atsakovo laidavimo pabaigos pagal CK 6.88 straipsnio nuostatas, teismas nurodė, kad šiuo atveju prievolės pabaigos terminas nebus taikomas, bet prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė galios tol, kol bus įvykdyta visa prievolė, nes laiduotojas laisva valia siekė tokių teisinių padarinių, laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, kad laidavimas galioja iki visiško prievolės įvykdymo. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad laiduotojas yra tiesiogiai su skolininku susijęs asmuo (jo dalyvis, direktorius). Laidavęs už savo kontroliuojamo juridinio asmens prievoles, įsipareigojęs atsakyti už visas skolininko prievoles nepriklausomai nuo jų dydžio ir atsiradusių neįvykdymo pasekmių, atsakovas negali būti atleistas nuo solidariosios prievolės grąžinti skolą, taip pat nėra pagrindo jam sumažinti šios prievolės apimtį (mastą).

13Teismas taip pat tenkino ieškovo prašymą priteisti procesines palūkanas.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14Apeliaciniu skundu atsakovas A. G. prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Skundą grindžia šiais argumentais:

151. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, sandoriai tiek dėl pastato, tiek dėl sklypo buvo sudaryti siekiant to paties tikslo – gauti kreditą UAB „Perfo“ veiklai plėsti. Pastatas ir sklypas buvo parduoti ieškovui, vėliau buvo sudarytos finansinio lizingo (dėl pastato) ir išperkamosios nuomos (dėl žemės sklypo) sutartys, kuriomis buvo susitarta, kad UAB „Perfa“ per sutartą laikotarpį sumokės ieškovui pastato ir žemės sklypo kainą ir po to šie daiktai grįš UAB „Perfo“ nuosavybėn. Skirtumo tarp šių dviejų sutarčių nebuvo nei teisinio, nei ekonominio rezultato požiūriu, o skyrėsi tik šių dviejų sutarčių pavadinimai. Nors sutartis Nr. LT061851 yra pavadinta ne lizingo, o išperkamosios nuomos sutartimi, tačiau, atsižvelgiant į jos pobūdį, tai yra lizingo sutartis ir tai matosi iš sutarties bendrųjų sąlygų nuostatų. CK 6.568 straipsnio 1 dalyje yra numatytas imperatyvus draudimas sudaryti lizingo sutartį dėl žemės. Sudarant minėtą sutartį ši norma buvo pažeista, todėl šis sandoris, vadovaujantis CK 1.8 straipsnio nuostatomis, yra niekinis ir negaliojantis, teismas turėtų tai konstatuoti ex officio bei taikyti restituciją.

162. Teismas sprendime per mažai sumažino delspinigių normą, nes 0,1 proc. per dieną, t. y. 36,5 proc. per metus bent penkis kartus viršija įprastą 3,5–7 proc. per metus pinigų kainą. Teismo sprendime nustatyta delspinigių norma yra neprotingai didelė ir ji turėtų būti sumažinta iki 0,02 proc. per dieną. Be to, atkreipė dėmesį, kad 960,57 Lt delspinigių suma yra priskaičiuota pagal imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančią sutartį, todėl reikalavimas mokėti pagal ją yra neteisėtas.

173. Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo 847 Lt sumokėtų antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą. Byloje nėra pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, nėra aišku, ar ši paslauga buvo suteikta, ši paslauga nėra būtina turtui išlaikyti, šios paslaugos iš viso nereikėjo. Be to, tas faktas, kad atsakovas samdėsi antstolį iš Kauno, kad aplinkybės būtų konstatuojamos Marijampolėje, turi būti vertinama kaip ieškovo nerūpestingumas, o reikalavimas kompensuoti dėl nerūpestingumo atsiradusias išlaidas turėtų būti atmestas.

184. Atsakovas A. G. ir ieškovas 2009 m. sausio 6 d. ir 2009 m. sausio 16 d. sudarė tris laidavimo sutartis Nr. LT081081/L, LT061850/L ir Nr. LT061851/L, kuriose įsipareigojo įvykdyti UAB „Perfo“ neįvykdytas arba netinkamai įvykdytas prievoles ar jų dalis, prisiimtas UAB „Perfo“ pagal sutartis Nr. LT081081, Nr. LT061850 ir Nr. LT061851. Visos šios sutartys yra terminuotos, nes numato galutinį terminą, kuomet turi būti įvykdytos sutartyse numatytos prievolės. CK 6.88 str. numato, kad kai laidavimu užtikrinta terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio. Abi lizingo sutartis ieškovas nutraukė 2009 m. gegužės 11 d., o įsiskolinimo mokėjimo sutarties įvykdymo terminas suėjo 2009 m. liepos 30 d. Ieškinį teisme ieškovas pareiškė tik 2011 m. liepos mėnesį, t.y. po dviejų metų. Todėl, apelianto nuomone, ieškovas neišlaikė ieškininės senaties termino, pareikšdamas ieškinį A. G. ir ieškinys turėtų būti atmestas.

19Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

201. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad išperkamosios nuomos sutartis turi būti kvalifikuojama kaip lizingo sutartis. Analizuodamas šios sutarties šalių tiktruosius ketinimus, ieškovas pabrėžė, kad atsakovas siekė įsigyti išperkamosios nuomos sutarties dalyką nuosavybės teise, jo kainą sumokant dalimis. Atsakovas taip pat siekė įgyti turto valdymo ir naudojimo teises. Ieškovas šiuo atveju siekė, gavęs atitinkamą atlygį, perleisti turtą atsakovui. Ieškovas pažymėjo, kad jis yra verslininkas ir jo tikslas yra gauti pelną iš savo veiklos. Ieškovas įsigijo turtą už mažesnę kainą, o išperkamosios nuomos sutarties pagrindu gautinų įmokų suma turėjo būti didesnė, todėl ieškovo pelną turėjo sudaryti šių sumų skirtumas. Ieškovas taip pat sutiko su teismo išvadomis, kad skiriasi išperkamosios nuomos ir lizingo sutarties tikslas. Pirmuoju atveju dominuoja tikslas įsigyti nuosavybės teisę į nuomojamą daiktą, o lizingo atveju lizingo gavėjas siekia turėti teisę valdyti ir naudoti daiktą už atlyginimą. Nuosavybės teisės į lizingo sutarties dalyką perdavimas lizingo gavėjui nėra būtinoji lizingo sutarties sąlyga. Nuosavybės teisės perleidimas yra būtinas ir esminis būtent išperkamosios nuomos sutarties, o ne lizingo sutarties požymis. Be to, dėl išperkamosios nuomos sutarties sudarymo į ieškovą kreipėsi pats atsakovas, tokio sandorio nedraudžia joks įstatymas, jis atitinka dispozityvumo ir sutarties laisvės principus. Ieškovas taip pat atkreipė dėmesį, kad atsakovas neginčija turto pirkimo–pardavimo sutarties, todėl iš esmės pripažįsta, kad tarp šalių yra susiklostę išperkamosios nuomos teisiniai santykiai. CK 6.503 straipsnis nenumato kokių nors ribojimų šios sutarties dalykui. Įstatymas nedraudžia šalims sudaryti sutartis, turinčias kelių rūšių sutarčių elementų (CK 6.156 straipsnio 3 dalis). Išperkamosios nuomos sutartis yra specifinė nuomos sutarties rūšis ir ji yra artimesnis institutas lizingui, nei paprastai nuomai. Be to, atsakovas turi visiškai atlyginti ieškovo patirtus nuostolius. Ieškovas pabrėžė, kad išperkamosios nuomos sutartimi šalys susitarė, jog ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovo atlyginti tokio dydžio nuostolius, kurie ieškovą grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu trečiasis asmuo būtų tinkamai įvykdęs sutartinius įsipareigojimus.

212. Teismas, nusprendęs išperkamosios nuomos sutartį kvalifikuoti kaip lizingo sandorį, turėtų analizuoti CK 6.568 straisnyje įtvirtintos normos prigimtį. Vertindamas, ar ši norma yra imperatyvi, turėtų analizuoti, ar jos nevykdymas prieštarautų visuomenės interesams. Ieškovo nuomone, žemės finansavimas lizingo būdu nepažeidžia viešojo intereso ir nedaro žalos visuomenei. CK 6.568 straipsniu nėra norima pasakyti, kad žemės sklypų finansavimas pasinaudojant finansiniu lizingu kažkokiu būdu kenkia viešajam interesui. CK 6.568 straipsnyje numatytas ribojimas lizingo sutarties dalykui susijęs su nusidėvėjimo skaičiavimo normatyvų netaikymu žemei ir gamtos ištekliams. Žemei nusidėvėjimas neskaičiuojamas, tačiau tai, jog tokiu atveju klientas negali atskaitymų dydžiu susimažinti apmokestinamąjį pelną, nepažeidžia jokio viešojo intereso. Be to, imperatyvios normos numato įsakmią pareigą atlikti tam tikrus pozityvius veiksmus arba draudimą juos atlikti. CK 6.568 straipsnio normoje nėra nei tiesioginės nuostatos, jog sudarius lizingo sutartį dėl žemės ar gamtos išteklių, tokia sutartis būtų laikoma negaliojančia, nei žodžiais „draudžiama“, „neturi teisės“, „negali“ ar kitaip aiškiai išreikšto draudimo sudaryti ginčijamą sutartį. Teisės normos nėra imperatyvios, jeigu jos nesaugo konkretaus teisinio gėrio – tam tikrų visuomenės interesų ar viešosios tvarkos. Nagrinėjamu atveju nei išperkamosios nuomos sutartys, nei jų objektai (išperkamosios nuomos sutartyse numatyta parduoti žemė buvo privati, ne valstybės nuosavybė) nėra teisinis gėris, dėl ko LR CK 6.568 straipsnio 1 dalis negali būti laikoma viešuosius visuomenės interesus saugančia norma, o tai savo ruožtu lemia ir šios nuostatos dispozityvų pobūdį. Draudimas lizinguoti žemę nėra numatytas ir 1988 m. gegužės 28 d. Otavos konvencijoje dėl tarptautinio finansinio lizingo. Apribojimas sudaryti lizingo sutartis dėl žemės yra nustatytas tik dėl to, kad gali būti sudėtinga tokį sandorį tinkamai apskaityti, tačiau ši aplinkybė jokiu būdu nedaro sandorio negaliojančiu.

223. Sutarties pripažinimas negaliojančiu, kai nėra aiškus teisės normos imperatyvumas, pažeistų sutarties laisvės principą, sutrikdytų civilinę apyvartą, neigiamai paveiktų jo patikimumą ir teisinių santykių stabilumą. Be to, teismas gali netaikyti restitucijos, jeigu tai nepagrįstai iškraipytų šalių interesų pusiausvyrą nesant tam teisinio pagrindo (CK 6.145 straipsnio 2 dalis). Restitucija būtų neproporcinga pasekmė ieškovui, todėl negalėtų būti taikoma. Teismui taikius restituciją, ieškovui būtų grąžintas turtas, kurio vertė dėl nekilnojamojo turto kainų smukimo yra neabejotinai pasikeitusi, todėl ieškovas patirtų neadekvačius nuostolius, o atsakovas gautų naudos, nepaisant to, kad elgiasi nesąžiningai ir piktnaudžiauja savo teisėmis. Atsakovas, ieškovo nuomone, visiškai nepagrįstai prašo taikyti restituciją ir įmokų, sumokėtų pagal išperkamosios nuomos sutartį, atžvilgiu. Ieškovas nurodo, kad minima sutartis yra paskolos sutartis, kuria atsakovas įsipareigojo suteikti UAB „Perfo“ paskolą, o UAB „Perfo“ – sutartyje nustatytais terminais suteiktą paskolą grąžinti. Sutartis dėl papildomo finansavimo taip pat yra teisėtas įstatymo nedraudžiamas susitarimas, todėl net ir pripažinus išperkamosios nuomos sutartį negaliojančia, sutartis dėl papildomo finansavimo turėtų likti galioti.

234. Ieškovas nesutinka su atsakovo argumentais dėl per mažo delspinigių procento sumažinimo. Ieškovas pabrėžė, kad klientui tinkamai nevykdant sutarties, ieškovas ne tik negauna pajamų, bet ir patiria realius nuostolius, kuriuos sudaro palūkanos už pinigų sumą, pasiskolintą siekiant įgyti lizingo sutarties dalyką, išlaidos, susijusios bandymais išreikalauti skolą. Atsakovo nurodomi 0,02 proc. už kiekvieną uždelstą dieną delspinigiai nepadengtų net minimalių UAB „Swedbank lizingas“ nuostolių. Ieškovas nurodė, kad sutartyje numatytas delspinigių dydis yra pakankamas atlyginti realius ieškovo nuostolius.

245. Dėl išlaidų, patirtų antstoliui konstatuojant faktines aplinkybes, ieškovas nurodė, kad jos yra pagrįstos išlaidų suvestine ir PVM sąskaita–faktūra, atsakovas teismo posėdžio metu nereikalavo pateikti šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Ieškovas atkreipė dėmesį, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, jo atlyginimą riboja teisingumo ministro įsakymu patvirtinti nuostatai, todėl yra labai maža tikimybė, kad antstolis galėtų pasipelnyti atsakovo sąskaita.

256. Pateikdamas argumentus dėl CK 6.88 straipsnio taikymo ir laidavimo pabaigos nurodė, kad pagal kasacinio teismo išaiškinimą šalys gali susitarti netaikyti CK 6.88 straipsnio nustatyto laidavimo sutarties pabaigos termino.

  1. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą skunde išdėstytų argumentų ribose, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320 straipsnis).

27Apeliantas kaip vieną iš pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo argumentų nurodo tai, kad šalių sudaryta išperkamosios nuomos sutartis, kuri buvo tinkamai nevykdoma ir nutraukta, o ieškovas pareikalavo priteisti nesumokėtus mokėjimus, delspinigius, palūkanas, kitas išlaidas, iš esmės buvo lizingo sutartis, kurios dalykas yra žemė, nors pagal CK 6.568 straipsnio 1 dalį žemė negali būti lizingo sutarties dalyku. Apelianto nuomone, minėtam straipsnio reikalavimų neatitinkantis sandoris prieštarauja imperatyviai CK normai ir turi būti pripažintas negaliojančiu bei turi būti pritaikyta restitucija.

28Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šio apelianto argumento nurodo, kad kasacinis teismas, aiškindamas minėtos normos turinį, aiškiai nurodė, kad analizuojant CK 6.568 straipsnio 1 dalies normą lingvistine prasme, matyti, kad, nors joje nevartojamos draudžiamojo pobūdžio sąvokos, tačiau lizingo sutarties dalykas apibrėžtas tiesiogiai nurodant, kokie daiktai gali juo būti, o kokie į lizingo sutarties dalyką nepatenka; normoje vartojama formuluotė „išskyrus žemę ir gamtos išteklius“ išreikšta aiškiai ir nedviprasmiškai, ja susiaurintas daiktų, galinčių būti lizingo sutarties dalyku, sąrašas, iš jo eliminuojant žemę ir gamtos išteklius ir nepaliekant galimybės sutarties šalims susitarti kitaip. Tai reiškia, kad šioje normoje eksplicitiškai įtvirtintas draudimas sudaryti lizingo sutartis, kurių dalykas būtų žemė ar gamtos ištekliai. Šio draudimo pažeidimas reikštų imperatyviosios teisės normos reikalavimų nesilaikymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat nurodė, kad CK 6.567 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta lizingo samprata orientuoja į tai, kad lizingo sutarties dalyku turėtų būti tokie komercinės paskirties daiktai, kurių civilinė apyvarta yra visiškai laisva, kurie įprastai naudojami versle kaip priemonė pelnui gauti ir kurių naudojimo laikotarpis bei pelningumas paprastai yra apriboti laiko atžvilgiu, t. y. naudojimo metu jie amortizuojasi ir palaipsniui praranda savo vertę bei pelningumo potencialą. Taigi lizingo santykiai yra specifiniai pagal savo tikslus ir dalyką. Atsižvelgiant į tai, taikomi lizingo dalyko ribojimai. Žemė, kaip nesunaudojamas ir nesusidėvintis daiktas, neatitinka lizingo santykių dalyko apibrėžties, paskirties ir ypatumų, todėl įstatymo leidėjas įtvirtino draudimą sudaryti lizingo sutartis dėl žemės. Toks draudimas atitinka lizingo tikslus ir paskirtį – investicinių projektų, susijusių su gamybos priemonių naudojimu, finansavimą, taip pat lizingo dalyko ypatumus – amortizaciją, t. y. visišką ar dalinį susidėvėjimą ir šio susidėvėjimo kompensavimą lizingo įmokomis per lizingo sutarties laikotarpį. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2013).

29Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia sutarties šalims laisva valia sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikros sutarties sąlygos nustatytos imperatyviųjų teisės normų. Pagal to paties straipsnio 3 dalį šalys turi teisę sudaryti sutartį, turinčią kelių rūšių sutarčių elementų; tokiai sutarčiai taikomos atskirų rūšių sutartis reglamentuojančios normos, jeigu ko kita nenumato šalių susitarimas arba tai neprieštarauja sutarties esmei. Šalių santykių kvalifikavimas kaip lizingo santykių remiantis vien tuo, jog sutarties sąlygos panašios į lizingo, ir neatsižvelgiant į kitas aplinkybes, ignoruojant šalių valią bei sutarties sudarymo tikslus, reikštų neproporcingą kišimąsi į šalių sutarties laisvės principą. Aplinkybė, kad sutartis, kurios dalykas yra žemės sklypas, savo sąlygomis yra panaši į lizingo sutartį, savaime nėra pakankama kvalifikuoti ją kaip lizingo sutartį ir konstatuoti jos sąlygų prieštaravimą imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 6.568 straipsnio 1 daliai), sudarantį pagrindą pripažinti sutartį niekine CK 1.80 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2013).

30Nagrinėjamoje byloje apeliantas kelia žemės išperkamosios nuomos sutarties galiojimo klausimą. Tokios sutartis pagrindiniai bruožai yra nuoma ir pirkimas–pardavimas. Apeliantas, įrodinėdamas šio sandorio neteisėtumą, nurodo, kad ši išperkamosios nuomos sutartis buvo sudaryta siekiant gauti kreditą, tad šio sandorio tikslas visiškai nesiskiria nuo lizingo sutarties tikslo. Teisėjų kolegija su šiuo apelianto argumentu nesutinka ir pastebi, kad apelianto nurodytas tikslas gauti kreditą buvo jo motyvacija kreiptis į finansines paslaugas teikiančias įmones, kad jis galėtų gauti finansavimą. Tuo tarpu konkretaus sandorio tikslas, nagrinėjamu atveju išperkamosios nuomos ir lizingo, reiškia pasekmes, kurių sandorio šalis ar šalys siekia. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, išperkamosios nuomos sandoriu nuomininkas siekia įgyti nuosavybės teisę į nuomojamą objektą pasibaigus nuomos sutarties terminui, o lizingo atveju lizingo gavėjas siekia įgyti daikto valdymo ir naudojimo teisę. Bylos nagrinėjimo metu apeliantas nepaneigė to fakto, kad, sudarydamas išperkamosios nuomos sutartį, lizingo gavėjas neturėjo tikslo įgyti nuosavybės teisę į sutarties objektą – žemės sklypą. Remdamasi byloje nustatytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija neturi pagrindo kvalifikuoti ginčo išperkamosios nuomos sutartį kaip apsimestinį sandorį (CK 1.87 straipsnis) bei pripažinti jį niekiniu CK 1.80 straipsnio pagrindu dėl dalyko neatitikimo teisės normų reikalavimams.

31Apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimą ginčija ir tuo pagrindu, kad jo kaip laiduotojo prievolė atsiskaityti už skolininką pasibaigė, nes buvo susitarta dėl terminuoto laidavimo, kuris pasibaigia kreditoriui per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio (CK 6.88 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškinys buvo paduotas praėjus dvejiems metams po to, kai suėjo prievolės įvykdymo terminas, apelianto nuomone, ieškinys laiduotojui turėtų būti atmestas dėl praleisto ieškinio senaties termino.

32Teisėjų kolegija, analizuodama šį apelianto argumentą dėl laidavimo pabaigos, pastebi, kad kasacinis teismas, aiškindamas minėtą CK 6.88 straipsnio nuostatą yra nurodęs, kad CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminuotas laidavimas, kai laiduojama tik tam tikram laikui arba laiduojama už terminuotos prievolės įvykdymą; 2 dalyje – terminuotu laidavimu užtikrinama būsima prievolė, t. y. laidavimas su atidedamąja sąlyga. Tačiau CK nedraudžiama šalių susitarimu pakeisti nurodytus terminus. Dėl to, kai paskolos ar kreditavimo sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, tai CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas. Tokia laidavimo sutartyje nustatyta sąlyga neprieštarauja CK nuostatoms, yra teisėta, todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir šalių dispozityvumo principą, sutarties šalims sukuria atitinkamas teises ir pareigas (CK 1.136, 6.3 straipsniai,6.70 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnio 4, 5 dalys). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012, 2013. m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2013 ).

33Kaip matyti iš į bylą pateiktų laidavimo sutarčių Nr. LT061851, LT061850/L, LT081081/L sąlygų, šalys susitarė, kad laiduotojas už kliento įsipareigojimus pagal išperkamosios nuomos sutartį atsako lizingo bendrovei visu savo turtu, tomis pačiomis sąlygomis ir apimtimi kaip ir klientas (4 punktas). Ši laidavimo sutarčių sąlyga parodo, kad ginčo šalys susitarė, kad yra laiduojama iki visiško prievolės įvykdymo, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad buvo susitarta dėl terminuoto laidavimo, o ieškovas, pareikšdamas ieškinį teisme, praleido ieškinio senaties terminą ir tai sudaro pagrindą ieškinį atmesti.

34Apeliantas taip pat ginčija teismo sprendimo dalį, kuria buvo sumažinti iš jo priteisti delspinigiai nuo 0,2 proc. už kiekvieną uždelstą dieną, iki 0,1 proc. Apelianto nuomone, toks delspinigių sumažinimas yra nepakankamas.

35Teisėjų kolegija, nesutikdamas su šias apelianto argumentais pastebi, kad netesybos yra vienas prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnis) ir civilinės atsakomybės forma (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Šalys, susitardamos dėl netesybų prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju, įgyja poveikio priemonę, skatinančią skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus, taip pat apibrėžia civilinės atsakomybės apimtį, sąlygas tuo atveju, jei šie įsipareigojimai vis dėlto nebus tinkamai vykdomi. Sutartimi nustatyta netesybų suma laikoma iš anksto nustatytais kreditoriaus nuostoliais, todėl prievolės pažeidimo atveju skolininkas privalo sumokėti kreditoriui nustatytą netesybų sumą, jei šis neįrodo, jog faktiškai patirti nuostoliai yra didesni už netesybas. Šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška, todėl šalių susitarimas dėl netesybų yra galiojantis ir vykdytinas. Vis dėlto, jeigu netesybos yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus, jos gali būti sumažintos iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013). Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, per pusę mažinant priteisiamų netesybų dydį, buvo įvertintos tos aplinkybės, kad ginčo šalys yra verslo subjektai, įvertintas delspinigių dydis, dėl kurio šalys susitarė sutartyje, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantu dėl nepakankamo delspinigių sumažinimo.

36Apeliantas taip pat ginčija teismo sprendimo dalį dėl išlaidų susijusių su sutarties nutraukimu. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai priteisė iš jo 847 Lt sumą, sumokėtą antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą, nes toks įrodymas byloje nebuvo pateiktas ir jis nebuvo reikalingas.

37Pagal CPK 79 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu yra nurodytos CPK 88 straipsnyje, kuriame numatyta, kad be šiame straipsnyje išvardintų išlaidų prie jų gali būti priskirtos ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar atsakovas privalo kompensuoti išlaidas, patirtas antstoliui konstatuojant faktines aplinkybes. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas į bylą nebuvo pateiktas, byloje yra tik prašymas konstatuoti faktines aplinkybes ir PVM sąskaita–faktūra, tai yra ieškovas gautu įrodymu nagrinėjant šią bylą nesirėmė, juo neįrodinėjo šiam ginčui išspręsti reikšmingų aplinkybių, todėl kolegija neturi pagrindo spręsti, kad išlaidos, patirtos antstoliui konstatuojant faktines aplinkybes, yra būtinos. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovo priteista 2 246,11 Lt papildomų išlaidų suma pakeičiama ir ši suma sumažinama iki 1 399,11 Lt (2 246,11 Lt – 847 Lt).

38Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 20 d. teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovo priteista 2 246,11 Lt papildomų išlaidų sumą, pakeičiama priteisiamą sumą sumažinant iki 1 399,11 Lt, o kitos sprendimo dalys paliekamos nepakeistos.

39Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

40Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 20 d. sprendimo dalį dėl 2 246,11 Lt dydžio papildomų išlaidų priteisimo pakeisti priteisiamą papildomų išlaidų suma sumažinant iki 1 399,11 Lt (vieno tūkstančio trijų šimtų devyniasdešimt devynių litų 11 ct).

41Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti... 5. iš UAB „Perfo“ ir A. G. solidariai 38 010,79 Lt nesumokėtų mokėjimų,... 6. Kauno apygardos teismui 2011 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi iškėlus UAB... 7. Atsakovas prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Nurodė, kad visos... 8. Kauno apygardos teismas 2012 m. vasario 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš... 9. Spręsdamas dėl atsakovo argumento, jog išperkamosios nuomos sutartis Nr.... 10. Teismas, spręsdamas dėl prašomų priteisti netesybų dydžio, nurodė, kad... 11. Spręsdamas dėl išlaidų, susijusių su sutarties nutraukimu, kompensavimu,... 12. Pateikdamas motyvus dėl atsakovo laidavimo pabaigos pagal CK 6.88 straipsnio... 13. Teismas taip pat tenkino ieškovo prašymą priteisti procesines... 14. Apeliaciniu skundu atsakovas A. G. prašo Kauno apygardos teismo 2012 m.... 15. 1. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, sandoriai tiek dėl... 16. 2. Teismas sprendime per mažai sumažino delspinigių normą, nes 0,1 proc.... 17. 3. Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo 847 Lt sumokėtų antstoliui už... 18. 4. Atsakovas A. G. ir ieškovas 2009 m. sausio 6 d. ir 2009 m. sausio 16 d.... 19. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ prašo... 20. 1. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad išperkamosios nuomos sutartis turi... 21. 2. Teismas, nusprendęs išperkamosios nuomos sutartį kvalifikuoti kaip... 22. 3. Sutarties pripažinimas negaliojančiu, kai nėra aiškus teisės normos... 23. 4. Ieškovas nesutinka su atsakovo argumentais dėl per mažo delspinigių... 24. 5. Dėl išlaidų, patirtų antstoliui konstatuojant faktines aplinkybes,... 25. 6. Pateikdamas argumentus dėl CK 6.88 straipsnio taikymo ir laidavimo pabaigos... 26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 27. Apeliantas kaip vieną iš pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo... 28. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šio apelianto argumento nurodo, kad... 29. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CK 6.156 straipsnio 1 dalyje... 30. Nagrinėjamoje byloje apeliantas kelia žemės išperkamosios nuomos sutarties... 31. Apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimą ginčija ir tuo pagrindu,... 32. Teisėjų kolegija, analizuodama šį apelianto argumentą dėl laidavimo... 33. Kaip matyti iš į bylą pateiktų laidavimo sutarčių Nr. LT061851,... 34. Apeliantas taip pat ginčija teismo sprendimo dalį, kuria buvo sumažinti iš... 35. Teisėjų kolegija, nesutikdamas su šias apelianto argumentais pastebi, kad... 36. Apeliantas taip pat ginčija teismo sprendimo dalį dėl išlaidų susijusių... 37. Pagal CPK 79 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis... 38. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad... 39. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 40. Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 20 d. sprendimo dalį dėl 2 246,11 Lt... 41. Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas....